Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

2021-03-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-218-729/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-03-31
Bylos Nr.
II-218-729/2021
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00041-2021-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
Teisėjas
Jurgita Grigonienė (pirm.)
Pareiškėjas
K. M.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Advokatai
Gediminas Lukauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-218-729/2021Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00041-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. kovo 31 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant pareiškėjo K. M. atstovui advokatui Gediminui Lukauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. lapkričio 13 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13182-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13182-2020 K. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 29 d., 07:44 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, magistraliniame kelyje Klaipėda-Liepoja (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinėje pusėje) 3,00 km, vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į kelkraštį, esant horizontaliajam kelio ženklinimui „Plati ištisinė linija“ (KET 3 priedas, ženklinimas 1.2) ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius kelkraščiu, nors važiuojamoji kelio dalis ta pačia kryptimi susideda iš dviejų eismo juostų, taip demonstruodamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir keldamas pavojų eismo saugumui, bei parodydamas savo išskirtinumą iš kitų eismo dalyvių. Tokiais savo veiksmais K. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 4, 8, 9 ir 125 punktų reikalavimus. Nutarimu K. M. paskirta nuobauda – 450 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas pareiškėjo K. M. skundas, kuriuo prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą, tai yra, K. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir taikant ANK 610 straipsnio nuostatas skirti 85 Eur baudą, bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, netaikyti. Skundą motyvuoja tuo, kad:

1. 2020 m. rugsėjo 30 d. jo atžvilgiu surašius administracinio nusižengimo protokolą, buvo surašytas administracinis nurodymas, kuriuo iki 2020 m. spalio 30 d. buvo siūloma susimokėti 225 Eur baudą, tačiau visi K. M. atžvilgiu priimti administraciniai aktai ir pranešimai buvo siunčiami į portalo „valdžios vartai“ elektroninę dėžutę, kuriuos kitų asmenų pagalba pavyko „atsidaryti“ tik 2021 m. sausio 20 d. 19:42 val.

2. Pareiškėjas pripažįsta padaręs KET pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau yra įsitikinęs, kad jo padaryta veika yra kvalifikuota neteisingai. Nors ir laikant, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyti KET 4, 8, 9, 125 punktai buvo pažeisti, tai laikytina transporto priemonės vairavimu vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius KET pažeidimus ir veika kvalifikuotina pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

3. Pareiškėją suklaidino kiti taip pasielgę transporto priemonių vairuotojai. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad stovint spūstyje užfiksuoti 29 automobiliai, kurie pro dešinę pusę kelkraščiu apvažiuodami susidariusioje spūstyje stovinčius automobilius nusukdavo į kelio atšaką vedančią link Gindulių gyvenvietės, kur privalėjo patekti ir pats. Pagrindinė masė transporto priemonių stovėjo spūstyje ir laukė galimybės įvažiuoti į kelio atšaką vedančią į Klaipėdos miestą. Iš to seka, kad K. M. neturėjo jokių chuliganiškų paskatų. Be to, jo važiavimas kelkraščiu, apvažiuojant spūstyje stovinčius automobilius pro dešinę pusę, niekam nesukėlė pavojingos situacijos ir niekam nepadarė jokios turtinės žalos.

4. Sprendžiant klausimą dėl veikos perkvalifikavimo ir skiriant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos nuobaudos klausimą, būtina vadovautis ANK 610 straipsnyje reglamentuota tvarka.

5. Pareiškėjas su šeima gyvena Jurbarke. Darbovietė - Klaipėdoje, MB „Žemaitijos komunikacijos“ vairuotoju-ekskavatorinku, augina du nepilnamečius vaikus. Dėl pandemijos pirmojo ir antrojo karantino metu jo sutuoktinė nedirbo, todėl K. M. vienintelis šeimoje dirbantis asmuo - šeimos maitintojas. Į darbą vyksta asmeniniu transportu, o darbinės jo pareigos tiesiogiai susijusios su teise vairuoti transporto priemones. Be to, K. M. slaugo visišką negalią turintį savo tėvą J. M., kuris visiškai nevaikšto. Pablogėjus sveikatai tėvą tenka pristatyti pas medikus asmeniniu automobiliu. Teisės vairuoti transporto priemones netekimas neigiamai atsilieptų ne tik K. M., tačiau ir jo visišką negalią turinčiam tėvui, jo slaugymui, priežiūrai. K. M. administracine tvarka nebaustas, nusižengimą padarė pirmą kartą, dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Esant tokioms šeiminėms, darbo ir kitoms aplinkybėms, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, arba visiškai jos neskirti.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad K. M. skundas tenkintinas iš dalies, panaikinant skundžiamą nutarimą ir grąžinant bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildymui ir patikslinto protokolo K. M. atžvilgiu surašymui. Įvertinus aplinkybes, kad K. M., išvažiavęs iš transporto priemonių eilės spūstyje į kelkraštį, važiavo ne į Klaipėdos miestą ar toliau magistraliniu keliu Klaipėda-Liepoja, o link Gindulių kaimo, esančio dešinėje šio kelio pusėje, pagal formuojamą teismų praktiką, tikslinga K. M. veiksmus perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį, nes kertant ištisinę liniją ir važiuojant kelkraščiu buvo padarytas švelnesnis KET 3 priedo 1.2 punkto pažeidimas. Prašo bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėjo atstovas advokatas Gediminas Lukauskas teismo posėdžio metu palaikė skundo argumentus ir reikalavimus, nurodė, kad pareiškėjas kirto kraštą žyminčią liniją, norėdamas paskuti į dešinę, nesudarydamas kitiems eismo dalyviams jokio pavojaus, ir chuliganiškų paskatų tikrai neturėjo, norėjo tiesiog laiku nuvažiuoti į darbo objektą, kur jo laukė užsakovai. Pareiškėjas kirto plačią ištisinę liniją, kuri žymi važiuojamosios dalies kraštą; tai nėra dviguba ištisinė linija ar ištisinė linija, kuri atriboja priešingas eismo kryptis. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad jis neskubėdamas pravažiavo kelkraščiu, pėsčiųjų ten nėra, nes aplink yra laukai. Policijos pareigūnas, fiksavęs tą dieną vairuotojų daromus pažeidimus, turėjo išlipti ir stabdyti pažeidėjus ir juos įspėti, o ne leisti daryti pažeidimus ir filmuoti; turbūt dėl to atsiliepime sutinkama su skundu ir prašoma perkvalifikuoti veiką į švelnesnę. Skunde buvo prašoma perkvalifikuoti K. M. padarytą nusižengimą į ANK 420 straipsnio 1 dalį, tačiau, pasitikslinus pagal teismų praktiką analogiškoje situacijoje, veika turėtų būti kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Žemesnės instancijos teismas

