Kauno apygardos teismo nutartis

2021-04-29 · Civilinė byla Nr. e2S-792-324/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-29
Bylos Nr.
e2S-792-324/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01131-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Ieškovas
A. L.
Atsakovas
D. L., V. L., V. P. L.
Trečiasis asmuo
Kauno rajono 4-ojo notarų biuro
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. e2S-792-324/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01131-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. patikslintą ieškinį atsakovams D. L., V. L., V. P. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, dėl neturtinės žalos priteisimo, povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir pagal atsakovo D. L. priešieškinį ieškovei A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarė J. V., AB SEB bankas, V. P., A. P., institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės A. L. patikslintą ieškinį atsakovams D. L., V. L., V. P. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, dėl neturtinės žalos priteisimo, povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir pagal atsakovo D. L. priešieškinį ieškovei A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, sutuoktinių turto padalijimo.

Šalies argumentai

2. Atsakovas priešieškiniu, be kita ko, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną jo ir nepilnamečio sūnaus A. L., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką pagal jo pasiūlytą grafiką.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. L. bendravimo tvarką:

1. Šalims nesusitarus kitaip, D. L. praleidžia su sūnumi A. L. kiekvieną savaitės trečiadienį po sūnaus pamokų su galimybe vaikui likti nakvoti pas tėvą. Jei neketina pasinaudoti savo teise praleisti jam priklausančią dieną su vaiku, D. L. iš anksto (ne vėliau kaip likus 2 dienos iki susitikimo dienos) praneša A. L. sms žinute tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir/ar el. paštu (duomenys neskelbtini). Praleidęs laiką su sūnumi, D. L. sūnų grąžina namo laikotarpyje nuo 18:30 iki 19:00 val. Jei sūnus A. L. lieka nakvoti pas D. L., tokiu atveju D. L. ieškovę A. L. apie tai informuoja iki 19:00 val. sms žinute ar elektroniniu paštu ir sekančią dieną, jei tai mokslo metų diena, D. L. sūnų pristato į ugdymo įstaigą, o jei ta diena ne mokslo metų diena – į vaiko gyvenamąją vietą.

2. Šalims nesusitarus kitaip, D. L. praleidžia su sūnumi kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš namų penktadienį laikotarpyje nuo 16:00 val. iki 17:00 val. ir grąžindamas jį į namus sekmadienį laikotarpyje nuo 18:00 iki 18:30 val. Jei neketina pasinaudoti savo teise praleisti jam priklausantį atitinkamą savaitgalį su sūnumi, D. L. iš anksto (ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki susitikimo datos) praneša A. L. sms žinute tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir el. paštu (duomenys neskelbtini).

3. Šalims nesusitarus kitaip, tam iš tėvų, su kuriuo atitinkamomis dienomis yra nepilnametis sūnus A. L., tenka pareiga užtikrinti, kad vaikas lankytų ugdymo įstaigą ir visus papildomo ugdymo būrelius, įskaitant stalo teniso treniruotes. Į visas papildomas ugdymo veiklas, įskaitant ir stalo teniso treniruotes, sūnų veža ir po treniruočių parsiveža pakaitom abi šalys lygiomis dalimis, t. y. pradedant nuo šios savaitės (49 metų savaitės), nelyginėmis savaitės dienomis (pirmadienis, trečiadienis, penktadienis) D. L., o lyginėmis savaitės dienomis (antradienis, ketvirtadienis) A. L., o kitą savaitę atvirkščiai.

4. Nepilnamečio sūnaus A. L. gimimo dieną (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo kituose punktuose nustatytos bendravimo tvarkos, poriniais metais nepilnametis sūnus A. L. praleidžia su motina A. L., neporiniais metais – su D. L.

5. Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį), nepriklausomai nuo kituose bendravimo tvarkos punktuose nustatytos tvarkos, nepilnametis sūnus A. L. praleidžia su motina A. L.

6. Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), nepriklausomai nuo kituose bendravimo tvarkos punktuose nustatytos tvarkos, nepilnametis sūnus A. L. praleidžia su tėvu D. L.

7. Poriniais metais, gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios), gruodžio 25 – 26 dienos (Šv. Kalėdų pirma ir antra dienos), nepriklausomai nuo kituose bendravimo tvarkos punktuose nustatytos tvarkos, nepilnametis A. L. praleidžia su motina A. L.

8. Neporiniais metais, gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios), gruodžio 25 – 26 dienos (Šv. Kalėdų pirma ir antra dienos), nepriklausomai nuo kituose bendravimo tvarkos punktuose nustatytos tvarkos, nepilnametis A. L. praleidžia su tėvu D. L. Sūnus A. L. paimamas iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d., 16 val. ir gražinamas į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 20 val.

