Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-03-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-79-651/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-05
Bylos Nr.
AN2-79-651/2026
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00477-2025-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Pažeidėjas
A. V.
Advokatai
Ramūnas Dobrovolskis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-79-651/2026Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00477-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. sausio 8 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1898-2024 A. V. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių. A. V. nubaustas už tai, kad 2025 m. rugpjūčio 15 d. 10.21 val. vairuodamas transporto priemonę VOLVO XC60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Magistraliniai keliai Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė pusė), 246 km, važiuodamas automagistralėje eismui neskirta kelio juosta iš dešinės pusės ta pačia kryptimi apvažiavo susidariusią transporto priemonių spūstį, kuri buvo susidariusi iš dviejų eismo juostų, tokiais savo veiksmais demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams sukeldamas pavojų eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 4, 5, 9, 117 ir 125 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. sausio 8 d. nutartimi pareiškėjo A. V. skundą atmestas ir paliktas galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-4138-2025 nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmens A. V. (toliau – ir apeliantas) atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. sausio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pakeisti Institucijos nutarimą, veiką perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 1 dalį ir paskirti sankcijoje numatytą baudą.

3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog į kelkraštį asmuo važiuoja siekdamas išvengti susidūrimo, tačiau niekur nėra analizuojamos faktinės aplinkybės apie susidariusią spūstį dėl priekyje įvykusios avarijos ir A. V. siekio didinti spūstį ir sudaryti papildomai avaringą situaciją. A. V. nurodė, jog nusižengimo padarymo dieną važiavo automagistrale ir įvykus eismo įvykiui, siekiant išvengti kito eismo įvykio, iš antros juostos persirikiavo į pirmąją eismo juostą, o po to įjungęs avarinį važiavo kelkraščiu, juo važiavo apie 1 kilometrą, gal trumpiau. Iš vaizdo įrašo matyti, kad A. V. į tą patį kelkraštį praleidžia prieš jį išsukantį automobilį, todėl apylinkės teismo argumentai, kad A. V. elgesys sukėlė kitų eismo dalyvių neigiamą reakciją yra subjektyvus, paremtas vieno asmens ir akivaizdu ne vairuotojo nuomone, nes vaizdas filmuotas iš automobilio galo, t. y. keleivio, kuris nevairavo transporto priemonės ir nėra objektyvus pasisakyti apie buvusią eismo situaciją kelyje. Teismo posėdžio metu buvo akcentuojama, kad A. V. išvažiavo į kelkraštį ne siekdamas cinizmo ar pademonstruoti išskirtinumą prieš kitus, jis tai padarė dėl įvykusio eismo įvykio, siekdamas išvengti didesnių pasekmių tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui ir sumažinti spūstį. Jis kelkraščiu važiavo lėtai, įjungęs avarinį signalą, jis nesiekė sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, o būtent siekė įspėti kitus eismo dalyvius apie kelyje susidariusią nestandartinę situaciją, kad kelyje susidarė spūstis. Iš medžiagos matyti, kad spūstis susidarė ne dėl A. V. tyčinių veiksmų, o dėl įvykusio eismo įvykio, todėl A. V. veiksmuose nėra subjektyviosios pusės. Teismas A. V. subjektyvinę pusę grindžia L. J. pranešimu, kuri kaip minėta, net nėra vairuotoja. Pastaroji nėra apklausta apie buvusį eismo įvykį dėl kurio ir susidarė spūstis, nėra atskleista ar apvažiuojant priekyje esantį eismo įvykį visi kiti eismo dalyviai nesudarė dvigubos eilės (juostos) apvažiuojant jį. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šiuo atveju, skundas atmestas subjektyviu vieno asmens pranešimu ir galimu jo pasipiktinimu, kuris nelygintas su kitais bylos duomenimis ir nevertinta A. V. subjektyvinė pusė atsiribojant nuo kritiškų pranešėjos nurodytų aplinkybių.

