Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. B. prašydama įpareigoti atsakovą iki 2024 m. vasario 30 d. išvalyti pagal rašytinį susitarimą šulinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, paskirti atsakovui įstatyme numatytą baudą, priteisti iš atsakovo 150,37 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad siekiant užtikrinti draugišką šalių kaip kaimynų gyvenimą 2020 m. sausio 17 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytas rašytinis susitarimas, kad atsakovas išvalys abiem šalims bendrosios nuosavybės teise priklausantį šulinį, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat susitarime atsakovas buvo nurodęs, kad kol bus atliekami šulinio valymo darbai, jis aprūpins ieškovę geriamuoju vandeniu. Susitarimu ieškovė ir atsakovas susitarė, kad ji nebekels jokių pretenzijų, jei šis įvykdys savo nurodytus reikalavimus, tačiau šulinys nei iki sutarto termino 2020 m. balandžio 1 d., nei iki šios dienos išvalytas nebuvo. Ieškovė 2022 m. kovo 25 d. siuntė atsakovui pretenziją registruotu laišku dėl susitarimo nevykdymo. Pretenzijoje atsakovui buvo siūloma išspręsti šią situaciją gražiuoju be bylinėjimosi teisme ir bylinėjimosi išlaidų, tačiau atsakovas šios situacijos neišsprendė, dėl to ieškovė yra priversta kreiptis į teismą. Dėl to, kad šulinio vanduo neatitinka geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimų, ir dėl to, kad po susitarimo atsakovas tik vieną kartą atvežė 100 litrų vandens, ieškovė patyrė 5 000 Eur neturtinės žalos, kuri pasireiškė ieškovės patirtais nepatogumais, psichologiniais ir emociniais išgyvenimais, ir 150,37 Eur turtinės žalos, kurią sudaro mokėjimai už geriamojo vandens tyrimus. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, įpareigoti atsakovą išvalyti šulinį, o jo neišvalius paskirti atsakovui įstatyme numatytą baudą, priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vertinant ieškovės reikalavimus ir pačiame ieškinyje dėstomas faktines aplinkybes yra sunku suprasti, koks šio ieškinio dalykas ir pagrindas ir kaip buvo padaryta neturtinė žala ieškovei, kurios atlyginimą prašoma priteisti, koks priežastinis ryšys sieja tariamus atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) su atsiradusia žala. Po to, kai sudarė 2020 m. sausio 17 d. susitarimą, atsakovui tapo žinoma, jog inžinerinis statinys – šulinys, kaip atskiras daiktas, priskirtas namų valdai, adresu (duomenys neskelbtini), neegzistuoja, nuosavybės teisės į jį neįregistruotos, jis neinventorizuotas ir neįtrauktas į Nekilnojamojo turto registrą. Žemė, kurioje šulinys iškastas (pastatytas), yra valstybinė. Atsakovas kartu su sutuoktine nuosavybės teises į dalį pastatų (duomenys neskelbtini), įgijo 2015 m. balandžio 14 d. mainų sutarties pagrindu. Ieškovės nuosavybės teisės į kitą dalį šių pastatų įregistruotos dar 2011 m. Iš pradžių manė, kad šulinys įtrauktas į statinių sąrašą kadastro byloje, tačiau realiai į tai nebuvo atkreipęs dėmesio. Vėliau suprato, kad šulinį galbūt yra išsikasusi ieškovė, gavusi Nacionalinės žemės tarnybos leidimą, tačiau paaiškėjo, kad taip nėra ir dėl to šulinys yra savavališkas statinys, tačiau kas jo statytojas, jam kaip atsakovui nėra žinoma. Esant šioms aplinkybėms ieškovė ir atsakovas neturėjo teisės susitarti dėl daikto, kuris nėra jų nuosavybė, todėl susitarimas iš esmės yra niekinis. Be to, ieškovė nutylėjo aplinkybes, kad praėjus dviem dienoms po 2020 m. sausio 17 d. susitarimo sudarymo ieškovė pati pareiškė, kad šulinio valymas yra beprasmis darbas ir geriau būtų, kad atsakovas jai atvestų vandentiekio trasą nuo savo artezinio gręžinio. Patvirtino, kad būtų sutikęs tai padaryti, tačiau ieškovė vėliau pareiškė, kad ji nebenorinti vandentiekio nuo jo artezinio gręžinio, nes tada būtų priklausoma nuo atsakovo, todėl pareiškė norinti, kad jis įrengtų jai atskirą artezinį gręžinį, kuris priklausytų tik jos šeimai. Paaiškinus, jog to padaryti jis negali, nes žemė aplink pastatus nėra privatizuota, ieškovė supyko ir jau kitą dieną, tai yra 2020 m. sausio 22 ar 23 d., apskundė jį Aplinkos apsaugos departamentui, po ko geri jų santykiai vėl baigėsi. Be to, jam taip pat tapo žinoma, jog savavališkai iškastą šulinį galbūt teršė pati ieškovė, nes vieno iš patikrinimų metu aplinkosaugos pareigūnai nustatė, jog ieškovės šeima neturi jokių nuotekų valymo įrenginių ir visas savo buitines nuotėkas leidžia tiesiog į gruntą, o jų naudojamas tualetas yra duobė žemėje. Be to, šulinys iškastas maždaug 8 m atstumu nuo ūkinio pastato, kur ieškovės šeima laikė (galbūt ir šiuo metu laiko) naminius gyvūnus. Tuo tarpu atsakovui priklausanti gyvūnų ferma, kurioje kailiniai gyvūnai buvo laikomi iki 2023 m. sausio pabaigos (šiuo metu ferma uždaryta ir veiklos nevykdo), yra už maždaug 300 m ir joje buvo įrengta srutų nuotekų kanalizacija bei srutų rezervuaras, kas atitiko visus teisės normų reikalavimus. Galima jų su ieškove santykių pablogėjimo priežastis yra buvę ieškovės sutuoktinio A. B. ir atsakovo įmonės darbo santykiai. Atsakovui nesutikus mokėti darbo užmokesčio ieškovės sutuoktiniui neoficialiai, šis buvo atleistas iš darbo savo noru, tačiau nuo tada atsakovui ir jo įmonei prasidėjo itin sudėtingas laikotarpis, kuris tęsėsi iki pat dabar, nes skundų įvairioms instancijoms ir televizijos laidoms buvo begalė. Visi skundai buvo susiję su jo įmonės vykdoma veikla (kailinių žvėrelių auginimu), kurią jis buvo priverstas nutraukti. 2020 m. pradžioje nutarė draugiškai pasikalbėti su ieškove ir klausė jos, ką jis turėtų padaryti, kad ji baigtų jį „terorizuoti“ savo skundais. Tada ir buvo surašytas 2020 m. sausio 17 d. susitarimas, tikintis, jog tarp šalių įsivyraus taika ir jie visas problemas pradės spręsti draugiškai, tačiau taip neatsitiko. Nurodė, kad šalių sudarytas 2020 m. sausio 17 d. susitarimas yra visiškai nekonkretus ir nenustatantis šalims aiškių įsipareigojimų. Nebuvo aiškiai sutarta, kaip bus išvalytas šulinys, lygiai taip, kaip nebuvo aiškiai aptarta, kokių konkrečiai pretenzijų žvėrelių fermai atsisakys ieškovė. Šis dokumentas buvo simbolinę reikšmę turintis šalių susitarimas, tačiau ieškovė savo nuostatas labai greitai pakeitė ir konfliktas tęsėsi toliau. Aplinkybė, jog pretenziją dėl 2020 m. sausio 17 d. susitarimo nevykdymo ieškovė pateikė tik praėjus dvejiems metams, liudija apie tai, jog šio ieškinio tikslai yra visai kiti ir, kaip ieškovė žodžiu informavo atsakovą, tai ne paskutinis ieškinys jo atžvilgiu.

