Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. L. kaltės nepripažino. Parodė, kad trejus metus tęsiasi civilinė byla dėl santraukos nutraukimo sutuoktinės iniciatyva, taikytis ji nenorėjo, nes jai reikėjo pinigų. Ji išsikraustė iš namo, paskui grįžo ir tų pačių metų vasarą prasidėjo priekabių ieškojimai ir nuolatinės provokacijos. Jeigu tik sureaguoja, ji traukia telefoną ir būna pasiruošusi filmuoti, jai reikėjo, kad jis iš to namo išsikraustytų. Buvo padavusi prašymą civilinėje byloje jį iškraustyti, tačiau prašymas buvo atmestas, taip pat ir apeliacine tvarka. Po to, spėja, advokatės patarta, ji suprato, kad tam reikalui reikia fizinio smurto, nes kitaip nėra priežasties iškraustyti iš namų. Provokacijos nesiliovė iki gruodžio įvykių. Gruodžio 3 dieną grįžo namo, pavalgė svetainėje, nešė lėkštę į indaplovę virtuvėje, indaplovė pilna, uždaryta. Laiko neturėjo, paliko indus ant spintelės ir norėjo eiti. Ji nusileido, nes dirba namuose, ir pradėjo žviegti, kad palieka indus, kad turi iškraustyti indaplovę. Labai skubėjo, turėjo susitikimą. Ji pradėjo rėkti, nunešė jo indus į jo kambarį, jis nunešė atgal į virtuvę, plovė juos rankomis. Ji pradėjo demonstratyviai kraustyti indaplovę su trenksmais, krovė indus į viršutinį stalčių (viršutinis stalčius sutuoktinės, apatinis – jo). Indaplovės durys buvo atidarytos, ji kraustė indus, kas matosi nuotraukoje. Jis išsiplovė lėkštę ir reikėjo ją įdėti į apatinį stalčių. Kai dėjo lėkštę, ji ėjo dėti savo indus, jis stipriai stūmėsi ir atidarinėjo savo stalčių. Jos stalčius buvo praviras, nepastebėjo. A. L. pasirodė, kad bandė priverti jai pirštą, nors tokių ketinimų neturėjo. Dėjo lėkštę ir pajautė stiprų smūgį iš lėkštės į pakaušį. A. L. prieš jį yra smurtavusi galybę kartų, ji impulsyvus žmogus. Užsiplieskia kaip degtukas ir tuo metu gali padaryti bet ką - išpilti sriubos lėkštę ant galvos, karštą kavos puoduką šiais metais išpylė, gali trenkti prie visų. Po to ji nusiramina ir jai atrodo, kad viskas yra normalu. Smūgis buvo stiprus, net galva susisuko, buvo didelė picos lėkštė. Atsisuko, ji stovėjo priešais jį su lėkšte ir kažkaip ją nusistūmė. A. L. rankoje laikė tą pačią lėkštę, ranka buvo pakelta. Jam pasirodė, kad gali dar kartą trenkti, atsistūmė ją, norėjo išeiti iš virtuvės. Neatsistūmęs jos negalėjo praeiti. Nukentėjusioji stovėjo jam už nugaros tarp stalo ir indaplovės, jis stovėjo prie pat stalčių, kad padėtų lėkštę. Stovėjo kažkur aplink tą vietą, kur gartraukis, buvo atsisukusi į jį. Norėjo atsistumti ir išeiti iš virtuvės. Jis stovėjo prie kriauklės, ir žiūrint nuo jos, pirma buvo jis, o po to A. L.. Kai atsisuko, ji buvo priešais ir jis atsistūmė. Buvo afekto būsenos, buvo susisukusi galva, nežino kaip ją atsistūmė. Tą padarę išėjo iš virtuvės, nukentėjusioji liko ten. Apsimovė batus, po 20-30 sekundžių girdėjo rėkimą apie policiją. Kai atsistūmė, nukentėjusioji stovėjo su ta pačia lėkšte, bent taip pasirodė. Ar galėjo nukentėjusioji atsitrenkti į gartraukį atsistumiant, neįsivaizduoja. Būtų pajutęs, jei būtų trenkęs į gartraukį, jokio garso nebuvo. Kai atsistūmė, nukentėjusioji nieko nesakė. Kai jam sudavė smūgį lėkšte, sakė jai, kad galėjo užmušti, tai didelė picos lėkštė. Po smūgio jis nekraujavo. Spėja, kad nukentėjusioji pati sau trenkė, ir taip ant jos nosies atsirado sužalojimas, nei jai reikėjo fizinio kontakto. Jeigu būtų nosimi trenkusi į gartraukį, ten yra išpjova, būtų prasikirtusi akį. Jis paprasčiausiai nusistūmė, netraktuoja, kad kažką sužalojo. Jeigu tau žmogus trenkia, turi teisę bent nusistumti. Nukentėjusiosios iki tvoros nesivijo ir jos telefono neatiminėjo. Išvažiavo į policiją parašyti pareiškimą, nenorėjo su ja likti. Ką darė nukentėjusioji, nematė, ji kažką rėkė. Ji meluoja, sakydama, kad pirma išėjo, ji liko virtuvėje. Iš virtuvės ji išėjo po gerų 30 sekundžių. Jai išėjus, su ja nebendravo, ji kažką rėkė, gal ir jai kažką sakė. Nematė, kaip ji atrodė, išėjusi iš virtuvės, išeidamas nebuvo į ją atsisukęs. Kaip supranta, išvažiuodamas iš namų padarė nesąmonę. Tiesiog nežinojo, ką daryti. Vienintelį komisariatą žinojo prie (duomenys neskelbtini), kur ir nuvažiavo. Jam gėda prieš save, kaimynus, skambinti, kad moteris smurtauja, tiesiog nuvažiavo į komisariatą. Jis buvo uždarytas, rado Google artimiausią, (duomenys neskelbtini). Ten jam pasakė pareigūnė, kad turiu išsiimti „abdukciją“, o šis komisariatas ne jos jurisdikcijoje, turi važiuoti į (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo į teismo ekspertizės įstaigą, galva sukosi, buvo ant vėmimo ribos. Grįžo į policijos komisariatą ir padavė pareiškimą. Ekspertizei užsiregistravo būdamas policijos įstaigoje. Į policijos įstaigą atvažiavo vienas, tačiau ten buvo su pažįstama advokate, kurią pamatė važiuojant į komisariatą, ji palydėjo iki policijos. Sutiko ją atsitiktinai, pabuvo su juo trumpai ir po to viską darė vienas. Paprašė jos palaikyti kompaniją ne kaip teisininkės, niekada nebuvo rašęs pareiškimo, nežinojo procedūrų, prašė padėti, tiksliai neįvardins. Persimetė su teisininke keliais žodžiais, nepasakys, ko klausė. Teisininkė nedalyvavo teikiant pareiškimą, nebendravo su pareigūne, kuriai davė parodymus.

Labai blogai jautėsi, važiuodamas paskambino T. A. P., prasuko pro jį, šnektelėjo ir nuvažiavo į ligoninę, po penkių valandų paleido, konstatavę nežymų galvos sutrenkimą. Visą vakarą jautėsi labai blogai. Kad A. L. padavė pareiškimą, sužinojo iš policijos pareigūnės. Ką padarė nežinojo, kol neperskaitė jos parodymų. Nebuvo taip, kaip ji sako. Yra išskirtinai ramus, flegmatiškas ir pacifistinis žmogus. Niekam niekada nėra trenkęs į veido sritį. Policijos pareigūnams neatsiliepė, kadangi vairavo. Matė, kad kažkas skambina, parašė žinutę, kad perskambins, kas matėsi vaizdo įraše, pats jiems ir perskambino, sakė, kad patyrė fizinį smurtą iš žmonos ir rašo pareiškimą. Policijos pareigūnų nekvietė, nes net nežinojo telefono numerio, kuriuo reikia skambinti, pirmą kartą važiavo į policiją, nežino, kas ta „abdukcija“, girdėjo tik iš pasakojimų. Vairavo, nes žino, kad reikia važiuoti į komisariatą duoti parodymus. Pareigūnė matė, kaip atrodė (kaltinamasis), pati kažką užsiminė apie greitąją, važiavo į ligoninę.

