- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-21
- Bylos Nr.
- e2A-756-823/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01455-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Virginija Čekanauskaitė, Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Kategorijos
- 2.53.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1053-580/2017 pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – Vilniaus miesto savivaldybė, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės UAB „Vilniaus energija“ jos naudai priteisti 952 471,67 EUR skolos, 88 140,36 EUR delspinigių, 12 157,35 EUR palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004 m. sausio 26 d. su atsakove sudarė šalto vandens karštam vandeniui ruošti gyvenamųjų namų šilumos punktuose pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 26 (toliau ir – Sutartis). Sutartimi šalys sutarė, kad, laiku neapmokėjus PVM sąskaitų - faktūrų, bus skaičiuojami 0,04 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną vėlavimo dieną. Sutarties pagrindu ieškovė tiekė šaltą vandenį atsakovei, tačiau atsakovė už jį nesumokėjo. Laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. už išrašytas ir neapmokėtas sąskaitas - faktūras yra susidariusi 1 052 769,38 EUR skola (įskaitant delspinigius ir palūkanas).Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ ieškovės ieškinį prašė atmesti; ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju prašė sumažinti priteistinų delspinigių ir kompensacinių palūkanų dydį bei nustatyti, kad įrodyta ieškinio reikalavimų suma turi būti sumokama per 48 mėnesius, mokant priteistas sumas lygiomis dalimis kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną, pradedant mokėti sekantį mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Atsakovė pažymėjo, kad iš ieškovės teismui pateiktos sąskaitų suvestinės neaišku, ar buvo įvertinti visi atsakovės atlikti mokėjimai, neišskirta, kiek konkrečiai atsakovė skolinga už geriamąjį vandenį, kiek delspinigių ir palūkanų, nenurodytas delspinigių ir palūkanų skaičiavimo laikotarpis ir norma, todėl atsakovė negali patikrinti ieškovės skaičiavimų teisingumo. Atsakovės teigimu, nagrinėjant šį ginčą būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovė yra energetikos įmonė, įpareigota vykdyti viešąją šilumos tiekimo veiklą ir teikti viešąsias paslaugas dideliam skaičiui Vilniaus miesto vartotojų. Taigi, šiuo atveju sutarčių laisvės principas ribojamas tiek įstatymais, tiek valstybės institucijų ir Vilniaus miesto savivaldybės sprendimais. Atsakovė kas mėnesį pateikia savo klientams sąskaitas apmokėjimui ir atsako už teisingą mokėjimų skaičiavimą, taip pat privalo iš klientų gautomis įmokomis pirmiausia padengti šilumos energijai pagaminti būtinas kuro sąnaudas, mokėti mokesčius valstybei, atlyginimus darbuotojams, nuomos mokestį. Nutrūkus šilumos energijos tiekimui Vilniaus mieste, žalos vartotojų turtui bei sveikatai mastas būtų neprognozuojamas.Ieškovės savininkė – Vilniaus miesto savivaldybė, atsakovei 2016 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis turi daugiau kaip 30,1 mln. EUR pradelstą skolą (su delspinigiais ir palūkanomis). Ši skola daugiau nei 16 kartų viršija ieškiniu reikalaujamos skolos dydį. Tarp šalių ir ieškovės savininkės buvo nuolat sudaromos Tarpusavio atsiskaitymų sutartys, tačiau 2015-2016 m., dėl staiga nemotyvuotai pasikeitusios ieškovės pozicijos, šalys nepasiekė analogiško susitarimo. Vilniaus miesto savivaldybės neatsiskaitymas yra viena pagrindinių atsakovės vėlavimo atsiskaityti su ieškove priežasčių.Atsakovės gaunamos pajamos yra susijusios su buitiniais energijos vartotojais. 