Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TRADINTEK“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninei Santaros klinikoms dėl perkančiosios organizacijos sprendimo dalies panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „SPEKTRAMED“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Siekdama užtikrinti ieškinio reikalavimą, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bylos išnagrinėjimo ir būsimo teismo sprendimo įsiteisėjimo, uždrausti perkančiajai organizacijai sudaryti viešojo pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimu, UAB „SPEKTRAMED“ (toliau – ir laimėjusi tiekėja).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Atskirasis skundas paduotas dėl Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. spalio 8 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

15. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024 21, 22 punktai).

18. Sprendžiant klausimą dėl su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų priėmimo pažymėtina, kad naujais įrodymais atsakovė siekia pagrįsti atskirajame skunde nurodomą poziciją ir skundžiamos nutarties neteisėtumą ir (ar) nepagrįstumą. Atsakovės pateikti įrodymai yra susiję su atskirajame skunde dėstomais argumentais ir byloje nagrinėjamu procesiniu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl tokių įrodymų priėmimas gali turėti įtakos sprendžiant kilusį ginčą. Be to, iš bylos nagrinėjimo eigos matyti, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimta apie tai nepranešus atsakovei ir nesudarius jai galimybės pateikti įrodymus klausimą sprendžiant pirmosios instancijos teisme. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė argumentus, susijusius, be kita ko, su pateiktais naujais įrodymais, ir išdėstė savo poziciją dėl šiais dokumentais įrodinėjamų aplinkybių, kartu pateikdama naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių bei įvertinęs, kad šiuo atveju naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šalių pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

19. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama, nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 338 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį, atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per 14 dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos.

20. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

21. 2024 m. lapkričio 4 d. atsakovė (apeliantė) pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jau pateikus atskirąjį skundą susiklostė iki tol nežinomos ir nenumatytos aplinkybės – 2024 m. spalio 28 d. sugedo Radiologijos skyriaus kompiuterinis tomografas LightSpeed VCT (serijinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam pakeisti yra vykdomas viešasis pirkimas. Kartu su minėtais paaiškinimais atsakovė pateikė ir nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus: 2024 m. spalio 28 d. Prietaiso defektinį aktą, 2023 m. sausio 13 d. medicinos prietaisų remonto paslaugų teikimo sutartį, 2024 m. spalio 30 d. Prietaiso defektinį aktą.

22. 2024 m. lapkričio 6 d. ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė savo argumentus dėl atsakovės 2024 m. lapkričio 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų argumentų. Be to, kartu su minėtais paaiškinimais ieškovė pateikė viešojo pirkimo antroje dalyje 2024 m. spalio 9 d. sudarytą sutartį.

23. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek apeliantė, tiek ieškovė rašytinius paaiškinimus į bylą pateikė jau pasibaigus atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą padavimo terminams, nors šiems terminams pasibaigus, papildyti ar tikslinti atskirąjį skundą (atsiliepimą į atskirąjį skundą) paprastai yra draudžiama (žr. šios nutarties 20 punktą). Kita vertus, atsižvelgiant į pateiktų paaiškinimų turinį, matyti, kad šalys nurodo naujas aplinkybes ir pateikia jas patvirtinančius naujus įrodymus, kurie atsirado jau po atskirojo skundo (atsiliepimo į atskirąjį skundą) pateikimo ir nebuvo žinomi procesinių dokumentų pateikimo metu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, priima šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus ir vertina tik tas juose nurodytas aplinkybes, kurios atsirado naujai ir nebuvo žinomos atskirojo skundo (atsiliepimo į atskirąjį skundą) teikimo metu bei yra svarbios ginčo byloje sprendžiamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo (CPK 42, 323, 338 straipsniai). Kitos juose nurodytos aplinkybės, kuriomis siekiama išplėsti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus bei nėra susijusios su aplinkybėms, kurios atsirado jau po atskirojo skundo ir (ar) atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo, nėra vertinamos.