9. Poriniais metais, gruodžio 31 d. (Naujųjų metų išvakarės), sausio 1 d. (Naujųjų metų pirmoji diena), nepriklausomai nuo kituose bendravimo tvarkos punktuose nustatytos tvarkos, nepilnametis sūnus A. L. praleidžia su tėvu D. L. Sūnus A. L. paimamas iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d., 16 val. ir gražinamas į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 20 val.

10. Neporiniais metais, gruodžio 31 d. (Naujųjų metų išvakarės), sausio 1 d. (Naujųjų metų pirmoji diena), nepriklausomai nuo kituose bendravimo tvarkos punktuose nustatytos tvarkos, nepilnametis sūnus A. L. praleidžia su motina A. L.

11. Neporiniais metais Šv. Velykas (Šv. Velykų išvakarės (šeštadienis) ir Šv. Velykų pirma ir antra dienos (sekmadienis ir pirmadienis)), nepriklausomai nuo kituose šios bendravimo tvarkos punktuose nustatytos tvarkos, nepilnametis sūnus A. L. praleidžia su tėvu D. L. Sūnus A. L. paimamas iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) nuo 11:30 iki 12:00 val. ir gražinamas į jo gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrą dieną (pirmadienį) iki 18 val.

12. Poriniais metais Šv. Velykas (Šv. Velykų išvakarės (šeštadienis) ir Šv. Velykų pirma ir antra dienos (sekmadienis ir pirmadienis)), nepriklausomai nuo kituose šios bendravimo tvarkos punktuose nustatytos tvarkos, nepilnametis sūnus A. L. praleidžia su motina A. L.

13. Nepilnamečio sūnaus A. L. tėvas D. L. nepertraukiamai bendrauja su vaiku A. L. vaiko tėvo D. L. atostogų metu ne mažiau kaip 2 savaites per metus. Apie savo atostogas su vaiku D. L. praneša A. L. einamųjų metų pradžioje, tačiau nevėliau kaip 1 mėnuo iki atostogų pradžios. Kai sūnaus A. L. motinai A. L. tampa žinomas jos kasmetinių atostogų laikas, ji apie tai nedelsiant informuoja vaiko tėvą D. L..

14. Sūnaus A. L. tėvas D. L. nepertraukiamai bendrauja su vaiku A. L. vaiko vasaros atostogų metu, ne mažiau kaip 2 savaites. D. L. sūnaus A. L. motiną A. L. apie šias vasaros atostogas su vaiku praneša einamųjų metų pradžioje, tačiau nevėliau kaip prieš 1 mėnesį iki planuojamų vasaros atostogų pradžios.

15. Sūnaus A. L. tėvo D. L. gimimo dieną (duomenys neskelbtini) ar jos šventimo dieną vaikas A. L. praleidžia su vaiko tėvu D. L., paimdamas vaiką A. L. iš vaiko motinos A. L. gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos atitinkamos dienos 16 val. ir parveždamas vaiką A. L. į vaiko motinos A. L. gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.30 val. Apie tai vaiko tėvas D. L. vaiko motiną A. L. informuoja ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki gimtadienio ar jo šventimo dienos.

16. Sūnaus A. L. motinos A. L. gimimo dieną (duomenys neskelbtini) ar jos šventimo dieną vaikas A. L. praleidžia su motina A. L.

17. Nepilnamečiui sūnui A. L. susirgus, kiekvienas iš tėvų skubiai (nedelsiant) informuoja vienas kitą apie sūnaus ligą ir sudaro galimybes aplankyti vaiką gydymo ar kitoje įstaigoje, sūnaus buvimo vietoje.

18. Bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. L. tvarka gali būti laikinai iš dalies keičiama tik šalių tarpusavio rašytiniu susitarimu.

19. Šalys turi teisę be kito tėvo / motinos rašytinio sutikimo laikinai (iki 1 mėnesio laikotarpiui) išsivežti nepilnametį vaiką iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Kiekvienas iš vaiko tėvų, planuodami su vaiku laikinai išvykti į užsienio valstybę, įsipareigoja vienas kitam pranešti apie kelionės trukmę, vietą ir planuojamo sugrįžimo laiką ne vėliau kaip 1 mėnuo iki numatomos kelionės laiko, taip pat sudaryti visas galimybes bendrauti su A. L. telefonu ar kita ryšio priemone.

20. A. L. dokumentų, įskaitant bet neapsiribojant asmens paso, asmens tapatybės kortelės, užsakymu, atsiėmimu, rūpinasi A. L.. A. L. asmens dokumentus (pasą, asmens tapatybės kortelę ir kt.) saugo A. L.. A. L. esant reikalingumui (pvz. su vaiku vykstant į užsienio šalį) įpareigojama perduoti dokumentus D. L., kuris sugrįžęs iš kelionės, įpareigojamas grąžinti dokumentus A. L.

