Vilniaus apygardos teismo nutartis

vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo ir 2022 m. sausio 21 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovui J. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

20. Byloje kilo ginčas dėl tinkamo apmokėjimo už paslaugas. Nustatyta, kad ieškovė pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymą teikia Namo, kuriame yra atsakovui priklausantis Butas, administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ieškovei 930,78 Eur už suteiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai, atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Dėl ieškovės pateiktų sąskaitų ir kitų įrodymų vertinimo

22. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3-4 dalis butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.

23. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad minėtu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas eksplicitiškai įtvirtino butų ir kitų patalpų savininko pareigą apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021).

24. Administratoriaus ir namo butų savininkų santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – Nuostatai), kuriuose nurodyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas).

25. Kasacinis teismas, aiškindamas Nuostatus, yra pažymėjęs, kad mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo ir dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.). Prievolė atlyginti tokias išlaidas nėra abstraktaus pobūdžio, šios išlaidos turi būti susijusios su bendrojo naudojimo objektais ir pagrįstos konkrečiais duomenimis. Minėtas prievolės pobūdis lemia ir tai, kad sąskaitos dėl tokių išlaidų apmokėjimo pateikimas nėra formalus veiksmas, kadangi būtent sąskaitomis atskleidžiamas prievolės, kylančios analizuojamu pagrindu, turinys, o asmuo, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole (su pačia pareiga apmokėti atitinkamas išlaidas ir (ar) išlaidų dydžio pagrįstumu), gali ją ginčyti ir kelti klausimą dėl nurodomų išlaidų nepagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021).

26. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl skolos pagrįstumo ir jos dydžio. Ieškovė 930,78 Eur skolos dydį įrodinėjo atsakovui 2017 m. lapkričio 30 d. – 2020 m. lapkričio 30 d. kiekvieną mėnesį siųstomis sąskaitomis už paslaugas, 2021 m. gegužės 11 d., 2021 m. gegužės 26 d. ir 2021 m. birželio 8 d. suformuotomis kliento skolos ataskaitomis, taip pat skolų valdymo ataskaita už laikotarpį nuo 2011 m. birželio iki 2021 m. birželio (el.b., failas 1, l. 139). Tuo tarpu atsakovas, teigdamas, kad nėra skolingas ieškovei, pateikė savo atliktus mokėjimo nurodymus ieškovei, 2021 m. spalio 13 d. taip pat pateikė teismui savo sudarytą balansą pagal ieškovės pateiktus duomenis tarpusavio skolos suderinimui nuo 2012 m. spalio iki 2020 m. lapkričio, pagal kurį ieškovės apskaičiuota skolos suma yra 1 585,01 Eur, tuo tarpu atsakovas yra sumokėjęs ieškovei 1 176,31 Eur (el.b., failas 2, l. 2).

27. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

28. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Taigi įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

29. Nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys LITEKO patvirtina, kad ieškovė periodiškai teikia teismui ieškinius dėl skolų už skirtingais laikotarpiais suteiktas administravimo paslaugas iš atsakovo priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1163-912/2014 ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2557-611/2014 šį sprendimą pakeitė, ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovo 798 Lt (231,12 Eur) skolos už administravimo paslaugas, suteiktas nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos ir 628 Lt (181,88 Eur) bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 413 Eur.

30. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-876-466/2017 ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 417,74 Eur skolos už 2013 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. vasario 29 d. suteiktas administravimo paslaugas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ir 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 434,45 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-14089-466/2018 tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovo 350,68 Eur skolos už 2016 m. kovo 1 d. – 2017 m. spalio 31 d. suteiktas administravimo paslaugas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ir 45,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 396,55 Eur. Taigi bendra iš atsakovo priteista suma už administravimo paslaugas iki 2017 m. lapkričio 1 d. kartu su bylinėjimosi išlaidomis sudarė 1 244 Eur (413+434,45+396,55).

31. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai tyrė ir analizavo šalių pateiktus duomenis apie skolos dydį. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartimi buvo atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės, nutartyje nurodydamas atsakovui perskaičiuoti savo sumokėtas sumas ieškovei, atsižvelgiant ir į teismų sprendimais priteistas bylinėjimosi išlaidas, taip pat išaiškino, kad į atsakovo nurodytas antstolio nurašytas sumas galėjo būti įtrauktos ir vykdymo išlaidos. Po bylos nagrinėjimo atnaujinimo įvyko du teismo posėdžiai (2021 m. spalio 13 d. ir 2021 m. lapkričio 18 d.), atsakovas pateikė savo sudarytą balansą tarpusavio skolos suderinimui (el.b., failas 2, l. 2), taip pat tam tikrus antstolių dokumentus iš vykdomųjų bylų Nr. 0179/17/01832 ir Nr. 0040/15/00961 (el.b., failas 2, l. 10-13).

