- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- 2A-1038-253/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- K. I.
- Ieškovas
- K. S.
- Kategorijos
- 2.3.4.8Kiti klausimai, susiję su tėvų teisėmis ir pareigomis vaikams
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. S.–M. ieškinį atsakovui K. I., byloje išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir atsakovo K. I. priešieškinį ieškovei K. S.–M., išvadą byloje teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu teismo prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2013 m. balandžio 24 d. civilinėje byloje Nr. N2-2709-512/2013 sprendimu patvirtintą išlaikymo sumą ir padidinti ją iki 190 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukters G. I., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei; priteisti iš atsakovo 1 400 Eur vienkartinę sumą nepilnametės G. I. gydymo išlaidoms padengti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad šalims gyvenant nesudarius santuokos gimė dukra G. I.. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu dukters išlaikymui iš atsakovo priteista 350 Lt (tai atitinka 101,37 Eur) suma kas mėnesį periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Dukters išlaikymui priteistos atsakovo skiriamos sumos nepakanka. Dukrai yra 10 metų, jos poreikiai pasikeitę ir padidėję. Dėl pasikeitusios šalies ekonominės situacijos pabrangę ne tik kasdien vartojami maisto produktai, bet ir padidėjusios rūbų kainos, paslaugos, daugiau pinigų reikia skirti vaiko laisvalaikiui, dienpinigiams, būstui išlaikyti. Dukters išlaikymui, įskaitant dienpinigius, rūbus, prekes mokyklai, transportą, ekskursijas, higienos reikmenis, maistą, būstą, poilsį, laisvalaikį ir būrelius išleidžiama apie 429 Eur per mėnesį. Ieškovės nuomone, tikslinga peržiūrėti nustatytą vaiko išlaikymo dydį. Ieškovės manymu, atsakovas turi visas galimybes teikti išlaikymą dukrai po 190 Eur per mėnesį.
3. Atsakovas K. I. priešieškiniu prašė: nustatyti jo ir nepilnametės dukters G. I. konkrečiai nurodytą bendravimo tvarką; įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovui bendrauti su dukra; priteisti iš ieškovės dukrai G. I. išlaikymą, mokamą po 100 Eur, už kasmet nuo birželio 15 d. iki liepos 15 d. jos praleistą laiką su tėvu K. I., pradedant nuo 2018 m. birželio 15 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšas pavedant tvarkyti uzufrukto teise atsakovui; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimu nuspręsta:
4.1. Priimti atsakovo K. I. atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimo dalies įpareigoti ieškovę K. S.–M. netrukdyti atsakovui bendrauti su dukra G. I. ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.
4.2. Ieškinį tenkinti visiškai ir pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2709-512/2013 nepilnamečiam vaikui G. I. priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo K. I. priteisti G. I. išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. sausio 19 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; pavesti K. S.–M. tvarkyti nepilnametės dukters G. I. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise; priteisti ieškovei iš atsakovo 1 400 Eur dukters G. I. gydymo išlaidų.
4.3. Patvirtinti dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo dalies priteisti atsakovui iš ieškovės dukters G. I. išlaikymą, mokamą po 100 Eur už kasmet nuo birželio 15 d. iki liepos 15 d. vaiko praleistą laiką su tėvu K. I., pradedant nuo 2018 m. birželio 15 d. ir iki dukters pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšas pavedant tvarkyti uzufrukto teise K. I., ieškovės ir atsakovo pasirašytą 2018 m. vasario 28 d. taikos sutartį nurodytomis sąlygomis. Nutraukti civilinės bylos dalį dėl nurodytos priešieškinio reikalavimo dalies ir ieškinio reikalavimo dalies priteisti ieškovei iš atsakovo dukters G. I. išlaikymą, mokamą po 190 Eur, laikotarpiu, kai G. I. gyvena pas atsakovą vasaros metu pagal šalių pasirašytą 2018 m. vasario 28 d. taikos sutartį, patvirtintą Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartimi.
