- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- e2-1253-867/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Ieškovas
- M. A.
- Atsakovas
- A. A.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą, teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo: nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokos metu įgytą pavardę, nepilnamečių vaikų T. A., gimusio (duomenys neskelbtini), B. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja ir iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisiant nuo 2020-12-01 iki vaikų pilnametystės, priteistas lėšas kas metai indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paršo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovo sumokėti įnašai MB „Mano forma“ atitenka atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis, nepriteisiant jai piniginės kompensacijos už šiuos įnašus. Taip pat prašo nustatyti atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką pagal jos pateiktą siūlymą.
Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad jų santuoka iširo dėl skirtingų charakterių, pomėgių bei požiūrių į gyvenimą, jie negali gyventi kartu, todėl mano, kad abu yra kalti dėl santuokos iširimo. Nurodo, kad jau daugiau nei du metus kartu negyvena bendro sutuoktinių gyvenimo, gyvena atskirai, o vaikai gyvena su ja. Mano, kad nėra galimybių išsaugoti jų santuoką. Prašo sprendime nenurodyti konkrečių faktų dėl santuokos iširimo. Iki santuokos sudarymo buvo sudaryta vedybų sutartis, kurioje buvo aptartas viso turto teisinis rėžimas, tačiau nebuvo aptartas klausimas dėl santuokos metu įsteigtų įmonių pasidalinimo. Nurodo, kad vaikai gyvena su ja ir yra prisirišę prie jos, todėl vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, o iš atsakovo priteisti vaikams išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį. Ji kreditorinių įsipareigojimų neturi.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsiliepimo pateikimo dienai šalys neturi bendrų dalintinų prievolių, kurių modifikavimui būtų reikalingas kreditoriaus sutikimas. Tarp banko ir atsakovo 2010-07-07 buvo sudaryta kredito sutartis ir ši sutartis sudaryta iki santuokos sudarymo, todėl prievolės kylančios iš šios sutarties tarp šalių nėra dalintinos.
Byloje gauta išvada, kurioje nurodyta, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena jos motinai priklausančiame name, kur ieškovei ir vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Ieškovės teigimu ji nekliudo atsakovui bendrauti su vaikais, tik karantinui esant ji neleidžia atsakovui atvykti į jų gyvenamąją vietą, nes jie gyvena pas jos senyvo amžiaus mamą, tačiau atsakovui leidžia vaikus pasiimti. Pasak ieškovės vaikai nori bendrauti su tėvu ir jį myli. Atsakovas telefonu specialistams nurodė, kad jis teikia reguliariai vaikams išlaikymą kas mėnesį mokėdamas po 400,00 Eur ir bendrauja su vaikais. Išvadoje nurodyta, kad neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau mano, kad vaikų ir tėvo bendravimo tvarka galėtų būti platesnė, nes ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra per siaura. Mano, kad prašoma priteisti išlaikymo suma galėtų būti pakankama kasdienių vaikų poreikių tenkinimui.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžių metu nurodė, kad palaiko patikslintą ieškinį ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad su atsakovu kartu negyvena daugiau kaip du metus. Mano, kad santuoka iširo dėl nuolatinių barnių ir nesutarimų. Paaiškino, kad ji skatina vaikus bendrauti su tėvu, tačiau nori, kad būtų nustatytas konkretus vaikų ir atsakovo bendravimas. Paaiškino, kad vyresnysis jų sūnus yra alergiškas dulkių erkutėms, todėl reikia pasirūpinti priemonėmis miegojimui. Visi vaikai šiuo metu lanko ugdymo įstaigas. Šiuo metu jos pajamos atskaičius mokesčius yra apie 811,00 Eur, o šį mėnesį 870,00 Eur bei gauna 333,00 Eur iš valstybės vaiko pinigų. Gyvena jos mamai priklausančiame name ir prisideda prie šio turto išlaikymo. Santuokos metu jokio nekilnojamojo turto ar kito registruotino turto neįgijo, asmeninių ar bendrų kreditorių neturi. Nurodė, kad atsakovas šiuo metu teikia vaikams išlaikymą po 400,00 Eur bendrai visiems trims vaikams. Jos paskaičiavimu vyriausiam sūnui reikia apie 490,00 Eur per mėnesį išlaikymui, viduriniam sūnui 432,00 Eur, o mažiausiam 391,00 Eur per mėnesį. Turi automobilį, kuris įgytas jau gyvenant atskirai, be to yra sudarę povedybinę sutartį, pagal kurią visas turtas įgytas yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė. Paaiškino, kad patiriami komunaliniai patarnavimai išeina mažiau nei lentelėje nurodyta, nes lentelėje nurodyti paskaičiavimai į ateitį, nes ketina pirkti butą. Šiai dienai mokesčius už būstą moka kartu su mama, elektrą ir internetą nuskaičiuoja nuo jos mamos sąskaitos, kuras - malkos, vanduo - iš šulinio, atliekos kainuoja, po 20,00 Eur per mėnesį žmogui. Nurodo, kad ji pardavė butą ir tuos pinigus paskolino atsakovo įmonei, sutartis baigiasi už 6 mėn., todėl po to planuoja už tuos pinigus pirkti butą, dėl to ir tie komunalinių paskaičiavimai ir yra didesni. Prašo atsakovo sumokėtus įnašus MB „Mano forma“ palikti atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis ir kompensacijos nereikalauja.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka santuoką nutraukti, nenurodant konkrečių faktų dėl santuokos iširimo, dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra ginčo. Iš esmės sutinka ir dėl bendravimo tvarkos, tačiau jį labiau tenkintų laisvos formos bendravimo tvarka. Sutinka dėl MB „Mano forma“ įnašų, kad jie atitektų jam asmeninės nuosavybės teise. Paaiškino, kad jis neturi galimybių pasiimti visų vaikų su nakvyne pas save, nes gyvena ne savo bute. Nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Paaiškino, kad jis yra įmonės direktorius, per mėnesį jo pajamos už gegužės mėnesį sudarė 750,00 Eur atskaičius mokesčius, o vasarą gal šiek tiek kils. Dėl išlaikymo dydžio nesutinka vien dėl sunkios finansinės padėties. Turi aukštąjį išsilavinimą. Pajamos mažos dėl karantino, turi komercines patalpas, o kitas nekilnojamasis turtas yra banko ir bankui moka 600,00 Eur per mėnesį, tas turtas yra išnuomotas ir už nuomą gauną 600,00 Eur, o jis pats gyvena tėvo bute. Turi įmonės automobilį. Galėtų kiekvienam vaikui skirti po 150,00 Eur išlaikymą per mėnesį, nes turi dar vieną išlaikytinį 16 metų vaiką, kuriam taip pat teikia išlaikymą. Jo įmonė prekiauja darbužiais ir avalyne. Neturi pastovaus darbo grafiko, todėl norėtų laisvesnės jo ir vaikų bendravimo tvarkos. Karantino metu neprekiavo internetu. Dėl pirmojo sūnaus išlaikymo yra pasirašęs notarinę sutartį ir moka po 150,00 Eur. Butą išlaiko jo tėvai. Planuoja parduoti namą, arba per verslą grąžinti skolas. Paskolos likutis bankui šiai dienai yra apie 85 000,00 Eur. Dar įmonė turi skolų.