K. M. administracinė nuobauda paskirta už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą vairuotojui, kuris padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų sukėlusį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Pareiškėjas neginčija, kad vairuodamas transporto priemonę kirto „Plačią ištisinę liniją“ ir važiavo kelkraščiu, tokiu būdu apvažiuodamas transporto priemonių kamštį. Šias aplinkybes patvirtina vaizdo įrašas ir tarnybinis pranešimas (b. l. 44–45, 48). Tačiau pareiškėjas nesutinka, kad KET pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų.

Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018). Teismų praktikoje tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Šiomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017) ir pan.

Pareiškėjas skunde savo elgesį teisina tuo, kad jį suklaidino kiti taip pasielgę transporto priemonių vairuotojai, nes stovint spūstyje 29 automobiliai pro dešinę pusę kelkraščiu apvažiuodami susidariusioje spūstyje stovinčius automobilius nusuko į kelio atšaką vedančią link Gindulių gyvenvietės, kur privalėjo patekti ir jis pats, o pagrindinė masė transporto priemonių stovėjo spūstyje ir laukė galimybės įvažiuoti į kelio atšaką vedančią į Klaipėdos miestą. Be to, jo važiavimas kelkraščiu, apvažiuojant spūstyje stovinčius automobilius pro dešinę pusę, niekam nesukėlė pavojingos situacijos ir niekam nepadarė jokios turtinės žalos. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad pareiškėjo Ginduliuose laukė žmonės objekte, kur jis turėjo nuvažiuoti bei, kad jis kelkraščiu važiavo neskubėdamas. Pažymėtina, kad ir pati Institucija šiuo atveju sutinka, kad nutarimu veika buvo kvalifikuota neteisingai ir, kad vertinant padarytą veiką turi būti atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas važiavo ne tiesiai į Klaipėdą, bet nusuko į dešinę ir kirto ištisinę liniją, ženklinančią būtent kelkraštį, kas šiomis aplinkybėmis nėra itin pavojinga ir chuliganiška. Todėl teismas, atsižvelgdamas į proceso dalyvių paaiškinimus ir byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, kad KET pažeidimas padarytas ne iš chuliganiškų paskatų, o nesant šio būtinojo ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymio (veikos padarymo motyvo), K. M. veiką kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo.

K. M. Vairuodamas transporto priemonę bei kirsdamas „Plačią ištisinę liniją“ (KET 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.2) ir važiuodamas kelkraščiu, nesilaikė eismą keliuose ribojančio kelio ženklinimo reikalavimų, toliau judėdamas kelkraščiu kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams bei eismo saugumui bei taip pažeidė KET 8, 9 punktų reikalavimus. Šie K. M. veiksmai atitinka ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, todėl jo veika perkvalifikuotina į ANK 417 straipsnio 1 dalį.

K. M. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikavus į ANK 420 straipsnio 1 dalį, iš naujo spręstinas ir administracinės nuobaudos skyrimo klausimas. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). K. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta. K. M. baustas administracine tvarka, tačiau už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiamas pirmą kartą (b. l. 18–19). K. M. dirba MB „Žemaitijos komunikacijos“ vairuotoju ekskavatorininku, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 54, 62–63). Slaugo tėvą, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 55, 57). Augina du nepilnamečius vaikus (b .l. 59, 60, 61). Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti K. M. paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalią baudą.

Atsižvelgiant į tai, kad ne teismo tvarka priimtame nutarime suklysta kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13182-2020 (ROIK: 20123509315) naikintinas ir K. M. už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina 30 Eur (trisdešimt eurų) bauda (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13182-2020 (ROIK: 20123509315), ir K. M. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirti 30 Eur (trisdešimt eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė