Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-101-324/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-13
Bylos Nr.: e2A-101-324/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01131-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas
Ieškovas: A. L.
Trečiasis asmuo: V. P., A. P., notarė J
Atsakovas: D. L.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai: Rolandas Rutė, Vidas Adomaitis, Saulius Kučys

Kategorijos

2.3.2.6.1Šeimos turtas, šeimos turto teisinis režimas ir jo pabaiga
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
2.6.29.4Kiti su paskola susiję klausimai
3.3.1.15Apeliacinis bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-101-324/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01131-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.1; 2.3.5.2.1; 2.6.29.4; 3.3.1.15; 3.3.1.18.3 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Ridiko ir Editos Šliumpienės,

sekretoriaujant Reginai Mockevičienei ir Danutei Nekraševičienei,

dalyvaujant ieškovei A. L., tretiesiems asmenims V. P. ir A. P., jų atstovui advokatui Sauliui Kučiui, atsakovui D. L., jo atstovui advokatui Vidui Adomaičiui,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų V. P. ir A. P. ir atsakovo D. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui D. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, neturtinės žalos priteisimo, povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, atsakovo D. L. priešieškinį ieškovei A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, sutuoktinių turto padalijimo bei trečių asmenų pareiškusių savarankišką reikalavimą V. P. ir A. P. ieškinį ieškovei A. L. bei atsakovui D. L. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys byloje notarė J. V., akcinė bendrovė SEB bankas, V. P., A. P., individuali įmonė (duomenys neskelbtini), institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. L. (toliau – ir ieškovė) teismo prašė: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo D. L. (toliau – ir atsakovas, santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę L. pavardę, o atsakovui L. pavardę; 4) nustatyti nepilnamečio sūnaus A. L., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnametis sūnus) gyvenamąją vietą su ieškove; 5) nustatyti ieškovės pasiūlytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 6) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 550 Eur mėnesinių periodinių išmokų dydžio sumą, mokėtiną kiekvieną mėnesį (iki einamojo mėnesio 15 d.) į ieškovės banko sąskaitą iki sūnaus pilnametystės indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę; 7) ieškovė ir atsakovas, įvertindami aplinkybę, kad tam tikrais atvejais gali atsirasti papildomos išlaidos, neįtrauktos į kasmėnesinio išlaikymo sumą, pvz. pilnamečio sūnaus sveikata ir gydymu susijusios išlaidos (pvz. odontologo, okulisto, ortopedo paslaugų išlaidos ir kt.), vaikui gali būti reikalingi nauji papildomi užsiėmimai ir didesnių išlaidų reikalaujantys pirkiniai (pvz. kompiuteris, vaikų stovyklos ir pan.), tokias vaiko išlaidas kompensuoja per pusę; 8) pripažinti (duomenys neskelbtini) šalių sudarytą Povedybinę sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia; 9) ieškovei priteisti asmeninės nuosavybės teise: 9.1) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – gyvenamasis namas) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (toliau - ir žemės sklypas) (bendra vertė 150 000 Eur, kredito likutis 26 536,03 Eur); 9.2) padalinti kilnojamą turtą (iš viso 9 326 Eur vertės); 12) pripažinti, kad nutraukus santuoką, prievolės kreditoriui AB SEB bankui pagal 2010 m. liepos 2 d. Kredito sutartį Nr. 0351018030479-84 lieka solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis, tačiau sutuoktinių atžvilgiu prievolės lieka asmeninėmis ieškovės; 13) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas priešieškiniu teismo prašė: 1) ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „L.“, atsakovui „L.“; 3) nepilnamečio sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 200 Eur mėnesinių periodinių išmokų dydžio sumą, mokėtiną kiekvieną mėnesį (iki einamojo mėnesio 5 dienos) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į ieškovės banko sąskaitą iki sūnaus pilnametystės, mokamą išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 4) nustatyti atsakovo pasiūlytą jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką; 5) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 1/2 gyvenamojo namo ir 1/2 žemės sklypo, 75 000 Eur vertės; 5) teismui nusprendus netenkinti reikalavimo priteisti šalims gyvenamojo namo ir žemės sklypo natūra, atsakovas kaip alternatyvų reikalavimą prašo teismo priteisti jam asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą žemės sklypą, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 75 000 Eur kompensaciją; 8) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise motociklą YAMAHA XV 1900, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė 4 000 Eur; 9) priteisti ieškovei iš atsakovo 2 000 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkantį motociklą YAMAHA XV 1900, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini); 10) pripažinti, kad po santuokos nutraukimo už piniginę prievolę AB SEB bankui pagal 2010 m. liepos 2 d. Kredito sutartį Nr. 0351018030479-84 (su 2010 m. liepos 20 d. pakeitimu) solidariai atsakingi atsakovas ir ieškovė; 11) priteisti atsakovui iš ieškovės 1 000 Eur be teisinio pagrindo gautą turtą; 12) priteisti atsakovui iš ieškovės regreso tvarka 1/2 dalį atsakovo laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. sumokėtų kredito įmokų, kas sudaro 2 390,76 Eur; 13) priteisti atsakovui iš ieškovės 2 840,62 Eur nuostolių, susijusių su gyvenamojo namo ir žemės sklypo išlaikymu, kurie susidarė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.; 14) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

3. Tretieji asmenys A. P. ir V. P. prašo teismo priteisti jiems iš atsakovo solidariai 43 443 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tretieji asmenys 2010 m. birželio 17 d. paskolino dukters šeimai 150 000 Lt grynaisiais pinigais, kas atitinka 43 443 Eur sumą. Suteikta paskola iki šio laiko nėra grąžinta. Nurodytą pinigų sumą tretieji asmenys 2010 m. birželio 17 d. perdavė atsakovui, dalyvaujant ieškovei. Piniginės lėšos buvo perduotos ieškovės ir atsakovo šeimos reikmėms, t. y. gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimui, kadangi ieškovė ir atsakovas pakankamai lėšų nekilnojamojo turto įsigijimui neturėjo. Faktą, kad tretieji asmenys paskolino 43 443 Eur ieškovei ir atsakovui, patvirtina 2010 m. birželio 17 d. ieškovės, atsakovo ir trečiųjų asmenų pasirašytas Paskolos garantinis raštas. Tretieji asmenys nėra pripažinę, kad ieškovei tretiesiems asmenims padovanojus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį būstą, atsakovo ir ieškovės prievolė grąžinti 43 443 Eur paskolą pasibaigė. Tretieji asmenys nėra iškėlę sąlygos, kad 43 443 Eur suma būtų pripažinta kaip ieškovės asmeninis indėlis į įgytą bendrą nuosavybę (gyvenamąjį namą su žemės sklypu). Ieškovė pripažįstą skolą bei sutinka, jog po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo turtiniai įsipareigojimai kreditoriams (tretiesiems asmenims) pagal 2010 m. birželio 17 d. Paskolos garantinį raštą suteiktą 43 443 Eur paskolą yra ieškovės ir atsakovo turtiniai įsipareigojimai, kuriuos jie privalo padengti solidariai. Kadangi prievolė grąžinti pasiskolintą sumą nėra įvykdyta, prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

4. Ieškovė su trečiųjų asmenų A. P. ir V. P. savarankišku reikalavimu sutiko, prašė jį tenkinti visiškai. Nurodė, jog tretieji asmenys yra ieškovės tėvai, iš kurių ieškovė su atsakovu 2010 m. birželio 17 d. pasiskolino 150 000 Lt (43 443 Eur). Nurodytą pinigų sumą grynaisiais ieškovės tėvai 2010 m. birželio 17 d. perdavė atsakovui dalyvaujant ieškovei. Pinigų suma buvo paskolinta ieškovės ir atsakovo šeimos reikmėms, t. y. gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimui.

Atsiliepimas

5. Atsakovas su trečiųjų asmenų A. P. ir V. P. savarankišku reikalavimu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nėra gavęs iš trečiųjų asmenų jokių lėšų, nes namo pirkimui jų nereikėjo. 2010 m. liepos 2 d. Žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad bendra parduodamų daiktų kaina yra 400 000 Lt. Atsakovas 240 000 Lt pirminę įmoką pardavėjui atliko iš savo banko sąskaitos, jokių įnešimų į banko sąskaitą, kurie galimai galėtų būti kaip iš trečiųjų asmenų paskolintos lėšos, nuo 2010 m. birželio 17 d. iki 2010 m. liepos 2 d. nebuvo. Likusi pagal sutartį mokėtina suma, t. y. 160 000 Lt buvo iš SEB banko gauta paskola, kuri tiesiogiai pervesta turto pardavėjui. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų esminės paskolos sutarties sąlygos egzistavimą - paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjo nuosavybėn. Pagal ieškovės ir trečiųjų asmenų nurodomą garantinį raštą niekada jokie pinigai nebuvo gauti, juo labiau atsakovui nebuvo perduoti, nebuvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui ir/ar gyvenamojo namo ir žemės sklypo įsigijimui. Jeigu pati ieškovė šias lėšas skolinosi, tai yra jos asmeninė prievolė, už kurią atsakovas negali būti atsakingas. Daugiau nei 11 metų tretieji asmenys nereikalavo grąžinti „tariamos“ paskolos, nereiškė jokių pretenzijų atsakovui nuo 2019 iki 2022 metų, kuomet jie tapo proceso dalyviai, dėl to darytina prielaida, kad trečiųjų asmenų reikalavimas yra ieškovės ir jos tėvų bendras susitarimas nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priešieškinį tenkino iš dalies. Trečiųjų asmenų A. P. ir V. P. savarankišką reikalavimą dėl skolos priteisimo atmetė. Nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę „L.“, atsakovui pavardę „L.“. Nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis po 360 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. sausio 21 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečiui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Nustatė atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką.

