- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- e2-9898-323/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06273-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Ieškovas
- E. F.
- Atsakovas
- T. U.
- Advokatai
- Asta Mačernytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. F. ieškinį atsakovui T. U. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2008 m. vasario 29 d. sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį ir nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters D. U., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui ½ dalį minimalios mėnesio algos, bet ne mažiau kaip 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo 2 000 Eur, t. y. ½ dalį iš 4 000 Eur numatytų išlaidų nepilnametės dukters D. U., gim. (duomenys neskelbtini), dantų sąkandžio gydymui breketais, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė duktė D. U.. Atsakovas išlaikymą dukrai pradėjo teikti tik po to, kai jis iš jo buvo priteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2008 m. vasario 29 d. sprendimu po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas jokia forma nesidomi vaiku, nedalyvauja dukters auklėjime ir gyvenime. Pažymėjo, kad po nurodyto teismo sprendimo priėmimo pakito, t. y. padidėjo augančios dukters poreikiai, duktė taip pat turi ypatingų poreikių sveikatos priežiūrai, nes turi įgimtą didelį antsvorį. Dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga 600 Eur suma. Be to, dukrai nustatytas sąkandžio trūkumas, kurį būtina skubiai gydyti dantų breketais, kad žandikaulis spėtų padidėti iki reikiamo dydžio. Šiam gydymui reikalinga 4 000 Eur suma, kurios ½ dalį privalo dengti atsakovas.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį, prašė jį patenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Paaiškino, kad atsakovas visiškai nedalyvauja vaiko gyvenime, paskutinį kartą dukterį matė, kai jai buvo vieneri. Duktė turi specialiųjų poreikių: nuo vaikystės yra kovojama su antsvoriu, dukteriai nustatyta bronchinė astma, plokščiapadystė. Dėl dukters aukšto ūgio ir didelio svorio rūbus jai reikia pirkti suaugusiųjų parduotuvėje, didelių dydžių, jie brangiai kainuoja. Maistas taip pat turi būti išskirtinis, subalansuotas, reikalingi papildai. Žiemos sezonu duktė dažnai serga, nes jos silpnas imunitetas. Duktė turi psichologinių problemų, tam tikrų elgesio sutrikimų, todėl reikalinga lankytis pas psichologą. Lėšų sporto klubui, baseinui neturi, nors baseiną duktė labai mėgsta, todėl sportuoja namų sąlygomis. Be to, dėl problemų su sąkandžiu reikalingi dantų breketai. Viršutinių dantų breketai jau sudėti, tai kainavo 590 Eur. Kitų metų pradžioje reikės dėti apatinių dantų breketus. Visas gydymas truks 3 - 4 metus, planuojamos išlaidos sudarys ne mažiau 4 000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašoma ieškinį tenkinti tik dalyje atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kurios spręstinos ir nustatytinos šios kategorijos bylose pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalį bei kasacinio teismo jurisprudenciją peržiūrint išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui išlaikyti; nenustačius reikiamų aplinkybių ir tėvų turtinių galimybių prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dukters išlaikymo prievolės nevengė, priteistą išlaikymą teikia. Sutinka, jog per laikotarpį nuo 2008 m. vasario 29 d. teismo sprendimo priėmimo pasikeitė, t. y. padidėjo vaiko poreikiai, tačiau laiko, kad pareikštu ieškiniu ieškovė siekia pasipelnyti. Pažymėjo, kad nurodoma 600 Eur išlaikymui reikalinga suma yra akivaizdžiai per didelė, nepagrįsta įrodymais, neatitinkanti protingumo reikalavimo. Nurodė ir tai, kad ieškovė, besiversdama individualia veikla ir iš to gaudama nedideles pajamas, nesistengia jų padidinti, įsidarbindama pagal profesiją ir siekdama gauti stabilų darbo užmokestį. Ieškovė nepateikė duomenų, jog dėjo pastangas savo turtinei padėčiai pagerinti, t. y. nepateikta duomenų apie jos siekį gauti valstybės materialinę pagalbą pašalpomis, kompensacijomis už vaiko būrelius ir pan. Pažymėjo, kad dirba, gaunamas pajamas sudaro apie 370 Eur (atskaičius mokesčius ir išskaitą nepilnamečio vaiko išlaikymui) darbo užmokestis. Turi sveikatos problemų, t. y. diagnozuota dalinė juosmens – kryžmens radiokulopatija, dėl kurių negali siekti geresnio darbo ir didesnio užmokesčio.
Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko padidinti mokamo išlaikymo dydį iki 110 Eur sumos. Paaiškino, kad pajamas sudaro 370 Eur (atskaičius mokesčius) gaunamas darbo užmokestis. Kitų pajamų neturi. Dėl sveikatos problemų geriau apmokamo darbo susirasti negali, specialybės nėra įgijęs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukterį D. U., gim. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2008 m. vasario 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-313-512/2008 iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai D. U., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme (2007 m. gruodžio 17 d.) dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo pakeisti (padidinti) minėtu teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį, ir nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui ½ dalį minimalios mėnesio algos, bet ne mažiau kaip 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai.
Ieškovė kaip pagrindą pakeisti teismo sprendimu priteistą vaiko išlaikymo dydį nurodo padidėjusius vaiko poreikius, išaugusį kainų lygį šalyje. Ieškovė nurodo, kad dukters poreikiams patenkinti reikalinga 600 Eur suma kiekvieną mėnesį, todėl atsakovo teismo sprendimo pagrindu teikiamas išlaikymas nebeatitinka vaiko poreikių.
Taigi, šioje byloje būtina nustatyti, ar nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo pasikeitė šalių nepilnametės dukters poreikiai, ir jei pasikeitė, tai kokia apimtimi. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Nagrinėjamu atveju nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai, priėmimo praėjo ilgas laiko tarpas (11 metų): šalių dukrai tuo metu buvo 2 metai, šiuo metu mergaitei jau beveik 14, todėl neabejotina, kad vaiko poreikiai yra iš esmės pasikeitę – padidėję, nes visuotinai žinoma aplinkybė, jog vaikui augant, bręstant, mokantis vis vyresnėse klasėse mokykloje didėja jo poreikiai maistui, rūbams, higienos, mokymosi priemonėms, papildomiems užsiėmimas ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Nustatyta, kad šalių nepilnametė duktė šiuo metu mokosi Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, lanko dailės būrelį, kuris yra mokamas ir sąlygoja papildomas išlaidas specialiems reikmenims bei priemonėms, bei savanorių šaulių būrelį, kuris yra nemokamas. Mergaitė taip pat turi papildomų su sveikata susijusių poreikių: jai nustatyta bronchinė astma, plokščiapadystė, ji turi didelį antsvorį, kuris sąlygoja didesnius nei įprastomis aplinkybėmis poreikius drabužiams, avalynei, maistui, papildams, ir kt. Kaip nurodė ieškovė, mergaitė turi psichologinių, elgesio problemų, todėl jai reikalingos psichologo konsultacijos, specialūs užsiėmimai, kurie padėtų kovoti su antsvoriu. Ieškovė ieškinyje pateikė nepilnametės dukters išlaikymo išlaidų skaičiuotę, kurioje nurodyta, jog per mėnesį dukters išlaikymui reikalinga 600 Eur suma. Atsižvelgiant į vidutinį atlyginimą šalyje, pačios ieškovės ir atsakovo gaunamų pajamų dydį, ši suma laikytina per didele. Susipažinus su ieškovės pateikta dukters išlaikymo išlaidų detalizacija, teismo vertinimu, dalis ieškovės nurodomų išlaidų yra nepagrįstos. Nurodomos išlaidos nepilnametės dukters rūbams ir avalynei po 100 Eur kiekvieną mėnesį laikytinos dirbtinai išdidintomis, nelogiškomis, neracionaliomis, neįrodytas jų būtinumas. Įtikinamais motyvais nepagrįstas būtinumas kiekvieną mėnesį išleisti nurodytas sumas higienos priemonėms, laisvalaikiui. Kitos išlaidos iš esmės gali būti laikomos tikėtinai pagrįstomis, nes kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalingos piniginės lėšos maistui, vaistams, vitaminams, mokyklinėms priemonėms, išlaidoms už komunalinius patarnavimus (vanduo, elektra, šildymas, dujos), būreliams, taip pat specialistų konsultacijoms, ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas išaugusių vaiko poreikio fakto nepaneigė, nenurodė konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingos išlaikymo sumos (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų ir ieškovės teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, darytina išvada, kad šiuo metu atsakovo teikiama išlaikymo suma, proporcingai atsakovui tenkančiai išlaikymo prievolės daliai (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), neužtikrina net minimalių nepilnametės dukters poreikių patenkinimo; laikytina, kad jos išlaikymui per mėnesį turėtų būti skirta ne mažesnė nei 430 Eur suma. Taigi, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad šalių nepilnametės dukters poreikiai padidėjo, todėl yra pagrindas padidinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį.
Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi: butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kartu su nepilnamete dukterimi, 557/6702 dalis žemės sklypo, 7/120 dalis gyvenamojo namo, 1/9 dalį tvarto, 7/120 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), iš kurių pajamų negauna, automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaunamas pajamas sudaro 570 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi: butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaunamas pajamas sudaro apie 570 Eur (neatskaičius mokesčių). Šalys kreditorinių įsipareigojimų, kitų išlaikytinių neturi. Tiek ieškovė, tiek atsakovas taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina, kad šalių materialinė padėtis yra daugmaž vienoda, todėl išlaidas vaiko poreikiams tenkinti turi dengti abu tėvai, tuo labiau, kad ieškovei tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nepertraukiama kasdiene vaiko priežiūra, rūpinimusi, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme numatytų kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).