24. Taip pat apeliacinės instancijos teismas priima kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktus tiek apeliantės, tiek ieškovės pateiktus naujus rašytinius įrodymus (2024 m. spalio 28 d. Prietaiso defektinį aktą, 2023 m. sausio 13 d. medicinos prietaisų remonto paslaugų teikimo sutartį, 2024 m. spalio 30 d. Prietaiso defektinį aktą; viešojo pirkimo antroje dalyje 2024 m. spalio 9 d. sudarytą sutartį), kadangi minėti įrodymai siejami su aplinkybėmis, kurios atsirado jau po atskirojo skundo (atsiliepimo į atskirąjį skundą) pateikimo, ir jie pagrindžia šalių paaiškinimuose nurodytas naujas aplinkybes, susijusias su nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos (ne)taikymo būtinybės (CPK 314 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose

25. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

26. CPK 423⁷ straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. Pagal minėto straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Be CPK nurodytų kitų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo bylose gali būti taikoma: 1) viešojo pirkimo arba koncesijos suteikimo konkurso procedūrų sustabdymas; 2) įpareigojimas perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui nesudaryti viešojo pirkimo sutarties; 3) įpareigojimas koncesiją suteikiančiajai institucijai nesudaryti koncesijų sutarties; 4) perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto arba koncesiją suteikiančiosios institucijos priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymas; 5) su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas arba su koncesininku sudarytos koncesijų sutarties vykdymo sustabdymas (CPK 423⁷ straipsnio 2 dalis).

27. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslas yra iš esmės tapatus tiek bylose, nagrinėjamose pagal bendrąsias CPK nustatytas taisykles, tiek specialių kategorijų (įskaitant viešųjų pirkimų) bylose – laikinai apsaugoti ieškovo interesus ir užtikrinti būsimo teismo sprendimo byloje įvykdymo galimybę (CPK 144, 145 straipsniai). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kiekvienu atveju sprendžiama pagal konkrečios bylos duomenis, patvirtinančius, kad, nesiėmus priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023, 26 punktas; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-916/2023, 51 punktas).

28. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Viešųjų pirkimų bylose, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi vadovautis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016). Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymu viešųjų pirkimų bylose visų pirma siekiama apginti tiekėjų interesus, tačiau tai turi būti derinama su siekiu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp tiekėjų interesų ir viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023, 27 punktas). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014). Jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, jų taikymas neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-349-302/2021, 19 punktas). Taigi kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ir(ar) paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014).

29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Pagal kasacinio teismo praktiką, pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, 32, 38 ir 39 punktai).

30. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nagrinėjamam klausimui taikytinu teisiniu reguliavimu, jo aiškinimo ir taikymo klausimais suformuota teismų praktika, konstatuoja, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą bei nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja, teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso, atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

31. Nagrinėjamu atveju VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos vykdo kompiuterinių tomografų viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu Nr. (duomenys neskelbtini). Viešasis pirkimas susidėjo iš dviejų dalių, kuriose perkančioji organizacija siekė įsigyti du skirtingus kompiuterinius tomografus: pirmoji viešojo pirkimo dalis – identifikacija pagal Techninės specifikacijos kodą (duomenys neskelbtini) ir antroji viešojo pirkimo dalis – identifikacija pagal Techninės specifikacijos kodą (duomenys neskelbtini). Ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo viešojo pirkimo dėl kompiuterinių tomografų įsigijimo pirmojoje dalyje. Šiam reikalavimui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bylos išnagrinėjimo ir būsimo teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti perkančiajai organizacijai sudaryti viešojo pirkimo sutartį su laimėjusia tiekėja. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad egzistuoja visos sąlygos, reikalingos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, skundžiama nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino.

32. Apeliantė (atsakovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju egzistuoja sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės įsitikinimu, laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos, kadangi: i) ieškovė nepagrindė galimos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui; ii) teismas, vertindamas antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumą ar pasunkėjimą, turėjo vadovautis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu.