32. Priešingai, negu atsakovas teigia apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė ir įvertino atsakovo pateiktą balansą tarpusavio skolos suderinimui, nurodydamas, kad 1 585,01 Eur mokėtiną sumą atsakovas apskaičiuoja už skirtingą laikotarpį (2012 m. spalis – 2020 m. lapkritis), negu ieškovė (2011 m. birželis – 2020 m. lapkritis), be to, į šią sumą atsakovas neįtraukė sumų laiptinės valymui. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal abiejų šalių pateiktus duomenis atsakovas iš viso ieškovei yra sumokėjęs 1 176,31 Eur. Pats atsakovas su šia suma sutiko. Visi šie mokėjimai yra įtraukti į ieškovės pateiktą skolų valdymo ataskaitą už laikotarpį nuo 2011 m. birželio iki 2021 m. birželio, taip pat minėtoje ataskaitoje periodiškai skaičiuojami skolos likučiai buvo mažinami šiomis sumomis (el.b., failas 1, l. 139).

33. Taigi atsakovo sumokėta 1 176,31 Eur suma neviršija ankstesniais teismų sprendimais iš atsakovo ieškovei priteistų 1 244 Eur. Tuo tarpu duomenų, kad atsakovas būtų mokėjęs ieškovei už 2017 m. lapkričio 1 d. – 2020 m. lapkričio 30 d. suteiktas paslaugas ir išrašytas sąskaitas, atsakovas nepateikė. Atsakovo pateikti antstolių raginimas vykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir patvarkymas dėl skolos išieškojimo patvirtina, kad iš atsakovo taip pat buvo išieškomos ir vykdymo išlaidos antstoliui. Tačiau vykdymo išlaidos yra skirtos antstoliui, vykdančiam išieškojimą, dėl to jos nėra įtrauktos į ieškovės skolų valdymo ataskaitas.

34. Atsakovas pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde ginčija ieškovės 2020 m. lapkričio 30 d. išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. MBVG20202976, nes joje nurodyta nauja 650,87 Eur skola bei 350,68 Eur skola, dėl kuri jau buvo priteista teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-14089-466/2018. Ieškovės pateiktoje 2020 m. lapkričio 30 d. sąskaitoje Nr. MBVG20202976 buvo nurodyta bendra 30,70 Eur už suteiktas per mėnesį administravimo paslaugas mokėtina suma, taip pat 1 001,55 Eur skola ir 2,31 Eur palūkanos, iš viso – 1 033,93 Eur. Šalia nurodytas 1 001,55 Eur skolos detalizavimas, pagal kurį nauja skola – 650,87 Eur, atiduota teismui – 350,68 Eur.

36. Ieškovė taip pat pateikė teismui paaiškinimą ir dėl anksčiau pateiktos Kliento skolos ataskaitos 201601-201909, nurodydama, kad visos ataskaitos iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. yra laikomos įmonės vidinės sistemos archyve, o ataskaitos nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. yra prieinamos kitoje įmonės sistemoje, todėl dėl žmogiškos klaidos teismui buvo pateiktos ataskaitos, paimtos iš netinkamos sistemos, dėl to sistema suformavo klaidingai kliento skolos ataskaitą, nurodydama permoką (el.b., failas 1, l. 94-95). Tuo tarpu paskutinėje ieškovės teismui pateiktoje detalioje Skolų valdymo ataskaitoje apie mokėtinus mokesčiu ir sumokėtus už paslaugas suteiktas atsakovo Butui nuo 2011 m. birželio iki 2021 m. birželio nurodyta, kad atsakovas už šį periodą iš viso turi sumokėti 1 228,58 Eur, o nuo 2011 m. birželio iki 2020 m. lapkričio – 1 033,93 Eur (el.b., failas 1, l. 139). Taigi ieškovė pateikė teismui nuoseklius ir detalius paaiškinimus dėl tam tikrų neatitikimų sąskaitose bei įrodė, kad yra juos ištaisiusi. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovės pateiktomis sąskaitomis ir skolų valdymo ataskaita.

40. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr.1-1206 patvirtintą ir 2014 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1-2060 pakeistą Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodiką (toliau – Metodika) namo bendrosios nuosavybės administravimo tarifas apskaičiuojamas, atsižvelgiant į pastato amžių (Metodikos 16 punkto 1 lentelė; VIII dalies 3 lentelė). Tuo tarpu atsakovo nurodomas pastato baigtumas nėra minimas Metodikoje.

41. Nuostatų 4.6.1 punkte taip pat numatyta, kad administratorius turi namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftą) techninės priežiūros paslaugos pirkimo sąlygose nustatyti, kad šios priežiūros tarifas neviršytų tarifo, kurį administratorius apskaičiuoja pagal aplinkos ministro tvirtinamą Daugiabučio namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftą) techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodiką. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-354 patvirtintos Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodikos nuostatuose į pasirinkto namo tarifo apskaičiavimo formulę nėra įtrauktas toks rodiklis, kaip namo baigtumo procentas. Pripažintina, kad atsakovas nepagrįstai ginčija ieškovės sąskaitose apskaičiuotas sumas, remdamasis aplinkybe, kad Butas yra tik 65 proc. baigtumo.

Dėl atsakovo pareigos mokėti už namo techninę priežiūrą

43. Pagal Nuostatų 4.3 punktą administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą.

44. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 33 punktą statinio techninis prižiūrėtojas (toliau – techninis prižiūrėtojas), atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę.

45. Ieškovė pateikė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitas už 2018 m., 2019 m. ir 2020 m., kuriose nurodytos techninės priežiūros išlaidos, atlikti Namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbai ir jų kainos (el.b., falas 1, l. 120-121; 136-138; 140-142). Ieškovė pateikė statinio techninės priežiūros žurnalą, pradėtą nuo 2018 m. sausio mėnesio, kuriame yra kiekvieną mėnesį atlikti įrašai, patvirtinantys, kad įrangos naujų defektų ir deformacijų nepastebėta, arba nurodyti pastebėti defektai ir atlikti įrangos keitimo ar remonto darbai (el.b., failas 1, l. 149-151).

46. Ieškovė taip pat pateikė 2019 m. vasario 7 d. statinio apžiūros aktą (el.b., failas 1, l. 133-134) ir 2019 m. vasario 12 d. atsakymą atsakovui (el.b., failas 1, l. 132), patvirtinančius, kad ieškovė organizavo stogo virš atsakovo Buto apžiūrą, įvertino Buto būklę, nustatė, kad bute neveikia ventiliacija, paties atsakovo buvo užkimšta dalis ventiliacijos, stoglangiai įrengti nekokybiškai, ieškovė rekomendavo kreiptis į statybos ekspertus, kad būtų įvertinta situacija. Atsakovas 2020 m. birželio 12 d. buvo informuotas, kad surasta rangovė UAB „Diagnostikos statyba“, kuri gali atlikti darbus už 3 448,50 Eur, dėl to administratorė birželio mėnesį organizuos balsavimą raštu dėl Namo priestato būklės įvertinimo (el.b., failas 1, l. 135).

47. Ieškovė pateikė teismui balsavimo raštu biuletenius, kuriuose buvo klausiama Namo butų ir kitų patalpų savininkų, ar jie pritaria, kad būtų užsakyta Namo priestato ((duomenys neskelbtini) butai) ekspertizė dėl būklės įvertinimo pagal mažiausią pateiktą pasiūlymą UAB „Diagnostika ir statyba“, 3 448,50 Eur (el.b., failas 1, l. 122-130), ir 2020 m. liepos 8 d. Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą (el.b., failas 1, l. 143), kurie patvirtina, kad dauguma šių butų gyventojų nepritarė ekspertizės užsakymui. Taigi ieškovė pateikė teismui pakankamai duomenų, kad vykdė Namo techninę priežiūrą.

48. Atsakovas pateikė antstolio A. B. 2012 m. vasario 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota Buto kambarių sienų temperatūra, kaminų aukštingumas ir rūsio patalpų, laiptinės ir namo fasado būklė. Pažymėtina, kad minėtas protokolas buvo sudarytas dar iki laikotarpio, už kurį ieškovė nagrinėjamoje byloje prašo priteisti iš atsakovo skolą už administravimo paslaugas (2017 m. lapkričio 1 d. – 2020 m. lapkričio 30 d.). Tuo tarpu ieškovė pateikė duomenis apie 2019 m. atliktą atsakovo Buto būklės įvertinimą ir pasiūlymus gyventojams dėl galimo nustatytų problemų sprendimo. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo ir išlaidas techninei namo priežiūrai.

Dėl atsakovo pareigos mokėti už laiptinių valymą

49. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutiko su pirmosios instancijos teismo ieškovei priteista 203,98 Eur suma už bendro naudojimo patalpų valymą, nes laiptinės prie atsakovui priklausančio Buto niekas nevalė, o ieškovė nepateikė valymo grafikų, duomenų, kokia įmonė teikė valymo paslaugas, valymo darbų priėmimo-perdavimo aktų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovo argumentais.

50. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).

51. Minėtas reguliavimas reiškia ir tai, kad butų ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

52. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė duomenis, kad Namo gyventojų prašymu buvo organizuotas balsavimas raštu dėl valymo paslaugų teikimo. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2018 m. rugpjūčio 24 d. protokolas Nr. NB-SPV-18-000375 patvirtina, kad laiptinių valymui pritarė I-os ir II-ios laiptinių gyventojai, balsavimo metu taip pat buvo nuspręsta dėl teikiamos valymo paslaugos tarifo – 0,0770 Eur už kv. m. Minėto protokolo ir jo metu užfiksuoto balsavimo duomenys nėra nuginčyti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo rėmėsi ir padarė išvadą, kad patys butų savininkai priėmė sprendimą dėl laiptinių valymo.

53. Ieškovė pateikė 2014 m. rugsėjo 1 d. su UAB „Miesto valymas“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią UAB „Miesto valymas“ įsipareigojo teikti ieškovės administruojamų patalpų, kurių adresai nurodyti atskiruose prieduose prie sutarties, patalpų valymo ir (ar) teritorijos tvarkymo bei priežiūros paslaugas. Ieškovė pateikė vėliau prie nurodytos sutarties su UAB „Mano aplinka“ (vėliau – UAB „Būsto aplinka“) nuo 2019 m. sudarytus susitarimus, pagal kuriuos buvo papildytas atliktų darbų aktas, į jį įtraukiant ir Namo bendrų patalpų valymo darbus (el. b., failas 2, l. 30-199). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodyti duomenys patvirtina, kad Name buvo teikiamos laiptinių valymo paslaugos.

54. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo su UAB „Mano aplinka“ dirbančia valytoja sudarytas susitarimas dėl laiptinės prie atsakovo Buto ne valymo, nepranešus apie tai ieškovei ir neinicijavus pakartotinio Namo gyventojų susirinkimo dėl valymo paslaugų būtinumo, neatleidžia atsakovo nuo pareigos mokėti ieškovei už valymo paslaugas, dėl kurių teikimo pritarė dauguma Namo gyventojų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, teigdamas, kad byla buvo vilkinama dėl ieškovės kaltės, nagrinėta byla buvo nesudėtinga, ginčo suma nedidelė, todėl priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovo argumentais.

56. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

57. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas paremtas principu, kad „pralaimėjęs moka“; bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys), tačiau proceso įstatyme suteikiama teismui galimybė nukrypti nuo nurodyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018).

58. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

59. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus.

60. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 21 Eur žyminis mokestis, 2,64 Eur už nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 1,81 Eur už gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, taip pat 1 271,21 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą.

61. Nagrinėjamoje byloje ieškovę iš pradžių atstovavo advokatų profesinė bendrija „TRINITI LT“, kuriai ieškovė už ieškinio parengimą sumokėjo 60,00 Eur. Po atsakovo atsiliepimo, tarp šalių kilus teisminiam ginčui, ieškovę atstovavo advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas ir advokato padėjėjas, kurie pateikė savo suteiktas paslaugas detalizuojančias darbų ataskaitas ir pagal jas išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovės atstovo suteiktas paslaugas sudarė ieškovės atstovavimas teismo posėdžiuose, pasirengimas teismo posėdžiui bei rašytinių paaiškinimų rengimas.

62. Pagal Rekomendacijų 8.17 ir 8.19 punktus už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą taip pat už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas įkainis ieškovės atstovavimo metu 2021 m. vasario-lapkričio mėnesiais pagal tuo metu buvusį vidutinį mėnesinį darbo užmokestį buvo nuo 145,48 Eur iki 156,64 Eur. Taigi ieškovės atstovų darbų ataskaitose ir išrašytose sąskaitose nurodyti taikyti įkainiai už vieną valandą neviršijo Rekomendacijose nustatytų dydžių. Šią išvadą pagrįstai padarė ir pirmosios instancijos teismas. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į ieškovės procesinį elgesį, pripažino, kad jis nulėmė bylinėjimosi išlaidų padidėjimą, dėl to sumažino bylinėjimosi išlaidas iki 850 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks sumažinimas yra pagrįstas, dėl to nėra pagrindo dar labiau mažinti ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

Dėl procesinės bylos baigties

63. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

64. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

65. Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinius skundus. Ieškovė pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 665,50 Eur, už atsiliepimą į apeliacinį skundą dėl papildomo teismo sprendimo sumokėjo – 598,95 Eur, iš viso – 1 264,45 Eur. Minėta suma neviršija pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 8.11 punktą numatyto 2 183,09 Eur maksimalaus dydžio, mokėtino už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Dėl to iš atsakovo ieškovei priteistina 1 264,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

netenkinti atsakovo J. P. apeliacinių skundų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir 2022 m. sausio 21 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti ieškovei UAB „Mano Būstas Vilnius“, j.a.k. 121452091, iš atsakovo J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 264,45 (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt keturis eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.