3.2. Taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas nepasisakė apie teismų praktiką, kuri buvo nurodyta skunde. Administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017 situacija skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo, kadangi minėtoje byloje vairuotoja tyčia skubėdama važiavo kelkraščiu ir tai atliko tik vienas automobilis, buvo atlikta piko metu, vežant mažamečius, kai šioje byloje situacija įvyko esant neįprastoms eismo sąlygoms, t. y. įvykus avarijai kelyje, siekiant išvengti susidūrimo, kelkraščiu važiavo visa mašinų kolona, važiavo su įjungtais avarinių signalų žibintais, važiavo lėtai. Taigi, šiose bylose faktinės aplinkybės nėra tapačios, dėl ko minėta kasacinio teismo byla negali būti naudojama kaip precedentas. Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr.eAN2-104-993/2024 asmuo buvo nubaustas už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 24 d. 15.55 val. magistraliniame kelyje vairuodamas transporto priemonę, akivaizdžiai didesniu greičiu nei juda transporto priemonių srautas, apvažiavo iš dešinės ta pačia kryptimi susidariusią transporto priemonių spūstį, kuri buvo susidariusi iš dviejų eismo juostų, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, taip iš chuliganiškų paskatų, apvažiuodamas visas spūstyje dviejose eismo juostose lėtai judančias ar stovėjusias transporto priemones, demonstravo savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, sukeldamas eismo dalyvių nepasitenkinimą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai nutartyje Nr. II-218-729/2021 nurodė, kad asmens važiavimas Klaipėdos rajono savivaldybėje, magistraliniame kelyje Klaipėda-Liepoja, įvažiuojant į kelkraštį, esant horizontaliajam kelio ženklinimui „Plati ištisinė linija“ ir apvažiavimas ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius kelkraščiu, nors važiuojamoji kelio dalis ta pačia kryptimi susideda iš dviejų. eismo juostų, turi būti perkvalifikuotas iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 1 dalį. Be to, šioje byloja pati nutarimą priėmusi Institucija sutiko, kad nutarimu veika buvo kvalifikuota neteisingai ir, kad vertinant padarytą veiką turi būti atsižvelgta į tai, kad asmuo važiavo ne tiesiai į Klaipėdą, bet nusuko į dešinę ir kirto ištisinę liniją, ženklinančią būtent kelkraštį, kas šiomis aplinkybėmis nėra itin pavojinga ir chuliganiška. Klaipėdos apygardos teismas nutartyje Nr. AN2-123-360/2020 nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai – apvažiavimas priekyje susidariusį transporto priemonių kamštį, kuris buvo susidaręs iš dviejų eismo juostų, kertant „Siaurą ištisinę liniją“ ir važiavimas kelkraščiu, turi būti perkvalifikuotas iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 1 dalį. Iš minėtos teismų praktikos matyti, kad vertinant A. V. veiksmus taip pat galima konstatuoti, jog tyčios elgtis chuliganiškai pastarasis neturėjo. Manytina, kad A. V. nuoseklūs paaiškinimai yra ne tik jo gynybinė versija, nes ją patvirtina byloje esantys įrodymai.

