Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, e2A-26-881/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-02-08
Bylos Nr.: e2A-26-881/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-14224-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Laima Ribokaitė, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: Švenčionių rajono savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Baltik sport“

Civilinė byla Nr. e2A-26-881/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14224-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.3; 2.6.18.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos, atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltik sport“ apeliacinius skundus ir atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kelvista“ pareiškimą dėl prisidėjimo prie trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltik sport“ apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Nodama“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Kelvista“ dėl įpareigojimo neatlygintinai pašalinti darbų trūkumus, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Baltik sport“ ir apdrošinašanas akciju sabiedriba „G. B.“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakoves likviduojamą dėl bankroto uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir LUAB) „Nodama“ ir uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Kelvista“ per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti atliktų darbų pagal 2014 m. gruodžio 3 d. statybos darbų rangos sutartį Nr. J-435 defektus (duomenys neskelbtini) rajono „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos sporto aikštyne arba įpareigoti atsakoves atlyginti ieškovei 102 018,81 Eur būsimų defektų šalinimo išlaidas, kurios bus patirtos ateityje, nustatant atsakovių solidariąją atsakomybę, o neįvykdžius teismo sprendimo, atsakovėms skirti po 100 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės (užsakovės) ir atsakovės (rangovės) LUAB „Nodama“ 2014 m. gruodžio 3 d. buvo sudaryta statybos darbų rangos sutartis, pagal kurią rangovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą atlikti ir perduoti (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos sporto aikštyno statybos darbus bei ištaisyti darbų defektus. Ieškovė 2014 m. gruodžio 3 d. sudarė pagrindinę sutartį su UAB „Kelvista“, pagal kurią atsakovė (techninis prižiūrėtoja) įsipareigojo suteikti ieškovei statinio statybos techninės priežiūros paslaugas objekte.

3. Atlikus darbus, paaiškėjo atliktų darbų defektai – „(duomenys neskelbtini) “ gimnazija pateikė 2016 m. rugsėjo 12 d. pranešimą ieškovei „Dėl nekokybiškai atliktų darbų“, kurį užsakovė gavo 2016 m. rugsėjo 13 d., tai yra darbų defektų paaiškėjimo diena. Ieškovė tiek rangovei, tiek techninei prižiūrėtojai reiškė daugkartinius reikalavimus dėl darbų defektų pašalinimo, tačiau jie nėra pašalinti iki šiol. Darbų defektai nebuvo akivaizdūs, ieškovei nebuvo žinomi darbų perdavimo–priėmimo metu, o paaiškėjo vėliau, jau po darbų ir statybos techninės priežiūros paslaugų priėmimo. Priimant darbus darbai vizualiai atrodė atlikti tinkamai, o detalesnio darbų tyrimo ir atliktų darbų trūkumų ieškovė objektyviai negalėjo ir neturėjo nustatyti darbų priėmimo metu dėl kompetencijos ir specialių žinių stokos, dėl to šioms pareigoms atlikti buvo pasitelkta profesionalė statybų srityje – techninės priežiūros paslaugas teikianti UAB „Kelvista“. Rangos darbų kontrolė ir atliktų darbų tinkamumo, kokybės vertinimas yra techninę priežiūrą atliekančio subjekto, šiuo atveju atsakovės UAB „Kelvista“, pareiga. Netinkamai atlikti darbai pagal rangos sutartį buvo nustatyti per garantinį terminą, jo nepraleidus, t. y. pretenzijos rangovei buvo teikiamos 2016 m. rugsėjo 15 d., 2018 metų pavasarį, 2018 m. gegužės 29 d., 2019 m. liepos mėn. bei rugsėjo mėn. Atliktų darbų defektus taip pat nustatė ir statybų srities specialistai (UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“), 2020 m. balandžio 8 d., t. y. per garantinį 5 metų terminą (darbai pagal rangos sutartį atlikti ir užsakovei perduoti 2016 metais), surašydami defektinį aktą. Rangovė nurodytus atliktų darbų pagal rangos sutartį defektus ne kartą pripažino raštu, žadėjo juos ištaisyti, vis nustatydama kitus terminus, tačiau defektų nepašalino iki šiol. Techninė prižiūrėtoja pažeidė pareigas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 19 straipsnyje ir Statybos techninio reglamente. Techninės priežiūros netinkamą vykdymą patvirtina ir defektinis aktas.