Ne visos dėmės, kurias filmavo, yra kraujo. Kilimas taškuotas, dėmelių pilna (aštunta nuotrauka, daryta įvykio vietos apžiūros metu). Jokio kraujo nematė iki išvažiavimo iš namo, apsirengė ir išėjo. Neturi supratimo, kaip dėmės atsirado koridoriuje. Tai gali būti kečupas, galėjo vaikas pritaškyti, galėjo viena iš kačių tai padaryti, jai 15 metų ir kartais kraujuoja. Jis to kraujo nematė, sunku atsakyti, kaip jis atsirado. Kai išvažiavo iš namų, kraujo nebuvo, sutuoktinės kruvinos nematė. Kas susiję su dėme ant gartraukio, nesupranta, kaip gali būti pudra ant viršaus, čia aštrus kampas. Gartraukyje yra išpjova ir valdymo pultelio mygtukai įleisti į vidų, o patys mygtukai tokios formos, kad nupjauti, nėra apvalaini. Prietaisų skydelio viršus yra status kampas, negalėjo ten būti pudra, tada ji turėjo trenktis į smailią vietą ir būtų kabinusi akį, o akis pas ją tvarkinga. Neįsivaizduoja, kaip galima buvo susieti visą reikalą su gartraukiu.

Buvo daug kartų smurto iš nukentėjusios jo atžvilgiu. To nesureikšmino, mano, kad kiekvienoje šeimoje kažkas tokio vyksta. Šį įvykį sureikšmino, nes ji labai provokavo, kabinėjosi. Kai šiaip užsiplieskia kaip degtukas ir trenkia viduryje gimtadienio prie svečių ar vidury ,,Maxima“, žino, kad ji nusiramins ir viskas bus normaliai. Nuo jos grįžimo į namą, gruodžio 3 dieną įvyko smurtas ir gruodžio 3 dieną parašytas prašymas teismui iškraustyti jį iš namo. Jai reikia, kad jis „nešdintųsi“ iš namo. Ji grįžo liepos mėnesį ir nėra dienos be naujienos, tai lėkštė ne ten padėta, tai katės ne tą padarė, tai jis prie vaiko ne taip elgiasi. Ji visą laiką ateina per 20 cm ir rėkia, koks jis blogas, niekšas, nesveikas. Jeigu pabandai pasakyti, kad eitų iš čia, tai sako, kad jos namuose jos nevaikytų. Jeigu bent pirštu palies, išsitrauks telefoną filmuos ir sakys, kad trenktų jai. Tiesiog norėjo, kad paliktų jį ramybėje. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad nusikalstamos veikos nepadarė, pati tyrėja pasiūlė taip padaryti, nes tada turi daugiau šansų susitaikyti. Tuo metu tikėjo, kad tai pasibaigs, 25 metus kartu gyvena. Apklaustas pas tyrėją kaip nukentėjusysis, išsamiai paaiškino visas įvykio aplinkybes. Po šio įvykio jis galvos į automobilio kapotą nesusižalojo, tai buvo pusė metų iki įvykio.

Nukentėjusioji A. L. parodė, kad gruodžio 3 dieną apie 12 val. 30 min. namuose, virtuvėje šildėsi valgyti. D. atėjo, prieš tai svetainėje valgė, o lėkštę paliko. Paklausė, kodėl. Kilo žodinis konfliktas, jis bandė dar tą lėkštę dėti į indaplovę. Ji ištraukė tas nešvarias lėkštes, nes ten švarios buvo, o jis bandė uždaryti stalčių, kad prispaustų jai ranką, bet ji greitai patraukė. Tęsėsi žodinis konfliktas. Ji šildė maistą ir buvo nusisukusi į orkaitę, pajuto sugriebtą galvą ir smūgį į veidą. Išbėgo ir pajuto, kad kraujuoja, puolė skambinti pagalbai, o jis atbėgo ir bandė atimti telefoną, pasakė, kad neskambins niekam. Jai pavyko išbėgti pro vidinio kiemo duris, pastebėjo kaimynės mašiną. Pralindo pro tvoros plyšį, jis gaudė, bet nespėjo pagauti. Jis bėgo paskui ir atiminėjo telefoną, bėgdama jį pamatė. Jis bėgo iš paskos ir gaudė ją, bandė už liemenės sulaikyti, bet jai pavyko pralysti pro tikrai mažą tarpą lentelių, o jis šiek tiek stambesnis, jam sunkiau yra ir jis nebegaudė, nes suprato, kad kaimynė išgirdo, ten viskas labai greitai vyko. Kaimynė įleido ją ir iškvietė pagalbą, davė priemones šaldyti sužalotą nosį. Pareigūnai atvyko ir bandė patekti į kiemą, tačiau nepavyko. Su pareigūnais pateko į kiemą, D. jau neatsakė telefonu, jo nebuvo namuose. Iš namų išbėgo neapsirengusi, nors buvo šalta, jai buvo šokas. Kol laukė pareigūnų ir greitosios pagalbos, namo nėjo, nes bijojo. D. lėkšte nesudavė, niekas nedužo, namuose šukių nebuvo. Niekas daugiau jai suduoti negalėjo, kadangi tik jie dviese buvo namuose. Konfliktas kilo dėl neplautų indų, kaltinamasis nesusitvarko savo lėkščių. Anksčiau taip pat kildavo konfliktų dėl indų, tačiau fizinio smurto nebuvo. Dėl šio įvykio patyrė skausmą, buvo sužalota nosis, iki šiol likęs randas nosies srityje, gali prireikti lazerinės terapijos.

Patikslindama įvykių eigą, parodė, kad buvo nusisukusi į kaitlentę, kur šilo maistas, nežinojo, ar kas yra patalpoje ir staiga jai sugriebė galvą ir už nugaros, pajuto trenkimą į sienos pusę. Iš nugaros pajuto sugriebiant galvą ir galva trenkėsi į gartraukį, pajuto didelį skausmą veido, nosies srityje. D. nematė. Tuo metu ėmė indus iš plovimo mašinos ir buvo nusisukusi į kaitlentę, o kur buvo D., nežino. Traukdama ranką pajuto, kad stumiamas stalčius ir spėjo ištraukti ranką. Ji tuo metu buvo prieš kaitlentę, stovėjo už stalčiaus indams, gartraukis yra virš kaitlentės. D. atėjo iš nugaros, iš kokios patalpos, nežino. Buvo nusisukus į indaplovę veidu, jis buvo už nugaros. Indaplovė buvo atidaryta, nes jis dėjosi savo nešvarią lėkštę į indaplovę, nuo ko ir prasidėjo konfliktas. Ką jai sakė D., nepamena, esmė tai, kad jis prieštaravo susitvarkyti savo lėkštę. Kiek laiko vyko konfliktas, nepamena. Ji šildėsi maistą ir tuo metu pajautė sugriebimą už galvos ir smūgį su veidu į gartraukį, nosies srityje. Prieš pajaučiant smūgį, stovėjo toje pačioje vietoje, gamino maistą viso konflikto metu, šildydama maistą lygiagrečiai iškrovinėjo maistą iš indaplovės, dėjo juos į viršutinį stalčių. D. buvo kažkur prie plautuvės. Buvo greitai spaudžiamas viršutinis stalčius, spėjo ištraukti ranką, daugiau šio epizodo nepamena. Kad būtų sureagavusi, nepamena, buvo reakcija, kad reikia greitai ištraukti. Taip pat nepamena, ką darė D., bet nebuvo pasilenkęs, nepamena, kad būtų pasilenkęs. Šiuo metu, kai praėjęs ilgas laiko tarpas, negali įvardinti tiksliai valandų ir minučių, po kiek laiko buvo smūgis. Viskas vyko gana greitai, konfliktas ir smūgis vyko staigiai ir netikėtai.