5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog statiniai, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso A. B., A. B. ir M. B. Ginčo objektas – šulinys nėra įtrauktas į Nekilnojamojo turto registrą, o statiniai stovi nesuformuotame valstybiniame žemės sklype. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo gautas ieškovės prašymas Nr. 35FP-1452, kuriuo buvo prašoma suformuoti ir išnuomoti sklypą, kuris yra (duomenys neskelbtini), ir nurodyti pastatų unikalūs numeriai. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2022 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 35SD-2392-(14.35.104.) informavo, kad A. B. prašymas bus nagrinėjamas rengiant paskesnį (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo patvirtino, kad statiniai, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), stovi nesuformuotame valstybiniame žemės sklype. Nacionalinės žemės tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro skyriuje artimiausiu metu bus rengiamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Kadangi buvo gautas A. B. prašymas suformuoti ir išnuomoti minėtą žemės sklypą, Nacionalinė žemės tarnyba artimiausiu metu kvies ieškovę atvykti į susirinkimą dėl minėto žemės sklypo suformavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Telšių apylinkės teismas 2024 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nuosavybės teisė į ginčo statinį – šulinį neįregistruota nei ieškovės, nei atsakovo vardu, tačiau įvertinus tai, kad šuliniui, kaip ir kitiems kiemo statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), yra atlikti kadastriniai matavimai, šulinys pagal savo paskirtį yra daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui, t. y. gyvenamajam namui, darytina pagrįsta išvada, jog ginčo statinys – šulinys yra gyvenamojo namo priklausinys. Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamasis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovui bei jo sutuoktinei, visi gyvenamojo namo bendraturčiai gali naudotis šuliniu, taip pat įvertinus tai, kad šalys savo rašytiniame susitarime pripažino, jog šulinys priklauso joms bendrosios nuosavybės teise, darytina išvada, kad ginčo statinys – šulinys, kaip šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo priklausinys, yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, dėl kurio valymo šalys galėjo susitarti. Iš šalių 2020 m. sausio 17 d. susitarimo turinio nustatyta, kad atsakovas pagal susitarimą įsipareigojo išvalyti šulinį, o ieškovė patvirtino nebekelianti pretenzijų dėl IĮ (duomenys neskelbtini) vykdomos atsakovui priklausančios žvėrelių fermos ūkinės veiklos, taip pat šalys susitarė visus iškylančius klausimus ateityje spręsti atviru tarpusavio bendravimu. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė nuolat kėlė pretenzijas atsakovui dėl galbūt netinkamai jo vykdomos žvėrelių fermos veiklos, nuolat rašė skundus įvairioms institucijoms, įrodinėdama, kad atsakovo IĮ (duomenys neskelbtini) vykdydama veiklą pažeidžia aplinkos apsaugos reikalavimus, kad ginčo šulinys yra užterštas ir jame esantis vanduo netinkamas vartojimui būtent dėl atsakovui priklausančios įmonės netinkamos veiklos.

8. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktų į bylą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos rašto, patikrinimų aktų ir kitų dokumentų matyti, kad atliekant patikrinimus pagal ieškovės skundus nebuvo nustatyta, kad ginčo šulinio vanduo buvo užterštas būtent dėl IĮ (duomenys neskelbtini) netinkamai vykdomos veiklos ar kitų neteisėtų veiksmų, tačiau atsakovas, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, siekdamas išvengti ateityje galinčių kilti ginčų su ieškove, taip pat nepagrįstų ieškovės skundų aplinkosaugos institucijoms, sutiko išvalyti šulinį ir iki to tiekti geriamąjį vandenį ieškovei. Rankraštinis įrašas ant susitarimo, taip pat šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas pradėjo vykdyti susitarimą, atvežė ieškovei 100 l geriamojo vandens, tačiau ieškovė jau 2020 m. sausio 29 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją dėl atsakovo audinių fermos, t. y. dėl to, kad į melioracijos šulinį yra leidžiamos srutos. Iš Aplinkos apsaugos departamento 2020 m. kovo 13 d. rašto Nr. (14.3)-AD5-4249 nustatyta, kad reaguojant į ieškovės 2020 m. sausio 29 d. pranešimą pažeidimų nenustatyta, pažymėta, jog pati pareiškėja 2015 m. vasario 27 d. teismo nutartimi nubausta už neleistiną aplinkos teršimą buitinėmis nuotekomis, jai paskirtas įspėjimas. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu ir ieškovės pateikto garso įrašo nustatyta, kad 2020 m. sausio 18 d. atsakovo sūnus siūlė ieškovei siekiant palaikyti draugiškus santykius, už tai, kad ieškovė nerašytų skundų, mokėti per metus po 1 000 Eur. Šio pokalbio metu ieškovė nurodė, kad šulinį jie valys 3 ar 4 kartus, bet jo vis tiek neišvalys, prašė įrengti jai gręžinį. Atsakovo sūnus siūlė ieškovei prisijungti prie atsakovo gręžinio, atvesti vandenį ieškovei į namus, tačiau ieškovė siūlymo atsisakė, nes dėl skundų jai gali būti užsuktas vanduo. Ieškovė kalbėjo apie tai, kad vandeniui pirkti per metus išleidžia apie 500 Eur, apie kompensaciją, kurią turėtų sumokėti atsakovas. Teigė, jog ant popieriaus parašyta, kad vandenį užkrėtė kitas asmuo, ne jie, bet jie perėmė. Ji turi popierių, kad užterštas vanduo. Būtent dėl ieškovės netrukus po susitarimo pasirašymo pateikto skundo ir pokalbio su atsakovo sūnumi metu išsakytų argumentų atsakovas nebevykdė susitarimo ir laikė jį nutrauktu. Vis dėlto, nors iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė netrukus po susitarimo pasirašymo pateikė naują skundą dėl atsakovo įmonės veiklos, t. y. nevykdė susitarimo dalies dėl ateityje kilsiančių problemų sprendimo bendradarbiavimo būdu, taip pat atsisakė siūlymo atvesti vandenį ieškovei iš atsakovui priklausančio gręžinio, pripažindama, kad išvalius šulinį nebūtinai bus pasiektas ieškovės siekiamas rezultatas, t. y. šulinio vanduo bus tinkamas gerti, tai nesudaro pagrindo daryti išvados, kad tokie ieškovės veiksmai sudarė pagrindą atsakovui nevykdyti savo susitarimo dalies išvalyti šulinį. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovas pažeidė susitarimą išvalyti šulinį.