Išvadą teikianti institucija byloje teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės prašoma tvarka yra siaura, nes trūksta aptarimo kaip bus praleidžiamos metų šventės ar atostogos, o dėl bendravimo savaitgaliais tvarka yra tinkama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys santuokoje susilaukė trijų vaikų: T. A., gimusio (duomenys neskelbtini), B. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. A., gimusio (duomenys neskelbtini). Iš gimimo liudijimo nustatyta, kad A. A. turi dar vieną nepilnametį sūnų M. A., gimusį (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad A. A. santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad M. A. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis M. A. vardu yra įregistruota transporto priemonė Š. O., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o A. A. vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Iš vedybų sutarčių registro duomenų nustatyta, kad tarp M. A. (buvusi pavardė iki santuokos sudarymo - (duomenys neskelbtini)) ir A. A. (duomenys neskelbtini) sudaryta vedybų sutartis (ikivedybinė), kuria šalys aptarė viso turto (nekilnojamojo, kilnojamojo, piniginių indėlių bankuose ir kitose kredito įstaigose, finansinių įsipareigojimų) teisinį rėžimą, t. y. susitarė dėl visiško atskirumo teisinio rėžimo. Iš 2020-12-23 ir 2021-01-29 darbo sutarčių ir atsiskaitymo lapelių nustatyta, kad M. A. dirba (duomenys neskelbtini), administratorės ir reginių organizatorės pareigose, jos gaunamas darbo užmokestis 2021 m. vasario mėnesį sudarė 811,83 Eur, 2021 m. kovo mėnesį sudarė 871,99 Eur, o 2021 m. gegužės mėnesį sudarė 941,39 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad per mėnesį gauna 333,00 Eur dydžio išmoką vaikams, kurią skiria valstybė. Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad A. A. vardu yra įregistruota (duomenys neskelbtini), kurios vadovas yra atsakovas. Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad A. A. vardu yra įregistruota negyvenamoji patalpa – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 144 000,00 Eur; patalpa – butas, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 179 000,00 Eur, ir 419/949 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 61 100,00 Eur, ir kurių įsigijimui 2010-07-07 AB SEB bankas suteikė 130 329,00 Eur kreditą (kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2035-07-05. 2010-07-07 kredito sutartyje nurodyta, kad būsto su 419/949 žemės sklypo dalimi, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 191 149,21 Eur (660 000,00 Lt). Iš 2021-01-01 nekilnojamojo turto nuomos sutarties nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra išnuomotas trečiajam asmeniui už 610,00 Eur. Iš 2020-02-20 mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) pažymos nustatyta, kad A. A. atlyginimas laikotarpiu nuo 2020-02-01 iki 2021-01-31 sudarė 5 463,00 Eur, t. y. 455,25 Eur per mėnesį, teismo posėdžio metu A. A. nurodė, kad jo pajamos per mėnesį sudaro apie 650,00 Eur. Iš M. A. pateiktų vaikų poreikių lentelių nustatyta, kad T. A. išlaikymui per mėnesį reikia 494,12 Eur, B. A. išlaikymui per mėnesį reikia 432,11 Eur, A. A. išlaikymui per mėnesį reikia 391,23 Eur.
Dėl santuokos nutraukimo
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalaujama iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu.
CK 3.63 straipsnis numato, kad abiejų sutuoktinių prašymu, teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.
Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo.
Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Kaip matyti iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių ir ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų šalys jau du metus gyvena skyrium ir nesiekė santuokos išsaugoti, o tai patvirtina abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, nes jie nevykdė abipusės prievolės būti pakantiems ir lojaliems vienas kitam. Laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51-3.54 straipsniai).
Dėl pavardės po santuokos nutraukimo
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė neprašė sugrąžinti jai iki santuokos sudarymo turėtą pavardę, todėl atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės: atsakovui jo prigimtinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“, o ieškovei santuokos metu įgyta pavardė „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl tarpusavio išlaikymo
Nustačius, kad šalys yra sveikos, darbingo amžiaus, priteisti išlaikymą vienas iš kito neprašo, todėl išlaikymas šalims nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, institucijos teikiančios byloje pateiktos išvados ir šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai T. A., B. A. ir A. A., šalims pradėjus gyventi skyriumi, liko gyventi su ieškove, kur vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos. Įvertinus tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tai, kad byloje nenustatyta duomenų trukdančių nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina, atsižvelgiant į institucijos teikiančios byloje išvadą, į vaikų amžių, darytina išvada, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su vaikų motina, tai yra ieškove (CK 2.14 straipsnis, 3.168 straipsnis).