Ieškovei priteisė santuokoje įgytą turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 150 000 Eur vertės. Atsakovui iš ieškovės priteisė 75 000 Eur dydžio kompensaciją už ½ dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovui priteisė santuokoje įgytą turtą motociklą YAMAHA XV 1900, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), 4 000 Eur vertės. Ieškovei iš atsakovo priteisė 2 000 Eur dydžio kompensaciją už 1/2 dalį motociklo YAMAHA XV 1900, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Ieškovei priteisė santuokoje įgytą kilojamąjį turtą: namo šildymo reguliatorių Honeywell wireless 50095777-001 (fiksuojantį kambario temperatūrą ir perduodantį bazei), vertė 45 Eur; vidinės namo temperatūros valdymo bloką Honey Well model 1 (duomenys neskelbtini) (namo daiktas), vertė 75 Eur; 2 rūsio lentynų stalažus, vertė 60 Eur; indaplovę Bosch classixx; (namo įmontuota), vertė 70 Eur; garų surinkėją Whirlpool (duomenys neskelbtini), vertė 135 Eur; kaitlentę AEG, vertė 135 Eur; AEG B4100-1-W typ. 91ACC 01 KC S Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 135 Eur; virtuvės spintelių komplektą, vertė 350 Eur; virtuvės stalą, vertė 30 Eur; virtuvės kampą su 2 kėdėmis, vertė 30 Eur; Eastcon vonios burbuliatorių TYP 11-01-606-624AV-071 Art. Nr. (duomenys neskelbtini) S.nr. (duomenys neskelbtini), vertė 170 Eur; 2 elektrinius gyvatukus TYP ST-K100 (namo), vertė 300 Eur; vonios 2 aukšto spintelę su veidrodžiu ir plautuve (namo), vertė 200 Eur; svetainės išlankstomą staliuką, vertė 150 Eur; svetainės minkštus baldus, vertė 150 Eur; svetainės 2 šviestuvus, vertė 160 Eur; svetainės spintelės indaują ir barą, spintelę su 4 stalčiais, vertė 300 Eur ; svetainės užuolaidas ir karnizus, vertė100 Eur; svetainės 3 paveikslus, vertė 25 Eur; vonios 1 aukšto komodą su stalčiais, vertė 60 Eur; vonios 1 aukšto pakabinamą spintelę su veidrodžiu virš praustuvės, vertė 70 Eur; vonios 2 aukšto 2 kilimėlius, vertė 5 Eur; 1 aukšto tualeto šviestuvą, vertė 10 Eur; 1 aukšto holo šviestuvą, vertė 40 Eur; 1 aukšto koridoriaus 4 sieninius šviestuvus, vertė 100 Eur; 2 aukšto holo šviestuvą, vertė 40 Eur; 3 laiptinės šviestuvus, vertė 90 Eur; 3 durų sieninę spintą 1 aukšto koridoriuje, vertė 250 Eur; batų spintelę (esančią laiptinėje prie išėjimo į vidinį kiemą), vertė 40 Eur; lauko stalą su 4 kėdėmis, vertė 80 Eur; 2 sulankstomas plastikines kėdes, vertė15 Eur; Šašlykinę, vertė15 Eur; lauko įrankius (fiskar šakes, 2 ravėjimo nagelius, genėjimo žirkles, krūmų karpymo žirkles, krūmų genėjimo žirkles ilgomis rankenomis, laistytuvą, sniego kastuvą, lauko šluotą, lapų grėblį su kotu, fiskar kauptuką, fiskar trinkelių gremžtuką), vertė 50 Eur; žurnalinį staliuką Patent: (duomenys neskelbtini) palėpėje, vertė 135 Eur; 2 sieninius šviestuvus (3 lempų palėpėje), vertė 50 Eur; 1 sieninį šviestuvą (2 lempų palėpėje), vertė 15 Eur; 1 sieninį šviestuvą (1 lempos palėpėje), vertė 10 Eur; dieninį šviestuvą virš stalo teniso stalo palėpėje, vertė 20 Eur; lubų šviestuvą (3 lempų, svečių kambaryje), vertė 35 Eur; dvigulę lovą odine nugarėle su čiužiniu miegamajame (dabar A.) kambaryje, vertė 300 Eur; 2 spintelės prie lovos miegamajame kambaryje, vertė 45 Eur; 2 sieninius šviestuvus miegamajame kambaryje, vertė 40 Eur; 4 durų sieninę spintą (jos durys ir vidinė slankiojimo sistema) miegamajame kambaryje, 400 Eur vertė; šviestuvą ant lubų miegamajame kambaryje, vertė 25 Eur; TV kampinę spintelę miegamajame kambaryje, vertė 30 Eur; satelitinę anteną (rusų kanalai), vertė 170 Eur; Viasat satelitinę anteną, vertė 170 Eur; lapų surinkėją Meec tools Leaf blower 727-728 Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 30 Eur; gyvatvorės pjovėją Supec HTLD01B-510, vertė 30 Eur; gyvatvorės pjoviklį Black Decker GT110-QS tupe02S, vertė 50 Eur; vandens siurblį Euromatic Water pomps Type SDC 550-G 05/15-119231 Art. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 100 Eur; darbo kambario šviestuvą, vertė 100 Eur; darbo kompiuterinį stalą, vertė 90 Eur; darbo kompiuterinę kėdę, vertė 80 Eur; darbo kambario žurnalinį staliuką, vertė 15 Eur; darbo kambario kilimą, vertė 90 Eur; darbo kambario sofą ir fotelius, vertė 50 Eur; darbo kambario paveikslą, vertė 7 Eur; darbo kambario užuolaidas, vertė 20 Eur; svetainės ilgo plauko kilimą, vertė 80 Eur; svetainės valgomą stalą su 6 kėdėmis, vertė 300 Eur; svetainės staliuką tarp fotelių, vertė 15 Eur; 1 aukšto vonios ir tualeto 2 kilimėlius, vertė 10 Eur; 1 aukšto koridoriaus kilimą, vertė 30 Eur; 5 lauko guminius kilimus, vertė 25 Eur; 2 aukšto holo komodą su stalčiais, vertė 50 Eur; 2 sulankstomas plastikines kėdes, vertė 15 Eur; išskleidžiamą gultą, vertė 10 Eur; baseiną ir jo įrangą, vertė 1 350 Eur; lauko markizę Somify 74300-France LAGHETTO AZUR (duomenys neskelbtini), vertė 300; pulo stalą Kaldera su kamuoliais ir lazdomis, vertė 600 Eur; 2 kėdes palėpėje, vertė 40 Eur; atsilenkimų treniruoklį, vertė 20 Eur; kiliminę dangą palėpėje, vertė 150 Eur; šviestuvą virš pulo stalo palėpėje, vertė 20 Eur; 2 kėdes ant ratukų, vertė 30 Eur; medinę dvigulę lovą su čiužiniu 2,2 m ilgio svečių kambaryje, vertė 150 Eur; lateksinį čiužinuką Sleepvell, vertė 100 Eur; TV spintelę svečių kambaryje, vertė 25 Eur; kopėčias, vertė 50 Eur; vėliavą su kotu, vertė 10 Eur; lauko įrankius (šakes, 2 ravėjimo nagelius, genėjimo žirkles, medžių genėjimo žirkles ilgu kotu, laistytuvą, obuolių skynimo įrankį, ledo skaldytuvą, platų sniego stumdiklį (kastuvą), lapų grėblį be koto, trinkelių tarpų gremžtuką, grėblį), vertė 50 Eur; garažo lentynas – stelažus, vertė 30 Eur; lauko mažą medinį staliuką, vertė 20 Eur; TV spintelę rūsyje, vertė 15 Eur; rašomąjį stalą rūsyje, vertė 15 Eur; pirties stiklinę lentynėlę (2 lentynų), vertė 25 Eur; pirties stiklinę lentynėlę (1 lentynos), vertė 20 Eur; pirties sekciją su baro stalu ir 2 kėdėmis, vertė 250 Eur; plastikinį staliuką, vertė 15 Eur; plastikinę kėdę, vertė 8 Eur; 2 lentynų stelažus rūsyje žemėlapio kambaryje, vertė 60 Eur; vaiko kambario kilimas, vertė 15 Eur; vaiko kambario sofa su 2 foteliais (kurių vienas dabar stovi svečių kambaryje), vertė 50 Eur; vaikiška lovytė (vaiko kambaryje), vertė 60 Eur; vaiko kambario kampinė spinta, vertė 80 Eur; vaiko kambaryje esantis kompiuterinis staliukas, vertė 25 Eur; vaiko kambario lemputė prie lovos, vertė 8 Eur; rašomasis stalas (vaiko kambaryje), vertė 80 Eur; stalinė lempa (vaiko kambaryje), vertė 28,74 Eur; šviestuvas ant lubų (vaiko kambaryje), vertė 19,99 Eur; spausdintuvą Samsung ML-2015 Type SP20MPP serial. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 50 Eur; elektrinį kambario termometrą Prosonic 302, vertė 7 Eur; elektrinį laikrodį FUGISON model Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 7 Eur; srovės lygintuvą BRENNENSTUHL 13.500A, vertė 7 Eur; Philips kombainą 800W HR7745/a, vertė 70 Eur; Bosh duonos gruzdintuvę E Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 40 Eur; sumuštinių keptuvę Bomann Estate 605160 type: (duomenys neskelbtini), vertė 15 Eur; virtuvės elektrines svarstykles Beurer Art.-Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 7 Eur; akumuliatorinį siurblį Dyson SV09 (duomenys neskelbtini), vertė 220 Eur; video grotuvą (kasetinį grotuvą žiūrėti filmams su įrašymo funkcija) Goldstar video cassette recorder model nr. (duomenys neskelbtini), vertė 50 Eur; televizorių Sony model Nr. (duomenys neskelbtini) trinitron color, vertė 20 Eur; kompaktinį grotuvą su įrašymo funkcija LG HDD/DVD recorderRH7500, vertė 25 Eur; žoliapjovę Bosch Rotak 370LI IPX1 TYP (duomenys neskelbtini), vertė 400 Eur; žoliapjovės 2 akumuliatorius BOSCH 36 volt high pover Robert bosch Gmbh D-70771 leinfelden ST (duomenys neskelbtini), vertė 40 Eur; trimerį Bosch art 26.li typ (duomenys neskelbtini) ir akumuliatorių, vertė 90 Eur; langų ploviklį Karcher WV50, vertė 40 Eur; rūbų džiovyklę Electrolux model ED/97170W PROD. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 200 Eur; stalinę lempą Lival Global; (namo iki 119.1.82.), vertė 20 Eur; orbitreką Sportcomputer, vertė 60 Eur; Dormeo kilimėlį prie lovos miegamajame kambaryje, vertė 25 Eur; 2 kelionines-turistines sulankstomas kėdes, vertė 18 Eur; mobilų telefoną Sony Xperia Z5 compact IMEI: (duomenys neskelbtini), vertė 100 Eur; mobilų telefoną Samsung Galaxy S8 SM-G950F 64 GB IMIE: (duomenys neskelbtini) S/N: (duomenys neskelbtini), vertė 355 Eur; fotoepiliatorų Silk'n 245000 Flash&Go Lux, vertė 150 Eur. Iš viso priteistų kilnojamųjų daiktų vertė – 11 862,73 Eur (vienuolika tūkstančių aštuoni šimtai šešiasdešimt du eurai 73 ct). Atsakovui iš ieškovės priteisė 5 931,37 Eur dydžio kompensacija už ½ dalį ieškovei priteisto kilnojamojo turto. Atsakovui priteisė santuokoje įgytą kilojamąjį turtą: DELL Inc nešiojamo kompiuterio jungiklį prie monitoriaus (duomenys neskelbtini), vertė 0 Eur; nešiojamojo kompiuterio pelę DELL, vertė 10 Eur; 2 kolonėlės Sweex model (duomenys neskelbtini) model: SP006 P/N nr.: (duomenys neskelbtini), vertė 10 Eur; srovės lygintuvą Brennenstuhl 13.500A Doncė, vertė 7 Eur; interneto imtuvą Huawei model W.F E5573, vertė 20 Eur; prožektorių XML-T6, vertė 15 Eur; vertės mažą kojytę kamerai, fotoaparatui, vertė 10 Eur; nardymo inventorių - prožektorių Power LED40 MODVLAR HEAD efficiency (giluminiam nardymui skirta įranga), vertė 30 Eur; nardymo reguliatorių SUUNTO COBRA C 0403 EN 250 300Bab(4000psl. (giluminiam nardymui skirta įranga), vertė 50 Eur; APEKX DRY SEALED SYSTEM M.P.9.0-10.0 bar (giluminiam nardymui skirta įranga), vertė 100 Eur; nardymo prožektorių fit-Fire..5005 (giluminiam nardymui skirta įranga), vertė 30 Eur; APEKS TX (duomenys neskelbtini) (giluminiam nardymui skirta įranga), vertė 0 Eur; Cressi-sub (duomenys neskelbtini) (giluminiam nardymui skirta įranga), vertė 30 Eur; Cressi (giluminiam nardymui skirta įranga), vertė 0 Eur; 2 deguonies balionus (giluminiam nardymui skirta įranga), vertė 30 Eur; Interneto maršrutizatorių D-lin DIR-655 FCC ID: (duomenys neskelbtini) IC: (duomenys neskelbtini) S/N (duomenys neskelbtini), vertė 10 Eur; distancinį Logitech PID: (duomenys neskelbtini) P/N: (duomenys neskelbtini), vertė 10 Eur; 2 galines kolonėles Monitor AUDIA MMPR2 Bronze BR1 Serial Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 50 Eur; ledukų aparatą Menuett ART Nr. (duomenys neskelbtini) serial Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 70 Eur; televizorių Samsung model: (duomenys neskelbtini) model code: (duomenys neskelbtini) type: nr. (duomenys neskelbtini) S/N (duomenys neskelbtini) įstrižainė 22 colių, vertė 30 Eur; skaitmeninės televizoriaus imtuvą (keičiantis skaitmeninį signalą) TV Star MPE-4 HD DVB-T receiver model Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 0 Eur; grotuvą ICY box multimediaplayer (duomenys neskelbtini) (peržiūrinėti filmus, nuotraukas iš pagrindinio rašomojo disko), vertė 15 Eur; televizorių Sony trinitron model Nr. (duomenys neskelbtini) ser. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 0 Eur; DVD grotuvą (su įrašymo funkcija) Philips DVD recorder/hard disk model No (duomenys neskelbtini), vertė 0 Eur; elektrinį laikrodį Roadstar LAC-2412 S/N(duomenys neskelbtini), vertė 7 Eur; motociklo šalmą SCORPION SCALA RIDER AX (duomenys neskelbtini), vertė 70 Eur; motociklo šalmą kiwi HELMET, vertė 20 Eur; centriuką Sony RX66 model Nr. (duomenys neskelbtini) Serial Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 0 Eur; mašinų akumuliatoriaus pakrovėją CTEK MULTI XS 3600 12V, vertė 15 Eur; viengulį prisipučiantį čiužinį OUTWE II explore the outdoors, vertė 15 Eur; kelioninį-turistinį staliuką ALUMINIUM CAMPINGTISCH 70*70, vertė 30 Eur; 3 kelionines-turistines sulankstomas kėdes, vertė 25 Eur; vertės barzdaskutę PHILIPS SensoTouch 3A su valymo indu (duomenys neskelbtini), vertė 30 Eur; oro valymo prietaisą SHARP FU-40SE s/n (duomenys neskelbtini), vertė 50 Eur; STALWART atsuktuvą ir antgalius, vertė 20 Eur; Smūginį gręžtuvą Makita HP 1640, vertė 50 Eur; smūginį gręžtuvą Metabo SbE480, vertė 10 Eur; svarstykles Tanita BC-543. 50 Eur vertė, vertė 50 Eur; vertės stalo teniso robotą Butterfly amicus professional D-47441 moers No. (duomenys neskelbtini) palėpėje, vertė 200 Eur. Iš viso priteistina santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų už 1 119 Eur. Ieškovei iš atsakovo priteisė 560 Eur dydžio kompensaciją už 1/2 dalį atsakovui priteisto kilnojamojo turto. Nustatė, jog prievolė kreditoriui AB SEB bankas pagal 2010 m. liepos 20 d. Kredito sutartį Nr. 0351018030479-84 po santuokos nutraukimo lieka solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Atsakovui iš ieškovės priteisė 1 000 Eur be pagrindo įgytą piniginę sumą. Atsakovui iš ieškovės priteisė 2 390,76 Eur atsakovo sumokėtų kredito įmokų dalį. Atsakovui iš ieškovės priteisė 2 284,03 Eur bendro turto išlaikymo nuostolių atlyginimą. Ieškovei iš atsakovo priteisė 7 605,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui iš ieškovės priteisė 14 115,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės valstybei 127,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims. Priteisė iš atsakovo valstybei 127,32 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, 98 Eur žyminio mokesčio.

7. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad šalių santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės. Teismas nustatė, jog ieškovės ir atsakovo įtempti tarpusavio santykiai tęsėsi nuo sūnaus gimimo, t. y. apie (duomenys neskelbtini) metų iki ieškinio teismui pateikimo. Byloje nustatytos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, jog šalių santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, t. y. neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai ir tęstiniai konfliktai. Teismas padarė išvadą, kad abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai vienas kitam lojalūs, abipusių nuolaidų būdu nebuvo bandoma aiškintis iškilusių problemų, pritrūko pagarbaus požiūrio vienam į kitą, todėl šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Santuoką nutraukiant, ieškovei ir atsakovui po santuokos nutraukimo pageidaujant pasilikti santuokines pavardes, po santuokos nutraukimo ieškovei palikta santuokinė pavardė „L.“, atsakovui prigimtinė pavardė „L.“.

8. Teismas nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nekyla, išanalizavęs ieškovės ir atsakovo prašomas nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkas, atsižvelgęs į byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie nepilnamečio vaiko amžių, lankomas ugdymo ir sporto įstaigas, vaiko teisių institucijos pateiktą išvadą, padarė išvadą, jog atsakovo pasiūlyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus, tačiau prašoma nustatyti bendravimo tvarka pakoreguota atsižvelgiant į vaiko ir jo tėvų interesus.