4.4. Priteisti ieškovei iš atsakovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų ir priteisti valstybei iš atsakovo 72 Eur žyminio mokesčio.
4.5. Sprendimo dalį dėl išlaikymo pakeitimo nurodyta vykdyti skubiai.
5. Teismo pripažino, kad vaiko išlaikymui per mėnesį turėtų būti skirta ne mažesnė, nei 400 Eur išlaikymo suma. Nustatyta, kad nepilnametė G. I. turi sveikatos problemų – dantų padėties anomalijos. Ieškovė viena augina nepilnametę šalių dukrą ir ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi šalių dukra našta. Teismas, nustatęs, kad atsakovas turi aukštąjį išsilavinimą, paklausią specialybę, yra sveikas ir darbingo amžiaus, pripažino, kad atsakovas nededa pastangų susirasti geriau apmokamą darbą ir lygia dalimi su jo dukros motina prisidėti prie dukters išlaikymo. Pripažinta, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, jis yra sveikas ir galintis dirbti asmuo, taigi, nors ir turi kitų išlaikytinių, turi pareigą ir galimybes lygia dalimi su ieškove prisidėti prie jo nepilnametei dukrai būtinos išlaikymo sumos teikimo, tad atsakovo mokėtina išlaikymo suma turėtų būti padidinta iki 190 Eur per mėnesį.
6. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti prielaidą, jog ieškovė vaiko lėšas naudoja netikslingai, neatsakingai, ne vaiko interesams, o savo asmeniniams ar kitiems poreikiams, nesusijusiems su nepilnamečio vaiko interesais, tenkinti. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo prašymą išreikalauti iš ieškovės pateikti paslaugų, prekių ir kitų išlaidų vaiko reikmėms tenkinti pagrindžiančius dokumentus, kadangi išankstiniai apribojimai ir įpareigojimai nepagrįstai suvaržytų tiek ieškovės, su kuria gyvena vaikas, tiek nepilnametės dukters teises ir laisvę spręsti, kas geriausiai atitinka jos interesus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas K. I. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir papildomo išlaikymo priteisimo ir priimti naują sprendimą ieškinį ir papildomą ieškinį dėl tos dalies atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
7.1. Teismas nenustatė esminių svarbių aplinkybių priteisto išlaikymo dydžiui padidinti ir sprendime jų nepagrindė, vadovavosi faktinėmis aplinkybėmis, kurios nėra nustatytos įstatyme. Teismas neatsižvelgė, jog per nustatytą laiką didėjo ir valstybės parama vaikui, tai lėmė padidėjusių vaiko išlaikymo išlaidų kompensavimą. Atsakovo nuomone, nebuvo tų ekonominių veiksnių, kuriuos teismas nurodė kaip pagrindą didinti išlaikymą.
7.2. Teismo išvada dėl dukrai išlaikyti kas mėnesį skirtinos sumos nepagrįsta ir padaryta neįvertinus atsakovo paaiškinimų dėl ieškovės pateiktų vaiko poreikius patvirtinančių duomenų ir ieškovės paaiškinimų dėl akivaizdžiai per didelių išlaidų vaikui.
7.3. Teismo išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės, nepagrįsta. Teismas, padidindamas išlaikymo sumą, faktiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas išlaiko dar du nepilnamečius vaikus. Dukrai G. I. priteisiant 190 Eur kas mėnesį gali nukentėti kitų atsakovo vaikų interesai.
7.4. Teismas nepagrįstai tenkino ieškinio dalį dėl vienkartinės 1 400 Eur papildomų gydymo išlaidų sumos priteisimo. Dukrai diagnozuota dantų padėties anomalija nėra liga, jos dantys yra sveiki, o ortodonto pagalba reikalinga estetiniais, grožio sumetimais. Be to, tokios paslaugos gali būti suteiktos valstybės lėšomis. Teismas priteisė iš ieškovo maksimalią įmanomą sumą, kuri galbūt tuo tikslu ir nebus išleista.