2013 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. XII-550 buvo sumažinta buitiniams energijos vartotojams taikytina delspinigių norma iki 0,02 proc. Sutartis, iš kurios vykdymo kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje, buvo sudaryta 2004 m. spalio 26 d. Per 12 metų keitėsi paslaugos teikimo bei kainos apskaičiavimo metodikos. Pritaikydama savo veikloje 0,02 proc. delspinigių normą, ieškovė pripažino, kad jos minimalūs nuostoliai sudaro ne daugiau nei 0,02 proc. Atsakovė civilinėje byloje Nr. 2-2188-794/2016 pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė modifikuoti Sutartį, sumažinant delspinigių normą iki 0,02 proc. Atsakovės priešieškinys buvo atmestas, bet šis teismo sprendimas neįsiteisėjo, nes atsakovė jį apskundė apeliacine tvarka. Kadangi pagrindinė atsiskaitymo sutrikimo priežastis yra ieškovės savininkės Vilniaus miesto savivaldybės vengimas ir sistemingas vėlavimas atsiskaityti su atsakove, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-2457-803/2016 priimtu sprendimu išdėstė priteistą skolą, nustatydamas, kad 25 177 495,79 EUR sumokami per 48 mėnesius. Toks pats procesinis sprendimas turėtų būti priimtas ir šioje byloje. Trečiasis asmuo byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad, aplinkybė, jog Vilniaus miesto savivaldybė galimai neatsiskaitė su atsakove, negali atsakovės atleisti nuo atsiskaitymo su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 952 461 EUR skolos, 87 974,71 EUR delspinigių, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (1 040 435,71 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitus ieškinio reikalavimus ir prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovės 10 745 EUR bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės 4,80 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas sprendė, kad teisinio pagrindo atleisti atsakovę nuo delspinigių mokėjimo ar sumažinti delspinigių dydį nėra. Šalys dėl netesybų dydžio susitarė laisva valia, niekieno neverčiamos ir neįtakojamos. Nustatytas delspinigių dydis nebuvo ginčijamas daugiau nei 10 metų. Teismo intervencija į daugybę metų vykdytą šalių susitarimą būtų perteklinė priemonė, pažeidžianti sutarties laisvės principą. Prašomų priteisti delspinigių dydis nėra neadekvatus – prašant priteisti 952 471,67 EUR skolą, prašoma priteisti tik 88 140,36 EUR delspinigių. Be to, atsakovė nėra pateikusi savo finansinę padėtį patvirtinančių dokumentų, kuriais būtų galima įrodyti aplinkybę, kad gyventojų ar Vilniaus miesto savivaldybės neatsiskaitymas yra reali priežastis, dėl kurios ji negali atsiskaityti su ieškove. Nors Vilniaus miesto savivaldybės skola atsakovei yra didesnė nei 30 mln. EUR, tačiau nėra aišku, ar ši suma yra didesnė už per skolos susidarymo laikotarpį paskirstytą atsakovės pelną. Teismas nurodė, kad ieškovės patirtų nuostolių dydis yra aktualus tik tada, kai yra sprendžiama, ar netesybų sumažinimas padengia kitos šalies dėl netinkamo prievolės vykdymo patirtus nuostolius, tačiau tai nėra būtina įrodinėti aplinkybė tuo atveju, jei reiškiamas reikalavimas dėl sutartinių netesybų priteisimo. Nenustačius pagrindų mažinti delspinigius, nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimo dėl ieškovės nuostolių dydžio.Teismas sutiko, kad ieškinyje esančioje lentelėje ieškovė detaliai nėra nurodžiusi periodo, už kurį skaičiuoja delspinigius bei palūkanas, tačiau sprendė, kad atsakovės kartu su tripliku pateikta informacinė lyginamoji lentelė patvirtina, jog atsakovei ieškovės atlikti skaičiavimai buvo suprantami, o kartu ir teisingi. Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad už laikotarpį iki bylos iškėlimo teisme dienos prašomos priteisti palūkanos šiuo atveju turi būti įskaičiuojamos į delspinigių sumą ir atskirai nepriteisiamos. Dėl atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovė negalėjo apibrėžti konkrečių įmonės veiklos perspektyvų, minėjo, jog įmonė neketina nutraukti veiklos, tačiau po Vilniaus miesto šilumos tinklų nuomos sutarties nutraukimo atsakovės padėtis tampa neaiški ir negalima daryti prielaidos, jog ateityje ji galės vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Teismo vertinimu, esant tokiai padėčiai, sprendimo vykdymo išdėstymas esmingai pažeistų ieškovės teises. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2457-803/2016 pasisakyta ne dėl šios bylos šalių tarpusavio santykių, o dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir atsakovės tarpusavio santykių. Taigi, remiantis šiuo pagrindu, atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo negali būti tenkinamas.Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinio atmetimo procentas sudaro tik kiek daugiau nei vieną procentą, teismas sprendė, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, į jį neatsižvelgtina ir visos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – sumažinti priteistų delspinigių dydį iki 12 157,35 EUR, nustatyti, kad įrodyta ieškinio reikalavimų suma sumokama per 48 mėnesius, mokant priteistas sumas lygiomis dalimis kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną, pradedant mokėti sekantį mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; pakeisti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį proporcingai patenkintai ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinio daliai; priteisti iš ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ atsakovės bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Atsakovė kartu su tripliku pateikė informacinę lyginamąją lentelę, kurią sudarė pagal ieškovės pareikštame ieškinyje nurodytas sąskaitas ir delspinigių/palūkanų paskaičiavimą. Akivaizdu, kad tokios informacinės lentelės sudarymas negalėjo būti teismo vertinamas nei kaip skolos pripažinimas, nei kaip atsakovės sutikimas su tuo, kad ieškovės atlikti delspinigių ir palūkanų paskaičiavimai yra teisingi. Kartu su atskiruoju skundu dėl atsisakymo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir dubliku ieškovė pateikė į bylą viešai paskelbtą atsakovės balansą, kuriame nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 31 d. pirkėjų įsiskolinimas atsakovei siekė 56,97 mln. EUR. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 9 d. sprendimu priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 25 177 495,79 EUR skolą su delspinigiais ir palūkanomis (civilinė byla Nr. 2- 2457-803/2016), tokiu būdu patvirtindamas itin didelį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsiskolinimą atsakovei. Tikėtina, kad minimas teismo sprendimas įsiteisės 2017 m. kovo 16 d., kai abiejų šalių apeliaciniai skundai bus išnagrinėti Lietuvos apeliaciniame teisme. Aptartų skolų – 56,97 mln. EUR ir 25,1 mln. EUR, palyginimas leidžia daryti išvadą, kad būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sistemingas neatsiskaitymas už atsakovės viešąsias paslaugas objektyviai lėmė ir lemia atsakovės galimybę laiku apmokėti kuro, geriamojo vandens tiekėjų, rangovų ir kt. sąskaitas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsiskolinimas sudarė apie 44 proc. pirkėjų skolos. Taigi, teismo sprendimo teiginys, kad atsakovė nėra pateikusi savo finansinę padėtį patvirtinančių dokumentų, kuriais būtų galima įrodyti aplinkybę, jog gyventojų ar Vilniaus miesto savivaldybės neatsiskaitymas yra reali priežastis, dėl kurios ji negali atsiskaityti su ieškove, nepagrįstas. Atmesdamas atsakovės prašymą mažinti delspinigius, teismas rėmėsi išimtinai Sutarties Nr. 26 sąlygomis ir sutarčių laisvės principu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Sutartis Nr. 26 yra sutartis sudaryta tarp dviejų viešųjų paslaugų tiekėjų, kurių tarpusavio pareigos, prievolės