Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos auditas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo ir pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos auditas“, Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, I. I. (I. I.), D. Č., E. P., R. P. (R. P.), J. R. ir J. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi finansų maklerio įmonė Baltic Stockholm Sparkassa.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujama nemokumo administratorės J. K. (toliau – ieškovė), ieškiniu prašė: 1) pripažinti neteisinga (netinkama) 2010 m. rugpjūčio 25 d. rinkos vertės nustatymo ataskaita (toliau – ir Ataskaita) ieškovei sukeltą žalą draudžiamuoju įvykiu pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltijos auditas“ (toliau – ir Vertintoja) ir uždarosios akcinės draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ sudarytą 2012 m. liepos 19 d. turto ir verslo vertintojų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį; 2) priteisti 672 990,04 Eur žalos atlyginimą, šią sumą tarp atsakovų paskirstant tokia tvarka: a) 86 886,01 Eur priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Baltijos auditas“, Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ir Ergo Insurance SE, Draudikas), D. Č., E. P., I. I., R. P., J. B. ir J. R.; b) 58 6104,03 Eur priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Baltijos auditas“, D. Č., E. P., I. I., R. P., J. B. ir J. R.; 3) priteisti 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. 2012 m. rugpjūčio 31 d. tarp ieškovės ir Skolininkės sudarytas susitarimas, kuriuo iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. pratęstas paskolos grąžinimo terminas, numatant, kad visa paskolos suma (2 369 538,23 Lt (686 265,71 Eur)) ir palūkanos (948 334,64 Lt (274 656,70 Eur)), iš viso 3 317 872,87 Lt (960 922,40 Eur), bus sumokėta 2017 m. rugpjūčio 31 d. vienu mokėjimu. Tokį sprendimą ieškovės valdyba priėmė 2012 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi Skolininkei iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. ieškovei nutartimi taip pat iškelta bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartimi patvirtino 2 637 003,93 Lt (763 729,13 Eur) ieškovės finansinį reikalavimą Skolininkės bankroto byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13. Atsakovai D. Č., E. P. ir I. I., J. B., R. P. ir J. R. atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašo spręsti ieškovės pateiktą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo ar skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose ar atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinių skundų ir atskirojo skundo ribas.

2. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys, pateikti du apeliaciniai skundai – ieškovės ir atsakovės UAB „Baltijos auditas“. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su sprendimo dalimi, kuria netenkinti jos ieškinio reikalavimai, iš esmės teigia, kad teismas nepagrįstai ieškovės valdybos ir paskolų komiteto narių atžvilgiu keliamiems reikalavimams taikė ieškinio senatį, nepagrįstai sumažino atsakovės UAB „Baltijos auditas“ atsakomybės apimtį bei be pagrindo netaikė atsakomybės atsakovės UAB „Baltijos auditas“, kaip turto vertintojos, civilinės atsakomybės Draudikui. Atsakovė UAB „Baltijos auditas“ apeliaciniame skunde nesutinka su sprendimo dalimi, kuria patenkinta ieškovės ieškinio reikalavimų dalis atsakovės UAB „Baltijos auditas“ atžvilgiu, mano, kad reikalavimai turėjo būti visiškai atmesti. Atskiruoju skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria netenkintas jos prašymas priimti papildomą sprendimą.

3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose pateikiamus argumentus, pirmiausia pasisakys dėl ieškinio senaties taikymo ieškovės reikalavimams atsakovams ieškovės valdybos ir paskolų komiteto nariams, tuomet – dėl atsakovės UAB „Baltijos auditas“ atsakomybės, o nustačiusi, kad atsakovės UAB „Baltijos auditas“ atžvilgiu ieškovės reikalavimai ar jų dalis yra pagrįsti, vertins, ar atsakingas ir atsakovės UAB „Baltijos auditas“, kaip turto vertintojos, civilinės atsakomybės Draudikas. Galiausiai, įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija pasisakys ir dėl ieškovės atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą priimti papildomą sprendimą.

Dėl ieškinio senaties

4. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovai prašė ieškovės reikalavimus atmesti ir tuo pagrindu, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminus reikalavimams pareikšti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino reikšti reikalavimus atsakovei UAB „Baltijos auditas“ ir jos civilinės atsakomybės Draudikui, tačiau nustatė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimus atsakovams ieškovės valdybos ir paskolų komiteto nariams. Atsakovė UAB „Baltijos auditas“ ir jos civilinės atsakomybės Draudikas neskundžia sprendimo dalies, kurioje pripažinta, kad ieškovė nepraleido senaties termino reikalavimams šiems atsakovams pareikšti, apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako. Kadangi ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmesti reikalavimai jos valdybos ir paskolų komiteto nariams ieškovei praleidus ieškinio senaties terminą šiems reikalavimams pareikšti, apeliacinės instancijos teismas vertina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškinio senaties taikymo reikalavimams dėl valdybos ir paskolų komiteto narių civilinės atsakomybės.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d., ieškinys atsakovams Unijos paskolų komiteto nariams ir valdybos nariams pareikštas tik 2020 m. liepos 13 d. Nustatė, kad jau 2015 m. vasario 23 d. pradinio ieškinio pateikimo teismui metu, paskolinių santykių su Skolininke dokumentai bankroto administratorei buvo žinomi, visi pagrindiniai dokumentai pridėti prie pirminio ieškinio, pareikšto turto Vertintojai ir jos civilinės atsakomybės Draudikui dėl Paskolos sutartimi padarytos žalos Unijai. Teismas sprendė, kad ne vėliau kaip 2015 m. vasario 23 d. bankroto administratorė turėjo sužinoti apie neteisėtus paskolų komiteto ir valdybos narių veiksmus, todėl ieškinys jiems turėjo būti pareikštas iki 2018 m. vasario 23 d.

6. Ieškovė nesutiko su šiuo ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimu ir rėmėsi nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. priimta nutartimi (civilinės bylos Nr. e2A-560-330/2019), kurioje, jos teigimu, išaiškintas reikalingumas kreiptis dėl Unijos valdymo organų narių veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nėra suformuluota nagrinėjamai bylai privaloma taisyklė, nes joje tik pastebėta, kad teismo sprendime konstatuojant, kad žalingi padariniai kilo ieškovės valdymo organams tinkamai neveikiant ieškovės interesais, šie asmenys laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi būti įtraukiami trečiaisiais asmenimis. Teismas taip pat sprendė, kad įtakos ieškinio senaties termino eigai neturi ieškovės bankroto administratorės ar ją atstovaujančio advokato pasikeitimas. Teismas nurodė, kad byla tęsiasi šešti metai, ieškinys paskolų komiteto ir valdybos nariams pareikštas 2020 m. liepos 13 d., nuo ieškovės sužinojimo apie pažeistas teises momento buvo praėję penkeri su puse metų ir visą laiką buvo aktyviai bylinėjamasi, ieškovė rengė įvairius procesinius dokumentus, kuriuose analizavo paskolos teisinius santykius, jų dalyvių veiklą. Toks ilgas laiko tarpas, kai nebuvo priimtas sprendimas dėl ieškinio pateikimo, negali būti pateisinamas. Teismas priėjo išvados, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams Unijos paskolų komiteto nariams ir valdybos nariams reikšti ir nėra priežasčių šį terminą atnaujinti.

7. Kaip matyti iš ieškovės apeliacinio skundo turinio, ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu ieškinio senaties termino skaičiavimu, o nustačius, kad šis terminas visgi praleistas, nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškinio senaties termino atnaujinimui nėra pagrindo. Šiais aspektais pasisakytina atskirai.

Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo

8. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi, ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017).

9. Šioje byloje ieškovės bankroto administratorė reiškė ieškinį atsakovams Unijos valdybos ir paskolų komiteto nariams dėl žalos atlyginimo. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ne vėliau kaip 2015 m. vasario 23 d. (kuomet ieškovė pateikė teismui pradinį ieškinį turto Vertintojai ir jos Draudikui dėl žalos atlyginimo) bankroto administratorė turėjo sužinoti apie neteisėtus atsakovų Unijos valdybos ir paskolų komiteto narių veiksmus, todėl ieškinys paskolų komiteto nariams ir valdybos nariams turėjo būti pareikštas iki 2018 m. vasario 23 d.