7.5. Nepagrįstai atmestas atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovę teikti ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą. Būtinos ataskaitos apie lėšų dukters gydymui panaudojimą, nes atsakovas, kaip lėšas teikiantis asmuo, turi teisėtą interesą žinoti, kokie konkrečiai dukters poreikiai tenkinami iš jo lėšų. Neturėdamas galimybės kontroliuoti, ar išlaikymui skirtos lėšos panaudojamos vaiko interesais, atsakovas neturės galimybės sužinoti ir įrodyti vaiko interesų pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.203 straipsnį.
8. Atsiliepimu ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad atsakovas priešieškiniu nereiškė savarankiško reikalavimo įpareigoti ieškovę teikti ataskaitas apie vaikui išlaikyti skirtų lėšų panaudojimą. Apelianto turtinė padėtis pagerėjo, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas gali ir privalo teikti vaikui didesnį išlaikymą. Ieškovės nuomone, apeliantas teismui nenurodė visų savo pajamų, apeliantas nepateikė įrodymų, jog jo turtas nelikvidus. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ji nepagrindė nepilnametės dukters poreikių padidėjimo. Ieškovė teigia, kad pateikė duomenis, jog vaikui ortodontinis gydymas reikalingas. Vaiko gydymas vyksta pagal sudarytą gydymo planą, atsiranda papildomų išlaidų, kurios nenumatytos gydymo plane.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
10. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
11. Atsakovas K. I. apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis pakeistas (padidintas) nepilnametei dukrai G. I. iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis ir priteista papildomo išlaikymo suma. Apeliantas prašo dėl nurodytos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliantas taip pat teigia, kad nepagrįstai atmestas jo prašymas įpareigoti ieškovę teikti ataskaitas apie vaiko išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą. Teisėjų kolegija vertina apeliacinio skundo argumentus ir pasisako dėl apeliacine tvarka apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl išlaikymo dydžio
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė K. S.–M. ir atsakovas K. I. yra G. I., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2‑2709-512/2013, G. I. išlaikymui iš atsakovo K. I. buvo priteistos periodinės išmokos po 350 Lt (tai atitinka 101,37 Eur) kas mėnesį. Ieškovė K. S.–M. kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė padidinti vaikui priteistų periodinių išmokų dydį iki 190 Eur per mėnesį.
13. Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu padidinti šalių dukrai teiktino išlaikymo dydį grindžia motyvais, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nepagrindė esminių aplinkybių, reikšmingų taikant CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatą. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
14. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis.
15. Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnametei šalių dukrai G. I. grindė argumentais, kad nepilnametės dukters poreikiai iš esmės padidėjo ir dukrai išlaikyti reikalinga didesnė lėšų suma. Ieškovė taip pat teigė, kad atsakovas turi galimybes teikti dukrai šiuo metu reikiamą didesnį išlaikymą. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek bylos faktinius duomenis apie vaiko poreikius, tiek ir duomenis apie abiejų šalių turtinę padėtį.
16. Apelianto teigimu, vien aplinkybė, kad vaikas sulaukė tam tikro amžiaus, nesudaro pagrindo padidinti išlaikymo dydį. Apelianto nuomone, ieškovės nurodytos išlaidos vaikui yra akivaizdžiai per didelės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog šalių dukters išlaikymui kas mėnesį būtina 400 Eur suma, ši išvada padaryta neįvertinus šalių paaiškinimų dėl išlaidų vaikui ir vaiko poreikius patvirtinančių duomenų.
17. Išlaikymas savo esme skirtas nuolatiniams nepilnamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kitiems visapusiško vaiko vystymosi poreikiams užtikrinti. Taigi išlaikymo dydis yra nukreiptas į nuolatinį ir kasdienį būtinų sąlygų vaikui vystytis sudarymą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalių dukters išlaikymui reikalinga suma sudaro apie 429 Eur, iš jų per mėnesį: 50 Eur maistui ir 30 Eur maitinimui mokykloje, 88 Eur būreliams, 60 Eur kasdienei ir sportinei avalynei, 60 Eur kasdieniams ir sportiniams drabužiams, 15 Eur žaislams ir knygoms, iki 10 Eur reikmenims mokyklai, iki 10 Eur papildomos išlaidos (vaistai, vitaminai), 20 Eur gimtadieniai, 20 Eur komunaliniai patarnavimai, iki 10 Eur ekskursijoms mokykloje, taip pat 56 Eur kurui. Apeliantas K. I. teigia, kad nurodyti išlaidų dydžiai dukters avalynei, drabužiams, gimtadieniams, taip pat kurui ir būreliams, nepagrįsti.
