Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Veikmės statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės ,,Fiat Lux“ bankroto byloje atsisakyta patvirtinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Veikmės statyba“ finansinį reikalavimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

23. 2022 m. gruodžio 15 d. užsakovė UAB „Veikmės statyba“, vadovaudamasi sutarties 9.1 papunkčiu, pareikalavo nuo 2022 m. gruodžio 16 d. sustabdyti darbus.

27. 2024 m. rugsėjo 11 d. pareiškėja su UAB „Elrema“ sudarė rangos darbų sutartį Nr. SAN2_S_ELRE_2024-09-11 dėl elektrotechnikos įrengimo darbų objekte (gydymo paskirties pastatų komplekso (duomenys neskelbtini), statybos ir rekonstravimo, pediatrijos korpuso (P2), požeminės jungties atlikimo; nustatyta sutarties kaina – 257 324,96 Eur be PVM. Šios sutarties šalys 2024 m. spalio 30 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 dėl papildomų darbų atlikimo, už kuriuos pareiškėja įsipareigojo sumokėti 325 254,32 Eur be PVM, atitinkamai padidinti bendrą sutarties kainą iki 582 579,28 Eur be PVM.

Dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo bankroto byloje tvarkos

28. Kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41–42 straipsniuose. Kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 1, 2 dalys). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys). Pagal JANĮ 42 straipsnio 3 dalį teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

29. Pažymėtina, kad kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

Dėl sutartinių įsipareigojimų (ne)pažeidimo

30. Vertinant apeliantės finansinio reikalavimo sudėtinių dalių (t. y. tiek antrojo etapo reikalavimo (38 526,40 Eur baudos ir 11 250 Eur delspinigių), tiek reikalavimo dėl 491 475,20 Eur nuostolių (kainų skirtumo, sudarius pakeičiančią rangos darbų sutartį)) pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar atsakovė tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. ar ji pažeidė sutartį ir būtent dėl to rangos darbų sutartis buvo nutraukta.

31. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, t. y. neįrodė būtinos apeliantės reikalavimui tenkinti civilinės atsakomybės sąlygų visumos. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka, pažymi, kad nemokumo administratorė neginčijo sutarties nutraukimo, todėl yra akivaizdu, jog atsakovė pažeidė sutartį. Teismo argumentus, kad apeliantė nepagrindė, jog atsakovė nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, apeliantė laiko neatitinkančiais byloje pateiktų įrodymų visumos ir faktinės situacijos.

32. Teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia apeliantės dėmesį, kad aplinkybė, jog kita sutarties šalis neginčijo sutarties nutraukimo, savaime neriboja jos teisės įrodinėti, o teismui vertinti sutarties (ne)pažeidimo fakto.

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai abi šalys nesiekia tęsti sutarties ir ginčas kyla tik dėl sutarties nutraukimo padarinių (restitucijos, nuostolių atlyginimo) taikymo, nėra būtina, kad su ieškovo reikalaujamų padarinių taikymu nesutinkanti šalis reikštų savarankišką reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Bylą nagrinėjantis teismas privalo iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja, kad sutarties nepažeidė, nepriklausomai nuo to, tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-196-915/2015).

34. Nagrinėjamu atveju atsakovė laikėsi pozicijos, kad apeliantė neįrodė, jog atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, tačiau dėl rangos darbų sutarties nutraukimą lėmusių faktinių aplinkybių iš esmės nepasisakė.

35. Iš 2024 m. rugsėjo 10 d. pranešimo turinio nustatyta, kad apeliantė su atsakove sudarytą rangos darbų sutartį nutraukė remdamasi sutarties bendrųjų sąlygų dalies 19.1 (i) papunkčiu (šios nutarties 26 punktas).

36. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 19.1 (i) papunktį, užsakovė turi teisę vienašališkai, nesikreipdama į teismą, nutraukti sutartį, kai dėl rangovės kaltės darbų vykdymas yra laiku nepradedamas arba uždelsiamas vykdyti pagal grafiką ir per 5 (penkias) darbo dienas po užsakovės įspėjimo dėl grafiko pažeidimo gavimo rangovė nepasiekia pagal grafiką reikiamo darbų progreso arba nepradeda laiku vykdyti darbų arba kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal sutartį arba nevykdo darbų pagal grafiką ir tampa aišku, kad juos baigti iki darbų atlikimo termino pabaigos neįmanoma.

37. Pranešime dėl sutarties nutraukimo, be kita ko, nurodyta, kad užsakovė 2024 m. liepos 2 d. elektroniniu paštu informavo, jog negauna informacijos apie darbų atnaujinimą ir prašė kuo skubiau atnaujinti darbus; pažymėta, kad iki šio pranešimo pateikimo dienos rangovė nėra pateikusi atnaujinto darbų vykdymo grafiko, nevykdo savo įsipareigojimo kiekvieną savaitę suderinti su užsakove detalų (kiekvienos dienos) darbų planą ir pateikti kiekvienos praėjusios savaitės darbų plano statusą su detalizuotomis neįvykdytų darbų priežastimis (sutarties bendrųjų sąlygų 3.16 papunktis). Apeliantė informavo rangovę apie sutarties nutraukimą, atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją bei rangovės įsipareigojimo pateikti atnaujintą darbų vykdymo grafiką bei kitų įsipareigojimų nevykdymą (įskaitant, bet neapsiribojant, statybos darbų žurnalo neužpildymą, defektų neištaisymą), netinkamą vykdymą. Pagrįsdama nemokumo administratoriui teikiamą finansinį reikalavimą UAB „Fiat Lux“ bankroto byloje, apeliantė nurodė, kad rangovė visų darbų pagal rangos darbų sutartį nepabaigė, be to, dalis darbų atlikta su trūkumais (defektais).

38. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, apeliantės pranešime dėl sutarties nutraukimo, pareiškime dėl patikslinto finansinio reikalavimo pateikimo bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių nevertino (nenustatinėjo), pasisakė iš esmės tik dėl dviejų apeliantės pateiktų įrodymų, t. y. defektų apžiūros akto bei antstolio R. V. 2024 m. spalio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 128-24-3268 įrodomosios reikšmės. Iš apskųstos nutarties turinio nėra aišku, ar teismas laikė, kad atsakovė įvykdė visus sutartimi (papildomu susitarimu) nustatytus įsipareigojimus, ar kad darbai neatlikti (nepabaigti), tačiau sutartis nutraukta dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių (ne dėl atsakovės kaltės).

39. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti jų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Teismas turi įvertinti įrodymų visumą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas; 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-701/2025, 32 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-403/2025, 51 punktas).

40. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl defektų apžiūros akto įrodomosios vertės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šio dokumento trūkumus, tačiau neįvertino kitų byloje esančių įrodymų, kuriuose užfiksuota objekto (jo dalių) būklė visumos. Pažymėtina, kad aplinkybės apie UAB „Elrema“ iki darbų pradžios atliktos objekto apžiūros metu nustatytus trūkumus nurodytos ir pareiškėjos su UAB „Elrema“ 2024 m. rugsėjo 11 d. sudarytos sutarties priede Nr. 5 (darbų sąmatoje). Atitinkama informacija užfiksuota 2024 m. spalio 10 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Teismas nurodęs, kad šiame protokole užfiksuotos aplinkybės nepagrindžia, jog atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, šių dokumentų turinio neanalizavo, užfiksuotų aplinkybių nepalygino su kituose dokumentuose esančia informacija. Argumentas, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota pastato išorė, vidus, pateikiamos atskiros, pavienės įvairių laidų, patalpų nuotraukos, nelaikytinas pakankamu minėtai teismo išvadai pagrįsti, atitinkamoms aplinkybėms nustatyti.