Šiuo atveju atsakovas tvirtina, kad jo finansinės galimybės leidžia padidinti dukteriai teiktino išlaikymo dydį ne daugiau nei iki 110 Eur sumos per mėnesį. Tokią poziciją atsakovas motyvuoja tuo, jog jis gauna pajamas tik iš darbo užmokesčio, kuris yra minimalaus dydžio, susirasti geriau apmokamo darbo neturi galimybių dėl sveikatos problemų. Minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant tėvo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Atsakovas yra darbingo amžiaus (34 metai), darbingas (duomenų apie netektą darbingumą nėra), todėl privalo rasti galimybių užsidirbti. Tuo tarpu atsakovo nurodomi nugaros skausmai, dėl kurių jis neva negali dirbti sunkaus fizinio darbo, o kvalifikuoto darbo dirbti neturi galimybių, nes nėra įgijęs išsilavinimo, negali būti pateisinama aplinkybe mažesne dalimi prisidėti prie dukters poreikių tenkinimo. Pažymėtina, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą ar kitą geriau apmokamą darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu yra nemaža laisvų darbo vietų pasiūla, todėl jaunam žmogui susirasti pagrindinį ar papildomą darbą, kuris nebūtų susijęs su sunkių svorių kilnojimu, nėra sunku. Be to, atsakovas nepateikė duomenų, jog dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių jis negali mokytis bei siekti įgyti kitokią nors specialybę (pvz., pasinaudojant valstybės remiamomis priemonėmis), padedančią gauti didesnes pajamas ir tokiu būdu prisidėti daugiau materialiai prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo. Teismas, spręsdamas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą, pažymi ir tai, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas, jog minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 555 Eur (neatskaičius mokesčių). Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius, yra apie 396 Eur. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Taigi, teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į vaiko tėvo bei motinos turtinę padėtį, į tai, kad ieškovė viena augina nepilnametę šalių dukrą D. U., ieškovei tenka didžiausioji nepilnametės dukros rūpinimosi našta, vaiko turimus papildomus su sveikata susijusius poreikius, vaiko amžių, ekonominį kontekstą bei pragyvenimo lygio dinamiką, konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo tenkinti iš dalies ir iš atsakovo nepilnametės dukters D. U., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 215 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (CK 3.192, 3.201 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė padidinto dydžio išlaikymą nepilnametei dukteriai prašo priteisti nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama, dėl to didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.). Šiuo atveju ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo teisme gautas 2019 m. rugpjūčio 21 d., todėl nuo šios datos ir priteistinas didesnis išlaikymas.
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise toliau lieka ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Dėl papildomų išlaidų, susijusių su vaiko gydymu, priteisimo
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 2 000 Eur, kas sudaro ½ dalį nepilnametės dukters ortodontiniam gydymui reikalingos lėšų sumos, iš kurių dalis, t. y. 590 Eur už viršutinių dantų breketus, yra jau patirtos išlaidos, o likusi dalis yra būsimos gydymo išlaidos pagal sudarytą gydymo planą. Pažymėtina, kad ortodontinis gydymas nėra nuolatinio pobūdžio (kasdienis poreikis), todėl negali būti išlaikymo periodinėmis išmokomis sudedamoji dalis. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti dėl vienkartinės konkrečios pinigų sumos šiam gydymui priteisimo iš atsakovo (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).