4. Ieškinio senaties momento pradžia skaičiuojama nuo ieškovės 2020 m. gegužės 18 d. pretenzijos. Priešingai nei įrodinėja rangovė, 2016 m. rugsėjo 15 d. pranešimu ieškovė tik preliminariai nurodė galimus rangovo atliktų darbų defektus. 2017 m. spalio 18 d. rangovės defektų pripažinimas bei rašytinis neginčijamas įsipareigojimas juos pašalinti, nutraukė ieškinio senaties termino skaičiavimą. Būtent 2020 m. gegužės 18 d. raštas turi būti kvalifikuojamas, kaip pareiškimas apie trūkumus ir reikalavimas juos pašalinti, todėl šio rašto surašymas yra ieškinio senaties termino pradžia. Nustačius, kad senaties termino skaičiavimo pradžia yra 2020 m. gegužės 18 d. bei atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pateiktas 2021 m. gegužės 18 d., ieškovė nepraleido įstatyme nustatyto ieškinio senaties termino. Apie netinkamai vykdytas techninės prižiūrėtojos sutartines pareigas ieškovė sužinojo tik techninės priežiūros vadovui G. K. parengus defektinį aktą. Techninė prižiūrėtoja neginčija aplinkybės, kad apie defektus pirmą kartą buvo informuota 2020 m. gegužės 18 d., tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ši data turėtų būti laikoma senaties termino skaičiavimo pradžia. Nera įmanoma nustatyti, kokia dalimi kiekviena atsakovė prisidėjo prie sukeltos žalos bei neigiamų padarinių, kadangi jas sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, todėl atsakovėms turi būti taikoma solidarioji atsakomybė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Teismas įpareigojo atsakovę LUAB „Nodama“ atlyginti 81 615 Eur, o atsakovę UAB „Kelvista“ 20 404 Eur būsimų defektų šalinimo išlaidas ieškovei, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas konstatavo, kad reikalavimas dėl solidarios atsakomybės taikymo yra nepagrįstas. Atsakovių teisiniai santykiai su ieškove grindžiami skirtingomis sutartimis, todėl atsakovių atsakomybė nėra solidarioji. Teismas nurodė, kad šioje byloje svarbu nustatyti techninės prižiūrėtojos neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir darbų trūkumų. Rangovė, siekdama išvengti atsakomybės, turi įrodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jos atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis.

7. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl defektų fakto (sintetinės dangos sluoksnio pažeidimai). Detalūs defektai buvo nurodyti ieškovės raštuose rangovei nuo 2016 m. rugsėjo 15 d., rangovė jų neginčijo, be to, detalūs defektai konstatuoti UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ 2020 m. balandžio 8 d. defektų akte bei teismo ekspertizės išvadose. Byloje nėra ginčo, kad defektai nebuvo akivaizdūs, todėl jie gali būti vertinami kaip paslėpti. Taip pat nėra ginčo, kad defektai atsirado garantinio laikotarpio metu. Ginčas iš esmės kilo dėl defektų atsiradimo priežasties bei techninės priežiūros paslaugas teikusios atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp defektų atsiradimo, bei atsakingų už juos asmenų veiksmų.

