Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei, Rasai Budreckienei,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis "(duomenys neskelbtini)", apdailininkas, teistas: 1) 1993 m. kovo 22 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 90 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01) pataisos darbais be laisvės atėmimo 2 metų PD -15%; 2) 2004 m. vasario 27 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 3) 2009 m., gegužės 22 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, su turto konfiskavimu 200 Lt, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 4, 7 punktais bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant dirbti arba registruotis darbo biržoje, be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; 4) 2012 m. gruodžio 6 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalimi, laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką nuo 23 valandos iki 6 valandos būti namuose jei tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2026 m. vasario 28 d. apie 08.50 val., kelyje (duomenys neskelbtini), 8 km. 500 m. ruože, būdamas neblaivus - alkoholio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARRF-0081 (patikros sertifikato Nr. 2431607, galioja nuo 2025-12-22 iki 2026-06-20), 2026 m,. vasario 28 d., 09 val. 07 min. nustatytas 2,97 promilių girtumas, o 2026 m. vasario 28 d., 09 val. 29 min. nustatytas 2,82 promilių girtumas, vairavo SIA "CITADELE LEASING" Lietuvos filialui priklausantį automobilį „KIA CARENS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis A. I. teismo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai, labai gailisi dėl to nusikaltimo, nurodė, kad ateityje tokie dalykai nepasikartos. Paaiškino, kad viskas įvyko netikėtai, paskambino draugas ir paprašė atvažiuoti pasikalbėti dėl darbo, tai jis nuvažiavau. Prieš tai ilgai buvo nevartojęs alkoholio, bet tą kartą taip įvyko. Tai buvo vasario 28 d.. Važiavo automobiliu SIA "CITADELE LEASING" išgėręs, nors negalėjo to daryti. Viskas vyko ryte 8.50 val., gėrė irgi iš ryto. Su tuo draugu buvo apsipykę, paskui jis parašė užtarti jį dėl darbo. Nuvažiavo blaivus, bet pas jį išgėrė. Tą dieną iš Klaipėdos į Kelmę važiavo. Išgėrė puse butelio brendžio, truputį ten nusnūdo, atrodė, kad jaučiasi gerai po kelių valandų. Supranta, kad tikrai negalėjo važiuoti. Suprato ką darė. Jį sumėtė ir nuvažiavo į kelkraštį. Po to važiavo kažkokia moteris, ji sustojo, paklausė ar reikia pagalbos. Išvažiuoti jis jau negalėjo, todėl atvažiavo pagalba, policija. Buvo nuvažiavęs nuo draugo apie 2 kilometrus, (duomenys neskelbtini) ribose. Būtų važiavęs namo. Mintyse nebuvo, kad nuvažiavęs gers alkoholį. Jau dabar lanko anoniminių alkoholikų grupę. Žino, kad negali pradėti iš viso vartoti alkoholio. Prieš tai buvo ilgą laiką nevartojęs, t.y. 4 metus. Kai pradėjo gyventi su S., nuo tada nevartojo alkoholio. Jie kartu gyvena jau 5 metai. Savo elgesiui pasiteisinimo neturi. Anksčiau nėra vairavęs išgėręs. Neturiu pasiteisinimo, esu kaltas. Automobilis nuomojamas iš UAB „Renti“ išperkamąja nuoma. Automobilį pirko prieš tris metus, dar neišmokėjęs už jį. Dar liko mokėti tris metus. Jo uždarbis 1 900 eurų ant popieriaus ir dar gauna dienpinigius, bendra suma išeina per mėnesį apie 3 000 eurų. Vairuotojo pažymėjimą turėjo, bet dėl greičio viršijimo liepos mėnesį buvo sustabdyta teisė vairuoti, negalėjo vairuoti iki birželio 20 d. Tą dieną kažkodėl važiavo, negali paaiškinti kodėl. Išvažiavo blaivus, tik po to važiavo jau neblaivus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis ir jo gynėjas.

