Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2024 m. birželio 27 d. nutartimi baudžiamąją bylą, kurioje V. J. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, perdavė Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūrai ir nustatė trijų mėnesių terminą nutartyje paminėtiems pažeidimams ir trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje nurodė, jog parengiamojo teisiamojo posėdžio stadijoje, iki įrodymų tyrimo pradžios, kaltinamojo V. J. gynėja advokatė Gražina Mauručaitienė raštu pateikė prašymą ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 254 straipsniu, prašė perduoti šią bylą prokurorui, nes kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, o atliktas ikiteisminis tyrimas neišsamus, kas trukdo nagrinėti bylą. Teismas šį gynėjos prašymą tenkino ir bylą perdavė prokurorui. Nutartyje nurodė, jog V. J. kaltinimas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį formuluojamas jį kaltinant 2023-09-16, apie 12 val. 30 min., Šilutės r. sav., Rusnės sen., Uostadvario k. ribose, Krokų lankos ir Atmatos upės intake, nepasirinkus saugaus greičio ir neįvertinus visų plaukimo sąlygų vairuojant pramoginį katerį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su pakabinamu varikliu „Suzuki Four Stroke“, kuriuo identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko užplaukė ant Atmatos upės viduryje stovėjusios guminės valties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvusi V. A. susidūrimo metu patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tačiau tiek iš kaltinamojo akto, tiek iš prašymo pakeisti nusikalstamos veikos kvalifikavimą turinio akivaizdu, kad V. J., vairavusiam vidaus vandens transporto priemonę, kuriam tokiu atveju galiojo teisės aktų nustatytos specialios elgesio saugumo taisyklės, inkriminuotame kaltinime nenurodyti konkretūs Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių straipsnių pažeidimai, buvę priežastiniame ryšyje tarp pavojingos veikos ir pavojingų baudžiamajame įstatyme numatytų pasekmių, o tik nurodytos abstrakčios veikos („nepasirinko saugaus greičio“, nors byloje apskritai nėra duomenų koks yra nustatytas vidaus vandenų transporto priemonių greitis Atmatos upėje, ir „neįvertino visų plaukimo sąlygų“, tačiau nei kaltinime, nei kaltinamajame akte nė apie vieną iš sąlygų neužsiminta, todėl apskritai neaišku kokias „plaukimo sąlygas“ prokuroras turėjo ar turi omenyje) ir konkrečios pasekmės – vandens transporto priemonių susidūrimas ir jo metu nesunkiai sužalotas žmogus. Teismo vertinimu, norint kaltinamajam V. J. tinkamai inkriminuoti kaltinimą pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, nurodant konkrečius Taisyklių straipsnių pažeidimus byloje būtina atlikti išsamų ikiteisminį tyrimą. Nurodo, jog BPK 2 straipsnyje numatyta prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga atskleisti nusikalstamą veiką ir ją teisingai inkriminuoti, tačiau šiuo atveju tokių ikiteisminio tyrimo veiksmų dėl galimai BK 139 straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos nebuvo imtasi. Teismo nuomone, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaiga iš esmės apsiribojo tik: Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamento 2023-10-25 raštu Nr. 15B-7614, kuriame nurodyta, kad yra priimtas sprendimas neatlikti avarijos saugos tyrimo dėl įvykio, kurio metu eksploatuojant motorinį pramoginį laivą, registro numeris (duomenys neskelbtini), 2023-09-16 Šilutės r. sav., Atmatos upėje, buvo mirtinai sužalota moteris, žvejojusi pripučiamojoje valtyje, stovėjusioje išmetus inkarą; BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų bazės išrašu, policijos tyrėjos 023-09-26 tarnybiniu pranešimu „Dėl informacijos pateikimo“; teismo medicinos specialisto 2023-11-06 išvada Nr. G 430/2023(10); Bendrojo pagalbos centro (112) pateiktu garso įrašu; liudytojų A. A. ir R. S. parodymais, t. y. kaltinamajame akte nurodytais duomenimis, kuriais grindžiamas kaltinimas V. J.. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu: 1) neatlikta įvykio vietos apžiūra, pasitelkiant specialistus, neatlikti liudytojo R. S. ir įtariamojo V. J. parodymų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti vidaus vandens transporto priemonių išsidėstymą Krokų lankos ir Atmatos upės intake prieš avariją ir susidūrimo vietą, be to, įtariamajam V. J. teigiant, kad šis nematė kliūties vandens kelyje iki susidūrimo su gumine valtimi, nesvarstyta galimybė šią įtariamojo nurodytą aplinkybę/versiją patikrinti atliekant eksperimentą; 2) nesurinkti duomenys apie tai, koks Atmatos upėje yra nustatytas vidaus vandenų transporto priemonių greitis ir nebandyta nustatyti koks V. J. plaukimo greitis vairuojant pramoginį katerį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su pakabinamu varikliu „Suzuki Four Stroke“, kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), nors pastarasis yra kaltinamas nepasirinkęs saugaus greičio; 3) nesiaiškinta kas buvo guminės valties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas ir kas atsakingas, kad ši guminė valtis, kurioje žvejojo R. S. ir V. A., stovėjo farvateryje (laivybos kelio ruože); 4) nepaskirta ekspertizė, siekiant nustatyti tiesioginę vidaus vandens transporto priemonių susidūrimo priežastį, taip pat kuris iš avarijos dalyvių, t. y. ar V. J. vairuodamas pramoginį katerį su pakabinamu varikliu ar R. S. stovėdamas upės viduryje su gumine valtimi nuleidus inkarą, pažeidė Taisyklių straipsnius ir kurie Taisyklių pažeidimai buvę tiesioginiame priežastiniame ryšyje tarp pavojingos veikos ir pavojingų baudžiamajame įstatyme numatytų pasekmių ir pan., nes tai turi esminės įtakos sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Teismo vertinimu, aptarti kaltinamojo akto trūkumai, kai kaltinamajame akte nėra konkrečiai nurodyta BK 139 straipsnio 1 dalies pavojinga veika, tik abstrakčiai nurodant, kad V. J. nepasirinkus saugaus greičio ir neįvertinus visų plaukimo sąlygų vairuojant pramoginį katerį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su pakabinamu varikliu „Suzuki Four Stroke“, kuriuo identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), leidžia spręsti, jog surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad tokiu būdu kaltinamajam akte suformuluota ir pateikta oficiali prokuroro pozicija, reiškiant asmeniui kaltinimą ir apibrėžiant teisminio nagrinėjimo ribas, yra neaiški, leidžianti manyti, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tinkamai įvertinta ir kaltinamajame akte atskleista minėta galimai padaryta nusikalstama veika, tokiu būdu šis kaltinimas dėl jo neaiškumo yra paliktas nagrinėti ir galutinį kaltinimą formuluoti teismui, vengiant tiesiogiai BPK 2 straipsnyje numatytos prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigos atskleisti nusikalstamas veikas. Teismas nurodo, jog pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį bylą būtina perduoti prokurorui, kai reikia pašalinti BPK 219 straipsnio pažeidimus, ir yra kitų baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Teismo nuomone, šiame kontekste būtina pažymėti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, kurioje pabrėžiama bendrosios kompetencijos teismų praktikoje išreikšta kaltinimo pareiškimo reikšmė ir svarba: kaltinimo pareiškimas asmeniui nėra vien formalus prokuroro veiksmas, nustatantis teisminio nagrinėjimo ribas, nurodant, kokie duomenys yra pagrindas kaltinti asmenį padarius nusikalstamą veiką – asmeniui pareiškus kaltinimus, yra išreiškiama prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, veikiančių valstybės vardu, oficiali pozicija, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016-06-27 nutarimas byloje Nr. 3/2015-13/2015-15/2015). Teismo vertinimu, anksčiau paminėti kaltinamojo akto trūkumai, lemiantys V. J. pareikšto kaltinimo pagal BK 139 straipsnio 1 dalį nekonkretumą ir neaiškumą, rodo, kad baudžiamojoje byloje pateiktas kaltinamasis aktas, surašytas nesilaikant BPK 219 straipsnio reikalavimų. Padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nustatyti bylos parengiamojo teisiamojo posėdžio stadijoje, iki įrodymų tyrimo pradžios. Jie iš esmės apsunkina ir trukdo bylos nagrinėjimą teisme, taip pat suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, teisę žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas, atitinkamai pasirinkti gynybos priemones. Tai, kas aptarta, leidžia daryti išvadą, kad tikslinga bylą perduoti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams šalinti ir reikalinga papildyti ikiteisminį tyrimą naujomis, anksčiau minėtomis, aplinkybėmis, kurių visapusiškam ištyrimui reikalinga atlikti didelės apimties baudžiamojo proceso veiksmus, nes jų šalinimas teisme, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, naujų papildomų aplinkybių nustatymą, tyrimą, kuriam reikalingos specialios žinios, užvilkintų bylos nagrinėjimą, varžytų svarbias asmens konstitucines teises ir laisves, prieštarautų teisingo (sąžiningo) teismo proceso principui.

