- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- 1A-94-795/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37186-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė, Kristina Kakurinė
- Kaltinamasis
- V. J.
- Civilinis ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Civilinis atsakovas
- V. J.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) E. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) kasos, atstovaujančios (duomenys neskelbtini) kasą prie (duomenys neskelbtini) ministerijos, ieškinys civiliniam atsakovui V. J. dėl 5 244,42 Eur turtinės žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) fondo biudžetui paliktas nenagrinėtas.
V. J. iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka priteista 2 000 Eur išlaidų (duomenys neskelbtini) paslaugoms ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. J. buvo kaltintas ir išteisintas dėl to, kad dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų: 2023 m. rugsėjo 16 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribose, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) intake, vairuodamas pramoginį katerį, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), su pakabinamu varikliu „(duomenys neskelbtini)“, kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio ir neįvertino visų plaukimo sąlygų, dėl to užplaukė ant (duomenys neskelbtini) viduryje stovėjusios guminės valties, kurios registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo V. A. Susidūrimo metu V. A. buvo trenkta kietu buku daiktu, nemaža jėga paveikus kryžmens – dubens dešinės pusės sritį, tikėtina iš užpakalio, dėl to jai buvo padaryti dešinės pusės IX, XI ir XII šonkaulių nugarinių galų, dešinės pusės krūtininės dalies 12, juosmeninės dalies 1, 3, 4 ir 5 slankstelių skersinių ataugų, stuburo krūtininės dalies 12, juosmeninės dalies 1, 3, 4 slankstelių keterinių ataugų, kryžkaulio kairės pusės kryžmeninės dalies 1 slankstelio išorinės masės lūžimas, dešinės pusės išilginis skeveldrinis kryžmeninės dalies 1–5 slankstelių, siekiantis kryžkaulio angas, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžimai su kraujo išsiliejimu užpilvaplėviniame tarpe, pokapsuline kraujosruva dešinio inksto apatinėje / užpakalinėje dalyje, gaktinės sąvaržos išsiskyrimas, kas V. A. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) E. P. apeliaciniu skundu prašo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. sausio 31 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti V. J. kaltu pagal BK 139 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba registruotis (duomenys neskelbtini), taikyti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti vandens transporto priemones 1 metams. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę. Priklausomai nuo priimto nuosprendžio spręsti ir dėl V. J. išlaidų (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti atlyginimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nenustatyta tikroji įvykusios vidaus vandens avarijos kilimo techninė priežastis, nepaskirta (duomenys neskelbtini) ekspertizė, siekiant nustatyti, kas pažeidė Laivybos taisyklių reikalavimus ir kurie Laivybos taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje tarp pavojingos veikos ir baudžiamajame įstatyme numatytų pasekmių. (duomenys neskelbtini) tvirtinimu pirmosios instancijos teismo argumentai neatitinka realios situacijos, todėl yra ginčytini. Dalis jų paneigta dar Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, kurioje buvo nurodyta, kad kaltinamasis aktas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimus, o teismo nurodyti trūkumai gali būti pašalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu tiriant ir vertinant įrodymus.
2.2. (duomenys neskelbtini) administracijos (duomenys neskelbtini) departamento 2023 m. spalio 25 d. rašte „Dėl atliekamo tyrimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) departamentas, atsakydamas į prašymą atlikti vidaus vandenų transporto priemonės avarijos saugos tyrimą dėl minimo įvykio, informuoja, kad priėmė sprendimą neatlikti avarijos saugos tyrimo, būtent dėl šios priežasties ikiteisminio tyrimo metu tai ir nebuvo atlikta. Be to, vidaus vandenų transporto priemonių laivavedžiai privalo laikytis nustatytos bendrosios pareigos būti budriems, siekdami išvengti grėsmės žmonių gyvybei, laivų, esančių laivybos kelyje ar greta jo, pažeidimų ir kt. Vidaus vandenų laivybos taisyklės nurodo, kad laivas visada turi plaukti saugiu greičiu, o ,,Saugus greitis“ reiškia tokį greitį, kuriuo laivas ar vilkstinė gali saugiai plaukti, manevruoti ir sustoti tokiu atstumu, kurio reikia esamomis aplinkybėmis ir sąlygomis tam, kad būtų išvengta grėsmės žmonių gyvybei, kliūčių laivybai ir kt.
2.3. Nei R. S., nei V. J. nesiginčija dėl įvykio aplinkybių. Pirmasis teigia buvęs užsiinkaravęs ties upės viduriu, o antrasis – plaukęs farvateriu ir nesitikėjęs, kad farvateryje, kuriame draudžiama vandens transporto priemonėms inkaruotis, gali būti guminė valtis ar kokia kita kliūtis. Tą kartą matomumą galėjo sumažinti upėje mirguliuojantys šviesos atspindžiai ir medžių šešėliai ant vandens paviršiaus. Taigi aišku, jog V. J. neplaukė saugiu greičiu, o tai yra tiesioginė priežastis įvykusiems padariniams atsirasti, kadangi inkaruotis farvateryje galima nors ir metus laiko, tačiau dėl to sužalojimai neatsiras, išskyrus, jei kažkas neužplauks ant viršaus. Minimą dieną pro R. S. toje pat vietoje stovėjusią guminę valtelę praplaukė ne vienas kateris ir ant jo neužplaukė, jo nekliudė, tačiau saugaus greičio nepasirinkusiam V. J. to padaryti nepavyko.
