Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovui J. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos. Atsakovui šaukimai į teismo posėdį buvo išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei per elektroninių paslaugų sistemą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas yra prisijungęs prie elektroninių paslaugų sistemos ir teismo šaukimas jam įteiktas per minėtą sistemą. Byloje yra ieškovės prašymas, esant nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovė ieškinyje detalizavo, iš ko susidaro atsakovo skola – 51,40 Eur už namo (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, 4,27 Eur už elektrą, 111 Eur kaupiamųjų lėšų, 160,40 Eur už namo priežiūrą/eksploataciją bei 23,61 Eur palūkanų. Ieškovė taip pat prašė priteisti 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Nustatyta, kad remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-09 įsakymu Nr. 30-1948, taip pat vėliau priimtu 2012-12-28 įsakymu Nr. 30 - 2616 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-09 įsakymo Nr. 30-1948 pakeitimo“ bei 2017-12-28 įsakymu Nr. 30-3400 ieškovė yra paskirta teikti namo (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas.

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovui J. P. name (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 110,94 kv m bendrojo naudingo ploto butas Nr. 18 su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis R-1, R-2 ir R-3 (1/6 iš 197,84 kv m), t.y. 32,84 kv. m ploto nebaigtame statyti gyvenamojo namo priestate 1a2p (e.c.b. I tomas, 2 b.l.).

Pažymėtina, kad tarp tų pačių šalių anksčiau buvo išnagrinėti ginčai civilinėse bylose Nr. 2-1163-912/2014 ir Nr. e2-876-466/2017, kuriose atsakovas J. P. teikė tokius pačius argumentus, kaip ir pakartojo šioje byloje.

Esminiai atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentai yra apie tai, kad ieškovė neturėjo teisės administruoti namo (duomenys neskelbtini), ir ieškovė nebuvo paskirta administruoti naujai pastatyto namo (duomenys neskelbtini), 6 – ių butų priestato. Ieškovė, apskaičiuodama mokesčius vadovavosi netinkamu namo plotu bei atsakovo turimos nuosavybės plotu, taikė netinkamus tarifus apskaičiuojant mokesčius, be to ieškovė neturi teisės reikalauti sumokėti išlaidų už elektros energijos tiekiamą bendrojo naudojimo objektams, nes atsakovas už elektros energiją tiesiogiai moka elektros energijos tiekėjui.

Atsakovo argumentai jau buvo įvertinti išnagrinėjus UAB „Naujamiesčio būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1163-912/2014. Vilniaus apygardos teismo 2014-09-09 nutartyje nustatytos aplinkybės bei padarytos išvados vertinamos kaip prejudiciniai faktai šiam ginčui (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 str. 2p.). Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad priestatas 1a2p yra pastato sudedamoji dalis ir jis kartu su namu (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti kaip vienas objektas, jiems suteiktas vienas bendras unikalus numeris. Todėl apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog UAB „Naujamiesčio būstas“ pagrįstai administravimo mokestį skaičiavo nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto namo (duomenys neskelbtini), 1365,12 kv. m ploto.

Ieškovė į šią bylą papildomai pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-28 įsakymą Nr. 30-3400, kuriuo ieškovei UAB „Naujamiesčio būstas“ pratęstas administravimo terminas namams pagal sąrašą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-09 įsakymu Nr. 30-1948, kurio 448 pozicijoje yra namas (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 1 365,12 kv m, o bendras naudingas plotas sudaro 1 112,17 kv. m. (e.c.b. I tomas, 89-109 b.l.). Nesant duomenų apie priestato adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimą nekilnojamojo turto registre kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, teigtina, kad ieškovė pagrįstai administruoja visą pastatą (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovui priklausantis butas Nr. 18. Ieškovė taiko atsakovui 0,023 Eur (0,08 Lt) administravimo mokesčio tarifą, kuris neviršija savivaldybės nustatyto dydžio.

Vilniaus apygardos teismo 2014-09-09 nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-2557-611/2014) nurodyta, kad apskaičiuojant proporcingai atsakovui tenkančią dalį reikia vadovautis duomenimis, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, t. y. atsakovo buto Nr. 18 plotas nurodytas 110,94 kv m. Pagal ieškovės pateiktą į šią bylą Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų 2017-11-24 išrašą atsakovui priklausančio buto (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 110,94 kv. m. Šioje byloje atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad būtų kreipęsis į VĮ Registrų centrą dėl buto ploto duomenų pakeitimo/įregistravimo. Dėl nurodyto ieškovė, apskaičiuodama atsakovui mokesčius, pagrįstai skolos susidarymo laikotarpiu vadovavosi atsakovo buto 110,94 kv. m plotu, nurodytu Nekilnojamojo turto registre.