9. Teismas nurodė, kad ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 150,37 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovė jai padarytą turtinę žalą grindžia atliktais mokėjimais už šulinio vandens tyrimus, tačiau, pagal byloje pateiktus įrodymus, ieškovė bendrai už vandens tyrimus sumokėjo ne 150,37 Eur, o 107,41 Eur. Tačiau iš ieškovės pateiktų įrodymų – 2014 m. lapkričio 27 d. Telšių visuomenės sveikatos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus rašto Nr. IS-1-753, garso įraše užfiksuotų aplinkybių, nustatyta, kad ginčo šulinio vanduo buvo užterštas dar 2014 m., t. y. dar iki atsakovas mainų sutarties pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tarp šalių buvo pasirašytas susitarimas. 2022 m. balandžio 5 d. ir 2023 m. spalio 24 d. šulinio vandens tyrimai buvo atlikti ieškovės užsakymu jai žinant, kad atsakovas šulinio neišvalė, ir pačiai ieškovei šulinio nevalius. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu taip pat nustatyta, kad atsakovas šuliniu nesinaudojo ir nesinaudoja, o ieškovė naudojasi šulinio vandeniu drabužiams skalbti ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, žinodama apie tai, kad šulinio vanduo užterštas, dar nuo 2014 m. ir nei atsakovas, nei ji šulinio nevalė, užsakė šulinio vandens tyrimus 2022 m. ir 2023 m., nes pati šulinio vandeniu naudojosi, darytina išvada, kad ieškovės patirtos išlaidos vandens tyrimams yra pernelyg nutolusios nuo atsakovo neveikimo, todėl teisinio pagrindo šias išlaidas laikyti atsakovo neveikimu ieškovei padaryta žala nėra. Ieškovė visiškai neįrodinėjo ir neįrodė, kad dėl atsakovo neveikimo buvo padaryta kokia nors žala jos sveikatai, įstatymas taip pat nenumato, kad už tokio, kaip šalių sudarytas, susitarimo neįvykdymą turi būti atlyginama neturtinė žala, todėl teisinio pagrindo pripažinti, kad dėl atsakovo neveikimo ieškovei buvo padaryta ir turėtų būti atlyginta neturtinė žala, visiškai nėra. Ieškovės teismo posėdžio metu išsakyti argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ne tik nesudaro pagrindo jo priteisti, bet ir leidžia manyti, kad ieškovė siekia praturtėti atsakovo sąskaita. Įvertinęs visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir pateiktus bei teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas nusprendė, jog ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų dėl susitarimo neįvykdymo, todėl tuo pagrindu ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas.

10. Teismas pažymėjo, jog iš bylos medžiagos ir pačios ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovė su atsakovu sudaryto susitarimo pagrindu siekia bendro turto – šulinio tvarkymo ir išlaikymo pareigą ir išlaidas perkelti išimtinai atsakovui. Ieškovė, atsakovui iki 2020 m. balandžio 1 d. neįvykdžius susitarimo, pati nesiėmė jokių veiksmų išvalyti šulinį, pretenziją atsakovui dėl susitarimo nevykdymo išsiuntė 2022 m. kovo 25 d., t. y. praėjus beveik dvejiems metams nuo susitarimo įvykdymo termino pabaigos, o į teismą kreipėsi praėjus dar vieneriems metams, t. y. 2023 m. gruodžio 11 d., todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.213 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismas nusprendė, jog ieškovė praleido protingą terminą reikalauti įvykdyti prievolę natūra, todėl ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą išvalyti šulinį taip pat atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

11. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą byloje.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors teismas sprendime nurodė, jog ieškovė kreipėsi su ieškiniu po ilgo laiko, tačiau ji visą tą laiką norėjo taikiai išspręsti šią situaciją – be bylinėjimosi teisme, tačiau atsakovas visais būdais ją ignoravo. Atsakovas nedėjo jokių pastangų siekiant išspręsti situaciją. Šiuo atveju susitarimas nebuvo įvykdytas. Nesutinka su teismo nuomone, kad šalių paaiškinimai patvirtina, jog atsakovas pradėjo vykdyti susitarimą ir atvežė ieškovei 100 l genamojo vandens. Susitarimas nebuvo vykdomas. Susitarimas buvo sudarytas dėl šulinio išvalymo, o ne dėl vandens atvežimo. Susitarimas nebuvo nutrauktas ir jį buvo privalu vykdyti, jei jau jis buvo pasirašytas. Susitarimo ieškovė nepažeidė ir jo nenutraukė. Susitarimas buvo sudarytas tarp ieškovės ir atsakovo, o ne atsakovo sūnaus. Su atsakovo sūnumi buvo tik kalbamasi, tačiau nesusitarus susitarimas nutrauktas nebuvo. Atsakovas pažeidė susitarimą išvalyti šulinį. Nors šulinys neįregistruotas nei ieškovės, nei atsakovo vardu, tačiau įvertinus tai, kad šuliniui kaip ir kitiems kiemo statiniams yra atlikti kadastriniai matavimai, šulinys yra gyvenamojo namo priklausinys. O kadangi šulinys priklauso abiem bendraturčiams, todėl valyti jiems buvo privalu. Ieškovė teismui buvo nurodžiusi, kad jos vyras šulinį buvo valęs pats, taigi dėjo pastangas, o atsakovas šulinio nevalė, nors pasirašė, kad išvalys. Savo susitarimo nenutraukė ir nepakeitė. Šalys galėjo susitarti dėl valymo darbų, bet susitarti nepavyko, dėl ko ir buvo kreiptasi į teismą dėl šio ginčo išsprendimo. Ieškovė buvo net pasiūliusi įmonę, kuri atlieka valymo darbus, tačiau atsakovas griežtai atsisakė paslaugų. Galėjo abu išvalyti šulinį, tačiau atsakovas nereagavo į jokius ieškovės prašymus, dėl to ir buvo skundžiamasi dėl jo veiksmų.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, jog neturtinė žala pasireiškė tuo, kad dėl atsakovo nerūpestingumo, aplaidumo, susitarime neįvykdytos aplinkybės – šulinys neišvalytas nuo 2020 m. sausio 17 d. iki šios dienos (praėjo daugiau kaip 3 metai), dėl ko ieškovė patyrė daug nepatogumų, psichologinių ir emocinių išgyvenimų, be to, iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad geriamasis vanduo neatitinka Lietuvos higienos reikalavimų, yra nustatyti higienos normų reikalavimų pažeidimai, nitritų ir nitratų skaičius vandenyje nuolat viršija rekomenduotinas normas. Nurodė teismui, kad per tą laikotarpį patirtą neturtinę žalą vertina 5 000 Eur suma. Padarytą turtinę žalą ieškovė grindė pateiktais mokėjimais už geriamojo vandens tyrimus, kurie buvo atliekami. Visą turtinę žalą įvertino 150,37 Eur suma.

14. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

15. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad atsakovas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimais bei padarytomis išvadomis, todėl mano, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovės apeliaciniame skunde sunku įžvelgti motyvus ir teisinius argumentus, kuriais būtų ginčijamas skundžiamo sprendimo pagrįstumas bei teisėtumas. Akivaizdu, jog ieškovė yra tiesiog nepatenkinta sprendimu ir vėl, kaip ir ieškinyje, kelia klausimus, susijusius su jos atliktais vandens kokybės tyrimais, atsakovui 2022 m. siųsta pretenzija ir pan. Kaip atsakovas pasisakė teismo posėdžio metu, nagrinėjant bylą iš esmės, ieškovė turėtų pagrįstą teisę reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo (kompensavimo), jei viena pati už savo lėšas būtų užsakiusi bendrosios nuosavybės teise šalims priklausančio šulinio valymo darbus. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti keliamas tik tuo atveju, jeigu ieškovė būtų įrodžiusi, kad šulinys buvo užterštas atsakovo ir dėl jo neveikimo (šulinio neišvalymo) ieškovei buvo sutrikusi sveikata, dėl ko ji kreipėsi į medikus. Tokių duomenų į bylą pateikta nebuvo ir teismas skundžiamame sprendime dėl visų tų aplinkybių aiškiai pasisakė. Sudarydamas su ieškove 2020 m. sausio 17 d. susitarimą, atsakovas tikėjosi, jog tai bus šalių ilgametės nesantaikos, kurią visada kurstė pati ieškovė, skųsdama atsakovo įmonę įvairioms valstybės tarnyboms, sureguliavimo pradžia. Kaip konstatavo teismas skundžiamame sprendime, atsakovas pradėjo tą susitarimą vykdyti, atvežė ieškovei 100 l geriamojo vandens. Tačiau jau po dviejų dienų ieškovė be jokios priežasties vėl pradėjo skųsti atsakovą, tokiu būdu pati nutraukdama šalių susitarimą gyventi santaikoje. Nagrinėjant bylą teisme, atsakovas taip pat siekė ginčą byloje išspręsti taikiai, siūlė ieškovei įvairius problemos sprendimo variantus tam, kad pasibaigtų šalių bendroji nuosavybė, o kartu ir visi konfliktai ateityje. Tačiau ieškovės jokie siūlymai netenkino, kas liudija apie tai, kad ji nenori nei taikos, nei gerų santykių. Ieškiniu keliami reikalavimai aiškiai rodo ieškovės siekį pasipelnyti atsakovo sąskaita, todėl dabar ji turi prisiimti atsakomybę už pasekmes, kurias sukelia ginčo pralaimėjimas teisme.

16. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą vertinti atsižvelgiant į byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, surinktus įrodymus, atsiliepime išdėstytus argumentus ir teismų praktiką.

17. Trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad iš esmės iš apeliacinio skundo turinio sunku suprasti apeliantės teisinius argumentus ir motyvus, dėl kurių ji skundžia teismo priimtą sprendimą. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų ir faktinių aplinkybių tinkamo ištyrimo, vertinimo bei padarytų išvadų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

20. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės A. B. ieškinys atsakovui A. B., kuriuo buvo pašoma įpareigoti atsakovą iki 2024 m. vasario 30 d. išvalyti pagal rašytinį susitarimą šulinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, paskirti atsakovui įstatyme numatytą baudą, priteisti iš atsakovo 150,37 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas ir kuriuo iš ieškovės atsakovui priteista 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

21. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai įvertino visas bylos aplinkybes.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

22. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenų nustatyta, kad statiniai, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso A. B., A. B. ir jo sutuoktinei. Ieškovei A. B. 2011 m. spalio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu priklauso 52/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui A. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine 2015 m. balandžio 14 d. mainų sutarties pagrindu priklauso 48/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), neįregistruotos. Kiemo statiniams – stoginėms: 9I1/b, 10I1/m, 11I1/m, 12I1/m, lauko tualetams ir šuliniui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti kadastriniai matavimai 1998 m. rugsėjo 25 d.

23. Taigi, pažymėtina, kad nuosavybės teisė į ginčo statinį – šulinį neįregistruota nei ieškovės, nei atsakovo vardu, tačiau šuliniui, kaip ir kitiems kiemo statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), yra atlikti kadastriniai matavimai

24. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė nuolat kėlė pretenzijas atsakovui dėl galbūt netinkamai jo vykdomos žvėrelių fermos veiklos, nuolat rašė skundus įvairioms institucijoms, įrodinėdama, kad atsakovo IĮ (duomenys neskelbtini) vykdydama veiklą pažeidžia aplinkos apsaugos reikalavimus, kad ginčo šulinys yra užterštas ir jame esantis vanduo netinkamas vartoti būtent dėl atsakovui priklausančios įmonės netinkamos veiklos. Iš pateiktų į bylą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos rašto, patikrinimų aktų ir kitų dokumentų matyti, kad atliekant patikrinimus pagal ieškovės skundus nebuvo nustatyta, kad ginčo šulinio vanduo buvo užterštas būtent dėl IĮ (duomenys neskelbtini) netinkamai vykdomos veiklos ar kitų neteisėtų veiksmų.

25. Šalys 2020 m. sausio 17 d. pasirašė susitarimą, kuriame nurodyta, jog šalys, siekdamos užtikrinti draugišką savo kaip kaimynų sugyvenimą, susitarė, kad atsakovas A. B. išvalys jiems abiem bendrosios nuosavybės teise priklausantį šulinį iki 2020 m. balandžio 1 d., o kol bus atliekami darbai, aprūpins ieškovę A. B. geriamuoju vandeniu. Taip pat nurodyta, kad ieškovė A. B. pasirašydama šį susitarimą patvirtino, jog nebekelia pretenzijų dėl IĮ (duomenys neskelbtini) priklausančios žvėrelių fermos ūkinės veiklos. Susitarime šalys taip pat nurodė, kad visus iškylančius klausimus ateityje spręs atviru tarpusavio bendravimu. Susitarime taip pat padarytas įrašas, jog sausio 22 d. buvo atvežta 100 l vandens.

26. Iš ieškovės pateiktų įrodymų Telšių visuomenės sveikatos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus 2014 m. lapkričio 27 d. rašto Nr. IS-1-753, garso įraše užfiksuotų aplinkybių nustatyta, kad ginčo šulinio vanduo buvo užterštas dar 2014 m., t. y. dar iki atsakovas mainų sutarties pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tarp šalių buvo pasirašytas 2020 m. sausio 17 d. susitarimas. Ieškovė taip pat nurodė, jog šulinį buvo valęs jos vyras.

27. Ieškovė 2020 m. sausio 29 d. el. laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją dėl atsakovo audinių fermos, t. y. dėl to, kad į melioracijos šulinį yra leidžiamos srutos. Iš Aplinkos apsaugos departamento 2020 m. kovo 13 d. rašto Nr. (14.3)-AD5-4249 nustatyta, jog reaguojant į ieškovės 2020 m. sausio 29 d. pranešimą pažeidimų nenustatyta, pažymėta, jog pati pareiškėja 2015 m. vasario 27 d. teismo nutartimi nubausta už neleistiną aplinkos teršimą buitinėmis nuotekomis, jai paskirtas įspėjimas.

28. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytais argumentais, kad atsakovas pažeidė susitarimą išvalyti šulinį.

29. Teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

30. CK 6.193 straipsnyje, be kita ko, reglamentuojama, kad: sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis); visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis); jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis); kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (4 dalis); aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).

31. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019). Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020).

32. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis, tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019).

33. CK 6.193 straipsnio, reglamentuojančio sutarčių aiškinimo taisykles, 2 dalis, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, aiškinama plačiai, pažymint, kad sutartis turi būti aiškinama sistemiškai, nepaliekant neaptarto nė vieno reikšmingo sutarties punkto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2005), be to, negali būti neaptarta ir neįvertinta nė viena sutarties dalis, priedas ar kita sudedamoji dalis. Šiuo atveju galioja prezumpcija, kad kiekvienas žodis, frazė turi tam tikrą prasmę ir reikšmę, nes šalys be reikalo jų paprastai nevartoja. Šis aiškinimas atkartoja UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principų 4.5 straipsnio nuostatas; toks aiškinimas taikomas ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2009, 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-181/2013).