21. Jei vienas iš tėvų išvyksta, suserga ar dėl kokios kitos priežasties pats betarpiškai negali pasirūpinti sūnumi A. L., tuomet nedelsiant turi sūnų A. L. perduoti kitam iš tėvų. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių vienas iš tėvų negalėjo pats pasirūpinti sūnumi A. L., savo šioje tvarkoje nustatytu bendravimo laiku, sūnus grąžinamas tam iš tėvų, laikantis šios nustatytos bendravimo tvarkos.

22. Oficialiomis A. L. ir D. L. informacijos keitimosi, tarpusavio komunikavimo priemonėmis laikyti jų asmeninius elektroninius paštus ir telefoninę SMS žinutę. A. L. elektroninis paštas: (duomenys neskelbtini), D. L.: (duomenys neskelbtini). A. L. mobilaus telefono numeris: (duomenys neskelbtini), D. L.: (duomenys neskelbtini). Pasikeitus šiame punkte nurodytiems šalių elektroninio pašto adresams ar telefono numeriams, kiekviena iš šalių nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 dieną, informuoja apie tai viena kitą.

Šalies argumentai

4. Ieškovė teismui pateikė prašymą pakeisti teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 4, 7, 8, 11 ir 12 punktus ir išdėstyti juos pagal ieškovės pasiūlytą tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.

6. Konstatavo, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra savaime vykdytinas dokumentas, todėl teismo nustatyta laikina bendravimo turi būti tokia, kad esant reikalui ją būtų galima vykdyti priverstinai, dėl to negalimos neaiškios arba sąlyginės bendravimo tvarkos sąlygos. Teismo vertinimu, ieškovės siūlomas pakeitimas yra neaiškus ir tarp šalių gali sudaryti daugiau ginčų ne tik dėl to, kas praleis su vaiku jo gimimo dieną, bet ir kokia tvarka, kiek laiko bei kaip turi būti organizuojamas nepilnamečio vaiko gimtadienis. Bylos šalims esant konfliktiškuose santykiuose vaiko interesus geriau atitinka bendravimo tvarka, kuomet vaikas gali išvengti tėvų konfliktų, todėl nėra pagrindo keisti nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos nepilnamečio vaiko gimimo dieną. Teismo vertinimu, vaiko interesus labiau atitinka laikina bendravimo tvarka, kai metinės šventės sutinkamos paeiliui su vienu iš tėvų, t. y. poriniais metais su ieškove, neporiniais su atsakovu, taip išvengiant papildomų konfliktų. Teismas pažymėjo, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, jog neturint duomenų, kad atsakovas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus, tikslinga nustatyti maksimalią atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką. Šiuo metu nustatyta laikina bendravimo tvarka užtikrina tiek ieškovės, tiek atsakovo teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku pamečiui, yra aiški ir lengvai vykdytina. Tuo tarpu ieškovės prašomi padaryti pakeitimai paskirstant metines šventes tarp tėvų bei atsakovą įpareigojant ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki susitikimo dienos informuoti ieškovę apie ketinimą pasinaudoti savo teise nepagrįstai apsunkintų atsakovo bendravimą su vaiku.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkinti: pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties rezoliucinės dalies 4, 7, 8, 11 ir 12 punktus ir išdėstyti juos taip:

„4. Poriniais metais nepilnamečio sūnaus A. L. gimtadienį organizuoja motina A. L., D. L. turi teisę dalyvauti sūnaus gimtadienyje/pasveikinti sūnų su gimtadieniu kasmet lapkričio 2 d. ir/ar dieną, kurią organizuojamas sūnaus gimtadienis (jei gimtadienio šventė organizuojama kitą dieną, nei yra sūnaus gimimo diena). Neporiniais metais nepilnamečio sūnaus A. L. gimtadienį organizuoja tėvas D. L. A. L. turi teisę dalyvauti sūnaus gimtadienyje/pasveikinti sūnų su gimtadieniu kasmet lapkričio 2 d. ir/ar dieną, kurią organizuojamas sūnaus gimtadienis (jei gimtadienio šventė organizuojama kitą dieną, nei yra sūnaus gimimo diena).“;

„7. Poriniais metais D. L. turi teisę praleisti su sūnumi A. L. gruodžio 24 d. (šv. Kūčios – nuo 12 val.) ir gruodžio 25 d. (šv. Kalėdų pirma diena – iki 16 val.), nepriklausomai nuo kituose bendravimo tvarkos punktuose nustatytos tvarkos. Apie tai, ar ketina pasinaudoti šia savo teise, D. L. iš anksto (ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki susitikimo dienos) praneša A. L. sms žinute tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir el. paštu (duomenys neskelbtini). Jeigu šia savo teise D. L. neketina pasinaudoti, jis minėtu terminu (ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki susitikimo dienos) taip pat praneša to priežastį A. L. sms žinute tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir el. paštu (duomenys neskelbtini). D. L. sūnų A. L. paima iš sūnaus gyvenamosios vietos šv. Kūčių dieną 12 val. Praleidęs pirmą šv. Kalėdų dieną su sūnumi, D. L. parveža sūnų namo laikotarpyje nuo 15:30 iki 16:00 val. Poriniais metais A. L. turi teisę praleisti su sūnumi A. L. gruodžio 25 d. (šv. Kalėdų pirma diena - nuo 16 val.) ir gruodžio 26 d. (šv. Kalėdų antra diena – visa diena) nepriklausomai nuo kituose bendravimo tvarkos punktuose nustatytos tvarkos.“

