- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-20
- Bylos Nr.
- e2A-560-330/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Gintaras Pečiulis, Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „BALTIJOS AUDITAS“, bendrovei ERGO Insurance SE
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-714-430/2018 pagal ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „BALTIJOS AUDITAS“ ir bendrovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dalyvaujant tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, bankrutavusiai finansų maklerio įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Stockholm Sparkassa“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, dėl vertinimo ataskaitos pripažinimo neteisinga ir negaliojančia bei žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – BKU „Vilniaus taupomoji kasa“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „BALTIJOS AUDITAS“ (toliau – UAB „BALTIJOS AUDITAS“) 2010 rugpjūčio 25 d. parengtą Rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 10/08-25 neteisinga ir negaliojančia dėl prieštaravimo teisės aktų reikalavimams; 2) pripažinti neteisinga (netinkama) 2010 m. rugpjūčio 25 d. Rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 10/08-25 ieškovei sukeltą žalą draudžiamuoju įvykiu pagal atsakovių UAB „BALTIJOS AUDITAS“ ir ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ERGO Insurance SE), 2012 m. liepos 19 d. sudarytą Turto ir verslo vertintojų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį; 3) ieškovės naudai priteisti 672 990,04 Eur žalos atlyginimą, iš kurio 86 886,01 Eur priteisti iš abiejų atsakovių solidariai, o 586 104,03 Eur priteisti iš atsakovės UAB „BALTIJOS AUDITAS“; 4) priteisti iš atsakovių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. UAB „BALTIJOS AUDITAS“ atliko nekilnojamojo turto – žemės ūkio paskirties sklypo, esančio Vilniaus r. sav., Kalniškių k., rinkos vertės nustatymo veiksmus ir parengė šio turto Rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 10/08-25, kuri buvo pateikta ieškovei, siekiant įvertinti, kokio dydžio paskola gali būti suteikta finansų maklerio įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Stokholm Sparkassa“ (toliau – FMĮ UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“). 2010 m. rugsėjo 6 d. ieškovė ir FMĮ UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė 689 295,64 Eur (2 380 000 Lt) paskolą, o paskolos sutarties užtikrinimui buvo įkeistas minėtas nekilnojamasis turtas (žemės sklypas). Ieškovės teigimu, FMĮ UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ netinkamai vykdė savo skolinius įsipareigojimus, todėl paskola kartu su palūkanomis ieškovei nebuvo grąžinta. Negrąžintą sumą iš viso sudaro 763 729,13 Eur (2 637 003,93 Lt).
3. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė UAB „BALTIJOS AUDITAS“ atliko neteisėtus veiksmus, kadangi įvertino turtą nesilaikydama teisės aktuose nustatytų reikalavimų bei žymiai pervertino turtą. Byloje prašomą priteisti žalą sudaro paskolos dalies, suteiktos dėl pervertinto turto, dydis, nes tuo atveju, jei vertinimo ataskaitoje būtų buvusi nurodyta teisinga įkeičiamo turto vertė, skolininkei būtų suteikta tik 16 305,61 Eur (56 300 Lt), o ne 689 295,64 Eur (2 380 000 Lt) dydžio paskola. Ieškovės teigimu, atsakovės UAB „BALTIJOS AUDITAS“ neteisėti veiksmai vertinant turtą priežastiniu ryšiu siejasi su ieškovės patirta žala, o atsakovės kaltė yra preziumuojama. Pasak ieškovės, kadangi ERGO Insurance SE yra apdraudusi UAB „BALTIJOS AUDITAS“ civilinę atsakomybę, netinkamu turto vertinimu sukelta žala pripažintina draudžiamuoju įvykiu.
4. Be kita ko, ieškovė nurodė reiškianti reikalavimą dėl turto vertinimo ataskaitos pripažinimo neteisinga ir negaliojančia, kadangi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau ir – TVVPĮ) 22, 23 ir 25 straipsniuose įtvirtintos tokios ataskaitos teisingumo prezumpcijos ir nustatyta, kad iškilę ginčai sprendžiami šalių susitarimu arba teismine tvarka.
5. Atsakovė ERGO Insurance SE su ieškiniu nesutiko, prašė jos atžvilgiu pareikšto ieškinio netenkinti. Atsakovė pabrėžė, kad pagal su atsakove UAB „BALTIJOS AUDITAS“ sudarytas turto ir verslo vertintojų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartis draudimo apsauga nėra suteikiama, jeigu apdraustasis įvykis atsitinka dėl draudėjo tyčinių neteisėtų veiksmų. Be to, atsakovė akcentavo, kad net ir tuo atveju, jei draudėjo tyčiniai neteisėti veiksmai nebūtų nustatyti, ERGO Insurance SE nėra atsakinga už ieškovės patirtą žalą, nes kredito unija prisiima riziką, susijusią su savo teikiamomis finansinėmis paslaugomis. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovė elgėsi neapdariai ir nerūpestingai tiek paskolos sutarties sudarymo metu, tiek ir galiojant paskolos sutarčiai, o reikalavimas reiškiamas dėl įvykio, neatitinkančio draudžiamojo įvykio požymių.
6. Atsakovė UAB „BALTIJOS AUDITAS“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį visiškai atmesti. Atsakovė nurodė, kad turto vertinimo ataskaitoje yra įrašyta turto rinkos vertė, o ieškovė, apskaičiuodama žalos dydį, remiasi sklypo vidutine rinkos verte, nurodyta Nekilnojamojo turto registro 2010 m. rugsėjo 2 d. išraše, todėl ieškovės apskaičiuota žala nėra reali, o tik hipotetinė. Atsakovė taip pat pabrėžė, kad jos atlikto turto vertinimo ataskaita buvo panaudota ne pagal paskirtį, kadangi atsakovei rengiant turto vertinimo ataskaitą nebuvo žinoma, jog turto vertinimas atliekamas siekiant įkeisti turtą. Atsakovės teigimu, pati ieškovė, nukrypdama nuo įprastos praktikos, neatsakingai vertino skolininko veiklą ir jo pajėgumą grąžinti kreditą, o ieškinyje nurodytas priežastinis ryšys yra abejotinas, kadangi priežastis yra pernelyg nutolusi nuo pasekmių.
7. Trečiasis asmuo bankrutavusi FMĮ UAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti ieškovės nurodytais argumentais. Trečiasis asmuo papildomai nurodė, kad realiai veiklos nebevykdė dar nuo 2009 m. gegužės mėnesio. BFMĮ UAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ taip pat paaiškino, kad 2010 m. rugsėjo 1 d. ji įsigijo žemės sklypą, esantį Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) k., kuris atsakovės UAB „BALTIJOS AUDITAS“ buvo įvertintas 766 624,19 Eur (2 647 000 Lt) verte. Pagal paskolos sutartį 2010 m. rugsėjo 8 d. ieškovė pervedė trečiajam asmeniui 579 300 Eur (2 000 207,04 Lt), kurie tą pačią dieną iš trečiojo asmens banko sąskaitos buvo pervesti Didžiojoje Britanijoje registruotai bendrovei Hayburg Solutions LLP.
8. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (toliau – AAS „BTA Baltic Insurance Company“) Lietuvos filialą, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
10. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl atsakovės UAB ,,BALTIJOS AUDITAS“ 2010 m. rugpjūčio 25 d. parengtos Rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 10/08-25 pripažinimo neteisinga ir negaliojančia nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių, todėl šioje dalyje bylą nutraukė.
11. Teismas nustatė, kad ieškovė, prieš priimdama sprendimą suteikti paskolą FMĮ UAB „Baltic Stockholm Sparkassa“, nereikalavo iš paskolos gavėjos pateikti verslo planą, neatliko jos finansinės būklės analizės, nevertino turimų kreditorinių įsipareigojimų, skolininkės mokumo ir pajėgumo grąžinti paskolą, turimų žmogiškųjų išteklių. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog paskolos suteikimo laikotarpiu FMĮ UAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ savo pagrindinės veiklos nevykdė, kadangi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. vasario 14 d. sprendimu įmonės turėtos licencijos galiojimas buvo panaikintas.
12. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nors UAB ,,BALTIJOS AUDITAS“ 2010 m. rugpjūčio 25 d. parengta rinkos vertės nustatymo ataskaita yra neteisinga, tačiau ji buvo tik vienas iš suteikiant paskolą ieškovės vertintinų dokumentų, todėl ši ataskaita negali būti laikoma lemtingu veiksniu kredito unijos valdymo organų sprendimui suteikti paskolą, t. y. žalingi padariniai kilo ne iš atsakovės neteisėtų veiksmų, o dėl ieškovės valdymo organų neveikimo juridinio asmens interesais. Teismo vertinimu, atsiradę padariniai yra pernelyg nutolę nuo atsakovės padaryto neteisėto veiksmo, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas, o atmetus šį reikalavimą, nėra pagrindo pasisakyti ir dėl UAB ,,BALTIJOS AUDITAS“ draudiko ERGO Insurance SE atsakomybės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. Teismo išvada, kad ieškovės skolininkė jokios veiklos nevykdė, kad jos finansinė būklė ir galimybės grąžinti paskolą nebuvo vertinamos, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
13.2. Ieškovės valdymo organų nariai tinkamai įvykdė jiems nustatytas pareigas ir atliko išsamią skolininkės pateiktų dokumentų ir finansinės būklės analizę, kurios išvados leido suteikti skolininkei prašomo dydžio paskolą.
13.3. Teismo išvada, kad atsakovės parengta ginčo ataskaita yra tik vienas iš ieškovės vertintinų dokumentų, o padariniai yra pernelyg nutolę nuo atsakovės neteisėtų veiksmų, yra neteisinga, kadangi paskolos išdavimo metu įvertinami du aspektai – skolininko galimybės pačiam grąžinti paskolą ir paskolos užtikrinimo priemonių patikimumas. Šiuo atveju ieškovės atsakingiems organams atlikus skolininkės finansinės būklės vertinimą, buvo nustatyta, kad skolininkės finansinė būklė leidžia išduoti prašomo dydžio paskolą, todėl paskolos užtikrinimo priemonių pakankamumo įvertinimas buvo esminis.
Žemesnės instancijos teismas
13.4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „BALTIJOS AUDITAS“ atliko neteisėtus veiksmus, o tarp šių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.
13.5. Net ir laikantis nuostatos, kad ieškovės valdymo organų nariai netinkamai įvertino skolininkės paraišką, atsakovė ir ieškovės valdymo organų nariai turėtų būti laikomi solidariai atsakingi už ieškovei kilusią žalą, kadangi tiek skolininkės finansinės būklės vertinimas, tiek paskolos užtikrinimo priemonių pakankamumo pagrindimas buvo vienodai reikšmingi.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „BALTIJOS AUDITAS“ su apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodyti tokie pagrindiniai atsakovės atsikirtimų motyvai:
14.1. Teismas teisingai konstatavo, kad jeigu ir būtų pagrindas spręsti, jog egzistuoja netiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovei atsiradusios žalos ir neteisėtos ataskaitos parengimo, jis (ryšys) yra pernelyg nutolęs nuo atsakovės neteisėto veikimo.
14.2. Teismo sprendimas paremtas faktinėmis aplinkybėmis – prieš ieškovei priimant sprendimą išduoti paskolą, skolininko pajėgumas grąžinti paskolą nevertintas, o bendrosios ir finansinės būklės įvertinimo anketos ieškovės užpildytos jau po paskolos suteikimo.
Šalies argumentai
14.3. Ieškovė nenurodė jokių konkrečių duomenų, galinčių pagrįsti jos teiginį, kad paskolos teikimo metu skolininkė vykdė veiklą.
14.4. Išduodama kreditą, ieškovė vadovavosi ne jai adresuota turto vertinimo ataskaita, todėl kreditas buvo išduotas nenustačius likvidacinės įkaito vertės ir ignoruojant vertinimo ataskaitoje nustatytas ataskaitos panaudojimą ribojančias sąlygas bei vertinimo tikslą.
14.5. Skolininkės prašymas suteikti paskolą iš viso neturėjo būti priimtas, o tokį prašymą priėmus – sprendimas išduoti paskolą neturėjo būti priimtas, kadangi skolininkė nebuvo išsprendusi nuosavo kapitalo pakankamumo problemos.
Atsiliepimas
15. Atsakovė ERGO Insurance SE atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodyti tokie esminiai argumentai:
15.1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės parengta turto vertinimo ataskaita yra tik vienas iš vertintinų dokumentų suteikiant paskolą ir negali būti laikoma turėjusia lemtingą įtaką kredito unijos valdymo organų sprendimui suteikti paskolą.
15.2. Ieškovė negalėjo aklai vadovautis skolininkės pateikiama turto vertinimo ataskaita, o privalėjo patikrinti įkeičiamo žemės sklypo rinkos vertę, naudodamasi kita jai prieinama informacija.
15.3. Tuo atveju, jei ieškovė būtų laikiusis bent minimalių rūpestingumo ir apdairumo standartų, ji būtų išanalizavusi skolininkės pelno ir nuostolių ataskaitas ir būtų žinojusi, kad skolininkė veiklos nevykdė nuo 2007 m., o 2009 m. apskritai negavo jokių pajamų.
15.4. Ieškovė praleido trejų metų senaties terminą pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, o tuo atveju, jei teismas laikytų, kad šis ieškinio senaties terminas nepraleistas, yra praleistas vienerių metų ieškinio, kylančio iš draudimo teisinių santykių, senaties terminas.
15.5. Ginčo draudimo sutartis yra savanoriškojo, o neprivalomo draudimo sutartis, o pagal draudimo šalių susitarimą draudimo apsauga ieškovės pretenzijoms netaikoma.
15.6. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl įvykio, patenkančio į nedraudžiamųjų įvykių atvejus.
16. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą su šiuo nesutiko ir prašė atmesti. Trečiasis asmuo savo atsiliepimą pagrindė šiais motyvais:
16.1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės parengta turto vertinimo ataskaita yra tik vienas iš vertintinų dokumentų suteikiant paskolą ir negali būti laikoma turėjusia nulemti kredito unijos valdymo organų sprendimą dėl paskolos suteikimo.
16.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pati ieškovė savo veiksmais, neatitinkančiais finansų įstaigai keliamų elementarių apdairumo ir rūpestingumo reikalavimų, pažeidė Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnyje nustatytas pareigas ir šie pažeidimai lėmė ieškovei atsiradusią žalą.
16.3. Ieškovė negalėjo aklai vadovautis skolininkės FMĮ UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ pateikiama turto vertinimo ataskaita, o privalėjo patikrinti įkeičiamo žemės sklypo rinkos vertę remiantis kita jai prieinama informacija.
16.4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei atsiradę padariniai yra pernelyg nutolę nuo UAB „BALTIJOS AUDITAS“ atlikto neteisingo turto įvertinimo, todėl atsakovei UAB „BALTIJOS AUDITAS“ nekyla civilinė atsakomybė, yra pagrįsta.
Šalies argumentai
17. Atsakovė UAB „BALTIJOS AUDITAS“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo motyvus, kuriais remiantis padarytos išvados dėl turto vertinimo ataskaitos Nr. 10/08-25 neteisingumo ir vertintojo UAB „BALTIJOS AUDITAS“ veiksmų neteisėtumo. Atsakovė UAB „BALTIJOS AUDITAS“ prašo konstatuoti, kad jos veiksmai vertinant žemės sklypą buvo teisėti, tuo pačiu paliekant nepakeistą skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti tokie pagrindiniai argumentai:
17.1. Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis paneigia norminių aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, principines nuostatas, todėl įneša teisinį netikrumą į turto vertinimo profesinėje veikloje nusistovėjusią praktiką.
17.2. Teismas, vertindamas atsakovės parengtą turto vertinimo ataskaitą, nepagrįstai vadovavosi įrodymais dėl pateikto retrospektyvaus turto vertinimo. Retrospektyvinio ir įprasto vertinimo rezultatų neatitikimas nėra pakankama sąlyga paneigti turto vertintojo nustatytą daikto vertę.
17.3. TVVPĮ 2 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad turto vertinimas yra turto vertintojo nuomonė dėl tikėtinos turto piniginės vertės rinkoje, todėl vien tai, kad ataskaitoje nurodyta vertė stipriai skiriasi nuo kitų vertintojų nustatytos vertės, nėra pakankama priežastis paskelbti vertinimo ataskaitą neteisinga.
17.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi Turto vertinimo priežiūros tarnybos nuomone, kuri pateikta viršijant tarnybai įstatymo suteiktą diskreciją ir kurioje nurodyti atsakovės veiksmų vertinimai nėra tinkami pagal esamas aplinkybes.
17.5. Byloje atliktos teismo ekspertizės išvados ir atsakovės atlikto turto vertinimo ataskaitos duomenys skiriasi dėl naudotų metodikų skirtumų ir skirtingų motyvų pasirenkant palyginamuosius analogus, be to, ekspertizė atlikta vadovaujantis negaliojančia metodologine baze.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į atsakovės UAB „BALTIJOS AUDITAS“ apeliacinį skundą atsakovė ERGO Insurance SE šį apeliacinį skundą prašė spręsti teismo nuožiūra. Atsakovė pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nekėlė klausimų dėl ginčo turto vertinimo ataskaitos teisingumo ar neteisingumo, o ginčijo kitas aplinkybes.
19. Ieškovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepimu į atsakovės UAB „BALTIJOS AUDITAS“ apeliacinį skundą su juo nesutiko, taip pat prašė atmesti prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodyti tokie ieškovės argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
19.1. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo apie atsakovės parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nustatytos turto vertės neatitikimą realiai turto vertei, kadangi šį neatitikimą patvirtina byloje esantys įrodymai, o atsakovė įrodymų, pagrindžiančių ataskaitos teisėtumą, nepateikė.
Atsiliepimas
19.2. Atsakovės parengtoje turto vertinimo ataskaitoje buvo nurodyta jos paskirtis, t. y., kad vertinimo atlikimo tikslas – turto įkeitimas, vertinimą atliko atestatą turintis profesionalus vertintojas, todėl ta aplinkybė, jog ataskaita nebuvo adresuojama ieškovei, neturi teisinės reikšmės.
19.3. Turto vertinimo ataskaita nėra tik vertintojo nuomonė, nes turto vertinimo ataskaita yra teisės aktų reikalavimus atitinkantis, profesionalo paruoštas dokumentas, kurio teisingumui taikomi atitinkami reikalavimai, o juos pažeidus vertintojui kyla atsakomybė.
20. 2019 m. spalio 28 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį šalių pateiktus argumentus.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
22. Atsakovė UAB „BALTIJOS AUDITAS“ apeliaciniame skunde pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atsakovė grindžia didelės apimties konceptualiais nesutarimais, reikalaujančiais papildomų paaiškinimų.
23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, apibrėžtą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė šiuo atveju nepagrindė savo prašymo dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinybės – prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodiniame procese yra abstraktus ir konkrečiau nemotyvuotas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nenustatė prielaidų, suponuojančių būtinumą šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl nėra pagrindo patenkinti aptariamą atsakovės prašymą.
Dėl bylos dalies nutraukimo
25. Nei ieškovė, nei atsakovė savo apeliaciniuose skunduose atskirai nepateikia motyvų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria civilinė byla nutraukta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė savo apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, apeliacine tvarka svarstytina, ar pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai nutraukė civilinę bylą.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-403/2018 40 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai asmuo kreipėsi į teismą su reikalavimu, nesukeliančiu materialinių teisinių pasekmių, teismas, priklausomai nuo civilinės bylos stadijos, turi nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, atsisakyti priimti reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d.) arba tuo pačiu pagrindu bylą nutraukti (CPK 293 str. 1 d. 1 p.), o tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
27. Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovės UAB „BALTIJOS AUDITAS“ 2010 m. rugpjūčio 25 d. parengtą Rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 10/08-25 pripažinti neteisinga ir negaliojančia dėl jos prieštaravimo teisės aktų reikalavimams. Pastebėtina, kad ieškovė nei savo procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kokių teisinių pasekmių siekia šiuo reikalavimu. Apeliacinio teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad retrospektyvus turto vertės nustatymo ataskaitos įvertinimas (pripažinimas) kaip neteisingos (neteisėtos ir /ar nepagrįstos), turi tik procesinę paskirtį ir byloje dalyvaujantiems asmenims nesukelia jokių materialiųjų teisinių pasekmių. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinę bylą dėl tokio ieškovės reikalavimo.
Dėl byloje reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
28. Pirmosios instancijos teismas ieškovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį likusioje dalyje atmetė, nustatęs, jog pačios ieškovės veiksmai lėmė jai atsiradusią žalą. Teismas laikėsi nuostatos, kad atsakovės UAB „BALTIJOS AUDITAS“ parengta turto vertinimo ataskaita buvo tik vienas iš ieškovės vertintinų dokumentų prieš suteikiant skolininkei paskolą, todėl tarp atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio, t. y. žalingi padariniai pernelyg nutolę nuo atsakovės padaryto neteisėto veiksmo.
29. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, išaiškino, kad žala dėl neteisingos turto vertinimo ataskaitos, kai yra ir neteisėti kredito įstaigos valdymo organų veiksmai, gali atsirasti, kai nors turto vertintojos veiksmais tiesiogiai žalos nepadaryta, tačiau tokiais veiksmais buvo sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Aukščiausiojo Teismo vertinimu, nustačius, kad turto vertintoja aplaidžiai ir nerūpestingai vykdė savo profesinę pareigą parengti teisingą turto vertinimo ataskaitą, o kredito įstaigos valdymo organai atliko kitus neteisėtus veiksmus, konstatuotinas objektyvusis bendrininkavimas. Be to, kasacinis teismas pažymėjo, kad tokius turto vertintojos veiksmus su atsiradusia žala sieja netiesioginis priežastinis ryšys, o turto vertintojos objektyvusis bendrininkavimas yra pakankamas solidariajai atsakomybei kilti.
30. Paaiškėjus, kad vėliausioje kasacinio teismo praktikoje naujai kvalifikuota ir detalizuota priežastinio ryšio samprata, pagal kurią turto vertintojo neteisėti veiksmai, kai jie nėra vienintelė ar pagrindinė žalos atsiradimo priežastis, nėra laikomi pernelyg nutolusiais nuo atsiradusių žalingų padarinių, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju negalima pripažinti teisinga pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad atsakovės UAB „BALTIJOS AUDITAS“ veiksmai atliekant neteisingą turto vertinimą buvo pernelyg nutolę nuo ieškovei atsiradusios žalos.
31. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai įtvirtinti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).
32. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatė ir apskųstame sprendime konstatavo, kad žalingi padariniai kilo ieškovės valdymo organams tinkamai neveikiant šio juridinio asmens (ieškovės) interesais. Ieškovė apeliaciniame skunde taipogi nurodė, kad atsakovė ir ieškovės valdymo organų nariai galėtų būti laikomi solidariai atsakingais už ieškovei kilusią žalą asmenimis. Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi asmenys, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 str. 1 d.). Kaip jau minėta, pagal aktualiausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atitinkamais atvejais kredito įstaigos valdymo organų nariams gali kilti solidari atsakomybė kartu su turto vertintoju. Vadinasi, teismui, nagrinėjančiam bylą, reikėtų apsvarstyti ir įvertinti, ar į jos procesą neturėtų būti įtraukiami buvę BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ valdymo organų nariai, kadangi byloje gali išaiškėti ar būti nustatytos aplinkybės, susijusios su jų solidariosios prievolės egzistavimu. Šiuo atveju klausimas dėl ieškovės buvusių valdymo organų narių įtraukimo ar neįtraukimo į bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo svarstytas.
33. Be to, pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad atsakovės veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos nesieja priežastinis ryšys, nebesprendė ieškovės reikalavimų, susijusių su atsakovės UAB „BALTIJOS AUDITAS“ profesinės civilinės atsakomybės draudimo teisiniais santykiais. Teismas nebematė pagrindo analizuoti ir vertinti, ar ginčo išsprendimui aktualus įvykis gali būti pripažintas draudžiamuoju (priskiriamas draudiminiams įvykiams), ar atsakovei ERGO Insurance SE pagal draudimo sutarties sąlygas kiltų draudimo išmokos mokėjimo pareiga ir pan. Taigi, dėl ieškovės reikalavimų atsakovei ERGO Insurance SE esmės pirmosios instancijos teismo liko nepasisakyta.
34. Taipogi atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė ERGO Insurance SE tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą kėlė ieškinio senaties taikymo klausimą. Atsakovė prašė taikyti trejų metų senaties terminą reikalavimams, kylantiems dėl žalos atsiradimo, taip pat taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisnių santykių. Vilniaus apygardos teismas, atmetęs ieškinį kitu teisiniu pagrindu, dėl ieškinio senaties termino taikymo šioje byloje nebesprendė.
35. Apibendrinant tai, kas nurodyta nutarties 32–34 punktuose, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo netirtų aplinkybių mastas lemia, jog byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Remiantis pirmiau šioje nutartyje išdėstytais motyvais sprendžiama, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tirta reikšminga dalis esminių bylos aplinkybių, o teismo išvados, kurių pagrindu buvo atmesti ieškinio reikalavimai, neatitinka naujausios kasacinio teismo praktikos. Tai sudaro sąlygą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl bylos procesą būtina pakartoti. Šioje situacijoje bylos esminiais fakto ir teisės aspektais nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, jog apeliacinė instancija pakeičia pirmąją instanciją ir vykdo jos funkcijas, kas neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą teisės bei fakto klausimais, neteisėtai apribotų bylos šalių teisę į antrą teisminę instanciją – apeliaciją.
36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui neišnagrinėjus visų esminių bylos aplinkybių, neatskleidus bylos esmės, apskųstasis sprendimas dalyje, kurioje ieškinys atmestas, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl šioje dalyje jis naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pobūdį bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
37. Nusprendus, kad yra pagrindas bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisako. Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia klausimų dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes šie procesiniai klausimai turės būti išspręsti nagrinėjant bylą iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo dalį dėl bylos dalies nutraukimo palikti nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo dalis dėl ieškinio atmetimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. J. J.