- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- e2S-1456-273/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01131-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- D. L., V. L., V. P. L.
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono 4-ojo notarų biuro
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. atstovės advokatės A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. patikslintą ieškinį atsakovams D. L., V. L., V. P. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, dėl neturtinės žalos priteisimo, povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir pagal atsakovo D. L. priešieškinį ieškovei A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarė J. V., akcinė bendrovė SEB bankas, V. P., A. P., institucija teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama byla pagal ieškovės A. L. patikslintą ieškinį atsakovams D.i L., V. L., V. P. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, dėl neturtinės žalos priteisimo, povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir pagal atsakovo D. L. priešieškinį ieškovei A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, sutuoktinių turto padalijimo.
2. 2021 m. birželio 2 d. byloje gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame ieškovė prašė iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir išsikraustyti iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip per 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
Šalies argumentai
3. Prašyme nurodė, kad ieškovė su sūnumi A. L. 2020 m. gruodžio 13 d. išsikraustė iš namo, (duomenys neskelbtini), į butą, kad sūnus nematytų tėvo neigiamo elgesio. Pasiėmė tik tuo metu būtinus daiktus, todėl ieškovei yra poreikis vis grįžti į namus pasiimti reikalingų ieškovei ir vaikui daiktų, rūbų ir pan. Sūnus ilgisi namų. Atsakovas draudžia pasiimti ieškovei jos ir sūnaus naudojamus daiktus. Atsakovas daiktus naudoja kaip psichologinio šantažo priemonę, kad palaužtų ieškovę, sumenkintų ją prieš sūnų ir priverstų nusileisti – išsiskirti pagal jo sąlygas, jai atsisakant visų byloje pareikštų reikalavimų. Atsakovas provokuoja konfliktus, siekdamas savo savanaudiškų tikslų – uždrausti ieškovei naudotis jos nuosavybe. Atsižvelgiant į vaiko interesus, jo gyvenimo sąlygos šiuo metu yra blogesnės nei galėtų būti vaikui gyvenant name.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į ieškovės prašymą atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad netiesa, jog jis privertė ieškovę išsikraustyti iš jų namų. Atsakovas nenori, kad ieškovė, atvykusi į namą, landžiotų po jo daiktus, dokumentus, nes name yra nuotolinis jo ofisas, įmonės dokumentų bei daiktų, todėl vengdamas jų dingimo, yra pasirūpinęs namo apsauga. Jei jis būtų iškraustytas iš namų, jis neturėtų kur eiti. Mano, kad ieškovės prašymas paremtas tik subjektyviais jos samprotavimais apie tariamus sūnaus teisių pažeidimus, kurie neegzistuoja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
6. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametis vaikas yra įtraukiamas į šalių konfliktiškus santykius. Šalims gyvenant kartu ir esant itin konfliktiškiems santykiams, nebūtų užtikrinama šalių nepilnamečio vaiko teisė gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje. Teismas įvertinęs ieškovės prašymo bei paaiškinimų motyvus, atsakovo atsiliepimo argumentus bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą nustatė, kad ieškovė prašymą argumentuoja konfliktišku atsakovo elgesio modeliu, kurio apraiškos liečia ne tik pačios ieškovės, bet ir jų nepilnamečio sūnaus interesus, vaiko teisę į ramios ir saugios aplinkos sukūrimą. Nurodė, kad galimas pavojus nepilnamečiui vaikui ar vienam sutuoktiniui turi būti realus ir pagrįstas įrodymais. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigojimą atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir išsikraustyti iš gyvenamojo namo, jokių objektyvių įrodymų apie atsakovo elgesį, keliantį grėsmę nepilnamečio vaiko ir /ar ieškovės saugumui nepateikė. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovė pageidauja grįžti gyventi į sutuoktinių bendrus namus, ir nenori, kad tuo metu juose gyventų atsakovas, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones įpareigojant atsakovą išsikelti iš jam nuosavybės teise priklausančio būsto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskirajame skunde ieškovės atstovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti: siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko A. L. interesus, taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir išsikraustyti iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip per 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas neteisingai nurodė prašymo pateikimo tikslą – buvo prašoma taikyti laikinąją apsaugos priemonę ne ieškovei siekiant gyventi name, bet turint tikslą užtikrinti vaiko interesus;
1.2. Pripažindamas, jog šalims gyvenant kartu ir esant itin konfliktiškiems santykiams, nebūtų užtikrinama šalių nepilnamečio vaiko teisė gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje, tačiau ieškovės prašymą atmesdamas, teismas priėmė prieštaringą sprendimą;
1.3. Teismas tik formaliai paprašė Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados ir formaliai išnagrinėjo ieškovės pateiktą prašymą, dėl ko skundžiamą nutartį priėmė neištyręs ir neįsigilinęs į esamą vaiko padėtį ir interesus;
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti kaip visiškai nepagrįstą ir neįrodytą. Atsiliepime grindė tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
10. Ieškovės atstovė kartu su atskiruoju skundu pateikė šiuos rašytinius įrodymus: ieškovės 2021 m. birželio 15 d. pareiškimą policijai ir šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais medžiagą 2021 m. birželio 20 – 21 dienomis.
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai gali būti reikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, atsakovas dėl naujai pateiktų įrodymų atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė savo nuomonę, vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl yra pagrindas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi ir priimti ieškovės pateiktus įrodymus.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
13. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigojimo atsakovą gyventi skyrium ir įpareigojimo išsikraustyti iš gyvenamojo namo – taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalyje 1 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė - įpareigojimas vieną sutuoktinį gyventi skyrium taikoma laikinam ginčo situacijos sureguliavimui tuo atveju, kai yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Teismas šeimos bylose gali taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
15. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad dėl konfliktiškų šalių santykių, 2020 m. gruodžio 13 d. ieškovė su šalių nepilnamečiu sūnumi A. L., gim. (duomenys neskelbtini), išsikraustė iš namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – šeimos namas) į ieškovės sesers butą (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Atsakovas liko gyventi šeimos name. Ieškovė prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekia su vaiku sugrįžti gyventi į šeimos namą, o atsakovą iškraustyti iš jo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie atsakovo elgesį, keliantį grėsmę nepilnamečio vaiko ir /ar ieškovės saugumui.
17. Atskirajame skunde nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės yra grindžiamas netinkamu bylos aplinkybių vertinimu. Nurodoma, kad ieškovė laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekė ne pati sugrįžti gyventi į šeimos namą, o užtikrinti vaiko interesus, gyvenimą name, kuriame yra galimybės žymiai geriau patenkinti vaiko poreikius. Tam, kad šalių vaikui būtų užtikrinta rami aplinka ir kad būtų išvengta šalių konfliktų, apeliantės nuomone, atsakovas turi išsikraustyti iš šeimos namo.
18. Nurodyti atskirojo skundo argumentai atmestini. Pažymėtina, kad CK 3.65 straipsnio 2 dalyje 1 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė - įpareigojimas vieną sutuoktinį gyventi skyrium - taikoma tais atvejais, kai sutuoktiniai gyvena kartu toje pačioje gyvenamojoje vietoje (name, bute ar pan.). Nagrinėjamu atveju jau iki ieškovės kreipimosi su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė su vaiku ir atsakovas gyvena skirtingose vietose, t. y. skyrium – ieškovė su vaiku jos sesers bute, o atsakovas – šeimos name. Dėl šios priežasties nėra grėsmės nepilnamečio vaiko ir /ar ieškovės saugumui ir ramybei, kadangi išvengiama šalių konfliktų, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir vaiko.
19. Byloje nėra ginčo, kad šalių vaikui šeimos name yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Apeliantė teigdama, kad šiuo metu jos ir vaiko gyvenamame bute sąlygos yra ženkliai blogesnės nei šeimos name, šioms aplinkybėms pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius nepateikė išvados teismui apie vaiko gyvenimo sąlygas šiuo metu, neatleidžia apeliantės nuo pareigos pateikti savo įrodymus jos nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.
20. Neįrodyta pripažintina apeliantės nurodyta aplinkybė, kad gyvendamas naujoje vietoje šalių vaikas patiria psichologinius nepatogumus dėl galimybės bendrauti su draugais praradimo. Visų pirma minėta aplinkybė yra grindžiama vien pačios apeliantės teiginiais, nepateikiant jokių įrodymų apie vaiko psichologinės ar emocinės būsenos pablogėjimą. Antra, šalių vaikas gali susitikti su buvusiais savo draugais, susitikimų su atsakovu šeimos name metu pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką.
21. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad dėl to, jog ieškovė su vaiku gyvena sesers bute nemokėdama nuomos mokesčio, tarp ieškovės ir jos sesers kyla įtampa dėl sesers negaunamų pajamų iš buto nuomos, taip pat nelaikytina pagrindu ieškovės prašomoms laikinosioms aplinkybėms taikyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl padidėjusių išlaidų, susijusių su gyvenamosios vietos pakeitimu, kompensavimo, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.
22. Ieškovės prašymas dėl atsakovo iškraustymo iš šeimos namo buvo grindžiamas dar ir tuo, kad atsakovas draudė ieškovei pasiimti jos ir sūnaus naudojamus daiktus, esančius šeimos name. Minėtą aplinkybę apeliantė įrodinėjo kartu su atskiruoju skundu pateiktu ieškovės 2021 m. birželio 15 d. pareiškimu policijai. Kauno apylinkės teismui nagrinėjamoje byloje 2021 m. liepos 12 d. nutartimi įpareigojus atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), ieškovės nurodytos aplinkybės neliko. Ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateikti šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais duomenys dar kartą patvirtina konfliktiškų šalių tarpusavio santykių buvimą, t. y. aplinkybę, dėl kurios byloje ginčo nėra. Iš susirašinėjimo turinio matyti, kad minėti duomenys yra daugiau susiję su galimu atsakovo nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos reikalavimų nesilaikymu, o ne su nagrinėjamu klausimu.
23. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
24. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą, iš esmės teisingai išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Remiantis atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.