2.4. Apeliaciniame skunde (duomenys neskelbtini) tvirtina, jog „Išteisinamuoju nuosprendžiu teismas kuria pavojingą precendentą, ateityje leisiantį visiems upeiviams, plaukiantiems farvateriu, beatodairiškai traiškyti visus ir visa, kas tik pasitaikys jų kelyje, nesivarginant to išvengti, nes baudžiamoji teisė visus – neapdairiai nepasirinkusius saugaus greičio ir užplaukusius ant kliūties bei jį pasirinkusius ir neužplaukusius – vertins vienodai – nieko nepažeidė.“. Taigi apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog V. J., vairuodamas pramoginį katerį, nepasirinko saugaus greičio ir neįvertino visų plaukimo sąlygų, dėl to užplaukė ant (duomenys neskelbtini) viduryje stovėjusios guminės valties, kas V. A. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išteisintasis V. J. ir jo gynėja (duomenys neskelbtini) G. M. prašė (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti, o Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 sausio 31 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistą. (duomenys neskelbtini) E. P. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti dėl skunde nurodytų motyvų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) E. P. apeliacinis skundas netenkintinas, o Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
5. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino V. J., kaip nepadariusį BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamos veikos požymių ir išteisintojo V. J. kaltės nebuvimo yra pagrįstos byloje ištirtų įrodymų visuma, jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka V. J. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 139 straipsnio 1 dalyje, požymių. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo išvadai, kad vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio ar šioje byloje išvados būtų grindžiamos neleistinais ar nepatikimais įrodymais, jie būtų įvertinti šališkai, neišsamiai ar byloje būtų ignoruotos reikšmingos bylai teisingai išspręsti aplinkybės. Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl įrodymų vertinimo, baudžiamojo įstatymo pažeidimų, priežastinio ryšio netinkamo nustatymo, yra nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai, dėl to nusprendžia, kad byloje nenustatyta esminių pažeidimų, sukliudžiusių teismui nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl įrodymų vertinimo ir V. J. kaltės klausimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, sprendimo.
6. V. J. buvo kaltinamas ir išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje padarymo, t. y. dėl to, kad dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų: 2023 m. rugsėjo 16 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribose, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) intake, vairuodamas pramoginį katerį, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), su pakabinamu varikliu „(duomenys neskelbtini)“, kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio ir neįvertino visų plaukimo sąlygų, dėl to užplaukė ant (duomenys neskelbtini) viduryje stovėjusios guminės valties, kurios registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo V. A. Susidūrimo metu V. A. buvo trenkta kietu buku daiktu, nemaža jėga paveikus kryžmens – dubens dešinės pusės sritį, tikėtina iš užpakalio, dėl to jai buvo padaryti dešinės pusės IX, XI ir XII šonkaulių nugarinių galų, dešinės pusės krūtininės dalies 12, juosmeninės dalies 1, 3, 4 ir 5 slankstelių skersinių ataugų, stuburo krūtininės dalies 12, juosmeninės dalies 1, 3, 4 slankstelių keterinių ataugų, kryžkaulio kairės pusės kryžmeninės dalies 1 slankstelio išorinės masės lūžimas, dešinės pusės išilginis skeveldrinis kryžmeninės dalies 1–5 slankstelių, siekiantis kryžkaulio angas, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžimai su kraujo išsiliejimu užpilvaplėviniame tarpe, pokapsuline kraujosruva dešinio inksto apatinėje / užpakalinėje dalyje, gaktinės sąvaržos išsiskyrimas, kas V. A. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo.
7. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-106-719/2023, 2K-266-719/2023).
8. Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, būtina nustatyti: 1) kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo sužalojimo ar susargdinimo priežastis; 2) žmogaus sužalojimas ar susargdinimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo.
8.1. V. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 139 straipsnio 1 dalį kaltu neprisipažino ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 48–52), kad jis 2023 m. rugsėjo 16 d., apie 12–13 val., esant saulėtam ir debesuotam orui, geram matomumui, vairuodamas nuosavą pramoginį katerį, vienas plaukė (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Plaukdamas matė žvejus krante, palei krantą daug valtelių, iš kurių žmonės žvejojo, todėl, vengdamas kliudyti valus, plaukė upės farvaterio viduriu. Nors (duomenys neskelbtini) greičio ribojimų nėra, bet jis kateriu plaukė apie 40 km/h greičiu, kuris laikomas ekonominiu greičiu. Pamena, kad prieš įvykį aplenkė du ar tris laivus, laikydamasis saugaus atstumo. Jei yra vandens kelias pažymėtas bujomis, reiškia visa upė yra farvateris, t. y. ten inkaruotis negalima, o upės kelyje pasroviui plaukiantis didesnis laivas turi pirmenybę prieš mažąjį laivą. Aplenkęs paskutinį laivą, nuplaukęs gal apie 100 m, prieš vandens sankryžą ties (duomenys neskelbtini) pajuto smūgį į savo katerį ir išgirdo moters riktelėjimą. Iškart sumažinęs greitį ir vandens paviršiumi nuslydęs keletą metrų, pamatė, kad atsitrenkė į guminę valtį, kurios nepastebėjo. Saulė jo neakino, bet matomumą galėjo sumažinti upėje mirguliuojantys šviesos atspindžiai ir medžių šešėliai ant vandens paviršiaus, taip pat bangavimas. Galėjo būti ir taip, jog valtis prieš susidūrimą buvo per arti, kad būtų spėjęs ją pastebėti. Prieš įvykį valtis stovėjo užinkaruota priekiu į jo artėjantį katerį, dėl to jos matomumas buvo dar mažesnis. Valtyje buvę žmonės buvo apsirengę tamsiais rūbais, be ryškių, šviesą atspindinčių ir gelbėjimosi liemenių. Apsisukęs ir priplaukęs prie moters, griebė ją už rankos, bet ši dejavo, šaukė, kad jai skauda klubą, šoną. Tuo metu valtyje buvęs vyras sėmė vandenį. V. J. laikė moterį už rankos, kol priplaukė jo aplenktas laivas ir tada du vyrai padėjo įkelti moterį į jo katerį. Paskambino į (duomenys neskelbtini) centrą ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Valties vairininkui, kuris jam atrodė neblaivus, nurodė pririšti savo guminę valtį prie jo katerio. Jie lėtai nuplaukė iki (duomenys neskelbtini) uosto kranto, kur atvykę medikai išsivežė sužalotą moterį. V. J. tvirtino, kad vidaus vandenų transporto priemonių avarija įvyko dėl valties vairininko kaltės (t. 2, b. l. 157–159). Iš V. J. parodymų matyti, kad jis išsamiai nurodė visas įvykio detales, nupasakojo katerio ir valties susidūrimo eigą, neneigia, jog būtent jis nepastebėjo jo kelyje buvusios valties ir joje buvusių žmonių, tačiau kelia pagrįstą klausimą, ar valtyje buvę asmenys elgėsi teisėtai, t. y. ar jie apskritai galėjo su valtimi stovėti V. J. vandens kelyje ir būti užsiinkaravę upės farvateryje. Iš V. J. parodymų matyti, kad šioje byloje esminis yra priežastinio ryšio nustatymo klausimas – kurio iš asmenų veiksmai sukėlė vandens transporto priemonių avariją, būtent atsakius į šį klausimą, galima spręsti ir dėl V. J. kaltės padarius nusikalstamą veiką.
8.2. Nukentėjusysis A. A., apklaustas teisiamajame posėdyje, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus (t. 1, b. l. 54–59), kad įvykio, kuriame buvo sužalota, o po to mirė jo (duomenys neskelbtini) V. A., jis nematė. Apie tai, kad po vidaus vandenų transporto priemonių susidūrimo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pateko į ligoninę, sužinojo tą pačią dieną iš jos (duomenys neskelbtini) R. S. Pilka guminė, dvivietė ar net trivietė valtis, kurios ilgis apie 2–3 m, o plotis 1,70 m, priklausė jo (duomenys neskelbtini) V. A. Su (duomenys neskelbtini), gulinčia (duomenys neskelbtini), negalėjo bendrauti, o visas įvykio aplinkybes jam papasakojo R. S. Byloje civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškė (t. 2, b. l. 159–160). Matyti, jog šis liudytojas gali tik aptarti aplinkybes, tiesiogiai nesusijusias su įvykiu, nes pats jo nematė. Taigi šio liudytojo parodymai negali atskleisti nei įvykio eigos, nei įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmų, ar tuo labiau padėti nuspręsti, kurio iš įvykyje dalyvausių asmenų veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais (su V. A. sveikatos sutrikdymu).
8.3. Liudytojas R. S., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2023 m. rugsėjo 16 d. jis su (duomenys neskelbtini) V. A. atvyko žvejoti į (duomenys neskelbtini), iš kurio pripučiama gumine valtimi išplaukė į (duomenys neskelbtini) ir, plaukdami prieš srovę, pasuko link (duomenys neskelbtini). Minėtą valtį, registruotą (duomenys neskelbtini) vardu, vairavo jis. Paplaukę prieš srovę aukščiau (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sustojo – išmetė inkarą per valties vidurį, tuomet dėl upės srovės valtis pasisuko ir stovėjo skersai. Nuo valties šono iki kranto buvo gal 40–50 m, vietos prasilenkimui buvo pakankamai. Toje vietoje jie galėjo sustoti, nes ten nėra farvateris ir žvejoja daug laivelių. Iki susidūrimo iš (duomenys neskelbtini) pusės praplaukė apie pora didesnių laivų, likus valandai ar pusei valandos iki įvykio pro juos praplaukė laivas „(duomenys neskelbtini)“. Valtyje jis sėdėjo ant papildomos kėdės, o V. A. ant suolelio, abu buvo apsirengę žvejybiniais, šviesiai mėlynos spalvos, su atšvaitais rūbais, žvejojo atsisukę veidu į (duomenys neskelbtini), alkoholio nevartojo. Išgirdusi katerio garsą, pirmoji atsisuko V. A. ir sušuko, o po to įvyko susidūrimas. Kateris nuo vandens paviršiaus, bet ne nuo bangos, sukeltos vėjo ar kitų vandens transporto priemonių, tiesiog perskrido per jų valtį, dėl to į upę iš valties iškrito V. A. Apsisukęs katerio vairuotojas priplaukė ir jie dviese bandė įkelti nukentėjusiąją, bet buvo sudėtinga. Priplaukė dar vienas laivas, žmonės padėjo įkelti V. A. į katerį. Iš įvykio vietos R. S. pasišalino dėl patirto streso ir tik vėliau suprato, kad reikėjo pasilikti ir sulaukti policijos pareigūnų. (duomenys neskelbtini) laivų greitis nėra nustatytas, bet reikia laikytis saugaus greičio, kad pavyktų apvažiuoti galimą kliūtį. Mano, jog susidūrimas įvyko, nes katerio vairuotojas nematė jų valties arba plaukė per greitai (t. 2, b. l. 160–161). Iš liudytojo parodymų matyti, jog jis neneigia pačios įvykio eigos, kad jo vairuojama valtis stovėjo vietoje, t. y. sudarė kliūtį V. J. vandens kelyje. Vis dėlto liudytojas skirtingai traktuoja įvykio vertinimui reikšmingas aplinkybes: jis mano, kad upės vietoje, kurioje valtis buvo inkaruota, stovėti galėjo, o štai katerio savininkas turėjo laiku pastebėti valtį, jei būtų plaukęs ne per dideliu greičiu ir išlaikęs pastabumą, t. y. liudytojo vertinimu būtent netinkami katerio savininko V. J. veiksmai nulėmė įvykio kilimą, kuris sukėlė V. A. sveikatos sutrikdymą. Taigi iš V. J. ir R. S. parodymų palyginimo matyti, jog abu asmenys įvykio aplinkybes prisimena iš esmės vienodai, tačiau skiriasi jų pateikiami situacijos vertinimai ir požiūris į tai, kas yra atsakingas už paties įvykio kilimą (kaltės priskyrimas konkrečiam subjektui).
9. Neskaitant asmenų parodymų situacijos vertinimui reikšmės turi ir surinkti objektyvūs rašytiniai duomenys:
9.1. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) R. K. 2023 m. rugsėjo 26 d. tarnybiniame pranešime „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad aiškinantis aplinkybes buvo bendrauta su R. S., o su V. A. telefonu. Pastaroji paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 22 d. jai atlikta operacija dėl patirtų rimtų sužalojimų. V. A. paminėjo, kad prisimena tik tiek, jog žvejojo kartu su (duomenys neskelbtini), išgirdo garsą ir pamatė, kaip į ją parplaukia mėlynas kateris. Teigė, kad prie katerio vairo nesimatė jokio asmens. V. A. minėjo, kad po smūgio ji buvo nublokšta į (duomenys neskelbtini), ir prisiminė, jog ją katerio vairuotojas ir dar vienas asmuo traukė iš vandens. Daug aplinkybių neprisiminė, nes buvo praradusi sąmonę. Moteris teigė, kad neatmeta galimybės, jog, išėjusi iš ligoninės, rašys pareiškimą dėl įvykio, bet tuo metu jai svarbiau buvo sveikata (t. 1, b. l. 19–24). Taigi matyti, jog nukentėjusioji daug reikšmingų aplinkybių situacijos vertinimui neprisiminė, o gal ir negalėjo identifikuoti, taip pat pati nevertino, kurio iš įvykio dalyvių veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais.
9.2. (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 29 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad: 1. V. A. nustatyta dešinės pusės IX, XI ir XII šonkaulių nugarinių galų, dešinės pusės krūtininės dalies 12, juosmeninės dalies 1, 3, 4 ir 5 slankstelių skersinių ataugų, stuburo krūtininės dalies 12, juosmeninės dalies 1, 3, 4 slankstelių keterinių ataugų, kryžkaulio kairės pusės kryžmeninės dalies 1 slankstelio išorinės masės lūžimas, dešinės pusės išilginis skeveldrinis kryžmeninės dalies 1–5 slankstelių, siekiantis kryžkaulio angas, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžimai su kraujo išsiliejimu užpilvaplėviniame tarpe, pokapsuline kraujosruva dešinio inksto apatinėje / užpakalinėje dalyje, gaktinės sąvaržos išsiskyrimas. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų; 2. Teismo medicinos požiūriu, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu nemaža jėga paveikus kryžmens-dubens dešinės pusės sritį, tikėtina, iš užpakalio. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodomu ar jam artimu laiku, būdu; 3. Kadangi pomirtinis mirusiosios V. A. tyrimas nebuvo atliktas, remiantis tik medicinos dokumentų duomenimis, kategoriškai nurodyti mirties priežastį nėra galimybės. Pomirtinis kūno tyrimas būtų leidęs nustatyti tikslią mirties priežastį <...>; 5. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 22 d. atlikta operacija, kurios metu daryta dubens kaulų lūžimo atvira repozicija su priekinio ir užpakalinio segmentų vidine fiksacija. Ši operacija įtakos mirčiai neturėjo (t. 1, b. l. 48–51). Iš pateiktų duomenų galima daryti išvadą, jog įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta V. A. sveikata, nebuvo moters mirties priežastis, bent jau to objektyviai nepatvirtina bylos medžiagoje esantys tyrimų metu surinkti duomenys. Kadangi (duomenys neskelbtini) nekaltina V. J. dėl gyvybės atėmimo, šio klausimo teismas plačiau ir neaptaria, tik apsistoja ties vertinimu, ar V. J. veiksmai tapo V. A. nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. (duomenys neskelbtini) administracijos (duomenys neskelbtini) departamento (toliau – ir (duomenys neskelbtini) departamentas) 2023 m. spalio 25 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atliekamo tyrimo“, adresuotame (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriui, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) departamentas, atsakydamas į prašymą atlikti vidaus vandenų transporto priemonės avarijos saugos tyrimą dėl įvykio, kurio metu eksploatuojant motorinį pramoginį laivą (registro numeris (duomenys neskelbtini)) 2023 m. rugsėjo 16 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo mirtinai sužalota moteris, žvejojusi pripučiamoje valtyje, stovėjusioje išmetus inkarą, informavo, jog, įvertinęs su įvykiu susijusias aplinkybes, taip pat galimybes pateikti saugos rekomendacijas, kad būtų galima išvengti panašių įvykių ateityje, priėmė sprendimą neatlikti avarijos saugos tyrimo (Lietuvos Respublikos Vidaus vandenų transporto kodekso 27 straipsnio 7 dalis). Be to, (duomenys neskelbtini) departamentas rašte pažymėjo, kad avarijos saugos tyrimais nesiekiama nustatyti kieno nors atsakomybės ar kaltės ir šie tyrimai yra nepriklausomi nuo ikiteisminių arba kitų lygiagrečių tyrimų, kuriais siekiama nustatyti atsakomybę arba kaltę (Vidaus vandenų transporto kodekso 27 straipsnio 3 dalis). Pagrindinis avarijos saugos tyrimo tikslas yra pateikti išvadas dėl prevencinių veiksmų taikymo, kad ateityje būtų išvengta panašių vidaus vandenų transporto priemonių avarijų, todėl saugos rekomendacijomis jokiomis aplinkybėmis nėra nustatoma atsakomybė ar kaltė dėl vidaus vandenų transporto priemonės avarijos. Atsižvelgiant į tai, avarijos saugos tyrimo ataskaitos turinio naudojimas kitais nei avarijos saugos tyrimo tikslais būtų kvestionuojamas.