Preliminari laiduotoja, liudytoja S. M. nurodė, kad kaltinamasis jos draugas, kartu gyvena. Prašo, kad A. I. būtų skirta švelnesnė bausmė, nurodė, kad jis tikrai geras žmogus. Paaiškino, kad kai susipažino, jis pradėjo stengtis, nustojo vartoti alkoholį, lankė AA grupę ir dabar lanko. Ryšys tarp jų yra gilus. Supranta, kad jis padarė blogai, nurodė, kad jis labai gailisi dėl to, net naktimis nemiegodavo. Jie kartu gyvena apie 5 metus. Per penkerius metus jis tikrai pasikeitė į gerą pusę. Ji anksčiau nei teista, nei bausta administracine tvarka. Dirba kartu su I.. Abu pradėjo dirbti, važinėti į užsienį. Darbe viskas buvo ir yra gerai. Kas tą dieną įvyko dar dabar nesupranta. Mano, kad ji jau daro jam teigiamą įtaką. Nurodė, kad jis pats pripažįsta, jog nežinia kaip būtų gyvenęs, jei ne ji. Mano, kad šis įvykis tikrai padarys įtakos, jau susivokęs ir padaręs išvadas. Ji nori ir gali būti laiduotoja. Po to įvykio iš karto mažai kalbėjosi, nes ir jai buvo labai sunku. Jis pats labai pergyveno. Po to nė karto nevartojo alkoholio. Labiausiai padeda AA grupė. Jie abu išgėrinėdavo ir ji taip pat užsiregistravo į AA, perėjo Minesotos programą. Penki metai gyvena be jokio alkoholio.

A. I. kaltė įrodyta jo visišku prisipažinimu, liudytojos duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kita ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkta medžiaga.