Pajutus smūgį buvo šokas, išbėgo iš patalpos, kur tiksliai buvo D., negali pasakyti. Išbėgo ir greitai iš nosies pradėjo kraujas bėgti, kraują pamatė išėjusi iš virtuvės. Ji pro duris išbėgo pirma, D. – paskui ją. Bėgdama šaukė, kad kvies pagalbą, kadangi ją sutraumavo. Jis bandė sulaikyti ją, atimti telefoną, jį atėmė ir laikė, ištraukė telefoną viena ranka ją laikydamas, atsiprašinėjo. Ji buvo šoke, išsigandusi, jautė, kaip bėgo kraujas iš nosies, skausmą veido srityje. Nežino, kaip jai pavyko pasprukti, jis laikė ją už pečių rankomis. Po to, kai išsigandusi bėgo iš virtuvės ir pamatė iš nosies bėgantį kraują bei ketino skambinti policijai, buvo atimtas telefonas, jo neatidavė. Kaltinamasis laikė ją už pečių, pavyko pasprukti ir pro vidinio kiemo duris bėgo. D. L. bėgo iš paskos. Nei raktų, nei telefono neturėjo, tik pamatė, kad stovi kaimynės automobilis. Pro vaikams padarytą tarpą pateko pas kaimynę, šaukdama. Namuose koridoriuje buvo jos kraujo dėmės. Koridoriuje ryte šių dėmių nebuvo. Ji tvarkė namus, būtų išvaliusi. Jai kraujas bėgo iš šnervių. Jeigu gerai prisimena, pasilenkus pradėjo bėgti iš šnervių. Kai pas kaimynę buvo, ji sako, kad visa burna kruvina. Matyt, jai viduje sužalojo ir į burną bėgo kraujas. Ant gartraukio liko kremo arba kreminės pudros dėmė. Mano, kad matė abu su policijos pareigūne.

Kas susiję su jos charakteristika, nebuvo taip, kaip teisme nurodė liudytojai, smurto prieš D. niekada nėra naudojusi. Rakteliai į tvenkinį įkrito netyčia, jie nebuvo įmesti.

Kadangi tai buvo penktadienio diena, nebeturėjo galimybės ir sveikatos dirbti, kadangi skaudėjo galvą, tino nosis, akys. Savaitgalį praleido lovoje. Kadangi blogai jautėsi, nuvyko į klinikas, kad apžiūrėtų ir suteiktų pagalbą, pažiūrėtų, ar nėra didesnių padarinių, nes labai skaudėjo, visiškai negalėjo pasilenkti, labai skaudėjo šitoje srityje - akys, galva, visą dieną, šeštadienį, sekmadienį praleido lovoje. Kadangi nedarbingumo jau po 3 dienų neėmė, pirmadienį bandė sumažintais pajėgumais dirbti. Dirba namuose, darbo vieta miegamajame, galėjo ir pagulėti, kai blogai pasijausdavo, nedarbingumo neėmė, tačiau dirbo silpnu pajėgumu. Kiekvieną rytą ir vakarą prausiantis mato randą ir jai tai, kaip moteriai, yra žiaurus diskomfortas, jaučia nusivylimą savo veidu. Tikisi, kad galbūt išnyks, nėra labai daug laiko praėję, bet gali būti, kad tikrai kreipsis lazerio pagalbos, kad panaikintų randą. Vaistų nevartoja, bet kaskart pasižiūrėjus į veidrodį mato sužalojimo pasekmes. Kiekvieną kartą, jei namie nėra sūnaus, jaučia baimę, kad gali vėl kada nors pasikartoti. Taip pat yra nerami, neramiai miega, stengiasi nebūti kartu toje pačioje patalpoje, išvengti susitikimų su juo jaučia baimę, yra išsigandusi ir nesaugi. Jis nuolat jai ir dabar daro psichologinį spaudimą bandydamas sakyti, kad nesužalojo jos, dar vis bando ir įtikinėja, jaučia pastovų spaudimą, nors jiems yra uždrausta net bendrauti. Įvertino savo sveikatą, patirtus sužalojimus, emocijas ir dėl to pareiškė 1500 eurų ieškinį.

A. P. bandė įtakoti atsiimti jos spendimą, atsiimti pareiškimą, galimai, kiek supranta, nežinodamas visos tiesios apie šį įvykį. Nežino, ar jis žinojo, kad buvo sužalota, D. jam ne visą teisybę pasakė. Klausė jo, ar žino, kad ji yra sužalota. Rašė jai žinutes, tačiau nediskutavo su juo, jautė, kad jai daromas spaudimas.

Liudytoja A. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) name, šalia (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo namuose. Kažkur 12:30 val. pamatė per langą A. L., lendant per tvorą. Išgirdo šauksmą, garsiai rėkė, ji tikrai buvo isterijoje. Jai buvo prakirsta nosis, bėgo kraujas iš nosies, prašė iškviesti pagalbą. Paskambino 112. Nukentėjusioji sakė, kad D. į gartraukį trenkė galvą. A. L. verkė, drebėjo, ji tikrai buvo isterijoje. Iš garso suprato, kad lenda rėkdama per tvorą. Kai nukentėjusioji lindo per tvorą ir rėkė „A.“, už jos nieko nebuvo Ta tvora prasidaro, kad vaikų galėtų įlįsti, ir A. ten lindo. Tvoroje esanti skylė yra artimesnis kelias, nei apeiti vartus. Kur tvora, yra galinis kiemas, nei (duomenys neskelbtini) jos, nei ji (duomenys neskelbtini) nemato. Pranešė pagalbos telefonu, kad atėjo kaimynė, bėga kraujas, kad greičiausiai buvo smurtas šeimoje. Tarnybos greitai atvažiavo. Matė, kaip nukentėjusioji buvo apžiūrėta, pareigūnai greičiausiai trumpai apklausė ir nuėjo ieškoti D.. Santykiai su A. L. kaimyniški, draugiški, D. mato retai, su A. dalinasi vaikų vežimu į mokyklą, šeimą pažįsta nuo 2014 metų. Apie šį įvykį su nukentėjusiąja daugiau nebendravo. Kaip buvo apsirengusi A. L., nepamena – naminiai drabužiai, be striukės, lyg su „kroksais“, ar liemene, nepamena. A. L. bėjo kraujas iš nosies viršuje, ir iš nosies, burnos, pamatė purviną jos veiką. Vaizdas buvo baisus. Mobiliojo ryšio telefono nukentėjusioji su savimi neturėjo, sakė lyg D. L. jį paėmė. Yra girdėjusi šauksmus iš (duomenys neskelbtini), kad kažkas barasi. Negali pasakyti, kada paskutinį kartą.

Liudytojas T. K. parodė, kad praėjusių metu gruodžio pradžioje vieną vakarą jam paskambino D. L. ir pasakojo, kad dieną susikivirčijo su A., kad gavo iš picos lėkštės į galvą, nusprendė kreiptis į policiją. Jie labai trumpai kalbėjo, D. L. telefonas baigė išsikrauti, tuo metu važiavo į ligoninę, jusdamas didelius skausmus. Su D. L. yra draugai 40 metų, santykiai geri, su A. – 30 metų, bendrauja šeimomis. Labai gerai pažįsta abu, su D. viename kieme augo, o po tam tikro laiko A. kitame kieme gyveno. Jokio intereso neturi, abu yra draugai. Pagrindinis pokalbio dalykas buvo tas, kad D. norėjo pasiguosti, kad vėl įvykęs toks dalykas. Pokalbio metu D. nurodė, kad A. jį apkaltino, įvykęs žodinis konfliktas. Nurodė nesuprantantis, kuo jį apkaltino sutuoktinė. Jam nebuvo žinoma, kad nukentėjusioji buvo sužalota, jam niekas nieko nesakė, sakė, kad vyks į gydymo įstaigą, už šį kartą tikrai kreipsis į policiją. Labai detaliai nekalbėjo, dėl ko iškart jis nevyko į gydymo įstaigą. Bandė klausinėti, sakė tuoj telefonas išsijungs. Jam yra žinoma daugiau įvykių šeimoje, kiek vyksta draugų susibūrimuose, būna iš A. pusės prieš D. agresijos, gavęs delnu per veidą. Paskutinis kartas buvo per jo gimtadienį prieš 5 metus, kai šventė jo (liudytojo) 40-metį sodyboje. Buvo šokiai po vidurnakčio, A. nei iš šio, nei iš to trenkė D. per galvą. Šį įvykį matė daugiau žmonių. D. raktelius į prūdą įmetė, ne vienintelis atvejis. Daug švenčia, pas juos didelis kolektyvas, nieko nebūdavo, tik su A. dažnai tai vykdavo. D. nereaguodavo, jis nėra linkęs į smurtą, yra flegmatikas. D. A. trenkti negalėjo, kiek yra matęs, A. yra agresyvesnė.