Ieškovė nurodė, jog 2007-01-23 sudarė su AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (dabar AB „Energijos skirstymo operatorius“) „Įmokų už sunaudotą elektros energiją daugiabučiuose namuose ir (ar) bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose skirstymo ir surinkimo paslaugų teikimo sutartį“ Nr. 106936-20331/070041, pagal kurios 2.2, 2.4 punktus ieškovė įsipareigojo apmokėti elektros energijos tiekėjui už visą elektros energiją, sunaudotą bendroms reikmėms (laiptinėms, rūsiams apšviesti ar kt.) bei apskaičiuoti ir paskirstyti įmokas patalpų savininkams ar nuomininkams. Ieškovė nurodė, kad užfiksavusi įvadinio skaitiklio duomenis apie suvartotą bendroms reikmėms elektros energiją bei paskaičiavusi mokėtiną bendrą sumą ją padalina iš namo butų (nuo 13-to iki 18-to) ploto (544,72 kv. m), o gautą dydį padaugina iš konkretaus buto, kaip šiuo atveju atsakovo, 110,94 kv. m ploto. Pripažintina, kad ieškovės taikytas mokėtinų už suvartotą bendroms reikmėms elektros energiją sumų nustatymo būdas yra pagrįstas, nes mokėtina suma nustatoma proporcingai turimos nuosavybės dydžiui. Atsakovo teiginiai apie mokėjimus už elektros energiją tiesiogiai energijos tiekėjui, nepagrįsti įrodymais ir atsakovas ankstesnėse bylose nėra įrodęs, kad turi pagrindą atskirai mokėti už elektros energiją .

Atsakovas teigė, jog ieškovė netinkamai vykdo arba iš viso nevykdo namo techninė priežiūros. Ieškovė į bylą pateikė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnalą, iš kurio matyti, kad skolos susidarymo laikotarpiu namo techninė priežiūra buvo vykdoma (e.c.b. I tomas, 48-51, 56, 57 b. l.). Pažymėtina, kad atsakovo argumentai dėl jo buto trūkumų jau buvo vertinami anksčiau nagrinėtose bylose, o ieškovės realiai vykdytos aktualiu laikotarpiu namo techninės priežiūros, taip pat atliktų darbų, susijusių su namo eksploatacija, atsakovas nepaneigė.

Teismas pažymi, kad atsakovas į bylą nepateikė jokių priedų, kurie nurodyti jo atsiliepime į ieškinį ir triplike. Todėl, įvertinus besikartojančius atsakovo argumentus bei nesant pateiktų atsakovo įrodymų, kurie leistų pripažinti ieškovės reikalavimų dalyje dėl 327,07 Eur skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, už elektrą, nesumokėtų kaupiamųjų lėšų bei už namo priežiūrą/eksploataciją priteisimo nepagrįstumą, ieškinys toje dalyje tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi apmokėti administravimo išlaidas (CK 4.84 straipsnio 9 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (.82 straipsnio 4 dalis). Pripažintina, kad atsakovo prievolė mokėti už paslaugas kyla iš įstatymo ir atsakovas proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo priteistina 327,07 Eur už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir paslaugas ieškovės naudai.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 23,61 Eur materialiųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2017 m. spalio mėn. CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Nustatant priteistinų materialiųjų palūkanų dydį vadovaujamasi CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, kur numatytas 5 procentų metinių palūkanų dydis ir kurios priteistinos ieškovės naudai. Iš viso ieškovei priteistina iš atsakovo 350,68 Eur skolos.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (teismo įsakymo išdavimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, tenkinant ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminio mokesčio, 0,84 Eur už duomenų, susijusių su atsakovu, paiešką ir 30 Eur už advokatų bendrijos teisines paslaugas, iš viso - 45,87 Eur. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246, 259, 262, 285, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 350,68 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (350,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 45,87 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“, į. k. 121452091, naudai.

Priteisti iš atsakovo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 10,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660 ).

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagossąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.