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
Nagrinėjamu atveju iš teismo posėdžio metu ieškovės ir atsakovo duotų paaiškinimų nustatyta, kad byloje ginčo dėl vaikų bendravimo su tėvu tvarkos pagal ieškovės pateiktą siūlymą nėra. Ieškovė nurodė, kad ji pati skatina atsakovą bendrauti kuo dažniau su vaikais, tačiau pats atsakovas nelabai rodo noro. Atsakovas iš esmės teismo posėdžio metu neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, tačiau nurodė, kad jis negali visų vaikų pasiimti su nakvyne, nes neturi tam galimybių. Įvertinus tai, kad atsakovas nepareiškė priešieškinio dėl bendravimo tvarkos ir nenurodė kokios konkrečiai jis pageidauja bendravimo tvarkos, todėl teismas plačiau dėl vaikų bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo nepasisako ir nustato, kad atsakovas A. A. su vaikais T. A., B. A. ir A. A. bendrauja pagal ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytą tvarką. Atsakovo teismo posėdžio metu išsakytas noras, kad jo ir vaikų bendravimo tvarka būtų neapibrėžta teismo vertinimu neatitinka šalių vaikų interesų, nes vaikams yra būtinas pastovumas. Be to, esant konkrečiai bendravimo tvarkai abi šalys galės planuoti savo ir vaikų laisvalaikį.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsniai, 11-14 straipsniai ir 18 straipsnis). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).
Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, nuo 2020-12-01 iki vaikų pilnametystės, priteistas lėšas kas metai indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas nurodo, kad dėl sunkios finansinės padėties jis vaikų išlaikymui galėtų skirti po 150,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.
Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, sveikatą, investicijas, išlaikytinių skaičių, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2013-03-28 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-209/2013; 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai: T. A., gimęs (duomenys neskelbtini), yra dešimties metų, B. A., gimęs (duomenys neskelbtini), yra beveik penkerių metų, o A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), yra beveik trijų metų. Kaip nurodė ieškovė visi vaikai lanko ugdymo įstaigas. Ieškovės paaiškinimais taip pat nustatyta, kad T. A. turi alergiją dulkių erkutėms, vaistus alergijai gydyti kompensuoja valstybė, tačiau antialergine patalyne turi pasirūpinti ieškovė, atsakovas teismo posėdžio metu šių aplinkybių neginčijo. Šalims pradėjus gyventi atskirai, jų vaikai liko gyventi su ieškove, kuri imasi užtikrinti visus kasdienius vaikų poreikius, suteikia jiems būstą, maistą ir nuolatinę priežiūrą. Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie šalių turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Ieškovė dirba ir su nepilnamečiais vaikais gyvena pas mamą, iš į bylą pateiktų atsiskaitymo lapelių nustatyta, kad ieškovės atlyginimo vidurkis per mėnesį sudaro 875,07 Eur. Ieškovė neturi įsipareigojimų kreditoriams, jos vardu asmeninės nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto nėra, tačiau yra įregistruota viena transporto priemonė. Atsakovas nurodė, kad jis gyvena jo tėvams priklausančiame bute. Atsakovas yra mažosios bendrijos vadovas, iš atsakovo darbovietės pažymos nustatyta, kad jo atlyginimas laikotarpiu nuo 2020-02-01 iki 2021-01-31 sudarė 5 463,00 Eur, t. y. 455,25 Eur per mėnesį, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jo pajamos per mėnesį 2021 m. gegužės mėnesį sudarė 750,00 Eur. Nustatyta, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto: negyvenamąją patalpą – parduotuvę (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė www.registrucentras.lt duomenimis apie mokestinę vertės paiešką pagal unikalų numerį yra 161 000,00 Eur; butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 184 000,00 Eur ir 419/949 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 29 272,60 Eur. Nustatyta, kad buto su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimui AB SEB bankas atsakovui 2010-07-07 kredito sutartimi suteikė 130 329,00 Eur kreditą. Atsakovas nurodo, kad likusi neišmokėta kredito dalis yra apie 85 000,00 Eur ir jis kas mėnesį moka po 600,00 Eur paskolos įmokas, kredito grąžinimo terminas 2035-07-05. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad kredito įmokas jis dengia iš nuomos sutarties pagrindu gaunamų pajamų, kurios kas mėnesį sudaro 610,00 Eur už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą. Ieškovė daugiau išlaikytinių, išskyrus šalių tris nepilnamečius vaikus, neturi, o atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam kaip tvirtina kas mėnesį jis moka 150,00 Eur išlaikymą.