klientų atžvilgiu, produkcijos kainų nustatymo metodika, tiekimo sąlygos nustatomos ne šalių laisva valia, o reguliuojamos valstybės ir savivaldos institucijų sprendimais/individualiais aktais. Sutarčių laisvės principas šiuo atveju aiškiai ribojamas, arba apskritai neturi būti taikomas. Teismas palygino absoliučius skolos ir netesybų dydžius, bet neatsižvelgė į delspinigių normą. Atsakovės nuomone, ieškovės reikalaujami delspinigiai yra neprotingai dideli – delspinigių norma 0,04 proc. per dieną sudarytų net 14,6 proc. metinių palūkanų. Byloje ieškovė net neįrodinėjo savo nuostolių, todėl laikytina, jog jos reikalaujamos kompensacinės palūkanos yra minimalūs ieškovės nuostoliai. Sutartis Nr. 26 buvo sudaryta 2004 m. sausio 26 d., per 13 metų keitėsi paslaugos teikimo bei kainos apskaičiavimo metodikos dėl delspinigių dydžio. Ieškovė, sudarydama viešąsias sutartis su vartotojais, taiko jiems delspinigių normą – 0,02 proc., tokiu būdu viešai pripažindama savo minimalių nuostolių dydį. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino atsakovės išdėstytus argumentus dėl to, kad neatsiskaitymo priežastis su ieškove yra ieškovės akcininkės (Vilniaus miesto savivaldybės) neatsikaitymas su atsakove, nurodydamas, kad akcininkas negali būti atsakingas už bendrovės skolas. Teismas, vertindamas atsakovės argumentus, privalėjo nustatyti, ar tikrai ieškovė ir jo akcininkas atsakovės atžvilgiu elgiasi sąžiningai ir ar jų elgesys nerodo piktybinio šių dviejų šalių (ieškovės ir jos akcininkės) susitarimo veikti prieš atsakovę. Todėl, vertinant atsakovės neatsiskaitymo priežastis, gali (ir turi) būti vertinamas ne tik ieškovės, bet ir ieškovės akcininko, elgesys. Bylą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė būtų verčiama atsiskaityti su ieškove nedelsiant, įskaitant visas netesybas, tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė atsakovės atžvilgiu galėtų šios prievolės įvykdymą atidėti ir ją sumažinti. Teismas, atmesdamas atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, skirtingai traktavo dvi analogiškas situacijas, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės skolą apeliantei išdėstė, tuo tarpu apeliantės skolą ieškovei, kurią sukėlė išimtinai Vilniaus miesto savivaldybės sutartinių prievolių nevykdymas, atsisakė išdėstyti. Išdėstydamas Vilniaus miesto savivaldybės turimos skolos atsakovei mokėjimą, teismas laikė pagrįstais Vilniaus miesto savivaldybės argumentus, kurie yra iš esmės analogiški atsakovės argumentams, atmestiems šioje byloje. Be to, kaip ir Vilniaus miesto savivaldybės atveju, ieškovės naudai buvo priteistos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, todėl, vadovaujantis ta pačia logika, kuria teismas vadovavosi sprendime dėl Vilniaus miesto savivaldybės skolos apeliantei išdėstymo, ieškovė atgaus skolą per tam tikrą laikotarpį ir kartu jai bus garantuotas praradimų kompensavimas priteistų palūkanų forma.Ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti; prijungti prie civilinės bylos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 03-78 kopiją; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: Klausimą dėl delspinigių dydžio teismas yra išsprendęs analogiškose (identiškose) situacijose – Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2A-678-236/2016, Nr. 2A-747-464/2016 ir 2A-895-823/2016, o klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo – Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-219-516/2017, Nr. 2-328-178/2017, Nr. 2-462-516/2017 ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-582-232/2017. Visi atsakovės argumentai yra pakartotiniai, juos teismai jau ne kartą įvertino. Atsakovė yra nesąžininga skolininkė, pripažįstanti skolas ieškovei, tačiau jų laiku nedengianti. Dėl šios priežasties