9. Teismas sprendė, jog šalių nepilnamečio vaiko ne tik būtiniesiems, tačiau ir papildomiems epizodiniams poreikiams (pvz. mokėjimams už mokamas sveikatos priežiūros paslaugas, baldų pirkimui, ar pan.) tenkinti, protingai planuojant pirkinius ir pramogas, atsižvelgiant į šalių vaiko amžių, pakankama ir racionali suma per mėnesį yra 800 Eur. Byloje esantys įrodymai apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį patvirtina, jog ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši. Per paskutinius tris mėnesius ieškovės atlyginimas vidutiniškai siekė apie 1 200 Eur atskaičius privalomai mokėtinus mokesčius. Atsakovas apie savo atlyginimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai duomenų neteikia, teismo posėdžio metu paaiškino, jog per mėnesį savo išlaidoms iš įmonės skiria apie 1 000 – 1 100 Eur. Nei ieškovė, nei atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog neturi sveikatos sutrikimų, kurie jiems trukdytų dirbti, neturi kitų išlaikytinių. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas yra solidarūs skolininkai, AB SEB bankui, moka būsto paskolą. Nustatytų aplinkybių apie šalių lygiavertę turtinę padėtį pagrindu teismas atmetė ieškovės argumentus, jog atsakovas prie sūnaus išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi. Teismas padarė išvadą, jog šiuo metu ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra pakankama kiekvienam iš tėvų teikti nepilnamečiui vaikui jo protingus poreikius tenkinantį išlaikymą po 360 Eur per mėnesį, taip pat vertinant aplinkybę, jog papildomai šalių nepilnamečiui sūnui valstybė kiekvieną mėnesį skiria lėšas (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio), t. y. šiuo metu 85,75 Eur periodinę išmoką vaikui išlaikyti.

10. Teismas nenustatė, jog ieškovė sudarė Povedybinę sutartį paveikta realių atsakovo grasinimų, dėl atsakovo ekonominio spaudimo ieškovės atžvilgiu ar apgaulės. Ieškovė byloje nepateikė pakankamų įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, jog yra pagrindas povedybinę sutartį pripažinti negaliojančia dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo. Pateiktą susirašinėjimą elektroniniais laiškais teismas vertina kaip šalių derybas dėl sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ne iš karto sutiko su povedybinės sutarties sudarymu, teismas padarė išvadą, kad ieškovė turėjo pakankamai laiko pasikonsultuoti su teisininkais ar artimais jai asmenimis dėl povedybinės sutarties sudarymo ir atsisakyti tokios sutarties sudarymo manydama, jog yra verčiama sudaryti povedybinę sutartį prieš jos pačios valią. Nors ieškovė nurodė, kad ji nėra teisininkė ir sutarties pasirašymą atsimena „kaip per miglą“, tačiau atsižvelgiant į tai, jog ieškovė turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dirba draudimo bendrovėje žalų administravimo srityje, teismas padarė išvadą, jog ieškovei pagal jos išsilavinimą, amžių turėjo būti žinoma, kad ji turi teisę ir galimybę atsisakyti pasirašyti povedybinę sutartį, savo abejones išreikšdama notaro akivaizdoje, kuris yra atsakingas už tinkamą notarinių sandorių sudarymą. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti (duomenys neskelbtini) šalių sudarytą Povedybinę sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu. Teismas atmetė ieškovės argumentą dėl povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia pagal CK 3.108 straipsnio 2 dalį, nenustačius, jog Povedybinė sutartis pažeidė ieškovės kaip sutuoktinės lygiateisiškumo principą ir buvo ieškovei labai nenaudinga. Teismui nenustačius, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, teismas atmetė ieškinio argumentas, kad povedybinė sutartis būtų pripažinta negaliojančia kaip santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės pasekmė.

11. Teismas nurodė, kad esant byloje nustatytoms aplinkybėms, jog ieškovė ir atsakovas tapo solidariais skolininkais kreditoriui AB SEB bankas pagal 2010 m. liepos 20 d. Kredito sutartį Nr. 0351018030479-84 (CK 6.6 straipsnis), įsipareigojimai kreditoriui iki santuokos nutraukimo nėra įvykdyti, pripažintina, kad ši prievolė kreditoriui AB SEB bankas po santuokos nutraukimo paliktina solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.

12. Spręsdamas dėl trečiųjų asmenų A. P. ir V. P. savarankiško reikalavimo priteisti jiems iš ieškovės ir atsakovo solidariai 43 443 Eur skolos teismas padarė išvadą, jog tarp ieškovės, atsakovo ir trečiųjų asmenų susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Paskolos sutarties sudarymo metu ((duomenys neskelbtini)) galiojusi CK 6.871 straipsnio redakcija numatė, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Nors atsakovas neigia, jog jam buvo perduoti grynieji pinigai – 150 000 Lt (43 443 Eur), tačiau įvertinus 2010 m. birželio 17 d. Paskolos garantinio rašto tekstą, kurį, kaip nurodė tretieji asmenys ir ieškovė surašė pats atsakovas, teismas padarė išvadą, jog tarp trečių asmenų ir ieškovės su atsakovu buvo sudaryta paskolos sutartis, pinigų gavimo faktą atsakovas patvirtino savo parašu pasirašydamas paskolos garantinį raštą. Iš 2010 m. birželio 17 d. Paskolos garantinio rašto nustatyta, jog ieškovė su atsakovu bei tretieji asmenys paskolos užstatu nurodė butą, esantį (duomenys neskelbtini), o paskolą įsipareigojo grąžinti vienu iš būdų: 1) pardavus butą, gautus pinigus panaudoti paskolos grąžinimui, arba 2) butą perleidžiant, perrašant tretiesiems asmenims, prieš tai trims nekilnojamojo turto agentams nustačius buto kainą. Paskolos grąžinimo terminas paskolos garantiniame rašte nebuvo nurodytas. Iš 2015 m. vasario 27 d. Dovanojimo sutarties nustatyta, jog šia dovanojimo sutartimi ieškovė padovanojo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims A. P. ir V. P. (24 700 Eur būsto vertė nurodyta pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis). Tretieji asmenys A. P. ir V. P. dovaną priėmė. Visos dovanojimo sutarties šalys dovanojimo sandorį pasirašė žinodamos faktą, jog dovanojamas butas yra laikomas 2010 m. birželio 17 d. paskolos sandorio užstatu, kuriuo ieškovė su atsakovu buvo įsipareigoję grąžinti jiems suteiktą 43 443 Eur dydžio paskolą. Byloje nustatyta, jog po 2015 m. vasario 27 d. Dovanojimo sutarties sudarymo iki pat trečiųjų asmenų savarankiško reikalavimo pateikimo (2022 m. birželio 6 d.) santuokos nutraukimo byloje tretieji asmenys nereiškė pretenzijų nei ieškovei, nei atsakovui dėl paskolos pagal 2010 m. birželio 17 d. Paskolos garantinį raštą grąžinimo. Teismas padarė išvadą, kad, nors ir neatlikus turto vertinimo taip, kaip nurodyta Paskolos garantiniame rašte, tačiau ieškovei perrašius, t. y. 2015 m. vasario 27 d. Dovanojimo sutartimi padovanojus tretiesiems asmenims butą, esantį (duomenys neskelbtini), tiek ieškovei, tiek tretiesiems asmenims žinant, jog nurodytas butas yra užstatas pagal 2010 m. birželio 17 d. Paskolos garantinį raštą, tokiais ieškovės ir trečiųjų asmenų veiksmais buvo įvykdytas įsipareigojimas grąžinti tretiesiems asmenims A. P. ir V. P. visą paskolintą sumą 43 443 Eur pagal 2010 m. birželio 17 d. Paskolos garantinį raštą. Teismas atmetė trečiųjų asmenų savarankišką reikalavimą priteisti iš ieškovės ir atsakovo solidariai 43 443 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, šis kreditorių reikalavimas neįtrauktas į turto balansą dalinant ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą turtą.

13. Spręsdamas dėl santuokoje įgyto turto balanso ir padalinimo nutraukiant santuoką, teismas sprendė, kad neturi pagrindo pripažinti, jog iki santuokos atsakovo įgyta įmonė buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri teismo turėtų būti dalinama tarp ieškovės ir atsakovo jų santuokos nutraukimo metu. Dėl to D. L. individuali įmonė (duomenys neskelbtini) į dalintino turto balansą neįtraukiama, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl šios įmonės padalinimo po santuokos nutraukimo priteisiant atsakovui įmonę atmestas.

14. Teismas nurodė, kad iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog gyvenamojo namo padalinti natūra, visiškai atskiriant tam tikras namo patalpas, ir jį atidalinti į du atskirus turtinius vienetus šiuo metu galimybės nėra. Dalinti gyvenamojo namo ir žemės sklypo natūra paskiriant abiem sutuoktiniams po ½ idealiąją turto dalį, galimybės nėra atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo nuolatinius ilgalaikius tarpusavio konfliktinius santykius. Teismas sprendė, jog šioje situacijoje geriausiai šalių interesus atitinka gyvenamojo namo ir žemės sklypo padalinimas natūra, vienai šaliai priteisiant visą gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, o kitai šaliai – ½ dalies turto vertės kompensaciją. Teismas atsižvelgė į šalių nepilnamečio vaiko interesus, į tai, jog nepilnametis sūnus užaugo šalių santuokoje įsigytame būste, ten yra nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta visą jo gyvenimą, dėl to gyvenamąjį namą ir žemės sklypą natūra priteisė ieškovei, įpareigodamas ieškovę kompensuoti atsakovui ½ dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo vertės. Teismas nurodė, jog teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad ji turės galimybę sumokėti atsakovui kompensaciją už jai priteisiamą gyvenamąjį būstą. Aplinkybę, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu įmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 70 000 Eur sumą, kaip galimą kompensaciją ieškovei už gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį, teismas vertino kaip atsakovo realią galimybę, panaudojus teismo depozitinėje sąskaitoje esančią sumą bei iš ieškovės gautą kompensaciją už nekilnojamojo turto 1/2 dalį panaudoti kito, atsakovo poreikius tenkinančio gyvenamojo būsto įsigijimui.

15. Spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, teismas atmetė ieškovės argumentus dėl kompensacijos sumažinimo atsižvelgiant į ieškovės indėlį į šeimos gyvenamojo būsto įsigijimą panaudojus ieškovės asmeninio buto lėšas. Nurodytus ieškovės ieškinio argumentus pati ieškovė paneigė pateikdama atsiliepimą į trečiųjų asmenų savarankišku reikalavimu pareikštą ieškinį, kuriuo sutiko, jog ieškovė yra solidariai skolinga su atsakovu ieškovės tėvams 43 443 Eur sumą. Taip pat ieškovės argumentus dėl kompensacijos atsakovui dydžio sumažinimo paneigia trečiųjų asmenų pareikštas ieškinys dėl 43 443 Eur skolos priteisimo. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovė nurodė gyvenamojo namo ir žemės sklypo vertę 150 000 Eur, atsakovas nurodytos vertės neginčijo, ieškovei priteisiant gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, atsakovui iš ieškovės priteistina 75 000 Eur dydžio kompensacija už 1/2 dalį nurodyto turto.

16. Spręsdamas dėl motociklo YAMAHA XV 1900 vertės teismas padarė išvadą, jog šalių santuokoje įgyto motociklo vertę tiksliau apibūdina oficialaus gamintojo atstovo pažyma apie individualaus motociklo vertę, todėl dalinant šalių santuokoje įgytą turtą į turto balansą įtrauktina 4 000 Eur motociklo YAMAHA XV 1900 vertė. Ieškovė ieškiniu prašė natūra motociklą priteisti atsakovui, jai priteisiant kompensaciją už ½ turto dalį, atsakovas su tokia ieškovės pozicija sutiko, ją taip pat išreiškė priešieškinio reikalavimuose. Nesant tarp šalių ginčo dėl motociklo YAMAHA XV 1900 padalinimo, ši transporto priemonė natūra priteista atsakovui, ieškovei iš atsakovo priteisiant 1/2 turto dalies kompensaciją 2 000 Eur.

17. Dėl kilnojamojo turto vertės ieškovė ir atsakovas jų nurodomų verčių nepagrindė patikimais įrodymais (pvz. turto vertinimo ekspertizėmis ar pan.), teigdami, jog kilnojamųjų daiktų vertes nurodė pagal internetinius skelbimus apie parduodamus analogiškus daiktus. Nesant pagrįstų duomenų apie realią kiekvieno individualaus šalių santuokoje įgyto turto vertę, ieškovei ir atsakovui nurodant skirtingas tų pačių daiktų vertes, teismas vadovavosi sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais, dalindamas kilnojamuosius daiktus nutarė ieškovei priteisti jos kilnojamuosius daiktus, jų vertę nustatant pagal ieškovės nurodytą daiktų vertę, o atsakovui priteisti jo kilnojamuosius daiktus, jų vertę nustatant pagal atsakovo nurodytą daiktų vertę. Teismas pagal pateiktus dokumentus ir sąrašą nustatė, jog ieškovė į kilnojamojo turto sąrašą įtraukė daiktus, kurie nėra ieškovės ir atsakovo santuokoje jų vardu įsigyti daiktai, jie nuosavybės teise priklauso D. L. įmonei (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nurodyto turto teismas neįtraukė į sutuoktinių turto balansą ir nedalino. Teismas sprendė, jog tam tikri ieškovės nurodyti kilnojamieji daiktai yra gyvenamojo namo neatskiriama dalis, išmontuoti iš patalpų, kuriose yra šiuo metu, jie itin stipriai nuvertėtų arba taptų beverčiais, todėl sutiko su atsakovo pozicija, jog šie ieškovės nurodyti daiktai yra neatskiriama šalių būsto dalis, ir tai šaliai, kuriai po santuokos nutraukimo paliekamas gyvenamasis namas natūra, t. y. ieškovei, priteisė šiuos daiktus natūra pagal ieškovės nurodytas kilnojamųjų daiktų vertes. Priteisiant atsakovui kilnojamąjį turtą, teismas nepriteisė tokio ieškovės nurodyto turto, dėl kurio atsakovas pareiškė abejones jo egzistavimu, nurodė, kad tokio turto nėra. Ieškovei nepateikus nurodyto abejotinai esančio turto įsigijimo dokumentų, teismas sprendė, kad neturi pagrindo dalinti turto, kurio nuosavybė ir valdymas nėra akivaizdus.