Nors atsakovas nurodė, kad ieškovės prašomo išlaikymo dydžio jis negali mokėti dėl sunkios finansinės padėties, tačiau teismo vertinimu, tokie atsakovo argumentai yra nepagrįsti, nes įvertinus bylos rašytinę medžiagą, ieškovės bei atsakovo paaiškinimus, darytina išvada, kad yra pagrindas šalių turtines padėtis iš esmės laikyti nelygiavertėmis, todėl teismas yra tos nuomonės, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės, nes atsakovas turi nekilnojamojo turto, tai yra ne tik parduotuvės patalpas, bet ir butą su žemės sklypu, o atsakovė jokio nekilnojamojo turto. Nors atsakovui priklausantis butas su žemės sklypu yra įkeisti bankui, tačiau likusi neišmokėta kredito dalis sudaro tik 40 procentus šio turto vidutinės rinkos vertės, be to, kredito įmokos yra dengiamos iš nuomos sutarties pagrindu gaunamų pajamų, o atsakovui nuosavybės teise taip pat priklauso negyvenama patalpa- parduotuvė (duomenys neskelbtini) mieste, kurios vertė yra didelė. Byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad atsakovas yra sveikas ir darbingo, jauno amžiaus (byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikras netekto darbingumo lygis), teismo posėdžio metu nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą, yra juridinio asmens vadovas, turi parduotuvę ir užsiima prekyba, todėl gali imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Teismo vertinimu atsakovas teismui neatskleidžia realių savo gaunamų pajamų, nes pateiktoje pažymoje atsakovo gaunamos pajamos yra mažesnės, nei teismo posėdžio metu jis nurodė kokias pajamas per mėnesį jis gauna.
Sprendžiant, kokio dydžio išlaikymą priteisti, atsižvelgtina ir į vaikų amžių, jų poreikius, į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į jų elgesį, siekiant uždirbti, gauti didesnes pajamas vaikų išlaikymui. Siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnamečiams vaikams reikalingą, būtiną, protingumo kriterijus atitinkantį teiktiną išlaikymą, atsižvelgtina ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1114, nuo 2021-01-01 minimali mėnesinė alga lygi 642,00 Eur (atskaičius mokesčius būtų 467,00 Eur), taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 233,00 Eur. Tačiau, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Sutiktina, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus vaikų amžių, abiejų tėvų gaunamas pajamas bei turimą turtą, tai, kad šalių nepilnametis sūnus T. A. turi sveikatos problemų (alergiją) ir jam reikalingos papildomos išlaidos, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, teismui yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovės nurodomos vaikų išlaikymui per mėnesį reikalingos išlaidos yra protingos bei atitinka tokio amžiaus vaikų poreikius, todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2020-12-01 iki vaikų pilnametystės, tenkintinas visiškai (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Toks išlaikymas, teismo nuomone, nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaikų poreikių proporcingumo principo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, išklausius išvadą teikiančios institucijos nuomonės dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas mano, kad tokios sumos yra pakankamos išimtinai vaikų poreikiams tenkinti. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis, CK 3.208 straipsnis). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Pažymėta, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Tėvai, turintys galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.
Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis).
Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Dėl turto padalijimo ir prievolių kreditoriui
Teismui, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, privalu išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, spręsdamas reikalavimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, teismas vadovaujasi teisės normų nustatyta veiksmų seka: visų pirma sudaro turto balansą, nustato bendrą sutuoktinių turtą ir asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), nustato turto vertę (CK 3.119 straipsnis), iš bendro ir iš asmeninio turto mokėtinas skolas ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.118 straipsnio 2 ir 3 dalys). Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnis).