33. Įvertinus atskirojo skundo argumentus ir tai, kad aplinkybė dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo nėra ginčijama, plačiau dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nėra pasisakoma. Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-159-464/2017; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020).

34. Apeliacinės instancijos teismas vertins, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad ieškovė pagrindė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą bei, ar teismas teisingai nutarė, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nagrinėjamu atveju nepažeis viešojo intereso, atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

35. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas sprendžiamas išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Tai, ar kyla reali grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti, privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (šiuo atveju – ieškovė) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1315-464/2021; 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-467/2022, 21 punktas).

36. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą, konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali užkirsti kelią ieškovei efektyviai ir veiksmingai ginti savo interesus, teismo sprendimo vykdymui bei sąžiningai tiekėjų konkurencijai. Be to, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė turės teisę vykdyti tolimesnes procedūras ir sudaryti bei vykdyti galimai neteisėtą pirkimo sutartį. Ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju grįžimas į pradinę iki pažeidimo padarymo buvusią stadiją būtų neįmanomas ar labai apsunkintas, dėl to neišvengiamai kiltų žala.

37. Apeliantė, kvestionuodama minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą, teigia, kad teismas, formaliai vertino ieškovės argumentus dėl neva egzistuojančios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, neatsižvelgė į tai, jog ieškovė nepagrindė galimos grėsmės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su minėta apeliantės pozicija.

38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių argumentus, negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos neuždraustų atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutarties su laimėjusia tiekėja, viešojo pirkimo sutartis su laimėjusia tiekėja galėtų būti sudaryta ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo. Taigi, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir apeliantei, kuri susidurtų su galima dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoja, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl egzistuoja grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Dėl kitų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti

39. Minėta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso, atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (žr. šios nutarties 28 punktą).

40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas pastarojoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

41. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įgaliojimą vykdydama viešąjį pirkimą, siekia įsigyti kompiuterinius tomografus. Iš Techninės specifikacijos priedo matyti, kad numatyta kompiuterinio tomografo paskirtis: viso žmogaus kūno tyrimams, insulto diagnostikai, širdies ir kraujagyslių tyrimams su EKG sinchronizacija. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog egzistuoja viešas interesas ypatingos skubos tvarka tęsti viešąjį pirkimą.

42. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje formaliai vertino ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių klaidingai nurodomas reikšmingas ginčo nagrinėjimui aplinkybes neva laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeistų viešojo intereso ir apskritai nesukeltų žalos nei perkančiajai organizacijai, nei tretiesiems asmenims. Apeliantės vertinimu, nepanaikinus pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir neįsigijus medicininės įrangos, būtų pažeista pacientų teisė gauti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas. Be to, neigiamos pasekmės viršytų jų naudą, nes atsakovė prarastų 2024 m. paskirtas valstybės biudžeto lėšas ir patirtų 661 157,03 Eur nuostolį, o tai pažeistų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus bei viešąjį interesą.

43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei remdamasis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, nutaria, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė tokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog šiuo atveju viešasis interesas pagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymą.

44. Pirma, apeliacinis teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ginčijamas pirkimas vykdomas siekiant užtikrinti vieną iš reikšmingiausių visuomenės vertybių – asmenų sveikatos apsaugą. Vis dėlto, kaip matyti iš pirmiau aptartos teismų praktikos, tokios aplinkybės pačios savaime nesudaro pagrindo, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, suteikti prioritetą viešajam interesui, susijusiam su pirkimo objektu (žr. šios nutarties 28–29 punktus).

45. Ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti duomenys leidžia teigti, kad atsakovė turi kelis kompiuterinės tomografijos aparatus: 2021 m. turėjo ir eksploatavo 7 kompiuterinius tomografus, kurių du seniausi buvo pagaminti 2007 m., o naujausias – 2020 m., vieną kompiuterinės tomografijos aparatą nusipirko pagal sudarytą 2022 m. gruodžio 15 d. viešojo pirkimo sutartį. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad toks kiekis kompiuterinių tomografų nėra pakankamas, ar, jog negalėjimas nedelsiant sudaryti viešojo pirkimo sutarties kaip nors sutrikdytų sveikatos priežiūros ar gydymo paslaugų teikimą pacientams, ar turėtų ženkliai neigiamos įtakos atsakovei ir jos pacientams. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, pirkimas byloje paskelbtas 2024 m. birželio 19 d., o Prekių pirkimo–pardavimo sutarties specialiųjų sąlygų 4.1 papunktis numatė, kad: „Tiekėjas Prekes (visą Prekių kiekį) įsipareigoja Gavėjui pristatyti, surinkti/sumontuoti, instaliuoti, suderinti, atlikti kokybės kontrolės priėmimo bandymus, apmokyti naudotis Prekėmis personalą, išvežti po instaliavimo likusias medžiagas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo dienos <...>“; sutartis laikoma sudaryta, kai (pirma) ją pasirašo visos šalys, ir (antra) pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas (Prekių pirkimo–pardavimo sutarties specialiųjų sąlygų 10.1 papunktis). Atsakovei pirkimo sutartyje nustačius pakankamai ilgą terminą prekei pristatyti, nėra pagrindo manyti, kad atsakovė vykdomą pirkimą vertino kaip itin skubų ir neatidėliotiną.

46. Be to, nors atsakovė nurodė, kad 2024 m. spalio 28 d. sugedo Radiologijos skyriaus kompiuterinis tomografas, dėl ko reikia perskirstyti pacientų srautus, perdaryti radiologų darbo grafikus ir kt., o tyrimų perkėlimas į kitus kompiuterinės tomografijos prietaisus prailgins pacientų ištyrimo laiką, savalaikės diagnozės nustatymą ir pavėlins atitinkamą gydymą, vis dėl to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė 2024 m. spalio 9 d. įsigijo dar vieną naują kompiuterinės tomografijos aparatą pagal viešojo pirkimo antrąją dalį (procesinio dokumento registracijos Nr. DOK-4391) ir yra pradėta perkančiosios organizacijos įsigyto naujo kompiuterinio tomografo pristatymo procedūra. Taigi, perkančiajai organizacijai turėtų būti pristatytas vienas iš dviejų viešajame pirkime perkamų kompiuterinių tomografų, todėl jeigu atsakovė šiuo metu dėl sugedusio Radiologijos skyriaus kompiuterinio tomografo patiria tam tikrų sunkumų, ši situacija turėtų būti išspręsta pastačius naują kompiuterinį tomografą pagal jau sudarytą 2024 m. spalio 9 d. viešojo pirkimo sutartį antroje dalyje. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja itin skubus poreikis sudaryti viešojo pirkimo sutartį su laimėjusia tiekėja. Juolab kad, net ir panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, perkančioji organizacija su laimėjusia tiekėja sudarytų sutartį ir naujas kompiuterinis tomografas pagal sudarytą sutartį būtų pristatytas ir įdiegtas vėliau negu pagal jau vykdomą 2024 m. spalio 9 d. sutartį viešojo pirkimo antrojoje dalyje.

47. Antra, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nepatvirtina, kad būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei galėtų kilti grėsmė prarasti jos vykdomam projektui skirtą finansavimą.