atsakovė privalo mokėti ieškovei šalių laisva valia sudarytoje sutartyje numatyto dydžio delspinigius. Analogiškus ginčus tarp ieškovės (kaip kreditorės) ir atsakovės (kaip skolininkės) anksčiau sprendę teismai vieningai pripažino UAB „Vilniaus vandenys“ teisę į 0,04 proc. dydžio delspinigius (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3508-781/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1255-467/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2188-794/2016). Visose civilinėse bylose (Lietuvos apeliacinio teismo civilinėse bylose Nr. 2A-678-236/2016, Nr. 2A-747-464/2016 ir Nr. 2A-895-823/2016) atsakovė kėlė analogiškus klausimus dėl delspinigių sumos įrodymo ir dydžio, o taip pat teikė priešieškinius, siekdama pakeisti sutarčių sąlygas, numatančias delspinigių dydį. Visose minėtose bylose priteistas sumas atsakovė po antstolio raginimų buvo priversta ieškovei sumokėti. Atsakovė neįrodė, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) bei teismų praktikoje suformuotų sprendimo vykdymo išdėstymo sąlygų. Apeliaciniu skundu yra siekiama paneigti teismo sprendimo esmę ir reikšmingai pažeisti ieškovės interesus, tarp jų pagrindinį interesą – gauti apmokėjimą už suteiktą prekę. Be to, atsakovė tarp šalių nagrinėtose bylose jau yra prašiusi taikyti sprendimo vykdymo išdėstymą jos naudai, grįsdama savo poziciją identiškais argumentais kaip ir šioje byloje. Visais atvejais atsakovės prašymai buvo atmesti: Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3508-781/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2188-794/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1255-467/2016. Ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti palūkanas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ naudai iš atsakovės UAB „Vilniaus energija“ 12 157,35 EUR palūkanų; patenkinus šį reikalavimą, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo – priteisiant ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ naudai iš atsakovės UAB „Vilniaus energija“ 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (1 052 593,06 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ naudai iš atsakovės UAB „Vilniaus energija“ visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovė teisminėse bylose (įskaitant šią civilinę bylą) laikosi nuoseklios pozicijos – tuo atveju, jei sutartyje yra susitarta dėl delspinigių, kitai šaliai praleidus prievolės vykdymo terminą daugiau nei 6 mėnesiais, už paskutiniuosius 6 mėnesius nuo delspinigių ir palūkanų apskaičiavimo dienos prašoma priteisti tik delspinigius, o už laikotarpį, ankstesnį nei paskutiniai 6 mėnesiai, prašoma priteisti tik palūkanas įstatymo pagrindu (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3508-781/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1255-467/2016). Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės palūkanas tik pagal tas PVM sąskaitas – faktūras, kurių mokėjimo terminai praleisti ieškinio sumos apskaičiavimo dienai (2016 m. liepos 20 d.) ilgiau nei 6 mėnesius. Taigi, ieškovė ieškiniu neprašė teismo taikyti atsakovei dvigubos atsakomybės. Ieškiniu buvo pareikšti du atskiri reikalavimai už skirtingus laikotarpius: reikalavimas priteisti tik delspinigius už vėlavimą įvykdyti prievolę paskutinius 6 mėnesius iki ieškinio surašymo dienos; reikalavimas priteisti tik palūkanas už vėlavimą įvykdyti prievolę, jeigu vėluojama ilgiau kaip 6 mėnesius iki ieškinio surašymo dienos, neįskaitant paskutinių 6 mėnesių iki ieškinio surašymo dienos. Atsakovė, be kita ko, pripažino, kad palūkanas ir delspinigius prašoma priteisti už skirtingus, tarpusavyje nepersidengiančius, laikotarpius, todėl pirmosios instancijos teismo teiginys, kad ieškovė prašo priteisti palūkanas už laikotarpį nuo piniginės prievolės įvykdymo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą dienos, yra nepagrįstas Palūkanų nepriteisimas šioje byloje neatitiktų viešojo intereso, susijusio su valstybės turto apsauga. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas reglamentuoja tas pats įstatymas, todėl akivaizdu, kad byloje, kurioje ieškovės akcininkė yra savivaldybė, egzistuoja viešasis interesas.Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovės bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Nurodo, kad už tą patį laikotarpį neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas. Be to, ieškovės reikalaujami delspinigiai yra neįrodyti, neprotingai dideli ir mažintini mažiausiai iki minimalių nuostolių dydžio – 12 157,35 EUR.2017 m. gegužės 3 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas ieškovės ir atsakovės prašymas dėl taikos sutarties ieškinio reikalavimų dalyje dėl pagrindinės skolos (952 471,67 EUR) priteisimo patvirtinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl taikos sutarties patvirtinimo
Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Tokia šalių teisė gali būti realizuojama bet kurioje proceso stadijoje. Teismas netvirtina šalių pateiktos taikos sutarties, jei taikos sutarties patvirtinimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teisme buvo gautas ieškovės ir atsakovės prašymas patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą dalyje dėl 952 471,67 EUR skolos priteisimo nutraukti. Prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo pažymima, kad taikos sutartimi išsprendžiamas klausimas tik dėl pagrindinės skolos priteisimo, o tarp šalių kilęs ginčas dėl palūkanų, procesinių palūkanų ir delspinigių priteisimo šia taikos sutartimi nėra sprendžiamas.Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad taikos sutartimi gali būti išsprendžiama ir dalis ginčo tuo atveju, jei tarp taikos sutartimi išspręstos ginčo dalies ir likusios ginčo dalies nėra neatsiejamo ryšio, dėl kurio taikos sutartimi sprendžiama ginčo dalis negalėtų būti laikoma savarankiška, į tai, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, taip pat nėra pagrindo spręsti, kad ji pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, į tai, kad šalys tiek prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo, tiek pačioje Taikos sutartyje (Taikos sutarties 4.2 punktas) nurodė, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo procesinės pasekmės, apeliacinės instancijos teismui šalių pateiktą taikos sutartį patvirtina ir civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ reikalavimą atsakovei UAB „Vilniaus energija“ dėl 952 471,67 EUR pagrindinės skolos priteisimo nutraukia (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgdama į tai, kad ši ginčo dalis ginčo šalių buvo išspręsta taikiai, kolegija toliau nevertins skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo/nepagrįstumo nutrauktoje civilinės bylos dalyje t. y. dalyje dėl 952 471,67 EUR skolos priteisimo. Atitinkamai nebus pasisakoma dėl šalių apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos išdėstytų argumentų, susijusių su šia bylos dalimi.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė į bylą naujus įrodymus – mokėjimo registrą ir dokumentus, patvirtinančius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos mokėjimų registro gavimo datą; ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pateikė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. kovo 14 d. nutarimą. Kolegijos vertinimu, nei ieškovė, nei atsakovė, prašydamos prijungti prie bylos naujus įrodymus, nepagrindė, kokią reikšmę nagrinėjamai bylai, ypač šalių Taikos sutartimi neišspręstai ginčo daliai, turi naujai teikiami įrodymai, todėl šalių prašymai dėl naujų įrodymų prijungimo netenkinami.