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių 2020 m. sausio 17 d. pasirašyto susitarimo sąlygos ir tikrieji ketinimai tiek iš susitarimo turinio, tiek iš šalių paaiškinimų yra pakankamai aiškūs. Atsakovas siekdamas, kad ieškovė įvairioms institucijoms nebeskųstų IĮ (duomenys neskelbtini) veiklos, įsipareigojo iki 2020 m. balandžio 1 d. išvalyti šulinį taip, kad iš jo išgaunamas vanduo taptų geriamas, t. y. atitiktų geriamajam vandeniui taikomas higienos normas, ir, iki tai bus padaryta, aprūpinti ieškovę geriamuoju vandeniu. Tuo tarpu ieškovė siekdama, kad ieškovas išvalytų šulinį taip, kad iš jo išgaunamas vanduo būtų geriamas, t. y. atitiktų geriamajam vandeniui taikomas higienos normas, įsipareigojo nebekelti pretenzijų dėl IĮ (duomenys neskelbtini) priklausančios žvėrelių fermos ūkinės veiklos. Iš esmės dėl šių sąlygų bylos šalys ir nesiginčija, tik pagal susitarimą skirtingai vertina susitarimu prisiimtų įsipareigojimų vykdymą.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK ar kiti teisės aktai nereglamentuoja sutarties, kai už prekes, paslaugas ar darbus atsiskaitoma paslaugomis ar darbais. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sutarčių laisvės principas, todėl šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK nereglamentuotas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarčių laisvės principas suteikia šalims teisę sudaryti ir sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų; tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarime arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei (CK 6.156 straipsnio 3 dalis).

36. Tais atvejais, kai už prekes, paslaugas ar darbus atsiskaitoma paslaugomis ar darbais, sutartys, kurių pagrindu susiklostė tokie teisiniai santykiai, kvalifikuotinos kaip mišrios, turinčios kelių sutarčių elementų. Sutarčių teisėje galiojantis sutarties laisvės principas suteikia teisę šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, sudaryti Civilinio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, bei sutartis, turinčias kelių sutarčių elementų. Mišriai sutarčiai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje, jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu arba tai neprieštarauja sutarties esmei (CK 6.165 straipsnio 1, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-2012)

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių 2020 m. sausio 17 d. pasirašytas susitarimas daugiausiai turi rangos sutarties elementų ir todėl jam taikytinos teisės normos, reglamentuojančios rangos sutartį.

38. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje rangos sutarties sampratą, nustatoma, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Taigi, rangos sutarties dalyką sudaro du elementai: prievolė atlikti tam tikrą darbą ir prievolė perduoti šio darbo rezultatą. Kasacinis teismas pažymi, jog tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-684/2016). Būtent nagrinėjamu atveju atsakovas įsipareigojo išvalyti šulinį ir tai padaryti taip, kad iš jo gaunamas vanduo būtų geriamas, t. y. atitiktų geriamajam vandeniui taikomas higienos normas. Kitaip tariant, atsakovas įsipareigojo esančiam daiktui – šuliniui suteikti naujų savybių – atsakovui atlikus darbus, šulinio vanduo iš užteršto turėjo tapti geriamu.

39. Be to, rangos sutartis yra atlygintina sutartis. Minėtoje CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad už atliktus darbus užsakovas privalo atsiskaityti, taip pat CK 6.653 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Tačiau to paties CK 6.653 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. Remiantis šia norma akivaizdu, kad rangos sutarties šalys neprivalo susitarti dėl atliekamų darbų kainos, t. y. susitarimo dėl kainos nebuvimas neturi įtakos sutarties sudarymui ir jos galiojimui. Tokia išvada taip pat darytina dėl to, kad rangos darbų kaina sutarties galiojimo metu gali kisti remiantis CK 6.653 straipsnio 4 ir 6 dalimis, 6.684 straipsnio 4 dalimi bei 6.685 straipsnio 2 dalimi. Taigi, darbų kaina nėra esminė rangos sutarties sąlyga. Todėl tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė įsipareigojo už atliktus rangos darbus ne atsilyginti pinigais, o nebeteikti skundų dėl IĮ (duomenys neskelbtini) veiklos, neturi reikšmės – ši sutartis vis tiek gali būti kvalifikuojama kaip rangos sutartis ir ją reglamentuoja CK normos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius.