„8. Neporiniais metais D. L. turi teisę praleisti su sūnumi A. L. gruodžio 25 d. (šv. Kalėdų pirma diena – nuo 16 val.) ir gruodžio 26 d. (šv. Kalėdų antra diena – iki 18 val.), nepriklausomai nuo kituose bendravimo tvarkos punktuose nustatytos tvarkos. Apie tai, ar ketina pasinaudoti šia savo teise, D. L. iš anksto (ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki susitikimo dienos) praneša A. L. sms žinute tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir el. paštu (duomenys neskelbtini). Jeigu šia savo teise D. L. neketina pasinaudoti, jis minėtu terminu (ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki susitikimo dienos) taip pat praneša to priežastį A. L. sms žinute tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir el. paštu (duomenys neskelbtini). D. L. sūnų A. L. paima iš sūnaus gyvenamosios vietos pirmą šv. Kalėdų dieną 16 val. Praleidęs antrą šv. Kalėdų dieną su sūnumi, D. L. parveža sūnų namo laikotarpyje nuo 17:30 iki 18:00 val. Neporiniais metais A. L. turi teisę praleisti su sūnumi A. L. gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios) ir gruodžio 25 d. (šv. Kalėdų pirma diena - iki 16 val.) nepriklausomai nuo kituose bendravimo tvarkos punktuose nustatytos tvarkos.“

„11. Neporiniais metais D. L. turi teisę praleisti su sūnumi A. L. šv. Velykų pirmą dieną (nuo 16 val.) ir šv. Velykų antrą dieną (iki 18 val.), nepriklausomai nuo kituose bendravimo tvarkos punktuose nustatytos tvarkos. Apie tai, ar ketina pasinaudoti šia savo teise, D. L. iš anksto (ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki susitikimo dienos) praneša A. L. sms žinute tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir el. paštu (duomenys neskelbtini). Jeigu šia savo teise D. L. neketina pasinaudoti, jis minėtu terminu (ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki susitikimo dienos) taip pat praneša to priežastį A. L. sms žinute tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir el. paštu (duomenys neskelbtini). D. L. sūnų A. L. paima iš sūnaus gyvenamosios vietos pirmą šv. Velykų dieną 16 val. Praleidęs pirmą šv. Velykų dieną (nuo 16 val.) ir antrą šv. Velykų dieną (iki 18 val.) su sūnumi, D. L. parveža sūnų namo laikotarpyje nuo 17:30 iki 18:00 val. Neporiniais metais A. L. turi teisę praleisti su sūnumi A. L. šv. Velykų pirmą dieną (iki 16 val.), nepriklausomai nuo kituose bendravimo tvarkos punktuose nustatytos tvarkos. Jeigu šv. Velykos išpuola mėnesio antrą savaitgalį, t. y. tą savaitgalį, kuris pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką sūnaus yra praleidžiamas su D. L., tuomet D. L. kartu su sūnumi praleisti priklausantis savaitgalis yra perkeliamas į sekantį to mėnesio savaitgalį (t. y. į mėnesio trečią savaitgalį).“

„12. Poriniais metais D. L. turi teisę praleisti su sūnumi A. L. šv. Velykų pirmą dieną (iki 16 val.), nepriklausomai nuo kituose bendravimo tvarkos punktuose nustatytos tvarkos. Apie tai, ar ketina pasinaudoti šia savo teise, D. L. iš anksto (ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki susitikimo dienos) praneša A. L. sms žinute tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir el. paštu (duomenys neskelbtini). Jeigu šia savo teise D. L. neketina pasinaudoti, jis minėtu terminu (ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki susitikimo dienos) taip pat praneša to priežastį A. L. sms žinute tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir el. paštu (duomenys neskelbtini). D. L. sūnų A. L. paima iš sūnaus gyvenamosios vietos šv. Velykų išvakarių vakarą 18:30 val. Praleidęs pirmą šv. Velykų dieną su sūnumi, D. L. parveža sūnų namo laikotarpyje nuo 15:30 iki 16:00 val. Poriniais metais A. L. turi teisę praleisti su sūnumi A. L. šv. Velykų pirmą dieną (nuo 16 val.) ir antrą šv. Velykų dieną, nepriklausomai nuo kituose bendravimo tvarkos punktuose nustatytos tvarkos.“

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Po teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties priėmimo 2020 m. gruodžio 13 d. ieškovė su sūnumi išsikraustė ir pradėjo gyventi atskirai nuo atsakovo. Pagal šiuo metu nustatytą laikiną bendravimo tvarką, sūnus tiek savo gimtadienį, tiek didžiąsias metų šventes (šv. Kūčias, abi šv. Kalėdų dienas ir abi šv. Velykų dienas, t. y. visas 5 dienas) praleidžia tik su vienu iš tėvų. Laikantis šiuo metu nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, 2020 metais šv. Kūčias ir abi šv. Kalėdų dienas sūnus praleido su ieškove. Sūnus labai norėjo gauti dovanas, kurias jam paruošė atsakovas. Ieškovė siūlė atsakovui atvykti į jų gyvenamąją vietą ir įteikti dovanas sūnui, tačiau jis nesutiko – reikalavo, kad sūnus atvažiuotų į jo gyvenamąją vietą, kadangi dovanos yra padėtos po eglute ir sūnus ten jas turi išpakuoti. Ieškovė sūnaus negalėjo nuvežti, atsakovas atvažiuoti sūnaus pasiimti nesutiko, vieno sūnaus ieškovė nenorėjo išleisti važiuoti visuomeniniu transportu. Atsakovui griežtai laikantis savo principų ir nustatytos laikinos bendravimo su sūnumi tvarkos bei ciniškai sms žinute nurodant sūnui kentėti, kol atvažiuos pas atsakovą ir gaus dovanas, labiausiai nukentėjo vaikas, kuris per šventinį laikotarpį labai liūdėjo, kad negavo iš tėčio dovanos šventiniu laikotarpiu, kai visi sūnaus draugai tuo metu jau gyrėsi ir džiaugėsi gautomis dovanomis. To nebūtų nutikę, jei pagal laikiną bendravimo tvarką sūnus būtų galėjęs šventines dienas praleisti su abiem tėvais (paskirsčius šventines dienas tarp tėvų, t. y. nustačius, kurias dienas su kuriuo iš tėvų vaikas praleidžia).

1.2. Dėl bendravimo tvarkos 4 punkto - nesuprantamas teismo motyvas, jog vaikui yra geriau praleisti savo gimtadienį tik su vienu iš tėvų, o ne su abiem tėvais. Vaikas turi turėti teisę kiekvieną savo gimtadienį švęsti, dalyvaujant abiem tėvams, o teismas šią teisę iš vaiko neteisėtai atėmė. Nėra jokio pagrindo vertinti, jog ieškovės siūloma tvarka yra neaiški ar mažiau aiški, nei šiuo metu teismo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog priimdamas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį, teismas dalį laikinos bendravimo tvarkos nuostatų patikslino ar išdėstė kitaip, nei to prašė atsakovas (pvz., nutarties rezoliucinės dalies 1, 2, 3, 13, 14, 19 ir 20 punktai), todėl nesuprantama, kodėl teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus šeimos bylose, savo iniciatyva nepakoregavo ir ieškovės siūlomo 4 punkto pakeitimo nuostatų, jei laikė jas nepakankamai aiškiomis, kaip tai padarė spręsdamas atsakovo prašymą.

1.3. Dėl skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies 7, 8, 11 ir 12 punktų (šventinės dienos) nurodė, kad ieškovės siūlomi pakeitimai užtikrintų, kad vaikas turėtų galimybę kasmet praleisti šventes su abiem tėvais. Laikas, kurį vienais metais vaikas praleistų su vienu iš tėvų, kitais metais būtų skirtas kitam iš tėvų, taigi, laiko paskirstymas tarp tėvų yra visiškai sąžiningas ir teisingas. Teismas nemotyvavo, kodėl ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka mažiau atitinka vaiko interesus, nei esama tvarka, arba kodėl ji turėtų kelti daugiau konfliktų tarp šalių, nei esama tvarka. Ieškovės prašomi pakeitimai neriboja atsakovo teisių nusivežti sūnaus pas tėvus į Panevėžį ar į pajūrį, kadangi sūnus su atsakovu kasmet praleistų dvi dienas su nakvyne kalėdiniu laikotarpiu ir dvi dienas su nakvyne poriniais metais per šv. Velykas. Panevėžį nuo Kauno skiria tik 110 km, tai nėra didelis atstumas, kuriam įveikti ir pabūti su atsakovo tėvais neužtektų pirmiau nurodyto laiko. Be to, ieškovės tėvai irgi gyvena Panevėžyje, o pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarkos pakeitimą su atsakovu turės vienodai laiko praleisti su vaiku per šventes, tame tarpe ir nuvežti vaiką kiekvienas pas savo tėvus į Panevėžį.

1.4. Teismas be pagrindo remiasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvada, kadangi šioje išvadoje nėra pasisakoma dėl ieškovės 2021 m. sausio 8 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Ieškovė neprieštarauja dėl atsakovo bendravimo su sūnumi per šventes, tik prašo nustatyti laikiną bendravimo per šventes tvarką tokią, kuri užtikrintų vaiko teisę kasmet šventes praleisti su abiem tėvais paeiliui.

1.5. Teismas neatsižvelgė nei į vaiko, nei į ieškovės interesus. Teismas ieškovės prašymą atmetė vien deklaratyviai nurodydamas, kad siūlomi laikinos bendravimo tvarkos pakeitimai per daug riboja atsakovo teisę bendrauti su vaiku, tačiau nemotyvavo, kuo tas ribojimas pasireiškia. Teismas tik deklaratyviai nurodė, jog ieškovės prašomi padaryti pakeitimai paskirstant metines šventes tarp tėvų bei atsakovą įpareigojant ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki susitikimo dienos informuoti ieškovę apie ketinimą pasinaudoti savo teise nepagrįstai apsunkintų atsakovo bendravimą su vaiku, nors savo prašyme ieškovė buvo paaiškinusi, kodėl keičiant 7, 8, 11 ir 12 punktus jai yra svarbus ilgesnis 7 dienų iki atsakovo susitikimo su sūnumi įspėjimo terminas. Teismas taip pat nemotyvavo, kodėl įspėjimas prieš 7 dienas apsunkintų atsakovo bendravimą su vaiku.

Atsiliepimas

8. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

2.1. Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka. Prieš priimdamas nutartį, teismas suteikė galimybę ieškovei reikšti atsikirtimus į atsakovo prašymą. Reikšdama dabartinį prašymą bei teikdama atskirąjį skundą ieškovė nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kokius buvo nurodžiusi 2020 m. lapkričio 30 d. atsiliepime į atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovė nesutinka su vaiku praleisti tik kas antrą vaiko gimtadienį, taip pat nesutinka su atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka per pagrindines metines šventes. Tame atsiliepime ieškovė savarankiškai reiškė ir tapataus pobūdžio reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kokie yra išdėstyti 2021 m. sausio 18 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Visus šiuos argumentus bylą nagrinėjantis teismas įvertino 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje. Ieškovė 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties neskundė, ji įsiteisėjo, o naujų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, sąlygojančių būtinybę keisti priimtą teismo nutartį, neatsirado. Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties perdėtai skubotas keitimas, kuomet nėra jokių įrodymų apie tai, kad dabartinė bendravimo tvarka galėtų pažeisti nepilnamečio sūnaus interesus, neužtikrintų stabilumo, pastovumo, kurie būtini bendravimo santykiuose tarp sūnaus ir šalių.

2.2. Ieškovė nurodo teismui akivaizdžiai melagingas aplinkybes. Pati ieškovė netikėtai išėjo iš namų, jos niekas neužgauliojo ir t.t. Atsakovo iniciatyva buvo sustabdyta civilinė byla šalių susitaikymui, jis visą laiką galvojo bei tikėjosi, kad pavyks išsaugoti šeimą. Tokių aplinkybių, kad ieškovė šventiniu laikotarpiu siūlė atsakovui atvykti į jos gyvenamąją vietą ir įteikti dovanas sūnui, tačiau atsakovas nesutiko ir reikalavo, kad sūnus savarankiškai miesto transportu atvažiuotų į jo gyvenamąją vietą, kadangi dovanos yra padėtos po eglute ir sūnus ten jas turi išpakuoti, niekada nebuvo, taip pat kaip ir nurodomos aplinkybės, kad atsakovas nesutiko atvažiuoti sūnaus pasiimti. Tikėtina, kad ieškovė, esant teisminiam ginčui tarp šalių ir norėdama išsireikalauti sau didesnės finansinės naudos, siekdama savo tikslų sūnų naudoja kaip skydą tarpusavio santykių aiškinimuisi. Jei sūnus būtų norėjęs atvažiuoti į atsakovo gyvenamąją vietą, kuri priklauso ir ieškovei, tai ieškovė galėjo sūnų atvežti ir niekas tam nebūtų darę kliūčių, juolab kad net ir dabar pati ieškovė nekliudomai atvyksta į šalių gyvenamąjį namą. Atsakovas atsakingai pareiškia, kad šventiniu laikotarpiu su sūnumi bendravo ir sūnus neišreiškė nusiskundimų dėl neva nesamos galimybės nuvykti pas atsakovą. Su sūnumi buvo sutarta, kad jis pas atsakovą atvyks kitą savaitę. Priešingai, nei nurodo ieškovė, dėl nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos visiškai nenukentėjo sūnus interesai, jis dovanas gavo bei buvo patenkintas, o šių aplinkybių ieškovė neneigia ir neįrodinėja priešingai.