9.4. Be to, (duomenys neskelbtini) departamentas papildomai pateikė su įvykiu susijusią informaciją ir įžvalgas, kurios gali būti reikšmingos: 1. Motorinis pramoginis laivas (registro numeris (duomenys neskelbtini)) yra įregistruotas (duomenys neskelbtini) registre (toliau – ir Registras) ir pagal Registro duomenis V. J. yra nurodytos vidaus vandenų transporto priemonės savininkas. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse gali būti eksploatuojamos tik Registre įregistruotos vidaus vandenų transporto priemonės, išskyrus tas vidaus vandenų transporto priemones, kurioms teisės aktų nuostatomis nustatytos išimtys (Vidaus vandenų transporto kodekso 16 straipsnio 10 dalis). Įvykio metu (duomenys neskelbtini) išmetusi inkarą stovėjusi guminė pripučiamoji valtis, vadovaujantis nustatytais Vidaus vandenų transporto kodekso 16 straipsnio 6 dalies reikalavimais, Registre neregistruojama; 2. V. J., įvykio metu valdęs motorinį pramoginį laivą, turi galiojantį motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, galiojantį nuo (duomenys neskelbtini), kuris jam suteikia teisę valdyti nurodytą vidaus vandenų transporto priemonę (Vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu pripučiamoji guminė valtis yra klasifikuojama kaip pramoginis laivas (pramoginis laivas – bet kokiu būdu varoma sportui ir laisvalaikiui skirta vidaus vandenų transporto priemonė (Vidaus vandenų transporto kodekso 15 straipsnio 4 dalis)), kurio valdytojui reikalavimas turėti dokumentą, patvirtinantį teisę valdyti šią vidaus vandenų transporto priemonę, netaikomas; 3. Vidaus vandenų transporto priemonių laivavedžiai privalo laikytis nustatytos bendrosios pareigos būti budriems, t. y. imtis visų atsargumo priemonių, diktuojamų bendrosios pareigos būti budriems ir įsitvirtinusios laivybos praktikos, siekiant išvengti grėsmės žmonių gyvybei, laivų, esančių laivybos kelyje ar greta jo, pažeidimų ir kt. (Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių, priimtų Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1985 m. lapkričio 15 d. rezoliucija Nr. 24 ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 3-451 „Dėl Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių paskelbimo“, nustatytų galiojančiomis Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, 1.04 straipsnio 2 dalis). Be to, vidaus vandenų transporto priemonių laivavedžiams yra nustatyta pareiga imtis visų priemonių, kurias diktuoja aplinkybės, siekiant išvengti tiesiogiai gresiančio pavojaus (Laivybos taisyklių 1.05 straipsnis), o vidaus vandenų transporto priemonės stovėjimo vieta (ir nuleidus inkarą) turi būti pasirinkta taip, kad nebūtų keliama pavojaus kitiems laivams ir nebūtų trukdoma laivybai (Laivybos taisyklių 7.01 straipsnis) (t. 1, b. l. 96–98).
9.5. (duomenys neskelbtini) administracijos (duomenys neskelbtini) departamento (toliau – ir Departamentas) 2024 m. gruodžio mėn. rašte „Dėl informacijos suteikimo“, adresuotame (duomenys neskelbtini) G. M. kontorai, nurodyta, kad Departamentas informuoja: 1. Galiojančių teisės aktų nuostatos nereglamentuoja leistino plaukimo greičio upių ruožuose, kuriuose nėra įrengtų signalinių ženklų, reguliuojančių laivybą vandenų keliuose (Laivybos taisyklių 7 priedas). (duomenys neskelbtini) signalinių ženklų, draudžiančių viršyti atitinkamą nustatytą greitį, įrengta nėra; Vidaus vandenų laivybos taisyklės nurodo, kad laivas visada turi plaukti saugiu greičiu (Laivybos taisyklių 1.04 straipsnio 1 dalis). „Saugus greitis“ reiškia tokį greitį, kuriuo laivas ar vilkstinė gali saugiai plaukti, manevruoti ir sustoti tokiu atstumu, kurio reikia esamomis aplinkybėmis ir sąlygomis (Laivybos taisyklių 1.01 straipsnio ee) punktas) tam, kad būtų išvengta grėsmės žmonių gyvybei, kliūčių laivybai ir kt. (Laivybos taisyklių 1.04 straipsnio 2 dalis); 2. Departamentas informuoja, kad (duomenys neskelbtini) direkcija yra (duomenys neskelbtini) – valstybinės reikšmės kelio – valdytoja (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1119 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašo patvirtinimo“ 3 dalis (galiojanti suvestinė: 2022 m. liepos 1 d.), todėl Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 punkto nuostatomis, persiuntė (duomenys neskelbtini) direkcijai pagal kompetenciją įvertinti ir pateikti atsakymą dėl vidaus vandenų kelio (duomenys neskelbtini) ženklinimo (t. 2, b. l. 175).