41. Minėta, kad 2024 m. vasario 8 d. papildomu susitarimu šalys susitarė dėl likusių darbų kainos (278 856,80 Eur be PVM (337 416,73 Eur su PVM)), darbų pabaigos (2024 m. liepos 20 d.) bei numatė, kad prieš 2 dienas iki darbų pradžios rangovė pateiks detalų darbų vykdymo grafiką. Apeliantė pateikė įrodymus, kad po papildomo susitarimo pasirašymo atsakovė atliko ir perdavė darbų už 38 968,21 Eur be PVM (47 151,53 Eur su PVM); likusi suma (pažymoje apie atliktų darbų ir išlaidų vertę laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. nurodyta likusi neatliktų darbų suma) – 239 888,59 Eur be PVM (290 265,19 Eur – su PVM). Įrodymų apie atsakovės darbus, atliktus po 2024 m. gegužės mėnesio, taigi ir apie visų darbų, numatytų rangos darbų sutartyje, užbaigimą, byloje nėra.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas į bylą pateiktus įrodymus vertino formaliai, neatsižvelgdamas į jų visumą, nenustatė ginčui reikšmingų aplinkybių, įskaitant, dėl kokios priežasties nutrūko šalių sutartiniai santykiai. Aplinkybę, kad dalies pagal sutartį numatytų darbų atsakovė neatliko, o atliktų darbų dalis yra su trūkumais, apeliantė įrodinėjo ne tik defektų apžiūros aktu bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tačiau ir dokumentais apie perduotus darbus (jų vertę), sutarties bei papildomo susitarimo nuostatomis, pranešimais atsakovei. Teismo išvada, kad pareiškėja neįrodė, jog atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, padaryta skubotai, nevertinus duomenų apie rangos sutartyje atsakovės prisiimtų įsipareigojimų apimtį, atsakovės ieškovei perduotų darbų kiekį bei vertę, aplinkybės, kad byloje nėra įrodymų apie atsakovės darbus, atliktus po 2024 m. gegužės mėnesio, taip pat šalių susirašinėjimo turinio. Atsižvelgiant į rangos darbų sutartyje (sąmatoje) nurodytų darbų apibūdinimą, kuris yra itin bendro pobūdžio (elektros tinklų įrengimas), svarbi ir atsakovės pozicija dėl likusių darbų pobūdžio bei kiekio, jos atliktų bei apeliantės pasamdytos naujos rangovės įsipareigotų atlikti darbų santykio su projektine dokumentacija ir pan. Taigi, nevertinus ginčo nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

Dėl pareiškėjos antrojo etapo reikalavimų (baudos ir delspinigių)

43. Apeliantės finansinio reikalavimo dalies dėl 38 526,40 Eur baudos pagrindas – rangos darbų sutarties bendrųjų sąlygų 19.6 papunktyje įtvirtinta nuostata, siejama su rangos sutarties nutraukimu pagal 19.1 papunktį. Sutarties 19.6 papunktyje įtvirtinta, kad, nutraukus sutartį 19.1 papunktyje nurodytais pagrindais, rangovė privalo sumokėti užsakovei 10 proc. (dešimties procentų) visos sutartyje nurodytos kainos dydžio baudą, atlyginti užsakovei visus dėl tokio sutarties nutraukimo užsakovės patirtus bei su tuo susijusius nuostolius, kiek jų nepadengia pirmiau nurodytos baudos sumokėjimas.

44. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad neįrodyta, jog atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, tačiau nevertinęs, ar egzistuoja minėtame rangos darbų sutarties punkte nurodytos sąlygos, dėl šio reikalavimo pagrįstumo iš esmės nepasisakė.