Liudytojas A. P. parodė, kad gruodžio mėnesį, penktadienio vakarą D. L. buvo pas jį užsukęs po konflikto. Buvo vakaras, kai D. jam paskambino ir paklausė, ar gali trumpam prasukti. Užvažiavo pas jį, papasakojo, kad namie vyko konfliktas jam dedantis lėkštes, A. L. trenkė jam į pakaušį, nuvažiavo į policiją „išsiimti abdukcijos“. Buvo išbalęs. Apžiūrėjo tą žaizdą, ten buvo guzas, pasiūlė nuvažiuoti apžiūrėt į gydymo įstaigą. D. sakė, kad jam skauda, svaigsta galva. Paaiškino, kad yra kažkuo kaltinamas, nežino aplinkybių, plačiau pasakojo apie konflikto eigą, kad apsižodžiavo. Neatrodė, kad pirmas kartas. Po to tvarkėsi ir gavo per galvą. D. sakė, kad rašys pareiškimą. Sakė, kad jį kažkuo kaltina, kad jis pakėlė ranką gindamasis. Jis vengia pasakoti, istorija nemaloni. Su (duomenys neskelbtini) jo santykiai yra pakankamai geri, su abiem bendravo nuo studijų laikų, pažįsta apie 20 metų. Nepasakytų, kad jie labai gerai sutardavo. A. yra trenkusi jam (kaltinamajam) per veidą, yra buvę keletą atvejų – tiesiog vakarėlių metu per gimtadienį yra trenkusi jam (kaltinamajam) per veidą, ne vieną kartą. Mano, kad D. L. nelinkęs į smurtą, jokiu būdu negalėtų smurtauti, jis yra pacifistas. Nepasakytų, kad A. yra agresyvi, tačiau ji konfliktiška. Tik sužinojęs bandė A. įkalbėti nutraukti procesą, kalbėjo kelis kartus telefonu, rašė žinutes, bandė įkalbėti, kad jei įvyko konfliktas, gal tiesiog geriau susitaikyti. (duomenys neskelbtini) yra jo pravardė. D. jo nieko neprašė, parašyti A. taip pat neprašė. Bandė tarpininkauti civilinėje byloje, taikyti. Jo santykis tiek su A., tiek su D. yra geras. Noro apkalbėti A. L. neturi, pažįsta ją 20 metų, stengiasi padėti, kiek gali.

Liudytojas M. K. parodė, kad dirba tyrėju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nemuno policijos komisariate. Buvo iškvietimas, neatsimena kada tiksliai, gruodžio mėnesį, ir buvo gautas pranešimas, dėl smurto artimoje aplinkoje, sužalota moteris. Atvykus pas kaimynę, moteris buvo, nurodė, kad įvyko konfliktas su vyru ir pradėjo aiškintis tolimesnes įvykio aplinkybes. Vyro namuose nebuvo, todėl atliko pirminius procesinius veiksmus. Nukentėjusioji nurodė, kad pabėgo iš namų ieškoti pagalbos pas kaimynę. Nukentėjusioji turbūt buvo šiek tiek išsigandusi, negali pasakyti. Bendravo trumpai su vyru telefonu. Asmuo, bendravęs telefonu, nurodė, kad yra policijos komisariate ir rašys pareiškimą. Neatsimena, dėl ko sakė. Nukentėjusioji nurodė, kad buvo konfliktas, plovė indus ar lėkštes dėjo ir galvą stūmė į gartraukį. Sužalojimas buvo ant nosies. Į įvykio vietą atvyko su kolege R. O., daugiau pareigūnų nebuvo atvykę. Ar nukentėjusioji turėjo telefoną nepamena, atrodo, kad neturėjo. Detalių nepamena, kadangi tai nebuvo labai svarbus įvykis. Iš pradžių atvyko iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) bandė patekti, tačiau vartai buvo užrakinti, todėl grįžo į minėtą gatvę. Perlipus tvorą moteris leido įeiti. Pažiūrėjo, ar namuose yra vyras, buvo užlipęs į antrą aukštą, šaukė vardu, lyg D., tačiau niekas neišėjo. Buvo virtuvėje. Kad buvo muštynės, nebuvo matyti. Koridoriuje buvo kraujo dėmių, bet daugiau jokių požymių nebuvo matyti. Kaip atrodė nukentėjusioji neatkreipė dėmesio, jam reikėjo atlikti procesinius veiksmus. Turbūt buvo susijaudinusi, nežino, kaip įvardinti. Su D. L. susisiekti pirmą kartą nepavyko, jis neatsiliepė į skambutį, paskui pats perskambino. Ką kalbėjo su vyru negali nurodyti, pokalbis netruko ilgai. Patvirtina, kad vyras nurodė esantis policijos komisariate, sakė gal smurtavo prieš jį patį. Iš pokalbio buvo galima suprasti, kad nukentėjusioji smurtavo prieš kaltinamąjį. Grumtynių požymių nepastebėjo. Dėl kraujo dėmių namuose sprendė, jog tai galimai kraujo dėmės, nėra ekspertas. Kad tai buvo kraujas kategoriškai tvirtinti negali. Mano, kad atskirtų kečupą nuo kraujo dėmių.

Liudytoja R. O. parodė, kad yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nemuno policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja. Vyko į (duomenys neskelbtini), namo neatsimena. Nukentėjusioji buvo pas kitą asmenį, pas kaimynę. Nurodė, kad yra pabėgusi iš namų, nes sakė ją sumušė vyras, todėl atbėgo pas kaimynę. Nedaug bendravo su nukentėjusiąja. Neprisimena, kokios jos emocijos buvo. Matyt, kad paklausus, kas nutiko, nurodė, jog gyvena kaimynystėje, sumušė vyras, nurodė, kad vyras namie, važiavo patikrinti į namus, ten nieko nerado. Jei gerai pamena, net nepateko į kiemą, buvo aptverta valda. Kolega bandė susisiekti su vyriškiu telefonu, kiek žino, pirmą kartą neprisiskambino, sakė, kad nekėlė ragelio. Matėsi nukentėjusiosios sužalojimai. Jei neklysta, nosies viršus buvo pakraujavęs. Jeigu gerai prisimena, lyg tai sakė, kad vyras ranka paėmęs trenkė į gartraukį. Galimai nukentėjusioji neturėjo telefono, nes policiją kvietė kaimynė. Buvo nuėję į įvykio vietą, kur įvyko konfliktas. Namų aplinka buvo tvarkinga. Šiek tiek prisimena virtuvę, ji sąlyginai nedidelė, baldai išdėstyti palei sieną. Indaplovė buvo po kaire, galimai galėjo būti atidaryti, nes plotas buvo labai nedidelis. Koridoriuje matėsi kelios tamsios dėmės, panašios į kraują. Nukentėjusioji nurodė, kad tai jos kraujas. Ką tiksliai nukentėjusioji nurodė negali pasakyti, neprisimena pažodžiui. Ar ten yra kraujas, kodėl nesiėmė priemonė paimti įvykio vietoje dėmių pavyzdžius, negali pasakyti. Ar įvykio vietoje matė telefoną, taip pat negali atsakyti. Nukentėjusiosios ji neapklausinėjo, tą darė priėmęs pareiškimą kolega. Nukentėjusiosios galvos neapžiūrėjo, buvo iškviesti medikai, kurie apžiūrėjo nukentėjusiąją. Nežino, kaip vertinti, moterys paprastai tokiose situacijose verkia.

Liudytoja J. N. parodė, kad apie įvykį sužinojo iš A. L.. Tai buvo gruodžio pradžia, 3 diena, penktadienis, tą gerai prisimena. Buvo vakaras, nežino, ar vėlus. Paskambino pusseserė A. L., pokalbis prasidėjo ramiai, bet po to ji labai susigraudino, susijaudino, pradėjo pasakoti, kad namuose per pertrauką gaminosi valgyti ir konflikto metu jos vyras D., negalėjo pasakyti kaip, bet pastūmė, kad jos galva trenkėsi į gartraukį ir ją sužeidė, kaip suprato, pradėjo bėgti kraujas. Ji pradėjo pasakoti, kad pasimetė, iš namų išbėgo į kiemą, ji (liudytoja) pagyrė, kad taip padarė, nepasimetė. Iš nukentėjusiosios suprato, kad ji šildėsi maistą virtuvėje, prie orkaitės, ir ar tvarkos nepasidalino, ar tai kažkoks buitinis konfliktas įvyko, kol ji tą maistą šildėsi. Atsimena, kad bėgo pas kaimynę, greitąją kvietė ir vyro nebuvo, pabėgo. Kaimynų kiemas aptvertas medine tvora ir yra mažas plyšys, pro kurį A. L. pralindo pas kaimynę ir paprašė pagalbos. Kaimynė iškvietė pagalbą, atvažiavo greitoji, ją apžiūrėjo. Papriekaištavus, kodėl nevyko pas medikus, kad nebūtų stipresnis sužeidimas, ji nurodė, kad negalėjo palikti sūnaus vieno. Pasiūlė padėti kuo gali, kad neliktų savaitgalį viena. Toks pokalbis su nukentėjusiąja nenustebino. Dar 2015 metais su A. mama A. P. dėl D. L. smurto šeimoje kreipėsi pas advokatę. Jis buvo uždraudęs 2015 metais seneliams matytis su vieninteliu anūku A. L.. Kartu sprendė, ką daryti, kaip seneliams pasimatyti su anūku. 2015 metais, rugsėjo 4 d. buvo parengusi skundą dėl kaltinamojo smurto naudojimo artimoje aplinkoje. Šis žmogus prieš šeimą naudoja tiek finansinį, tiek emocinį smurtą prieš žmoną, prieš jos tėvus, uždraudęs atvažiuoti visiems, taip pat ir jai teko susidurti. Neatsimena tikslios datos, tikriausiai vasaros pabaigoje, atvyko su dukra į svečius, A. labai norėjo nusipirkti sportbačius. Nusipirkus juos ir grįžus į namus, prasidėjo iš tėvo pusės komentarai, kokie blogi, kaip netinka, niekur nenaudos, vaiko akyse buvo nusivylimas, jis susigraudino. Jai pasakius, kad tegul vaikas pasidžiaugia, D. L. puolė ją ir pasakė, kad išmes ją iš namų, daugiau pas juos neatvažiuos. Šeima gyvena viename name, nors vyras turi draugę, niekaip neišsikrausto iš tų namų, emocijos visada verda, visada sakė stengtis jam nesirodyti, vengti. Mano, kad jis naudojasi nukentėjusiąja. (duomenys neskelbtini) namuose iki Covid lankėsi labai dažnai, sutaria jų vaikai. D. L. labai dažnai namuose nebūna, susidarė įspūdį, kad jam svarbiau slidinėjimas, motociklas, draugai. A. yra šeimyniška, namų žmogus, visas gyvenimas yra namai, tvarka, sodas, šiltnamis, visą laiką nuolanki, nes nežino, kaip moteris tiek metų galėtų kėsti tokį vyro elgesį. Vyrą galėtų charakterizuoti kaip smurtautoją, nes jis verslininkas, etalonas fizinio, emocinio ir turtinio smurto ir galiausiai to fizinio smurto. Mano, kad tai nėra šeimos žmogus, jam šeimos ir nereikėjo, savo draugų, pramogų gyvenimą gyvenantis žmogus. Fizinio smurto nebuvo, gal tik prieš ją (liudytoją) neigiamas nusistatymas. Jokių santykių su D. nepalaiko, nesisveikina, nebendrauja. Kad A. smurtautų, tokios informacijos neturi ir ji negalėtų to padaryti, ji nei agresyvus, nei konfliktiškas žmogus, ji nieko negalėtų padaryti prieš savo vyrą ir dėl kūno proporcijos, sudėjimo.

2021 m. gruodžio 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad priimtas A. L. pareiškimas, kuriame ji nurodė kad 2021 m. gruodžio 3 d. apie 12.30 val. jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su vyru D. L. bei gaminant valgyti virtuvėje, atėjo vyras, su kuriuo kilo žodinis konfliktas dėl namų buities, ko pasekoje vyras jai iš už nugaros paėmęs jos galvą trenkė į gartraukį, dėl ko ji pajuto didelį fizinį skausmą nosies srityje, būdama šoke išbėgo iš namų pas kaimynę ir iškvietė pagalbą. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 11-15).

Iš 2021 m. gruodžio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Protokole užfiksuota, kad, atvykus nurodytu adresu, yra trijų aukštų geltonų plytų gyvenamasis namas. Užėjus į namo pirmą aukštą, patenkama į koridorių. Koridoriaus dešinėje pusėje - spintos veidrodinėmis durimis. Paėjus koridoriumi apie tris metrus, kairėje pusėje - laiptai, kylantys į antrą aukštą. Priešais juos - praėjimas į svetainę. Svetainės dešinėje pusėje - patekimas į vonios ir WC patalpas. Nuo vonios patalpos į dešinę pro duris - virtuvės patalpa. Virtuvės kairėje pusėje prie sienos - vientisas stalviršis, virš kurio pakabintos įvairaus dydžio spintelės. Ant stalviršio pastatyta smulki buitinė technika ir kiti daiktai. Po stalviršiu yra įmontuota spintelė, indaplovė - jos durelės atidarytos, šalia indaplovės ant stalviršio įmontuota keturių degiklių dujinė viryklė, virš jos pakabintas garų surinktuvas, virš garų surinktuvo pakabinta spintelė. Ant garu surinktuvo nuo centro dešiniau, virš prietaisų skydelyje pažymėtų numerių 1 2 3, ant metalo spalvos korpuso - šiek tiek šviesesnė dėmė. Toliau palei sieną į dešinę yra pastatomos ir pakabinamos spintelės, kriauklė. Virtuvės kairėje, palei sieną ant grindų - gyvūnų dubenėliai, tiesiai priešais - šaldytuvas, šaldiklis, kiti daiktai ir langas. Išėjus iš virtuvės, kairėje pusėje ant grindų matyti trys raudonos spalvos dėmelės, lašo formos ir dydžio, dar šiek tiek į kairę - dar dvi raudonos spalvos dėmelės. Įvykio vietoje daiktų ir pėdsakų, reikšmingų tyrimui, nerasta, nieko nepaimta (1 t., b. l. 21-29).

Iš ataskaitų žiūryklėje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. gruodžio 3 d. 12 val. 30 min. gautas A. K. pranešimas, kad atbėgo kruvina kaimynė A. L., pasakė, kad sumušė vyras, trenkė į galvą (1 t., b. l. 30-33).

Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2021 m. gruodžio 4 d. Medicinos dokumentų išrašo, pateikto 2021 m. gruodžio 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, anamnezės, matyti, kad A. L. skundėsi vakar, apie 13 val. įvykusio konflikto su vyru pasekoje sutrenkta nosimi į gartraukį. Apžiūrėjus pacientę nustatyta negilus apie 2 cm ilgio nubrozdinimas nosyje, lygiais kraštais, visa nosis patinusi (1 t., b. l. 41-42, 43).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2336/2021(02) nurodyta, kad A. L. nustatyta kraujosruva su nubrozdinimu nosyje. R. S. sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas buku daiktu, dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas – aplinkybių dalis) ir užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 6 d. 8 val. 45 min. apžiūros metu užfiksuota nosies pamato srityje, skersai, apie 3x2 cm plote kraujosruva, gelsva, joje vidurio linijoje bei dešinėje, skersai, apie 1,2x0,5 cm plote – nubrozdinimas, jo šašas vientisas, iškilęs, kraštai paraudę. Galvoje (veidas – galvos dalis), lūpose, kakle, plaštakose kitų sužalojimų nėra. Tiriamoji nenurodo kitų kūno vietų, motyvuodama tuo, jog kitur sužalojimų nėra (1 t., b. l. 47-48).

VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis rašte nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 3 d. 12.32 val. šioje stotyje gautas pagalbos kvietimas A. L., pateikta kvietimo kortelė Nr. 2115267352-1-1. Kortelėje nurodyta, kad sužalojimo/skausmo vieta yra veidas. Pagalbos teikimo protokolas: trauminiai sužalojimai (specifiniai). Papildomoje informacijoje nurodyta, kad vyras iš nugaros trenkė galvą į spintelę. Šiuo metu matomas nubrozdinimas nosies srityje. Kitų sužalojimų nestebima. Vykti į ligoninė atsisako. Diagnozė: nosies sužalojimas, sumušimas (TLK-10-AM kodas S00.35) (1 t., b. l. 37-40).

VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis rašte nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 3 d. šioje stotyje nebuvo registruotas kvietimas D. L. (1 t., b. l. 40).

2021 m. gruodžio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. O. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 3 d. apie 12.31 val. iš Kauno apskrities VPK OVS gauta užduotis vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur yra moteris, patyrusi smurtą artimoje aplinkoje. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja A. K., kuri paaiškino, jog pas ją atbėgo kaimynė A. L. ir pranešė, kad ją sumušė vyras. A. L. paaiškino, kad vyras galimai namuose, adresu (duomenys neskelbtini) ji pabėgo. A. L. apžiūrint medikų ekipažui „1527“, nuvykta į (duomenys neskelbtini), kur į namą patekti nepavyko, nes kiemo vartai buvo užrakinti. Telefonu skambinta D. L., tačiau jis skambučius atmesdavo, o po kelių minučių perskambinęs informavo, kad jis yra atvykęs į policijos įstaigą rašyti pareiškimą žmonos A. L. atžvilgiu. Iš A. L. priimtas pareiškimas, pasiūlyta savaitgaliui išvykti iš namų, tačiau ji atsakė, kad mažai tikėtina, jog vyras grįš namo, todėl dabar jaučiasi saugiai. Įvykio metu namuose nepilnamečių asmenų nebuvo (1 t., b. l. 85-86).

Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų nešiojamuoju vaizdo registratoriumi. Vaizdo įraše pavadinimu „2011_1203_124126_003.mp4“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta pranešėjos gyvenamosios vietos adresu. Įėjus į namus matyti prie stalo sėdinti nukentėjusioji, kuri į pareigūno klausimą, kas atsitiko, atsakė, kad vyras konflikto metu iš nugaros priėjo, ji šildėsi valgyti, paėmė už galvos ir trenkė į gartraukį, išbėgo pas kaimynę, kai pamatė, kad kraujas bėga. Taip pat nurodė, kad bandė skambinti policijai, atėmė telefoną ir neatidavė, todėl bėgo per tvorą. Įraše taip pat užfiksuota, kaip pranešėja, išėjusi į lauką, pirštu parodė pareigūnai tvorą, kur pro esantį tarpą A. L. įlindo pas ją į kiemą. Vaizdo įraše pavadinimu „2021_1213_124626_004.mp4“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnai bandė patekti į (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kiemą, matyti, kad kiemo vartai užrakinti. Vaizdo įraše pavadinimu „2021_1213_124900_005.mp4“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnas bando prisiskambinti D. L.. Pirmąjį kartą buvo užimta linija, antrąjį kartą neatsiliepė, į pareigūno telefoną gauta žinutė po skambučio. Užfiksuota, kad policijos pareigūnas kalba telefonu galimai su kolega, nurodydamas, kad smurtas pasitvirtino, klausia, gal turi, kas galėtų atvažiuoti, nes vyras gali pasišalinti iš namų. Vaizdo įraše pavadinimu „2021_1213_125629_006.mp4“ užfiksuota, kaip pareigūnai grįžta į pranešėjos namų kiemą, išėjusio mediko klausia, kaip moteris, jam atsako, kad prakirsta „čiut čiut“ ir iš lūpų „čiut čiut“. Užfiksuota, kad A. L., sėdėdama prie stalo, laiko šaldantį maišelį prie nosies. Atsakydama į pareigūnų klausimą, nurodo, kad D. L. alkoholio nevartojo. Įraše taip pat matyti, kad buvo bandoma telefonu susisiekti su D. L.. Nukentėjusiojo nurodo, kad turi grįžti namo, nes neturi telefono, gali skambinti sūnus. Vaizdo įraše pavadinimu „2021_1213_130129_007.mp4“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnas, užėjęs į (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, kviečią D.. Įėjus į namus girdisi, kaip skamba mobilusis telefonas, A. L. nurodo, kad jai skambina vaikas. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip A. L. su policijos pareigūnu atidaro garažo duris, nukentėjusioji pasako, kad D. L. automobilio nėra. Nukentėjusioji grįžta į namus ir parodo, įėjusi į koridorių, kad tai jos kraujas. Virtuvėje, atsistojusi priešais gartraukį nurodo, kad šildėsi vagyti, jis priėjo iš nugaros ir trenkė, nukentėjusioji pasakodama uždėjo ranką ant galvos, rodydama, kaip trenkė, parodo, kur pataikė, t. y. į gartraukį. Vaizdo įraše pavadinimu „2021_1213_130628_008.mp4“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnas atlieka įvykio vietos apžiūrą, fotografuoja. Pareigūnas, kalbėdamas telefonu, nurodo, kad nukentėjusiajai nežymiai prakirsta nosis. Vaizde įraše pavadinimu „2021_1213_131127_009.mp4“ užfiksuota, kaip tęsiama įvykio vietos apžiūra, fotografuojama. Pareigūnas, įėjęs į koridorių nurodo, kad ir čia dar kraujo mato yra, nukentėjusioji atsako „matyt“, „nedaug čia to kraujo“. Vaizdo įraše pavadinimu „2021_1213_131751_010.mp4“ girdėti, kad policijos pareigūnas kalba telefonu su D. L., sako, kad „ruošiesi paduoti pareiškimą“, klausia, prie kokio pastato yra, prie kokio pastato nuvažiavo, klausia, ar jam padaryti kokie sužalojimai. Pareigūnas nurodo, kad padėjo ragelį, nuvažiavo rašyti pareiškimą, taip pat nurodo, kad sakė, jog buvo priverstas išvažiuoti, nes prieš jį žmona smurtauja (2 t., b. l. 37).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymai dėl dalies įvykio aplinkybių, t. y. žodinio konflikto kilimo, priežasčių bei aplinkybių sutampa – abu nurodė, kad konfliktas prasidėjo pietų metų, kuomet A. L. šildė maistą virtuvėje, o D. L. atėjo į virtuvę nešinas lėkšte, jos neišplovė, siekė įdėti į indaplovę prie ten jau buvusių švarių išplautų indų. Būtent dėl šios priežasties – neišplautos lėkštės, kilo tarpusavio žodinis konfliktas. Kaltinamasis kaltės dėl jam inkriminuojamos veikos nepripažino, nurodydamas, kad šio žodinio konflikto metu, jam esant pasilenkus ir dedant lėkštę, A. L. trenkė jam picos lėkšte per galvą, ir jis tokios būsenos, po smūgio, kaip nurodo, norėdamas pasišalinti iš virtuvės, nesaugios jam aplinkos, bijodamas, kad sutuoktinė dali pakartoti tokį veiksmą (jam atrodė, kad moteris laikė iškėlusi ranką su lėkšte), iš virtuvės išėjo, atstumdamas sutuoktinę. Tuo tarpu, A. L. teigė, kad po įvykusio konflikto jai toliau šildant maistą, pajuto sugriebiant jos galvą ir trenkiant ją į gartraukį, po ko ji išbėgo iš kambario, o D. L. ją vijosi, paėmė telefoną, kad ji negalėtų pasikviesti pagalbos, suėmė už pečių, tačiau pavyko išsilaisvinti ir per vidinį kiemą nubėgti pas kaimynę. Nors tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymai buvo pakankamai nuoseklūs, visgi, teismo vertinimu, būtent nukentėjusiosios duotus parodymus patvirtina tiek teisme apklaustų liudytojų parodymai, tiek rašytiniai byloje esantys įrodymai.

Visu pirma, kad A. L. buvo padaryti sužalojimai – kraujosruva su nubrozdinimu nosyje, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2336/2021(02) (1 t., b. l. 47-48). Specialisto išvadoje konstatuota, kad toks sužalojimas padarytas buku daiktu, dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. O įvertinus sužalojimų vaizdą, lokalizaciją, pobūdį, padaryta išvada, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku. Ginčo dėl aplinkybės, kad nukentėjusiajai buvo padaryti nurodyti sužalojimai būtent kaltinime nurodytu metu, byloje nėra, tačiau, kaltinamojo vertinimu, susižaloti ji galėjo pati, siekdama baudžiamosios bylos iškėlimo dėl smurto naudojimo, tokiu būdu iškeldinti kaltinamąjį iš jų bendrų namų. Tokius kaltinamojo teiginius teismas vertina kaip deklaratyvius. Nors matyti, kad santuokos nutraukimo procesas vyksta pakankamai ilgą laiką, nuo 2019 metų, kas neabejotinai įtakoja konfliktiškus sutuoktinių santykius, jų neigiamą emocinę būseną ir atitinkamai dėl to namuose susidariusį mikroklimatą, tokios susiklosčiusios aplinkybės, teismo vertinimu, esminės reikšmės nei kaltinimui pagrįsti, nei paneigti neturi.

Teisme apklausta liudytoja A. K. patvirtino išgirdusi nukentėjusiosios šauksmą prie jų kiemus skiriančios tvoros ir pamatė A. L., lendančia per tvorą į jos kiemą. Ir nors liudytoja teigė nemačiusi, kad nukentėjusiąją būtų kas vijęsis, pažymėtina, kad liudytoja taip pat paaiškino, jog pro tvorą kaimynai vieni kitų nemato, taigi natūralu, kad stebėdama, kaip nukentėjusioji bando patekti į jos kiemą, ji galėjo nematyti lauke buvusio kaltinamojo. Pažymėtina ir tai, kad, nukentėjusiosios teigimu, D. L., jai pavykus pralysti per mažą tvoros tarpelį, suprato, kad kaimynė išgirdo ir jos nebegaudė. Taigi vien ta aplinkybė, kad A. K. nematė nukentėjusiosios besivejančio D. L., nepaneigia nukentėjusiosios nurodomų aplinkybių, kad ją vijosi iki pat tvoros. Liudytojos A. K. parodymais, A. L. buvo susijaudinusi, „šoke“, drebėjo. Akivaizdu, kad nukentėjusioji telefono su savimi neturėjo, prašė kaimynės iškviesti pagalbą. Kad pastarosios telefonas liko namuose, patvirtina ir teisme peržiūrėti vaizdo įrašai – viename jų užfiksuota, kaip į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnui ir kartu su nukentėjusiąja įėjus į gyvenamąjį namą, skambėjo nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefonas ir pastaroji nuskubėjo atsiliepti, nujausdama, kad skambina nepilnametis sūnus, tuo metu turėjęs grįžti iš mokyklos į namus (vaizdo įraše girdėti, kaip A. L. kreipiasi į sūnų vardu, prašydama iš mokyklos grįžti autobusu).

Jau paminėti vaizdo įrašai patvirtina, kad policijos pareigūnai pagal gautą A. K. iškvietimą atvyko į pastarosios namus, kur nukentėjusioji sėdėjo prie stalo, laikydama šaldymo maišelį bei servetėlę. Iš pirmojo vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi, trumpai nurodant įvykio aplinkybes, kad ją sužalojo vyras, galvą trenkdamas į gartraukį, moters balsas kiek sudrebėjo, „užsikirti“. Vien tai, kad grįžus į savo namus kartu su policijos pareigūnu, A. L. atrodė rami, klausė tuo metu procesinius veiksmus atliekančio pareigūno, ar galinti išeiti parūkyti, savaime neleidžia teigti, kad prieš ją nebuvo panaudotas smurtas. Pažymėtina, kad nuo pranešimo apie įvykį gavimo (bylos duomenimis, pranešimas gautas 12 val. 30 min.), buvo praėjęs pusvalandis, taigi natūralu, kad per šį laiko tarpą nukentėjusi kiek aprimo, be to, į namus grįžo ne viena, o su policijos pareigūnu. Pastebėtina, jog prieš tai moteris buvo nurodžiusi, kad gal bijo grįžti į namus. Taigi, kaip minėta, pakitusi nukentėjusiosios emocinė būsena niekaip nepaneigia prieš ją pavartoto smurto ir nesudaro objektyvaus pagrindo abejoti pastarosios parodymų patikimumu. Būdama namuose, atsakydama į tyrėjo klausimus, ji nurodė įvykio vietą bei trumpai paaiškino aplinkybes, kad jai stovint priešais gartraukį, pajuto stūmimą galva į gartraukį. Pažymėtina ir tai, kad ant moters veido buvo akivaizdžiai matomas sužalojimas nosies srityje bei kraujas ant skruosto. Be to, A. L. iškart nurodė, kad koridoriuje esančios dėmės yra jos kraujas. Tai, kad daugiau jokiose vietose dėmių, panašių į kraują nebuvo rasta, nepaneigia aplinkybės, kad nukentėjusioji kraujavo, kadangi, kaip minėta, tiek sužalojimas, tiek kraujas ant jos veido buvo matyti, ir šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja A. K., nukentėjusiąją mačiusi iškart po įvykio. Kad ant nukentėjusiosios veido matė sužalojimus patvirtino ir teisme apklausti į įvykio vietą atvykusi policijos pareigūnė R. O.. Tai, kad minėti pareigūnai neužfiksavo virtuvėje grumtynių pėdsakų, nepaneigia kaltinimo aplinkybių. Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis nurodė, kad virtuvėje kilo žodinis konfliktas dėl neišplautos lėkštės. Nukentėjusiosios teigimu, ji po to iš karto pajuto smūgį į gartraukį, po ko greitai išbėgo iš kambario, o kaltinamojo – kad jis gavęs smūgį lėkšte, atstūmęs nukentėjusiąją nieko nelaukdamas pasišalino. Taigi, nei vienas neteigė, kad virtuvėje buvo atliekami tam tikri veiksmai, vyko grumtynės, kas būtų galėję palikti akivaizdžius tokių grumtynių pėdsakus.

Vertinant kaltinamojo parodymus dėl įvykių eigos jau po aptariamo įvykio, pastebėtina, kad D. L. parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs. Viena vertus, jis teigė, kad po įvykio jis pirmas išbėgo iš virtuvės, apsiavė batus ir pasišalino, norėdamas kuo greičiau išeiti iš namų, o nukentėjusiosios nematė. Kita vertus, nurodė, kad galbūt visgi kažką jai po šio įvykio pasakė, taigi dar buvo pokalbis tarp jų, ką nurodė ir nukentėjusioji.

Teisme apklausti (duomenys neskelbtini) šeimos draugai T. K. ir A. P. tiesiogiai įvykio nematė, po jo bendravo tik su kaltinamuoju ir A. L. sužalojimo aplinkybės jiems nebuvo žinomos. Bylos nagrinėjimo metu didelis dėmesys buvo skiriamas A. L. charakteristikai. Paminėti liudytojai, kaip ir pats kaltinamasis, apibūdino nukentėjusiąją kaip konfliktišką, ūmaus būdo, nurodė, kad ne vienos bendro šventės metu nukentėjusioji smurtavo prieš D. L., yra be jokios priežasties draugų akivaizdoje pastarajam trenkus, įmetus automobilio raktelius į tvenkinį ir pan. Vis dėlto, teismo vertinimu, nukentėjusiąją charakterizuojantys duomenys didelės reikšmės šios konkrečios situacijos vertinimui neturi, kadangi byloje nėra neginčijamų duomenų, kad būtent 2021 m. gruodžio 3 d. ji provokavo kaltinamąjį. Iš byloje esančių duomenų, taip pat kaltinamojo parodymų matyti, kad dėl šios dienos įvykio buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl D. L. sužalojimo, jam nurodžius, kad A. L. trenkė jam picos lėkšte per galvą. Ir nors kaltinamasis neigė naudojęs smurtą, nurodė atsistūmęs nukentėjusiąją būtent dėl šių jos veiksmų, ir išėjęs iš kambario, tokios aplinkybės nepasitvirtino, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir šiai dienai prokuroro nutarimas yra įsiteisėjęs.

Aptartų įrodymų pagrindu nustatyta, kad D. L. 2021 m. gruodžio 3 d. apie 12.30 val. namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje žodinio konflikto su savo šeimos nariu - sutuoktine A. L., gim. (duomenys neskelbtini), metu, tyčia, ranka iš nugaros suėmė jos galvą ties pakaušiu ir trenkė ją į gartraukį, taip fiziškai smurtaudamas prieš A. L., sukėlė jai fizinį skausmą, padarė jai kraujosruvą su nubrozdinimu nosyje, kas sukėlė nežymu jos sveikatos sutrikdymą. D. L. veikė netiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė, kad suduodamas smūgius nukentėjusiajam elgiasi pavojingai, numatė, kad dėl to sutrikdys nukentėjusiajam sveikatą ir, nors tokių padarinių nenorėjo, sąmoningai leido jiems kilti. Kaltinamasis sužalojo savo šeimos narį, t. y. sutuoktinę, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

D. L. buvo kaltinamas ir tuo, kad nukentėjusiajai telefonu siekiant išsikviesti pagalbą, kaltinamasis atėmęs telefoną kita ranką atstūmė A. L., uždėjo abejas savo rankas ant jos pečių, ir tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

A. L., duodama parodymus teisme, paaiškindama įvykio aplinkybes, kad išbėgus iš virtuvės kaltinamasis atėmė telefoną, laikė ją už pečių, nepatvirtino, kad tokias veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Jokiose kitose kūno vietose, išskyrus veidą, nukentėjusiajai sužalojimai nebuvo nustatyti. Specialistui, atlikusiam objektų tyrimą, nukentėjusioji nenurodė kitų kūno vietų, motyvuodama tuo, kad kitur sužalojimų nėra. Į įvykio vietą atvykę medikai nurodė, kad matoma nubrozdinimas nosies srityje, kitų sužalojimų nestebima (1 t., b. l. 37-40). Apklausų ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji taip pat nenurodė, kad šie aptarti veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą, paaiškindama, kad tokios aplinkybės neprisimena. Be kita ko, aiškino, kad rankas ant pečių kaltinamasis uždėjo atsiprašydamas. Įvertinus tokias nustatytas aplinkybes, iš kaltinimo yra šalintinos aplinkybės, kad kaltinamasis, atėmęs telefoną ir kitą ranka stūmęs A. L., uždėjo abejas savo rankas ant jos pečių, tokiais veiksmais smurtavo ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamojo gynėjas, tuo atveju, jei būtų konstatuota D. L. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 37 straipsnyje numatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017.

Šios bylos kontekste svarbu tai, kad nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau teismų praktikoje paprastai nepripažįstamos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (pvz., kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Sprendžiant veikos mažareikšmiškumo klausimą, be kita ko, atsižvelgiama į nuostatą, kad smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei yra priskiriamas visuomeninę reikšmę turinčioms veikoms (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 straipsnio 1 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299-648/2015). Smurto artimoje aplinkoje atveju nei sutuoktinių (sugyventinių) nesutarimai, nei jų elgesio specifika, nei santuokos nutraukimo proceso ypatumai, nei tėvų pasirinkimas savo vaikus auklėti fizinį skausmą sukeliančiais veiksmais patys savaime nelemia padaryto nusikaltimo (pavyzdžiui, sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo (BK 140 straipsnis)) mažesnio pavojingumo ir neįpareigoja teismo konstatuoti padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-299-648/2015).

Nagrinėjamu atveju, D. L. įvykdė vieną smurtinį nusikaltimą, nukreiptą į vieną labiausiai saugomų įstatymo vertybių – žmogaus sveikatą, veiką padarė veikdamas tyčia. Iš byloje nustatytų aplinkybių, kaip jau minėta, matyti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra susiklostę konfliktiški, įtempti santykiai, nuo 2019 m. vyksta santuokos nutraukimo procesas. Tiek kaltinamasis, tiek bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai T. K. ir A. P. apibūdino nukentėjusiąją kaip konfliktišką, nurodė keletą atvejų, kada pastaroji galimai smurtavo prieš kaltinamąjį ar atliko kitokius nepriimtinus veiksmus, tačiau tai savaime nereiškia, kad būtent nagrinėjamu atveju nukentėjusioji atliko provokuojančius veiksmus, sudarančius prielaidas smurtauti. Šie asmenys, nepaisant įsisenėjusių konfliktų bei nesutarimų, būdami suaugę, atsakingi už savo veiksmus, turėjo rasti nekonfliktišką bendravimo būdą, tačiau, šiuo atveju, to nedarė, konfliktavo dėl menkavertės priežasties – neišplautos lėkštės, o kaltinamasis, paveiktas emocijų, atlikto smurtinius veiksmus.

Kaltinamojo gynėjas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl BK 37 straipsnio taikymo, atsižvelgtina į kasacinio teismo praktiką panašaus pobūdžio byloje Nr. 2K-231-976/2017. Šioje nurodytoje byloje ne tik skiriasi padarytų sužalojimų pobūdis, intensyvumas, tačiau ir aplinkybės, dėl ko kilo konfliktas ir buvo panaudotas smurtas. Aptariamu atveju, nukentėjusiajam sužalojimai - kraujosruvos, odos nubrozdinimai padaryti nugaros, dilbio, riešo srityje, plaštakoje, o konfliktas kilo dėl abiem svarbios priežasties – jų mažamečio vaiko gydymo. Nagrinėjamos bylos atveju, konfliktas kilo dėl mažareikšmės priežasties, t. y. neišplautos lėkštės, nukentėjusiajai padarytas sužalojimas labiausiai vizualiai matomoje vietoje. Šiuo atveju nėra duomenų, kad konfliktas buvo išprovokuotas tyčia, siekiant palankesnio sprendimo skyrybų bylos procese, kadangi, kaip minėta, santuokos nutraukimo procesas vyksta nuo 2019 m. ir nukentėjusioji, kaip nurodė kaltinamasis, pasinaudodama procesine teise, teikė prašymus dėl kaltinamojo įpareigojimo gyventi skyriumi dar iki veikos padarymo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog šioje byloje taip pat nėra teisinių sąlygų pripažinti D. L. padarytą nusikaltimą mažareikšmių ir, vadovaujantis BK 37 straipsnio nuostatomis, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

D. L. padarė vieną tyčinę baigta nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) – panaudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę namuose, kur paprastai nukentėjęs asmuo turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Anksčiau nei karto neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 123, 124-126), dirbantis (1 t., b. l. 128). VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė, į Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (1 t., b. l. 131, 132).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo nuomone BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą paskyrus vieną švelniausių sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis bei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 7 mėnesiai laisvės, be intensyvios priežiūros, kartu nustatant BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose numatytus įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą.

Prokurorė siūlė kartu su bausme prašė skirti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.

BK 48 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones <...> ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

Apklausta posėdžio metu nukentėjusioji civilinį ieškinį palaikė, nurodė, kad įvykio dieną nebeturėjo galimybės dirbti, prastai jautėsi ir kitas po to ėjusias dienas, tačiau kadangi tai buvo savaitgalis, nedarbingumo neėmė. Nukentėjusioji nurodė, kad dar ir pirmadienį jos savijauta buvo prasta, kas trukdė dirbti, be to, jautė skausmą, negalėjo pasilenkti, yra likęs randas po sužalojimo, dėl ko jaučia diskomfortą ir galimai reikės šį randą šalinti lazeriu. Taip pat nurodė po įvykio buvusi nerami, jautusi baimę, neramiai miegojusi. Visus patirtus išgyvenimus įvertino 1 500 Eur dydžio suma.