Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ir atsakovo J. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovui J. P. dėl skolos priteisimo ir atsakovo J. P. priešieškinį ieškovui UAB „Naujamiesčio būstas“ dėl baudos skyrimo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys 769-oji gyvenamojo namo statybos bendrija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, VĮ Registrų centras ir UAB „Vilniaus vandenys“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

remiantis 769-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos prašymu bei nekilojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2011-04-21 buvo įregistruotas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priestatas, o ne atskiras nekilojamojo turto objektas. Priestato sąvoka apibrėžta Statybos techniniuose reglamentuose ir yra prie esamo pastato pristatytas statinys, susietas su juo funkcionaliai ir tiesioginiu įėjimu iš pastato į priestatą. Atsakovo butas yra gyvenamojo namo priestate, vadinasi, atsakovas, kaip (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo bendrasavininkas, yra priskiriamas subjektams, turintiems CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 4 d., DNSBĮ 2 str. 11 p. nustatytas pareigas. Prievolė išlaikyti bendrojo naudojimo objektus yra įstatyme nustatyta daugiabučio gyvenamojo namo savininko imperatyvi pareiga. Vilniaus miesto savivaldybė, skirdama namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, neturi teisė iš esamo nekilnojamojo daikto išskirti namo bendrasavininką ar sukurti tokį teisinį reguliavimą, kuris panaikintų konkretaus namo bendrasavininko turimą nuosavybės teisę į namo bendrojo naudojimo objektus ar atleistų jį nuo pareigos prisidėti prie namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir/ar išlaikymo. Apeliantas, veikdamas kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, vadovaujasi nekilnojamojo turto registre esančia informacija apie namo plotą bei neturi pagrindo neskaičiuoti mokesčių vienam iš namo bendrasavininkų, kadangi savivaldybės sprendimu administratorius yra paskiriamas administruoti visą namą, o ne namo dalį, priešingu atveju būtų pažeistos kitų namo bendrasavininkių teisės ir teisėti interesai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2011 m. bendrojo naudojimo objektų aprašu, kuriame nurodytas visas gyvenamojo namo plotas įskaitant ir priestatą, patvirtinantis, kad administratorius administravo ir priestatą, kaip neatsiejamą namo dalį. Aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nebuvo nurodytas visas negyvenamojo namo bendrasis plotas, neturi teisinės įtakos, kadangi namo priestatas 2011-03-17 pripažintas tinkamu naudoti ir 2011-04-21 įregistruotas nekilnojamojo turto registre, kurio duomenimis ieškovas vadovaujasi, apskaičiuodamas mokesčius.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ apeliacinis skundas tenkinamas, atsakovo J. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

Byloje kilęs ginčas dėl daugiabučio namo buto savininko – atsakovo – pareigos mokėti išlaidas, skirtas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius ir kitas rinkliavas.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai (byloje aktuali straipsnių redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Byloje nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Šis atsakovo butas yra daugiabučio namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), priestate, kuris pastatytas po rekonstrukcijos 2002–2011 metais (t. 2, b.l. 36-37). Priestato bendras plotas – 735,20 kv. m (t.2, b.l.40). 2011 m. kovo 7 d. daugiabučio gyvenamojo namo priestato pripažinimo tinkamu naudoti aktu priestatas pripažintas tinkamu naudoti ir 2011-04-21 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (t.1, b.l. 97, 98). Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymu Nr.30-41 ieškovas paskirtas Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi, jam priskirtas administruoti namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įsakymo eilutėse nurodytas namo plotas – 552,49 kv.m., butų skaičius – 11 (t.I, b.l. 109-110). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-09 įsakymu Nr.30-1948 minėtas 2006-01-16 įsakymas pripažintas netekusiu galios bei patvirtintas ieškovo administruojamų daugiabučių namų sąrašas, tarp kurių yra ir namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įsakyme nurodytas namo bendrasis plotas – 1365,12 kv.m., gyvenamųjų patalpų – 15 ir nustatytas 0,08 Lt/kv.m. administravimo mokestis (t. II, b.l. 73-74; 89). Ieškovas ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 798 Lt skolos, kaip buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininko, už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir eksploatavimą už laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2012-12-31. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis aukščiau minėtu 2012-10-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, konstatavo, kad ieškovas teisėtai administruoja ir prižiūri prie namo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje pastatytą priestatą tik nuo 2012-10-09, todėl neturi teisės reikalauti skolos iš atsakovo, susidariusios iki 2012 m. spalio mėnesio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl žemiau išdėstytų motyvų yra nepagrįsta.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2011-04-21 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priestatas, kuriame yra atsakovui priklausantis butas. Remiantis Statybos techninio reglamento 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6.1 punkto nuostatomis, priestatas yra pastato sudedamoji dalis, be to, priestatas 1a2b ir namas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra įregistruoti kaip vienas objektas, abiems objektams suteiktas vienas unikalus numeris. Taigi, atsakovas, kuriam priklauso butas, esantis namo priestate, laikytinas namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų bendrasavininku ir jam taikytinos CK 4.82 str. 3 d. nustatytos pareigos – proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius dar 2006-01-16 įsakymu paskyrė ieškovą namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje administratoriumi, tuo tarpu vien aplinkybė, kad šio įsakymo galiojimo metu pasikeitė namo bendrasis plotas ir butų/patalpų skaičius visiškai nereiškia, kad namo administratorius neturi prižiūrėti papildomo name atsiradusio ploto ir bendrųjų patalpų, o bendrasavininkai neturi prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo. Vien formalumas, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius tik praėjus daugiau nei 5 mėnesiams po realaus ir faktinio namo ploto padidėjimo, 2012-10-09 įsakyme nurodė teisingą namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plotą, negali atleisti namo bendrasavininko nuo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo. Tuo labiau, kad, kaip ir nurodė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, teisės aktai nenumato įgaliojimų Vilniaus miesto savivaldybės administracijai duoti privalomų įpareigojimų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriui dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ar administravimo, o remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 42 p. savivaldybė tik prižiūri ir kontroliuoja savivaldybės paskirtų administratorių veiklą, ši kontrolė pasireiškia tam tikra administratoriaus veiklos atskaitomybe savivaldybei. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius paskyrė ieškovą viso namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administratoriumi, todėl pasikeitus namo bendrajam plotui, ieškovas pagrįstai administravimo mokestį skaičiavo nuo 2011-04-21 Nekilnojamojo turto registre įregistruoto namo ploto – 1365,12 kv.m. Laikant, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu paskyrė namo bendrojo naudojimo objektų administratorių ne visam namui, o tik tam tikram jo plotui, būtų pažeistos tiek namo administratoriaus, tiek ir butų savininkų teisės ir interesai. Taigi, netinkamas namo ploto ar patalpų skaičiaus nurodymas įsakyme nesudaro pagrindo laikyti, kad administratorius naujai atsiradusių ir įregistruotų patalpų neturėjo prižiūrėti. Pažymėtina ir tai, kad remiantis LR Vyriausybės 2011-05-23 nutarimu Nr.603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.1 p., administratorius sudaro namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, prireikus jį papildo arba keičia. Aprašą administratorius pateikia savivaldybės administracijos direktoriui arba jo įgaliotam atstovui, o aprašo kopiją – patalpų savininkams ir kitiems administratoriui žinomiems su administruojamu turtu susijusiems suinteresuotiems asmenims. Ieškovas dar 2012-03-26 pateikė daugiabučio namo D.Poškos, g. 48, Vilniuje aprašą tiek savivaldybės administracijos direktoriui, tiek ir atsakovui, o šiame apraše yra aiškiai nurodyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasis plotas sudaro 1365,12 kv.m., o butų skaičius – 15 (t. II, b.l. 29-32). Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad ieškovas faktiškai administravo bei prižiūrėjo ir priestatą, kaip neatsiejamą namo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį, o vien formalus bendrojo ploto neatitikimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nesudaro pagrindo konstatuoti, kad paslaugos nebuvo teikiamos ar kad atsakovas neturi pareigos, įtvirtintos CK 4.82 str. 3 d.

Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad 769-oji gyvenamojo namo statybos bendrija yra įsteigta siekiant aprūpinti jos narius gyvenamaisiais butais, tuo tarpu gyvenamųjų namų savininkų bendrija yra skirta valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus (LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str.), taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šios bendrijos turi skirtingus tikslus. Be to, nors 769-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos įstatų 37 p. yra numatyta, kad baigus statyti gyvenamąjį namą, turi būti sudaryta gyvenamojo namo savininkų bendrija, tokia bendrija name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra įsteigta, todėl remiantis CK 4.84 str. 1 d. nuostatomis, namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrįstai paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pažymėtina, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr.1-1206 patvirtintos Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos 3 lentelę iki 10 metų pastato maksimalus administravimo tarifas yra 0,105 Lt/ kv. m. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. spalio 9 d. įsakyme Nr. 30-1948 nustatė, kad daugiabučio namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) administravimo mokestis yra 0,08 Lt/ kv.m. Šis mokestis neviršija nustatyto maksimalaus administravimo tarifo, duomenų, kad ieškovas būtų taikęs didesnius tarifus, byloje nėra, tokių duomenų atsakovas taip pat nepateikė, todėl priešingi jo argumentai laikytini nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovo buto plotas sudaro 110,94 kv.m. (t. I, b.l. 38). Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Atsakovo buto plotas, nurodytas Nekilnojamojo turto registre, nėra nuginčytas, todėl namo administratorius pagrįstai administravimo ir priežiūros mokestį skaičiavo nuo registre nurodyto buto ploto. Remiantis ieškovo skolų valdymo ataskaita, nuo 2012-06-01 iki 2012-12-31 šis mokestis sudaro 798 Lt, duomenų, kad šios sumos yra paskaičiuotos neteisingai, atsakovas nepateikė, kaip ir nepateikė jokių įrodymų, kad mokesčius už elektrą moka tiesiogiai AB „Lesto“, todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovui. CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo 5 proc. metinių palūkanų reikalavimas taip pat yra pagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalaudamas žalos atlyginimo, atsakovas turi įrodyti ieškovo civilinės atsakomybės sąlygas, numatytas CK 6.246-6.250 str., t.y. neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį ir patirtą žalą. CPK 178 str. įtvirtinta pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimus. Atsakovas neįrodė jokių ieškovo neteisėtų veiksmų, kaltės ir patirtos žalos ir jos dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinį, ypač nustačius, kad ieškovas pagrįstai reikalauja skolos atlyginimo iš atsakovo, teisėtai atmetė.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui, sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, Nr. 4968/99, 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, A n. 288, p; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010;2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-462/2011 ir kt.), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nepasisako, kadangi jie neturi jokios teisinės reikšmės ginčui.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas turi pagrįstą reikalavimą į 798 Lt atsakovo skolą, susidariusią nuo 2011-06-01 iki 2012-12-31, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo ieškinį dalyje dėl skolos nuo 2011-06-01 iki 2012-10-01 atmetė. Atsižvelgiant į nustatytas byloje faktines aplinkybes ir aukščiau aptartus motyvus, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje pakeisti ir ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant visą skolą iš atsakovo, susidariusią nuo 2011-06-01 iki 2012-12-31, t.y. 798 Lt, bei 5 proc. metines palūkas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme: ieškovo ieškinį tenkinus, o atsakovo priešieškinį atmetus, iš atsakovo ieškovui priteistina 332 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas taip pat patyrė 296 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinį skundą tenkinus, ši suma priteistina iš atsakovo (CPK 93 str.). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą bei priešieškinį, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą dalyje, kuria tik iš dalies tenkintas ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinys, pakeisti ir ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį tenkinti visiškai – priteisti ieškovui UAB „Naujamiesčio būstas“ iš atsakovo J. P. 798 Lt (septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 798 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-02-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat 332 (tris šimtus trisdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas atsakovo J. P. priešieškinys, palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo J. P. 296 Lt (du šimtus devyniasdešimt šešis litus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų ieškovui UAB „Naujamiesčio būstas“.