9.6. AB „(duomenys neskelbtini) direkcija“ 2024 m. gruodžio mėn. rašte ir jo priede – grafinėje (duomenys neskelbtini) ženklinimo medžiagoje – nurodyta, kad laivakelis natūroje ženklinamas navigaciniais ženklais – bujomis, jų vietos pavaizduotos grafinėje medžiagoje. Iš pridėtos grafinės medžiagos matyti, kad visa (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra eksploatuojamas laivakelis, kurio plotis 40 m (t. 2, b. l. 176–182).
10. Nagrinėjamu atveju yra itin svarbu nustatyti ir aptarti aktualių taikomų teisės aktų nagrinėjamai situacijai reikšmingas normas bei, kaip ir avarijų bylose, išspręsti priežastinio ryšio klausimą. Inkriminuojant asmeniui sveikatos sutrikdymo nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ne tik šio asmens padarytą atitinkamą teisės akto pažeidimą ir jo padarinius, bet ir jų tarpusavio priežastinį ryšį. Priežastinio ryšio nustatymas šioje baudžiamojoje byloje turi ypatingą svarbą, nes įvykyje dalyvavo kelios vandens transporto priemonės. Todėl klausimas, kurio vandens eismo dalyvio veika sukėlė įvykį, yra vienas svarbiausių tokio pobūdžio byloje.
10.1. Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, o kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltinamo asmens veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2007, 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016, 2K-78-511/2019, 2K-7-74-788/2019 ir kt.). Tokiais atvejais svarbus argumentas konstatuoti priežastinį ryšį yra tai, kad, atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, vertinama veika išsiskiria iš kitų priežasčių, nes būtent ji esmingai padidino padarinių atsiradimo riziką, suaktyvino kitas priežastingumo grandinėje esančias aplinkybes ir taip žalingų padarinių atsiradimo tikimybę pavertė tikrove. Ši teorija yra ypač aktuali sprendžiant nerūpestingos veikos nulemtus padarinius ir (ar) tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, nulėmusią žalingus padarinius priežastį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390-1073/2017, 2K-7-74-788/2019, 2K-205-489/2024). Priežastinis ryšys nustatomas teismui vertinant įrodymus, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir darant logika pagrįstas išvadas, kokie įvykio dalyvių veiksmai ir jų padaryti specialių elgesio taisyklių pažeidimai lemia kylančius padarinius, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš nustatytų visų įvykio dalyvių poelgių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-489/2024).
10.2. Išvada dėl priežastinio ryšio tarp padarytų teisės aktų pažeidimų ir kilusių padarinių buvimo daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė teisės aktų reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli asmenys, – kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo būtina įvykio kilimo sąlyga ir esminė šio įvykio kilimo priežastis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad, kai teisės aktų taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, konkretaus eismo dalyvio veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje, jam laikantis teisės aktų reikalavimų, eismo įvykis, dėl kurio kilo padariniai, nebūtų įvykęs. Inkriminuojant asmeniui, vairavusiam vidaus vandens transporto priemonę, kuriam tokiu atveju galioja teisės aktų nustatytos specialios elgesio saugumo taisyklės, t. y. Laivybos taisyklės, nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, būtina nustatyti ne tik šio asmens padarytą atitinkamą Laivybos taisyklių pažeidimą ir jo padarinius, bet ir jų tarpusavio priežastinį ryšį. Priežastinio ryšio nustatymas tokiose baudžiamosiose bylose turi ypatingą svarbą, nes vidaus vandens transporto priemonių avarijoje dalyvauja kelios vidaus vandens transporto priemonės, kurių klasifikavimas nurodytas Vidaus vandenų transporto kodekso 15 straipsnyje. Taigi klausimas, kurio laivavedžio veiksmai sukėlė vidaus vandens avariją, yra svarbiausias tokio pobūdžio bylose.
10.3. Laivų eismo ir elgesio taisykles reglamentuoja Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto priimtos Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklės (toliau – ir Laivybos taisyklės), kurias yra patvirtinęs ir Lietuvos susisiekimo ministras 2010 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 3-451. Pažymėtina, jog pastarosios taisyklės nustato reikalavimus ne tik V. J., kaip greitaeigio laivo valdytojui, bet ir valties, kuri priskiriama prie mažųjų laivų kategorijos, valdytojui. Laivybos taisyklių 1 skyriaus 1.01 straipsnyje yra nurodyta, jog „Mažasis laivas“ reiškia bet kurį laivą, kurio korpuso ilgis mažesnis nei 20 m, išskyrus laivus, pastatytus ar įrengtus vilkimui, stūmimui ar sujungtų laivų, kurie nėra mažieji laivai, vilkstinėms vesti, laivus, kuriais leidžiama vežti daugiau kaip 12 keleivių, ir keltus, o 6 skyriaus 6.02 straipsnyje yra numatyta, jog mažieji laivai privalo palikti visiems kitiems laivams, įskaitant ir greitaeigius laivus, reikiamą erdvę, kad šie galėtų toliau plaukti savo kursu ir manevruoti; jie negali reikalauti, kad pastarieji duotų jiems kelią. 7 skyriaus 7.02 straipsnyje įtvirtinta, kad laivai ir plūdriųjų medžiagų junginiai, taip pat plūduriuojančios priemonės negali stovėti: a) laivybos kelio ruožuose, kuriuose paprastai draudžiama stovėti, tuo tarpu 7.03 straipsnyje numatyta, kad laivai ir plūdriųjų medžiagų junginiai, taip pat plūduriuojančios priemonės negali inkaruotis: a) laivybos kelio ruožuose, kuriuose paprastai draudžiama stovėti nuleidus inkarą.