8. Teismas nurodė, kad ekspertizės akte konstatuota ir teismo posėdyje teismo ekspertė motyvuotai atsakė į klausimus, nurodydama, jog defektų pobūdis, dangos, skirtos naudojimui pagal paskirtį, atsparumo ir kitos būtinos savybės patvirtina, jog defektai atsirado ne dėl eksploatavimo trūkumų (švaros netinkamo palaikymo, naudojimo intensyvumo), o dėl technologinių pažeidimų, kuriuos įvertino pagal pažaidų pobūdį ir statybos žurnalo įrašus. Ekspertė patvirtino, kad laboratoriniai tyrimai nebuvo atlikti, nes Lietuvoje tokie tyrimai nėra atliekami, tačiau vizualinės apžiūros metodas taip pat yra tyrimo metodas, todėl remdamasi turima patirtimi, ekspertė mano, jog ir atlikus laboratorinius tyrimus, išvados nepasikeistų: danga yra netinkama naudojimui, todėl jai viskas kenkia; viršutinis sluoksnis yra netinkamas dėl medžiagų panaudojimo; eksploatavimo netinkamumas negalėjo pažeisti dangos iki tokio lygio; projekte nebuvo numatytas vandens nuvedimas, tačiau jis ir nebuvo būtinas pagal geologinius tyrimus; danga galėjo būti atšokusi arba dėl grunto nebuvimo, arba nebuvo priklijuota; žurnale nėra duomenų apie gruntavimo paslėptus darbus. Įvertinusi tai, ekspertė sprendė pagal padarinius. Rišiklio nustatyti šiuo metu nėra galimybės, todėl ekspertė išvadas darė pagal faktinius padarinius. Nustatytas darbų neatitikimas projektui leido ekspertei padaryti išvadas net ir nesant laboratorinių tyrimų.

9. Teismas sutiko su atsakovių ir trečiojo asmens nuomone, kad ekspertizės išvados yra grindžiamos tam tikromis prielaidomis, nes nebuvo atlikti dangos laboratoriniai tyrimai, kurie Lietuvoje nėra atliekami, ko neneigia ir teismo ekspertė. Objekto apžiūros metu naudota matavimo įranga: slankmatis; ruletė; kelio atstumo matavimo ratukas; 2 metrų gulsčiukas. Tačiau, pasak teismo, atsakovės ir trečiasis asmuo ekspertizės išvadoje konstatuotų aplinkybių nepaneigė kitais lygiaverčiais rašytiniais įrodymais, nepateikė laboratorinių tyrimų rezultatų, neprašė skirti pakartotinės ekspertizės. Įvertinęs išvadų pagrįstumą, išsamų motyvavimą, įrodymų nuoseklumą ir ekspertizės išvados atitikimą UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ 2020 m. balandžio 4 d. defektų akte nurodytoms išvadoms, teismas padarė išvadą, kad ekspertės išvados yra labiau tikėtinos ir pakankamai pagrįstos objektyviais duomenimis. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesivadovauti ekspertizės išvada, kurioje nustatytos aplinkybės yra susijusios su specialiomis žiniomis, ir pažymėjo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad teismo ekspertės kvalifikacija yra pakankama atsakyti į ginčui aktualius klausimus, o atsakovės ir trečiasis asmuo dėl teismo ekspertės kandidatūros neprieštaravo.

10. Vertindamas ekspertizės akto išvadas, defektų aktą bei kitus byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad gimnazijos sporto aikštyno dangos (dangos naudojimo pagal paskirtį terminas yra 5 metai) paslėptus defektus, kurie paaiškėjo netrukus po darbų perdavimo, nulėmė ne atsakovių ir trečiojo asmens nurodyti netinkami dangos eksploatavimo ir priežiūros veiksniai, ne natūralus nusidėvėjimas, bet nekokybiškai atlikti rangos darbai, kurie atlikti pažeidžiant technologinius dangos klojimo bei techninio projekto reikalavimus bei panaudojus netinkamas medžiagas.