18. Bylos duomenimis šalių dukra šiuo metu yra 12 metų amžiaus, lanko mokyklą. Iš byloje esančio šalių dukters klasės mokytojos rašto apie vaiką duomenų matyti, kad mergaitė lanko meninio ugdymo pakraipos muzikos klasę, reikėjo įsigyti muzikos instrumentą, įvairias priemones ir aprangos detales sporto užsiėmimams, mokinė į mokyklą atsineša įvairių knygų, spaudos leidinių ir žaidimų, kurie skatina mokinės gebėjimų tobulėjimą. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad mokinei sudaromos sąlygos ir skiriamos finansinės lėšos organizuojamoms klasės šventėms, išvykoms, ekskursijoms ir klasei reikalingoms bendroms priemonėms įsigyti.
19. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, kad G. I. lanko užklasinius užsiėmimus: teniso pamokas, robotikos studiją, fechtavimo treniruotes. Ištyrusi byloje esančius rašytinius įrodymus apie šalių dukters užklasinę veiklą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog bylos duomenys šių išlaidų nepagrindžia. Nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. sutartyje dėl paslaugų teikimo, 2016 m. rugsėjo 20 d. neformaliojo vaikų švietimo paslaugų teikimo sutartyje ir 2017 m. spalio 25 d. paslaugų teikimo sutartyje nurodytos šalių vaikui teiktinų ugdymo paslaugų kainos. Ieškovė pateikė rašytinius banko sąskaitos išrašo duomenis, patvirtinančius 58 Eur per mėnesį mokėjimus už šalių dukters teniso pamokų lankymą. Apeliantas kelia abejones dėl pagal minėtą 2016 m. rugsėjo 20 d. sutartį teiktinų paslaugų šalių dukrai realumo, ir jas grindžia tuo, jog paslaugų kaina įrašyta ranka bei nenurodyta sutarties galiojimo data. Pripažintina, kad nurodytas apelianto abejones paneigia byloje esančios 2017 m. spalio 19 d. VšĮ Robotikos studijos direktoriaus pažymos duomenys, patvirtinantys, jog G. I. lankė robotikos būrelį nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. gegužės mėnesio ir nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio iki 2017 m. vasario mėnesio. Nurodytų duomenų visuma sudaro pagrindą pripažinti, jog byloje įrodyta, kad patiriamos išlaidos konkrečių vaiko gebėjimų lavinimui, jo užklasiniam ugdymui.
20. Apeliantas teigia, kad kuro išlaidos, nėra būtinos dukters vystymuisi, nes jos gyvenamoji vieta yra mieste, yra išvystytas visuomeninis transportas. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad automobiliu naudojamasi dėl vaiko saugumo ir dėl vaiko užimtumo, tiek jai mokantis, tiek lankant papildomus užsiėmimus, tai padeda tinkamiau planuoti laiką ir racionaliau organizuoti su pagrįstais vaiko poreikiais susijusią veiklą. Byloje esančiame šalių dukters klasės mokytojos rašte apie vaiką nurodyti duomenys, jog motina kas rytą automobiliu dukrą atveža į mokyklą ir po pamokų ją pasiima. Atsižvelgiant į vaiko amžių ir vaiko užklasinę veiklą, duomenis, kad vaiko lankomi būreliai nėra šalia vaiko gyvenamosios ar mokymosi vietos, nenustatyta pagrindo vienareikšmiškai pripažinti, jog šiuo metu išlaidos kurui yra nepagrįstos ir nebūtinos vaiko interesams ir poreikiams užtikrinti.