10.4. Taigi, įvertinus visas aktualias teisės aktų normas, matyti, jog gynėja savo baigiamojoje kalboje teisingai ir pagrįstai nurodė, kad laivai ir plūduriuojantys įrenginiai turi pasirinkti stovėjimo vietą kuo arčiau kranto taip, kad netrukdytų laivybai. Plūduriuojančios priemonės turi sustoti tokiu būdu, kad farvateris liktų laisvas laivybai. Pati gynėja kreipėsi į (duomenys neskelbtini) administraciją, iš kurios buvo gautas atsakymas, jog galiojančios teisės aktų nuostatos nereglamentuoja leistino plaukimo greičio upių ruožose, kuriuose nėra įrengtų signalinių ženklų, reguliuojančių laivybą vandenų keliuose. (duomenys neskelbtini) sugnalinių ženklų, draudžiančių viršyti atitinkamą nustatytą greitį, įrengta nėra (t. 2, b. l. 175). (duomenys neskelbtini) direkcija pateikė grafinę (duomenys neskelbtini) laivakelio situaciją ir nurodė, jog laivakelis natūroje ženklinamas navigaciniais ženklais – bujomis. Iš grafinės medžiagos matyti, jog (duomenys neskelbtini) laivakelio plotis yra 40 m (t. 2, b. l. 176–182). Taigi sutiktina su vertinimu, jog bylos medžiagoje esantys dokumentai ir juose užfiksuota informacija paneigia kaltinimo nurodytą aplinkybę, kad V. J. viršijo leistiną greitį, nepasirinko saugaus greičio ir dėl to įvyko susidūrimas. Be to, papildomai būtina atkreipti dėmesį, kad savo skunde apeliacinės instancijos teismui dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutarties, kuria byla buvo perduota (duomenys neskelbtini) dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimų, pats (duomenys neskelbtini) E. P. nurodė, kad „nustatyti, koks buvo V. J. plaukimo greitis nėra įmanoma, nes stabdymo žymių ant vandens nelieka“ (t. 2, b. l. 129), todėl visiškai neaišku, kaip, remiantis paties (duomenys neskelbtini) nurodytu teiginiu, vėliau apeliaciniame skunde kaip esmenis argumentas V. J. kaltei patvirtinti yra nurodomas viršytas greitis, dėl kurio įvyko vandens transporto priemonių susidūrimas. Šios aplinkybės atskleidžia, jog (duomenys neskelbtini), dėstydamas savo poziciją ir įrodinėdamas asmens kaltę, yra visiškai nenuoseklus, keičia argumentus, kuriais grindžia kaltinimą, priklausomai nuo bylos medžiagoje esančių ir papildomai gautų duomenų.
10.5. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog klausimas dėl kaltinamojo akto trūkumų ir bylos grąžinimo (duomenys neskelbtini) jau buvo išspręstas galutine ir neskundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi (t. 2, b. l. 138–142), todėl plačiau dėl to nebepasisako. Dėl (duomenys neskelbtini) argumento, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atlikta (duomenys neskelbtini) ekspertizė, būtina pažymėti, jog pagal (duomenys neskelbtini) tarybos 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) ekspertizės rūšių sąrašas, nėra numatyta galimybė atlikti minimą ekspertizę, t. y. (duomenys neskelbtini) ekspertizė nėra įtraukta į atliekamų ekspertizės rūšių sąrašą. Be to, kaip jau minėta anksčiau, (duomenys neskelbtini) departamentas, atsakydamas į prašymą atlikti vidaus vandenų transporto priemonės avarijos saugos tyrimą dėl įvykio, informavo, jog, įvertinęs su įvykiu susijusias aplinkybes, taip pat galimybes pateikti saugos rekomendacijas, kad būtų galima išvengti panašių įvykių ateityje, priėmė sprendimą neatlikti avarijos saugos tyrimo. Nagrinėjamos bylos medžiaga ir surinkti duomenys niekaip nepatvirtina teiginio, jog V. J. greitaeigį katerį vairavo, viršydamas saugų greitį, o (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde nurodoma pareiga būti budriam yra bendroji pareiga, kuri taikoma visiems vandens transporto priemonių valdytojams, t. y. ne tik greitaeigio katerio vairuotojui, bet taip pat ir valties vairuotojui, visi vandens transporto priemonių valdytojai turi siekti visomis įmanomomis priemonėmis išvengti galinčios kilti grėsmės.
10.6. (duomenys neskelbtini) savo apeliaciniame skunde nurodo daug emocinio pobūdžio teiginių, kurie negali būti prilyginami teisiniams argumentams, jie stokoja logikos ir teisinės argumentacijos racionalumo. Būtina pažymėti, jog teiginys apie tai, kad „farvateryje galima inkaruotis nors metus laiko, dėl to sužalojimai neatsiras“, yra savaime ydingas, niekaip nepatvirtinantis asmens kaltės ir nesudarantis pagrindo vertinti tarp veiksmų ir kilusių padarinių susiklosčiusį priežastinį ryšį. Visų pirma, teisės aktų imperatyvios nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina draudimą inkaruotis / sustoti bet kurioje vandens kelio vietoje, t. y., kaip jau minėta, Laivybos taisyklių 6.02 straipsnyje yra numatyta, jog mažieji laivai privalo palikti visiems kitiems laivams, įskaitant ir greitaeigius laivus, reikiamą erdvę, kad šie galėtų toliau plaukti savo kursu ir manevruoti; jie negali reikalauti, kad pastarieji duotų jiems kelią, o 7.02 straipsnyje įtvirtinta, jog laivai ir plūdriųjų medžiagų junginiai, taip pat plūduriuojančios priemonės negali stovėti laivybos kelio ruožuose. Vadinasi, nagrinėjamu atveju valties valdytojas negalėjo sustoti ir inkaruotis (duomenys neskelbtini) farvateryje, turėjo laivakelį palikti laisvą, kad galėtų praplaukti kiti (didesni) laivai. Jei valties vairuotojas R. S. nebūtų sustojęs su savo vandens transporto priemone įvykio vietoje, kad ir kokiu greičiu su greitaeigiu kateriu būtų plaukęs V. J., vandens transporto priemonės nebūtų susidūrusios ir šis susidūrimas nebūtų sukėlęs V. A. nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
10.7. Argumentas, jog įvykio dieną pro R. S. valdomą valtį praplaukė kiti laivai ir susidūrimo buvo išvengta, niekaip nei įrodo, nei paneigia V. J. kaltę. Tai tik atskleidžia aplinkybes, jog susidūrimas bet kuriuo metu galėjo įvykti, nes R. S. draudžiamoje vietoje su vandens transporto priemone buvo sustojęs ilgą laiką, o neigiamų padarinių anksčiau buvo išvengta tik laimingo atsitiktinumo dėka, o ne todėl, jog buvo pašalintas padarytas teisės aktuose įtvirtintų taisyklių pažeidimas. Atkreiptinas dėmesys ir į viso proceso metu besikeitusius liudytojo R. S. parodymus: liudytojas R. S., 2023 m. rugsėjo 21 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad valtis, kuria jis išplaukė žvejoti, stovėjo užinkaruota tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susikirtimo, skersai (duomenys neskelbtini), arčiau jos vidurio. Liudytojas vėliau, ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas 2024 m. vasario 23 d., teigė, kad valtis stovėjo užinkaruota arčiau kranto, tikrai nesiekė upės vidurio. Valtis buvo skersai upės, nes inkaras buvo išmestas ties valties viduriu. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas R. S. tvirtino, kad jų valtis sustojo (duomenys neskelbtini) ir išmetė inkarą prie dešinio kranto, arčiau vidurio. Taigi matyti, jog liudytojo parodymai dėl vietos, kurioje su valtimi buvo sustojęs įvykio metu, viso proceso metu kito. Įvertinęs asmenų parodymų skirtumus ir prieštaravimus, bylos medžiagoje surinktus faktinius duomenis, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog nagrinėjamoje byloje objektyviais duomenimis nėra patvirtinta tikroji įvykusios vandens avarijos kilimo priežastis, t. y. nebuvo atlikta įvykio vietos apžiūra pasitelkiant specialistus, neatliktas laivavedžių parodymų patikrinimas vietoje ir kiti parodymų patikslinimo veiksmai. Taigi bylos medžiagoje nesama objektyviai patvirtintų duomenų, kas pažeidė Laivydos taisyklių straipsnius ir kurie šio teisės akto pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje tarp pavojingos veikos ir baudžiamajame įstatyme numatytų pasekmių.
11. Taigi objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad V. J., vairuodamas katerį (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio ir neįvertino plaukimo sąlygų, pažeidė Laivybos taisykles, dėl to įvyko susidūrimas su stovėjusia valtimi nuleidus inkarą, byloje nėra. Teismo išvados turi būti grindžiamos įrodymais, o ne spėjimais, prielaidomis, nuosprendyje negali būti jokių abejonių dėl asmens kaltumo, prielaidos vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus įrodymus, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatytas ir neįrodytas privalomas patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nesunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo objektyvaus požymio – priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių pasekmių – buvimas, todėl konstatuotina, jog V. J. dėl kaltinimo pagal BK 139 straipsnio 1 dalį išteisintas pagrįstai, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme
12. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo gautas V. J. gynėjos G. M. prašymas priteisti V. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 21). Teismui buvo pateikta 2025 m. kovo 10 d. grynųjų pinigų priėmimo kvito kopija (t. 3, b. l. 20), iš kurios matyti, jog V. J. (duomenys neskelbtini) G. M. už gynybą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 400 Eur.
12.1. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal teismų praktiką teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, kiekvienu atveju privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65-719/2024, Nr. 2K-47-648/2024, Nr. 2K-214-489/2024).
12.2. Vertindamas apeliacinės instancijos teisme V. J. patirtų atstovavimo išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, teismas atsižvelgia į tai, kad apeliacinį skundą pateikė (duomenys neskelbtini), o ne išteisintasis, apeliacinis skundas atmetamas ir paliekamas galioti išteisinamasis nuosprendis. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja (duomenys neskelbtini) ir gynėjas, t. y. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, todėl V. J. negalėjo pasirinkti dalyvauti procese savarankiškai be atstovo. Byla buvo išnagrinėta 2025 m. balandžio 10 d. vieno teismo posėdžio, kuris truko 25 minutes, metu (t. 3, b. l. 21–22). Byloje atsiliepimas į apeliacinį skundą nebuvo gautas. Įvertinus aplinkybę, jog gynėjo dalyvavimas apeliaciniame procese buvo privalomas, į suteiktą teisinę gynybą – pasakytą baigiamąją kalbą ir pasiruošimą jai, gynėjos sugaištą laiką ir pastangas, manytina, jog prašoma priteisti proceso išlaidų atlyginimo suma yra proprocinga (duomenys neskelbtini) indėliui atstovaujant klientą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad išteisintojo V. J. patirtos proceso išlaidos yra pagrįstos ir buvo būtinos, todėl išteisintajam V. J. iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka priteistinos 400 Eur išlaidos (duomenys neskelbtini) paslaugoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
(duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) E. P. apeliacinį skundą atmesti.
Pripažinti proceso išlaidomis išteisintojo V. J. patirtas išlaidas (duomenys neskelbtini) teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir išteisintojo V. J. naudai iš valstybės priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) proceso išlaidų už (duomenys neskelbtini) teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.