Liudytoja K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriuje specialiste. 2026 m. vasario 28 d. dirbo nuo 7 val. iki 19 val. 2026 m. vasario 28 d. apie 07:40 val. ji, nevilkėdama tarnybinės uniformos, su tarnybiniu automobiliu be policijos skiriamųjų ženklų, automobiliu KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)važiavo į Kelmę dirbti pagal iš anksto sukurtą užduotį. Važiavo viena. Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), tiksliai kurioje vietoje, kokio kaimo ribose, neprisimena, pamena, kad buvo maždaug 8 kilometre, ji pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį automobilį KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekis buvo link Kelmės miesto. Kiek buvo valandų tiksliai pasakyti negali, bet mano, kad galėjo būti maždaug apie 08.50 val. Kai pridėjo prie automobilio KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matė, kad automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo apie 50 metų vyras. Šio vyro ji nepažįsta, jį matė pirmą kartą. Ji matė, kad šis vyras su automobiliu KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bandė išvažiuoti, buvo įjungęs atbulinę pavarą, tačiau jam nepavyko. Ji priėjusi arti jo automobilio paklausė ar viskas gerai, jis jos paprašė ištempti jo automobilį iš griovio. Iš jo nerišlios kalbos ji suprato, kad asmuo galimai neblaivus. Ji pasakė jam, kad iškvies pagalbą ir nuėjo į automobilį KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei apie 08.50 val. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Įvykio vietą budėtojas iškvietė policijos pareigūnų ekipažą iš Kelmės. Tada grįžo vėl prie griovyje įstrigusio automobilio, jo vairuotojas jos dar prašė nekviesti policijos. Ji jam nesakė, kad jau paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Nuo to momento, kai ji priėjo prie automobilio KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai, asmuo, kuris sėdėjo minėto automobilio vairuotojo vietoje, nevalgė, alkoholinių gėrimų nevartojo, nerūkė. Ji pati jį stebėjo ir tai matė. Atvykus policijos pareigūnams ji pasakė, ką žinojo, jie užsirašė jos duomenis ir ji išvažiavo darbo reikalais. Daugiau jokių asmenų nei automobilyje KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nei prie jo ar aplink nebuvo (1 t., b. l. 135-136).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas Aretas Mickūnas Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė, kad 2026 m. vasario 28 d., 08:53 val., kelio (duomenys neskelbtini) 8 km 500 m., automobilio KIA CARENS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, vairuotojas A. I., gimęs (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, kai alkotesteriu nustatytas 2.82 promilių girtumas. Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę, vairuotojas sulaikytas ir patalpintas į Šiaulių apskrities VPK areštinę (1 t., b. l. 6-11).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas Aretas Mickūnas Tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo A. I. nurodė, kad 2026 m. vasario 28 d., 08:53 val., į BPC iš Telšių apkrities VPK KPS specialistės K. K. tel. Nr. gautas pranešimas, kad kelyje (duomenys neskelbtini) nuo kelio nuvažiavęs automobilis KIA CARENS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tarnybiniu automobiliu FORD TRANZIT Custom, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvykus kartu su Kelmės rajono PK RS vyriausiuoju patruliu Mindaugu Gramatu (duomenys neskelbtini), ribose, kelio (duomenys neskelbtini) 8 km. 500 m., kairėje kelio pusėje, nuvažiavęs nuo kelio ir įstrigęs pusnyje, rastas automobilis KIA CARENS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už vairo sėdėjo, kaip vėliau nustatyta automobilio savininkas ir vairuotojas A. I., gimęs (duomenys neskelbtini), sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, paklausus ar vartojo alkoholio, šis teigė, kad maždaug prieš pusę valandos, (duomenys neskelbtini), kuris yra maždaug už 3 km., atstumo nuo vietos, pas draugą vartojo alkoholį, po ko automobiliu vienas išvyko į namus Šiaulių m., adreso nenurodė. Pasiūlius vairuotojui pasitikrinti blaivumą, šis sutiko ir 09:07 val., testo Nr. 5818, nustatytas 2,97 promilių girtumas, pakartotinai, 09:29 val., testo Nr. 5819, nustatytas 2,82 promilių girtumas. Blaivumai tikrinti alkotesteriu Alcotest 7510, ARRF-0081. patikros Nr. 2431607 galioja iki 2026-06-20 d. Vairuotojas sutiko su padarytu nusikaltimu. Jis sulaikytas ir patalpintas į Šiaulių apskrities VPK areštinę. Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę adresu Šiauliai, Išradėjų 16A. Iš duomenų bazės nustatyta, kad A. I. atimta teisė vairuoti transporto priemones, jo veiksmuose yra požymiai numatyti ANK 424 straipsnio 4 dalyje. Pranešėja K. K. teigė, kad tarnybiniu automobiliu KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, be policijos skiriamųjų ženklų, nevilkėdama tarnybinės uniformos, vyko keliu (duomenys neskelbtini), pastebėjusi nuo kelio nuvažiavusį ir pusnyje įstrigusį automobilį, ji sustojo, priėjusi prie vairuotojo pastebėjo, kad jis elgiasi neadekvačiai, nerišliai kalba, kilus įtarimui, kad vairuotojas gali būti neblaivus, pranešė į P. I. atvykstant pareigūnams, asmuo alkoholio nevartojo (1 t., b. l. 12-13).

Įvykio suvestinėje iš PRĮR nurodyta: "Nuo kelio nuvažiavęs automobilis KIA CARENS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). A. I., (duomenys neskelbtini). Pirmas pūtimas- 2,97 promilės., antras- 2,82. Pranešėja K. K.." (1 t., b. l. 14-18).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad kelio (duomenys neskelbtini) 8 km., 500 m., kairėje pusėje, griovyje, priekiu į Kelmės pusę, įstrigusį pusnyse, stebimas baltos spalvos automobilis KIA CARENS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliui apgadintas priekinis bamperis, įlenktas priekinis kairės pusės sparnas. Automobilyje stebimas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Paimtas automobilis ir registracijos liudijimas (1 t., b. l. 19-21). Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 22-24).

2026 m. vasario 28 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akte nurodyta, kad automobilis KIA CARENS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežamas adresu Šiauliai, Išradėjų 16A (1 t., b. l. 63-65).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad kelio (duomenys neskelbtini), 8 km 500 m, kairėje kelio pusėje stebimas automobilis KIA Carens, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įstrigęs pusnyje. Kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), odometro parodymai 323785 km, automobilio salone stebimi įvairius asmeniniai daiktai, ant galinės sėdynės pirštinės, už vairuotojo sėdynės ant grindų kuprinė, ant priekinės keleivio sėdynės maišelis, bagažinėje maišas su daiktais. Po variklio dangčiu kairėje pusėje akumuliatorius "Carhon" 77 Ah,750A 12V. Automobiliui apgadintas priekinis bamperis ir įlenktas priekinis kairės pusės sparnas (1 t., b. l. 26-28). Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 29-37).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad papildomai apžiūrimas automobilis KIA Carens, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio salone, ant galinės sėdynės matosi padėtos pora pirštinių, už vairuotojo sėdynės ant grindų sportinė tašė, kuri pilna įvairių vyriškų rūbų, batai. Už priekinės keleivio sėdynės ant žemės padėtas mašinos užklotas, ant priekinės keleivio sėdynės maišelis su gumos ir traškučių pakuotėmis, bagažinėje maišas su įvairiomis šiukšlėmis (1 t., b. l. 41-44). Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 45-50).

VĮ "Regitra" duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilio KIA CARENS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra SIA "CITADELE LEASING" Loetuvos filialas, valdytojas A. I. (1 t., b. l. 66).

Emprekis pažymoje nurodyta, kad automobilio KIA CARENS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje 5 900 eurų su PVM (1 t., b. l. 67).

2026 m. vasario 28 d. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad įtariamajam A. I. pirmojo tikrinimo metu 09.07 val. nustatytas 2,97 promilių girtumas, 09.29 val. nustatytas 2,82 promilių girtumas. Įtariamasis A. I. su tikrinimo rezultatais sutiko (1 t., b. l. 58-59).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas policijos pareigūno BODY kamera darytas vaizdo įrašas pavadinimu "export-fz4je". Atsidarius vaizdo įrašą matyti, kad vaizdo įrašo trukmė 4 min. 23 sek. Vaizdo įrašas su garsu. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdo įrašas darytas šviesiu paros metu. Ant vaizdo įrašo, apačioje, matosi užrašas "Kelmes_rpk 747816 2026-02-28", toliau matosi einantis laikas 09:01:46, užrašas "e0082502". Vaizdo įrašo pradžioje matosi kaip policijos pareigūnas bendrauja su baltos spalvos automobilyje vairuotojo vietoje sėdinčiu įtariamuoju A. I.. Iš pradžių įtariamasis A. I. paduoda vairuotojo pažymėjimą pareigūnui ir pareigūnas tikrina jo girtumą. 2 min. 49 sek. vaizdo įraše matosi, kad alkotesteris rodo 2.97 promiles girtumo, pareigūnas parodė alkotesterio rezultatus įtariamajam A. I.. Netrukus policijos pareigūnas klausia ar įtariamasis A. I. seniai vartojo alkoholį, o šis atsako, kad ką tik, prieš maždaug pusvalandį (duomenys neskelbtini), atsako, kad nėra sužalotas. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Apžiūrimas policijos pareigūno BODY kamera darytas vaizdo įrašas pavadinimu "export-96nj8". Atsidarius vaizdo įrašą matyti, kad vaizdo įrašo trukmė 3 min. 48 sek. Vaizdo įrašas su garsu. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdo įrašas darytas šviesiu paros metu. Ant vaizdo įrašo, apačioje, matosi užrašas "Kelmes_rpk 746704 2026-02-28", toliau matosi einantis laikas 09:03:28, užrašas "e0014875". Vaizdo įrašo pradžioje matosi kaip prie baltos spalvos automobilio stovi pareigūnas. Girdisi pokalbis tarp pareigūnų ir įtariamojo A. I.. Vaizdo įraše girdisi ta pati informacija ir pokalbis kaip ir vaizdo įraše pavadinimu "export-fz4je". Vaizdo įraše papildomai ir daugiau informacijos reikšmingos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota.

Apžiūrimas policijos pareigūno BODY kamera darytas vaizdo įrašas pavadinimu "export-tsae7". Atsidarius vaizdo įrašą matyti, kad vaizdo įrašo trukmė 2 min. 07 sek. Vaizdo įrašas su garsu. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdo įrašas darytas šviesiu paros metu. Ant vaizdo įrašo, apačioje, matosi užrašas "Kelmes_rpk 747816 2026-02-28", toliau matosi einantis laikas 09:26:17, užrašas "e0082502". Vaizdo įrašo pradžioje matosi kaip policijos pareigūnas prieina prie įtariamojo A. I., kuris sėdi automobilyje, vairuotojo vietoje. Pareigūnas informuoja, kad bus antrą kartą nustatomas jam girtumas. Pareigūnas prieina prie įtariamojo A. I. ir bando nustatyti jam girtumą. 1 min. 41 sek. pareigūnas sako "du aštuoni du" ir parodo alkotesterį įtariamajam A. I.. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota.

Apžiūrimas policijos pareigūno BODY kamera darytas vaizdo įrašas pavadinimu "export-lbyer". Atsidarius vaizdo įrašą matyti, kad vaizdo įrašo trukmė 45 sek. Vaizdo įrašas su garsu. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdo įrašas darytas šviesiu paros metu. Ant vaizdo įrašo, apačioje, matosi užrašas "Kelmes_rpk 747816 2026-02-28", toliau matosi einantis laikas 09:08:44, užrašas "e0082502". Vaizdo įrašo pradžioje matosi kaip įtariamasis A. I. sėdi baltos spalvos automobilio vairuotojo vietoje ir sako "ateis vakars rytoj parašysiu pareiškimą, kad aš važiavau girts, aišku, aš tą baudą susimokėsiu, aš nieka nesakau, aš tikrai nevengiu, bet baudos aš važiavau girts viskas tvarkoj, va raktus galiu atiduot, bet tame esmė, kur yra teisybė Lietuvoj, jos nėra". Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota.

Apžiūrimas policijos pareigūno BODY kamera darytas vaizdo įrašas pavadinimu "export-jng3u". Atsidarius vaizdo įrašą matyti, kad vaizdo įrašo trukmė 28 sek. Vaizdo įrašas su garsu. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdo įrašas darytas šviesiu paros metu. Ant vaizdo įrašo, apačioje, matosi užrašas "Kelmes_rpk 746704 2026-02-28", toliau matosi einantis laikas 09:03:11, užrašas "e0014875". Vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nėra (1 t., b. l. 54-57)

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. I. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, pozicijos nekeitė viso proceso metu ir nurodė, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, su neblaivumo aktuose nurodytais alkoholio kiekio rezultatais sutiko ir jų neginčijo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad pas draugą važiavo blaivus, pas jį gėrė brendžio ir tuoj pat sėdo vairuoti. Važiavo namų link ir nedaug tenuvažiavęs, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Važiavo vienas Pripažįsta, kad elgėsi blogai. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir jo kaltė grindžiama paties kaltinamojo parodymais ir kita byloje surinkta medžiaga: liudytojos K. K. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniais pranešimais, įvykių suvestine iš PRĮS, įvykio vietos apžiūros protokolu ir foto nuotraukomis, daiktų apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad pirmu pūtimu A. I. nustatyta 2,97 prom., o antruoju – 2,82 prom.; kitų objektų apžiūros protokolu, kur fiksuoti duomenys iš policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašų.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis A. I. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą - draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo jam valdymo teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kelyje (duomenys neskelbtini), 8 km. 500 m. ruože, būdamas neblaivus - alkoholio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARRF-0081 (patikros sertifikato Nr. 2431607, galioja nuo 2025-12-22 iki 2026-06-20), kai pirmu pūtimu nustatytas 2,97 promilių girtumas, o antruoju - 2,82 promilių girtumas, vairavo SIA "CITADELE LEASING" Lietuvos filialui priklausantį automobilį „KIA CARENS“.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą bei į kaltinamojo A. I. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, nes sąmoningai žinodamas, kad yra vartojęs alkoholio sėdo vairuoti automobilį, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo A. I. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl laidavimo nuostatų taikymo A. I.

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis A. I. ir jo gynėjas advokato padėjėjas M. Cechanavičius, prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek galima laiduotoja, kaltinamojo draugė S. M. su kuria kaltinamasis kartu gyvena, prašė A. I. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir jį perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-142-697/2022).

Teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, jog BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185-489/2018, 2K-307-689/2019, 2K-9-719/2021, Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-666-1078/2019, 1-1814-1078/2019, 1-1608-1017/2019, 1-3511-1017/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-566-654/2019, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-72-557/2025).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, veika baigta. Kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-301-788/2019). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).??? Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-329/2013).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką, padarė būdamas anksčiau teistas, be to jo atžvilgiu yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi (1 t., b. l. 175-180). Bylos duomenimis A. I. pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų. Pažymėtina, kad jis nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį už greičio viršijimą ir jam taikytas specialios teisės atėmimas pusei metų, t.y. iki 2026 m. gegužės 18 d. Už KET pažeidimus per 2025 metus baustas tris kartus – greičio viršijimas (1 t., b. l. 181-185). Iš aptarto matyti, kad A. I. iki 2026 m. gegužės 18 d. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tai gi, jis net ir būdamas blaivus negalėjo vairuoti, o šiuo atveju vairavo dar ir būdamas neblaivus. Ši aplinkybė A. I. necharakterizuoja teigimai, nerodo jo atsakingo požiūrio į nubaudimą, jis elgėsi atsainiai ir nerūpestingai, savo interesą iškėlė aukščiau taisyklių laikymosi ir visuomenės saugumo. Akivaizdu, kad jis nevengė vairuoti, nors teisė vairuoti atimta ir nesusigrąžinta. Sutiktina, kad A. I. nėra anksčiau baustas už vairavimą esant neblaiviam, bet baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, ir tai nemažina jo atsakomybės. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog BK 40 straipsnio nuostatos, taip pat ir jas aiškinanti teismų praktika nurodo, jog asmuo turi ne tik nedaryti sunkiausių teisės pažeidimų, t. y. naujų nusikalstamų veikų, bet ir iš esmės laikytis kitų teisės aktų reikalavimų, pavyzdžiui, KET ir pan.

Teismo vertinimu, visa tai neigiamai apibūdina kaltinamąjį ir neleidžia teismui daryti neabejotinos išvados, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas, baustumas administracine tvarka, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nėra pavyzdingas teisės aktų reikalavimų besilaikantis asmuo, nelinkęs pasimokyti iš savo klaidų, ignoruoja teisės aktų reikalavimus, o teisiamojo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad toks elgesys atsitiktinis, A. I. atsakomybės nemažina ir nešvelnina. Visos išdėstytos aplinkybės teismui leidžia abejoti kaltinamojo nusiteikimu laikytis įstatymų ir pozityviai keisti savo elgesį.

Teismų praktikoje pažymima, kad jei teismas nustato, jog nėra bent vienos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, šio straipsnio taikymas tampa negalimas ir kitų sąlygų buvimo nagrinėjimas netenka prasmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2021, 2K-88-1073/2024). Tačiau teismas nagrinėjamu atveju pasisako ir dėl prašomo skirti laiduotoju asmens tinkamumo būti laiduotoju.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-100-648/2019, 2K-102-303/2019, 2K-224-1073/2023, 2K-212-594/2024). Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti išsiaiškintas jo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, taip pat laiduotojas turi nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-71/2011, 2K-305/2011, 2K-136/2012, 2K-186-942/2018, 2K-96-628/2019, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-115-1053/2025, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-72-557/2025). Laiduotojo galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui turi būti akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog galima laiduotoja, kaltinamojo draugė S. M. anksčiau neteista, administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje nebausta (2 t., b. l. 23), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 26-28, 29). Nors byloje nėra duomenų, jog būtų padariusi kokius nors pažeidimus, ir negalima jos pripažinti kaip netinkamos laiduotojos, tačiau skiriant laidavimą svarbu atsižvelgti ir į kitas aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek galima laiduotoja nurodė, kad jie jau apie 5 metus gyvena kartu, jų bendravimas gilus ir glaudus, abiejų manymu galima laiduotoja gali jam daryti teigiamą poveikį, nes jis anksčiau daug vartojęs alkoholio, bet nevartojo nuo to laiko, kai pradėjo gyventi su S. M.. Tačiau teismui kelia abejonių galimos laiduotojos galimybė daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes jo draugės įtaka nebuvo tokia teigiama, jei jis nuvykęs pas draugą tiek prigėrė ir vairavo automobilį, jog buvo nustatyta antru pūtimu 2,82 prom. girtumas, t.y. sunkus girtumo laipsnis.

Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo pažymima, kad taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalinga jo tolesnio elgesio korekcija, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūra, teigiamos įtakos darymas, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Toks teismų praktikos keliamas reikalavimas paprastai pateikiamas nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bylose, taip pat tokia teismų praktika, plačiau jos neargumentuojant, minima ir nusikaltimų transporto eismo saugumui bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018, 2K-212-594/2024, 2K-224-1073/2023, 2K-252-628/2024).

Pažymėtina, kad kaltinamasis yra 49 metų amžiaus, gyvena kartu su galima laiduotoja, dirbantis, gebantis priimti sprendimus, rodo jo asmenybę esant pilnai susiformavusią ir brandžia. Kaltinamojo asmenybė, gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus yra iš esmės susiformavę, jis sąmoningai ir apgalvotai renkasi savo elgesio modelį, todėl nėra pagrindo manyti, kad jam reikalinga tolesnio elgesio korekcija autoritetą turinčio asmens priežiūroje, ir mažai tikėtina, kad tokios brandos asmeniui vis dar gali akivaizdžią įtaką daryti kiti asmenys. Iš visų aplinkybių taip pat nėra pagrindo tikėti atsitiktinumo elementu. Iš aplinkybių matyti, kad įtakos nepadarė ir jo draugė, galima laiduotoja S. M., kuri tikėtina yra artimiausias žmogus kaltinamajam. Teismo vertinimu, visos pirmiau paminėtos aplinkybės, atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuotas nuostatas, įpareigojančias sprendžiant dėl laidavimo taikymo, vertinti ne tik įstatyme nurodytas aplinkybes, bet ir kitas laidavimui taikyti ar netaikyti reikšmingas aplinkybes (kaltininko asmenybę, gyvenimišką patirtį ir kt.), siejant tai su atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą paskirtimi ir vertinant taikymo tikslingumą, nagrinėjamu atveju rodo, kad BK 40 straipsnio nuostatų taikymas kaltinamajam neatitiktų šios teisės normos paskirties.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo kaltinamąjį A. I. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl bausmės skyrimo

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys)

Kaltinamojo A. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. I. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje kaltinamasis teistas, paskutinį kartą 2021 m. gruodžio 6 d., teistumas išnykęs (1 t., b. l. 175-180), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 181-185), bylos duomenimis A. I. nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 83), tačiau teisiamojo posėdžio metu A. I. nurodė, kad dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, veikos pavojingumą - kaltinamasis vairavo automobilį pavartojęs alkoholio, jis sąmoningai suprato ir aiškiai žinojo, kad jam vairuoti draudžiama, tokiais savo veiksmais pavojų kėlė ne tik savo sveikatai ir gyvybei, bet ir kitiems eismo dalyviams, ignoravo Kelių eismo taisykles ir būdamas sunkaus girtumo laipsnio, neįvertinęs visų galimų pasekmių, lengvabūdiškai tikėdamasis geriausio, vairavo neblaivus automobilį. Siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bei paveikti jį laikytis įstatymų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, atsižvelgiant į asmenį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam už nusikaltimo numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda (BK 47 straipsnio).

Atsižvelgiant į tai, kad A. I. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo nurodytos aplinkybės sutapo su kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

A. I. buvo sulaikytas 2026 m. vasario 28 d. 09 val. 33 min. ir paleistas 2026 m. kovo 1 d. 12 val., 40 min. (1 t., b. l. 144-148, 149-151), t.y. laikinajame sulaikyme išbuvo dvi dienas. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 6 MGL (300 Eur).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas neblaivumas. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad kaltinamasis A. I. vairavo, transporto priemonę ir jam nustatyta 2,82 prom. girtumas, spręstina, kad kaltinamajam turėtų būti skirtas įstatyme numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas ir uždrausta vairuoti transporto priemones trejiems metams. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, kurį įsigijo išperkamąją nuomą pagal 2023 m. balandžio 25 d. UAB ,,Renti“ sudarytą transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RENTI25042023/00022023 su A. I., išpirkimo terminas iki 2028 m. balandžio 25 d. Pirkta už 4850 Eur (2 t., b. l. 52-67). VĮ "Regitra" duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilio KIA CARENS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas SIA "CITADELE LEASING" Lietuvos filialas, valdytojas A. I.(2 t., b. l. 66). BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Sprendimas dėl turto konfiskavimo taikymo turėtų būti priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-208-511/2024).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, A. I. turėtų būti taikomas automobilio konfiskavimas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad automobilis nuosavybės teise priklauso trečiam asmeniui, automobilio konfiskacija netaikytina. Pagal VšĮ Emprekis pažymą, automobilio KIA CARENS vidutinė kaina Lietuvoje 5 900 eurų su PVM (1 t., b. l. 67). Iš pateiktos UAB ,,Renti“ sudarytos transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. RENTI25042023/0002 matyti, kad A. I. automobilį KIA CARENS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo už 4850 Eur ir išsimokėjimo terminai dar nėra suėję (2 t., b. l. 52). Minimas automobilis SIA "CITADELE LEASING" Lietuvos filialo perduotas A. I. valdyti. kaip nurodė kaltinamojo gynėjas, – šiai dienai automobilis nebeatitinka vertės, kuri buvo automobilio įsigijimo metu, todėl kaina neturėtų būti didesnė kaip 4800 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. I. automobilį įsigijo už 4850 Eur. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, šiuo konkrečiu atveju, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti konfiskuotina turto (automobilio KIA CARENS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų sumą, t. y. 4850 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Dėl kitų proceso klausimų

Kaltinamasis ikiteisminiame procese gynėjo nepageidavo, teisme jį gynė paties pasisamdytas advokato padėjėjas M. Cechanavičius (2 t., b. l. 3, 4-6).

Kaltinamajam A. I. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 166-169), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) Automobilis KIA CARENS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, adresu Šiauliai, Išradėjų 16A (1 t., b. l. 63-65), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas SIA "CITADELE LEASING" Lietuvos filialas, juridinio asmens kodas 305653232.

2) Automobilio KIA CARENS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie baudžiamosios bylos medžiagos (1 tomo galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas kartu su transporto priemone.

3) Pirštinės (1 pora), pakvitavimu grąžintos kaltinamajam A. I. (1 t., b. l. 77-78), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos A. I. neribotam naudojimui.

4) Krepšys su asmeniniais daiktais, pakvitavimu grąžintas kaltinamajam A. I. (1 t., b. l. 77-78), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas A. I. neribotam naudojimui.

Vadovaujantis Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. I. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 60 MGL (3000 Eur) baudą, t.y. trijų tūkstančių eurų dydžio pinigų sumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) baudą, t.y. dviejų tūkstančių eurų dydžio piniginę sumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026 m. vasario 28 d. 09 val. 33 min. iki 2026 m. kovo 2 d. 12 val., 40 min. (2 dienos), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 6 MGL (300 Eur) ir laikyti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 28 MGL (1 400 Eur), t.y. vienas tūkstantis keturi šimtai eurų.

Įpareigoti A. I. paskirtą baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šiuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu A. I. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, iš A. I. išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio KIA CARENS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 850 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. I. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) Automobilį KIA CARENS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, adresu Šiauliai, Išradėjų 16A, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui SIA "CITADELE LEASING" Lietuvos filialas, juridinio asmens kodas 305653232.

2) Automobilio KIA CARENS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti kartu su transporto priemone KIA CARENS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

3) Pirštines, pakvitavimu grąžintas kaltinamajam A. I., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti A. I. neribotam naudojimui.

4) Krepšį su asmeniniais daiktais, pakvitavimu grąžintą kaltinamajam A. I., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti A. I. neribotam naudojimui.

Baudą privaloma sumokėti per teismo nustatytą laiką nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, ir pateikti teismui kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.