48. Bylos duomenimis nustatyta, kad viešojo pirkimo metu įsigyjama įranga yra perkama atsakovei įgyvendinant investicijų projektą „Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medicinos technikos ir technologijų atnaujinimas“, finansuojamą valstybės biudžeto lėšomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 109 „Dėl 2024 metų valstybės biudžeto asignavimų ir valstybės investicijų 2024-2025 metų programoje numatytų lėšų paskirstymo“ paskirstė valstybės investicijų 2024–2025 metų programoje numatytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas. Iš minėto nutarimo 2 priedo 20.1 papunkčio matyti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai už investicinį projektą „Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medicinos technikos ir technologijų atnaujinimas“, kurio įgyvendinimo terminas 2009–2025 m., iš Lietuvos Respublikos 2024 m. valstybės biudžeto skirta 3 855 tūkst. Eur, iš Lietuvos Respublikos 2025 m. valstybės biudžeto skirta 1 909 tūkst. Eur (TAR, 2024 m. vasario 7 d., Nr. 2024-02270). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2024 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. V-218 „Dėl investicinių lėšų, skirtų viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medicinos technikos ir technologijų atnaujinimo investicijų projektui 2024 metais, panaudojimo“ paskyrė atsakovei 3 855 tūkst. Eur investicinių valstybės biudžeto lėšų investicijų projektui „Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medicinos technikos ir technologijų atnaujinimas“ 2024 metais įgyvendinti. 2024 m. balandžio 17 d. atsakovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, pateikdama patikslintą investicinio projekto „Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medicinos technikos ir technologijų atnaujinimas“ sąrašą, kuriame išdėstyti tam tikri koregavimai. Minėtame rašte pažymėta, kad: „2024 m. pirkimų sąraše esančios brangios įrangos pristatymo terminas svyruoja apie 6 mėn. Įvertinus tai, kad dar nėra patvirtintas Santaros klinikų pateiktas planuojamos įsigyti medicininės įrangos sąrašas, po jo dar turės būti tvirtinamas pirkimų planas, o taip pat įvertinus viešųjų pirkimų procedūras (apie 3 mėn.) bei tai, kad įranga turi būti instaliuota ir sąskaitos faktūros bei priėmimo perdavimo aktai pateikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai gruodžio mėn. pradžioje, kyla didelė rizika, kad būtent brangios įrangos nepavyks laiku nupirkti bei galimai bus neinvestuotos 2024 m. skirtos investicinės lėšos <...>.“

49. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Investicijų departamentas 2024 m. balandžio 26 d. informavo, kad pritarė investicijų projekto „Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medicinos technikos ir technologijų atnaujinimas“ 2023–2025 m. numatomų investicijų sąrašui ir pritarė Projekto 2024 m. investicijų sąrašui, o 2025 m. planuojamos įsigyti įrangos, esančios investicijų sąraše, vertinimą ir tikslinimą atidėti vėlesniam laikui (metų eigoje). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, būdamas asignavimų valdytojas, paskirstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 109 patvirtintoje valstybės biudžeto asignavimų ir valstybės investicijų 2024-2025 metų programoje numatytą skirti finansavimą atsakovės vykdomam projektui, tačiau numatytas finansavimas (2024 m. iš valstybės biudžeto skirta 3 855 tūkst. Eur, 2025 m. – 1 909 tūkst. Eur), atsižvelgiant į atsakovės 2024 m. balandžio 17 d. rašte išdėstytus kriterijus buvo pakoreguotas.

50. Be to, kaip matyti iš byloje kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymų 2023 m. kovo 21 d. Nr. V-353, 2023 m. spalio 30 d. Nr. V-1120 investicinio projekto įgyvendinimo metu skirtas finansavimas būdavo ne kartą keistas. Nagrinėjamu atveju atsakovė, numatydama, kad įrangos nepavyks laiku nupirkti bei galimai bus neinvestuotos 2024 m. skirtos investicinės lėšos, gali pakartotinai kreiptis dėl projekto įgyvendinimo grafiko koregavimo, atitinkamai lėšų panaudojimą numatant 2025 m. Tokia galimybė yra numatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 478 (aktuali redakcija nuo 2019 m. birželio 8 d.) patvirtintų Valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės taisyklių 25⁵.2 papunktyje, numatančiame, kad Vyriausybės patvirtintas investicijų projekto (investicijų projekto įgyvendinimo programos) įgyvendinimo terminas gali būti ilginamas, jeigu įgyvendinant investicijų projektą (investicijų projekto įgyvendinimo programą) susiklostė aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti nustatant įgyvendinimo terminus, tarp jų ir dėl to, kad ne dėl perkančiosios organizacijos kaltės neįvyksta viešasis pirkimas arba užsitęsia viešojo pirkimo procedūros. Atsakovė nenurodė duomenų, kad tuo atveju, jeigu dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių projektas nebūtų įvykdytas per nustatytą terminą, atsakovė negalėtų siekti, jog investicinės lėšos, skirtos 2024 m., negalėtų būti perkeliamos į 2025 m.