21. Atmestini apeliacinio skundo motyvai, kad ieškovės pateikti dokumentai, patvirtinantys išlaidas maistui galbūt skirti visos šeimos poreikiams. Byloje esančio šalių dukters klasės mokytojos rašto apie vaiką duomenų patvirtina ieškovės nurodytus duomenis apie vaiko maitinimo mokykloje kainą. Ieškovės nurodyta likusi išlaidų dukters maistui suma – 50 Eur per mėnesį, nepripažintina per didele tokio pobūdžio būtiniesiems kasdieniams vaiko poreikiams užtikrinti.
22. Būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti vaikas turi būti aprūpinamas vaiko amžių atitinkančia apranga ir avalyne. Nors apeliantas nesutinka su vaiko aprangai ir avalynei nurodyta skirtina lėšų suma, tačiau matyti, kad šios išlaidos skirtinos ne tik kasdienei, bet ir sporto aprangai bei avalynei. Įvertinus bylos duomenis apie užtikrinamą vaiko fizinį aktyvumą, nėra pagrindo abejoti, jog susidaro išlaidos su tuo susijusiems specialiems reikmenims, aprangai ir avalynei. Svarbu ir tai, kad šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove, tad jai tenka rūpintis nuolatine kasdiene vaiko priežiūra, būtinomis išlaidomis papildomiems nenumatytiems vaiko poreikiams patenkinti. Tad nėra pagrindo abejoti nurodytų lėšų tikslingumu vaiko išlaikymui užtikrinti.
23. Apeliantas abejoja išlaidų, ieškinyje nurodytų kaip skirtinų gimtadieniams, tikslingumu. Svarbu pažymėti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi užtikrinti turi būti skiriamas dėmesys ir vaiko socialinių gebėjimų vystymui, jo bendravimui su kitais, vaiko laisvalaikiui ir saviraiškos pomėgiams. Šalių dukters klasės mokytojos rašto duomenys patvirtina, kad mokykloje organizuojamos klasės šventės, taip pat išvykos, ekskursijos. Kadangi mergaitė lanko mokyklą, nėra pagrindo abejoti, kad mokyklos (klasės) renginiams, šventėms ir ekskursijoms renkamos lėšos, taip pat reikalingos lėšos vaiko bendravimo ir tuo pačiu laisvalaikio poreikiams užtikrinti. Nenustatyta pagrindo abejoti, kad visuma išlaidų, ieškinyje nurodytų kaip skirtų vaiko ekskursijoms ir gimtadieniams, iš esmės susijusios su vaiko amžių atitinkančiomis pramogomis ir visapusiško vaiko vystymosi užtikrinimu.
24. Įvertinus nurodytų duomenų visumą apie vaiko amžių, lankomą ugdymo įstaigą, aktyvų užklasinį ugdymą ir laisvalaikio poreikius, taip pat poreikius kasdienei ir sporto aprangai, maistui ir kitoms kasdienėms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, kad šiuo metu vaiko būtinieji poreikiai yra iš esmės objektyviai padidėję. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepilnametės G. I. išlaikymui skirtinos sumos yra pakankamai racionalios ir pagrįstos. Atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad šalių dukters būtiniausiems poreikiams užtikrinti pakankama konkreti mažesnė suma.
25. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu šalių, kaip vaiko tėvų, turtinės padėties įvertinimu ir padaryta išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad tėvų turtinė padėtis vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikams teikti pakankamo dydžio išlaikymą. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2010-06-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑243/2010; 2015-02-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino duomenis apie šalių turtinę padėtį – gaunamas pajamas, turimą turtą, santaupas, išlaikytinių skaičių ir kitas reikšmingas faktines aplinkybes.
26. Apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos duomenis apie šalių turimą nekilnojamąjį turtą. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovės ir dukters nurodyta gyvenamoji vieta nesutampa su ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančia gyvenamąja patalpa, tad ieškovė turi nekilnojamąjį daiktą, kuris gali būti papildomų pajamų šaltinis jį nuomojant arba pardavus. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą neigia, kad nuosavybės teise priklausantį butą nuomoja ir nurodo, jog papildomų pajamų už tai negauna. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių atsakovo prielaidą, kad ieškovė galbūt turimą nekilnojamąjį turtą nuomoja.
27. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, atsakovas turi nekilnojamojo turto, jam nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas su statiniais (gyvenamuoju namu ir garažu), esantis (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas su statiniais, (duomenys neskelbtini); trys pastatai (fermos), adresu (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Viešo registro duomenimis, nurodyti nekilnojamojo turto objektai įgyti po Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2‑2709‑512/2013 priėmimo. Atsakovas taip pat turi transporto priemonę.
28. Apeliantas teigia, kad iš nurodyto nekilnojamojo turto vertingu pripažintinas tik gyvenamasis namas, kuris yra ir atsakovo būstas, o kitas nekilnojamasis turtas pripažintinas mažaverčiu. Atsakovas remiasi viešajame registre nurodoma nekilnojamojo turto objektų vidutine rinkos verte, tačiau įvertintina tai, kad duomenys apie minėto garažo, kurio 1/2 dalis priklauso atsakovui, vidutinę rinkos vertę nustatyti 2001 m. birželio 5 d., duomenys apie pastatų (fermų) ir žemės sklypo, kurio 1/4 dalis priklauso atsakovui, vidutinę rinkos vertę nustatyti 2015 m. sausio 28 d. Minėti duomenys nesudaro pagrindo pripažinti įrodytomis aplinkybes, jog minėti nekilnojamojo turto objektai bylos nagrinėjimo metu yra itin mažos vertės. Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teiginius, kad minėtas turtas negali būti naudojamas papildomoms pajamoms gauti.
29. Apeliantas akcentuoja, kad, be šalių dukters, atsakovas turi prisidėti išlaikant kitą dukrą P. I. ir senyvą motiną, be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovui gimė dar viena dukra. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad, bylos duomenimis, ieškovė taip pat turi kitų išlaikytinių – dar vieną nepilnametį vaiką. Taip pat, nors atsakovas nurodo, kad turi prisidėti išlaikant senyvą motiną, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovo motina gyvena pas atsakovo seserį. Šios aplinkybės apeliantas neginčija. Be to, atsakovas byloje nurodė, jog lankydamas motiną padeda iš esmės buitiniuose dalykuose.
30. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo padidinimo G. I., realiai neįvertino aplinkybės, jog atsakovas turi dar du išlaikytinius ir gali nukentėti kitų atsakovo vaikų interesai. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Taigi CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygybės principas nereiškia, jog visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Konkretus išlaikymo dydis nustatomas kiekvienam vaikui ir priklauso nuo kiekvieno vaiko individualių poreikių ir jo tėvų galimybių teikti išlaikymą. Pabrėžtina, kad sprendžiant dėl išlaikymo dydžio vienas iš orientacinių kriterijų yra protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat ir amžius. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo būtent šalių dukrai G. I. priteisimo. Pirmosios instancijos teismas įvertino šalių dukters būtinuosius poreikius ir tėvų turtinės padėties nulemtas jų galimybes teikti šiai dukrai būtiną materialinį išlaikymą.
31. Apeliantas akcentuoja, kad ieškovė turi santaupų, o jos gaunama 600 Eur nedarbo išmoka viršija atsakovo atlyginimą, sudarantį 541 Eur per mėnesį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į duomenis, jog atsakovas yra sveikas ir darbingas, taip pat į duomenis apie atsakovo turimą aukštąjį išsilavinimą ir paklausią specialybę. Svarbu pažymėti, kad tėvų turtinė padėtis vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų jo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Remiantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas tai turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑419/2010; 2009‑11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑495/2009). Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, jog jis yra sveikas ir darbingas. Tad pripažintina, jog apeliantas turi galimybes dėti papildomas pastangas ir gauti didesnių pajamų būtiniesiems vaiko poreikiams užtikrinti, o vien gaunamos minimalios pajamos negali būti priežastis nustatyti mažesnį nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydį.
32. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai šalių dukters poreikių padidėjimą pripažino įrodytu ir, atsižvelgdamas į bylos duomenis apie vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį, pagrįstai abejones dėl atsakovo K. I. turtinės padėties įvertino nepilnamečio vaiko interesų naudai. Pripažintina, kad iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnametei dukrai dydis po 190 Eur per mėnesį nustatytas pagrįstai, toks išlaikymas, jį skiriant abiem tėvams, yra racionalus ir užtikrina būtinas sąlygas nepilnamečiam vaikui vystytis.
Dėl papildomų išlaidų
33. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, jog nepagrįstai tenkinta ieškinio dalis dėl vienkartinės 1 400 Eur papildomų gydymo išlaidų sumos priteisimo. Byloje nustatyta, kad šalių dukrai G. I. diagnozuota dantų padėties anomalija (vietos stoka, dantų susigrūdimas). Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad dėl netaisyklingo sąkandžio vaikui nemokamas ortodontinis gydymas buvo taikytas nuo 2013 m. iki 2016 m. Iš byloje esančio 2017 m. liepos 27 d. medicinos dokumentų išrašo duomenų nustatyta, kad visiškai sąkandžio korekcijai mergaitei reikalingas gydymas breketų sistemomis; netaikant ortodontinio gydymo dėl žymaus dantų susigrūdimo didėja periodonto antrinių ligų tikimybė, padidėja dantų ėduonies rizika dėl apsunkinto dantų išvalymo, dėl neteisingai kontaktuojančių dantų dantys dėvėsis greičiau nei turėtų. 2017 m. spalio 12 d. medicinos dokumentų išraše taip pat užfiksuota, kad šalių dukrai reikalingas ortodontinis gydymas. Iš nurodytų duomenų darytina išvada, kad nurodyto pobūdžio gydymas yra susijęs su vaiko interesais ir tinkamos jo sveikatos priežiūros užtikrinimu.
34. Apeliantas teigia, kad nepagrįstai kreiptasi dėl mokamų paslaugų suteikimo, nes jos gali būti suteiktos valstybės lėšomis. Šią poziciją apeliantas grindžia 2017 m rugpjūčio 7 d. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos vyriausiojo specialisto raštu pateiktu paaiškinimu. Nors atsakovo akcentuojamame 2017 m rugpjūčio 7 d. elektroniniu paštu Klaipėdos teritorinės ligonių kasos vyriausiojo specialisto pateiktame atsakyme nurodyta, jog vaikų ortodontinių anomalijų gydymas apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tačiau byloje pateikti ir priešingi duomenys. 2017 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos vyriausiojo specialisto atsakyme iš esmės nurodyta, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 17 patvirtintame ortodontinių anomalijų, gydomų nuimamaisiais ir profilaktiniais ortodontiniais aparatais bei naudojant breketų sistemą, už kuriuos mokama privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, sąraše nurodytos ligos ar būklės pagal šiuo atveju aktualų ligos kodą nėra; esant nurodytam ligos kodui Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamas gydymas gydomaisiais nuimamaisiais ir profilaktiniais ortodontiniais aparatais. Esant nurodytiems duomenims nėra pagrindo pripažinti, kad išlaikymas priteistas už paslaugas, kurios gali būti suteiktos valstybės lėšomis.
35. Bylos duomenimis 2017 m. birželio 20 d. odontologijos klinikoje sudarytas gydymo planas, nurodyta preliminari viso gydymo kaina 2 500–2 800 Eur (priklausomai nuo gydymo eigos). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus (kvitus), patvirtinančius, kad išlaidos gydymui yra patiriamos. Vadovaujantis CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, esant poreikiui teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto argumentus, jog ieškovė už gydymą yra sumokėjusi mažesnę sumą, o maksimali įmanoma suma gali ir nebūti išleista, taip pat įvertinusi įstatyme numatomą galimybę, jog gali būti priteista atlyginti ir būsimas gydymo išlaidas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi gydymo įstaigos sudarytu gydymo planu. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir atsižvelgė į tai, kad planas preliminarus, gydymo eigai įtakos gali turėti objektyvūs veiksniai. Gydymo planas sudarytas gydymo įstaigos, planuojam gydymo trukmė numatyta 2–2,5 metų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, jog 2 800 Eur odontologinio gydymo suma objektyviai pagrįsta ir pusę suplanuotų gydymo išlaidų sumos priteisti iš atsakovo.