2.3. Ieškovė pateikė į bylą fragmentinį atsakovo ir sūnaus susirašinėjimą ir remiasi iš esmės vieninteliu atsakovo, net ne vaiko, parašytu žodžiu „kentėk“, nors jis buvo pasakytas humoro kontekste ir tai matosi iš žinutėje uždėtos „šypsenėlės“ ženklo. Be to, vaikas ne kartą sakė, kad labai nenorėjo išsikraustyti ir jam kančia gyventi dabartiniame bute, kad norėtų sugrįžti atgal į namą ir gyventi su atsakovu. Kita vertus, iš pateikiamos sms žinutės negalima identifikuoti, kad yra/buvo pažeistos šalių ar sūnaus teisės ar teisėti interesais, juolab kad dėl to atsirado pagrindas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.

2.4. Ieškovė siūlo užtikrinti abiejų šalių prievolę (pareigą) organizuoti bei teisę dalyvauti sūnaus gimtadieniuose, tačiau sūnus gali nenorėti, kad būtų organizuojamas jo gimtadienis, tad prievolė (pareiga) organizuoti sūnaus gimtadienį šalims negali būti įtvirtinta teismo nutartimi. Ieškovė nepaaiškina, kaip gali būti ir ar apskritai gali priverstinai įvykdoma teismo nutartis, jei pareiga organizuoti sūnaus gimtadienį nebūtų vykdoma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės siūlomas pakeitimas yra neaiškus ir tarp šalių gali sukelti daugiau ginčų ne tik dėl to, kas praleis su vaiku jo gimimo dieną, bet ir kokia tvarka, kiek laiko bei kaip turi būti organizuojamas nepilnamečio vaiko gimtadienis. Ieškovė nenori ar nesuvokia, kad abiejų šalių dalyvavimas, bet ne gimtadienio organizavimo klausimas, užprogramuoja konfliktus. Šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus, nes jis gali pilnavertiškai praleisti savo gimimo dieną su vienu iš tėvų poriniais metai, su kitu – neporiniais. Ieškovė yra itin ūmaus ir neprognozuojamo būdo (atsakovas jau yra nurodęs aplinkybę, kurios ieškovė neneigė savo procesiniuose dokumentuose, kuomet ji be jokio pagrindo garsiai apšaukė atsakovą prekybos centre, taip sukeldama aplinkinių žmonių reakciją ir dėmesį), todėl esant abiem šalims kartu sūnaus šventėje, gali toks susitikimas virsti papildomos įtampos sukėlimu, konfliktu bei vaiko šventę sugadinti. Šalys gali sūnų pasveikinti telefonu gimtadienio dieną, kitą dieną po gimtadienio ar dieną prieš jį, taip išvengiant konfliktinės situacijos ir užtikrinant, kad sūnus nematys tėvų konfliktinių santykių.

2.5. Ieškovė šv. Kūčias, šv. Kalėdas ir šv. Velykas siūlo išskaidyti tokiu būdu, kad nei viena šalis neturės jokios galimybės nepertraukiamai praleisti su sūnumi visų šventėms tenkančių dienų. Kaip pvz., pagal šiuo metu nustatytą laikiną atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką, šiais metais gruodžio 24 d., (šv. Kūčios), gruodžio 25 – 26 dienas (šv. Kalėdų pirma ir antra dienos) atsakovas planuoja nepertraukiamai praleisti su sūnumi ir išvykti į pajūrį arba pas atsakovo tėvus į Panevėžį. Pagal dabartinę tvarką tam nebūtų jokių kliūčių. Tuo tarpu pagal ieškovės prašomą nustatytą pakeistą tvarką, šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir gruodžio 25 d. (šv. Kalėdų pirma diena) iki 16 val. sūnus turėtų sutikti pas ieškovę, o jau gruodžio 25 d. nuo 16 val. iki gruodžio 26 d. 18 val. sūnus bendrautų su atsakovu. Tas pats pasakytina ir apie porinius metus. Iš to darytina išvada, kad nei ieškovė per tokį trumpą laikotarpį kažkur galėtų išvykti ir turiningai be skubėjimo praleisti laisvalaikį su sūnumi, nei atsakovas.

2.6. Priešingai, nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvada, nes joje konstatuota, kad turi būti užtikrinta maksimali atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka. Maksimalią bendravimo tvarką padeda užtikrinti 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka, kurios keisti nėra nei teisinių, nei faktinių pagrindų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pakeisti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku, tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – susirašinėjimą sms žinutėmis.

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės pateiktos sms žinutės gali būti reikšmingos teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, atsakovas dėl naujai pateikto įrodymo pateikė savo nuomonę, vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl yra pagrindas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi ir priimti ieškovės pateiktą naują įrodymą.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

15. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Pažymėtina, kad vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, taip pat svarbi vaiko normaliai psichologinei raidai. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (3.170 straipsnio 1 dalis).