45. Apeliantės finansinio reikalavimo dalis dėl 11 250 Eur delspinigių grindžiama rangos darbų sutarties bendrųjų sąlygų 17.2 (x) papunkčiu, kuriame nustatyta, kad rangovė, pažeidusi bet kurį kitą šioje sutartyje įtvirtintą rangovės įsipareigojimą, moka užsakovei 150 Eur dydžio baudą už kiekvieną vykdyti įsipareigojimą pradelstą dieną ar už kiekvieną nustatytą pažeidimo faktą, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio. Tokiu pažeidimu (pranešime dėl sutarties nutraukimo, pareiškime dėl patikslinto reikalavimo bei 2025 m. gegužės 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose) apeliantė laikė papildomo susitarimo 5 punkto sąlygų nevykdymą, t. y. tai, kad atsakovė nepateikė detalaus likusių darbų vykdymo grafiko. Teisėjų kolegija pritaria atskirajame skunde išdėstytai pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas dėl šių reikalavimų nepasisakė. Tačiau nesutiktina, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytas absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y., kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Pažymėtina, kad apskųstos nutarties 48 punkte teismas nurodė, jog apeliantės prašymas dėl 491 475,20 Eur antrosios eilės pirmojo etapo finansinio reikalavimo ir 49 776,60 Eur antrosios eilės antrojo etapo finansinio reikalavimo tvirtinimo bankrutuojančios UAB ,,Fiat Lux“ bankroto byloje laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas. Rezoliucinėje nutarties dalyje nutarta netvirtinti viso apeliantės pareikšto finansinio reikalavimo. Tačiau, minėta, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs bendro pobūdžio išvadą, jog apeliantė neįrodė atsakovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimo, neanalizavo aplinkybių, kurias apeliantė nurodė kaip delspinigių skaičiavimo pagrindą, o tai leidžia konstatuoti, kad teismas neatskleidė bylos dėl šio reikalavimo esmės.

Dėl teisės į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą sąlygų

46. Apeliantės 491 475,20 Eur finansinis reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovei nepabaigus visų darbų pagal rangos darbų sutartį ir dalį darbų atlikus su trūkumais, apeliantė buvo priversta pasitelkti trečiuosius asmenis ir dėl to patyrė nuostolius.

47. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.

48. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta sutarties šalies teisė sudaryti nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį reiškia galimybę sutarties šaliai pasiekti, kad nutrauktos sutarties prievolė bus įvykdyta realiai, bet jau kito kontrahento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021, 30 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sutartinė atsakomybė gina lūkesčių interesą. Jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Dėl to taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusi šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 91–92 punktai).

49. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-687/2017, 25 punktas).

50. Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad apeliantė neįrodė ne tik atsakovės įvykdyto rangos darbų sutarties pažeidimo, tačiau ir ketvirtosios analizuojamos teisės normos taikymo sąlygos, nes, nesulaukusi sutarties nutraukimo su UAB ,,Fiat Lux“ termino (2024 m. rugsėjo 17 d.), apeliantė sudarė naują rangos darbo sutartį su trečiuoju asmeniu. Teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, kad pakeičianti sutartis gali būti sudaryta tik po to, kai nutraukiamas pradinis susitarimas ir neįvykdyta visiškai ar iš dalies sutartinė prievolė (prievolės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017). Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad kasacinio teismo praktikoje nenustatyta, jog pakeičiančią sutartį galima sudaryti tik tada, kai yra suėjęs pranešime apie sutarties nutraukimą nustatytas terminas. Apeliantė pabrėžia buvusią būtinybę operatyviai užtikrinti statybos darbų tęstinumą, išvengti baudų, nurodo, kad atsakovė pranešimo neginčijo, po jo išsiuntimo teisiniai santykiai tarp šalių nutrūko.

51. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių argumentų, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė faktinės situacijos (sutarties vykdymo aplinkybių), buvusios pranešimo išsiuntimo metu, nevertino, ar egzistavo būtinumas (ypatingas poreikis) apeliantei skubiai, t. y. išsiuntus pranešimą dėl sutarties nutraukimo, atlikti likusius rangos darbų sutartyje numatytus darbus, nevertino, ar darbų perdavimas naujai rangovei šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomas faktiniu sutarties nutraukimu, nesvarstė, ar šioje nutarties dalyje nurodytos aplinkybės (jeigu būtų nustatytos) gali būti pagrindas sutartį su nauja rangove laikyti pakeičiančia sutartimi.

52. Net ir tuo atveju, jeigu nebūtų pagrindo sutartį su nauja rangove laikyti pakeičiančia sutartimi, turi būti sprendžiama, ar apeliantės pareikštas finansinis reikalavimas nepagrįstas kitais įstatyme ar šalių sudarytoje sutartyje nustatytais pagrindais. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 41punktas; 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024, 35 punktas).

53. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant CK 6.258 straipsnio 5 dalies taikymo klausimą, būtina, inter alia (be kita ko), išsiaiškinti, kokia yra pirminės sutarties įvykdymo (neįvykdymo) apimtis, pakeičiančios sutarties dalykas ir santykis tarp šių dviejų kriterijų. Nukentėjusios sutarties šalies teisių gynimo būdas, įtvirtintas CK 6.258 straipsnio 5 dalyje, yra taikomas kainų tarp pirminės ir pakeičiančios sutarčių skirtumui padengti (atlyginti). Todėl, be aplinkybių, tokių kaip – ar apskaičiuojant nuostolius, nebuvo įskaičiuotos papildomų darbų, medžiagų kainos, taip pat vertinant, kas lėmė didelį kainų skirtumą, atsižvelgiant į darbų atlikimo terminų trukmę ir galimą infliacijos įtaką kainų skirtumui, ekonominės sąlygos ir kt., turi būti išsiaiškinta, ar egzistuoja kainų pagal sutartis skirtumas, jeigu taip, ar kainų skirtumas gali būti laikomas protingu, ar, apskaičiuojant nuostolius, neįskaičiuotos darbų, kurie nebuvo nustatyti atlikti pirminėje sutartyje, kainos, ar pakeičiančios sutartys sudarytos protingomis ir ekonomiškai naudingomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017, 50 punktas).

54. Taigi, nagrinėjamo ginčo išsprendimui svarbu nustatyti, kokios apimties darbus (kokį rezultatą pasiekti) buvo įsipareigojusi atlikti atsakovė rangos darbų sutartimi ir (ar) kokie darbai liko neatlikti (ar atlikti su trūkumais) bei dėl kokios priežasties, ar būtent šiuos darbus įsipareigojo atlikti trečiasis asmuo, su kuriuo apeliantė pasirašė 2024 m. rugsėjo 11 d. rangos darbų sutartį, taip pat ar apeliantės nurodytos įsigytos prekės (patirtos išlaidos) yra susijusios su atsakovės neįvykdytais įsipareigojimais, jeigu taip, būtina įvertinti, ar naujos rangos darbų ir prekių įsigijimo sutartys sudarytos protingomis ir ekonomiškai naudingomis sąlygomis.

55. Apskųstoje nutartyje, pasisakydamas dėl apeliantės nurodytų patirtų nuostolių pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas akcentavo tai, kad apeliantė neinformavo atsakovės apie kreipimąsi į UAB „Elrema“ dėl defektų apžiūros akto surašymo, iškart po pranešimo dėl sutarties nutraukimo sudarė rangos darbų sutartį su ta pačia bendrove, kuri surašė defektų apžiūros aktą. Teismo vertinimu, toks apeliantės elgesys pažeidžia šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, nes atsakovė neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos ir prieštaravimų dėl fiksuotų aplinkybių.

56. Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovės neinformavimas apie jos atliktų darbų apžiūros faktą gali turėti įtakos apeliantės finansinio reikalavimo pagrįstumo, jo dydžio vertinimui, tačiau, minėta (nutarties 40-42 punktai), kad, spręsdamas ginčą, teismas turi atsižvelgti į byloje pateiktų įrodymų visumą.

57. Apskųstoje nutartyje atkreiptas dėmesys į UAB „Elrema“ apeliantei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų bei banko mokėjimų duomenų (mokėtinų bei sumokėtų sumų) neatitikimą, taip pat jų nesutapimą su apeliantės nurodyta suma, tačiau tokios išvados padarytos, nepareikalavus papildomų apeliantės paaiškinimų ir jų neįvertinus. Atskirajame skunde apeliantė paaiškino, kad mokama mažesnė suma dėl 5 proc. sulaikomų sumų, o patikslinto finansinio reikalavimo teikimo dieną UAB „Elrema“ buvo atlikusi tiek darbų pagal sutartį, kokia buvo nurodyta atliktų mokėjimų suma. Pažymėtina, kad į bylą pateikta apeliantės su UAB „Elrema“ sudaryta rangos darbų sutartis, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę įvertinti šios sutarties šalių aptartas atsiskaitymo sąlygas, tačiau jų neįvertino, kilus neaiškumams, papildomų apeliantės paaiškinimų nepareikalavo. Apeliacine tvarka yra patikrinamas skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau byla nėra nagrinėjama iš naujo, todėl dėl naujų apeliantės argumentų teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti.

58. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantės išlaidas už generatoriaus įsigijimą, nutarė, kad apeliantės byloje esantys įrodymai nepagrindžia, jog nurodytas generatorius buvo įsigytas tam, kad būtų užtikrintas darbų tęstinumas dėl atsakovės UAB ,,Fiat Lux“ kaltės neatliktų darbų, o ne dėl kitų priežasčių. Apeliantė nesutinka su apskųstoje nutartyje padarytomis išvadomis šiuo klausimu. Pabrėžia, kad generatoriaus įrengimas objekte buvo būtinas pagal privalomuosius projekto sprendinius ir pateko į atsakovės prisiimtų įsipareigojimų apimtį pagal rangos darbų sutartį, taip pat nesutinka su teismo išvada, kad įsigytas generatorius liko kreditorės dispozicijoje. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus šiuo klausimu, sutinka su apeliantės pozicija, kad teismo išvados nėra pakankamai argumentuotos. Pažymėtina, kad papildomo susitarimo priede Nr. 3 yra minimi su dyzeliniu generatoriumi susiję techninio projekto sprendiniai, tačiau teismas jų neanalizavo; kuo pagrįsta išvada, kad byloje nėra duomenų, jog nupirktas generatorius buvo būtinas, kad generatorius liko kreditorės dispozicijoje bei gali būti naudojamas kituose objektuose, neatskleista. Teismas nesiaiškino šio klausimo išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, todėl nėra pagrindo laikyti, kad jis išnagrinėtas visapusiškai.

59. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad banko pavedimuose dėl medžiagų pirkimo nėra nurodyta aiški mokėjimo paskirtis, pabrėžia, jog apskųstos nutarties 45 punkte nurodytas mokėjimo numeris atitinka PVM sąskaitos faktūros numerį, o tokios informacijos pakanka, siekiant identifikuoti mokėjimą ir jo paskirtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog paminėti duomenys neatskleidžia, kokias sutartis (darbus) vykdant išlaidos buvo patirtos, tačiau teismas, kilus neaiškumui dėl pateiktų įrodymų ryšio su ginčui aktualia sutartimi, turėjo suteikti galimybę (pasiūlyti) apeliantei pateikti papildomus paaiškinimus ar įrodymus.

60. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje nors ir atkreipė dėmesį į tai, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. pranešime dėl sutarties nutraukimo apeliantės prašoma atlyginti nuostolių suma (170 868,77 Eur) reikšmingai skiriasi nuo prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo (491 475,20 Eur antrosios eilės pirmojo etapo ir 49 776,60 Eur antrojo etapo finansinio reikalavimo), tačiau aplinkybių dėl kainos padidėjimo nesiaiškino. Pažymėtina, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. apeliantės su rangove UAB „Elrema“ sudarytoje rangos darbų sutartyje, taip pat 2024 m. spalio 30 d. sudarytame papildomame susitarime nurodyta tiek darbų kaina, jos padidėjimas, tiek konkrečios darbų sąmatos. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų turinio, pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodytų apskaičiavimų nevertino.

61. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad, jeigu būtų nustatytas pagrindas sutartį, sudarytą su nauja rangove, laikyti pakeičiančia sutartimi ir taikyti CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatas ar kitą įstatyme ar sutartyje nustatytą nuostolių, trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo pagrindą, bet kuriuo atveju turi būti vertinamas tokių išlaidų atitikimas protingumo ir ekonominio naudingumo kriterijams.

62. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Atsižvelgdamas į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismo aktyvumas neturi pažeisti esminių civilinio proceso principų: aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1407-241/2020).

63. Visgi, pirmiau cituota teismų praktika nereiškia, kad teismas atleidžiamas nuo pareigos visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, įvertinti byloje pateiktus rašytinius duomenis bei padaryti atitinkamas išvadas, esant pagrįstam atvejui, pareikalauti papildomų įrodymų ir (ar) išklausyti bylos šalių paaiškinimų, klausimą nagrinėjant teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

64. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliantei tenka pareiga įrodyti finansinio reikalavimo pagrįstumą, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas veikė pernelyg pasyviai, nesivadovavo aktualia kasacinio teismo praktika, kad tinkamai išsiaiškintų apeliantės pateikto finansinio reikalavimo (ne)patvirtinimui reikšmingų, šioje nutartyje aptartų aplinkybių visumą bei ištirtų visus byloje pateiktus duomenis, kuriais apeliantė grindžia savo reikalavimą. Teismas, esant neaiškumams, gali įpareigoti apeliantę pateikti papildomus duomenis ar paaiškinimus, o esant poreikiui, šalis išklausyti žodinio teismo posėdžio metu.

Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo

65. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą išsprendė pernelyg formaliai, neatsižvelgęs į klausimo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai jų neišnagrinėjęs. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo neištirtų ir teisiškai neįvertintų aplinkybių pobūdį dėl apeliantės atskiruoju skundu skundžiamos teismo nutarties, daro išvadą, kad dėl kilusio ginčo būtina atlikti išsamų pateiktų įrodymų tyrimą bei vertinimą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo, egzistuoja šios nutarties panaikinimo ir klausimo perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindas.

66. Byloje nustatytas pažeidimas, teisėjų kolegijos įvertinimu, negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kadangi tai reikštų, kad byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties ir gali riboti dalyvaujančių byloje asmenų apeliacijos teises.

67. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.

68. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2024 m. rugsėjo 1 d. UAB „Elrema“ sudarytą 2021 m. kovo 24 d. defektų apžiūros aktą, pasirašytą A. C.. Šis įrodymas, apeliantės vertinimu, pagrindžia, kad atsakovė neatliko dalies sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pažymėjo, kad šis įrodymas dėl klaidos į bylą buvo pateiktas nepasirašytas.

69. Atsakovė prašo nepriimti apeliantės teikiamo naujo įrodymo. Teigia, kad teikiamo įrodymo autentiškumas kelia abejonių.

70. Kadangi apeliantės finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliantės su atskiruoju skundu pateiktų naujų rašytinių įrodymų priėmimo klausimas taip pat nesprendžiamas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį ginčą iš naujo, vadovaudamasis CPK įtvirtintomis įrodymų leistinumo ir sąsajumo taisyklėmis, turės įvertinti teikiamų duomenų aktualumą ginčui ir nuspręsti dėl jų priimtinumo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Veikmės statyba“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Fiat Lux“ bankroto byloje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.