18. Spręsdamas dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo teismas nustatė, jog 2020 m. sausio 10 d. atsakovas pervedė ieškovei į banko sąskaitą 1 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Už sausio mėnesį“. Teismas pažymėjo, jog 2020 m. sausio 10 d., kai 1 000 Eur suma atsakovo buvo pervesta į ieškovės sąskaitą, tarp šalių vyko santuokos nutraukimo procesas beveik vienerius metus. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į nuolatinius šalių konfliktinius santykius vienas kito atžvilgiu bylos nagrinėjimo metu, teismas atmetė ieškovės argumentą, jog santuokos nutraukimo metu ji su atsakovu susitarė, kad atsakovas ieškovei mokės po 1 000 Eur dydžio sumą šeimos poreikiams tenkinti. Teismas padarė išvadą, jog 2020 m. sausio 10 d. atsakovas, pervesdamas ieškovei į banko sąskaitą 1 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Už sausio mėnesį“, tuo metu neturėjo kitų įsipareigojimų ieškovei, išskyrus mokėti periodinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Teismas nustatė, jog nepaisant sumokėtų sumų vaiko išlaikymui, ieškovė bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į antstolę dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo išieškojimo, nurodant laikotarpį nuo 2019 m. balandžio iki 2020 m. gruodžio mėnesio. Antstolė, vykdydama išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą, neįskaitė 1 000 Eur dydžio sumos, kadangi ieškovė neigė nurodytą sumą esant sumokėtą kaip išlaikymą vaikui. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė 1 000 Eur iš atsakovo gavo be jokio prievolinio įstatyminio ar sutartinio pagrindo, todėl atsižvelgiant į CK 6.237 – 6.242 straipsniuose įtvirtintas taisykles, jog niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo, patenkino šį priešieškinio reikalavimą ir iš ieškovės atsakovui priteisė 1 000 Eur be pagrindo įgytą piniginę sumą.

19. Spręsdamas dėl sumokėtų kredito įmokų priteisimo teismas nustatė, jog 2010 m. liepos 2 d. tarp atsakovo, ieškovės ir kreditoriaus AB SEB bankas buvo sudaryta būsto kredito sutartis Nr. 0351018030479-84. Pateikti sąskaitos išrašai patvirtina, jog nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovas iš viso pagal kredito sutartį sumokėjo 4 882,80 Eur. Teismas padarė išvadą, jog atsakovo nurodytu laikotarpiu tiek atsakovas, tiek ieškovė turėjo kiekvienas sumokėti po 2 441,40 Eur AB SEB bankui pagal nurodytą kredito sutartį. Ieškovei 2021 m. balandžio 9 d. iš dalies padengus ir kompensavus atsakovui jai priklausančią dengti paskolos dalį (2021 m. balandžio 9 d. ieškovė sumokėjo atsakovui 351,96 Eur), iš ieškovės kompensuotina atsakovui regreso teise suma sudaro 2 390,76 Eur. Teismas patenkino priešieškinio reikalavimą dėl sumokėtų kredito įmokų atlyginimo regreso teise, iš ieškovės atsakovui priteisė 2 390,76 Eur atsakovo sumokėtų kredito įmokų dalį.

20. Spręsdamas dėl bendro turto išlaikymo lėšų priteisimo teismas nustatė, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. mokėjo komunalinius gyvenamojo namo ir žemės sklypo išlaikymo mokesčius, iš viso buvo sumokėta 4 782,31 Eur suma už dujas, elektrą, draudimą, šiukšlių išvežimą. 2021 metais atsakovas sumokėjo 898,94 Eur už dujas, skirtas namo šildymui. Byloje esantys duomenys, ieškovės teikti prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kiti byloje teikti prašymai, šalių paaiškinimai teismo posėdžių metu patvirtina, jog ieškovė šalių būste negyveno jos nurodytą laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio iki 2021 m. birželio. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad žiemos laikotarpiu gyvenamąjį namą būtina šildyti net ir jame negyvenant, teismas iš ieškovės priteisė ½ dalį atsakovo sumokėtų gyvenamojo namo šildymo išlaidų – 449,47 Eur – bei 1/2 dalį atsakovo sumokėtų kitų komunalinių mokesčių išlaidų, išskyrus laikotarpį, kuomet ieškovė negyveno būste (nuo 2020 m. gruodžio iki 2021 m. birželio), t. y. 4.782,31 Eur – 193,43 Eur – 466,68 Eur – 453,09 Eur = 3669,11/2 = 1 834,56 Eur. Teismas patenkino atsakovo reikalavimą iš dalies, iš ieškovės atsakovui priteisė 2284,03 Eur bendro turto išlaikymo nuostolių atlyginimą.

21. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nustatė, kad byloje valstybė patyrė 254,64 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims. Ieškovė pateikė prašymą atlyginti jos išlaidas už advokatų teisinės pagalbos išlaidas, kurios pagal patikslintą 2022 m. gegužės 30 d. prašymą sudaro 13 896,40 Eur, taip pat ieškovė byloje sumokėjo 1 251 Eur žyminį mokestį, 63 Eur kitas išlaidas (už registrų išrašus). Atsakovas šioje byloje pateikė jo išlaidas už advokato teisines paslaugas patvirtinančius dokumentus bei prašymą priteisti iš ieškovės 23 526 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies teismas nustatė, jog teismas tenkino 50 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų bei 60 procentų priešieškinio reikalavimų. Sprendė, kad bylinėjimosi išlaidų dydis laikytinas pagrįstu ir bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai – 50 procentų, priteisiant iš atsakovo ieškovei 7 605,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui – proporcingai teismo patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai – 60 procentų, priteisiant iš ieškovės atsakovui 14 115,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei buvus įstatymo pagrindu atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiu vaikui, iš atsakovo priteistas 98 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Valstybė šioje byloje patyrė 254,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios, ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies, priteistos iš ieškovės ir atsakovo po ½ dalį, t. y. iš kiekvieno po 127,32 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

22. Apeliaciniu skundu tretieji asmenys V. P. ir A. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė šių trečiųjų asmenų savarankišką reikalavimą dėl skolos priteisimo atmesti, ir priimti naują sprendimą - trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankišką reikalavimą, A. P. ir V. P. ieškinį ieškovei bei atsakovui dėl skolos ir palūkanų priteisimo tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Sutiktina su teismo išvada, kad tarp ieškovės, atsakovo ir trečiųjų asmenų susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, tačiau nesutiktina, jog prievolė grąžinti visą paskolintą sumą 43 443 Eur pagal 2010 m. birželio 17 d. Paskolos garantinį raštą yra įvykdyta. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė, 2015 m. vasario 27 d. Dovanojimo sutartimi padovanojusi savo tėvams (tretiesiems asmenims) asmeninės nuosavybės teise valdytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiais savo ir trečiųjų asmenų veiksmais įvykdė ieškovės ir atsakovo įsipareigojimą grąžinti tretiesiems asmenims visą paskolintą sumą (43 443 Eur) pagal 2010 m. birželio 17 d. Paskolos garantinį raštą.

1.2. Teismas neįsigilino, kad Dovanojimo sandoriu nebuvo įvykdytas įsipareigojimas grąžinti suteiktą 43 443 Eur dydžio paskolą. Dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad butas tokiu būdu perleidžiamas grąžinant suteiktą 43 443 Eur dydžio paskolą. Teismas atliko netinkamą įrodymų vertinimą.

1.3. Teismas neanalizavo ir iš esmės nepasisakė dėl dovanotojos valios, nevertino, jog dovanotoja turėjo tikslą dovanoti, o dovanotojai turėjo tikslą neatlygintinai priimti dovaną. Teismas nevertino, kad ieškovės, kaip sandorio šalies valia, tikroji buvo neatlygintinai suteikti turtą artimiems žmonėms.

Atsiliepimas

1.4. Ieškovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad suteiktos paskolos iki šiol ji ir atsakovas nėra grąžinę. Tai, kad ieškovė padovanojo tėvams asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, nereiškia, kad dovanojimo sandoriu grąžino tėvams suteiktą paskolą. Atsakovas anksčiau teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose neneigė, jog iš trečiųjų asmenų priėmė paskolą, nereiškė priešpriešinio reikalavimo pripažinti, jog prievolė grąžinti tretiesiems asmenims visą paskolintą 43 443 Eur sumą pagal 2010 m. birželio 17 d. Paskolos garantinį raštą yra įvykdyta, taip pat nereiškė priešpriešinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu ar apsimestiniu sandoriu 2015 m. vasario 27 d. Dovanojimo sutartį, sudarytą (duomenys neskelbtini) notarų biure, kuria ieškovė padovanojo tretiesiems asmenims jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini).

1.5. Buto vertė pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenis yra 24 700 Eur, o pagal 2010 m. birželio 17 d. Paskolos garantinį raštą ieškovei ir atsakovui buvo suteikta paskola 43 443 Eur. Tretieji asmenys nėra sutikę ir pripažinę, kad dukrai jiems padovanojus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, ieškovės ir atsakovo prievolė grąžinti paskolą 150 000 Lt (43 443 Eur) pasibaigė.

1.6. Tretiesiems asmenis jų dukra (ieškovė) padovanojo asmeninės nuosavybės teise valdytą turtą, kurio 1/2 dalį 2006 m. balandžio 1 d. buto dalies dovanojimo sutartimi jie buvo padovanoję ieškovei. Tai, kad 2010 m. birželio 17 d. Paskolos garantiniame rašte nurodyta, jog paskolos užstatas yra šis butas, o paskola grąžinama iš dviejų paskolos garantiniame rašte nurodytų būdų: butas yra parduodamas ir gauti pinigai nedelsiant panaudojami skolai uždengti (1 punktas), butas yra perleidžiamas, perrašomas tretiesiems asmenis (2 punktas), o taip pat kad dovanojimo sutarties šalys dovanojimo sandorį pasirašė žinodamos faktą, jog dovanojamas butas yra laikomas 2010 m. birželio 17 d. paskolos sandorio užstatu, kuriuo ieškovė su atsakovu buvo įsipareigoję grąžinti jiems suteiktą 43 443 Eur dydžio paskolą, nesudaro teisėto pagrindo išvadai, jog ieškovei padovanojus tėvams asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, dovanojimo sandoriu grąžino suteiktą paskolą, kuri buvo suteikta ieškovei ir atsakovui kartu.

1.7. Ieškovė ir atsakovas savo prievolę gražinti paskolą privalėjo įvykdyti grąžindami skolą pinigais, o negražinus skolos pinigais būtų keliamas klausimas dėl buto perleidimo. Paskolos garantiniame rašte tretieji asmenys nenurodė paskolos grąžinimo termino. Kai dukra jiems padovanojo butą, tretieji asmenys dar nebuvo pareikalavę gražinti paskolą. Mano, kad 2010 m. birželio 17 d. Paskolos garantiniame rašte nurodyta sąlyga, jog paskolos užstatas yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), labiau yra tik prievolės įvykdymo užtikrinimas.

1.8. Atsakovas elgiasi nesąžiningai neigdamas, jog jam buvo perduoti grynieji pinigai – 150 000 Lt (43 443 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

1.9. Teismas nurodė, jog byloje nustatyta, jog po 2015 m. vasario 27 d. Dovanojimo sutarties sudarymo iki pat trečiųjų asmenų savarankiško reikalavimo pateikimo (2022 m. birželio 6 d.) santuokos nutraukimo byloje tretieji asmenys nereiškė pretenzijų nei ieškovei, nei atsakovui dėl paskolos pagal 2010 m. birželio 17 d. Paskolos garantinį raštą grąžinimo, kurios grąžinimui užtikrinti ieškovė ir atsakovas užstatu buvo nurodę butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, sutuoktinių kreditorių teisė dalyvauti santuokos nutraukimo byloje yra viena iš kreditorių materialiųjų teisių apsaugos garantijų, sudaranti procesines prielaidas kreditoriams pareikšti savo atsikirtimus dėl sutuoktinių pasirinkto turto padalijimo būdo, pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl prievolių. Civilinė byla Kauno apylinkės teisme dėl santuokos nutraukimo buvo iškelta 2019 m. pradžioje. Tretieji asmenys A. P. ir V. P. pareiškė byloje savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės ir atsakovo solidariai 43 443 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

23. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo dalį, kuria buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo po 360 Eur iki sūnaus pilnametystės nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. sausio 21 d.), priteisiant iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 300 Eur mėnesinių periodinių išmokų dydžio sumą, mokėtiną kiekvieną mėnesį (iki einamojo mėnesio 5 dienos) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į ieškovės banko sąskaitą iki sūnaus pilnametystės, mokamą išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; panaikinti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį, kuria ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo priešieškinį ir priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 120 000 Eur kompensaciją; teismui netenkinus reikalavimo dėl priešieškinio dalies dėl nekilnojamojo turto priteisimo atsakovui tenkinimo, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos už gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), priteisimo, priteisiant iš ieškovės atsakovui 120 000 Eur kompensaciją; pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant iš ieškovės atsakovo naudai 17 644,50 Eur, o iš atsakovo ieškovės naudai 4 168,92 Eur; pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo motyvuojamąją dalį, pašalinant iš jos motyvus, kur konstatuota, kad: „<...> Iš pateiktų reikalavimų, darytina išvada, jog tarp ieškovės, atsakovo ir trečiųjų asmenų susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. <...> Nors atsakovas D. L. neigia, jog jam buvo perduoti grynieji pinigai - 150 000 Lt (43 443,00 Eur), tačiau, įvertinus, 2010-06-17 paskolos garantinio rašto tekstą, kurį, kaip nurodė tretieji asmenys ir ieškovė, surašė pats atsakovas, teismas daro išvadą, jog tarp trečių asmenų ir ieškovės su atsakovu buvo sudaryta paskolos sutartis, pinigų gavimo faktą atsakovas patvirtino savo parašu pasirašydamas paskolos garantinį raštą, kuriame labai aiškiai yra nurodyta, jog: „Mūsų šeima, A. ir D. L. 2010.06.17 dieną skolinamės 150 000 Lt (grynaisiais) iš A. ir V. P.“. <...> Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nors ir neatlikus turto vertinimo taip, kaip nurodyta Paskolos garantiniame rašte, tačiau ieškovei perrašius – t. y. 2015-02-27 dovanojimo sutartimi padovanojus tretiesiems asmenims butą, esantį (duomenys neskelbtini), tiek ieškovei, tiek tretiesiems asmenims žinant, jog nurodytas butas yra užstatas pagal 2010-06-17 paskolos garantinį raštą, tokiais ieškovės ir trečiųjų asmenų veiksmais buvo įvykdytas įsipareigojimas grąžinti tretiesiems asmenims A. P. ir V. P. visą paskolintą sumą 43 443,00 Eur pagal 2010-06-17 paskolos garantinį raštą“; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Teismas pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, CPK 265 straipsnio nuostatas dėl draudimo peržengti ieškinio ribas, CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas. Ieškovė buvo suformulavusi reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tuo tarpu teismas be jokio motyvo ir net pačiai ieškovei nereikalaujant priteisė išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje nemotyvavo, kodėl išlaikymas turėtų būti priteistas ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Teisminis procesas užsitęsė dėl ieškovės tikslintų ieškinių, vėliau atsisakytų didelės dalies reikalavimų, šalims buvo nustatytas virš pusės metų susitaikymo laikotarpis ir sustabdyta byla, sustabdymo metu šalys gyveno kartu, atsakovas teikė visokeriopą išlaikymą sūnui, todėl ir dėl šios priežasties būtų neteisinga, kad už laikotarpį nuo ieškinio priėmimo atsakovas būtų priverstas dar kartą teikti išlaikymą, kuomet jis jau buvo suteiktas, o aptariama suma sudarytų apie 8 000 Eur (skirtumas tarp teismo priteistos išlaikymo sumos ir atsakovo teikto laikino išlaikymo). Byloje nėra duomenų, kad atsakovo teiktas išlaikymas sūnui proceso metu buvo nepakankamas. Prie vaiko išlaikymo privalo prisidėti abu tėvai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2019 metų būtų teikusi sūnui 360 Eur išlaikymą.