40. Rangos sutartis yra konsensualinė sutartis, t. y. tokiai sutarčiai sudaryti pakanka šalių susitarimo ir jis laikomas sudarytu nuo šalių susitarimo dėl esminių sandorio sąlygų momento (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013). Taip pat paminėtina, kad viena iš esminių rangos sutarties sąlygų yra darbų atlikimo termino numatymas (CK 6.652 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto rangos sutartis yra dvišalė sutartis, nes sutartis yra sudaroma abiejų šalių suderinta valia ir sutartimi yra nustatomos priešpriešinės pareigos abiem šalims. CK 6.661 straipsnio 1 dalis nustato, jog rangovas turi teisę nepradėti darbų arba sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų (neperduoda medžiagų, įrengimų, dokumentų ir kt.) arba kliudo rangovui vykdyti sutartį, arba yra kitų aplinkybių, akivaizdžiai patvirtinančių, kad užsakovas savo pareigų laiku neįvykdys (šio kodekso 6.219 straipsnis). CK 6.661 straipsnio 2 dalis nustato, jog jeigu rangos sutartis nenustato ko kita, rangovas, esant šio straipsnio 1 dalyje numatytoms aplinkybėms, turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. CK 6.219 straipsnyje nustatyta, jog šalis gali nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių ji gali numanyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės. Priešpriešinių pareigų egzistavimas tarp rangos sutarties šalių taip pat yra pabrėžtas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pažymint, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021).

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė atsakovui dėl kitų 2020 m. sausio 17 d. susitarimu prisiimtų įsipareigojimų – aprūpinimo vandeniu pretenzijų nereiškė. Priešingai, pavyzdžiui, apeliaciniame skunde nurodė, jog susitarimas buvo sudarytas dėl šulinio išvalymo, o ne dėl vandens atvežimo. Kita vertus, matyti, jog atsakovas pagal susitarimą jau 2020 m. sausio 22 d. atvežė 100 l vandens, taigi atsakovas bent jau dalį susitarimo sąlygų pradėjo vykdyti ir dėl to ginčo nekyla. Vis dėlto ieškovė jau 2020 m. sausio 29 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją dėl atsakovo audinių fermos, t. y. dėl IĮ (duomenys neskelbtini) priklausančios žvėrelių fermos ūkinės veiklos vykdymo, nurodydama, kad daugelį metų į melioracijos šulinį yra leidžiamos srutos, nors vėliau kompetentingų institucijų buvo nustatyta, kad šis skundas eilinį kartą nėra pagrįstas. Šiuo atveju ypatingai pažymėtina, kad ieškovė kreipdamasi dėl IĮ (duomenys neskelbtini) priklausančios žvėrelių fermos ūkinės veiklos nurodė ne kokį nors naują tariamai padarytą ar daromą pažeidimą, kuris, pavyzdžiui, išaiškėjo jau po 2020 m. sausio 17 d. sudaryto susitarimo, o tokį, dėl kurio jau, kaip pati ieškovė nurodo, daugelį metų tarp šalių kildavo nesutarimų, kuriuos siekiant išspręsti ir buvo pasirašytas 2020 m. sausio 17 d. susitarimas. Vertinant tai, akivaizdu, kad ieškovė jau nuo 2020 m. sausio 29 d., t. y. net nesuėjus šalių 2020 m. sausio 17 d. susitarime atsakovui numatytam darbų atlikimo terminui – 2020 m. balandžio 1 d., nevykdė savo priešpriešinių pareigų pagal šį susitarimą. Pažymėtina ir tai, kad, pagal byloje esančius duomenis, ieškovė IĮ (duomenys neskelbtini) veiklą dar kartą skundė 2021 m. vasario 15 d. Darytina išvada, kad atsakovas visiškai teisėtai ir pagrįstai turėjo teisę nepradėti darbų, taip pat atsisakyti sutarties ar nutraukti sutartį (CK 6.219, 6.661 straipsniai), todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą vykdyti susitarimą.

42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu išaiškinus šalių susitarimo sąlygas, darytina išvada, kad pagal šalių susitarimą šalims apskritai negalėjo atsirasti teisės ir pareigos iki nustatyto prievolės įvykdymo termino, kadangi neįvyko jame numatytos sąlygos (CK 1.66 straipsnis).

43. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sutartinės atsakomybės atveju turi būti nustatytos sutartinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-403/2024). Nagrinėjamu atveju, nenustačius atsakovo neteisėto veiksmų dėl šalių 2020 m. sausio 17 d. susitarimo nevykdymo nėra pagrindo spręsti dėl kitų sutartinės atsakomybės sąlygų ir žalos atlyginimo ieškovei priteisimo. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas ne už bet kokio sandorio nevykdymą, o tik įstatymuose numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

44. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

45. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės laikytinas teisėtu.

Dėl bylos procesinės baigties

46. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ši teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

48. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

49. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, laikytina, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas, pagal CPK 93 straipsnį, priimamas atsakovo naudai. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą parengiant ir teismui pateikiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas ir ši suma priteistina iš ieškovės atsakovui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. B. atsakovui A. B. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinė instancijos teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.