11. Ieškovė teigia, kad jos bankroto procese keitėsi bankroto administratorės, naujoji bankroto administratorė apie ieškovės sudarytus sandorius sužinojo ne anksčiau kaip paskyrimo dieną, t. y. 2018 m. rugpjūčio 21 d., todėl ieškovė mano, kad nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojamas senaties terminas ieškovės bankroto administratorės reiškiamiems reikalavimams. Šiais argumentais ieškovė iš esmės teigia, kad iki ieškovės bankroto administratorės pasikeitimo ieškinio senaties terminas neprasidėjo, nes ieškovė nežinojo apie savo teisių pažeidimą arba ieškinio senaties terminas buvo sustabdytas, nes ieškovė negalėjo efektyviai įgyvendinti savo teisių dėl netinkamo atstovavimo. Dėl antrojo argumento pažymėtina, kad CK 1.129 straipsnis, reglamentuojantis ieškinio senaties termino sustabdymą, nenumato pagrindo stabdyti ieškinio senaties termino eigą tuo pagrindu, kad buvo objektyvių kliūčių įgyvendinti ieškovo – juridinio asmens teisnumą, todėl šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, o vertina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią ieškovės reikalavimams pareikšti.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, kad ieškinio senaties terminas turėjo prasidėti nuo naujos bankroto administratorės paskyrimo. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kai bankroto administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieškinį reiškia dėl įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo momento, kai apie tokią žalą sužinojo ar turėjo sužinoti bankroto administratorius. Bankrutuojančios įmonės administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytą žalą ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti jos bankroto administratorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016 33 punktas; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019).

13. Tais atvejais, kai bankroto administratoriui laiku neperduodami bankrutuojančios įmonės dokumentai, faktinis sužinojimo apie įmonei padarytą žalą momentas gali būti ir vėlesnis, susijęs su dokumentų, iš kurių buvo galima nustatyti žalos faktą, perdavimo data, taip pat šios aplinkybės turėtų reikšmės sprendžiant dėl ieškinio senaties atnaujinimo. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, 2018 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-281-464/2018 yra nurodžiusi, kad tokiu atveju, kai pirmasis bankroto administratorius atstatydintas, o turtas ir dokumentai perduoti tik antrajam administratoriui bei atsižvelgiant į kitas aplinkybės, galėtų sudaryti pagrindą išvadai, kad ieškinio senaties praleidimas gali būti pateisintas svarbiomis priežastimis.

14. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kada pirmajai bankroto administratorei buvo perduoti Unijos dokumentai, todėl ieškinio senaties termino pradžią skaičiavo nuo ieškovės bankroto administratorės sužinojimo apie žalą sukėlusią Paskolos sutartį momento (ieškinio pareiškimo Vertintojai ir Draudikui), o ne nuo turėjimo sužinoti apie žalą momento, taigi ieškinio senaties termino pradžią nustatė palankiau ieškovei. Teismas vertino, kad ieškovė apie Unijos valdybos ir paskolų komiteto narių veiksmais padarytą žalą jau tikrai žinojo pradinio ieškinio turto Vertintojai ir Draudikui pateikimo metu 2015 m. vasario 23 d., nes pradinis ieškinys šioje byloje (dėl žalos atlyginimo pagal Paskolos sutartį iš turto Vertintojos ir jos civilinės atsakomybės Draudiko) pateiktas pradinei ieškovės bankroto administratorei susipažinus su visais su paskolos išdavimu susijusiais dokumentais, kadangi paskolų komiteto ir valdybos narių neteisėti veiksmai iš dalies buvo pradinio ieškinio turto Vertintojai įrodinėjimo dalyku nagrinėjamoje byloje.

15. Papildomai pažymėtina, kad ir pati ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad apie UAB „Baltijos auditas“ neteisingą turto vertinimą ir padarytos žalos faktą ieškovė sužinojo tuomet, kai Skolininkei ir pačiai ieškovei iškelta bankroto byla ir ieškovės bankroto administratorė susipažino su paskolos išdavimo Skolininkei dokumentais. Iš karto po to 2014 m. gruodžio 12 d. pareikšta pretenzija tiek UAB „Baltijos auditas“, tiek Draudikui. Įvertinus šį ieškovės teiginį, yra pagrindas manyti, kad ieškinio senaties terminas galėjo būti skaičiuojamas netgi ne nuo pirminio ieškinio pareiškimo 2015 m. vasario 23 d., o nuo 2014 m. gruodžio 12 d., kuomet ieškovė pareiškė pretenziją UAB „Baltijos auditas“ ir Draudikui, kadangi tuo metu, supratusi apie Vertintojo atliktus neteisėtus veiksmus, neabejotinai žinojo ir apie sudarytą Paskolos sutartį.

16. Pritartina ieškovės argumentams, kad ĮBĮ ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia siejama su bankroto administratoriaus paskyrimo data, tačiau ši norma negali būti aiškinama taip, kad pasikeitus bankroto administratoriui ieškinio senaties terminai nutraukiami ir skaičiuojami iš naujo. Mokus juridinis asmuo įgyvendina savo teisnumą ir veiksnumą per savo valdymo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis), o juridiniam asmeniui iškėlus bankroto bylą, šią funkciją perima bankroto administratorius (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 11 straipsnis). Konkrečių valdymo organų narių ar bankroto administratorių pasikeitimas juridiniame asmenyje nekeičia fakto, kad ankščiau atlikti juridinio asmens įstatyminių atstovų veiksmai ar neveikimas yra paties juridinio asmens veiksmai, sukuriantys jam teisines pasekmes. Dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės vertinimu, kad pasikeitus ieškovės bankroto administratorei ieškinio senaties terminas turėtų būti pradedamas skaičiuoti iš naujo.

17. Ieškinio senaties terminai pradedami skaičiuoti tik nuo pradinio bankroto administratoriaus sužinojimo apie pažeistas bankrutuojančio juridinio asmens teises datos. Aiškinant ieškinio senaties termino pradžią ieškovės siūlomu būdu, kad pasikeitus bankroto administratorei ieškinio senaties terminas yra pradedamas skaičiuoti iš naujo, ieškinio senaties institutas prarastų prasmę, kadangi bankroto administratoriaus pakeitimas galėtų tapti bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių įrankiu praleistiems ieškinio senaties terminams nutraukti ir juos skaičiuoti iš naujo.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškinio dėl žalos atlyginimo reikalavimo pareiškimo ieškovės valdybos ir paskolų komiteto nariams senatis suėjo 2018 m. vasario 23 d. (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), t. y. praėjus trims metams po pirminio ieškinio pareiškimo (2015 m. vasario 23 d.), nepažeidė ieškinio senaties termino pradžios ir ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklių.

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

19. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Aiškindamas šią nuostatą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-687/2017).

20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuos atveju nėra pagrindo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino ieškovės reikalavimams atsakovams Unijos valdybos ir paskolų komiteto nariams pareikšti. Ieškovės manymu, šioje byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas, buvo pagrindas jį atnaujinti. Iš esmės ieškovė kaip pagrindą ieškinio senaties termino atnaujinimui nurodo aplinkybę, kad ieškovės bankroto byloje 2018 m. rugpjūčio 21 d. atstatydinta ieškovės bankroto bylos iškėlimo metu paskirta bankroto administratorė ir paskirta nauja. Teigia, kad bankroto administratorė atstatydinta, nes netinkamai atliko savo pareigas, o naujoji bankroto administratorė neturėjo objektyvios galimybės apginti ieškovės teises iki ieškinio senaties termino pabaigos 2018 m. vasario 23 d.

21. CK arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).

22. Ieškovei ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindu nurodant ieškovės bankroto administratorės pasikeitimą, vertintina, ar ieškinio senaties termino eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė ieškovei tinkamai ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo jos valios, taigi turi būti vertinamos ieškovės bankroto administratorės pasikeitimo priežastys, dažnumas, ar jos priskirtinos ieškovės rizikai – ar ieškovė negalėjo šių priežasčių protingai numatyti ir išvengti ir todėl yra pagrindas ieškinio senatį atnaujinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindą manyti, kad ieškovei buvo netinkamai atstovaujama, galėtų sudaryti duomenys apie jos atstovų konkrečius neteisėtus veiksmus, pavyzdžiui ieškovės atstovų susitarimas su Unijos valdybos ir paskolų komiteto nariais dėl reikalavimų jiems nereiškimo ar pan., dažnas bankroto administratorių pasikeitimas, dėl kurio jie negalėjo tinkamai susipažinti su bylos aplinkybėmis, ar kitos aplinkybės, kurių ieškovė negalėjo protingai numatyti ir išvengti.

23. Kaip matyti iš ieškovės bankroto bylos Nr. B2-2127-603/2020 duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi ieškovės bankroto bylą nagrinėjantis teismas atstatydino UAB „Verslo konsultantai“ iš ieškovės bankroto administratorės pareigų ir paskyrė ieškovės bankroto administratore J. K..

24. Iš minėtos nutarties turinio galima spręsti, kad ieškovės pagrindinė kreditorė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė atstatydinti UAB „Verslo konsultantai“ iš ieškovės bankroto administratorės pareigų, grindė prašymą tuo, kad administratorė netinkamai naudojo ieškovės lėšas (administratorė įdarbino savo darbuotojus bankrutavusioje Unijoje), pažeisdama galiojančius įstatymus tvarkė Unijos buhalterinę apskaitą, nepagrindė administravimo išlaidų sąmatų, nevykdė kreditorių sprendimų dėl klausimų, susijusių su atsakovės optimaliu lėšų naudojimu bankroto procese, vilkino ieškovės turto pardavimą, taip pat dėl to, kad susiklostė komplikuota situacija tarp administratorės ir ieškovės kreditorių.

25. Ieškovės bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustatė, kad ieškovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant visų teisės aktų reikalavimų, vertino, kad net ir dėl formalių pažeidimų, gali būti apribotos galimybės tiksliai nustatyti bankrutavusios kredito unijos bankroto proceso metu atliktus finansinius veiksmus, sudarytus sandorius ir pan. Tačiau teismas vertino, kad kreditorė neįrodė, jog administratorė veikė neefektyviai ir (ar) vilkino turto pardavimą. Kreditorių komitetas (pačios pagrindinės kreditorės balsų dauguma) tvirtindavo ieškovės administravimo išlaidas, įskaitant ir išlaidas paslaugoms apmokėti, ir nelaikė šių aplinkybių kliūtimi, be to, pats kreditorių komitetas tvirtindavo pareigybių etatus Unijoje. Teismas taip pat nustatė, kad tarp kreditorės ir administratorės susiklostė konfliktiniai santykiai, pagrindinė kreditorė prarado pasitikėjimą administratore, iš esmės visi klausimai, susiję su administravimo išlaidomis, sprendžiami tik teisminiu keliu, teikiant skundus. Teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės užkerta kelią tinkamai ir operatyviai įgyvendinti pagrindinius bankroto proceso tikslus, todėl atstatydino UAB „Verslo konsultantai“ iš ieškovės bankroto administratorės pareigų ir paskyrė naują ieškovės bankroto administratorę.

26. Kaip matyti iš ieškovės bankroto bylą nagrinėjančio teismo argumentų, ieškovės bankroto administratorė iš esmės atstatydinta dėl to, kad netinkamai vedė buhalterinę apskaitą, netinkamai naudojo administravimui skirtas lėšas bei susiklostė konfliktiški santykiai tarp bankroto administratorės ir pagrindinės ieškovės kreditorės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nors ir leidžia teigti, kad ieškovės bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ veikė netinkamai, tačiau pagrindo vertinti, kad minėti ieškovės bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ veiksmai galėjo sutrukdyti tinkamai ginti ieškovės teises reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo Unijos valdybos ir paskolų komiteto nariams, nėra. Ieškovės bankroto bylą nagrinėjantis teismas nekonstatavo ieškovės bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ netinkamų veiksmų ginant ieškovės ar jos kreditorių interesus teisme, bankroto administratorės pasyvumo peržiūrint ieškovės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo. Tokių aplinkybių nenurodė ir ieškovės kreditorė, prašiusi atstatydinti ieškovės bankroto administratorę.

27. Minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovės bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“, atstovaudama ieškovės ir jos kreditorių interesus laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo ieškovei 2014 m. balandžio 7 d. iki jos atstatydinimo 2018 m. rugpjūčio 21 d. neveikė prieš ieškovės interesus nagrinėjamoje byloje, neatliko veiksmų, galėjusių kliudyti anksčiau nei iki 2018 m. vasario 23 d. (ieškinio Unijos valdybos ir paskolų komiteto nariams senaties termino pabaigos) pateikti ieškinį ieškovės valdybos ir paskolų komiteto nariams dėl žalos atlyginimo, priešingai, neteikti reikalavimo konkrečiai šiems atsakovams, apsiribojant tik turto Vertintojos ir Draudiko atsakomybe buvo bankroto administratorės, o kartu ir ieškovės, sprendimas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės bankroto administratorės pasikeitimas nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo atnaujinti minėtą ieškinio senaties terminą.

28. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-352-236/2018. Ieškovės vertinimu, minėtoje nutartyje pateikti išaiškinimai turėtų būti taikomi ir šioje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytoje byloje susiklostė kitokios faktinės aplinkybės, todėl ja vadovautis šioje byloje nėra pagrindo. Minėtoje byloje du kartus keitėsi bankroto administratoriai ir pirmi du bankroto administratoriai apskritai nesikreipė į teismą dėl žalos atlyginimo.

29. Kaip minėta, šioje byloje pirminė bankroto administratorė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo iš atsakovų (Draudiko ir Vertintojos) nepraleidusi ieškinio senaties termino, o naujoji bankroto administratorė, nors ir paskirta 2018 m. rugpjūčio 21 d., t. y. po ieškinio senaties termino pabaigos (2018 m. vasario 23 d.), tačiau tik 2020 m. liepos 13 d. (beveik po dviejų metų po jos paskyrimo) nusprendė pareikšti ieškinį atsakovams Unijos valdybos ir paskolų komiteto nariams, kas dar kartą patvirtina aplinkybę, kad sprendimas nereikšti ieškinio paskolų komiteto ir valdybos nariams buvo nuosekli ieškovės procesinė pozicija. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad pirminė ieškovės bankroto administratorė (administravimo laikotarpiu, trukusiu daugiau nei keturis metus) veikė netinkamai tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą, kadangi net ir dabartinė ieškovės bankroto administratorė su ieškiniu atsakovams Unijos valdybos ir paskolų komiteto nariams kreipėsi tik praėjus beveik dvejiems metams nuo paskyrimo.

30. Išvadą, kad ieškovės praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti nėra pagrindo dėl jos atstovų kaitos, pagrindžia tai, kad ieškovei nuo pradinio ieškinio pateikimo 2015 m. vasario 23 d. iki ieškinio senaties termino pabaigos 2018 m. vasario 23 d. atstovavo advokatas G. M. (jis pateikė teismui ieškinį, o 2019 m. gruodžio 13 d. gautas advokato G. M. prašymas dėl prieigos panaikinimo). Taigi, ieškovei nuo pat pradinio ieškinio pateikimo iki ieškinio senaties termino pabaigos atstovavo tas pats advokatas, šiuo laikotarpiu ieškovės interesais veikė viena bankroto administratorė, todėl teigti, kad ieškovės teisės galėjo būti netinkamai ginamos dėl jos atstovų kaitos, taip pat nėra pagrindo.

31. Apeliaciniame skunde ieškovė papildomai nurodo, kad ieškinio tikslinimo poreikis nustatytas šią bylą jau nagrinėjusio Lietuvos apeliacinio teismo, grąžinusio bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Mano, kad Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės įpareigojo vertinti buvusių paskolų komiteto ir valdybos narių atsakomybės klausimą už iš Paskolos sandorio kilusią žalą. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-560-330/2019 nurodė, kad pagal aktualiausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019) kredito įstaigos valdymo organų nariams gali kilti solidarioji atsakomybė kartu su turto vertintoju, vadinasi, teismui, nagrinėjančiam bylą, reikėtų apsvarstyti ir įvertinti, ar į jos procesą neturėtų būti įtraukiami buvę ieškovės valdymo organų nariai, kadangi byloje gali išaiškėti ar būti nustatytos aplinkybės, susijusios su jų solidariosios prievolės egzistavimu.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodytos aplinkybės dėl panašioms byloms aktualios kasacinio teismo praktikos reiškia tik siūlymą, kad valdybos ir paskolų komiteto nariai turėtų dalyvauti byloje, kadangi gali būti nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą kilti jų prievolei atsakyti pagal ieškinį solidariai su turto vertintoju. Tačiau ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis nereiškia, kad ieškovei pareiškus ieškinį minėtiems atsakovams ir pastariesiems prašant atmesti ieškovės reikalavimus kaip pareikštus praleidus ieškinio senaties terminą, reikalavimai šiuo pagrindu negali būti atmesti ar turi būti atnaujinamas ieškinio senaties terminas šiems reikalavimams pareikšti. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis neįpareigoja ieškovės reikšti ieškinį atsakovams Unijos valdybos ir paskolų komiteto nariams, tik pati ieškovė gali pasirinkti ar ginti pažeistas teises teisme, kada bei kokiu būdu tai daryti, be to, aptariamoje nutartyje nebuvo svarstomas senaties termino atnaujinimo pagrindas reikalavimams paskolų komiteto ir valdybos nariams pareikšti.

33. Aptartos aplinkybės neleidžia sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams Unijos valdybos ir paskolų komiteto nariams pareikšti praleistas dėl svarbių priežasčių. Duomenų, kurie galėtų sudaryti pagrindą manyti, kad ieškovės atstovai dažnai keitėsi arba veikė prieš ieškovės interesus, byloje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti ieškovei ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimus Unijos valdybos ir paskolų komiteto nariams, todėl, atsakovams Unijos valdybos ir paskolų komiteto nariams prašant taikyti ieškinio senatį, turėjo pagrindą šiuos ieškovės reikalavimus atmesti.

Dėl atsakovės turto Vertintojos atsakomybės

34. Ieškovė pirmosios instancijos teisme ieškiniu prašė žalos atlyginimą priteisti ne tik iš atsakovų Unijos valdybos ir paskolų komiteto narių (kuriems ieškovės reikalavimai atmesti praleidus ieškinio senaties terminą), tačiau ir iš atsakovės turto Vertintojos bei jos civilinės atsakomybės Draudiko. Pirmosios instancijos teismui nusprendus iš dalies patenkinti ieškovės reikalavimus ir priteisti iš atsakovės turto Vertintojos dalį ieškovės prašomos priteisti žalos, atsakovei turto Vertintojai dėl šios teismo sprendimo dalies pateikus apeliacinį skundą, vertintina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė civilinę atsakomybę atsakovei turto Vertintojai.

37. Pagal TVVPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d.) 6 straipsnio 1 dalį, turto vertė nustatoma vadovaujantis rinkos ekonomikos logika bei kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų bei stebėjimų rezultatais. Turto vertė nustatoma laikantis apdairumo ir atsargumo siekiant nepažeisti turto savininko teisių, taip pat turto pakeitimo kitu turtu bei alternatyvaus turto panaudojimo principų (nurodyto straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojamos turtą vertinančių įmonių ir vertintojų pareigos, be kita ko, nustatyta, kad savo veikloje turtą vertinanti įmonė ir vertintojas privalo sąžiningai ir rūpestingai atlikti pareigas, profesionaliai atlikti vertinimą (2 punktas). Turtą vertinanti įmonė atsako už atlikto vertinimo teisingumą, jo atlikimo terminus teisės aktų ir sutartyje tarp įmonės bei užsakovo nustatyta tvarka, taip pat atlygina užsakovui žalą, atsiradusią dėl netinkamai atliktų įsipareigojimų (TVVPĮ 13 straipsnis).

38. Kadangi šiuo atveju atsakovė UAB „Baltijos auditas“ Žemės sklypą vertino Skolininkės užsakymu, atsakovės UAB „Baltijos auditas“ ir ieškovės, kuri reikalauja iš šios atsakovės žalos atlyginimo, sutartiniai santykiai nesieja, atsakovei UAB „Baltijos auditas“ šiuo atveju gali kilti tik deliktinė atsakomybė. Tam, kad būtų taikoma ši civilinės atsakomybės rūšis, turi būti nustatytos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose numatytos sąlygos: žala, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Dėl neteisėtų veiksmų

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus ir skundžiamo sprendimu motyvus, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad UAB „Baltijos auditas“ parengta turto vertinimo ataskaita buvo su esminiais trūkumais dėl toliau nurodomų aplinkybių ir motyvų.

42. Iš atsakovės parengtos Ataskaitos turinio matyti, kad ji yra neišsami, stokojanti joje padarytų išvadų pagrindimo – joje nepateiktas turto vertės nustatymo pagrindimas, palyginimui pasirinkti tik du 75 arų žemės sklypai ir 178 arų žemės sklypas, kurių pasirinkimas nemotyvuotas, išskirtinės sklypų savybės nepažymėtos, nepaaiškinama kodėl pasirinkti žymiai mažesni pagal plotą žemės sklypai, nors byloje pateiktos kitų specialistų išvados patvirtina, kad buvo sudaryti ir didesnio ploto žemės sklypų pardavimo sandoriai. Taip pat Ataskaitoje neaptarti turto vertinime taikyti koeficientai.

43. Turto vertinimo priežiūros tarnybos nuomonėje nurodyta, kad Žemės sklypo vertinimo Ataskaita neatitinka TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 10 punktų ir Metodikos 26, 27, 33 punktų reikalavimų. Tarnyba nustatė, kad, nors Ataskaitoje ir buvo taikytas lyginamosios vertės metodas, reikalavimas parodyti taikytų koeficientų reikšmių skaičiavimus neįgyvendintas, nekonkretizuotas ir nemotyvuotas palyginamųjų objektų pasirinkimas (nors buvo pasirinkti bene brangiausi sandoriai, tačiau nepagrįsta, kas lėmė tokį pasirinkimą), nėra aiškiai apibūdinamos vertinamojo objekto ir palyginamųjų objektų charakteristikos ir skirtumai, nepateikti duomenys apie rinkos situacijos analizę, t. y. neatliktas turto vertės nustatymo pagrindimas.

44. Teismo paskirtos ekspertizės, kuri skirta nustatyti Žemės sklypo vertę, išvadoje nurodyta, kad, pritaikius lyginamojo metodo statistinį būdą, Žemės sklypo vertė – 33 000 Lt (9 557,46 Eur), pardavimo kainos analogo metodą – vertė 41 000 Lt (11 874,42 Eur), nustatyta, jog 2010 m. rugpjūčio 25 d. turto vertė buvo 41 000 Lt (11 874,42 Eur). Ekspertizės akte detaliai aprašyta sklypo padėtis, Žemės sklypas apžiūrėtas, padarytos nuotraukos, atlikta žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo analizė 2010 m., skaičiavimas atliktas lyginamojo metodo statistiniu būdu, apibendrinta ne mažesnių nei 3 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo kaina panašių verčių zonose, taigi, labiau pagal plotą ir vertę tinkančiais objektais nei remtasi Ataskaitoje, išanalizuoti net 34 sandoriai. Taigi, iš esmės teismo ekspertizės akto tiriamoji dalis žymiai detalesnė ir objektyvesnė, o nustatyta Žemės sklypo vertė (11 874 Eur (41 000 Lt)) dešimtis kartų skiriasi nuo Ataskaitoje nurodytos.

45. 2013 m. liepos 16 d. VĮ Registrų centro Turto vertės nustatymo pažymoje, atliktoje FNTT Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus, vertinimui panaudojus lyginamąjį metodą, padaryta išvada, kad Žemės sklypo rinkos vertė 2010 m. rugpjūčio 25 d. buvo 54 000 Lt (15 639,48 Eur). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje apibūdintas palyginamųjų objektų pasirinkimas, vertinti didesnio ploto sklypai, gauta Žemės sklypo vertė yra panaši kaip ir teismo ekspertizės akte.

46. Įvertinusi aukščiau aptartus Žemės sklypo vertės neatitikimus tarp atsakovės rengtos Ataskaitos, teismo paskirtos ekspertizės ir VĮ Registrų centro Turto vertės nustatymo pažymos, nustačiusi, kad ekspertizės tyrimas yra išsamus ir jame nustatyta kaina iš esmės atitinka VĮ Registrų centro Turto vertės nustatymo pažymoje nurodytą kainą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad UAB „Baltijos auditas“ vertinimas buvo faktiškai neteisingas. Kolegijos vertinimu, Ataskaitoje nurodytos vertės ir kitų specialistų nurodomos vertės ar sandorių vertės skirtumai yra objektyviai per dideli, kad galėtų būti pateisinami paklaidomis, skirtingomis metodikomis, sąžiningomis klaidomis.

47. Žemės sklypo vertės nustatymo klaidingumą Ataskaitoje patvirtina ir aplinkybė, jog Žemės sklypas, Skolininkei iškėlus bankroto bylą, buvo ilgai pardavinėjamas ir parduotas už dar mažesnę kainą, nei nurodytoji teismo ekspertizėje. 2015 m. gegužės 4 d. Skolininkės kreditorių susirinkime nuspręsta Unijai pasiūlyti perimti antrosiose varžytinėse už 50 000 Lt (14 481 Eur) neparduotą Žemės sklypą. 2015 m. birželio 15 d. kreditorių susirinkime nutarta Žemės sklypą pardavinėti varžytinėse nuo 15 000 Eur. Turto pardavime iš varžytynių 2015 m. gruodžio 14 d. Žemės sklypas parduotas už 7 000 Eur.

48. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad akivaizdžiai aplaidų Ataskaitos rengimą patvirtina ir tai, kad UAB „Alvela“ 2010 m. rugpjūčio 19 d. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Žemės sklypą įsigijo už 16 000 Lt (4 634 Eur). Skolininkės ir UAB „Baltijos auditas“ turto vertinimo sutartis sudaryta 2010 m. rugpjūčio 24 d. (po 5 dienų nuo UAB „Alvela“ Žemės sklypo įsigijimo). Skolininkė 2010 m. rugsėjo 1 d. (po 7 dienų) iš UAB „Alvela“ įsigijo Žemės sklypą už 2 000 000 Lt (579 240,04 Eur). Ataskaitoje UAB „Baltijos auditas“ naudojosi 2010 m. liepos 30 d. Nekilnojamojo turto registro išrašu, sudarytu dar iki sandorių su Žemės sklypu sudarymo ir nenurodoma, kad vos kelios dienos prieš turto vertinimą sudaryta sutartis ir Žemės sklypas parduotas rinkoje už 4 634 Eur.

49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtus įrodymus paneigiančių įrodymų byloje atsakovė UAB „Baltijos auditas“ nepateikė nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui, savo paaiškinimus iš esmės grindė vien tik savo subjektyviais skaičiavimas. Atsakovės pateikiamus argumentus, kad atliekant žemės sklypo vertinimą, vertinta galimybė Žemės sklype vystyti specializuotą, ypatingai ekonomiškai naudingą veiklą, vandens telkinio buvimas ir su tuo sietinas Žemės sklypo išskirtinumas, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais teiginiais, kuriais atsakovė UAB „Baltijos auditas“ siekia pateisinti savo poziciją. Kolegija nesutinka su atsakovės UAB „Baltijos auditas“ nurodomo Žemės sklypo išskirtinumo – vandens telkinio – reikšme Žemės sklypo vertei. Pagal VĮ Registrų centro išrašą – viena Žemės sklypo kraštine su sklypu ribojasi 0,15 ha Žemės sklype užimantis upelis, kuris nė vieno iš specialistų nevertintas kaip didinantis Žemės sklypo vertę. Pažymėtina, kad ir pati atsakovė UAB „Baltijos auditas“ ginčo Ataskaitoje, vertindama turto lokalizaciją ir aplinkos charakteristiką, minėto upelio, kaip vandens telkinio, turinčio įtakos Žemės sklypo vertei, taip pat nenurodė, nors atkreipė dėmesį į kitus šalia esančius vandens telkinius – tris ežerus.

50. Atsakovės UAB „Baltijos auditas“ argumentai, kad ji rengė glaustą ataskaitą, kas turėtų pateisinti tam tikrų duomenų nedetalizavimą, nėra pagrįsti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Metodikos 81 punkte numatyta, kad glausta turto vertinimo ataskaita teikiama supaprastinta forma, tačiau kiekvienu atveju atliekant turto vertinimą turi būti vadovaujamasi turto vertinimo taisyklėmis, nustatytomis palyginamųjų objektų pasirinkimui bei vertės nustatymo pagrindimui, o taip pat koeficientų pagrindimui. Glaustos formos turto vertinimo ataskaita taip pat turi būti pagrįsta išsamaus ir Metodikos reikalavimus atitinkančio tyrimo atlikimu, kuris, kaip jau minėta, atliktas nebuvo.

51. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, Ataskaita parengta 2010 m. rugpjūčio 25 d., jau įsivyravus 2007–2008 m. finansų krizei. Vertintojos nustatyta žemės sklypo rinkos vertė neatitinka protingumo kriterijų dar ir todėl, kad 2010 m. viduryje, kai buvo nustatinėjama Žemės sklypo rinkos vertė, ekonominė krizė jau buvo įtakojusi ir visuotinį nekilnojamojo turto kainų sumažėjimą. Taigi 7,95 ha žemės ūkio paskirties Žemės sklypo, nepasižyminčio nei ypatinga strategine vieta, nei turinčio kitų ypatingų savybių Vertintojos nustatyta vidutinė rinkos kaina akivaizdžiai buvo neprotinga.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateikta įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad Ataskaitoje nustatyta nekilnojamojo turto – žemės ūkio paskirties sklypo vertė yra neteisinga. Turto vertinimas buvo atliktas tikslingai Skolininkės užsakymu prieš kreipiantis į Uniją dėl paskolos suteikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, labiausiai tikėtina, kad Žemės sklypas ženkliai pervertintas siekiant sudaryti įspūdį, kad Skolininkės pateikiama paskolos užtikrinimo priemonė yra pakankama galimiems Unijos reikalavimams patenkinti, jei Skolininkė netinkamai vykdytų Paskolos sutartimi prisiimtus skolinius įsipareigojimus. Kolegijos vertinimu, atsakovės, kaip turto Vertintojos, veiksmų neteisėtumą šiuo atveju suponuoja ne formalūs Tarnybos rašte nurodyti Ataskaitos trūkumai, tačiau objektyviai nepaaiškinamas Ataskaitoje ir kituose įrodymuose pateiktas Žemės sklypo vertės skirtumas. Visi byloje esantys įrodymai (nevertinant Ataskaitos) leidžia teigti Žemės sklypo rinkos vertę 2010 m. rugpjūčio 25 d. buvus intervale tarp 54 000 Lt (15 639,48 Eur) (pagal atsakovei palankiausias byloje esančias VĮ Registrų vertintojų išvadas) ir tarp 16 000 Lt (4 634 Eur) (UAB „Alvela“ 2010 m. rugpjūčio 19 d. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis). Ataskaitoje nurodyta Žemės sklypo rinkos vertė – 2 647 000 Lt (766 624,19 Eur), net 49 kartus viršija VĮ Registrų vertintojų išvadą dėl Žemės sklypo vertės.

53. Apeliaciniame skunde Vertintoja nurodo, kad Ataskaitos 1.6 skyriuje padarytas rašymo apsirikimas, turtas buvo vertinamas ne įkeitimo tikslu. Teigia, kad kiti bylos įrodymai patvirtina, kad Žemės sklypo vertinimas atliktas užsakovo pageidavimu, toks užsakovo noras nesuponuoja Ataskaitos panaudojimo galimybės imant paskolą, vertinant likvidacinę Žemės sklypo vertę.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo šios bylos nagrinėjimo pradžios 2014 m. vasarį iki apeliacinio skundo dėl 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo pateikimo 2020 m. rugsėjo 18 d., t. y. daugiau nei šešis metus vykstant procesui, atsakovė Vertintoja nenurodė, kad Ataskaitoje padarytas rašymo apsirikimas. Šis atsakovės argumentas pirmą kartą pateiktas tik jos apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegijos manymu, Vertintoja, kaip savo srities profesionalė, nustačiusi, kad jos Ataskaitoje padarytas rašymo apsirikimas, ypač tokios reikšmės kaip klaidingas turto vertinimo tikslo nurodymas, neabejotinai turėjo atkreipti teismo ir bylos dalyvių dėmesį į rašymo apsirikimą bylos nagrinėjimo pradžioje. Atsakovės Vertintojos argumentą, kad tai rašymo apsirikimas, teisėjų kolegija laiko išimtinai atsakovės gynybinę poziciją turinčiu sustiprinti deklaratyviu teiginiu. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog Ataskaita atlikta turto įkeitimo tikslu, yra teisinga.

55. Apibendrinus aukščiau aptartus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės UAB „Baltijos auditas“ neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) yra pagrįsta, nes Vertintoja, nustatydama Žemės sklypo vertę, aplaidžiai ir nerūpestingai atliko savo profesines pareigas.

Dėl priežastinio ryšio

56. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „Baltijos auditas“ žinojo, kad Ataskaita bus panaudota turto įkeitimui, todėl jos veiksmai prisidėjo prie žalos Unijai kilimo sąlygų sudarymo, turėjo galimybę numatyti žalingų padarinių subjektui, kuris remsis jos parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita, atsiradimą. Teismas sprendė, kad rizika, jog neteisingai parengta turto vertinimo Ataskaita nebus kvestionuojama ją gavusių suinteresuotų asmenų, šie asmenys ją priims kaip teisingą ir ja remdamiesi priims atitinkamus sprendimus, tenka tokią Ataskaitą parengusiam subjektui ir tokiu būdu nustatė teisinį priežastinį ryšys tarp UAB „Baltijos auditas“ neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos.

57. CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

58. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, konstatuojamas nustačius faktinį ir teisinį priežastinį ryšį. Pirmajame etape conditio sine qua non (lot. būtina, privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys – sprendžiama, ar neteisėti veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018).

59. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

60. Kai žala padaryta keleto asmenų veiksmais, gali būti nustatinėjamas netiesioginis priežastinis ryšys ir jis apima dvi skirtingas teisines situacijas. Pirma, kai bendra žala kyla dėl vieno asmens tiesioginio veiksmo ir antrojo asmens neveikimo (sąlygų sudarymo žalai kilti), šiuo atveju netiesioginis priežastinis ryšys nustatomas tarp sudariusio sąlygas žalai kilti asmens veiksmų ir žalos, o nustačius tokį ryšį bendrininkams kyla solidarioji atsakomybė. Antra, netiesioginis priežastinis ryšys gali būti konstatuojamas, kai dėl asmens veiksmų ar neveikimo jau padaryta žala tik padidėja, ir padidėjimas gali būti atribotas nuo pirminės žalos. Šiuo atveju bendrininkams taikoma dalinė atsakomybė, nes žala yra dali. Nustatant netiesioginį priežastinį ryšį taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir tiesioginio priežastinio ryšio atveju – nustatoma, ar asmens veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis (faktinis priežastinis ryšys), bei tai, ar neteisėtas veiksmas nėra per daug teisiškai nutolęs nuo kilusios žalos (teisinis priežastinis ryšys).

61. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad paskolų komiteto ir valdybos nariai bei turto Vertintoja atliko neteisėtus veiksmus ir nustatė priežastinį ryšį tarp visų šių asmenų veiksmų ir žalos, tačiau reikalavimų paskolų komiteto ir valdybos nariams atžvilgiu taikė ieškinio senatį ir šie atsakovai teismo sprendimo dalies dėl civilinės atsakomybės sąlygų jų atžvilgiu konstatavimo apeliaciniu skundu neskundė. Šiame apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime jau nustatyta, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti, tačiau skundžiamame sprendime lieka konstatuoti paskolų komiteto ir valdybos narių neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp jų veiksmų ir žalos ieškovei bei kaltė. Taigi, solidariosios deliktinės atsakomybės sąlygos tarp Unijos paskolų komiteto ir valdybos narių yra nustatytos.

62. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, išaiškino, kad žala dėl neteisingos turto vertinimo ataskaitos, kai yra ir neteisėti kredito įstaigos valdymo organų veiksmai, objektyvaus bendrininkavimo atveju gali atsirasti ir turto vertintojai, nors turto vertintojos veiksmais tiesiogiai žalos nepadaryta, tačiau tokiais veiksmais buvo sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Aukščiausiojo Teismo vertinimu, tokiu atveju turi būti nustatinėjama, ar yra netiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų turto vertintojos veiksmų ir žalos.

63. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo taikyti solidariąją atsakomybę turto Vertintojai kartu su paskolų komiteto ir valdybos nariais, teigdama, kad žala jai atsirado dėl visų šių asmenų objektyvaus bendrininkavimo. Sutiktina su ieškove, kad solidarioji atsakomybė taikoma ne tik kai keli pažeidėjai veikia turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą (subjektyviojo bendrininkavimo atveju), bet ir nustačius objektyvųjį bendrininkavimą - kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių bendros sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju nėra susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus, vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta ir ieškovė neįrodinėja, kad turto Vertintoja ir paskolų komiteto bei valdybos nariai veikė bendrai turėdami ketinimą padaryti žalą, tačiau byloje turi būti vertinama, ar kiekvieno iš šių asmenų veiksmai nebuvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis (objektyvus bendrininkavimas). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė solidariosios deliktinės atsakomybės sąlygas Unijos valdybos ir paskolų komiteto narių atžvilgiu, todėl šioje dalyje pasisakytina tik tuo aspektu, ar turto Vertintojos neteisėti veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo ieškovei priežastis ir ar ji nėra pernelyg nutolusi nuo kilusių teisinių pasekmių – Paskolos negrąžinimo.

64. Sprendžiant dėl netiesioginio priežastinio ryšio, kaip ir tiesioginio priežastinio ryšio atveju, visų pirma turi būti įvertinta, ar egzistuoja faktinis priežastinis ryšys tarp turto Vertintojos neteisėtų veiksmų ir žalos – paskolos negrąžinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje siekiant nustatyti ar egzistuoja faktinis priežastinis ryšys reikia nustatyti, ar žalingi padariniai (ieškovės žala) būtų kilę, jei ir nebūtų atsakovės UAB „Baltijos auditas“ neteisėtų veiksmų.

65. Ieškovės nurodoma žala suteikiant Skolininkei paskolą galimai priklausė nuo keleto skirtingų asmenų veiksmų (atsakovės Vertintojos Ataskaitos parengimo, Unijos paskolų komiteto pritarimo, Unijos valdybos pritarimo), kurių veiksmų neteisėtumas jau konstatuotas.

66. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Unijos paskolų komiteto nariai atliko šiuos žalą sukėlusius neteisėtus veiksmus – pažeidė Paskolų komiteto darbo reglamento 4.2.2 papunktį (kad paskolų komiteto nariai privalo savarankiškai įvertinti prašymą paskolai ir kitus dokumentus bei objektyviai priimti sprendimus); Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 10 punktą (kad paskolų vadybininkas turi padėti apsispręsti dėl paskolos dydžio ir laikotarpio. Būtina aptarti kur ir kokiomis dalimis pinigai bus naudojami. Didelis dėmesys turi būti atkreipiamas į paskolos prašytojo pajamas, galimybes grąžinti paskolą); 15 punktą (kad remdamasis pokalbiu su nariu ir prašymo paskolai gauti duomenimis, paskolų vadybininkas atlieka skolininko būklės analizę ir užpildo skolininko būklės vertinimo formą. Atlikdamas skolininko būklės ir kitų pateiktų duomenų vertinimą paskolų vadybininkas privalo įsitikinti prašančio paskolos asmens pateiktų dokumentų ir duomenų teisingumu); Verslo paskolų ir investicinių projektų vertinimo tvarkos, patvirtintos Unijos valdybos 2009 m. gegužės 28 d. nutarimu, 6 punktą (kad turi būti vertinamas apyvartinių lėšų poreikis ir (ar) investicinis projektas bei bendra finansinė skolininko būklė); 37 punktą (kad paskolų vadybininkas apyvartinių lėšų poreikį vertina pagal įmonės veiklos pobūdį, vystymosi planus bei strategiją); Juridinių asmenų prie paraiškos paskolai pateikiamų dokumentų sąrašo, patvirtinto 2009 m. gegužės 28 d. valdybos nutarimu, nuostatą, kad turi būti pateikiamas laisvos formos verslo planas, kuriame atsispindėtų paskolos panaudojimas, įmonės aprašymas bei piniginių srautų prognozės.

67. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės paskolų komiteto nariai sprendimą suteikti Skolininkei paskolą priėmė aplaidžiai vykdydami savo pareigas: nebuvo surinkta duomenų, pagal kuriuos būtų galima patvirtinti Skolininkės bendros būklės įvertinime padarytas išvadas ir pagrįsti paskolų komiteto nutarimą; nepateikta duomenų apie Skolininkės vadovą, kuris vadovavo tik 5 mėn., nebuvo vadovo išsilavinimą, veiklą bei kitų finansinių įsipareigojimų tinkamą vykdymą ir tinkamą ūkinės veiklos organizavimą patvirtinančių duomenų; netikrintas Skolininkės vadovo teiginių apie vertybinius popierius, likučius kredito įstaigose, negautas pajamos už produkciją, teisingumas, ar toks turtas realiai egzistuoja ir kokia jo vertė; nebuvo surinkta duomenų, kokia veikla Skolininkė užsiima ir kokią produkciją gamina; nepareikalauta investicinio projekto ir nesiaiškinta, kokiai veiklai finansų maklerio įmonei reikalingas Žemės sklypas; nesurinkti duomenys, kad paskolų vadybininkas (atsakovė J. B. pagal dokumentus turėjo vykdyti paskolų vadybininkės funkcijas) apyvartinių lėšų poreikį vertina pagal įmonės veiklos pobūdį, vystymosi planus bei strategiją; nesidomėta Skolininkės veikla bei jos galimybe grąžinti paskolą.

68. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Unijos valdybos nariai neteisėtais veiksmais pažeidė šiuos teisės aktus: KUĮ 28 straipsnio 5 dalį (kad kiekvienas kredito unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas); FĮĮ 31 straipsnio 3 dalį (finansų įstaiga prieš skolindama privalo įsitikinti, kad turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; kliento būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus; klientas vykdė ir vykdo įsipareigojimus finansų įstaigoms); KUĮ 31 straipsnio 6 dalį (kad finansų įstaiga, sudariusi sandorį, privalo nuolat stebėti ir dokumentuose fiksuoti, ar klientas vykdo sutartinius įsipareigojimus, ar jo finansinė ir ekonominė būklė nekelia grėsmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų finansų įstaigai vykdymui); KUĮ 48 straipsnį (kad kredito unija neturi teisės skolinti įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnašui atlikti ar subordinuotai paskolai jai suteikti, taip pat kredito unijos išleidžiamiems skolos vertybiniams popieriams įsigyti); KUĮ 47 straipsnio 1 dalį (kad vienam kredito unijos nariui gali būti skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo to nario pajinio įnašo dydžio suma bei 10 proc. kredito unijoje sukauptų indėlių ir kredito unijos paimtų paskolų sumos, nustatytos paskutinio kredito unijos buhalterinio balanso pagrindu); Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 2.1 papunktį (kad vienam kredito unijos nariui leidžiamų duoti savitarpio paskolų suma negali viršyti dešimteriopo to nario pajaus dydžio); 26.3 papunktį (kad paskolų vadybininkas turi pareigą prieš išduodant paskolą patikrinti, ar paskolos dydis neviršys dešimteriopos pajinės įmokos dydžio, išskyrus šioje tvarkoje nustatytus atvejus); 39 punktą (kad paskolų vadybininkas kontroliuoja paskolą nuo paskolos išdavimo pradžios iki paskolos grąžinimo, taip pat skolininko ir laiduotojo būklės vertinimo tvarka vertina skolininko būklę).

69. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės valdybos narių veiksmų teisėtumo sprendė, kad priimant valdybos 2010 m. rugsėjo 6 d. (dėl paskolos Skolininkei suteikimo) ir 2012 m. rugpjūčio 30 d. (dėl paskolos grąžinimo termino atidėjimo) sprendimus Skolininkės būklė realiai nebuvo tikrinama: 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimas priimtas esant tiems paties pažeidimams, kurie padaryti paskolos Skolininkei suteikimą svarstant paskolų komitete, papildomi duomenys nebuvo tirti; nebuvo pastebėta, kad nėra duomenų apie įmonės veiklą; neanalizuotas lėšų panaudojimo būdas; neišaiškintas reikalingumas įsigyti Žemės sklypą, paskolos grąžinimo galimybės, įsigyjamo ir įkeisto turto vertė; nebuvo analizuota finansinė Skolininkės padėtis, jos galimybės grąžinti paskolą, nespręstas klausimas dėl galimo sutarties nutraukimo. Teismas sprendė, kad priimdama galutinį sprendimą dėl paskolos suteikimo valdyba neužtikrino, kad turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; kliento būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus; klientas vykdė ir vykdo įsipareigojimus finansų įstaigoms. Teismas taip pat sprendė, kad 2012 m. rugpjūčio 31 d. sudarytas susitarimas dėl Paskolos sutarties pakeitimo, kuriuo nustatyta papildoma užtikrinimo priemonė – Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvo laidavimas – iš esmės buvo formali, niekaip neužtikrinanti tinkamo prievolės vykdymo, o jeigu valdybos nariai būtų rinkę ir tikrinę dokumentus apie Skolininkės veiklos perspektyvas, jie būtų nustatę, kad Skolininkė neturi teisės vykdyti finansų maklerio veiklos nuo 2008 m. vasario 14 d. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Unijos valdybai turėjo būti akivaizdu, kad Skolininkė neturi pakankamų lėšų vykdyti įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį, nebuvo įvertinta, kad Skolininkė anksčiau nevykdė įsipareigojimų Unijai. Taip pat nustatyta, kad valdybos narė E. P. privalėjo įsitikinti, kad papildomas pajus yra sumokėtas, nes Skolininkė įsipareigojo iki paskolos išmokėjimo įnešti 15 proc. išmokamos sumos pajų ir sumokėti administracinį mokestį, kas nutarta 2010 m. rugsėjo 6 d. valdybos posėdyje, nors papildomą 357 000 Lt (103 394,35) pajų Skolininkė sumokėjo tą pačią dieną, kai jai pervesta paskolos suma, taigi pajus sumokėtas iš skolintų lėšų.

70. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Unijos valdybos nariai, veikdami kaip finansų srities profesionalai, nepaisydami akivaizdaus didelio Skolininkės rizikingumo, neturėdami pagrįstų įrodymų, kad Skolininkė bus pajėgi grąžinti paskolą ir ją grąžins, išdavė nepatikimai, blogos finansinės būklės Skolininkei paskolą, kuri nebuvo grąžinta. Valdybos veiksmai nesiaiškinant reikšmingų aplinkybių dėl Skolininkės galimybių grąžinti paskolą, naudojant akivaizdžiai netinkamas reikalavimų užtikrinimo priemones, nustatant mokėjimų grafiką tokiu būdu, kad paskolos iš viso nereikėtų grąžinti, išduodant paskolą nesumokėjus reikiamo pajaus, rodo, kad valdyba nesitikėjo, kad paskola bus grąžinta. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokiu būdu valdyba atliko neteisėtus veiksmus, kurie sąlygojo žalos Unijai padarymą.

71. Iš pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad turto Vertintojos parengta Ataskaita nebuvo būtinas dokumentas paskolai suteikti ir nesant šio klaidingo turto įvertinimo paskola vis tiek būtų suteikta, nes Unija nusprendė suteikti paskolą pažeisdama daugelį imperatyvų (KUĮ 28 straipsnio 5 dalį; FĮĮ 31 straipsnio 3 dalį, KUĮ 48 straipsnį, KUĮ 47 straipsnio 1 dalį), kurių kiekvienas buvo pakankamas pagrindas atsisakyti suteikti paskolą).

72. Ši išvada remiasi dviem aplinkybių grupėmis – pirma, paskolų komiteto ir valdybos nariai realiai nesirėmė Žemės sklypo vertinimo Ataskaita, antra, pati Skolininkės teikiama Ataskaita nebuvo būtinasis dokumentas paskolai suteikti, nes Unijos valdymo organai turėjo pareigą patys savarankiškai įvertinti įkeičiamo turto vertę.

73. Unijos Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 19 punkte nustatyta, kad paskola negali būti išduota jeigu skolininko būklė vertinama kaip nepatenkinama arba bloga ar esant bet kokiems kitiems pagrįstiems įtarimams dėl paskolos grąžinimo. Nagrinėjamu atveju, pagal byloje nustatytas aplinkybes, paskolai gauti pateiktų duomenų neišsamumą, Skolininkės finansinės padėties ir jos galimybių grąžinti paskolą atmestiną vertinimą, net nevertinant pateiktos turto vertinimo Ataskaitos akivaizdu, kad paraiška turėjo būti atmesta iš karto arba pateikti duomenys tikslinami, nes atsakingiems darbuotojams turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl Skolininkės (ir jos pateiktų duomenų) patikimumo ir teisingumo, todėl pati savaime neteisinga turto vertinimo Ataskaita nėra ir negalėjo būti esmine aplinkybe, nulėmusia sprendimą suteikti Skolininkei paskolą, kurios ji negalėtų grąžinti.

74. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai Unijos valdybos ir paskolų komiteto nariai, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, veikė tokiu būdu, kad Skolininkei paskolą pritarė suteikti iš esmės neatsižvelgdami į Žemės sklypo vertinimo Ataskaitą. Teisėjų kolegijos vertinimu, Unijos paskolų komiteto ir valdybos narių neteisėtų veiksmų mastas leidžia teigti, kad atlikdami savo pareigas atsakovai siekė ne patikrinti Skolininkės mokumo galimybes, objektyviai įvertinti suteikiamos paskolos rizikingumą, o tik bet kuriuo atveju pritarti paskolos suteikimui, ignoruodami aplinkybės (tarp jų ir Ataskaitos nepagrįstumą) akivaizdžiai neleidžiančias suteikti Skolininkei prašomo dydžio paskolą. Tokiais veiksmais atsakovai veikė sąmoningai pažeisdami teisės aktų reikalavimus.

75. Analizuojant Unijos Paskolų suteikimo ir administravimo tvarką matyti, kad Unijoje paskolos išdavimo procesas turėjo būti orientuotas į patikrinimą ar paskolą Skolininkė grąžins iš savo pajamų. Būtent Skolininkės finansinė padėtis ir Skolininkės galimybės grąžinti paskolą pagal minėtą Unijos Paskolų suteikimo ir administravimo tvarką turėjo būti vertinamos kaip esminės aplinkybės sprendžiant dėl paskolos suteikimo.

76. FĮĮ 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad finansų įstaiga prieš skolindama privalo įsitikinti, kad turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas. Taigi, Unijos paskolų komiteto ir valdybos nariai turėjo pareigą atidžiai patikrinti įkeičiamo turto vertę. Iš Unijos Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos nuostatų matyti, kad išduodama paskola negali viršyti 90 proc. įkeisto daikto vertės, išskyrus tam tikrus atvejus (48 punktas). Unijos Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 49 punkte nustatyta, kad įkeičiamo daikto vertę nustato kredito unijos paskolų komiteto nariai, kredito unijos paskolų vadybininkai arba profesionalūs vertintojai. Minėto punkto nuostatos iš esmės reiškia, kad ginčo Ataskaita, sprendžiant dėl paskolos Skolininkei suteikimo, buvo tik vienas iš nebūtinų dokumentų, vertintinų suteikiant Skolininkei paskolą, o Unijos paskolų komiteto nariai ir paskolų vadybininkai turėjo pareigą patys įvertinti įkeičiamo turto vertę arba savarankiškai pasitelkti profesionalus įkeičiamo turto vertei nustatyti. Įvertinus minėtos Unijos tvarkos nuostatas akivaizdu, kad Skolininkės teikiama įkeičiamo turto vertinimo Ataskaita nebuvo vienas iš esminių paskolos suteikimo Skolininkei sąlygų.

77. Pagal ginčui aktualios redakcijos TVVPĮ 13 straipsnį, turtą vertinanti įmonė atsako už atlikto vertinimo teisingumą bei atlygina žalą, atsiradusią dėl netinkamai atliktų įsipareigojimų, tik užsakovui. Aplinkybė, kad pagal įstatymą Vertintoja atsako tik užsakovui, turėjo būti žinoma Unijos paskolų komiteto ir valdybos nariams, todėl jie privalėjo ypač kritiškai įvertinti tokios Ataskaitos patikimumą, nes nagrinėjamu atveju turto vertinimo Ataskaitos užsakovė buvo Skolininkė.

78. Kaip minėta, Ataskaitoje nustatyta nepagrįstai didelė Žemės sklypo rinkos vertė buvo akivaizdi iš karto (palyginus ją su ankstesne šio turto sandorio verte), tačiau už paraiškos vertinimą atsakingi asmenys, kurie turėjo tiesioginę pareigą įsitikinti, ar teisingai įvertintas paskolai užtikrinti įkeičiamas turtas, išnagrinėti jo realizavimo galimybes paskolos negrąžinimo atveju, neatliko jokio Ataskaitos vertinimo, nesulygino duomenų ir aplaidžiai bei nerūpestingai vadovavosi pateiktais duomenimis, nors ieškovės su atsakove UAB „Baltijos auditas“ nesiejo teisiniai santykiai, t. y. ieškovė (ir jos atsakingi darbuotojai) neturėjo pagrindo besąlygiškai vadovautis UAB „Baltijos auditas“ parengta ataskaita, turėjo būti atsižvelgta į tai, kad paskolos suteikimu suinteresuota Skolininkė pateikia turto vertinimo Ataskaitą.

79. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčo Žemės sklypo įkeitimas nebuvo vienintelė prievolių užtikrinimo priemonė, t. y. paskola dar buvo užtikrinta laidavimu, tačiau ir pastarosios užtikrinimo priemonės įvertinimas atliktas formaliai, iš esmės nesiekiant užtikrinti paskolos grąžinimo, kadangi laidavimo terminas baigėsi iki Skolininkės pareigos grąžinti paskolą atsiradimo.

80. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors įkeičiamo turto įvertinimas ir buvo būtina paskolos suteikimui Skolininkei sąlyga, kadangi Skolininkei negalėjo būti suteikta didesnė nei 90 proc. įkeičiamo turto vertės paskola, tačiau ieškovės valdymo organai galėjo ir turėjo patys nuspręsti dėl įkeičiamo turto vertės arba savarankiškai pasitelkti profesionalus vertinimui parengti, o ne remtis Skolininkės teikiama Ataskaita, kurios nepagrįstumas būtų akivaizdus ieškovei sandorio rengimo metu, jei jos paskolų komiteto ir valdybos nariai būtų tinkamai atlikę savo pareigas, todėl nepripažįsta turto Vertintojos neteisėtų veiksmų kaip būtinosios žalos atsiradimo sąlygos. Ieškovės patirta žala yra pernelyg nutolusi nuo UAB „Baltijos auditas“ neteisėtų veiksmų parengiant akivaizdžiai klaidingą Ataskaitą, nes, kaip nurodyta šios nutarties 135–146 punktuose, būtent ieškovės paskolų komiteto ir valdybos narių veiksmai nulėmė tai, kad Skolininkei buvo išduota paskola, kurios negrąžinus, ieškovė patyrė žalą, ir nesant turto Vertintojos neteisėtų veiksmų, žala vis tiek būtų kilusi, nes Paskola būtų išduota bet kuriuo atveju.

81. Apibendrindama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinų atsakovės UAB „Baltijos auditas“ civilinei atsakomybei kilti sąlygų – priežastinio ryšio, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovę UAB „Baltijos auditas“ atsakinga už ieškovei kilusią žalą.

Dėl Draudiko atsakomybės

82. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimus turto Vertintojos civilinės atsakomybės Draudikui nustatęs, kad ginčo situacija neatitinka draudžiamojo įvykio požymių, nes ieškovės pretenzija pateikta pasibaigus draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui.

83. Ieškovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo atliktas ginčo situacijos vertinimas ne kaip draudžiamojo įvykio yra nepagrįstas. Ieškovės vertinimu, kartu su Vertintoja pagal ieškinį turi atsakyti ir Vertintojos civilinės atsakomybės Draudikas.

84. Kadangi byloje nenustatytas pagrindas atsakovei UAB „Baltijos auditas“ atsakyti pagal ieškovės ieškinį, nes spręsta, kad atsakovė UAB „Baltijos auditas“ savo veiksmais (Ataskaitos parengimu) ieškovei žalos nepadarė, konstatuotina, kad nesant Vertintojos veiksmais sukeltos žalos, nėra pagrindo spręsti dėl Draudiko atsakomybės.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

85. Kadangi šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimų Unijos valdybos ir paskolų komiteto nariams atžvilgiu taikė ieškinio senatį, o atsakovė UAB „Baltijos auditas“ ir jos civilinės atsakomybės Draudikas pagal ieškovės ieškinio reikalavimus atsakyti neturi pareigos, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovės UAB „Baltijos auditas“ apeliacinis skundas tenkintinas – skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės UAB „Baltijos auditas“ priteistas nuostolių atlyginimas, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atsakovės UAB „Baltijos auditas“ atžvilgiu atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

86. Prie šios civilinės bylos prijungta Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2-1575-XX/2020 pagal ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą priimti papildomą sprendimą. Šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu dalis skundžiamo sprendimo naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas, po kurio ieškovės ieškinio reikalavimai lieka visiškai atmesti. Atskirojo skundo, kuriuo ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priteisti jai dalį bylinėjimosi išlaidų, patenkinimas šiuo atveju nėra galimas, kadangi visi šioje byloje ieškovės pareikšti reikalavimai atmesti, ieškovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl šių priežasčių Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis, kuria atsisakyta patenkinti ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

87. Šioje byloje atsakovai R. P. ir J. R. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą ir patyrė 480 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinėms paslaugoms. Patirtas išlaidas apmokėjo R. P..

88. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-274-1075/2019).

89. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas nepriteisti R. P. ir J. R. jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ši išvada darytina įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis), o būtent atsižvelgus į tai, kad šie atsakovai buvo ieškovės paskolų komiteto nariai, kurių neteisėti veiksmai ir sukėlė ieškovei žalą. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovei kilo žala, byloje buvo nustatytos visos jų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau ieškovės reikalavimai šiems atsakovams atmesti dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas atsakovams iš ieškovės, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, todėl šiems atsakovams jų patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisia. Kiti atsakovai nenurodė, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės kooperatinės bendrovės bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinys patenkintas iš dalies ir ieškovės kooperatinės bendrovės bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos auditas“ priteistas žalos atlyginimas, metinės procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinio reikalavimus atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos auditas“ atmesti.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.