2.2. Atsakovas niekada nevengė ir nevengs pagal galimybes išlaikyti savo vaiko bei šiuo metu teikia išlaikymą. Šalys šiuo metu viena kitai dėl išlaikymo sūnui pretenzijų nereiškia, yra pasiskirsčiusios tenkančias išlaidas tiek būsto išlaikymui, tiek maisto pirkimui ir t.t. Atsakovas buvo pateikęs vaiko poreikių lentelę, pagal kurią vaiko poreikiai per vieną mėnesį sudarė apie 400 Eur, kas reikštų, jog kiekvienai iš šalių tenkanti išlaikymo sūnui suma yra 200 Eur. Įvertinus indeksaciją, atsakovas iki teismo sprendimo priėmimo teikė apytiksliai apie 270 Eur per mėnesį išlaikymą savo sūnui ir šios sumos pakako jo visapusiškam išlaikymui, juolab kad būnant kartu su sūnumi atsakovas tuo pačiu patiria ir papildomas išlaidas. Pagal įstatymą šalių sūnui yra skiriama 85,75 Eur/mėn. vaiko išmoka. Viso proceso metu atsakovas teikė laikiną išlaikymą, priteistą teismo nutartimi po 200 Eur, ši suma pastoviai buvo indeksuojama, atsakovas niekada nesulaukė jokių pretenzijų dėl to, kad mokama indeksuota išlaikymo suma būtų buvusi nepakankama sūnaus išlaikymui. Pati ieškovė ir jos atstovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, jog šalys jau buvo susitarusios dėl 300 Eur išlaikymo dydžio priteisimo, tačiau vėliau ieškovė pakeitė savo nuomonę. Sūnaus išlaikymui pakankama suma per mėnesį būtų 685,75 Eur, kas reiškia, jog atėmus vaiko išmoką, gaunamą iš valstybės, kiekviena šalis turėtų skirti sūnui po 300 Eur per mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2.3. Teismas, padalindamas gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, nepagrįstai priteisė ieškovei turtą natūra, įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovui tik 75 000 Eur kompensaciją, neatsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai apie ieškovės objektyvią galimybę išmokėti atsakovui priteistą kompensaciją. Teismas suklydo nustatydamas tikrąją nekilnojamojo turto rinkos vertę, nes ją nustatė ne bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje galiojančia verte, o pagal ieškinio pateikimo teismui dieną galiojančia verte, remdamasis 2019 metų (net 4 metų senumo) duomenimis.

2.4. Nesutiktina su gyvenamojo namo ir žemės sklypo padalinimu natūra, vienai šaliai priteisiant visą gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, o kitai šaliai – 1/2 dalies turto vertės kompensaciją. Atsakovo pozicija dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo jam priteisimo buvo nuosekli – jis laikė, kad turtas turėtų būti priteistas jam natūra arba šalims po 1/2 dalį, ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti turtą atsakovui natūra, įpareigojant jį išmokėti jai piniginę kompensaciją ir tik vėliau savo poziciją pakeitė, taip siekdama „kerštauti“ atsakovui, žinodama, kad jis gyvenamajam namui jaučia didelius sentimentus. Nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi vaiko interesais ir jo tariamai nuolatine gyvenamąja vieta, tačiau nevertino fakto ir aplinkybės, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu su vaiku daugiau nei pusmetį buvo išsikrausčiusi iš gyvenamojo namo ir gyveno kitur. Dėl to tariamas vaiko prisirišimo prie gyvenamosios vietos faktas nėra esminis ir svarbus kriterijus, kuris trukdytų gyvenamąjį namą ir žemės sklypą priteisti atsakovui. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad ieškovė tuo atveju, jei gyvenamasis namas ir žemės sklypas būtų priteistas atsakovui, galėtų ne mažiau kaip 6 mėnesius neatlygintinai gyventi adresu (duomenys neskelbtini) su sūnumi, kol susiras ir įsigys kitą gyvenamąjį būstą, o tai visapusiškai užtikrintų sūnaus interesus, kuriam apskritai nėra skirtumo kur gyventi, jis nėra prisirišęs prie nurodytos gyvenamosios vietos. Šios aplinkybės teismo buvo neįvertintos.

2.5. Teismas nevertino fakto, ar ieškovė bus pajėgi išmokėti tokio dydžio kompensaciją, juolab kad pagal teismo sprendimą atlikus įskaitymą, ieškovė turi beveik 100 000 Eur įsipareigojimą atsakovui. Įvertinus ieškovės gaunamas pajamas, tokį įsipareigojimą ji turėtų vykdyti daugiau nei 30 – 40 metų. Aplinkybė, kad ieškovė posėdžio metu tik deklaratyviai pareiškė, kad ji turės galimybę išmokėti, nepatvirtina ir neįrodo, jog iš tiesų tokią galimybę ji turės (CPK 12, 178 str.). Byloje jokių duomenų apie gerą ieškovės finansinę būklę nėra, o teismas išvadą apie galimybę sumokėti priteisto dydžio kompensaciją grindė išimtinai tik ieškovės teiginiais, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.). Atsakovas turi galimybę ieškovei sumokėti piniginę kompensaciją ir tai patvirtina aplinkybė, kad jis yra įmokėjęs į teismo depozitinę sąskaitą didelę dalį lėšų (70 000 Eur), kurios tuo atveju, jei nekilnojamasis turtas būtų priteistas jam natūra, galėtų realiai būti skirtos didesnei kompensacijos daliai sumokėti. Tai, kad ieškovė neturės galimybės sumokėti kompensaciją, patvirtina ir namo išlaikymo išlaidos per mėnesį žiemos laikotarpiu, kurios, įskaitant mokėtiną paskolą, viršija 900 Eur.

2.6. Teismas netinkamai taikė ir CK 3.119 straipsnio nuostatas, kur nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Nors teismas nurodė, kad nei viena iš šalių neginčijo turto vertės, tačiau 2023 m. sausio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovas išsakė abejones dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės, teigdamas, jog iš tiesų dalintino turto vertė (gyvenamojo namo ir žemės sklypo) yra kur kas didesnė, nei nurodyta į bylą pateiktoje 2019 metais darytoje konsultacinėje išvadoje. Tokiu būdu nėra pagrindo išvadai, kad šalys sutiko su nekilnojamojo turto verte. Žinoma ir neįrodinėtina aplinkybė, kad pastaruosius kelis metus nekilnojamojo turto sektoriuje kainos itin augo, todėl akivaizdu, kad 2023 metais ginčo nekilnojamojo turto vertė buvo gerokai didesnė nei 2019 metais. Po bylos išnagrinėjimo atsakovas kreipėsi į kvalifikuotą turto vertintoją V. G., įrašytą į teismo ekspertų sąrašą, kuris atliko nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo ir žemės sklypo) vertinimą ir nustatė, jog aptariamo nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo ir žemės sklypo) vertė, vertinimą atlikus lyginamuoju būdu, 2023 m. rugsėjo 1 d. yra 240 000 Eur. Priteisus ieškovei turtą, kurio vertė yra 40 proc. didesnė nei rinkos vertė, o sumokėjus atsakovui kompensaciją nuo mažesnės vertės, t. y. nuo 150 000 Eur, ieškovė nepagrįstai sutaupytų ir tai laikytina nepagrįstu praturtėjimu, būtų pažeistas sutuoktinių lygiateisiškumo principas. Nors nei viena iš šalių byloje neprašė paskirti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės, tačiau tai nepaneigia teismo pareigos tinkamai ir objektyviai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

2.7. Teismui tenkinus apeliacinį skundą, ieškovei priteistina 120 000 Eur kompensacija už atsakovui atitenkantį nekilnojamąjį turtą. Tuo atveju, jei atsakovui būtų priteistas nekilnojamasis turtas, jam atitektų ir neatskiriamai su namu susiję daiktai, kuriuos teismas nurodė sprendime, o atsakovas būtų įpareigotas sumokėti ieškovei kompensaciją už daiktus, kurie liktų name ir priklausytų atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Jei teismas netenkintų apeliacinio skundo reikalavimo dėl nekilnojamojo turto priteisimo atsakovui, atsakovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos jam už ieškovei atitenkantį nekilnojamąjį turtą priteisimo bei priteisti atsakovo naudai 120 000 Eur kompensaciją.

2.8. Nors teismas ir atmetė trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus dėl skolos priteisimo, tačiau sprendime nurodė, kad „Iš pateiktų reikalavimų, darytina išvada, jog tarp ieškovės, atsakovo ir trečiųjų asmenų susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. <...> Nors atsakovas D. L. neigia, jog jam buvo perduoti grynieji pinigai - 150 000 Lt (43 443,00 Eur), tačiau, įvertinus, 2010-06-17 paskolos garantinio rašto tekstą, kurį, kaip nurodė tretieji asmenys ir ieškovė surašė pats atsakovas, teismas daro išvadą, jog tarp trečių asmenų ir ieškovės su atsakovu buvo sudaryta paskolos sutartis, pinigų gavimo faktą atsakovas patvirtino savo parašu pasirašydamas paskolos garantinį raštą, kuriame labai aiškiai yra nurodyta, jog: „Mūsų šeima, A. ir D. L. 2010.06.17 dieną skolinamės 150 000 Lt (grynaisiais) iš A. ir V. P.“. <...> Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nors ir neatlikus turto vertinimo taip, kaip nurodyta Paskolos garantiniame rašte, tačiau ieškovei perrašius – t. y. 2015-02-27 dovanojimo sutartimi padovanojus tretiesiems asmenims butą, esantį (duomenys neskelbtini), tiek ieškovei, tiek tretiesiems asmenims žinant, jog nurodytas butas yra užstatas pagal 2010-06-17 paskolos garantinį raštą, tokiais ieškovės ir trečiųjų asmenų veiksmais buvo įvykdytas įsipareigojimas grąžinti tretiesiems asmenims A. P. ir V. P. visą paskolintą sumą 43 443,00 Eur pagal 2010-06-17 paskolos garantinį raštą“. Priešingai, nei teigia tretieji asmenys, atsakovas niekada nėra gavęs iš jų jokių lėšų, nes namo pirkimui jų tiesiog nereikėjo. 2010 m. liepos 2 d. žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad bendra parduodamų daiktų kaina yra 400 000 Lt. Pirminę įmoką (240 000 Lt) pardavėjui atliko atsakovas iš savo banko sąskaitos, šie pinigai nurodytoje sąskaitoje buvo susikaupę per kurį laiką, jokių įnešimų į banko sąskaitą, kurie galimai galėtų būti kaip iš trečiųjų asmenų paskolintos lėšos, nuo 2010 m. birželio 17 d. iki 2010 m. liepos 2 d. nebuvo. Nėra ginčo dėl to, kad likusi pagal sutartį mokėtina suma (160 000 Lt) buvo iš SEB banko gauta paskola, kuri tiesiogiai pervesta turto pardavėjui. Byloje nėra įrodymų, kuris patvirtintų esminės paskolos sutarties sąlygos egzistavimą - paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjo nuosavybėn. Šiuo atveju sutartis buvo konsensualinė, tačiau lėšų neprireikė. Jei pati ieškovė šias lėšas skolinosi, tai yra jos asmeninė prievolė, už kurią atsakovas negali būti atsakingas. Daugiau nei 11 metų tretieji asmenys nereikalavo grąžinti tariamos paskolos, nereiškė jokių pretenzijų atsakovui jokių reikalavimų. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp ieškovės, atsakovo ir trečiųjų asmenų buvo sudaryta paskolos sutartis, nes paskolos dalykas niekada nebuvo perduotas atsakovui, todėl teismo motyvuojamoji dalis šalintina iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies.