3.3. Skunde pažymima, kad A. V. veiksmai nebuvo tyčiniai ar atlikti dėl chuliganiškų paskatų, o nulemti kelyje susidariusios neįprastos situacijos, t. y. kilusios avarijos, kitų eismo dalyvių elgesio, ir noro įspėti kitus eismo dalyvius, nesudaryti dar didesnio kamščio. Jau surašant administracinio nusižengimo protokolą A. V. sutiko, kad padarė administracinį nusižengimą, ir paaiškino, kad matė, kaip priekyje važiavęs automobilis pradėjo stabdyti ir sukti į šoną t. y. į kelkraštį, tada ir A. V. taip pat pradėjo staigiai stabdyti, nes automobiliai pirmoje ir antroje juostoje stovėjo. Per vėlai pamatęs situaciją, ir vengdamas susidūrimo su stovinčiais magistralėje automobiliais, pasuko į dešinį kelkraštį, ir važiavo tolyn sulėtinęs greitį ir įsijungęs avarinę signalizaciją. Tokius veiksmus atliko siekdamas išvengti eismo įvykio, o ne dėl skubėjimo. Tos pačios pozicijos A. V. laikėsi ir viso bylos nagrinėjimo metu. Ši A. V. pozicija nėra paneigta, ir turi būti vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Be to faktą, kad magistralėje buvo eismo įvykis, patvirtino ir bylos duomenys. Apylinkės teismas neatsižvelgė ir į tai, kad A. V. važiavo lėtai, automobilių kolonoje, su įjungtais įspėjamaisiais avariniais signalais, kas atskleidžia chuliganiškų paskatų nebuvimą pastarojo veiksmuose. Nors Institucija nurodo, kad A. V. išvažiavo į kelkraštį ir taip dėl chuliganiškų paskatų, skubėdamas apvažinėjo pirmoje ir antroje juostoje stovėjusius automobilius, tačiau šios aplinkybės nėra teisingos. Jis siekdamas išvengti susidūrimo, esamoje situacijoje priėmė tokį sprendimą, kuris jo supratimu buvo atliktas vietoje ir laiku, nes išvengė susidūrimo, pirmiausia su automobiliu, kuris staigiai stabdė ir išvažiavo į kelkraštį. Toliau važiavo kelkraščiu ne dėl ciniškų ar chuliganiškų savo veiksmų, bet todėl kad dėl priekyje įvykusio eismo įvykio susidarė spūstis ir pirmoje, ir antroje eismo juostoje, ir vairuotojai iš antros juostos rikiuodamiesi į pirmą, o pirmoje juostoje važiavę vairuotojai rikiavosi į šalikelę, ir taip visi kartu bendrai, lėtai judėjo aplenkdami eismo įvykį ir mažindami spūstį. Iš vaizdo įrašo matyti, jog A. V. niekur neskubėjo, nes priešingu atveju jis nebūtų leidęs į kelkraštį iš pirmosios eismo juostos įvažiuoti kitam automobiliui kuris galimai būdamas automobilių kolonijoje matė priekyje kliūtį ir elgėsi elementariai protingai ir padoriai nesudaryti papildomos spūsties ir kartu visiems lėtai judėti aplenkiant kliūtį. Tai kad A. V. pripažino padaręs administracinį pažeidimą, nereiškia, jog pripažino chuliganišką vairavimą.

Atsiliepimas

4. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininkas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. sausio 8 d. nutartį.

4.1. Nurodoma, kad vertinant pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi, natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusižengimo aplinkybių. Nors Apeliantas, nurodo, jog jis neturėjo chuliganiškų paskatų, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. V. nusižengimą padarė būtent iš chuliganiškų paskatų. A. V., kelyje susidarius spūsčiai, matant daug eismo dalyvių, pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus apvažiavo kitas spūstyje stovinčias transporto priemones iš dešinės pusės kelkraščiu, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams vairavusiems transporto priemones ir važiavusiems jose, kurie stovėjo spūstyje. Pažymėtina, kad tokiais veiksmais kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, nes esant būtinumui bet kuriai transporto priemonei sustoti kelkraštyje būtų įvykęs eismo įvykis, kurio metu galėjo nukentėti kiti eismo dalyviai. Būtent kitų transporto priemonių, besilaikančių KET reikalavimų, stovinčių spūstyje apvažiavimas iš dešinės ir rodo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens išreikštą nepagarbą kitiems eismo dalyviams, jo siekį tenkinti tik savo interesą ilgai nestovėti automobilių spūstyje ir greičiau išvažiuoti iš spūsties, greičiau pasiekti kelionės tikslą, taip iškeliant savo interesą aukščiau kitų vairuotojų interesų. Be to, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų įvykus eismo įvykiui, eismas pirmąją eismo juosta vyko ir nebuvo A. V. jokio būtinumo kelkraščiu apvažiuoti iš dešinės važiuojančias transporto priemones. Toks manevravimas, esant automobilių spūsčiai, laikomas chuliganišku vairavimu, nes šį vairavimo būdą vairuotojas pasirinko tyčia, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, savo interesus įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui. A. V. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra šiurkštus ir vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų transporto bei kelių srityje., Paskirta A. V. piniginė bauda ir specialios teisės atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių yra tinkamas atsakomybės realizavimas pagal padaryto nusižengimo turinį ir aplinkybes. Tuo siekiama auklėjamojo tikslo – atkreipti pažeidėjo dėmesį į padarytų nusižengimų sunkumą ir padėti jam suvokti atsakomybės neišvengiamumą. Tuo pačiu siekiama ir prevencinio atsakomybės tikslo, kad suvokęs savo nusižengimų sunkumą ir patyręs neigiamas veikos pasekmes, ateityje asmuo nedarytų nusižengimų. Todėl dėl paskirtos nuobaudos pažeidėjo patiriami nepatogumai neturint teisės vairuoti, yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu nesutinkama su A. V. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimu, nurodant, kad administracinis nusižengimas nebuvo padarytas iš chuliganiškų paskatų.

6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apylinkės teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

7. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Apibūdinant subjektyviuosius chuliganiško vairavimo požymius pažymėtina, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas, remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad buvo teisingai nustatytas administracinio nusižengimo motyvas – chuliganiškos paskatos, nes apvažiavimas iš dešinės automobilių, stovinčių didelėje spūstyje, akivaizdžiai reiškė savo individualaus intereso – nestovėti kartu su kitais automobiliais spūstyje, sutaupyti laiko kitų vairuotojų, besilaikančių Kelių eismo taisyklių, sąskaita – tenkinimą, savo išskirtinumo demonstravimą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, priešpriešinant savo poreikius kitų asmenų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-54-1214/2024).

8. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. V. neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad jis važiavo kelkraščiu, apvažiuodamas spūstyje stovėjusias transporto priemones, tačiau, jo tvirtinimu, jis taip elgėsi ne iš chuliganiškų paskatų, o dėl įvykusio eismo įvykio, siekdamas išvengti didesnių pasekmių tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui ir sumažinti spūstį. Nurodo, kad kelkraščiu važiavo lėtai, įjungęs avarinį signalą, nesiekė sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, o būtent siekė įspėti kitus eismo dalyvius apie kelyje susidariusią nestandartinę situaciją, kad kelyje susidarė spūstis. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog A. V. paaiškinimai laikytini gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

9. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. veiksmai neabejotinai turi visus subjektyviuosius ir objektyviuosius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, kuriuos be kitos bylos medžiagos patikimai patvirtina bylos medžiagoje esantys objektyvūs įrodymai – vaizdo įrašas, kuriame yra užfiksuotos 2024 m. rugsėjo 27 d. įvykio aplinkybės. Iš vaizdo įrašo matyti, kad keliu lėtai juda transporto priemonės, taip pat matyti, keli automobiliai, tarp kurių ir automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja keliu eismui neskirta kelio juosta iš dešinės pusės ta pačia kryptimi. Aukštesniojo teismo vertinimu A. V. elgesys, kuomet jis priekyje susidarius transporto priemonių kamščiui, važiavo eismui neskirta kelio juosta, taip apvažiuodamas kamštyje dviejose eismo juostose lėtai važiuojančias transporto priemones, teisingai traktuojamas kaip chuliganiškas, nes kiti vairuotojai, nors buvo susidariusi automobilių spūstis kantriai lėtai judėjo, o jis, sąmoningai išvažiuodamas į kelkraštį ir taip aplenkdamas kitus eilėje stovinčius automobilius, pasielgė nepagarbiai su kitais eismo dalyviais, tokiu savo elgesiu demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojoms, savo interesus (spūsties metu greičiau pasiekti kelionės tikslą) įgyvendino, šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui, ir savo veiksmais sukėlė kitų eismo dalyvių neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Nors apeliaciniame skunde teigiama priešingai, tačiau tai, kad buvo sukelta neigiama kitų eismo dalyvių reakcija ir pasipiktinimas įrodo tai, jog apie nusižengimą pranešė spūstyje stovėjusiame kitame automobilyje buvęs asmuo. Be to, kaip teisingai pažymėjo Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą, iš vaizdo įrašo matyti, kad eismas pirmąją eismo juosta vyko, todėl A. V. nebuvo jokio būtinumo kelkraščiu apvažiuoti iš dešinės važiuojančias transporto priemones. Taigi, apygardos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pagrįstai buvo konstatuotas veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos, kadangi A. V. veiksmai buvo nukreipti į individualaus intereso tenkinimą, t. y., siekimą sutaupyti laiko ir greičiau pasiekti kelionės tikslą kitų vairuotojų, besilaikančių Kelių eismo taisyklių, sąskaita. Pažymėtina ir tai, kad tokie A. V. veiksmai galėjo trukdyti ir specialios paskirties automobilių – policijos, greitosios pagalbos, nuvykimui į įvykio vietą. Todėl A. V. pagrįstai buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą, jo veiksmus perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį pagrindo nėra.

10. Skunde cituojami apylinkių ir apygardų teismų sprendimai, kuriuose buvo perkvalifikuoti pažeidėjų veiksmai iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 1 dalį arba kuriuose pažeidėjai buvo nubausti už chuliganišką vairavimą, apelianto atstovo teigimu, esant iš esmės skirtingoms aplinkybėms nei nagrinėjamu atveju. Pažymima, kad vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Be to, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Sprendžiant dėl pažeidėjų veiksmų kvalifikavimo kiekvienu konkrečiu atveju byloje nustatytos aplinkybės yra vertinamos individualiai. Iš skunde nurodomos Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr.eAN2-104-993/2024 matyti, kad asmuo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę akivaizdžiai didesniu greičiu nei juda transporto priemonių srautas, apvažiavo iš dešinės ta pačia kryptimi susidariusią transporto priemonių spūstį, kuri buvo susidariusi iš dviejų eismo juostų, važiavo kelkraščiu, lėtėjimo juosta ir užbrūkšniuotu plotu žyminčiu nukreipimo saleles, ir taip iš chuliganiškų paskatų, apvažiuodamas visas spūstyje dviejose eismo juostose lėtai judančias ar stovėjusias transporto priemones, demonstravo savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, sukeldamas eismo dalyvių nepasitenkinimą. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad minėtoje byloje nurodytos aplinkybės iš esmės tapačios šioje byloje nustatytoms aplinkybėms. Tuo tarpu kitose nurodomose bylose aplinkybės, kuriose pažeidėjų veiksmai buvo perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 1 dalį, yra iš esmės skirtingos. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai nutartyje Nr. II-218-729/2021 pažeidėjo veiksmai buvo perkvalifikuoti, tačiau šioje byloje buvo įvertinta tai, kad pareiškėjas važiavo ne tiesiai į Klaipėdą, bet nusuko į dešinę ir kirto ištisinę liniją. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi Nr. AN2-123-360/2020 perkvalifikuodamas pažeidėjo veiksmus įvertino tai, kad pažeidėjas skubėjo vežti dukrą į degalinės tualetą ir pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad dukrai tą pačią įvykio dieną yra nustatytas ūminis cistitas, kreiptasi dėl skausmingo, dažno šlapinimosi, skirti medikamentai. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, esant skirtingoms šioje byloje ir apelianto atstovo minimose bylose nustatytoms aplinkybėms, nurodytą praktiką laikyti precedentu šioje byloje nėra jokio pagrindo.

11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl tenkinti Institucijos skundą ir naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio skundo netenkinti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. sausio 8 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė