Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“ pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys V. P. (V. P.) ir J. P. (J. P.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. eB2-3489-967/2020) iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „JUMPS“ (toliau – BUAB ,,JUMPS“, bendrovė, pareiškėja) ir bendrovės nemokumo administratoriumi paskyrė Dalių Volskį (toliau – administratorius, nemokumo administratorius). Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 17 d. 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi nutarta bendrovę likviduoti dėl bankroto. 2023 m. kovo 15 d. nutartimi teismas nutarė atstatydinti BUAB ,,JUMPS“ nemokumo administratorių Dalių Volskį ir BUAB ,,JUMPS“ nemokumo administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) ,,Finresta“.

2. Pareiškėjos nemokumo administratorius pateikė teismui prašymą pripažinti BUAB ,,JUMPS“ bankrotą tyčiniu (toliau – prašymas). Prašyme nurodo, kad bendrovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2006 m. sausio 30 d., nuo bendrovės įregistravimo iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės akcininku buvo J. P., o bendrovės vadovu – V. P., vykdyta pagrindinė veikla – didmeninė prekyba naftos produktais. Iš bendrovės finansinės atskaitomybės duomenų pastebėta, kad dar 2017 m. bendrovės finansinė padėtis buvo bloga ir toliau tik blogėjo: išaugo įsipareigojimai, ji nebesugebėjo atsiskaityti su savo kreditoriais. Per šį laikotarpį bendrovės vadovas ir akcininkas veikė savo asmeniniais interesais, savinosi bendrovės pinigines lėšas, naudojo bendrovės turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, vengė mokesčių mokėjimo, didino įsipareigojimus tiek valstybei, tiek kitiems kreditoriams, sudarinėjo nuostolingus bei ekonomiškai nenaudingus sandorius ir kt. Pasinaudodamas susidariusia COVID-19 pandemine situacija bei neva padidėjusiomis žaliavų kainomis, bendrovės vadovas siekė išvengti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo iškeliant bendrovei restruktūrizavimo bylą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1723-241/2020 šio pareiškėjo prašymo netenkino ir iškėlė bendrovei bankroto bylą. Susipažinus su bendrovės administratoriui perduotais dokumentais, padaryta išvada, kad bendrovė buvo sąmoningai blogai valdoma siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo.

3. Prašyme teigiama, kad bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia, ją sąmoningai blogai valdant, bloginant jos finansinę padėtį ir tuo siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Tyčinį bankrotą pagrindžia šios aplinkybės: i) bendrovės vadovas pažeidė pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovė buvo nemoki mažiausiai nuo 2017 m. gruodžio 19 d., tačiau į teismą buvo pasikreipta tik 2020 m. birželio 30 d., per šį laikotarpį bendrovės įsipareigojimai išaugo, sumažėjo turimo turto kiekis, buvo sudaromi nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai, buvo vengiama mokesčių mokėjimo ir kt.; ii) bendrovės vadovas ir akcininkas pažeidė imperatyvią pareigą atkurti nuosavą kapitalą, t. y. buvęs bendrovės vadovas V. P. nesilaikė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) 38 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą esant bendrovės neigiamam nuosavam kapitalui, o buvęs bendrovės akcininkas J. P. neatliko jokių veiksmų atkurti nuosavą kapitalą; iii) bendrovė, būdama nemoki, skolino pinigines lėšas akcininkui, vadovui ir kitiems suinteresuotiems asmenims, bet šios lėšos iki šiol nėra grąžintos ir nebus grąžintos, su bendrove susiję asmenys, prisidengdami paskolos sutartimis, pasisavino bendrovės finansinį turtą, kuris galėjo būti panaudotas atsiskaitant su kreditoriais (negrąžinta „paskolos“ suma bendrai sudaro 756 486,82 Eur); iv) su bendrove susiję asmenys pasisavino jos gautinas pinigines lėšas, t. y. bendrovės skolininkai jos prašymu sumas pervesdavo ne į bendrovės banko sąskaitą, bet į susijusių įmonių UAB „NAPC“ arba UAB „Energijos prekyba“ banko sąskaitas, tokiu būdu buvo pasisavintos bendrovės gautinos sumos ir išvengta šių lėšų patekimo į bendrovę (bendra į bendrovės sąskaitą negautų lėšų suma sudaro 7 630 182,90 Eur), taip pat buvo panaikintos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės finansinį turtą; v) bendrovė, būdama nemoki, pirko turtą, kuris nebuvo susijęs su jos veikla, o buvo skirtas buvusio vadovo ir akcininko asmeninių poreikių tenkinimui, šis turtas buvo buhalterinėje apskaitoje nurašytas ir administratoriui nėra perduotas (bendra šio turto įsigijimui išleista piniginių lėšų suma sudaro 40 212,75 Eur); vi) bendrovė, būdama nemoki ir turėdama didelius įsipareigojimus kreditoriams, vykdė nuostolingą prekybą su susijusiomis įmonėmis, taip toliau didino nuostolį bei sąmoningai blogino bndrovės finansinę padėtį; vii) bendrovė, būdama nemoki, nuolatos pažeidinėjo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą mokėjimų vykdymo eiliškumą, bendrovės vadovas, ignoruodamas seniau atsiradusias skolas, mokėjimus vykdė susijusioms įmonėms ir tokiu būdu panaikino galimybes sąžiningiems kreditoriams išsiieškoti reikalaujamas sumas; viii) bendrovės vadovas vedė apgaulingą buhalterinę apskaitą ir pažeidė reikalavimą teikti kasmetinį finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, todėl administratoriui yra sudėtinga nustatyti bendrovės turėtą turtą, įsipareigojimus bei bankrotą lėmusias priežastis, taip pat yra apsunkintas įstatyme nustatytų administratoriaus funkcijų vykdymas; ix) bendrovė savo turtą perkėlė į UAB „Energijos prekyba“ ir UAB „NAPC“, t. y. tapusi nemoki ir turėdama milijonus eurų siekiančius įsipareigojimus, perleido dalį ilgalaikio turto UAB „NAPC“, prašė savo skolininkų pervesti pinigines lėšas į UAB „Energijos prekyba“ ir UAB „NAPC“ banko sąskaitas, šioms įmonėms vykdė mokėjimus, pažeisdama mokėjimų vykdymo eiliškumo tvarką, su šiomis įmonėms vykdė nuostolingą prekybą ir tokiais veiksmais perkėlė savo finansinį ir ilgalaikį turtą į minėtas įmones.

4. Prašyme taip pat nurodoma, kad šiuo metu vyksta du su bendrove susiję ikiteisminiai tyrimai: ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) vyksta dėl (duomenys neskelbtini), o ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) vyksta dėl (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini), dėl ko administratoriui buvo apribotos galimybės susipažinti su visais bendrovės dokumentais ir iki šiol yra apsunkintas administratoriaus pareigų vykdymas, bendrovės įsipareigojimų ir turto bei bankroto priežasčių nustatymas.

5. Remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalimi, prašyme nurodoma, kad bendrovė buvo nemoki mažiausiai nuo 2017 m. gruodžio 31 d. Pagal 2017 m. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje numatytą nemokumo apibrėžimą, bendrovė buvo nemoki 2017 m. gruodžio 18 d. Buvęs bendrovės vadovas į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo kreipėsi 2020 m. birželio 23 d., todėl darytina išvada, kad jis pažeidė pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

6. Pareiškėja teigia, kad per laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki bankroto bylos iškėlimo kreditorių interesai buvo ignoruojami ir didinami bendrovės įsipareigojimai kreditoriams, pavyzdžiui, atsirado 550 211,83 Eur skola akcinei bendrovei (toliau – AB) „Klaipėdos nafta“; skola UAB „Moraugsa“ išaugo nuo 75 600 Eur iki 103 371,24 Eur; atsirado 343 142 Eur skola Vilniaus teritorinei muitinei; atsirado 6 668 379,93 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai; delspinigiai Coral Energy PTE Ltd. išaugo nuo 1 118 435,08 Eur iki 6 370 100 Eur ir kt. Dėl pažeidimo laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo (duomenys neskelbtini), pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini); išmokėta 756 486,82 Eur lėšų bendrovės akcininkui pagal tariamas paskolų sutartis. Per susijusias įmones UAB „Energijos prekyba“ ir UAB „NAPC“ buvę bendrovės vadovai ir akcininkai pasisavino mažiausiai 7 630 182,90 Eur bendrovės lėšų ir kt.

7. Prašyme pažymima, kad buvęs bendrovės vadovas nesilaikė pareigos sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą esant bendrovės neigiamam nuosavam kapitalui, o buvęs bendrovės akcininkas neatliko jokių veiksmų atkurti nuosavą kapitalą ir toliau blogino bendrovės finansinę padėtį. Bendrovė įsteigta 2006 m. sausio 30 d., jos įstatinis kapitalas sudarė 10 000 Lt / 2 896 Eur ir visu veiklos laikotarpiu nekito. Per 2018 – 2020 m. ataskaitinius laikotarpius bendrovės veikla buvo nuostolinga, o jos nuosavo kapitalo rodikliai buvo neigiami. Nuostoliui toliau augant, neigiamas nuosavas kapitalas taip pat smarkiai išaugo.

8. Pareiškėjos teigimu, kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą buvo panaikintos ir dėl to, jog su bendrove susiję asmenys pasisavino jos gautinas pinigines lėšas iš skolininkų. Per 2019-2021 m. laikotarpį bendrovės prašymų pagrindu jos skolininkai pervesdavo pinigus ne bendrovei tiesiogiai, o į UAB „Energijos prekyba“ ir UAB „NAPC“ banko sąskaitas. UAB „NAPC“ ir UAB „Energijos prekyba“ yra susijusios su bendrove, ji buvo abiejų nurodytų įmonių akcininkė, veikė tose pačiose patalpose ir visų trijų įmonių buhalterinė apskaita buvo tvarkoma ir valdoma vienoje vietoje. Bendra bendrovės skolininkų pervesta suma į UAB „Energijos prekyba“ ir UAB „NAPC“ banko sąskaitas sudaro net 7 630 182,90 Eur. Visa ši suma buvo įskaityta į tariamą bendrovės skolą UAB „Energijos prekyba“ ir UAB „NAPC“, taip siekiant išvengti piniginių lėšų patekimo į bendrovę ir jai taikytinų areštų, taip pat buvo pažeidžiama CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta mokėjimų eiliškumo tvarka.

9. Nurodo, kad bendrovei esant nemokiai ir negalint atsiskaityti su kreditoriais, bendrovės vadovas ir akcininkas jos vardu pirko turtą, kuris nėra susijęs su bendrovės veikla, o buvo skirtas asmeninių buvusio bendrovės vadovo ir akcininko poreikių tenkinimui, pavyzdžiui, indaplovės, televizoriai, dulkių siurbliai, lauko kepsninės, treniruokliai, kartingai ir kt. Nurodytiems poreikiams tenkinti buvo išleista 40 212,75 Eur bendrovės piniginių lėšų, o minėtos prekės buvo nurašytos, administratoriui neperduotos ir bendrovės vadovo bei akcininko pasisavintos.

10. Pažymi, kad bendrovė, būdama nemoki ir turėdama didelius įsipareigojimus kreditoriams, vykdė nuostolingą prekybą su susijusiomis įmonėmis, tarp jų ir UAB „NAPC“ ir Soscor Energy PTE. Ltd., kurios (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini). Ši Estijoje esanti įmonė yra dabartinė UAB „NAPC“ ir UAB „Energijos prekyba“ (duomenys neskelbtini). Tiek 2019 m., tiek 2020 m. bendrovė buvo nemoki, jos nuostoliai stabiliai augo, bendrovės vadovas dėl didėjančių nuostolių nebeteikė finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registrui. Nepaisant to, bendrovė toliau tęsė prekybą su susijusiomis įmonėmis, didindama savo augančius nuostolius, ir patyrė papildomą 1 208 780 Eur nuostolį.

11. Nurodo, kad bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų dar 2017 m., pavyzdžiui, nuo 2017 m. lapkričio 29 d. bendrovė yra negrąžinusi 75 600 Eur skolos UAB „Moraugsa“, nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. bendrovė negrąžino 1 397,07 Eur skolos UAB „Vinbarta“, o 2017 m. gruodžio 18 d. bendrovės pradelsti Coral Energy PTE Ltd. mokėjimai sudarė daugiau nei 10 mln. eurų sumą. Nepaisant seniau atsiradusių įsipareigojimų, bendrovės nemokumo laikotarpiu jos vadovas nuolatos pažeidinėjo CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą mokėjimų eiliškumą, vykdydamas mokėjimus per susijusias įmones. Bendrovės prašymu, nuo 2019 m. buvo atliekami mokėjimai bendrovės kreditoriams iš UAB „Energijos prekyba“, UAB „Poluks“ ir UAB „NAPC“ banko sąskaitų. Didžioji dalis mokėjimų buvo atlikta susijusioms įmonėms. UAB „Poluks“ tokiu būdu sumokėta 1 962 462,78 Eur, UAB „NAPC“ sumokėta 848 245,65 Eur, J. P. sumokėta 120 624,26 Eur, V. P. sumokėta 47 684,60 Eur, kas sudaro iš viso 2 979 017,29 Eur sumą. Atlikus mokėjimus kreditoriams UAB „Energijos prekyba“, UAB „Poluks“ ir UAB „NAPC“ sumokėtas sumas įskaitė į savo mokėtinas sumas bendrovei. Tokiu būdu į bendrovę nepateko piniginės lėšos, o atiteko tiesioginiams naudos gavėjams, tad ,,apeinant“ kreditorius ir mokėjimų vykdymo eiliškumo tvarką per UAB „Energijos prekyba“, UAB „Poluks“ ir UAB „NAPC“ buvo išsimokėta ne mažiau nei 2 979 017,29 Eur bendrovės piniginių lėšų. Be to, iš bendrovės banko sąskaitos duomenų buvo nustatyta, kad per 2020 m. bendrovė pervedė 2 442 774,54 Eur, pažeisdama CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą mokėjimų eiliškumą. Didžioji dalis šių mokėjimų vėl atiteko susijusiems asmenims: UAB „Poluks“ buvo sumokėta 1 084 909,51 Eur, UAB „NAPC“ – 609 436,92 Eur, UAB „Energijos prekyba“ – 375 100,58 Eur, J. P. – 12 880,62 Eur, V. P. – 8912,62 Eur, iš viso – 2 091 240,25 Eur.

12. Pareiškėjos teigimu, bendrovės vadovas neįvykdė teisės aktuose nustatytų pareigų tinkamai vesti buhalterinę apskaitą, neparengė metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2019 m. ir 2020 m., todėl jie nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui, taip nuo kreditorių buvo slepiama informacija apie besitęsiančią įmonės blogą finansinę padėtį ir vis didėjančius nuostolius. 2022 m. sausio 24 d. UAB „Bankrotų tyrimo centras“ konsultacinėje išvadoje (toliau – ir konsultacinė išvada) nustatyta, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. finansinėse ataskaitose į finansinio turto kiekį yra įtraukti sumokėti avansai bei gautinos sumos, kurių atgavimas yra abejotinas. Be to, (duomenys neskelbtini). UAB „Bankrotų tyrimo centras“ atliktame bendrovės buhalterinės apskaitos tyrime taip pat buvo nustatytos analogiškos aplinkybės.

13. Prašyme taip pat pažymima, kad bendrovės vadovas vykdė nuoseklią ir sistemingą jos turto perkėlimo į susijusias įmones UAB „NAPC“ ir UAB „Energijos prekyba“ schemą: UAB „NAPC“ buvo perleistas bendrovės neįkeistas ilgalaikis turtas, bendrovės prašymu skolininkai pinigines lėšas pervesdavo į UAB „NAPC“ ir UAB „Energijos prekyba“ banko sąskaitas, bendrovė tiek savarankiškai, tiek per kitas įmones vykdė mokėjimus, pažeisdama CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą mokėjimų vykdymo eiliškumą, suteikdama prioritetą susijusioms įmonėms UAB „NAPC“ ir UAB „Energijos prekyba“; bendrovė, būdama nemoki ir patyrusi reikšmingus nuostolius, toliau tęsė nuostolingus prekybinius santykius su susijusia UAB „NAPC“; bendrovė ir UAB „NAPC“ bei UAB „Energijos prekyba“ 2019-2020 m. atliko vienašalius ir dvišalius įskaitymus ir tokiu būdu bendrovė negavo reikšmingo dydžio įplaukų. Bendrovės turtas buvo perkeltas į susijusias įmones UAB „NAPC“ bei UAB „Energijos prekyba“, tokiu būdu šis turtas buvo paslėptas nuo kreditorių ir panaikintos kreditorių galimybės vykdyti skolų išieškojimą iš šio turto.

14. Suinteresuotas asmuo buvęs bendrovės akcininkas J. P. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad prašyme pateikiamas subjektyvus aplinkybių vertinimas, o privalomi įrodyti tyčinio bankroto požymiai nėra įrodyti, o prašyme atskirais atvejais jo nurodymas kaip atsakingo dėl tyčinio bendrovės bankroto asmens yra pareiškėjo sąmoningai pasirinkta strategija, siekiant padidinti potencialiai atsakingų asmenų skaičių ir sudaryti galimybes reikalauti žalos atlyginimo iš daugiau asmenų.

15. Atsiliepime pažymima, kad bendrovės bankroto byla buvo iškelta dar 2020 m. rugsėjo 25 d., į teismą dėl bendrovės restruktūrizavimo kreipėsi pats jos vadovas. Bendrovės vadovas turėjo pagrįstą ketinimą atkurti jos gyvybingumą bei reikšmingų kreditorių pritarimą dėl pagalbos teikimo. Buvo maksimaliai išnaudotos visos galimybės įrodyti, kad bendrovės veikla yra nenutrūkusi ir kad jos konkurencingumas gali būti atstatytas, tačiau to padaryti nepavyko dėl priežasčių, kurios nepriklausė nei nuo bendrovės vadovo, nei nuo akcininko. Priimdamas nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas vertino bendrovės finansinę padėtį ir jos susiklostymo aplinkybes, tačiau jokių duomenų, kurie būtų leidę vertinti, kad jos bankrotas buvo tyčinis, nenustatyta.

16. Teigia, jog, nepriklausomai nuo turimų (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys J. ir V. P. artimo ryšio nepalaiko, versle taip pat buvo laikomasi oficialių užimamai pozicijai ir pareigoms bendrovėje keliamų reikalavimų ir bendraujama tik tiek ir toje apimtyje, kiek tai buvo pagrįsta ir leidžiama įstatymais. Bendrovės veikloje J. P. dalyvavo kaip pasyvus investuotojas, kuriam informacija apie bendrovės veiklą buvo teikiama ABĮ numatytoje apimtyje, jis niekuomet nesprendė jokių einamųjų bendrovės veiklos klausimų ir nedarė jokios įtakos tiesioginiam bendrovės valdymui bei priimamiems sprendimams.

17. Suinteresuotas asmuo nesutinka su prašymo teiginiais, kad bendrovės vadovas ir akcininkas pažeidė imperatyvią pareigą atkurti nuosavą kapitalą, kad bendrovė, būdama nemoki, skolino pinigines lėšas bendrovės akcininkui, vadovui ir kitiems suinteresuotiems asmenims, bet šios lėšos iki šiol nėra grąžintos ir nebus grąžintos, kad bendrovė būdama nemoki pirko turtą, kuris nebuvo susijęs su bendrovės veikla, o buvo skirtas buvusio bendrovės vadovo ir akcininko asmeninių poreikių tenkinimui, taip pat kad bendrovė, būdama nemoki, nuolatos pažeidinėjo CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą mokėjimų vykdymo eiliškumą. Pažymi, kad net ir nustačius, jog šios aplinkybės ir pažeidimai buvo, prašyme niekaip nepagrįsta, kodėl bendrovės veikloje priimti sprendimai ir atlikti veiksmai yra laikomi akcininko atliktais veiksmais; kaip kiekviena iš nurodytų aplinkybių prisidėjo ir lėmė (jeigu apskritai) bendrovės nemokumą; kas patvirtina, kad tokiais sprendimais ir veiksmais buvo iš anksto tyčia siekiama privesti bendrovę prie bankroto ir kas patvirtina, kad jau tokių veiksmų atlikimo metu buvo žinoma, jog jie neabejotinai pažeis kreditorių interesus. Įmonės valdymo organų ir dalyvių teisės ir pareigos bei atsakomybė yra skirtingos ir kyla skirtingais pagrindais, todėl teiginys, jog dėl tų pačių veiksmų atlikimo kaltas tiek bendrovės vadovas, tiek ir akcininkas, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Akcininkas gali būti laikomas atsakingu tik tada, jei: 1) piktnaudžiavo ar pažeidė sąžiningumo pareigą arba 2) perėmęs valdymo funkciją (de facto vadovavo įmonei) netinkamai vykdė valdymo organams priskirtas funkcijas, tokie veiksmai privalėjo būti įrodinėjami ir prašyme dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, kaip patenkantys tarp įstatyme įtvirtintų pagrindų ir sąlygų tyčiniam bankrotui pripažinti. Be to, prašyme nėra nurodyta ir nėra pateikta jokių konkrečių duomenų, kurie rodytų, kad atitinkami sprendimai bendrovėje buvo priimti, o veiksmai buvo atlikti bendrovės vadovo ir akcininko bendru sutarimu (abiem žinant apie tokių priėmimą / vykdymą, susitarus taip veikti ir kt.).

18. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjos išvados dėl tyčinio bankroto požymių buvimo nėra pagrindžiamos motyvais, kurie leistų šias išvadas daryti. Prašyme nurodoma, kad suinteresuoto asmens neteisėtais veiksmais, kaip tariamai privedusiais bendrovę prie bankroto, yra imperatyvios pareigos atkurti nuosavą kapitalą pažeidimas; piniginių lėšų skolinimas suinteresuotiems asmenims; kilnojamojo turto įsigijimas asmeninių poreikių tenkinimui; CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto mokėjimų vykdymo eiliškumo pažeidimas. Nei vienu iš paminėtų atvejų pareiškėja neišskiria tokių veiksmų, kaip padarytų išimtinai vieno suinteresuoto asmens (akcininko), jis visais šiais atvejais nurodomas kaip papildomas subjektas, tariamai prisidėjęs prie jų atlikimo, o pagrindiniu asmeniu yra laikomas bendrovės vadovas.

19. Nurodo, kad ABĮ juridinio asmens valdymo organų ar dalyvių atžvilgiu nustatytų pareigų vykdymo ar nevykdymo klausimai nėra aktualūs sprendžiant tyčinio bankroto klausimą, o JANĮ numatytų aplinkybių sąraše nėra numatyta sąlygų dėl pareigų, susijusių su nuosavo kapitalo atstatymu, vykdymo. Net ir pripažįstant, kad bendrovės nuosavas kapitalas tapo neigiamas, prašyme jokiais argumentais nepagrindžiama, kokiomis aplinkybėmis šis faktas turėjo būti ir tariamai tapo žinomas suinteresuotam asmeniui, nepagrįsta, kaip ABĮ numatytos pareigos atstatyti neigiamą kapitalą nevykdymas yra teisiniu priežastiniu ryšiu susijęs su bendrovės nemokumo susiklostymu, nenurodyta, kurių bendrovės kreditorių interesai, jos valdymo organams ir dalyviui tariamai netinkamai vykdant aptariamo pobūdžio pareigas, ir kokioje apimtyje buvo pažeisti.

20. Atsiliepime pažymima, kad nėra pagrindo teigti, jog piniginių lėšų skolinimas bendrovės akcininkui buvo neteisėtas ir tapo jos nemokumą nulėmusia priežastimi. Bendrovė pinigines lėšas skolino ne vien suinteresuotam asmeniui, tokie sandoriai savaime nėra draudžiami, be to, skolinant pinigines lėšas buvo sudaromos rašytinės sutartys, jose nustatant konkretaus dydžio palūkanas, kurios reiškė, kad kiekvienu atveju sutartis yra finansiškai naudinga. Suinteresuoto asmens piniginių lėšų skolinimosi metu turėta finansinė padėtis ir tarpusavio pasitikėjimas nesudarė pagrindo abejonėms, kad šios lėšos nebus grąžintos, skolos susigrąžinimo galimybės ateities perspektyvoje taip pat lieka nepaneigtos.

21. Teigia, kad visiškai nepagrįstai ir klaidingai prašyme yra nurodoma, kad tyčinio bankroto faktą patvirtinančiomis aplinkybėmis yra tariamai prekių (kilnojamojo turto) įsigijimas tenkinant bendrovės vadovo ir akcininko asmeninius interesus. Nėra objektyviai paneigta, kad toks turtas buvo naudojamas bendrovės veikloje ar tenkinant jos darbuotojų interesus. Nebuvo aiškintasi, kokios šio turto neperdavimo priežastys. Nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog toks turtas (ar bent kažkokia jo dalis) yra suinteresuoto asmens žinioje.

22. Suinteresuoto asmens manymu, pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad bendrovė tariamai nemoki tapo dar 2017 m. Kaip matyti iš byloje pateiktų apskaitos dokumentų bei prašyme nurodytų argumentų, bendrovės turto apimtis lyginant 2017 m. ir 2019 m. augo. Tai patvirtina tiek bendrovės veiklos tęstinumą ir gyvybingumą, tiek ir tai, kad bendra finansinė padėtis neprastėjo. Bendrovė iki pat bankroto bylos jai iškėlimo vykdė įprastą veiklą, išlaikė darbuotojus, palaikė santykius su kreditoriais, klientais ir tiekėjais bei ieškojo galimybių atsiskaityti ir sėkmingai tęsti veiklą. Bendrovės nemokumo konstatavimas nesudaro pagrindo teigti, jog būtent šio rezultato ir buvo kryptingai siekiama.

23. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pareiškėjos vertinimas, jog tariamai mokėjimai buvo vykdomi per susijusius asmenis (įmones) arba tam tikri sandoriai yra vertinami kaip akivaizdžiai nuostolingi yra pateikiamas tik kaip subjektyvi nuomonė, jokie konkretūs sandoriai nebuvo vertinami, o asmenų tariamos sąsajos yra grindžiamos tik viešai prieinama (neaišku, kokia ir kokiuose šaltiniuose) informacija, kurios patikimumas nėra aiškus.

24. Suinteresuotas asmuo buvęs bendrovės vadovas V. P. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, jog nesutinka su pateiktu prašymu ir prašo jį atmesti. Atsiliepime pažymima, kad nuo bendrovės bankroto iškėlimo praėjo daugiau negu dveji metai, (duomenys neskelbtini) vykdomame ikiteisminiame tyrime, todėl daugybės aplinkybių yra tiesiog neįmanoma prisiminti ar objektyviai patikrinti, o pareiškėja tuo siekia nesąžiningai pasinaudoti. Teigia, kad prašymas grindžiamas subjektyviu vertinimu, kontekstiniais (arba daliniais) bendrovės veiklos ar su ja susijusiais dokumentais, spėjimais ir tikimybėmis. Prašyme pripažįstama, kad pareiškėja neturi visų duomenų, kadangi (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, prašyme nurodoma, kad pareiškėjai buvo sudarytos procesinės galimybės tiek susipažinti su tokių dokumentų turiniu, tiek ir daryti jų kopijas. Vis dėlto jokių reikšmingų įrodymų reikalavimams pagrįsti prašyme nepateikiama. Galima pagrįstai teigti, kad gauti duomenys nesudaro pagrindo bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Be to, prašyme neteisingai traktuojami tyčinio bankroto požymiai ir esmė, nėra duomenų, kad nemokumo administratorius būtų ėmęsis konkrečių veiksmų konkrečių sandorių atžvilgiu ir pan., nors jam, kaip šios srities profesionalui, yra žinoma, kad tyčinis bankrotas yra pripažįstamas ultima ratio priemone.

25. Teigia, jog prašymas yra prieštaringas bei grindžiamas netinkamu teisiniu pagrindu (taikytinas įstatymas), o kartu su prašymu pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, jog bendrovės bankrotas buvo tyčinis. Bendrovės veikla buvo vykdoma skaidriai ir net susidūrus su sunkumais buvo ieškoma būdų, kaip veiklą stabilizuoti ir atkurti mokumą (teiktas prašymas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir šio tikslo siekta maksimaliais procesiniais būdais). Aplinkybės, jog vieni ar kiti priimti sprendimai ar sudarytos sutartys galiausiai buvo nepalankūs ir nuostolingi, nesudaro pagrindo savaime teigti, jog tokiu būdu buvo sąmoningai (tyčia) siekiama privesti bendrovę prie bankroto. Bendrovė buvo gyvybinga ir, nepaisant prastėjančių finansinių rodiklių, kuriems įtaką turėjo nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių visuma, iki pat bankroto bylos iškėlimo vykdė veiklą, išlaikė darbuotojus, atlikinėjo finansines operacijas bei mokėjo einamuosius mokėjimus.

26. Atsiliepime pažymima, kad prašymas grindžiamas tiek ĮBĮ, tiek JANĮ nuostatomis. Nepriklausomai nuo to, kad bendras vertinimas (tikslo prasme) dėl tyčinio bankroto taikant abu šiuos įstatymus sutampa, konkrečioje byloje keliamas klausimas dėl įmonės bankroto privalo būti vertinamas pagal vieną konkretų įstatymą. Teigia, kad nagrinėjamu atveju byloje taikytinos JANĮ nuostatos, kadangi bendrovei bankroto byla iškelta pagal JANĮ įtvirtintus pagrindus ir sąlygas.

27. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad prašyme nepagrįstai yra nurodoma, jog bendrovės finansinė padėtis nuo 2017 m. buvo bloga ir toliau tik blogėjo, išaugo įmonės įsipareigojimai ir ši nebesugebėjo atsiskaityti su savo kreditoriais, jos vadovas ir akcininkas veikė savo asmeniniais interesais, savinosi jos pinigines lėšas, naudojo bendrovės turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, vengė mokesčių mokėjimo, didino įsipareigojimus tiek valstybei, tiek kitiems kreditoriams, sudarinėjo ekonomiškai nenaudingus sandorius ir kt. Pareiškėja neįrodė jokių suinteresuoto asmens tyčinių veiksmų siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, priežastinio ryšio tarp tokių veiksmų (ar neveikimo) ir teisinių padarinių. Be to, bankroto byla bendrovei buvo iškelta ne kreditoriaus iniciatyva, o po to, kai į teismą kreipėsi pats suinteresuotas asmuo, siekdamas atgaivinti bendrovės veiklą. Klausimą dėl nemokumo bylos bendrovei iškėlimo sprendęs teismas tyčinio bankroto požymių nenustatė.

28. Suinteresuoto asmens teigimu, prašyme visos išvados yra daromos arba remiantis nemokumo administratoriaus iniciatyva užsakytos išvados nuostatomis, arba apskritai daromos prielaidų lygyje. Nepaneigiama, kad išvadą parengusiam ekspertui nebuvo pateikti bendrovės veiklos dokumentai, sandoriai, dėl to nebuvo jokios objektyvios galimybės įvertinti tiek atskirų veiksmų, tiek konkrečių sutarčių teisėtumą, pelningumą ir kt. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nemokumo administratorius būtų ėmęsis kokių nors savarankiškų veiksmų atskirai ginčijant sutartis / veiksmus, kurių teisėtumas prašyme yra kvestionuojamas, ar bandęs realiai atgauti pinigines lėšas iš bendrovės skolininkų.

29. Suinteresuotas asmuo nesutinka su prašymo argumentais, kad bendrovės vadovas tariamai pažeidė įstatyme jo atžvilgiu įtvirtintą pareigą laiku kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Pažymi, kad nemokumo procesą 2020 m. inicijavo būtent bendrovės vadovas. 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, kuria bendrovei buvo iškelta bankroto byla, taip pat nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl bendrovės tariamo nemokumo susiklostymo 2017 m. Bendrovė iki pat bankroto bylos iškėlimo vykdė veiklą bei atsiskaitymus, turėjo pajamų ir net 2020 m. birželio 23 d. pareiškimu siekė bendrovės restruktūrizavimo. Faktas, kad bendrovė skirtingais etapais patyrė nuostolių (veikė nuostolingai), negali būti prilyginamas nemokumui. Iš bendrovės teismui pateiktų dokumentų matyti, kad dar 2018 m. pardavimo pajamos siekė 88 666 840 Eur ir net 2020 m. buvo 811 558 Eur. Suinteresuotas asmuo nesutinka su prašymo argumentais, kad iš bendrovės balanse nurodyto turto dydžio turi būti atskaičiuojamos gautinos sumos bei sumokėti avansai, nepagrįsta, kodėl šių sumų atgavimas nėra realus, nemokumo administratorius nepateikė duomenų, kad buvo imtasi kokių nors veiksmų, kuriais būtų siekiama tokių sumų atgavimo ar kad to nebūtų pavykę padaryti. Prašyme klaidingai nurodomos ir aplinkybės, susijusios su bendrovės kreditorių turimais reikalavimais, pavyzdžiui, prašyme nurodoma, kad kreditorius Soscor Energy PTE Ltd. turi 3 049 805,39 Eur reikalavimą, tačiau pačiam nemokumo administratoriui yra puikiai žinoma, jog dėl nurodyto reikalavimo buvo kilęs teisminis ginčas, aptariamo kreditorinio reikalavimo suma buvo patvirtinta kaip sudaranti 484 246,48 Eur skolos ir 161 415 Eur delspinigių, pats nemokumo administratorius buvo pateikęs prašymą teismui patvirtinti dar mažesnį reikalavimo dydį. Skaičiuojant pagal bendrovės balanse fiksuotus skaičius, kurių teisingumas objektyviai nebuvo paneigtas, akivaizdu, jog bendrovės turtas 2017 m. sudarė 31 285 663 Eur, kai tuo tarpu pradelsti mokėjimai viršijo 10 000 000 Eur ribą, bet ne, kaip nurodoma prašyme, pusę bendrovės turto vertės.

30. Suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjos vertinimu, kad ABĮ 38, 59 straipsnyje įtvirtintų pareigų, susijusių su nuosavo kapitalo išlaikymu, nevykdymas nagrinėjamu atveju laikytinas pagrindu bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Pažymi, kad įsipareigojimų, susijusių su nuosavo kapitalo dydžio palaikymu ar pareigos jį atkurti tinkamu vykdymu klausimas galėtų būti sprendžiamas ir turėtų reikšmės, jeigu būtų keliamas civilinės atsakomybės (ar atitinkamai žalos atlyginimo), tačiau ne tyčinio bankroto klausimas.

31. Atsiliepime taip pat pažymima, kad bendrovės suteiktos paskolos savaime nebuvo nuostolingos ir šių sutarčių sudarymas nesudaro pagrindo teigti, kad dėl jų bendrovė buvo tyčia privesta prie bankroto. Paskolų suteikimas fiziniams asmenims buvo vertinamas kaip tam tikras investicinis įrankis, turėjęs teikti naudą bendrovei. Piniginės lėšos buvo skolinamos pasirašant sutartis (užtikrinant, kad esant ginčui, šis faktas galės būti objektyviai įrodytas), numatant palūkanas, pačios šios sutartys savaime nebuvo žalingos įmonei. Piniginės lėšos suinteresuotam asmeniui buvo paskolintos dar 2014 m. Vėlesnės sutartys buvo sudarytos kaip ankstesnės praktikos pavyzdys, nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių.

32. Suinteresuotas asmuo teigia, kad bendrovės gautinų sumų įskaitymas neturėjo jokios neigiamos finansinės įtakos. Skolininkams vykdant atsiskaitymus su kreditoriais, proporcingai buvo mažinami bendrovės turimi įsipareigojimai, taigi tokie atsiskaitymai savaime jokios neigiamos įtakos vertinant bendrą turto balansą neturėjo ir negalėjo turėti (turto ir įsipareigojimų santykis išliko toks pats). Tokiu būdu nebuvo panaikintos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą. Nesant šių atsiskaitymų, bendrovės turimų įsipareigojimų dydis būtų didesnis, taigi bendras turto ir įsipareigojimų balansas išliktų nepakitęs. Be to, iki bankroto bylos iškėlimo įstatymai nenumato bendrojo kreditorių lygybės principo, toks sandoris yra leistinas.

33. Atsiliepime taip pat pažymima, kad bendrovė visą jos veiklos vykdymo laikotarpį periodiškai įsigydavo vienokius ar kitokius daiktus, kurie buvo naudojami bendrovės veikloje ir jos bei darbuotojų poreikių tenkinimui. Patalpos, kuriose buvo vykdoma bendrovės administracinė veikla, buvo parduotos, kartu su jomis parduoti ir visi ten buvę kilnojamieji daiktai, būtent dėl šios priežasties šio turto neliko ir toks nebuvo perduotas nemokumo administratoriui iškėlus bendrovei bankroto bylą.

34. Suinteresuoto asmens teigimu, prašyme nepateikti jokie objektyvūs duomenys, kurie leistų daryti išvadą, kad bendrovė vykdė nuostolingą prekybą iš anksto apie tai žinodama. Bendrovė prekybą tiek su prašyme nurodytomis įmonėmis, tiek ir su daugeliu kitų vykdė ne tik pradėjus susidurti su finansinėmis problemomis, bet ir anksčiau, tokie santykiai buvo tęstiniai. Nė vieno sandorio atžvilgiu nėra galimybės įvertinti, kokį galutinį finansinį rezultatą tokiu sandoriu pavyks pasiekti, versle egzistuoja rizika, kurią pasverti iš anksto ne visuomet pavyksta.

35. Suinteresuoto asmens teigimu, byloje pateikta konsultacinė išvada daugeliu atveju nepagrįsta jokiais konkrečiais motyvais, išvadoje vartojamos netikslios sąvokos ir toks tam tikrų aplinkybių perteikimas akivaizdžiai iškreipia vertinamų aplinkybių esmę. Išvadoje nurodoma, kad buvo atliktas bendrovės veiklos auditas, tačiau vertinant tai, kad ekspertui nebuvo pateiktos bendrovės sutartys, akivaizdu, jog veiklos auditas tokiomis aplinkybėmis negalėjo būti atliktas ir buvo atlikta paprasčiausia jos buhalterinės apskaitos registrų ir pirminių apskaitos dokumentų analizė. Išvadoje (IV skyrius „Tyčinio bankroto požymių vertinimas“) pateikiamas vertinimas dėl tariamai nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų bendrovei sandorių, kuris buvo atliktas ekspertui neturint duomenų ir net nevertinant realių žaliavų pirkimo ir produkcijos pardavimo rinkos kainų. Taigi ekspertas objektyviai nevertino, kokios aplinkybės konkrečiai lėmė galutinį bendrovės vykdytų tam tikrų pardavimų nuostolingumą. Objektyviai nevertinta, ar vykdant šio pobūdžio pardavimus galutinio rezultato susiklostymo prasme kokios nors įtakos galėjo turėti ar turėjo konkretūs bendrovės valdymo organų veiksmai.

36. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų mokėjimų eiliškumo pažeidimus (CK 6.930¹ straipsnis). Prašyme pateikiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkantis bendrovės turėtų įsipareigojimų vertinimas, t. y. jos įsipareigojimai UAB „Moraugsa“ prašyme nurodytu laikotarpiu nebuvo ir negalėjo būti vertinami kaip pradelsti, kadangi bendrovė ir UAB „Moraugsa“ sudarė papildomus sutarimus, kuriais skolos grąžinimo terminai buvo pratęsti. Savaime tarpusavio užskaitų darymas, tai yra trečiųjų asmenų atsiskaitymas su bendrovės kreditoriais pastariesiems toje pačioje apimtyje mažinant savo prieš bendrovę turimų įsipareigojimų apimtis, nėra nei neteisėtas, nei iškreipiantis bendrovės turto/ įsipareigojimų balansą ar darantis kokią nors kitą neigiamą įtaką.

37. Nurodo, kad nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog buhalterinė apskaita bendrovėje buvo vykdoma aplaidžiai ir (ar) apgaulingai. Finansinių ataskaitų neteikimas pats savaime nėra pripažįstamas pakankamu konstatuoti faktui, kad tam tikros įmonės bankrotas buvo tyčinis. Buhalterinė apskaita bendrovėje buvo vedama pasitelkus specialių žinių šioje srityje turintį asmenį – buhalterę. Suinteresuotas asmuo šiame procese dalyvavo laikantis gaunamų nurodymų dėl būtinų veiksmų ir patvirtinimų. Prašyme minimame (duomenys neskelbtini) šiuo atveju negali būti laikomas tinkamu įrodymu, jo pagrindu vykdomame ikiteisminiame tyrime taip pat iki šiol (duomenys neskelbtini).

38. Suinteresuotas asmuo nesutinka su prašymo argumentu, kad bendrovės vadovas vykdė nuoseklią ir sistemingą bendrovės turto perkėlimo į susijusias įmones schemą. Teigia, kad nei viena iš aplinkybių, tariamai patvirtinančių tokį vertinimą, iš tikrųjų pati savaime jo nepatvirtina. Be to, nurodomos aplinkybės pateikiamos tiesiog kaip faktai, tačiau nėra jokio detalaus paaiškinimo, kodėl kiekviena iš tokių aplinkybių yra vertinama kaip veiklos ar turto perkėlimas.

39. Pareiškėja pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriais su atsiliepimuose nurodytais argumentais nesutinka. Pareiškėja teigia, kad abu suinteresuoti asmenys savo atsiliepimuose pateikia tik deklaratyvius ir nepagrįstus teiginius. Be to, šie asmenys klaidina teismą iškreipdami aplinkybes, pavyzdžiui, V. P. atsiliepime nurodyta, kad kreipimosi į teismą (dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo) momentu buvo detaliai atskleistos visos aplinkybės, susijusios su situacijos dėl sunkios finansinės padėties bendrovėje susiklostymu, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartyje konstatuota priešingai.

40. Nesutikdama su suinteresuotų asmenų teiginiais, kad nėra jokių duomenų, jog bendrovė būtų inicijavusi procesus dėl J. P. paskolintų lėšų susigrąžinimo, pareiškėja pažymi, kad Vilniaus apygardos teisme 2022 m. spalio 19 d. buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-1170-1012/2023 pagal bendrovės ieškinį J. P. dėl skolos priteisimo. Atsiliepimą į ieškinį minėtoje byloje J. P. pateikė 2022 m. lapkričio 30 d., o 2023 m. sausio 17 d. toje byloje įvyko parengiamasis posėdis, kurio metu jo atstovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (taip pat ir (duomenys neskelbtini) V. P.) yra žinoma apie nagrinėjamą bylą.

41. Pareiškėja taip pat pažymi, kad J. P. nebuvo tik pasyvus investuotojas ir dalyvavo bendrovės valdyme, jis yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) beveik nuo jos įsteigimo (nuo 2007 m.), gaudavo atlyginimą iki pat bendrovės bankroto, ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, (duomenys neskelbtini) ir galiausiai paskolomis perėmė dideles bendrovės piniginių lėšų sumas.

42. Pareiškėja nurodo, kad suinteresuotas asmuo V. P. klaidingai teigia, jog jis kartu su tariamais verslo partneriais, o taip pat ir kreditoriais, matė realias galimybes bendrovės restruktūrizacijai. Didžiausi bendrovės kreditoriai (AO „Roseksimbank“ ir VEB.RV) aktyviai prieštaravo restruktūrizavimo bylos iškėlimui, o restruktūrizavimo planas, jų nuomone, buvo nepagrįstas, šią aplinkybę konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartyje.

43. Pareiškėja pažymi, kad JANĮ tik nebenumato baigtinio tyčinio bankroto požymių sąrašo, kaip tai numatė anksčiau galiojęs ĮBĮ, tačiau tai nereiškia, kad juridinio asmens vadovo pareigų pažeidimas negali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis pagal JANĮ. Pagal nurodyto įstatymo 70 straipsnio 1 dalį bankrotas gali būti laikomas tyčiniu dėl įvairių aplinkybių, kurios patvirtina sąmoningai blogą juridinio asmens valdymą. Be to, suinteresuotas asmuo V. P. taip pat neteisingai nurodo, kad neva nėra jokių konkrečių argumentų, jog pavėluotas kreipimasis lėmė bendrovės finansinės padėties prastėjimą. Bendrovė prašyme pateikė konkrečius argumentus ir įrodymus, kurie patvirtina, kad nuo 2017 m. gruodžio 18 d. bendrovės įsipareigojimai augo, be to, nuo 2017 m. gruodžio 18 d. buvo (duomenys neskelbtini).

44. Pareiškėja nesutinka su suinteresuoto asmens V. P. atsiliepimo teiginiu, kad bendrovė vykdė veiklą iki pat bankroto bylos iškėlimo, komunikavo su bendrovės klientais ir neva ieškojo galimybių atsiskaityti su esamais kreditoriais. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartyje konstatavo, kad bendrovė jau nuo 2016 m. dirba nuostolingai ir išaiškino, kad juridinio asmens gyvybingumui nepakanka vien veiklos vykdymo, reikia, kad to kia veikla leistų įmonei vykdyti savo įsipareigojimus. Suinteresuotas asmuo V. P. to neįrodė bendrovės nemokumo bylos kėlimo metu ir to neįrodo šioje byloje.

45. Pareiškėja nesutinka su suinteresuoto asmens V. P. teiginiais, kad bendrovė neva nurodė klaidingas aplinkybes, susijusias su jos kreditorių turimais reikalavimais. Suinteresuotas asmuo V. P. nepagrįstai traktuoja, kad vertinant bendrovės nemokumo momentą 2017 m. yra aktualus kreditoriaus Soscor Energy PTE Ltd. finansinio reikalavimo dydis 2023 m. Pažymi, kad 2017 m. bendrovės kreditoriumi buvo net ne Soscor Energy PTE Ltd., o Coral Energy PTE Ltd., kuris 2020 m. lapkričio 19 d. perleido reikalavimo teisę į bendrovę naujajam kreditoriui Soscor Energy PTE Ltd. Nuo 2017 m. gruodžio 18 d. Coral Energy PTE Ltd. priskaičiavo bendrovei nuo 1 118 435,08 Eur iki 6 370 100 Eur delspinigių ir reikalavo šią sumą sumokėti, todėl tai turėjo įtaką bendrovės mokumui. Nors teismai gerokai vėliau šiuos delspinigius sumažino, tai nepaneigia Coral Energy PTE Ltd. reikalavimo įtakos bendrovės finansinei padėčiai. Be to, 2020 m. kovo 25 d. ir 2020 m. lapkričio 20 d. raštais pats suinteresuotas asmuo V. P. pripažino, kad didelė 4 881 722 Eur siekianti delspinigių suma yra pagrįsta ir su ja sutiko. Šiuo metu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra nagrinėjamas Soscor Energy PTE Ltd. kasacinis skundas (civilinės bylos Nr. e3K-3-115-684/2023). Soscor Energy PTE Ltd. reikalavimas į bendrovę šiandien yra mažesnis ne tik dėl sumažintų netesybų, bet ir dėl 2019 m. gruodžio 31 d. atlikto net 6 236 952 Eur dydžio trišalio įskaitymo. Šią aplinkybę jau nustatė Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje e2- 737-407/2022.

46. Suinteresuotiems asmenims pareiga atstatyti nuosavą kapitalą egzistavo dar nuo 2018 m., kai galiojo ĮBĮ. Suinteresuotas asmuo J. P. žinojo (turėjo žinoti) apie neigiamą nuosavą kapitalą nuo 2018 m., nes bendrovės vadovas buvo (duomenys neskelbtini), be to, J. P. užėmė (duomenys neskelbtini). Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą 2018 m. metinis finansinių ataskaitų rinkinys turėjo būti patvirtintas akcininkų surinkime, nes šis rinkinys yra pateiktas VĮ ,,Registrų centrui“, kurie nepatvirtintų ataskaitų neregistruoja, o tai reiškia, kad vienintelis bendrovės akcininkas, prieš tvirtindamas 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinį, turėjo su juo susipažinti ir nustatyti, jog nuosavas kapitalas yra neigiamas.

47. Pareiškėja taip pat pažymi, kad bendrovės vadovas, akcininkas ir su jais susijęs asmuo M. P. iš bendrovės skolinosi pinigines lėšas, bendra skolos suma yra net 756 486,82 Eur, šias lėšas (duomenys neskelbtini) pasisavino, nei paskolintos sumos, nei palūkanos iki šiol nėra sumokėtos, todėl bendrovė paskolą bando išieškoti teisminiu keliu iš J. P.. J. P. atsiliepime nepateikiama įrodymų, kur buvo panaudotos šios lėšos, be to, paskolų sudarymo metu bendrovė neturėjo pakankamai turto ir lėšų atsiskaityti su kreditoriais, turėjo neigiamą nuosavą kapitalą, todėl 756 486,82 Eur piniginių lėšų „paskolinimas“ dar labiau pablogino jos finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėja pažymi, kad bendrovė skolino lėšas suinteresuotiems asmenims jau žinant, kad, J. P. neatsiskaito su bendrove pagal anksčiau suteiktas paskolas.

48. Pareiškėja papildomai nurodo, kad UAB „NAPC“ ir UAB „Energijos prekyba“ yra susijusios su bendrove, ji buvo abiejų nurodytų įmonių akcininke, veikė tose pačiose patalpose ir visų trijų įmonių buhalterinė apskaita taip pat buvo tvarkoma tose pačiose patalpose. Paskutiniai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) R. L., R. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) R. V., R. L. ir Č. K. buvo (duomenys neskelbtini). Taigi UAB „NAPC“ ir UAB „Energijos prekyba“ faktiškai buvo valdomos V. ir J. P.

49. Toks veiklos modelis, kai bendrovė gaudavo pinigines lėšas ir apmokėdavo už paslaugas per susijusias UAB „NAPC“ ir UAB „Energijos prekyba“, patvirtina, kad šių įmonių bankų sąskaitos buvo naudojamos „saugoti“ pinigines lėšas nuo bendrovės kreditorių, jeigu šie staiga areštuotų bendrovės banko sąskaitas, tokie veiksmai pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą mokėjimų eiliškumo tvarką ir sumažino bendrovės apyvartines lėšas bei jos turto masę mažiausiai 7 630 182,90 Eur suma.

50. Nesutikdama su atsiliepimo argumentais dėl bendrovės vardu pirkto turto, kuris neva buvo naudojamas bendrovės veikloje, pareiškėja pažymi, kad (duomenys neskelbtini). V. P. turi pareigą įrodyti, kad išvardintas turtas buvo naudojamas bendrovės poreikių tenkinimui arba turėtų pagrįsti šio turto faktinį likimą. Tai, kad buhalterinėje apskaitoje turtas yra nurašytas, nereiškia, kad jis nebeegzistuoja. Rasti dokumentai apskaitoje patvirtina, kad visas bendrovės prašyme išvardintas turtas buvo perduotas J. P. arba V. P.. Šis turtas administratoriui nebuvo perduotas.

51. Pareiškėja taip pat pažymi, kad suinteresuotas asmuo V. P. nepagrįstai teigia, jog konsultacinę išvadą rengęs ekspertas nevertino realių žaliavų pirkimo ir produkcijos pardavimų kainų, todėl neva neteisingai nustatė sandorių nuostolingumą. Atsiliepime nepateikta jokio alternatyvaus skaičiavimo ar kitokio sandorių pelningumo vertinimo, o tik išreikšta deklaratyvi kritika.

52. Pažymima, kad bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų ne tik 2017 m., bet ir iš ankstesnių laikotarpių, pavyzdžiui, 2012 m., šių kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti bankroto byloje. Vis dėlto nuo 2019 m. buvo atliekami mokėjimai ne šiems kreditoriams, o susijusiems asmenims UAB „Poluks“, UAB „Energijos prekyba“, UAB „NAPC“, J. ir V. P.. Mokėjimai buvo vykdomi tiek per kitų susijusių įmonių banko sąskaitas (iš viso išmokėta apie 2 979 017,29 Eur), tiek tiesiogiai per bendrovės banko sąskaitą (iš viso taip išmokėta 2 442 774,54 Eur).

53. Nesutikdama su suinteresuoto asmens V. P. atsiliepimo argumentais apie bendrovės apskaitos tvarkymą, pareiškėja pažymi, kad bendrovės vadovas neparengė metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2019 m. ir 2020 m., todėl jie nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui, taip nuo kreditorių nuslepiant informaciją apie besitęsiančią įmonės blogą finansinę padėtį. UAB „Bruksija“ negrąžinto avanso suma 13 730,48 Eur ir AMN Global OÜ negrąžinto avanso suma 77 966,91 Eur, negrąžinta mokėtina suma 128 626,71 Eur buvo įrauktos į bendrovės finansinį turtą, nors abi šios įmonės buvo išregistruotos ir šios sumos nebus atgautos. Bendrovės vadovas, nepripažinęs šių ir kitų konsultacinėje išvadoje nurodytų sumų nuostoliu, viešai teikiamuose dokumentuose deklaravo neteisingą bendrovės nuostolio dydį, todėl iškreipė bendrovės apskaitą ir finansinę būklę. 2019 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini). V. P. atsiliepime nepateikė jokių įrodymų ar kitų duomenų, kurie paneigtų (duomenys neskelbtini) šias aplinkybes.

54. Pareiškėja taip pat nesutinka su suinteresuoto asmens J. P. teiginiais, kad į nagrinėjamą bylą jis buvo įtrauktas nepagrįstai, nes jis buvo ne tik akcininkas, bet ir (duomenys neskelbtini). J. P. nevykdė ABĮ 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte nustatytos pareigos atkurti bendrovės nuosavą kapitalą, toliau didino įsipareigojimus, todėl tiesiogiai prisidėjo prie bendrovės turtinės padėties bloginimo. Kai bendrovė buvo nemoki ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, suinteresuotas asmuo J. P. pasisavino ne tik bendrovės pingines lėšas, jas tariamai „pasiskolindamas“, bet ir bendrovės sąskaita pirko turtą savo asmeninių poreikių tenkinimui ir šio turto administratoriui neperdavė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl pareiškėjos bylos nagrinėjimo dieną pateiktų rašytinių paaiškinimų.

55. Teismas, atsižvelgdamas į byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad bankroto pripažinimo tyčiniu klausimo nagrinėjimas užsitęsė, į tai, kad pateikti paaiškinimai bei su jais pridėti įrodymai gali būti svarbūs sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų nustatymo klausimo visapusiškam išnagrinėjimui, pareiškėjos pateiktus paaiškinimus ir įrodymus priėmė ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais nesvarstydamas klausimo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo sudarant galimybę suinteresuotiems asmenims atsiliepti, nes, visų pirma, civilinį procesą reglamentuojančios nuostatos nenumato teismo pareigos teismui nustatyti termino priešingai šaliai pateikti atsiliepimą į rašytinius paaiškinimus, be to, iš bylos medžiagos akivaizdu, jog paaiškinimuose pasisakoma dėl tų pačių aplinkybiu, kurios jau buvo išdėstytos kituose šalių procesiniuose dokumentuose, o su paaiškinimais pateikti įrodymai suinteresuotiems asmenims yra ar turėjo būti žinomi.

Pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu tenkintinas.

56. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas yra susijęs su bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės iki bankroto bylos iškėlimo vykdytos veiklos ir jos valdymo vertinimu, kuris leidžia nustatyti, ar įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017). Taigi tyčinio įmonės bankroto nagrinėjimo klausimo tikslas yra nustatyti, ar įmonės bankrotas buvo sąmoningo blogo valdymo pasekmė.

57. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3489-967/2020 (dabartinis civilinės bylos Nr. eB2-208-967/2023) iškėlė UAB „JUMPS“ (juridinio asmens kodas: 300621266, registracijos adresas: (duomenys neskelbtini)) bankroto bylą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi nutarta bendrovę likviduoti dėl bankroto. UAB „JUMPS“ nemokumo byla iškelta pagal bendrovės vadovo pareiškimą dėl bendrovės restruktūrizavimo. Teismas, atsižvelgdamas į itin prastą bendrovės turtinę padėtį, pradelstų įsipareigojimų kreditoriams mastą, konstatavo, kad bendrovė nėra gyvybingas juridinis asmuo ir jos pateikti duomenys nesuteikia pagrindo tikėtinai manyti, jog ji, net ir toliau vykdydama veiklą, sugebėtų padengti jau esamas skolas, nedidintų skolinių įsipareigojimų, mokėtų einamus mokesčius ir pan., todėl bendrovės vadovo pareiškimo netenkino ir iškėlė bendrovei bankroto bylą.

58. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „JUMPS“ Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre įregistruota 2006 m. lapkričio 30 d. Iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės akcininku buvo J. P. (nuo 2006 m. lapkričio 30 d.), bendrovės vadovas – V. P. (registruota nuo 2006 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d.).

59. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju egzistuoja tyčinio bankroto požymiai. Nurodo, jog už UAB „JUMPS“ valdymą atsakingi asmenys – buvęs bendrovės vadovas ir akcininkas, UAB „JUMPS“ prie bankroto privedė tyčia, ją sąmoningai blogai valdant, bloginant jos finansinę padėtį ir tuo siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

60. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialiojo pobūdžio teisės nuostatos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis. Prašymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti nagrinėjamas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas, atlikimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021).

61. Nagrinėjamu atveju bendrovės vadovo ir akcininko veiksmai (neveikimas), kuriais grindžiamas reikalavimas dėl BUAB „JUMPS“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti galiojant tiek ĮBĮ, tiek JANĮ nuostatoms, todėl šiuo atveju teismas, atitinkamai, tyčinio bankroto požymių buvimą vertina atsižvelgdamas į ĮBĮ ir JANĮ numatytą teisinį reguliavimą.

62. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

63. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

64. Sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad pagal naująjį reglamentavimą, tyčiniu bankrotas gali būti pripažintas nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020).

65. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

66. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

67. Įmonei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės padėties pabloginimas gali pasireikšti kaip vengimas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais bankroto teisinius santykius reglamentuojančio įstatymo numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedūroje numatytą tvarką, įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

68. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas).

69. Iš administratoriaus prašymo turinio darytina išvada, kad administratorius prašo pripažinti UAB „JUMPS“ bankrotą tyčiniu penkiais JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktuose įtvirtintais pagrindais: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) turtas buvo perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punktas); 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktas); 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti finansinių ataskaitų rinkiniai (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas); 5) turtas buvo perkeltas į kitą juridinį asmenį (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Dėl BUAB ,,JUMPS“ nemokumo momento nustatymo

70. Pažymėtina, kad, pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018 ir kt.).

71. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Prašyme teigiama, kad bendrovės įsipareigojimai jos turto vertę viršijo dar 2017 m. gruodį, todėl nuo 2017 m. bendrovė turi būti laikoma nemokia, tokia išvada daroma iš bendrovės balanse nurodyto turto dydžio atskaičiavus gautinas sumas ir sumokėtus avansus, t. y. nustačius realią bendrovės turto vertę.

72. Teismų praktikoje šiuo išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

73. Iš kartu su prašymu pateikto BUAB ,,JUMPS“ sudaryto balanso laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. matyti, kad nurodyta įmonės turto vertė buvo 31 285 663 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 30 403 143 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos – 17 606 961 Eur. Iš byloje pateikto BUAB ,,JUMPS“ balanso laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. matyti, kad nurodyta įmonės turto vertė buvo 41 545 964 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 42 822 806 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos – 31 893 075 Eur. Finansinė atskaitomybė už 2019 m. ir 2020 m. juridinių asmenų registrui nepateikta. Iš prašymo prieduose pateikto bendrovės 2020 m. kovo 31 d. balanso matyti, kad praėjusių finansinių metų (t. y. laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) nurodyta įmonės turto vertė buvo 32 613 363 Eur, mokėtinos sumos – 39 269 518 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 27 907 591 Eur.

74. Pastebėtina, jog iš esmės didžiąją dalį bendrovės turto sudarė trumpalaikis turtas (atsargos, nebaigta produkcija ir vykdomi darbai, sumokėti avansai ir per vienerius metus gautinos sumos). Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė faktiškai nedisponavo gautinomis sumomis (tokių sumų atgavimas praktikoje ne visada yra realus), taip pat sumokėtais avansais, t. y. šios sumos realiai negalėjo būti panaudojamos atsiskaitymams su kreditoriais, sutiktina su pareiškėjos teiginiais, kad nurodytos sumos neturėtų būti įtraukiamos nustatant realią bendrovės turto vertę. Tokiu atveju matyti, kad 2017 m. ataskaitiniu laikotarpiu pagal balanse pateiktus duomenis reali bendrovės turto vertė, atskaičius avansus ir gautinas sumas, buvo 9 173 880 Eur, 2018 m. ataskaitiniu laikotarpiu – 14 851 176 Eur, o 2019 m. – 6 152 311 Eur. Akivaizdu, kad visais nurodytais ataskaitiniais laikotarpiais bendrovės įsipareigojimai ženkliai viršijo bendrovės turto vertę: 2017 m. ataskaitiniu laikotarpiu skirtumas sudarė 21 229 263 Eur, 2018 m. – 27 971 630 Eur, o 2019 m. – 33 117 207 Eur. Be to, bendrovės įsipareigojimai per laikotarpį nuo 2017 m. ir 2019 m. nuosekliai didėjo. Taigi sutiktina su prašymo argumentu, kad bendrovė buvo nemoki vėliausiai 2017 m. gruodžio 31 d., kadangi jau 2017 m. ataskaitinio laikotarpio pabaigoje bendrovės įsipareigojimai viršijo jos turtą. Šią išvadą patvirtina ir pareiškėjos pateiktos UAB ,,Bankrotų tyrimu centro“ teismo eksperto išvados 11 punktas, kuriame pažymėta, jog įmonės nemokumas atsirado 2017 m., kadangi nuo šio laikotarpio bendrovės įsipareigojimai viršijo turtą (įvertinus finansinio turto nuvertėjimą) ir bendrovė jau nuo 2018 m. nebeturėjo pakankamai turto atsiskaityti su visais kreditoriais. Šią išvadą paneigiančių duomenų byloje nepateikta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Dėl tyčinio bankroto požymių

75. Administratorius nurodė, kad UAB „JUMPS“ bankrotą nulėmė kryptingi tyčiniai veiksmai, kurie pasireiškė nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laiku, apgaulingu ir aplaidžiu bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymu, finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimu, įmonės lėšų pasisavinimu, piniginių lėšų bendrovės akcininkui, vadovui ir kitiems susijusiems asmenims skolinimu, vykdymu nuostolingos prekybos su susijusiomis įmonėmis, pažeidimu imperatyvios pareigos atkurti nuosavą kapitalą bei turto perkėlimu į UAB „Energijos prekyba“ ir UAB „NAPC“. Teigė, jog šioje situacijoje egzistuoja esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais.

76. Pagal anksčiau galiojusio ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Vertinant 2017 m. ataskaitinio laikotarpio bendrovės balanso duomenis, matyti, kad bendrovės skoliniai įsipareigojimai buvo 30 403 143 Eur, o, kaip minėta, realus turtas sudarė 9 173 880 Eur, taigi viršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės. Nemokumo administratoriaus pateiktais duomenimis 2017 m. gruodžio mėn. bendrovė turėjo pradelstą įsipareigojimą kreditorei Coral Energy PTE Ltd., buvo skaičiuojami delspinigiai, taip pat buvo susidariusios skolos UAB ,,Moraugsa“ ir UAB ,,Vinbarta“. Iš pareiškėjos pateikto 2017 m. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos taip pat matyti, kad bendrovė ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. veikė nuostolingai (nuostolis sudarė 2 266 929 Eur, ir, lyginant su 2016 m. buvusiu 253 412 Eur nuostoliu, bendrovės nuostolis ženkliai išaugo). Taigi nurodyto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje bendrovė atitiko nemokumo kriterijus ir pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį.

77. Pagal 2017 m. galiojusio ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo nedelsdami pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Aiškindamas ĮBĮ 8 straipsnio nuostatą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta dėl to, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

78. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta pagrįstais prašymo argumentus, kad BUAB ,,JUMPS“ 2017 m. gruodžio mėn. jau atitiko nemokios įmonės statusą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus nemokumo kriterijus, o buvusiam bendrovės vadovui V. P. atsirado pareiga nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą (ĮBĮ 8 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad įmonės bankroto procesas buvo inicijuotas tik 2020 m. birželio 23 d. (t. y. po daugiau kaip 2 metų). Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad buvęs bendrovės vadovas nevykdė įstatyme jam nustatytos pareigos nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, toliau vykdė nuostolingą bendrovės veiklą, kas galimai nulėmė kreditorių reikalavimų didėjimą.

79. Pareiškėja tyčinio bankroto požymių buvimą grindžia ir aplinkybe, jog buvęs bendrovės vadovas nesilaikė ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą esant bendrovės neigiamam nuosavam kapitalui, o buvęs bendrovės akcininkas neatliko jokių veiksmų atkurti nuosavą kapitalą ir tokiu būdu toliau blogino bendrovės finansinę padėtį. Suinteresuoti asmenys su tokiu vertinimu nesutinka, teigia, kad ši aplinkybė turėtų reikšmės sprendžiant civilinės atsakomybės, tačiau ne tyčinio bankroto klausimą.

80. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad bendrovės įstatinis kapitalas sudarė 2 896 Eur nuo jos įsteigimo ir per veiklos laikotarpį nekito. 2018 m. ataskaitinio laikotarpio bendrovės balanso ir konsultacinės išvados duomenimis jos nuosavas kapitalas sudarė – (minus) -1 276 842, t. y. buvo ne tik mažesnis už įstatinį kapitalą, bet ir itin ženkliai neigiamas. Ši tendencija išliko ir 2019 m. ir 2020 m. ataskaitiniais laikotarpiais, t. y. bendrovės nuosavas kapitalas išliko neigiamas. Kaip teisingai akcentavo pareiškėja, ABĮ 38 straipsnio 3 dalies redakcija aktualiu laikotarpiu numatė, kad, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jei valdyba nesudaroma, - bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų ABĮ 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dienos, kurią valdyba (bendrovės vadovas) sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį. ABĮ numatytos priemonės, kurios turi būti taikomos nuosavam kapitalui atkurti iki ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Visų pirma, tai gali padaryti akcininkai, padengdami nuostolius akcininkų įnašais tiek, kad bendrovės nuosavas kapitalas nebūtų mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (ABĮ 59 straipsnio 10 dalies 2 punktas). Kitu atveju, t. y. akcininkams tokio sprendimo nepriėmus ar jo nevykdant, visuotinis akcininkų susirinkimas turi priimti vieną iš sekančių sprendimų – sumažinti įstatinį kapitalą, tačiau sumažintas įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už ABĮ 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, pertvarkyti bendrovę į ABĮ 72 straipsnyje numatytą juridinį asmenį arba ją likviduoti (ABĮ 59 straipsnio 11 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju mažinti įstatinį kapitalą, jam ir taip esant minimaliam (2 896 Eur), galimybės nebuvo, taigi, turėjo būti priimami kiti įstatyme numatyti sprendimai. Vis dėlto bendrovei veikiant nuostolingai jokių priemonių imtasi nebuvo.

81. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, pažymėta, jog bendrovė 2016 m. patyrė 253 412 Eur nuostolių, o 2019 m. – 5 379 309,00 Eur. Taigi, nuostoliai nuo 2016 m. iki 2019 m. išaugo daugiau nei 21 kartą. Teismas taip pat pažymėjo, kad bendrovės pardavimo pajamos mažėjo (2018 m. jos sudarė 88 666 840,00 Eur, 2019 m. – 21 199 307,00 Eur, o 2020 metų I ketvirtį, remiantis 2020 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita – 811 558,00 Eur). Laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d. atsakovės darbuotojų skaičius reikšmingai sumažėjo (nuo 39 iki 16). Teismas padarė išvadą, jog bendrovės finansiniai sunkumai, dėl kurių ji nepajėgė laiku vykdyti savo įsipareigojimų ir atsiskaityti su kreditoriais, buvo ilgalaikiai ir pastovaus pobūdžio.

82. Kaip minėta, pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad, bendrovei esant nemokiai, ilgą laiką nebuvo kreiptasi į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, taip pat bendrovei veikiant nuostolingai ir turint neigiamą nuosavą kapitalą nebuvo imtasi jokių ABĮ numatytų priemonių pagerinti bendrovės finansinę padėtį, patvirtina, kad bendrovė aptartu laikotarpiu buvo sąmoningai blogai valdoma.

83. Suinteresuotas asmuo J. P. atsiliepime nurodė, kad apie neigiamą kapitalą nebuvo informuotas. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metines finansines ataskaitas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2018 m. bendrovės finansinių ataskaitų rinkinyje bendrovės kapitalas buvo neigiamas (sudarė -1 276 842 Eur), o bendrovės vienintelis akcininkas, prieš tvirtindamas finansinių nurodytą finansinių ataskaitų rinkinį, turėjo būti su juo susipažinęs. Taigi sutiktina su pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose pateikta išvada, kad J. P., kaip vieninteliam bendrovės akcininkui, apie bendrovės finansinę padėtį turėjo būti žinoma prieš tvirtinant 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinį.

84. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad vienas iš bendrovės tyčinio bankroto požymių yra tai, jog buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai. Prašyme teigiama, kad bendrovės vadovas ir akcininkas, esant bendrovės neigiamam nuosavam kapitalui, nesiėmė priemonių atstatyti bendrovės finansinę padėtį, o toliau ją blogino, t. y. bendrovė suteikė paskolas susijusiems asmenims, bendrovės gautinos iš skolininkų sumos buvo pervedamos į susijusias įmones UAB ,,Energijos prekyba“ ir UAB ,,NAPC“, iš bendrovės lėšų buvo perkamas turtas, skirtas bendrovės vadovo ir akcininko poreikių tenkinimui, vykdoma nuostolinga prekyba su susijusiomis įmonėmis.

85. Nemokumo administratorius pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad per laikotarpį, kai bendrovė buvo nemoki ir veikė nuostolingai, t. y. nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. balandžio 15 d., bendrovės akcininkas ir M. P. iš bendrovės skolinosi pinigines lėšas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir pareiškėjos rašytinių paaiškinimų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1170-1012/2023 pagal BUAB „JUMPS“ ieškinį atsakovui J. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo (reiškiamas reikalavimas dėl 756 486,82 Eur skolos ir palūkanų priteisimo). Pareiškėja kartu su prašymu pateikė ir 2021 m. rugsėjo 21 d. suinteresuoto asmens J. P. atsakymą į nemokumo administratoriaus pretenziją, kuriame nurodyta, kad jis atsiskaityti su bendrove šiuo metu neturi galimybės. Konsultacinėje išvadoje kaip viena iš bankroto priežasčių įvardijama tai, kad 2017-2021 m. dalimis išmokėtos lėšos J. P., M. P., V. P., kurios po tarpusavio užskaitų finansinėje apskaitoje liko apskaitytos kaip paskola J. P., negrąžintos pagal šią skolą bendrovei lėšos sudaro 756 487 Eur.

86. Be to, pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, kad iš bendrovės lėšų buvo perkamas įvairus tiesiogiai su bendrovės vykdyta veikla nesusijęs turtas (kartingai, skalbyklė, džiovyklė, treniruokliai ir kt.), kuris buvo nurašytas ir administratoriui neperduotas, šio turto vertė - 40 212,75 Eur. Bankroto administratoriaus teigimu, nurodytas turtas, pirktas bendrovės vardu, galimai buvo įsigytas jos akcininko ir vadovo asmeninių poreikių tenkinimui ir buvo šių asmenų pasisavintas. Suinteresuotas asmuo atsiliepime su šia administratoriaus išvada nesutiko, nurodydamas, kad minėti kilnojamieji daiktai buvo bendrovės patalpose ir jie buvo parduoti kartu su bendrovės patalpomis, todėl administratoriui neperduoti. Vis dėlto suinteresuotas asmuo nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų (pirkimo – pardavimo sutarties ir pan.), todėl, įvertinus nurodytų kilnojamųjų daiktų pobūdį, abejotina, kad šis turtas buvo naudojamas bendrovės veikloje.

87. Nemokumo administratorius taip pat pateikė duomenis (BUAB ,,JUMPS“ prašymus, duomenis apie atliktus mokėjimus, konsultacinę išvadą), iš kurių matyti, kad bendrovė per laikotarpį nuo 2019 m. iki 2021 m. teikė prašymus bendrovės debitoriams pervesti lėšas ne bendrovei tiesiogiai, bet į UAB ,,Energijos prekyba“ ir UAB ,,NAPC“ banko sąskaitas, bendrovės debitorių pervesta suma sudaro 7 630 182,90 Eur. Administratoriaus pateiktas 2022 m. gegužės 5 d. VĮ ,,Registrų centras“ Duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašas su istorija patvirtina, kad bendrovė buvo abiejų nurodytų įmonių akcininkė, be to, iš pateikto 2021 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog, (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktoje konsultacinėje išvadoje pažymima, kad visa paminėta suma buvo įskaityta į tariamą bendrovės skolą UAB „Energijos prekyba“ ir UAB „NAPC“. Be to, konsultacinėje išvadoje nustatyta, kad bendrovė vykdė nuostolingą prekybą, viena nuostolingiausių buvo vykdyta prekyba su UAB ,,NAPC“ (konsultacinės išvados duomenimis, su šia bendrove 2019 m. vykdytos prekybos pelningumas buvo neigiamas ir sudarė -79,73 proc., 2020 m. - 24,74 proc.).

88. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).

89. Taigi išdėstytos aplinkybės pagrindžia, kad bendrovei esant nemokiai ir jai veikiant nuostolingai, ne tik, kaip minėta, nebuvo imtasi įstatymuose nustatytų priemonių spręsti susidariusią situaciją ar pagerinti bendrovės finansinę padėtį, bet buvo atliekami iš esmės priešingi veiksmai – bendrovė sudarinėjo nuostolingus sandorius, t. y. bendrovės vadovas ir jos akcininkas skolinosi iš bendrovės pinigines lėšas, kurios nebuvo grąžintos, bendrovės vardu buvo perkami su jos veikla nesusiję kilnojamieji daiktai (kartingai, treniruokliai ir kt.), vykdoma nuostolinga prekyba, be to, bendrovės prašymu bendrovės debitoriams nurodyta pervesti pinigines lėšas ne į bendrovės sąskaitą, o susijusioms įmonėms, kurios bendrovės debitorių pervestą sumą įskaitė į tariamą bendrovės skolą joms, taip dar labiau bloginant bendrovės turtinę padėtį. Nesant duomenų, kad paminėtais sprendimais buvo esmingai pagerinta įmonės finansinė būklė ir gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais, nurodytos aplinkybės vertintinos kaip atitinkančios JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

90. Nemokumo administratorius taip pat laikosi pozicijos, kad bendrovė, nepaisydama seniau atsiradusių įsipareigojimų, nemokumo laikotarpiu nuolatos pažeidinėjo CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą mokėjimų eiliškumą. Pagal CK 6.930¹ straipsnį skolininkas fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti straipsnyje nurodytu eiliškumu. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu įvertinti, ar atsiskaitymų tvarkos pažeidimu buvo siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą, ar tęsti bendrovės veiklą, t. y. atsiskaityti su kreditoriais, nuo kurių priklausė bendrovės veikla. Kartu su prašymu pateikti duomenys (konsultacinė išvada, banko sąskaitų duomenys) patvirtina, kad nuo 2019 m. buvo atliekami mokėjimai susijusiems asmenims UAB „Poluks“, UAB „Energijos prekyba“, UAB „NAPC“, J. P. ir V. P., mokėjimai buvo vykdomi tiek per kitų susijusių įmonių banko sąskaitas, tiek tiesiogiai per bendrovės banko sąskaitą, nors bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams iš ankstesnių laikotarpių, pavyzdžiui, 103 371,24 Eur įsipareigojimą UAB ,,Moraugsa“, susidariusį 2017 m. sausio 23 d. tarpininkavimo paslaugų sutarties (ir papildomų susitarimų, sudarytų bendrovei praleidžiant atsiskaitymo terminus) pagrindu, 1 397,07 Eur įsipareigojimą UAB ,,Vinbarta“ pagal 2017 m. birželio – rugpjūčio mėn. išrašytas sąskaitas faktūras, šių bendrovių kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti ir BUAB ,,JUMPS“ bankroto byloje. Be to, kaip jau minėta, bendrovės debitoriai per 2019 – 2021 m. laikotarpį jos prašymų pagrindu pervesdavo pinigines lėšas į UAB ,,Energijos prekyba“ ir UAB ,,NAPC“ banko sąskaitas (konsultacinę išvadą parengęs ekspertas nustatė, kad visa paminėta suma buvo įskaityta į tariamą bendrovės skolą UAB „Energijos prekyba“ ir UAB „NAPC“).

91. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovei esant nemokiai ir neturint galimybės atsiskaityti su visais kreditoriais, buvo priimami sprendimai pirmiausia atsiskaityti su susijusiomis įmonėmis ir susijusiais fiziniais asmenimis (bendrovės akcininku ir vadovu), žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų. Nenustatyta, kad šiais veiksmais galėjo būti siekiama pagerinti bendrovės veiklos rezultatus, be to, kaip minėta, bendrovės prašymu vykdytas jos debitorių lėšų pervedimas ne tiesiogiai bendrovei, o susijusioms bendrovės nurodytoms įmonėms vertintinas kaip bendrovei nenaudingas. Taigi šios aplinkybės leidžia konstatuoti ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio buvimą.

92. Nemokumo administratorius kaip vieną iš bendrovės tyčinio bankroto požymių nurodo ir aplaidų ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti finansinių ataskaitų rinkiniai.

93. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-969/2015). Viena iš juridinio asmens vadovo pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

94. Iš byloje pateikto 2022 m. rugsėjo 13 d. VĮ ,,Registrų centras“ išrašo matyti, kad Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai už 2019 m. ir 2020 m. Nemokumo administratoriaus teigimu, bendrovės vadovas V. P. neparengė nurodyto laikotarpio metinių finansinių ataskaitų rinkinių, todėl jie nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui, taip buvo siekiama nuo bendrovės kreditorių nuslėpti blogą bendrovės finansinę padėtį. Remdamasis UAB ,,Bankrotų tyrimų centro“ konsultacine išvada, administratorius nurodo, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. finansinėse ataskaitose į finansinio turto kiekį yra įtraukti sumokėti avansai bei gautinos sumos, kurių atgavimas yra abejotinas, pavyzdžiui, UAB „Bruksija“ negrąžinto avanso suma 13 730,48 Eur ir AMN Global OÜ negrąžinto avanso suma 77 966,91 Eur, negrąžinta mokėtina suma 128 626,71 Eur buvo įrauktos į bendrovės finansinį turtą, nors abi nurodytos įmonės yra išregistruotos (bankroto administratorius prašymo prieduose pateikė šių bendrovių teisinį statusą patvirtinančius dokumentus). Byloje pateikta ir 2019 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Nemokumo administratorius kartu su prašymu taip pat pateikė bendrovės UAB „NAPC“ 2019-2020 m. išrašytas sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes, nurodydamas, kad nėra jokių įrodymų, jog šios paslaugos buvo suteiktos, o prekės buvo gautos. Remdamasis konsultacinės išvados duomenimis, bankroto administratorius pažymi, kad taip galėjo būti iškreipti bendrovės įsipareigojimai UAB „NAPC“ ir buvo sudarytos sąlygos atlikti dvišalius bei vienašalius įskaitymus bei sumažinti UAB „NAPC“ mokėtinas sumas bendrovei.

95. Atsiliepime suinteresuotas asmuo V. P. nurodė, kad finansinių ataskaitų neteikimas pats savaime nėra pripažįstamas pakankamu konstatuoti faktui, kad tam tikros įmonės bankrotas buvo tyčinis, pažymėjo, kad buhalterinė apskaita bendrovėje buvo vedama pasitelkus specialių žinių šioje srityje turintį asmenį – buhalterę, o jis šiame procese dalyvavo laikydamasis gaunamų nurodymų dėl būtinų veiksmų ir patvirtinimų, taip pat teigė, kad (duomenys neskelbtini) nėra tinkamas įrodymas byloje dėl tyčinio bankroto požymių nustatymo. Teismas su tokia suinteresuoto asmens pozicija neturi pagrindo sutikti.

96. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nagrinėjamo tyčinio bankroto požymio (netinkamai ir (arba) apgaulingai vykdomos buhalterinės apskaitos) specifika pasireiškia tuo, kad dėl apgaulingai ir (arba) netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos arba neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti šių aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

97. Teismo vertinimu, bankroto administratoriaus pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma tinkamai. Svarbu pažymėti, kad Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai už 2019 m. ir 2020 m., buvęs bendrovės vadovas nenurodė jokių šių dokumentų nepateikimo priežasčių ir šios priežastys iš kitų bylos duomenų nėra žinomos, todėl tokie buvusio bendrovės vadovo veiksmai gali būti laikomi sąmoningu siekiu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant bendrovės ir jos kreditorių interesus. Tiek administratoriaus pateikta konsultacinė išvada, tiek (duomenys neskelbtini) patvirtina šiuo aspektu svarbią aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini). Bendrovės vadovas galėjo įrodinėti ir paneigti, kad, nepaisant netinkamo, aplaidaus buhalterinės apskaitos organizavimo, egzistuoja galimybė nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, arba įrodinėti kitas bendrovės nemokumo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018), tačiau iš esmės jokių paminėtą išvadą paneigiančių įrodymų nepateikė. Taigi tokie veiksmai iš esmės atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius.

98. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, kad veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Nemokumo administratoriaus teigimu, bendrovės vadovas vykdė nuoseklią ir sistemingą jos turto perkėlimo į susijusias įmones UAB „NAPC“ ir UAB „Energijos prekyba“ schemą.

99. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad UAB ,,NAPC“ ir UAB ,,Energijos prekyba“ yra susijusios, kadangi bendrovė buvo abiejų nurodytų įmonių akcininkė, be to, nurodytos įmonės veikė tose pačiose patalpose ir visų šių įmonių buhalterinė apskaita buvo tvarkoma ir valdoma vienoje vietoje. Nustatyta ir tai, kad bendrovės prašymu skolininkai pinigines lėšas pervesdavo į UAB „NAPC“ ir UAB „Energijos prekyba“ banko sąskaitas, bendrovė su UAB ,,NAPC“ vykdė nuostolingą prekybą, vykdė mokėjimus UAB ,,NAPC“ ir UAB ,,Energijos prekyba“, pažeisdama CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą mokėjimų vykdymo eiliškumą, su šiomis įmonėmis buvo atliekami bendrovei nenaudingi vienašaliai ir dvišaliai įskaitymai. Bankroto administratorius pateikė ir 2018 m. rugsėjo 12 d. bendrovės ir UAB ,,NAPC“ sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią bendrovė įsipareigojo parduoti UAB ,,NAPC“ modulinį metilio esterio gamybos įrenginį CPU 1000; 2019 m. liepos 5 d. bendrovės ir UAB ,,NAPC“ pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią bendrovė įsipareigojo parduoti UAB ,,NAPC“ kilnojamuosius daiktus, t. y. sandėlio apskaitos sistemą, skysto kuro skaitiklį, metalinę tvorą, krautuvą, naftos produktų įpylimo ir kitokią įrangą bei kitus sutartyje išvardintus daiktus; 2019 m. spalio 24 d. bendrovės ir UAB ,,NAPC“ pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią bendrovę įsipareigojo parduoti UAB ,,NAPC“ technologinę liniją naftos produktams perdirbti, siurblius, kompiuterius ir kt. sutartyje išvardintus daiktus. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė vykdė didmeninę prekybą naftos produktais, sutiktina su nemokumo administratoriaus išvada, jog bendrovė iš esmės UAB ,,NAPC“ paminėtomis pirkimo – pardavimo sutartimis perleido bendrovės įrangą ir kitą turtą, reikalingą buvusiai bendrovės veiklai vykdyti. Teismo vertinimu, šiuo atveju aptartų aplinkybių visuma yra pakankamas pagrindas tokius veiksmus kvalifikuoti kaip veiklos perkėlimą į kitą juridinį asmenį JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme.

100. Teismas, remdamasis nuoseklia teismų praktika dėl tyčinio bankroto kriterijų, konstatuoja, kad BUAB ,,JUMPS“ prie bankroto buvo privesta tyčiniais veiksmais bloginant jos turtinę padėtį, sudarant nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, aplaidžiai ir apgaulingai tvarkant juridinio asmens buhalterinę apskaitą bei Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikiant finansinių ataskaitų rinkinių, taip pat perkeliant juridinio asmens veiklą į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai liko veiklą perdavusiame juridiniame asmenyje. Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkina BUAB ,,JUMPS“ bankroto administratoriaus prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Dėl asmenų, atsakingų už tyčinį bankrotą

101. Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

102. Pareiškėjos prašyme ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad bendrovės vadovas ir akcininkas abu atliko sąmoningus, aktyvius veiksmus, blogindami bendrovės turtinę padėtį, siekdami nuslėpti bendrovės turtą, išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ir didino bendrovės įsipareigojimus.

103. Teismo vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo V. P., būdamas bendrovės vadovu, bendrovei jau esant nemokiai, nesiėmė jam įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti bendrovės bankroto procedūrą ar ieškoti būdų pagerinti bendrovės finansinę padėtį, be to, bendrovei esant nemokiai, ir toliau atliko šioje nutartyje išvardintus veiksmus, privedusius bendrovę prie tyčinio bankroto, taigi jis, kaip bendrovės vadovas, laikytinas atsakingu dėl BUAB ,,JUMPS“ tyčinio bankroto.

104. Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo J. P., žinodamas apie neigiamą bendrovės nuosavą kapitalą, nesiėmė ABĮ numatytų priemonių bendrovės nuosavam kapitalui atkurti, taip pat tiesiogiai dalyvavo bendrovei nenaudingų sandorių sudaryme, skolinosi bendrovės lėšas. Iš bankroto administratoriaus kartu su papildomais rašytiniais paaiškinimais pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad J. P. faktiškai dirbo bendrovėje ir gaudavo atlyginimą, buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o tai paneigia šio suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytus argumentus, kad jis niekuomet nesprendė jokių einamųjų bendrovės veiklos klausimų ir nedarė jokios įtakos tiesioginiam bendrovės valdymui.

105. Teismo vertinimu, bankroto administratorius pagrindė kryptingus buvusio bendrovės akcininko veiksmus bloginant nemokios bendrovės padėtį, todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad ir buvęs bendrovės akcininkas J. P. yra atsakingas dėl BUAB ,,JUMPS“ tyčinio bankroto.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

106. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Be to, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

107. Lietuvos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8 punktas nustato maksimalius rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl atlygintinų teisinių paslaugų dydžio visų pirma turi būti įvertinami Rekomendacijų 8 punkte nustatyti dydžiai, o tada atsižvelgiama į Rekomendacijų 2 punkte esančius kriterijus.

108. Pareiškėja BUAB „JUMPS“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, prašo iš suinteresuotų asmenų V. P. ir J. P. priteisti iš viso 5 816,49 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 403,59 JAV dolerių (394,55 Eur) išlaidos, sumokėtos už registro duomenų surinkimą iš Singapūro juridinių asmenų registro, 5 421,94 Eur už advokatų profesinės bendrijos NOOR legal paslaugas rengiant prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir teikiant kitas su nagrinėjama byla susijusias teisines paslaugas.

109. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šių išlaidų dydį patvirtinančiu pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs. Advokatų kontoros patvirtinimas, jog klientas su ja yra atsiskaitęs, apima ir esminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymą. Konkrečiai, be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

110. Iš pateiktų advokatų profesinės bendrijos NOOR legal sąskaitų faktūrų matyti, kad bendrovei šioje byloje buvo suteikta teisinių paslaugų už 5 482,44 Eur, šios paslaugos detalizuotos, taip pat pateikti ir 394,55 Eur išlaidas už duomenų surinkimą iš Singapūro juridinių asmenų registro patvirtinantys dokumentai. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, yra pagrįstas, todėl, prašymą patenkinus, nurodytos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš suinteresuotų asmenų V. P. ir J. P..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“, juridinio asmens kodas 300621266, bankrotą tyčiniu.

Pripažinti atsakingais už bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,JUMPS“ tyčinį bankrotą suinteresuotus asmenis V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. P. (J. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,JUMPS“, juridinio asmens kodas 300621266, lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. P. (J. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 816,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.