Motyvuojamoji dalis

3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, nutartis naikintina.

4. BPK 234 str. 2 d. nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

5. Apygardos teismas, įvertinęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutartį bei V. J. surašytą kaltinamąjį aktą, konstatuoja, jog teismo nutarties argumentai, kad buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, yra nepagrįsti. BPK 219 straipsnyje nurodyti reikalavimai, kurių privalu laikytis surašant kaltinamąjį aktą. 2024-03-08 V. J. surašytas kaltinamasis aktas savo turiniu pilnai atitinka šiuos reikalavimus.

6. Apygardos teismo vertinimu, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas savo nutartyje išdėstė ir aptarė, jo nuomone, esmines aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas, kad tai trukdo tinkamai organizuoti gynybą, tačiau nemotyvavo, kodėl jų negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme.

7. Apygardos teismo vertinimu, visi nutartyje nurodyti trūkumai, jei tai būtina, gali būti ištaisomi teisminio bylos nagrinėjimo metu.

8. Pažymėtina, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nagrinėjant bylą teisme, kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir tą veiką nustatantis baudžiamasis įstatymas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami tiek iš esmės, tiek ne iš esmės skirtingais, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą. Pagal nacionalinių teismų ir tarptautinių teismų formuojamą praktiką tokiu atveju aktualiu aspektu tampa tik tai, kad kaltinamajam skubiai ir nuodugniai būtų pranešta jam suprantama kalba apie jam reiškiamo kaltinimo pagrindus ir motyvus bei suteikta pakankamai laiko pasirengti gynybai (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-1/2014, 2K-469-648/2015; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Taigi tęsiant bylos nagrinėjimą prokurorui nėra uždrausta patikslinti kaltinimą, jei būtų nustatytos įstatyme numatytos sąlygos. Taigi šiuo atveju prokuroras turi galimybę bylą nagrinėjant teisme tikslinti kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes, duomenis apie asmenis, dalyvavusius darant vieną ar kitą nusikalstamą veiką, bei veikų kvalifikavimą.

9. Be to BPK 287 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 270 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė savo iniciatyva iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus. Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014).

10. Remiantis anksčiau išdėstytais motyvais, konstatuotina, jog baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, o skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti trūkumai gali būti pašalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui tiriant ir vertinant įrodymus, todėl perduoti bylą prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui nėra pagrindo, skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti tam pačiam teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą tenkinti.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti baudžiamąją bylą toliau nagrinėti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.