Dėl delspinigių priteisimo
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 87 974,71 EUR delspinigių. Atsakovė pateiktu skundu prašo priteistų delspinigių dydį sumažinti iki 12 157,35 EUR, kadangi, atsakovės nuomone, ieškovės reikalaujami delspinigiai yra neprotingai dideli.Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vertindama atsakovės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su ieškovės naudai priteistų delspinigių dydžiu, pažymi, kad dėl analogiškų atsakovės argumentų (0,04 proc. delspinigių normos pagrįstumo, buitiniams vartotojams taikytinos delspinigių normos sumažinimo įtakos delspinigiams, taikomiems pagal tarp ieškovės ir atsakovės sudarytas sutartis, Vilniaus miesto savivaldybės delsimo atsiskaityti su atsakove įtakos atsakovės atsiskaitymams su ieškove) nepagrįstumo detaliai pasisakyta įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-747-464/2016, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl delspinigių dydžio pagal tarp šalių sudarytas sutartis, įskaitant sutartį, iš kurios kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje. Kolegija, įvertinusi teismų pareigą laikytis savo pačių sukurtų precedentų nagrinėjamose bylose, bei neįžvelgdama nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių esminio skirtumo nuo civilinės bylos Nr. 2A-747-464/2016 aplinkybių, dėl kurio iš esmės tapatūs apeliantės argumentai šioje byloje turėtų būti teismo vertinami kitaip, apeliantės argumentus dėl ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų delspinigių sumažinimo atmeta kaip nepagrįstus, nekartodama Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-747-464/2016 šiuo klausimu jau išdėstytų išvadų.
Dėl palūkanų priteisimo
Pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sprendimu atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisykle, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014). Jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją.Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, darydamas šios nutarties 31 punkte nurodytas išvadas, neatsižvelgė į tai, kad tiek delspinigių, tiek palūkanų skaičiavimas turi tęstinį pobūdį, nes jie priteisiami už tam tikrą praleistą laikotarpį. Neįvykdžius pagrindinės prievolės, kiekvienos dienos praleidimas laikytinas savarankišku pažeidimu, už kurį gali būti skaičiuojamos kompensacinės palūkanos arba delspinigiai. Bylos duomenys patvirtina ieškovės teiginius, kad kompensacines palūkanas ieškiniu buvo prašoma priteisti tik už tą termino vykdyti prievolę praleidimo laikotarpį, kurio neapima laikotarpis, už kurį buvo prašoma priteisti Sutartyje numatytus delspinigius. Taigi, ieškiniu nebuvo prašoma taikyti atsakovei dvigubą atsakomybę (netesybų ir minimalių nuostolių atlyginimo forma) už tą patį pažeidimą. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, kolegijos vertinimu, buvo atmestas nepagrįstai. Kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad jos kartu su tripliku pateiktos informacinės lyginamosios lentelės negalima vertinti kaip skolos pripažinimo, tačiau iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nėra pagrindo daryti išvados, kad ji pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta tokiu būdu. Iš šios lentelės turinio, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, galima daryti išvadą, kad atsakovei buvo suprantama, kokiu būdu buvo apskaičiuotos ieškiniu prašytos priteisti sumos (delspinigių ir palūkanų skaičiavimo laikotarpis, sumos ir kt.). Nesutikdama su prašomos priteisti sumos paskaičiavimu, atsakovė galėjo pateikti teismui šiuos paskaičiavimus paneigiančius argumentus bei įrodymus, tačiau to nepadarė, apsiribodama abstrakčiais argumentais dėl prašomos priteisti sumos neaiškumo (CPK 178 straipsnis). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę įrodinėti turi ta šalis, kuri teigia, o ne ta, kuri neigia, todėl būtent atsakovė, teigdama, kad į skolos paskaičiavimą neįtraukta dalis jos atliktų mokėjimų, privalėjo įrodyti šią aplinkybę įstatymų nustatyta tvarka.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atsisakyta tenkinti jos prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, remiasi iš esmės vieninteliu argumentu t. y. kad teismas kitoje byloje 48 mėnesiams išdėstė Vilniaus miesto savivaldybės skolos atsakovei sumokėjimą. Tačiau vien minėta aplinkybė – sprendimo vykdymo išdėstymas kitoje civilinėje byloje kito juridinio asmens atžvilgiu, negali būti pagrindu nukrypti nuo bendros sprendimo vykdymo tvarkos. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, priešingai nei teigia apeliantė, jos ir Vilniaus miesto savivaldybės teisinė padėtis sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą negali būti vertinama vienodai, tiek dėl skirtingos turtinės padėties, tiek dėl kitų aplinkybių, reikšmingų sprendimo vykdymo išdėstymui, inter alia savivaldybės teisinio statuso ir vykdomos viešosios funkcijos. Kolegija taip pat pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog šalys Taikos sutartimi išsprendė ginčą dėl pagrindinio ieškovės ieškinio reikalavimo – 952 471,67 EUR skolos priteisimo ir iš esmės aptarė tolimesnius vykdymo veiksmus, susijusius su minėta skola (Taikos sutarties 2.2 punktas), sprendimo vykdymo išdėstymas šioje dalyje nėra galimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pradžios ieškovė pateikė prašymą dėl iš viso 577,50 EUR bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės: 262,50 EUR už apeliacinio skundo parengimą, 280 EUR už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą ir 35 EUR už pareiškimo dėl taikos sutarties patvirtinimo parengimą.Atmetus atsakovės apeliacinį skundą ir patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą – 542,5 EUR, taip pat ieškovės už apeliacinio skundo padavimą sumokėtas žyminis mokestis – 274 EUR. Pagal Taikos sutarties 3.1 punktą, iš atsakovės ieškovei taip pat priteisiami 35 EUR už pareiškimo dėl taikos sutarties patvirtinimo parengimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu ir 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Patvirtinti šalių 2017 m. balandžio 24 d. pasirašytą Taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė išspręsti kilusį teisminį ginčą tokiomis sąlygomis:
Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ visiškai pripažįsta ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti iš jos ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ naudai 952 471,67 EUR skolą.Įsigaliojus nutarčiai patvirtinti Taikos sutartį, tarp šalių kilęs teisminis ginčas civilinės bylos dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus energija“ ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ naudai 952 471,67 EUR skolą bus visiškai ir galutinai išspręstas.Taikos sutartimi atsakovės UAB „Vilniaus energija“ pripažinta skolos suma kaip ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ reikalavimo teisė bus ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ perleista Vilniaus miesto savivaldybės administracijai Trišalės sutarties pagrindu, tvarka ir terminais. Jeigu dėl bet kokių aplinkybių neįvyks šiame punkte nurodytas teisių perleidimas, ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ turės teisę, bet ne anksčiau negu 2017 m. rugsėjo 1 d., pati, be jokių apribojimų, įgyvendinti visas šia sutartimi įgytas teises, inter alia, reikalauti vykdomojo rašto išdavimo ir priverstinio vykdymo.Šalys susitaria, kad nuo Taikos sutarties 2.2 punkte nurodyto reikalavimo teisės perleidimo momento UAB „Vilniaus vandenys“ dėl šioje Taikos sutartyje UAB „Vilniaus energija“ pripažintos skolos neturės reikalavimo teisės į UAB „Vilniaus energija“.Iki Taikos sutarties sudarymo patirtas ir su Taikos sutarties sudarymu susijusias teismo išlaidas (tarp jų pašto išlaidas), susijusias su Taikos sutarties 1.1 punkte nurodytu reikalavimu, sumoka atsakovė UAB „Vilniaus energija“.
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria teismas ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ naudai iš atsakovės UAB „Vilniaus energija“ priteisė 952 461 EUR skolos, panaikinti ir civilinę bylą e2A-756-823/2017 pagal ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus energija“ dėl 952 471,67 EUR skolos priteisimo nutraukti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 12 157,35 EUR palūkanų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą tenkinti. Priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus energija“ 12 157,35 EUR palūkanų ieškovei UAB „Vilniaus vandenys“.
Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo, nurodant, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo 1 052 593,06 EUR sumos.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ naudai iš atsakovės UAB „Vilniaus energija“ 831,50 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.