17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-1440-717/2020 nustatė laikiną atsakovo bendravimo tvarką. Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė pakeisti Kauno apylinkės teisme 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 4, 7, 8, 11 ir 12 punktus. Apeliacinės instancijos teismas, palyginęs pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos ir ieškovės siūlomus pakeisti punktus, nustatė, kad ieškovė iš esmės prašo nustatyti kiekvienais metais paeiliui šalims pareigą organizuoti sūnaus gimtadienį, suteikiant kitai šaliai teisę dalyvauti sūnaus gimtadienyje/pasveikinti sūnų su gimtadieniu; taip pat perskirstyti šalių su sūnumi praleidžiamą šv. Kūčių-Kalėdų ir šv. Velykų švenčių laiką, taip pat nustatant atsakovui pareigą iš anksto (ne mažiau kaip prieš 7 dienas) pranešti ieškovei, ar jis ketina pasinaudoti savo teise bendrauti su vaiku nustatytomis švenčių dienomis.

18. Pažymėtina, kad apeliacine tvarka tikrinamoje byloje teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių (ieškovės ir atsakovo), kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, ir siekiant apsaugoti vaiko interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais, t. y. siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo, o ne užtikrinti šalims patogų bendravimą su vaikais. Šioje proceso stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio (priešieškinio) dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui.

19. Ieškovė siūlo pakeitimą, kuriuo kiekviena šalis būtų įpareigota kiekvienais metais paeiliui organizuoti sūnaus gimtadienį, bei suteikiantį teisę kitai šaliai dalyvauti sūnaus gimtadienio šventėje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės siūlomas pakeitimas yra neaiškus ir tarp šalių gali sudaryti daugiau ginčų ne tik dėl to, kas praleis su vaiku jo gimimo dieną, bet ir kokia tvarka, kiek laiko bei kaip turi būti organizuojamas nepilnamečio vaiko gimtadienis. Akivaizdu, kad santykiams tarp bylos šalių esant konfliktiškiems, vaiko interesus geriau atitinka bendravimo tvarka, kuomet vaikas gali išvengti tėvų konfliktų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą nekeisti nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos nepilnamečio vaiko gimimo dieną.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaiko interesus labiau atitinka laikina bendravimo tvarka, kai visos šv. Kūčių-Kalėdų ir šv. Velykų švenčių dienos švenčiamos paeiliui su vienu iš tėvų vienais metais, o su kitu kitais, taip suteikiant galimybę kiekvienai šaliai planuoti ilgesnes savo išvykas pas giminaičius ar kitas veiklas. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad šalių sūnui per šv. Kalėdas, kurias praleido su ieškove, negavus iš atsakovo dovanų, buvo pažeisti vaiko interesai. Priešingai, nei teigia ieškovė, tokių aplinkybių nepagrindžia ir jos su atskiruoju skundu pateiktas atsakovo ir sūnaus sms susirašinėjimas, kadangi jame nėra net menkiausių užuominų apie vaiko nusivylimą ar kitokias emocijas negavus atsakovo dovanų.

21. Pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. sausio 20 d. išvadoje Nr. 2SD-478 nurodė, jog susitikimo su nepilnamečiu A. L. metu vaikas paaiškino, kad, jeigu tėvai gyventų atskirai, tai norėtų gyventi su mama, o su tėčiu intensyviai bendrauti. Nurodė, kad tėvai nesutaria, su kuriuo jis turės praleisti laisvalaikį, todėl būtų gerai, jeigu būtų nustatyta, kaip ir kada vyksta jo ir tėčio bendravimas. Berniukui patinka leisti laiką su tėčiu, norėtų kartu būti dažniau. Tėvas rūpinasi berniuko teniso treniruotėmis, domisi mokslu, rūpinasi namais, o mama padeda atlikti namų darbus, daro valgyti ir atlieka kitus moteriškus darbus. A. nurodė, kad abu tėvus myli vienodai, jie yra abu geri ir rūpestingi, todėl nori leisti laiką tiek su vienu, tiek su kitu kuo daugiau. Berniukas negali pasakyti, kada ir kaip norėtų bendrauti su tėčiu, tačiau nurodė, kad nori bendrauti kuo daugiau, laiką paskirstant vienodai su mama.

20. Tuo vadovaujantis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nepažeidžia nepilnamečio vaiko ir vaikų tėvų interesų pusiausvyros, todėl nėra pagrindo ją keisti.

21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Atsakovas apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t.y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

25. Nagrinėjamu atveju, šalių ginčas nėra išspręstas iš esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas apeliacinėje instancijoje nėra spręstinas ir dėl jų teismas nepasisako.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė