Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-06-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-197-891/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-06-20
Bylos Nr.
AN2-197-891/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00169-2024-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Pažeidėjas
S. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-197-891/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00169-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovės Nomedos Jakuškaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutarimo, kuriuo, tenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. skundą, panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-305-2024 ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. sausio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-305-2024 (toliau – ir Institucijos priimtas nutarimas) S. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį nubaustas 150 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, 2022 m. balandžio 5 d., 09.03 val., Vilniuje, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovas, neatliko transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje, t. y. siekiant išaiškinti administracinį nusižengimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2022 m. kovo 29 d. reikalavimu (raštas reg. Nr. A51-39944/22(1.1.50E-VŠT)) per tris darbo dienas nepateikė asmens, kuris 2022 m. sausio 13 d., 12.30 val., Vilniuje, Odminių g. 3, naudojosi įmonei priklausančia (valdoma) transporto priemone RENAULT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų (nenurodė vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos).

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. M. jį skundė apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 26 d. nutarimu S. M. skundą tenkino ir panaikino Institucijos priimtą nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną S. M. pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį nutraukė, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo sudėties. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje, įvertinus ir išnagrinėjus visą surinktą informaciją, yra pagrįstas pagrindas teigti, jog S. M. pagrįstai tikėjosi, kad Institucija savo oficialius paklausimus dėl informacijos pateikimo teiks el. paštu (duomenys neskelbtini), tai yra veikė be ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatytos kaltės.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovė N. Jakuškaitė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-305-2024 nepakeistą. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, kadangi teismas, nagrinėdamas bylą, nepakankamai įsigilino į pateiktus įrodymus, nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, ir netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas.

4. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras (toliau – Juridinių asmenų registras) yra pagrindinis valstybės registras. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 2 punktą Juridinių asmenų registro paskirtis apima duomenų, informacijos ir dokumentų teikimą apie Juridinių asmenų registro objektus. Pasak Institucijos atstovės, atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Juridinių asmenų registras yra valstybės registras, naudojamas elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti, todėl darytina išvada, kad pranešimas dėl duomenų pateikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai buvo siunčiamas Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės el. paštu ((duomenys neskelbtini)). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šis pranešimas adresato nepasiekė ar kad pranešimas grįžo neįteiktas. Institucijos įsitikinimu, tinkamu, ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatytu būdu, pranešimus išsiuntusi Institucija neprivalėjo atlikti papildomų veiksmų, siekdama įsitikinti, kad siųstas pranešimas adresatą pasiekė. Skunde pažymima, kad S. M., kaip įmonės vadovas, turėjo užtikrinti, kad jam visą laiką būtų žinomi ir vykdomi įmonės el. pašto adresu, nurodytu viešuose registruose, gaunami pranešimai, o to nepadarius jam pagrįstai kyla neigiami padariniai.

5. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad net apeliacinio skundo teikimo metu, 2024 m. gegužės 13 d., Juridinių asmenų registre vis dar yra nurodomas tas pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. paštas (duomenys neskelbtini), kuriuo Institucija 2022 m. kovo 30 d. siuntė pranešimą, tai yra bendrovė iki šiol nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdama pakeisti viešai prieinamus įmonės kontaktinius duomenis, kuriais galėtų būti siunčiami dokumentai, susiję su jos atžvilgiu pradedamais teisiniais procesais, todėl išlieka rizika pakartotiniam tam tikrų institucijų siunčiamų prašymų neįvykdymui.

6. Skunde akcentuojama, kad pranešimas dėl galimai užfiksuoto administracinio nusižengimo, prašant nurodytais kontaktais pateikti ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatytus duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo siųstas įmonės (duomenys neskelbtini). Šis el. pašto adresas yra oficialiai deklaruotas Juridinių asmenų registre nuo 2011 m. kovo 25 d., tai yra tuo laikotarpiu, kada buvo padarytas administracinis nusižengimas, jokių įmonės elektroninio pašto pakeitimų nusižengimo padarymui aktualiu laikotarpiu nenustatyta. Atkreipiamas dėmesys, kad el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) valstybiniuose registruose nurodytas kaip asmeninis jo el. pašto adresas. Pažymima, kad automobilis RENAULT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos pagrindu priklauso S. M. vadovaujamai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne pačiam S. M., todėl šiuo atveju reikalavimas pateikti duomenis jam buvo siunčiamas kaip bendrovę atstovaujančiam, o ne kaip fiziniam asmeniui. Taigi, pasak Institucijos atstovės, nagrinėjamu atveju atsakomybė neįvykdžius pareigos pateikti duomenis pagal ANK 431 straipsnį S. M. kyla kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, o ne kaip fiziniam asmeniui, todėl nebuvo jokio pagrindo reikalavimą pateikti duomenis apie automobilį valdžiusį asmenį S. M. siųsti į jo asmeninį, o ne į įmonės elektroninį paštą (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis byloje Nr. AN2-336-1036/2023).

7. Institucijos atstovės teigimu, nagrinėjamos situacijos vertinimo nekeičia ir tai, kad Institucija pranešimą dėl duomenų pateikimo išsiuntė kitu el. pašto adresu negu tikėjosi S. M. ((duomenys neskelbtini)), kurį, S. M. teigimu, jis nurodė VĮ Registrų centrui nuo 2020 metų. Kaip jau minėta, Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras, o ne VĮ Registrų centro internetiniame puslapyje nurodytas elektroninis paštas, todėl 2022 m. birželio 23 d. (past. turėtų būti – 2022 m. kovo 29 d.) visiškai pagrįstai reikalavimas pateikti duomenis buvo siunčiamas įmonės el. pašto adresu ((duomenys neskelbtini)), kuris vienintelis buvo nurodytas Juridinių asmenų registre. Be to, Institucijai išsiuntus laišką, nebuvo gauta jokios informacijos, kad laiškas nepasiektų adresato.

8. Skunde pažymima, kad teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta apie tai, kad ANK numato pareigą institucijai procesinius dokumentu asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos kiekvienu atveju tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo jam siųstus procesinius dokumentus ir su jais susipažino (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-182-908/2022, 2023 m. vasario 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-74-908/2023). Nei teismas, nei institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-66-885/2021, 2023 m. birželio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-188-1053/2023, Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-919/2023). Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, panaikindamas Institucijos 2024 m. sausio 8 d. nutarimą, nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos panašaus pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-181-932/2023, 2023 m. liepos 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-217-468/2023).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Institucijos atstovės N. Jakuškaitės apeliacinis skundas netenkinamas.

9. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovė iš esmės nurodo, kad Institucija 2022 m. kovo 29 d. pranešimą Nr. A51-39944/22(1.1.50E-VŠT) (išsiųstas 2022 m. kovo 30 d.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ su reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį, kuris 2022 m. sausio 13 d., 12.30 val., Vilniuje, Odminių g. 3, naudojosi įmonei priklausančia (valdoma) transporto priemone RENAULT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas oficialiame valstybės registre kaip vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamas elektroninio pašto adresas, duomenų, kad šis pranešimas adresato nepasiekė ar kad pranešimas grįžo neįteiktas, byloje nėra, todėl laikytina, kad dokumentas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įteiktas tinkamai ir administracinio nusižengimo teisena jos vadovui S. M. nutraukta nepagrįstai.

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Institucijos atstovės apeliacinio skundo argumentus, įvertinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą bei pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, taip pat atsižvelgęs į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką nagrinėjamu klausimu, konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodomais motyvais, kuriais Institucija S. M. atsakomybę pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį sieja su atitinkamo reikalavimo išsiuntimo aplinkybėmis bei S. M., kaip juridinio asmens vadovo, pareiga užtikrinti, kad visuose registruose būtų nurodytas tinkamas jo vadovaujamo juridinio asmens elektroninio pašto adresas, nėra jokio pagrindo.

11. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (objektą, objektyviąją pusę, subjektą ir subjektyviąją pusę) (ANK 2 straipsnio 4, 7 dalys). ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. Aptariamos teisės normos pažeidimas konstatuojamas tik nustačius konkrečių SEAKĮ nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Taigi, nurodomo reikalavimo įteikimas transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar juridinio asmens vadovui, ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti ir tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė.

Žemesnės instancijos teismas

12. Kaip pažymėta naujausioje aktualiu klausimu priimtoje LAT 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024, aiškinant ANK 431 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą kartu su SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga ir ANK 2 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, darytina išvada, kad, transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui negavus pareigūno reikalavimo nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, ir apie tokią pareigą nežinant, iš jo negali būti reikalaujama ir įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad jis pagal ANK 431 straipsnį neatsako, nes jo veikoje nėra vieno iš būtinųjų administracinio nusižengimo sudėties elementų – subjektyviosios pusės požymio – kaltės.

13. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. skundą ir nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną, apylinkės teismas iš esmės konstatavo, kad vien fakto, jog Institucijos pranešimas dėl duomenų pateikimo buvo išsiųstas tik VĮ Registrų centro nurodytu įmonės elektroninio pašto adresu, nepakanka pripažinti, kad S. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, buvo tinkamai informuotas apie pareigą pranešti, kas naudojo transporto priemonę, kadangi negauta jokių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog jis gavo Institucijos siųstą pranešimą. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad Institucija galėjo ir turėjo išsiųsti pranešimą dėl duomenų pateikimo ne tik VĮ Registrų centre nurodytu įmonės, bet ir jos vadovo elektroninio pašto adresu, ypač dėl to, kad atsakomybė už informacijos nepateikimą iškyla įmonės vadovui. Pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padarytomis išvadomis šiuo atveju nėra.

14. Nagrinėjamoje byloje aktualaus reikalavimo dėl duomenų pateikimo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamą transporto priemonę vairavusį asmenį (b. l. 25–26) įteikimą reglamentuoja ANK 573 ir 611 straipsniai. Institucija turi teisę reikalavimą transporto priemonės savininkui (valdytojui), šiuo atveju – juridinio asmens vadovui, siųsti vienu iš ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų, tarp jų ir elektroniniu paštu. Tačiau, sistemiškai vertinant minėtas ANK normas, matyti, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, kad administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti, tai matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.).

15. LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, jau minėtoje 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024 išanalizavusi teismų praktiką, susijusią su tinkamu dokumentų įteikimu baudžiamosiose bylose, padarė išvadą, kad ir administracinių nusižengimų bylose Institucija neturėtų apsiriboti formaliu reikalavimo pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu) išsiuntimu, o privalo imtis priemonių įsitikinti, kad procesinis dokumentas – pranešimas apie administracinį nusižengimą su reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, buvo įteiktas aptariamoje normoje išvardytiems asmenims (transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar juridinio asmens vadovui, ar kitam atsakingam asmeniui). Be to, teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad ANK įpareigoja institucijas (pareigūnus) veikti aktyviai aiškinantis administracinius nusižengimus. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis) (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024).

16. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad Institucija 2022 m. kovo 29 d. reikalavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl duomenų pateikimo 2022 m. kovo 30 d. išsiuntė Juridinių asmenų registre nurodomu šios bendrovės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 25–27), kuris, kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ pateikto Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija (b. l. 79–84), net ir 2024 m. kovo 27 d. Juridinių asmenų registre nurodomas kaip minėtos bendrovės elektroninio pašto adresas. Vis tik, byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad minėtas įmonės el. paštas buvo galiojantis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jos vadovas S. M. realiai gavo minėtą pranešimą, tai yra, kad transporto priemonės valdytojas buvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

17. Visų pirma, pats S. M. išsamiai paaiškino bei pateikė atitinkamus duomenis, kodėl jis nurodytu elektroninio pašto adresu negalėjo gauti Institucijos siųsto reikalavimo: minėtas elektroninio pašto adresas buvo nenaudojamas, nuo 2020 metų naudojamas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) kuriuo prieš tai gaudavo tapačius paklausimus dėl duomenų apie vairuotoją, kuris pažeidė Kelių eismo taisykles, pateikimo ir visada pateikdavo prašomus duomenis bei kuris yra nurodytas ir VĮ Registrų centro informacinės sistemos paskyroje, išsiuntus laišką elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) gaunamas atsakymas, kad laiškas negali būti išsiųstas, be to, šioje byloje protokolas ir nutarimas jam buvo išsiųsti būtent naudojamu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Nors S. M. elektroniniuose laiškuose (susirašinėjimas su Institucijos atstove N. Juškaite) ir paaiškinimuose Institucijai (b. l. 28–35) nurodomi duomenys, kad išsiuntus elektroninį laišką elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) gaunamas atsakymas, kad laiškas išsiųstas nesėkmingai, nepagrindžia, kad Institucijos 2022 m. kovo 30 d. išsiųstas pranešimas dėl duomenų pateikimo negalėjo pasiekti nurodyto UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto, nes, visų pirma, nėra pateikiamos išsiųstų laiškų kopijos, o antra, tokie siuntimai galimai padaryti daugiau nei po metų, tačiau kiti byloje surinkti duomenys, kartu įvertinus ir nurodytą aplinkybę, vis tik neleidžia teigti, kad Institucijos elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) siųstas pranešimas iš tiesų pasiekė adresatą.

18. Kaip matyti iš S. M. į bylą pateiktų duomenų (b. l. 4–5), VĮ Registrų centro informacinės sistemos paskyroje, savitarnoje, S. M. prisijungus kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, rodomi kontaktiniai duomenys, tarp kurių yra nurodytas ir elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu S. M. pateikė VĮ Registrų centro 2024 m. sausio 29 d. atsakymą į jo prašymą patvirtinti duomenų įrašo datą (b. l. 89–92), kuriuo informuojama, kad elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro informacinėse sistemose pradėtas naudoti nuo 2020 m. gruodžio 17 d. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tiek administracinio nusižengimo protokolą, tiek nutarimą Institucija S. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, siuntė jau ne elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuriuo siunčiant buvo prašoma pateikti duomenis apie transporto priemonės vairuotoją, o būtent elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–10, 15–18). Svarbu pažymėti ir tai, kad S. M., nurodytu elektroniniu paštu iš Institucijos gavęs administracinio nusižengimo protokolą, iš karto į šį laišką sureagavo – tą pačią dieną, maždaug po valandos, atrašė nurodydamas, jog jokio reikalavimo pateikti duomenis jie nebuvo gavę (b. l. 31). Be to, kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamame nutarime, iš byloje esančių elektroninių susirašinėjimų (b. l. 39–40) matyti, kad vyriausioji specialistė, norėdama išsiaiškinti, ar elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) siųstas laiškas tikrai buvo pristatytas, kreipėsi į IT Pagalbos tarnybą, tačiau tarnybos atsakyme nurodoma, kad pašte tokios informacijos patikrinti negali, nes ji yra saugoma tik 90 dienų. Taigi, visa tai rodo, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registre nurodytas šios bendrovės elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) aktualiu laikotarpiu buvo naudojamas ir šiuo elektroninio pašto adresu Institucijos jai siųstą pranešimą dėl duomenų pateikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jos vadovas S. M. iš tiesų gavo. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad bendrovės veikloje, jos vadovo buvo naudojamas kitas elektroninis paštas – (duomenys neskelbtini), kurį, kaip matyti, Institucija taip pat žinojo ir juo siuntė procesinius dokumentus, todėl, kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas skundžiamame nutarime, S. M. galėjo pagrįstai tikėtis, kad visi pranešimai, adresuoti jo vadovaujamai bendrovei, bus siunčiami būtent elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).

19. Be kita ko, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Institucija, išsiųsdama reikalavimą administracinėn atsakomybėn patraukto S. M. darbovietės elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), nesilaikė ANK nuostatų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą. Kadangi pagal ANK atsako tik fizinis asmuo (jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra nustatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte (ANK 2 straipsnio 1 dalis)), šioje byloje aptariamas reikalavimas turi būti įteiktas atitinkamai vienam iš SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų fizinių asmenų (transporto priemonės savininkui (valdytojui), juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui), nepriklausomai nuo to, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo. Tokios pozicijos laikosi ir LAT jau minėtoje 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024.

20. ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Šaukimų ir procesinių dokumentų siuntimas juridinio asmens (pavyzdžiui, fizinio asmens darbovietės ar mokymosi įstaigos) elektroninio pašto adresu nėra numatytas. Kaip pažymėta minėtoje LAT nutartyje, gramatiškai aiškinant ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatas, per darbovietę, mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai fiziniams asmenims gali būti įteikiami tik registruotąja pašto siunta. Tai nereiškia, kad tinkamu šaukimų ir procesinių dokumentų įteikimo būdu negali būti pripažinti ir kitokie nei ANK 573 straipsnyje išvardyti būdai, jei tuos dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys gavo asmeniškai ir laiku. Tačiau, kilus abejonių ar ginčui dėl tokių dokumentų įteikimo, turi būti vertinama, ar Institucija laikėsi ANK nustatytų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad Institucija, siųsdama 2022 m. kovo 29 d. reikalavimą Nr. A51-39944/22(1.1.50E-VŠT) dėl duomenų pateikimo tik administracinėn atsakomybėn patraukto S. M. vadovaujamo juridinio asmens elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), šioje byloje nagrinėjamu atveju nesilaikė ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų.

21. Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Kadangi šioje byloje nebuvo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam S. M. buvo tinkamai pranešta apie jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, pareigą pateikti informaciją apie šios bendrovės valdomą transporto priemonę naudojusį asmenį ir jis apie tai žinojo, konstatuotina, kad jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, sudėties kaip visumos, o tai daro administracinio nusižengimo teiseną negalimą (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

22. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą nutarimą priėmęs apylinkės teismas, priešingai nei teigiama Institucijos apeliaciniame skunde, visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutarimą Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutarimą nepakeistą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovės Nomedos Jakuškaitės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Arūnas Budrys