2.9. Teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 7 605,20 Eur, o atsakovui iš ieškovės 14 115,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei laikydamas, kad teismas tenkino 50 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų bei 60 procentų atsakovo priešieškinio reikalavimų, netinkamai taikė CPK 94, 98 straipsnių nuostatas, neteisingai nustatė proporcingai patenkintų priešieškinio ir ieškinio reikalavimų proporcijas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė atsisakė didelės dalies ieškinio reikalavimų. Ieškovei atsisakius ieškinio, ji iškart „pralaimėjo“ beveik 30 procentų ieškinio reikalavimų, o atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė ir dėl ieškovės reikalavimų, kurių buvo atsisakyta. Dėl ieškinio atsisakymo ir santykio su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, vadovaujantis CPK 94 straipsnio nuostatomis, pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė, kas lėmė neteisingą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teismas iš 12 ieškinio reikalavimų visiškai tenkino 3 reikalavimus (ieškovės ieškinio reikalavimą dėl šalių pavardžių, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, ir gyvenamojo namo bei žemės sklypo priteisimo jai asmeninės nuosavybės teise), buvo visiškai atmesti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl individualios įmonės pripažinimo asmenine nuosavybe, sąlyginis reikalavimas dėl papildomų išlaidų atsiradimo, tik iš dalies buvo patenkintas reikalavimas dėl prievolės kreditoriui ir išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo, maža dalimi dėl daiktų priteisimo, dėl motociklo reikalavimas buvo patenkintas vos 50 proc. Vadinasi, patenkintų ieškinio reikalavimų sudarytų ne daugiau kaip 30 proc. Kadangi byloje ieškovė patyrė 13 896,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsisakė didelės dalies ieškinio, o likusi ieškinio reikalavimų dalis geriausiu atveju buvo patenkinta vos 30 proc., o ne 50 proc., todėl iš atsakovo ieškovės naudai maksimali priteistina suma galėjo sudaryti ne daugiau kaip 4 168,92 Eur. Tenkinant ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo priteisimo ieškovei ir kompensacijos priteisimo atsakovui, ieškinio patenkinimas yra tik dėl turto padalinimo būdo. Tai nereiškia, kad ieškovė šioje dalyje laimėjo ginčą, kadangi lygiai taip pat ji turi išmokėti atsakovui kompensaciją. Reikalavimas dėl išlaikymo dydžio buvo patenkintas iš dalies nuo 200 Eur iki 360 Eur. Dėl 2 840,62 Eur nuostolių, susijusių su gyvenamojo namo ir žemės sklypo išlaikymu, kurie susidarė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. priteisimu, reikalavimo dalis iš dalies buvo sumažinta iki 2 284,03 Eur (reikalavimas patenkintas 80 procentų). Iš 13 savarankiškų priešieškinio reikalavimų (reikalavimas priteisti gyvenamąjį namą po ½ ieškovei ir atsakovui laikytinas vienu savarankišku reikalavimu) pilnai buvo patenkinti net 8 reikalavimai, du reikalavimai atmesti (alternatyvūs reikalavimai dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo padalinimo), 80 procentų tenkintas reikalavimas dėl nuostolių, susijusių su gyvenamojo namo ir žemės sklypo išlaikymu, kurie susidarė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. priteisimu, dalis dėl bendravimo tvarkos praktiškai tenkinta pagal atsakovo siūlytą bendravimo tvarką, ją kažkiek papildant (90 proc. patenkintas reikalavimas). Nors matematiškai ir sudėtinga suskaičiuoti tikslią proporciją, tačiau patenkintų priešieškinio reikalavimų dalis sudarytų apie 10 reikalavimų, kas procentine dalimis sudarytų apytiksliai apie 75 proc. Atsižvelgiant į tai, kad byloje atsakovas patyrė 23 526 Eur bylinėjimosi išlaidų, 75 proc. patenkintų priešieškinio reikalavimų sudarytų 17 644,50 Eur, o ne 14 115,60 Eur, kaip nurodė teismas.

Atsiliepimas

24. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1. Atsakovas nevykdo sprendimo dalies dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, kuri vykdytina skubiai, dėl šios teismo sprendimo dalies vykdymo kreipėsi į antstolę. Iškėlus civilinę bylą atsakovas neteikė sūnui išlaikymo, nevykdė tėvo pareigos teikti išlaikymą vaikui, dėl to daugiau nei tris kartus veikdama vaiko interesais, teisės aktų nustatyta tvarka ieškovė kreipėsi į antstolę. Teismas, atsižvelgęs į vaiko interesus, teisėtai ir pagrįstai išėjo už ieškinio ribų. Nesutiktina su atsakovo teiginiais, jog teisminis procesas užsitęsė dėl ieškovės tikslintų ieškinių, vėliau atsisakytų didelės dalies reikalavimų. Atsakovas klaidina teismą, elgiasi nesąžiningai. Ieškovė atsisakė dalies civilinėje pareikštų reikalavimų, nes norėjo kuo greičiau užbaigti procesą dėl to, kad civilinės bylos proceso metu iš atsakovo patyrė smurtą artimoje aplinkoje. Jis 2021 m. gruodžio 3 d. apie 12.30 val. namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje tyčia ieškovę sužalojo, ranka iš nugaros suėmęs jos galvą ties pakaušiu trenkė į virtuvėje esantį gartraukį, tuo jai sukėlė ir fizinį skausmą. Dėl šio nusikaltimo Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-119-1127/2022 atsakovą pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį. Ieškovė siekė su atsakovu sudaryti taikos sutartį dėl ieškinio reikalavimų dėl vaiko išlaikymo, tačiau pastarasis nebuvo linkęs susitarti dėl vaiko išlaikymo. Ieškovė siūlė vaiko išlaikymui teikti kas mėnesį po 350 Eur, t. y. 300 Eur plius 50 Eur kurui už vaiko nuvežimą, tačiau atsakovas buvo kategoriškas ir nenorėjo dėl šių reikalavimų susitarti taikiai. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad šalys gyveno kartu, atsakovas teikė visokeriopą išlaikymą sūnui, tačiau šalys negyveno kartu, atsakovas, pagyvenęs namuose, vėl išeidavo pas savo gyvenimo draugę. Tai, kad šalys formaliai gyveno vienose patalpose, neįrodo, kad jis teikė išlaikymą sūnui. Iš esmės didžiąja dalimi ieškovė viena teikė išlaikymą sūnui, rūpinosi ir jį prižiūrėjo viena, nes atsakovo dažnai nebūdavo namuose.

Šalies argumentai

3.2. Nesutiktina su teismo išvada, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra lygiavertė. Tai, kad ji nėra lygiavertė, patvirtina aplinkybė, jog atsakovas teismui pateikė 2023 m. birželio 2 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašė priteisti jo naudai 23 526 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė 2023 m. birželio 2 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 632850, iš kurio matyti, kad 2023 m. birželio 2 d. D. L. advokatui Vidui Adomaičiui sumokėjo grynaisiais pinigais 19 787,10 Eur. Taip pat nesutiktina su teismo nustatyta vaiko poreikiams reikalinga suma, t. y. 805,75 Eur, kadangi nepilnamečiui vaikui yra skiriama suma per mėnesį sudaro apie 961 Eur.

3.3. Nesutiktina su atsakovu, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 685,75 Eur suma. Atsakovas nesirūpino vaiku, nežino vaiko realių poreikių. Ieškovė viso skyrybų proceso metu didžiąja dalimi prisidėjo prie sūnaus išlaikymo ne tik piniginėmis lėšomis, bet ir savo darbu, nuolat rūpindamasi sūnaus socialine gerove ir jo ugdymo procesu, leisdama laiką su sūnumi.

3.4. Atsakovas klaidina teismą, jog šalys buvo susitarusios dėl 300 Eur išlaikymo dydžio. Ieškovė siekė su atsakovu sudaryti taikos sutartį dėl vaiko išlaikymo, bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau atsakovas nebuvo linkęs susitarti dėl vaiko išlaikymo. Ieškovė prašė vaiko išlaikymui teikti kas mėnesį po 350 Eur. Ieškovė neneigia, jog buvo tariamasi vaiko išlaikymui po 300 Eur, tačiau buvo bandoma susitarti, jog atsakovas kompensuotų kurą vaiko nuvežimui, tačiau atsakovas teigė, kad vaikas gali važinėti autobusu. Taikos sutarties nepavyko sudaryti atsakovui atsisakius papildomai už kuro išlaidas sumokėti 50 Eur. Atsakovas elgiasi nesąžiningai naudodamas informaciją, gautą derybų metu dėl taikos sutarties sudarymo, siekdamas sumažinti priteistą išlaikymo dydį vaikui ir neteikti išlaikymo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.

3.5. Atsakovui yra žinoma, kad ieškovė sumokės priteistą kompensaciją ir įvykdys teismo sprendimą. Byloje yra įrodymai, kad ji yra įvykdžiusi teismo sprendimą ir jo dalis, nėra skolinga, priešingai – atsakovas nevykdo skubaus teismo sprendimo. Kaip ir atsakovui padeda kompensaciją išmokėti jo mama, kuri pervedė piniginės lėšas į teismo depozitinę sąskaitą 70 000 Eur, taip ir ieškovei padės sprendimą įvykdyti jos tėvai, dėl ko nepagrįsti ir neteisingi atsakovo teiginiai, kad ji nėra pajėgi sumokėti kompensaciją.

3.6. Teismas pagrįstai sprendė, jog gyvenamojo namo padalinti natūra, visiškai atskiriant tam tikras namo patalpas ir jį atidalinti į du atskirus turtinius vienetus, šiuo metu galimybės nėra. Dalinti gyvenamojo namo ir žemės sklypo natūra, paskiriant abiem sutuoktiniams po 1/2 idealiąją turto dalį, galimybės nėra dėl ieškovės ir atsakovo nuolatinių ilgalaikių tarpusavio konfliktinių santykių. Atsakovas civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovės atžvilgiu ginčo gyvenamajame name panaudojo smurtą, dėl šio nusikaltimo nuteistas minėtu teismo nuosprendžiu, jam paskirta septynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą. Tai patvirtina, jog atsakovas galimai linkęs nusikalsti, nesilaikyti įstatymų, o taip pat galimai nėra linkęs veikti sąžiningai, laikytis įstatymais ir teisės aktais nustatytų taisyklių, visuomenėje pripažintų geros moralės principų.

3.7. Ieškovė palaiko teismo poziciją, jog dalinant šalių santuokoje įgytą gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, nepaisant teismo posėdžiuose abiejų sutuoktinių nurodytų sentimentų jų gyvenamajam būstui, teismas pirmiausia atsižvelgia į šalių nepilnamečio vaiko interesus, į tai, jog vaikas užaugo šalių santuokoje įsigytame būste, ten yra nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta visą jo gyvenimą. Teismas nustatė reikšmingas aplinkybes, jog vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, vaikas nuo vienerių metų amžiaus gyvena šioje valdoje, atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus gyventi jam įprastoje aplinkoje, tai, kad ieškovė turės galimybę sumokėti atsakovui kompensaciją už jai priteisiamą gyvenamąjį būstą. Teisiškai reikšminga aplinkybe nelaikytina tai, kad vaikas su ieškove gyveno kituose namuose. Bylos nagrinėjimo metu vaikas gyvena ginčo namuose, turi atskirą kambarį, kurį savo lėšomis ieškovė yra įrengusi.

3.8. Sutiktina su teismo padaryta išvada, jog tarp ieškovės, atsakovo ir trečiųjų asmenų susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, tačiau nesutiktina, kad prievolė grąžinti visą paskolintą sumą 43 443 Eur pagal 2010 m. birželio 17 d. Paskolos garantinį raštą, yra įvykdyta. Ieškovė ir atsakovas iš jos tėvų 2010 m. birželio 17 d. pasiskolino 150 000 Lt (grynaisiais), kas atitinka 43 443 Eur sumą. Suteiktos paskolos ieškovė su atsakovu iki šio laiko nėra grąžinęs. Atsakovas šiuos pinigus panaudojo namo įsigijimui, nes skolinosi iš jos tėvų būtent gyvenamojo namo su žemės sklypu įgijimui. Pakankamai lėšų neturėjo, dalį jų skolinosi paimdami paskolą iš AB SEB banko.

3.9. Atsakovas teismui pateiktuose pirminiuose procesiniuose dokumentuose neneigė, jog iš trečiųjų asmenų priėmė paskolą.

3.10. Piniginės lėšos už suteiktas teisines paslaugas atsakovui iki 2023 m. kovo 31 d., atsakovo turėjo būti mokėtinos advokatų profesinei bendrijai Černiauskas ir partneriai, o ne individualiai advokatui Vidui Adomaičiui, kuris individualiai teisines paslaugas byloje atsakovui pagal pateiktą Teismui 2023 m. birželio 1 d. atstovavimo sutartį pradėjo teikti tik bylos baigiamojoje stadijoje, kai advokatų profesinė bendrija Černiauskas ir partneriai nutraukė su atsakovu Teisinių paslaugų sutartį.

Atsiliepimas

25. Tretieji asmenys A. P. ir V. P. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą teismo prašo palikti nepakeistą atsakovo apeliaciniame skunde nurodomą Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo motyvuojamąją dalį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1. Sutiktina su teismo išvada, kad tarp ieškovės, atsakovo ir trečiųjų asmenų susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, tačiau nesutiktina, jog prievolė grąžinti visą paskolintą sumą 43 443 Eur pagal 2010 m. birželio 17 d. Paskolos garantinį raštą, yra įvykdyta.

4.2. Tretieji asmenys 2010 m. birželio 17 d. paskolino dukters šeimai (ieškovei ir atsakovui) 150 000 Lt. (grynaisiais), kas atitinka 43 443 Eur sumą. Suteikta paskola iki šio laiko nėra grąžinta. Teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad tarp trečiųjų asmenų ir ieškovės su atsakovu yra sudaryta paskolos sutartis, pinigų gavimo faktą atsakovas patvirtino savo parašu pasirašydamas paskolos garantinį raštą, kuriame nurodyta, jog: „Mūsų šeima, A. ir D. L. 2010.06.17 dieną skolinamės 150000 Lt (grynaisiais) iš A. ir V. P.“.

Žemesnės instancijos teismas

4.3. Šioje byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad ieškovė ir atsakovas yra įvykdę savo prievolę mums grąžinti suteiktą 43 443 Eur dydžio paskolą, pagal 2010 m. birželio 17 d. Paskolos garantinį raštą.

4.4. Atsakovas klaidina apeliacinės instancijos teismą, kad paskolos dalykas niekada nebuvo jam perduotas.

Atsiliepimas

26. Atsakovas atsiliepimu į trečiųjų asmenų A. P. ir V. P. apeliacinį skundą teismo prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal trečiųjų asmenų apeliacinį skundą, pateiktą advokato padėjėjo Rolando Rūtės; trečiųjų asmenų apeliacinio skundo netenkinti; priteisti atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

5.1. Apeliacinis procesas pagal trečiųjų asmenų pateiktą apeliacinį skundą turėtų būti nutrauktas, kadangi buvo paduotas neturinčio teisės asmens - advokato padėjėjo Rolando Rūtės, t. y. asmens, kuris neturi teisės atstovauti apeliacinės instancijos teisme.

5.2. Palaiko apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad nėra gavęs iš trečiųjų asmenų jokių lėšų, nes namo pirkimui jų nereikėjo.

Šalies argumentai

5.3. Nors atsakovas ir pats yra pateikęs apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo motyvų ir laiko, kad jam jokie pinigai nebuvo perduoti, tačiau net ir nevertinant šių aplinkybių, jei ir laikyti, kad piniginės lėšos galėjo būti paskolintos pvz. ieškovei, iš garantinio rašto turinio ir byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad iš tiesų piniginės lėšos galėjo būti grąžintos tretiesiems asmenims.