51. Prekių pirkimo-pardavimo sutarties specialiųjų sąlygų 5.5 papunktis numato, kad pirkėjas atsiskaito su tiekėju ne vėliau kaip per vėliau kaip per 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros ar lygiaverčio dokumento gavimo dienos bei gavėjui pateikus Sveikatos apsaugos srities investicijų projektų (investicijų projektų įgyvendinimo programų) planavimo, finansavimo, įgyvendinimo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-1081 „Dėl sveikatos apsaugos srities investicijų projektų (investicijų projektų įgyvendinimo programų) planavimo, finansavimo, įgyvendinimo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (aktuali redakcija) 5 priede nustatytos formos finansavimo prašymą (paraišką) gauti valstybės biudžeto lėšų, skirtų valstybės investicijų programoje numatytiems investicijų projektams finansuoti, nes pirkėjas mokėjimus atlieka tik gavęs investicines valstybės biudžeto lėšas, o mokėjimo prašymų pateikimui, jų patikrinimui ir kitų procedūrų atlikimui būtinos laiko sąnaudos. Apmokėjimo sąlygos: įvykdžius visus sutartinius įsipareigojimus, sumokama visa Sutarties kaina; PVM sąskaita išrašoma, kai yra pasirašomas Prekių instaliavimo ir patikrinimo aktas (nenustatoma, jog Prekės funkcionuoja netinkamai). Esant nurodytoms aplinkybės, pritartina ieškovės pozicijai, kad šiuo atveju viešojo pirkimo sutarties įvykdymas ir skirto finansavimo panaudojimas per likusį 2024 m. laikotarpį jau yra praktiškai nebeįmanomas, nes, atsižvelgus į viešosios sutarties įvykdymui numatytą 3 mėnesių terminą (Prekių pirkimo–pardavimo sutarties specialiųjų sąlygų 4.1 papunktis) bei apmokėjimui numatomą laikotarpį (Prekių pirkimo–pardavimo sutarties specialiųjų sąlygų 5.5 papunktis), mokėjimas pagal sudarytą sutartį būtų atliktas jau 2025 m. Tokios aplinkybės apskritai paneigia atsakovės argumentus dėl galimybės panaudoti 2024 m. viešajam pirkimui skirtą finansavimą.

52. Apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad apeliantė neįrodė, jog nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi ypatinga situacija, dėl kurios laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas ir reikalauja skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl viešojo pirkimo objekto (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, savaime nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, jog viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu.

53. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, jog perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, kad pirkimo laimėtojais būtų pripažinti geriausiai pirkimo dokumentuose apibrėžtus poreikius atitinkantys pasiūlymai, jog viešojo pirkimo metu naudojamos valstybės lėšos būtų panaudotos racionaliai ir efektyviai, o perkančioji organizacija nepatirtų papildomų išlaidų, kurios galėtų atsirasti, jei perkančiajai organizacijai dėl jos neteisėtų veiksmų būtų pritaikytos alternatyvios sankcijos ar būtų pareikštas reikalavimas atlyginti tiekėjui žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje e2-625-516/2022; 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-813-912/2023).

54. Atsižvelgiant į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis), į tai, kad apeliantė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo ir (ar) neteisėtumo, daroma išvada, kad draudimas perkančiajai organizacijai sudaryti viešojo pirkimo sutartį atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus.

Dėl procesinės bylos baigties

55. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

56. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.