Dėl prašymo įpareigoti ieškovę teikti ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą
36. Apeliantas K. I. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą įpareigoti ieškovę teikti ataskaitas apie šalių dukters išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
37. Įstatymas numato, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais, vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.203 straipsnio 2 dalimi, ne vaiko interesams panaudotas vaikui skirtas išlaikymas išieškomas iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto pagal įstatyme numatytų asmenų ieškinį. Reikšminga ir tai, kad bendroji CK 3.185 straipsnio 2 dalies nuostata numato, jog tėvai savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą tvarko bendru sutarimu; tarp tėvų kilus ginčui dėl turto tvarkymo, bet kuris iš jų turi teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti turto tvarkymo tvarką.
38. Atsakovas priešieškiniu savarankiško reikalavimo įpareigoti ieškovę teikti ataskaitas apie vaikui išlaikyti skirtų lėšų panaudojimą nereiškė. Atsakovas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu teikė prašymą įpareigoti ieškovę kas mėnesį teikti ataskaitas jam apie tai, kur panaudojamos dukrai skiriamos išlaikymo lėšos. Šis prašymas iš esmės motyvuotas tuo, kad kartu su ieškove gyvena dar vienas mažametis vaikas, ir reikalavimas reiškiamas tam, jog atsakovo dukrai skiriamos lėšos nebūtų panaudojamos ne tam tikslui, kuriam yra skirtos.
39. Apeliantas teigia, kad neturėdamas galimybės kontroliuoti, ar išlaikymui skirtos lėšos panaudojamos vaiko interesams, atsakovas neturės galimybės reikšti ieškinį, nes nesužinos ir negalės įrodyti vaiko interesų pažeidimo. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ištyrė atsakovo argumentus ir juos įvertino atsižvelgdamas į bylos duomenų visumą. Apeliantas nepateikė motyvų, kurie sudarytų pagrindą šiuo metu pripažinti, kad ieškovė šalių dukters išlaikymui skirtas lėšas naudoja neatsakingai ir ne vaiko interesams. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog esamomis aplinkybėmis išankstiniai įpareigojimai teikti panaudotų lėšų ataskaitą nepagrįstai suvaržytų tiek ieškovės, tiek šalių dukters teises, neproporcingai apsunkintų kasdienį vaiko išlaikymą ir jo poreikių užtikrinimą.
40. Apeliantas laikosi pozicijos, kad nenustačius nurodyto įpareigojimo atsakovas negalės kontroliuoti, ar būsimos dukters gydymo išlaidos bus panaudotos tam skirtam tikslui. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus apelianto argumentus, pažymi, kad patirtos šalių dukters odontologinio gydymo paslaugos byloje yra pagrįstos išduotais kvitais. Atsižvelgiant į tai, bylos nagrinėjimo metu nėra pagrindo abejoti, jog gydymo paslaugų suteikimas ir lėšų tam tikslui panaudojimas gali būti objektyviai pagrįstas rašytiniais duomenimis ir duomenys teikiami šalių bendru sutarimu (CK 3. 156 straipsnio 1 dalis, 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.185 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos baigties
41. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Priimtas pirmosios instancijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo K. I. apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti. Konstatavus, kad atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas, jis atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Ieškovė K. S.–M. pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius apeliacinės instancijos teisme turėtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, ir pateikė prašymą šias išlaidas priteisti iš apelianto. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos jai iš apelianto K. I..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo K. I. ieškovei K. S.–M. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.