Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-05-24 · Civilinė byla Nr. e2A-615-479/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-24
Bylos Nr.
e2A-615-479/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06973-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žydrūnas Bertašius, Irma Čuchraj, Kristina Domarkienė
Atsakovas
V. Š.
Ieškovas
L. Š.
Civilinė byla Nr. e2A-615-479/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06973-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Kristinos Domarkienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė L. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. Š. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bei patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovas įsipareigojo mokėti po 115,84 Eur per mėnesį savo nepilnametėms dukroms E. Š. ir V. Š. išlaikyti iki jų pilnametystės. Ieškovė teigė, kad po santuokos nutraukimo pasikeitė vaikų poreikiai ir jiems patenkinti būtinų išlaidų dydis, todėl teismo sprendimu įtvirtintas šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis šiuo metu nebepatenkina vaikų poreikių. Ieškinyje nurodoma, kad per mėnesį dukrai E. Š. išlaikyti būtina skirti apie 500 Eur, o dukrai V. Š. – 400 Eur, todėl atsakovo teikiama nepilnamečių vaikų išlaikymo suma turėtų būti padidinta iki 250 Eur per mėnesį dukrai E. ir iki 200 Eur dukrai V. Ieškovė taip pat pateikė teismui patikslintą ieškinį ir jame nurodė, kad dukrai E. Š. yra diagnozuota (duomenys neskelbtini) bei paskirtas ortodontinis gydymas. Ieškovė paaiškino, kad gydymas truks dvejus metus ir kainuos apie 2 500 Eur, todėl atsakovas privalo skirti pusę sumos dukros gydymo išlaidoms apmokėti. Dėl to ieškovė teismo prašė pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-844-729/2013 nustatytą vaikų išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą jo nepilnametei dukrai E. Š. po 250 Eur, nepilnametei dukrai V. Š. po 200 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, taip pat priteisti iš atsakovo 1 250 Eur išlaidų už nepilnametės E. Š. ortodontinį gydymą ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams E. Š. ir V. Š. išlaikyti po 190 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taip pat priteisė iš atsakovo 1 250 Eur už dukros E. Š. ortodontinį gydymą. Teismas nustatė, kad pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimą atsakovas kiekvienam vaikui išlaikyti per mėnesį moka po 115,85 Eur. Teismas atsižvelgė į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo praėjo 4 metai, per šį laikotarpį pasikeitė šalies ekonominė situacija, vaikai paaugo ir jų poreikiai padidėjo, abi dukros lanko muzikos mokyklą, todėl vaikų išlaikymo išlaidos padidėjo. Įvertinęs ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei jų galimybes teikti išlaikymą vaikams, teismas konstatavo, kad atsakovas kiekvienai dukrai per mėnesį privalo teikti po 190 Eur dydžio išlaikymą. Teismas taip pat nustatė, kad šalių nepilnametei dukrai E. Š. yra taikomas ortodontinis gydymas UAB „Klaipėdos ortodontijos centras“, numatoma gydymo kaina yra 2 500 Eur, iš kurių ieškovė 1 165 Eur jau yra sumokėjusi. Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas dėl dalies dukros gydymo išlaidų priteisimo yra pagrįstas, todėl teismas iš atsakovo priteisė 1 250 Eur už vaiko ortodontinį gydymą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. Š. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir sumažinti vaikams priteisto išlaikymo dydį iki 150 Eur, taip pat atmesti reikalavimą dėl 1 250 Eur už dukros ortodontinį gydymą priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai išlaikymo sumą padidino iki 190 Eur, nors pusės minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijus yra tik orientacinis vaiko išlaikymo dydžiui nustatyti, todėl teismas turėjo atsižvelgti į protingus vaikų poreikius, kuriuos lemia jų gabumai, polinkiai ir amžius.Teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, todėl teismo priteista išlaikymo suma atsakovui yra per didelė. Apelianto teigimu, jo gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 345,80 Eur, kitų pajamų dėl pablogėjusios sveikatos būklės jis negauna ir vaikams galėtų mokėti tik po 150 Eur, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, todėl teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pažeidžia proporcingumo principą.Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 1 250 Eur už dukros ortodontinį gydymą. Apelianto teigimu, teismas nesiaiškino, ar šis gydymas yra būtinas, ar nėra galimybės šio gydymo gauti nemokamai, taip pat nėra aišku, ar šios išlaidos tikrai bus patirtos. Be to, šios išlaidos gali būti atlyginamos iš atsakovo mokamų periodinių išmokų.Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas daug laiko praleidžia su dukromis ir pagal galimybes stengiasi tenkinti jų poreikius, todėl nebuvo pagrindo didinti iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. Š. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai padidino išlaikymo vaikams dydį. Ieškovė nurodė ir tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina dukros ortodontinio gydymo būtinumą, kurio gauti neatlyginamai nėra galimybės, todėl teismas pagrįstai patenkino ieškinio reikalavimą dėl gydymo išlaidų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Apeliantas skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai išlaikymo sumą padidino iki 190 Eur, nors pusės minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijus yra tik orientacinis vaiko išlaikymo dydžiui nustatyti, todėl teismas šiuo atveju turėjo atsižvelgti į protingus vaikų poreikius, kuriuos lemia jų gabumai, polinkiai ir amžius. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu atsirado papildomų vaiko priežiūros išlaidų. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, tai yra visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams E. Š. ir V. Š. dydžio. Iš bylos duomenų matyti, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu buvo patvirtina ieškovės ir atsakovo sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti po 115,85 Eur nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad dėl pasikeitusių aplinkybių, tai yra pasikeitusios ekonominės situacijos, pasikeitusio vaikų amžiaus, ši suma nebėra pakankama vaikų poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalies nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vieno vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį atsakovas turėtų skirti 190 Eur. Akivaizdu, jog kiekvieną mėnesį yra patiriamos išlaidos vaikų maistui, buities, higienos priemonėms, rūbams, avalynei, mokymosi priemonėms, taip pat turi būti apmokama kiekvienam vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, taip pat siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių fiziologinių vaiko poreikių tenkinimu. Taigi kiekvieną mėnesį vaikams yra būtinos išlaidos laisvalaikiui, jų kultūriniam ugdymui. Iš bylos duomenų matyti, kad abu vaikai lanko muzikos pamokas, ieškovė paaiškino, kad dėl šios vaikų veiklos yra patiriamos išlaidos instrumentų nuomai bei koncertiniams rūbams. Būtina įvertinti ir tai, kad nuo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo priėmimo praėjo beveik 5 metai, per šį laikotarpį ne tik padidėjo prekių ir paslaugų kainos, bet ir pasikeitė vaikų amžius, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaikų poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vaikų poreikių vertinimu ir konstatuoja, jog iš atsakovo priteista vaikų išlaikymo suma iš esmės atitinka vaikų amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelė. Įvertinusi vaikų amžių ir jų poreikius, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino iš atsakovo priteistą išlaikymo kiekvienam vaikui sumą iki 190 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų.Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, todėl teismo priteista išlaikymo suma atsakovui yra per didelė. Apelianto teigimu, jo gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 345,80 Eur, kitų pajamų dėl pablogėjusios sveikatos būklės jis negauna ir vaikams galėtų mokėti tik po 150 Eur, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, todėl teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pažeidžia proporcingumo principą. Su šiomis skundo nuostatomis negalima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje vadybininku. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 345,80 Eur. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat negyvenamoji patalpa – garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso transporto priemonės – BMW R80, OPEL COMBO ir HARLEY DAVIDSON. Nors apeliantas teigė, kad transporto priemonės BMW R80 ir OPEL COMBO priklauso jo draugui, tačiau vien atsakovo paaiškinimai nėra pakankami paneigti registro duomenis dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog atsakovo turtinė padėtis nėra bloga, jis dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, taip pat nuosavybes teisė turi nekilnojamojo turto bei tris transporto priemones. Nors apeliantas nurodė, kad jo gaunamos pajamos nėra didelės, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant tėvo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kad atsakovas turėtų sveikatos sutrikimų ar dėl kitų objektyvių aplinkybių negalėtų ieškoti geriau apmokamo darbo ar imtis papildomos apmokamos veiklos. Nors atsakovas teigė, kad turi sveikatos sutrikimų, tačiau byloje yra pateikti 2014 metų medicininiai dokumentai, kurie nepatvirtina, kad dėl sveikatos būklės atsakovo galimybės dirbti šiuo metu yra apribotos, todėl šie atsakovo atsikirtimai byloje nebuvo įrodyti (CPK 178 straipsnis). Akivaizdu, kad apeliantas, būdamas darbingo amžiaus, turi galimybę imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti, jeigu jo gaunamų pajamų nepakanka vaikams išlaikyti. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien nepakankamai didelės atsakovo gaunamos pajamos šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas sumažinti iš atsakovo priteisto išlaikymo vaikams dydį.Apeliantas nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 1 250 Eur už dukros ortodontinį gydymą. Apelianto teigimu, teismas nesiaiškino, ar šis gydymas yra būtinas, ar nėra galimybės šio gydymo gauti nemokamai, taip pat nėra aišku, ar šios išlaidos tikrai bus patirtos. Be to, šios išlaidos gali būti atlyginamos iš atsakovo mokamų periodinių išmokų. Ši skundo nuostata taip pat nepagrįsta.Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros išlaidomis. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šalių nepilnametei dukrai E. Š. buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad vaikui yra skirtas 2 metų ortodontinis gydymas su periodiniais apsilankymais pas gydytoją kas 6 savaites. UAB „Klaipėdos ortodontijos centras“ pažymoje nurodyta, kad ortodontinio gydymo kaina per visą šį laikotarpį sudarys apie 2 500 Eur. Nors apeliaciniame skunde yra keliamos abejonės dėl vaiko gydymo būtinumo, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad šis gydymas yra tik estetinio pobūdžio procedūra, kuri nėra būtina tinkamai vaiko dantų būklei užtikrinti (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais, jog šios išlaidos dar nėra patirtos ir dėl to negali būti priteistos iš atsakovo. Pažymėtina, kad pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal byloje esančius duomenis ieškovė jau yra apmokėjusi dalį vaiko ortodontinio gydymo išlaidų, tai yra 1 170 Eur. Atsižvelgtina ir į tai, kad ortodontinio gydymo išlaidos nebuvo įtrauktos į sumą, kuri kiekvieną mėnesį yra būtina vaikui išlaikyti, todėl akivaizdu, kad vaiko gydymą apmokant iš atsakovo mokamų periodinių išmokų, gali nukentėti kiti būtinieji vaiko poreikiai. Įvertinusi byloje esančią medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos už dukros ortodontinį gydymą yra būtinos, pagrįstos ir protingo dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pusę šios išlaidų sumos priteisė iš atsakovo.Skunde nurodoma ir tai, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas daug laiko praleidžia su dukromis ir pagal galimybes stengiasi tenkinti jų poreikius, todėl nebuvo pagrindo didinti iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijamos atsakovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad atsakovas bendrauja su dukromis. Akivaizdu, kad šiuo laikotarpiu atsakovas patiria tam tikrų išlaidų, susijusių su vaikų priežiūra ir laisvalaikiu. Kartu apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog byloje nebuvo įrodyta, kad atsakovo teikiama pagalba vaikams ir jo patiriamos papildomos išlaidos yra reguliarios ir tokio masto, jog būtų galima konstatuoti tinkamą išlaikymo prievolės vykdymą kiekvieną mėnesį. Atsižvelgtina ir į tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto nurodytos aplinkybės apie nuolatinį bendravimą su dukromis šiuo atveju nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovo mokama išlaikymo suma šiuo metu nėra pakankama vaikų poreikiams patenkinti ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma turi būti didinama.Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Duomenų apie apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Žydrūnas BertašiusIrma ČuchrajKristina Domarkienė