Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aurelijos Sadauskaitės, teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. ir jo gynėjo (duomenys neskelbtini) A. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2025 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje (3 epizodai), 178 straipsnio 2 dalyje (4 epizodai), 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje (5 epizodai), 22 straipsnio 1 d alyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai), ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2024 m. liepos 4 d. veika) jam paskirtas 30 parų areštas;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. liepos 4 d. vagystė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“) jam paskirtas 10 mėnesių laisvės atėmimas;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį jam paskirtas 6 mėnesių laisvės atėmimas;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. liepos 24 d. vagystė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini)) jam paskirtas 10 mėnesių laisvės atėmimas;

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2024 m. rugpjūčio 29 d. veika) jam paskirtas 30 parų areštas;

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2024 m. rugsėjo 22 d. veika) jam paskirtas 30 parų areštas;

pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. rugsėjo 24 d. vagystė iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini)) jam paskirtas 30 parų areštas;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. spalio 7 d. vagystė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini)) jam paskirtas 1 metų laisvės atėmimas;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 6 d. pasikėsinimas įvykdyti vagystę iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini)) jam paskirtas 10 mėnesių laisvės atėmimas;

pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. lapkričio 6 d. vagystė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini)) jam paskirtas 30 parų areštas;

pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. lapkričio 16 d. vagystė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini)) jam paskirtas 30 parų areštas;

pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. lapkričio 20 d. vagystė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini)) jam paskirtas 30 parų areštas;

pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. lapkričio 21 d. vagystė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini)) jam paskirtas 30 parų areštas;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 24 d. vagystė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini)) jam paskirtas 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimas;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 27 d. pasikėsinimas padaryti vagystę iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini)) jam paskirtas 1 metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies a) punktu, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo – prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – bei apėmimo – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę – būdais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo nuo 2024 m. liepos 4 d. iki 2024 m. liepos 5 d. ir suėmimo nuo 2024 m. gruodžio 3 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo laikas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš E. D. priteista 159,99 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš E. D. priteista 179,90 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai tenkinti ir iš E. D. priteista 172,74 Eur, 203,94 Eur, 214,46 Eur, 207,95 Eur ir 133,96 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl E. D. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 ir 5 dalyse, vertinimo kaip tęstinių

7.1. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-20-976/2022). Taigi pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-51-719/2023).

7.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog ir toliau darys tą patį. Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Taigi, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014, 2K-186-689/2020, 2K-P-51-719/2023, 2K-10-813/2025 ir kt.).

7.3. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju E. D. vagystes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 178 straipsnio 5 dalį (5 epizodai) vykdė iš skirtingų prekybos centrų ir skirtingų parduotuvių; vogdavo skirtingus produktus ir prekes (tiek maisto, tiek ne maisto prekes); vienos vagystės buvo atviros, kitos ne; itin smarkiai skyrėsi kiekvienos vagystės metu pagrobtų daiktų vertė; kartais vagystės buvo vykdomos kelis kartus per dieną, o kartais tarp vagysčių buvo kelių dienų ar ilgesnis laiko tarpas. Atkreiptinas dėmesys, jog nors vagystės buvo vykdomos sistemingai, tačiau nenuosekliai, t. y. negalima buvo numatyti konkretaus laiko tarpo tarp vagysčių, t. y. tarp vagysčių galėjo būti kelių valandų, kelių dienų arba net daugiau nei mėnesio trukmės tarpai. Visos aptartos aplinkybės neleidžia konstatuoti, jog E. D. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 ir 5 dalyse, vienijo vieninga tyčia, t. y. nustatytos aplinkybės neleidžia tvirtinti, jog, darydamas pirmą nusikalstamą veiką, E. D. iš anksto žinojo, kokias tiksliai kitas vagystes vykdys, iš kokių prekybos centrų, kada tiksliai tai darys ir kokias prekes vogs. Taigi nagrinėjamu atveju nesama pagrindo konstatuoti bendro E. D. sumanymo, apjungiančio visus jo neteisėtus veiksmus.

7.4. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria (duomenys neskelbtini) atsiliepime išdėstytiems argumentams, jog nenustatyta, kad nuteistasis E. D. turėjo vieningą sumanymą apvogti kažkokį konkretų skaičių prekybos centrų, todėl, vogdamas prekes pirmą kartą, sumanymo dėl kito nusikalstamos veikos epizodo jis tikrai neturėjo. E. D. buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, dėl šios priežasties jo sumanymas daryti vagystes kildavo spontaniškai, priklausomai nuo poreikio vartoti narkotines medžiagas, t. y. kuomet atsirasdavo toks poreikis, tuomet kildavo ir sumanymas vogti prekes tiek iš maisto, tiek ir iš ne maisto prekių parduotuvių. Vien atliktų veiksmų panašumas, nusikalstamų veikų mechanizmo bendras pobūdis ir apibendrintas elgesio modelis (grobiamų prekių slėpimas kišenėse, kuprinėje ir pan.) savaime neleidžia teigti, jog E. D. nusikalstamas veikas vienijo vieninga iš anksto susiformavusi tyčia. Taigi nesama pagrindo teigti, jog E. D. veiksmai, sąlygoti priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 ir 5 dalis, buvo apjungti vieningos tyčios ir turėtų būti kvalifikuotini kaip tęstinė veika.

Dėl E. D. paskirtų bausmių pagrįstumo ir galimybės nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas

8. Apeliaciniame skunde, be prašymo E. D. nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 ir 5 dalyse, kvalifikuoti kaip tęstines nusikalstamas veikas, taip pat yra nurodyta, kad E. D. buvo paskirtos neteisingos bausmės, todėl jos turėtų būti keičiamos švelnesnėmis bausmių rūšimis arba sutrumpinama paskirtų laisvės atėmimo bausmių trukmė, be to, keliamas klausimas dėl galimybės iš dalies atidėti E. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 4 dalis).

8.1. Apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad E. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

8.2. E. D. padarė aštuonis baudžiamuosius nusižengimus, vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, šešis apysunkius nusikaltimus. BK 55 straipsnyje yra numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Vis dėlto, skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Visų pirma, būtina atkreipti dėmesį, jog, nors anksčiau E. D. nebuvo teistas ir neturi galiojančio teistumo, tačiau jis negali būti prilyginamas asmeniui, kuris pirmą kartą padarė vieną nusikalstamą veiką, nes skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas už 15 nusikalstamų veikų padarymą, o tai rodo sistemingus jo neteisėtus veiksmus. Galima tvirtinti, jog nusikalstamos veikos nuteistajam yra jo elgesio norma, jų darymo metu tai buvo E. D. pragyvenimo šaltinis, todėl tikrai negalima kalbėti apie nusikalstamų veikų atstiktinį pobūdį. Antra, nors E. D. savo padarytas nusikalstamas veikas vertino neigiamai, reikia atkreipti dėmesį, jog jas darė sistemingai, o būtent pragyvendavo vagysčių dėka, tuo metu niekur nedirbo, taip pat yra daug kartų baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 128–185). Visos aptartos aplinkybės ir tapo pagrindu, nors ir pirmą kartą teisiamam, E. D. paskirti bausmes, susijusias su laisvės ribojimu, t. y. areštą ir laisvės atėmimą.

8.3. Be to, teismas, skirdamas bausmę, negali remtis galbūt įvyksiančiomis hipotetinėmis aplinkybėmis, t. y. E. D. pažadu laikytis įstatymų, vesti su teisės normomis suderintą gyvenimo būdą ir atlyginti žalą. E. D. apeliaciniame skunde savo ankstesnį elgesį bando pateisinti tuo, jog turėjo priklausomybę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Atkreiptinas dėmesys, jog tokia priklausomybė nelemia fakto, kad asmuo daro nusikalstamas veikas, neturėdamas kitos išeities, atvirkščiai, tokia priklausomybė parodo, jog asmuo pats pasirinko atitinkamą elgesį ir gyvenimo būdą, kuris yra nesuderintas nei su socialinėmis, nei su teisės normomis. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas pirmiausia visada yra asmens pasirinkimas ir daromas jo valia. Pažymėtina, jog E. D. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, tačiau šiuo metu niekur nedirba, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, nusikalstama veika padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino ir tai bando pateisinti jam paskirta kardomąja priemone (suėmimu). Visos aptartos aplinkybės iš tiesų labiau neigiamai charakterizuoja E. D. asmenybę, nusikalstamas veikimas rodo jo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad nuteistojo pataisos procesas be laisvės atėmimo nebūtų itin efektyvus ir kad jis turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir gyvenimo stilių. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti, paskyrus švelnesnės rūšies bausmę.

8.4. Bausmės švelninimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo E. D. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, paskirta laisvės atėmimo bausmė ir nustatyta jos trukmė atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad šios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek įstatymo taikymo galimybes, tiek visas bylos aplinkybes. Teisės taikymo aspektu paskirtoji laisvės atėmimo bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę. Pažymėtina, jog pagal BK 178 straipsnio 2 dalį sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 2 metai 1 mėnuo 15 dienų (3 mėnesiai + 4 metai / 2), o E. D. griežčiausia laisvės atėmimo bausmė buvo paskira 1 metai 2 mėnesiai, t. y. pirmosios instancijos teismas, skirdamas griežčiausią laisvės atėmimo bausmę, paskyrė ją daug mažesnę negu vidurkis, tokiu būdu užtikrindamas proporcingumo principo įgyvendinimą. Sudėjus už visas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, galutinė bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir E. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė tik 2 metai laisvės atėmimo. Tokia paskirtoji bausmė už aštuonis baudžiamuosius nusižengimus, vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir šešis apysunkius nusikaltimus nagrinėjamu atveju negali būti laikoma per griežta. Apygardos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, daro išvadą, kad E. D. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, todėl nesama pagrindo jos švelninti, t. y. keisti bausmės rūšį ar trumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę.

8.5. BK 75 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-383-895/2015, 2K-126-693/2018, 2K-233-976/2021, 2K-179-719/2022, 2K-222-1214/2024 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta visiškai jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų E. D. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą įvertinti kaip žymiai mažesnį negu rūšinis tų nusikalstamų veikų pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytas nusikalstamas veikas sankcijose, taip pat nebuvo nustatyta, jog E. D. asmenybė yra mažiau pavojinga, o padarytos nusikalstamos veikos atsitiktinio pobūdžio.

8.6. Papildomai būtina pažymėti, jog bausmės vykdymas apskritai gali būti atidėtas tik tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Nuteistojo E. D. asmenybės ir jo padarytų nusikalstamų veikų analizė rodo, kad, remiantis bylos medžiagos duomenimis, yra nustatyta daug E. D. ir jo veiksmus neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Jo neteisėtų veiksmų – tiek nusikalstamų veikų, tiek administracinių nusižengimų – sistemingumas, reikšmingų socialinių ryšių nebuvimas, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas, leidžia tvirtinti, jog nesama pagrindo daryti išvadą, kad ateityje E. D. nebenusikals. Visos aptartos aplinkybės iš tiesų labiau neigiamai charakterizuoja E. D. asmenybę, ankstesnis nusikalstamas veikimas rodo jo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. E. D. padarytų nusikalstamų veikų skaičius, už kurias buvo nuteistas, neteisėtų veiksmų – tiek nusikalstamų veikų, tiek administracinių nusižengimų – sistemingumas, reikšmingų socialinių ryšių nebuvimas, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas leidžia tvirtinti, jog nesama pagrindo daryti išvadą, kad ateityje E. D. nebenusikals.

8.7. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta tik E. D. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ir / ar atidėti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti, paskyrus bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, paskirta laisvės atėmimo bausmė ir nustatyta jos trukmė atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. D. ir jo gynėjo (duomenys neskelbtini) A. V. apeliacinius skundus atmesti.