Iš vedybų sutarčių registro duomenų nustatyta, kad iki santuokos sudarymo tarp šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta vedybų sutartis (ikivedybinė), kuria šalys aptarė viso turto (nekilnojamojo, kilnojamojo, piniginių indėlių bankuose ir kitose kredito įstaigose, finansinių įsipareigojimų) teisinį rėžimą, t. y. susitarė dėl visiško atskirumo teisinio rėžimo. Atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas (negyvenamoji patalpa – parduotuvė, dalis žemės sklypo su patalpa - butu) ir prievolės pagal 2010-07-07 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įgytos iki santuokos sudarymo, kita dalis nekilnojamojo turto (dalis žemės sklypo su patalpa – butu) įgyta po santuokos sudarymo 2020-12-09 dovanojimo sutarties Nr. 11545 pagrindu, ieškovei priklausantis kilnojamasis turtas (automobilis) įgytas po santuokos sudarymo, todėl 2010-08-30 sudarytos vedybų sutarties 3.1., 4.1., 4.1.2, 4.1.4 punktų pagrindu, laikytinas asmenine kiekvienos iš šalių, kurios vardu šis turtas registruotas ar kuris prisiėmė įsipareigojimus, nuosavybe/asmenine prievole ir nutraukiant santuoką tarp šalių nedalintinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 3.104 straipsnis, ).
Byloje nustatyta, kad šalims, gyvenant santuokoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas dalintinas turtas - (duomenys neskelbtini) įnašai (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 punkto 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo dėl šio turto padalijimo, ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai ir nustatytina, kad po santuokos nutraukimo atsakovo sumokėti įnašai (duomenys neskelbtini) atitenka atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis, nepriteisiant ieškovei piniginės kompensacijos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
2020-11-26 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu M. A. suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, be to, ieškovė 100 procentų buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Teismui pateiktoje 2021-06-04 pažymoje nurodoma, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 796,75 Eur.
Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už ieškinio reikalavimus byloje turėjo būti sumokėtas 237,00 Eur žyminis mokestis, t. y. 75,00 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir išvestinių klausimų išsprendimą ir 162,00 Eur ((200,00 Eur x 3) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) už turtinio pobūdžio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktas, 7 dalis).
Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo valstybei priteistina 796,75 Eur ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų ir 237,00 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp M. A. (buvusi pavardė iki santuokos sudarymo „(duomenys neskelbtini)“), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo atsakovui palikti prigimtinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o ieškovei santuokos metu įgytą pavardę „(duomenys neskelbtini)“.
Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.
Priteisti iš atsakovo A. A. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur (du šimtus eurų) išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui, tai yra T. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), B. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir A. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio pateikimo dienos 2020-12-01 iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę M. A..
Nustatyti atsakovo A. A. bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. A., B. A. ir A. A. tvarką:
1. A. A. bendrauja su vaikais kas pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį paimant visus 3 vaikus iš motinos namų šeštadienį nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžinant vaikus į motinos namus sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val.;
2. Šalių susitarimu A. A. gali bendrauti su vaikais ir kitomis savaitės dienomis nepažeidžiant vaikų mokymosi bei dienos režimo;
3. A. A. kiekvieną kartą apie atvykimą pabendrauti su vaikais arba negalėjimą atvykti nustatytu laiku prieš 24 val. apie tai informuoja ieškovę SMS trumpąja žinute;
4. M. A. ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki 1 punkte nurodytos bendravimo laiko pradžios informuoja A. A. apie vaikų susirgimus ir kitas objektyvias priežastis, dėl kurių vaikai negalėtų nustatytu laiku bendrauti su tėvu.
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovo A. A. sumokėti įnašai MB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka atsakovui A. A., nepriteisiant ieškovei M. A. piniginės kompensacijos.
Priteisti iš atsakovo A. A. 796,75 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 75 ct) ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Priteisti iš atsakovo A. A. 237,00 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.
Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.