5.4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad aplinkybė, jog ieškovė perleido savo tėvams butą, nereiškia, kad tokiu būdu buvo atiduota skola. Tretieji asmenys taiko dvigubus standartus – vienu atveju vadovaujamasi sutarties nuostatomis, kad neva paskola buvo suteikta, kitu gi atveju, kai kalba eina apie skolos grąžinimą panaudojant užstatą, yra nurodoma, jog buto perleidimas nepatvirtina paskolos grąžinimo. Tretieji asmenys apeliaciniame skunde patvirtina, jog butas buvo kaip užstatas, tačiau tik dėl jiems vieniems žinomų aplinkybių buto jiems perleidimo nelaiko skolos grąžinimu, nors, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, po 2015 m. vasario 27 d. Dovanojimo sutarties sudarymo iki pat trečiųjų asmenų savarankiško reikalavimo pateikimo santuokos nutraukimo byloje, tretieji asmenys nereiškė pretenzijų nei ieškovei nei atsakovui dėl paskolos pagal 2010 m. birželio 17 d. Paskolos garantinį raštą grąžinimo. Bylos nagrinėjimo metu nei ieškovė, nei tretieji asmenys logiškai nepaaiškino, kodėl reikėjo paimti ir perleisti ieškovės tėvams butą, kai tam nebuvo jokios teisinės būtinybės. Tretieji asmenys bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog tariamai suteikdami paskolą ieškovei ir atsakovui, dar ir skolinosi iš trečiųjų asmenų. Mažai tikėtina, kad tretieji asmenys, neturėdami pakankamai lėšų, skolinosi papildomai iš trečiųjų asmenų tam, kad perskolintų ieškovei ir atsakovui. Be to, Dovanojimo sutartyje ieškovė pareiškė, jog butas nėra įkeistas, dovanojimo sandoris nepažeidžia jokių sutarčių ar įsipareigojimų trečiųjų asmenų atžvilgiu, butui nėra taikomas šeimos turto teisinis režimas. Tai reiškia, kad:1) paskolos dalykas nebuvo perduotas ir grąžinti paskolą pareigos nėra, nes priešingu atveju būtų nurodyta, jog yra sandoris, remiantis kuriuo butas yra užstatas; 2) arba tai yra paskola, kurią galimai gavo ieškovė nežinant atsakovui, kuri buvo grąžinta butą perleidžiant (padovanojant) tretiesiems asmenims A. P. ir V. P..

Atsiliepimas

27. Ieškovė atsiliepimu į trečiųjų asmenų A. P. ir V. P. apeliacinį skundą teismo prašo jų apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6.1. Sutiktina su trečiųjų asmenų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Sutiktina su teismo išvada, jog tarp ieškovės, atsakovo ir trečiųjų asmenų susiklostė paskolos teisiniai santykiai, tačiau nesutiktina, jog prievolė grąžinti visą paskolintą sumą pagal 2010 m. birželio 17 d. Paskolos garantini raštą, yra įvykdyta. Suteiktos paskolos ieškovė ir atsakovas iki šiol nėra grąžinę. Tai, kad ieškovė padovanojo tėvams asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, nereiškia, kad dovanojimo sandoriu grąžino tėvams suteiktą paskolą. Visą laiką ieškovė buvo įsitikinusi, jog minėtas lėšas atsakovas panaudojo gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui.

6.2. Atsakovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose neneigė, jog iš ieškovės tėvų priėmė paskolą, tačiau, kai jos tėvai pareiškė savarankišką reikalavimą dėl skolos priteisimo, atsakovas pradėjo neigti, jog iš ieškovės tėvų namo įgijimui šalys skolinosi pinigines lėšas.

6.3. Dovanojimo sandoriu ieškovė nevykdė įsipareigojimo grąžinti jos tėvų suteiktą 43 443 Eur dydžio paskolą. Ieškovė butą padovanojo tėvams išreikšdama padėką už nuolatinę pagalbą jai ir jos šeimai. Šio buto ½ dalį 2006 m. balandžio 1 d. buto dalies dovanojimo sutartimi buvo padovanoję jos tėvai.

6.4. Dėl savo turtinės padėties atsakovas neturėjo galimybių pasirūpinti šeima, tad visą laiką jų šeimai padėdavo ieškovės tėvai. Jei ne ieškovės tėvų pagalba suteikiant 43 443 Eur dydžio paskolą, nei ieškovė, nei atsakovas nebūtų galėję įsigyti gyvenamojo namo ir žemės sklypo.

6.5. Buto vertė, kurį ieškovė padovanojo savo tėvams, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 24 700 Eur, o pagal 2010 m. birželio 17 d. Paskolos garantinį raštą ieškovei ir atsakovui buvo suteikta paskola 43 443 Eur.

6.6. Atsakovas teismui pateiktuose dokumentuose neginčijo paskolos sutarties sudarymo ir paskolos dalyko perdavimo, todėl vertintina, kad paskolos sutarties sudarymo faktas yra įrodytas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

29. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

30. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo būdo ir vertės, ar teisingai nustatė nepilnamečiam vaikui mokėtino išlaikymo dydį ir išlaikymo priteisimo momentą bei nusprendė, kad tretieji asmenys šalims buvo paskolinę pinigų sumą, tačiau paskola yra grąžinta, ar tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

31. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – periodinių mokesčių lentelę ir Rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaitą. Vėliau apeliacinio proceso metu pateikė savo motinos banko sąskaitos išrašą, savo banko sąskaitos išrašą ir duomenis apie motinos banke turimus indėlius, rašytinius paaiškinimus.

32. Ieškovė pateikė Finansinių susikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. lapkričio 3 d. raštą dėl skundo atsakovo advokato V. Adomaičio atžvilgiu, Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, sąskaitas apie sūnaus ortodontinį gydymą ir mokėjimo dokumentus už turto vertinimą.

33. Vadovaujantis CPK 314, 180 straipsniais, šie dokumentai priimti į bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, išskyrus sąsajų su bylos nagrinėjimo dalyku neturintį Finansinių susikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. lapkričio 3 d. raštą.

Dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo padalijimo

34. Apeliantas atsakovas ginčija ir nekilnojamojo turto padalijimo būdą, ir vertę.

35. Teisėjų kolegija pritaria apeliantui, kad skundžiamame sprendime nurodyta šio turto vertė yra neteisinga.

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).

37. Pirmosios instancijos teisme atsakovas iš esmės neginčijo ieškovės nurodytos gyvenamojo namo ir žemės sklypo vertės 150 000 Eur (t. y. neteikė kitokią vertę pagrindžiančių įrodymų), tačiau 2023 m. sausio 19 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovas išreiškė abejones dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės, teigdamas, jog iš tiesų dalintino turto (gyvenamojo namo ir žemės sklypo) vertė yra kur kas didesnė, nei nurodyta į bylą pateiktoje 2018 m. rugpjūčio 2 d. UAB „OBER HAUS“ Nekilnojamasis turtas konsultacinėje išvadoje dėl galimos turto kainos 150 000 Eur. Prie apeliacinio skundo atsakovas pateikė teismo eksperto V. G. atliktos Rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad šalių gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), vertė 2023 m. rugsėjo 1 d. yra 240 000 Eur. Ieškovė 2024m. balandžio 5 d. pateikė UAB „OBER HAUS“ Nekilnojamasis turtas atlikto vertinimo išvadą, kurioje nurodyta, jog šio turto rinkos vertė 2024 m. kovo 12 dieną yra 227 000 Eur. Tokiu būdu byloje neliko ginčo dėl to, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ginčo nekilnojamojo turto rinkos kaina šalių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje yra ne 150 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju remtinasi vėliausia, t. y. artimiausia bendrosios nuosavybės pabaigai, rinkos verte – 227 000 Eur (CK 3.119 straipsnis). Pusė šios vertės sudaro 113 500 Eur.

38. Prašymą gyvenamąjį namą paskirti jam, ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją, apeliantas atsakovas motyvuoja gyvenamajam namui jaučiamais sentimentais; šalių sūnaus neprisirišimu prie gyvenamosios vietos, nes bylos nagrinėjimo metu ieškovė su vaiku kurį laiką buvo išsikrausčiusi; tuo, kad namas didelis ir energetiškai neefektyvus ir dėl to netinkamas gyventi vienai moteriai; ieškovės nepajėgumu išmokėti jam piniginę kompensaciją.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nė vienas iš šių argumentų nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo išvadą dėl gyvenamojo namo paskyrimo ieškovei.

40. Pageidaudamos gyvenamojo namo natūra, šiam turtui jaučiamais sentimentais rėmėsi abi šalys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ne į sutuoktinių, o į jų nepilnamečio vaiko, šiame name gyvenančios nuo vienerių metų amžiaus, interesus gyventi jam įprastoje aplinkoje, dalis kurių susijusi ir su bylos nagrinėjimo metu ieškovės lėšomis vaikui įrengtu kambariu. Apelianto teiginiai, kad šie faktoriai vaikui nesvarbūs, nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais, priešingai – ieškovė, iš bendrų namų pusei metų išsikrausčiusi dėl konfliktų su atsakovu (nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. birželio mėn., nes 2021 m. gruodžio 3 d. šiuose namuose atsakovas ją sužalojo, už ką 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-119-1127/2022 yra nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį), į juos sugrįžo pageidaujant sūnui. Namo dydžio ir energetinio efektyvumo pati ieškovė nevertina kaip aplinkybės, kliudysiančios naudotis šiuo namu ir jį išlaikyti. Apeliantas nepagrindė, kodėl su tuo susiję jo interesai yra vertingesni ir svarbesni, o galimybės geresnės, nei ieškovės (pastebėtina, kad apeliantas tai grindžia tik lyties skirtumu). Jo argumentus apie nebuvimą lėšų išmokėti piniginei kompensacijai apeliacinės instancijos teismo 2024 m. balandžio 11 d. posėdžio metu paneigė ieškovės tėvai (tretieji asmenys P.), pateikę apžiūrai išrašus iš savo sąskaitų dviejuose Lietuvos bankuose ir patvirtinę, kad šie pinigai bus panaudoti sumokėti piniginei kompensacijai, atsakovui priteistai/priteistinai iš ieškovės. Pažymėtina, kad į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 70 000 Eur, skirti ieškovei skirtai/skirtinai piniginei kompensacijai, irgi priklauso ne atsakovui, bet jo atsakovo motinai, o duomenys ieškovės tėvų banko sąskaitose patvirtina piniginių lėšų pakankamumą piniginės kompensacijos sumokėjimui. Tuo atveju, jei piniginė kompensacija nebūtų sumokėta, jos išieškojimas galėtų būti nukreiptas į ieškovei natūra paskirtą gyvenamąjį namą.

41. Remiantis nurodytais motyvais, atsakovui iš ieškovės priteistina piniginė kompensacija už nekilnojamąjį turtą padidintina iki 113 500 Eur.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui

42. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui nepagrįstai priteisė ne nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. sausio 21 d.).

43. Nors ieškovė ieškiniu teismo prašė išlaikymą priteisti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, apelianto nurodomą aplinkybę, kad viso bylos proceso metu vaiką jis gera valia išlaikė kartu su ieškove, paneigia patikslintame ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog atsakovas visiškai nesirūpina arba tik epizodiškai prisideda prie sūnaus išlaikymo nuo pat jo gimimo, ir 2019 m. vasario 5 d. teismo nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – priteistas laikinas išlaikymas sūnui, atsakovo mokėtinas po 150 Eur kas mėnesį. Ieškovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad prašymas išlaikymą priteisti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo galimai yra procesinį dokumentą rengusios advokatės klaida, taip pat kad dėl 2019 m. vasario 5 d. teismo nutarties vykdymo (laikino išlaikymo mokėjimo) ji keletą kartų kreipėsi į antstolę, nes atsakovas laikino išlaikymo nemokėjo gera valia. Be to, ieškovė dėl minėtos nutarties priteisti laikiną išlaikymą pateikė atskirąjį skundą, prašydama išlaikymą padidinti iki 400 Eur. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-787-896/2019, apeliacinės instancijos teismas laikiną išlaikymą padidino iki 200 Eur, mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Dėl to kaip nepagrįsti atmestini atsakovo argumentai, kad vykdant teismo sprendimą jis bus priverstas išlaikymą teikti dar kartą – teismo sprendimo vykdymo metu atsakovo sumokėtos laikino išlaikymo sumos iš priteisto išlaikymo bus išskaičiuotos.

44. Apelianto argumentai apie tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie jos pačios nuo 2019 metų vaikui teiktą išlaikymą, nėra aktualūs, nes šalių sūnaus gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina ir laikinas bei nuolatinis išlaikymas vaikui yra priteistas ne iš jos, o iš atsakovo (atsakovas nereiškė priešieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo ir išlaikymo iš motinos priteisimo).

45. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir CK 3.200 straipsniu, pagal kurį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, atmestinas apelianto atsakovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

46. Apeliantas ginčija priteisto išlaikymo dydį. Teigia, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį pakankama suma yra 685,75 Eur, kas reiškia, jog atėmus iš valstybės gaunamą vaiko išmoką, kiekviena šalis turėtų skirti sūnui po 300 Eur išlaikymą.

47. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka.

48. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

49. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas).

50. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga suma yra 805,75 Eur, atėmus valstybės mokamą išmoką vaikui (šiuo metu ji sudaro 85,75 Eur) ši suma yra 720 Eur, pusė tėvų mokėtinos sumos sudaro 360 Eur. Nustatydamas vaiko poreikių patenkinimui reikalingą sumą, pirmosios instancijos teismas įvertino abiejų šalių poziciją dėl vaikui reikalingų išlaidų ir konstatavo, kad nei vieno iš jų paskaičiavimai neatitinka protingumo kriterijaus – ieškovė byloje nepagrindė visų jos nurodytų išlaidų skyrimo vaikui būtinybės, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad vaikui per mėnesį užtenka skirti 200 Eur, t. y. gerokai mažiau, nei pusė minimalaus atlyginimo šalyje. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių sūnus neturi sveikatos sutrikimų, kuriems ugdyti reikėtų skirti didesnes nei įprasta išlaidas, kad jis yra paauglys ((duomenys neskelbtini) metų), kuriam dažnai būtina pirkti naujus drabužius atsižvelgiant į augimo tendencijas, kad jis nuolat sportuoja (žaidžia stalo tenisą), dalyvauja sporto varžybose bei stovyklose, nusprendė, jog šio vaiko ne tik būtiniesiems, bet ir papildomiems epizodiniams poreikiams tenkinti, protingai planuojant pirkinius ir pramogas, tokia suma per mėnesį yra pakankama ir racionali.