Vienkartinės sumos, padengiančios papildomas vaiko priežiūros išlaidas, priteisiamos iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai turtinei padėčiai. Paprastai ši suma priteisiama po to, kai atitinkamos išlaidos patiriamos. Tačiau atskirais atvejais ji gali būti priteisiama ir iš anksto. Pavyzdžiui, prireikus teismas gali priteisti atlyginti būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomomis vaiko priežiūros išlaidomis. Tačiau kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu. Sprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos (pvz., ar galėjo būti taikyta iš privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama vaiko medicininė priežiūra), tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnametei dukrai D. U. nuo 2019 m. liepos 15 d. taikomas ortodontinis gydymas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė būtinumą dukrai taikyti ortodontinį gydymą breketų sistema, bei taikyti kitas ortodontinio ir chirurginio gydymo priemones, bei būsimas tokio gydymo išlaidas grindžia į bylą pateiktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojos - ortodontės pažyma apie tai, kad nepilnametei D. U., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuota 23 danties retencija, kurią galima išgydyti tik breketų sistema, dantų kreivumo anomalija, žemai prisitvirtinęs lūpos pasaitėlis, diastema viršutiniame žandikaulyje, ir kt. Pažymoje nurodyta, kad apytikslė suma už ortodontinį ir chirurginį gydymą gali siekti 3 000 Eur bei papildomai už apsilankymus įstaigoje. Mergaitei nustatytas 2 – 4 metų ortodontinis gydymas su periodiniais apsilankymais kas 2 mėnesius pas gydytoją ortodontą. Ieškovė tvirtina, kad iš viso gydymas kainuos ne mažiau 4 000 Eur. Pagal byloje esančius duomenis už dukros ortodontinį gydymą ieškovė jau sumokėjo 590 Eur (už viršutinių dantų breketus). Atsakovas su nurodytomis vaiko ortodontinio gydymo išlaidomis nesutinka ir ginčija šio gydymo reikalingumą, laikydamas, kad dantų tiesinimas breketais atliekamas išimtinai mergaitės grožio tikslu, todėl tokios išlaidos negali būti laikomos būtinomis. Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti.
Pažymėtina, kad tėvai privalo suteikti vaikams tokias gyvenimo ir gydymo sąlygas, kurios jų nežalotų nei einamuoju gyvenimo periodu, nei atsirastų pasekmių ateityje. Tėvų pareigos vaikams yra lygios, abu tėvai turi dalyvauti vaikų ugdyme, auklėjime, sudaryti nepilnamečiams vaikams tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, tame tarpe ir sąlygas sveikatai (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-873-221/2016). Iš ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų bei byloje esančios gydytojos - ortodontės pažymos matyti, kad mergaitei diagnozuota dantų padėties anomalijos, netaisyklingas sąkandis ir kt., šios problemos gali būti pašalintos tik taikant ortodontinį ir chirurginį gydymą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovė įrodė, jog dukters ortodontinis gydymas reikalingas siekiant užtikrinti tinkamą vaiko dantų būklę ir ateityje išvengti itin sudėtingų chirurginių operacijų, o ne estetiniu tikslu, kuris šiuo atveju yra šalutinis. Pažymėtina, kad atsakovas, nesutikdamas su šiuo ieškinio reikalavimu, duomenų bei įrodymų, kurie pagrįstų, jog vaikui nereikalingas toks gydymas bei tai, kad kitoje įstaigoje toks gydymas kainuotų mažiau ar net nemokamai, neteikė, ieškovės pateiktų duomenų dėl tokio gydymo būtinumo ir tam reikalingos lėšų sumos iš esmės nepaneigė, apsiribojo tik bendro pobūdžio paaiškinimais teismo posėdžio metu, kad toks gydymas nėra būtinas, o ieškovės prašoma priteisti vienkartinė suma gydymo išlaidoms padengti yra per didelė ir nepagrįsta (CPK 178 straipsnis).
Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, atsakovui nepateikus duomenų apie galimai pigesnį dukros gydymą, nepateikus įrodymų, kad taikomas gydymas nėra būtinas ar neefektyvus, ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistina 1 500 Eur, t. y. 50 proc. dukters suplanuoto ortodontinio gydymo kainos (3 000 Eur / 2 = 1 500 Eur), suma (CPK 178, 185 straipsniai).
Atkreiptinas dėmesys, kad tokios praktikos bylose dėl būsimų papildomų ortodontinio gydymo išlaidų pagal gydytojo - ortodonto sudarytą gydymo planą ir nurodytą preliminarią viso gydymo kainą priteisimo laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (žr., Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-615-479/2018; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1038-253/2018).
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 600 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 73,50 proc. ieškinio reikalavimų (patenkinta 72 proc. reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo bei 75 proc. reikalavimo dėl vaiko gydymo išlaidų priteisimo), ieškovei iš atsakovo priteistina 441 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 34 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl būsimų gydymo išlaidų priteisimo, bei 38 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl padidinto dydžio išlaikymo priteisimo ((215 Eur – 72,41 Eur (250 Lt) = 142,59 Eur); (142,59 Eur x 12 mėn. = 1 711,08 Eur); (1 711,08 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 38 Eur)). Taigi, iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 72 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2008 m. vasario 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-313-512/2008 iš atsakovo T. U. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. U., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo T. U. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. U., gim. (duomenys neskelbtini), po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę E. F. nepilnametės dukters D. U., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti ieškovei E. F. iš atsakovo T. U. 1 500 Eur nepilnametės dukters D. U., gim. (duomenys neskelbtini), gydymo išlaidų.
Priteisti iš atsakovo T. U. 441 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės E. F. naudai.
Priteisti iš atsakovo T. U. 72 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.