51. Apeliantas nesiremia tuo, kad pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo neišgali teikti dėl savo turtinės padėties. Jo teigimu, vaiko poreikiai yra mažesni, todėl mokėtinas išlaikymas neturi viršyti 300 Eur.

52. Pasisakydama dėl šio apeliacinio skundo argumento teisėjų kolegija remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

53. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. MMA Lietuvoje buvo 840 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 633 Eur, pusė šios sumos sudaro 316,5 Eur), nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA (skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo metu) MMA Lietuvoje sudaro jau 924 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 709 Eur, pusė šios sumos yra 354,5 Eur). Dėl to atmestinas atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė dėl šalių sūnaus poreikiams patenkinti reikalingo išlaikymo dydžio.

54. Aplinkybė, kad būdamas kartu su sūnumi atsakovas irgi patiria išlaidų, nesudaro pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą sumą. Didesnis aprūpinimo teikimas neišvengiamai tenka tam iš tėvų, su kuriuo vaikas kartu gyvena, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Dėl to ne atsakovui, o ieškovei tenka pareiga ne tik skirti vaikui per mėnesį reikalingo išlaikymo dalį, bet ir pasirūpinti kasdienių sūnaus poreikių tenkinimu (skalbti, gaminti maistą, slaugyti ir pan.). Aplinkybė, kad bylos proceso metu šalys buvo sutarę dėl 300 Eur išlaikymo, o vėliau ieškovė paprašė kompensuoti dalį išlaidų, susijusių su vaiko nuvežimu, nėra reikšminga. Logiška vertinti, kad intensyviai sportuojančiam, vidurinėje mokykloje besimokančiam paaugliui yra reikalingos ne tik keliavimo autobusu, bet ir pavežimo automobiliu išlaidos (CPK 185 straipsnis).

Dėl 2010 m. birželio 17 d. paskolos garantinio rašto

55. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad 2010 m. birželio 17 d. Paskolos garantinis raštas, kuriame nurodyta, jog šalių šeima A. ir D. L. 2010 m. birželio 17 dieną skolinasi 150 000 Lt (grynaisiais) iš A. P. ir V. P., yra rašytinės formos reikalavimus atitinkantis paskolos sutarties, sudarytos tarp ieškovės, atsakovo ir trečiųjų asmenų A. ir V. P. (ieškovės tėvų), įrodymas.

56. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad paskolos sutartis yra realinė, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 57 punktą; 2018 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 26 punktą, kt.). Taigi tam, kad paskolos sutartis galėtų būti kvalifikuojama kaip sudaryta, be veiksnių šalių įstatyme nustatyta forma sudaryto susitarimo, yra būtinas ir paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjui. Jeigu įrodoma, kad pinigai iš tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).

57. Atmestini apelianto atsakovo argumentai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių esminės paskolos sutarties sąlygos egzistavimą – paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjo nuosavybėn.

58. Teismų praktikoje pripažįstama, kad paskolos raštelyje ar sutartyje panaudoti terminai ,,pasiskolinau” patvirtina pinigų perdavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-659/2003, 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014, kt.). Ginčo paskolos raštelyje, kurį parengė pats atsakovas (dėl to nėra ginčo), pasirašė ir ieškovė su atsakovu, ir P., užfiksuota, kad „mūsų šeima A. ir D. L. skolinamės“ nurodytą pinigų sumą iš A. ir V. P.. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad toks skolinimosi patvirtinimas pagrindžia paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjams.

59. Šios išvados nepaneigia ir apelianto teiginiai, kad jis šių pinigų nėra gavęs, nes namo pirkimui jų nereikėjo – 2010 m. liepos 2 d. žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo - pardavimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad bendra parduodamų daiktų kaina yra 400 000 Lt, pirminę įmoką (240 000 Lt) pardavėjui jis atliko iš savo banko sąskaitos, šie pinigai nurodytoje sąskaitoje buvo susikaupę per kurį laiką, nebuvo jokių įnešimų į banko sąskaitą, kurie galimai galėtų būti kaip iš trečiųjų asmenų paskolintos lėšos, o likusi pagal sutartį mokėtina suma (160 000 Lt) buvo iš SEB banko gauta paskola, tiesiogiai pervesta turto pardavėjui.

60. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. P. paaiškino, kad dukters šeima gyveno tėvų (P.) jai padovanotame bute (duomenys neskelbtini) ir gimus vaikui kreipėsi į tėvus, gal jie gali padėti įsigyti kitą būstą. Atsakovas tokį būstą surado (duomenys neskelbtini), tačiau vieni jie neturėjo galimybės tą namą nusipirkti. Paskolos rašte nurodytus pinigus P. atvežė į Kauną, perdavė į rankas abiem sutuoktiniams, paprašė raštelio. Paskolos raštą sukūrė atsakovas pagal jo paties sugalvotas sąlygas, klausė dėl procentų, tačiau P. palūkanų nereikalavo. Po to per savaitę jie namą nusipirko, namas kainavo 600 000 litų (tai žino iš ieškovės ir atsakovo), tačiau sutartyje buvo rodoma mažesnė suma.

61. Tame pačiame teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad ginčo paskolos raštelį parengė ir pasirašė tam atvejui, jei namo pirkimui reikėtų papildomų pinigų; tada ieškovės tėvai, reikalavę rašytinio patvirtinimo, juos būtų atvežę, dėl to šis paskolos raštas yra hipotetinis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuos teiginius paneigia pinigų skolinimąsi patvirtinanti teksto formuluotė, paskolos suteikimas grynais pinigais, minėtas trečiojo asmens A. P. paaiškinimas bei paties atsakovo pripažinimas, kad preliminarioje namo pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta didesnė kaina, nei pagrindinėje sutartyje (kainos dydžio neatsimena).

62. Kadangi paskolos grąžinimo terminas paskolos rašte nenurodytas, aplinkybė, kad daugiau nei 11 metų tretieji asmenys nereikalavo skolos grąžinimo, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pinigai paskolos gavėjams nebuvo perduoti.

63. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su paskolą suteikusiais trečiaisiais asmenimis, kad nusprendęs, jog paskola buvo grąžinta 2015 m. vasario 27 d. ieškovei jiems padovanojus asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas neįvertino dovanotojos valios neatlygintinai suteikti turtą artimiems žmonėms, o ne sugrąžinti sutuoktinių paskolą.

64. Ieškovė 2024 m. balandžio 11 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad, pasirašydama Paskolos garantinį raštą, bendros skolos sugrąžinimą ji garantavo asmeniniu turtu, nes pasitikėjo savo vyru, sukūrusiu šį raštą, nemanė, kad jis nuskriaus šeimą (jų sūnui tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) mėnesiai). Šios savo valios teisme neginčijo (analogiškos pozicijos ji laikėsi ir pirmosios instancijos teisme, teigė, kad ginčo skola jos tėvams yra solidari), nurodė, kad 2015 m. butą tėvams padovanojo siekdama ramybės šeimoje, kad dėl atsakovo požiūrio į paskolos grąžinimą (atsakovas nežinia kodėl nesiruošė grąžinti paskolos) nekiltų pykčių tarp jų ir tėvų bei jos sesers. Anot A. P., kita jų dukra pradėjo pykti dėl ieškovei ir atsakovui suteiktos paskolos ir ieškovė vardan šeimos ramybės grąžino tėvams butą.

65. Pastarąsias faktines aplinkybes siejant su Paskolos garantiniu raštu prisiimtu ieškovės įsipareigojimu paskolos užstatu laikyti minėtą butą ir paskolos sandorio šalių susitarimu, kad paskola grąžinama vienu iš dviejų būdų (parduodant butą ir gautus pinigus panaudojant skolos grąžinimui arba butą perleidžiant (perrašant) P., taip pat sutarus, kad kitas paskolos grąžinimas būdas, išskyrus aprašytus, yra negalimas arba gali būti taikomas tik abiem šalims susitarus dėl naujų sąlygų)), pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad, nors ir neatlikus turto vertinimo taip, kaip nurodyta Paskolos garantiniame rašte, tačiau ieškovei perrašius , dovanojimo sutartimi padovanojus tretiesiems asmenims butą, esantį (duomenys neskelbtini), tiek ieškovei, tiek tretiesiems asmenims žinant, jog šis butas yra užstatas pagal 2010 m. birželio 17 d. paskolos garantinį raštą, tokiais ieškovės ir trečiųjų asmenų veiksmais buvo įvykdytas įsipareigojimas grąžinti tretiesiems asmenims visą paskolintą sumą 43 443,00 Eur.

66. Tretieji asmenys ieškovės padovanotą butą priėmė, todėl nereikšmingi jų apeliacinio skundo argumentai, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta buto vertė buvo mažesnė.

67. Trečiųjų asmenų argumentą, kad ieškovė ir atsakovas paskolos grąžinimo prievolę privalėjo įvykdyti pinigais ir tik negrąžinus skolos pinigais būtų keliamas klausimas dėl buto perleidimo, paneigia paskolos garantinio rašto pirmoje, ketvirtoje pastraipose ir 1, 2 punktuose aptartas paskolos grąžinimo būdas, nurodytas priimamos nutarties 65 punkte.

68. Ieškovė neginčijo Paskolos garantiniame rašte prisiimto įsipareigojimo asmeninį turtą laikyti solidarios paskolos užstatu ir šią paskolą grąžinti butą perleidžiant paskolos davėjams, neteikė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo sumažinti atsakovui priteistos piniginės kompensacijos dydį atsižvelgiant į asmeninio jos turto panaudojimą bendrai skolai grąžinti, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų negali išspręsti peržengdamas trečiųjų asmenų apeliacinio skundo ribas.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

69. Remiantis išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą ir žemės sklypą natūra priteisdamas ieškovei, nustatydamas šalių nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo mokėjimo pradžią bei dydį, konstatavęs, kad 2010 m. birželio 17 d. tarp ieškovės, atsakovo ir trečiųjų asmenų buvo sudaryta paskolos sutartis ir kad paskola tretiesiems asmenims yra grąžinta, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl ši sprendimo dalis nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

70. Nustatydamas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir žemės sklypo vertę, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normą, pagal kurią dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, todėl pakeistina sprendimo dalis, kurioje nurodoma, jog gyvenamojo namo vertė yra 150 000 Eur, ir piniginės kompensacijos už šį turtą dydį nustatanti sprendimo dalis, atsakovui iš ieškovės priteistą piniginę kompensaciją padidinant iki 113 500 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

71. Apeliantas atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto šalių ir valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, tik teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK 94 straipsnio nuostatų, nes, ieškovei atsisakius dalies ieškinio, ji „pralaimėjo“ beveik 30 procentų ieškinio reikalavimų, dėl kurių irgi susidarė atsakovo bylinėjimosi išlaidos.

72. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad yra patenkinta 50 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų ir 60 procentų priešieškinio reikalavimų, šias proporcijas apskaičiavo tinkamai.

73. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tuos pačius kriterijus (šalių procesinio elgesio tinkamumas ir priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos) teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto ir tais atvejais, kai byla baigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

74. Įvertinus bylų dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo specifiškumą, tai, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką privalo išspręsti pareikštus reikalavimus dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo, turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, ir sutuoktinių prievolių kreditoriams klausimus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad apeliacine tvarka nagrinėjama byla yra iškelta daugiau nei prieš penkerius metus, per tą laiką šie klausimai buvo sprendžiami kompleksiškai (derinant šalių pozicijas, darant nuolaidas, atsisakant dalies reikalavimų dėl turto padalijimo ir pan.), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad yra patenkinta ne 30 procentų, kaip nurodo apeliantas atsakovas, o 50 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų.

75. Apeliantas neteisingai teigia, kad, ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų dėl dalintino turto sudėties, išlaikymo įsiskolinimo ir kt., turėtų būti taikomos CPK 94 straipsnio nuostatos.

76. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 57 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Esant tokiai procesinei situacijai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

77. Apeliacine tvarka vertinamu atveju byla buvo baigta priimant sprendimą dėl šalių ir trečiųjų asmenų ginčo esmės, todėl šio straipsnio nuostatos netaikytinos. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai atsižvelgė į bylos trukmę, sprendžiamų klausimų kompleksiškumą, proceso dalyvių elgesį, teiktų patikslintų procesinių dokumentų ir prašymų kiekį ir kitas procesines aplinkybes ir bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai teismo patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai, priteisiant iš atsakovo ieškovei 7 605,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės – 14 115,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

78. Tai, kad išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra padidintas atsakovui iš ieškovės priteisiamos piniginės kompensacijos už nekilnojamąjį turtą dydis, nekeičia nurodyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes sprendimo pakeitimas neįtakoja šalims nustatytų nuosavybės teisės dalių (šią aplinkybę pripažįsta ir apeliantas atsakovas).

79. Apeliantas atsakovas pateikė duomenis apie tai, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 109 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 300 Eur nekilnojamojo turto vertinimo išlaidų, 1400 Eur advokato pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą bei 700 Eur išlaidas už atsiliepimo į trečiųjų asmenų apeliacinį skundą parengimą.

80. Ieškovė patyrė 1000 Eur už advokato suteiktas teisines konsultacijas ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ir 600 Eur išlaidų už nekilnojamojo turto vertinimą.

81. Patenkinus dalį atsakovo apeliacinio skundo dėl piniginės kompensacijos dydžio (vieną iš trijų ieškovei pareikštų apeliacinio skundo reikalavimų), jam iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų 603 Eur (109+300+1400/3), ieškovei iš atsakovo – 1067 Eur (1600/3x2). Pritaikius tarpusavio reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 464 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, jo rezoliucinėje dalyje (49 puslapyje) antroje pastraipoje įrašyto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vertę nurodant 227 000 Eur (du šimtai dvidešimt septyni tūkstančiai eurų), o trečioje pastraipoje atsakovui iš ieškovės priteistą 75 000 Eur piniginės kompensacijos dydį pakeičiant į 113 500 Eur (šimtą trylika tūkstančių penkis šimtus eurų).

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 464 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija Gudynienė Tomas Ridikas Edita Šliumpienė