11. Teismas pažymėjo, kad toks pasyvus atsakovės elgesys, kuomet ji nedalyvavo atliekant tam tikrus paslėptus darbus, atliekant techninę priežiūrą, laukiant kvietimo dėl tam tikrų darbų atlikimo, nėra suderinamas su tinkamu paslaugų teikimu ir patvirtina, jog atsakovė paslaugas teikė nerūpestingai, neatsakingai. Atsakovė nenurodė argumentų, kad ji ėmėsi visų protingų priemonių sužinoti apie darbų vykdymo grafiką, jog laiku atvyktų į statybvietę ir patikrintų dangos įrengimo technologiją, dangos įrengimą, dangos savybių atitikimą projektui, eksploatacinių savybių ir kokybės atitikimą reikalavimams (deklaracijoms). Tuo atveju, jei buvo objektyvių kliūčių tinkamai teikti paslaugas, atsakovė apie tai turėjo nedelsdama informuoti užsakovę. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė UAB „Kelvista“ kėlė klausimus dėl jos darbo tinkamo organizavimo, dėl galimybės kokybiškai teikti paslaugas neturėjimo ar bendradarbiavo stygiaus su užsakove ir rangove. Be to, teismas iš defektinio akto ir ekspertizės išvadų nustatė, kad statybos žurnalo duomenys nėra išsamūs, kai kurie neatitinka realios padėties, vertinant realiai panaudotas medžiagas. Tai reiškia, kad techninės priežiūros paslaugas teikiantis asmuo netinkamai vykdė statybos darbų kontrolę ir priežiūrą. Tokie atsakovės UAB „Kelvista“ neteisėti veiksmai iš dalies nulėmė defektų atsiradimą, todėl sumažina rangovės LUAB „Nodama“ atsakomybę už rangos darbų defektus. Teismo vertinimu, pagrindinė tiesioginė defektų atsiradimo priežastis yra rangovės netinkamas rangos darbų atlikimas, techninė priežiūra tik iš dalies prisidėjo prie neigiamų padarinių atsiradimo, todėl teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra pagrindas sumažinti LUAB „Nodama“ atsakomybę iki 80 procentų (t. y. 81 615 Eur), o 20 procentų (20 404 Eur) atsakomybės priskirti atsakovei UAB „Kelvista“.

12. Teismas konstatavo, kad atsakovė LUAB „Nodama“ nebevykdo veiklos, yra likviduojama dėl bankroto bendrovė, todėl įpareigojimas pašalinti defektus dėl objektyvių priežasčių negali būti vykdomas, todėl ieškovės pažeistos teises gali būti apgintos kitu alternatyviu būdu – įpareigojant atsakoves atlyginti ieškovei būsimas defektų šalinimo išlaidas. Teismas pažymėjo, kad atsakovės neginčijo defektų šalinimo išlaidų dydžio (102 018,81 Eur), kuris nustatytas ekspertizės akte. Nurodytos būsimos išlaidos įvertintos kaip pagrįstos ir realios, todėl turi būti atlygintos ieškovei.

13. Spręsdamas dėl ieškinio senaties termino, teismas sutiko su atsakovių ir trečiojo asmens argumentu, kad pareiškimas apie trūkumus buvo pareikštas dar 2016 m. rugsėjo 12 d., tačiau, sprendžiant, ar ieškinio senaties terminas nebuvo nutrauktas, svarbu atsižvelgti į rangovės poziciją dėl defektų šalinimo: 2016 metais rangovė pripažino defektus, kai kuriuos defektus pašalino; 2017 m. spalio 18 d. rangovė iš esmės defektus pripažino ir įsipareigojo juos pašalinti, kai bus tinkama oro temperatūra (aukštesnė nei +12 laipsnių celsijaus). Viena vertus, 2017 m. spalio 18 d. prievolės pašalinti defektus pripažinimas nutraukė ieškinio senaties terminą, kita vertus, tokio atsakovės prievolės nevykdymo ilgalaikis toleravimas (net iki 2020 metų), kai buvo atliktas darbų kokybės patikrinimas ir defektai konstatuoti defektų akte, nelaikytina tinkamu teisių įgyvendinimu, todėl ieškinio senaties terminas (ieškovės sužinojimas apie savo teisų pažeidimą) prasidėjo ne vėliau kaip 2018 metų vasarą. Kadangi atsakovė LUAB „Nadama“ 2018 metų pavasarį defektų nepašalino, kai realiai darbai galėjo būti atliekami, esant tinkamai oro temperatūrai, ieškovė turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą ir parengti defektų aktą bei pareikšti reikalavimus abejoms atsakovėms. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu tik 2021 m. gegužės 19 d., todėl teismas nusprendė, kad ji praleido ieškinio senaties terminą.

14. Spręsdamas prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė, darbų rezultato gavėja – gimnazija, kurios funkcijų vykdymui buvo pastatytas sporto aikštynas, nėra nei verslininkė, nei profesionali statybos teisinių santykių dalyvė. Byloje esantys duomenys (susirašinėjimas) patvirtina, kad ieškovė 2018 ir 2019 metais bandė spręsti defektų šalinimo klausimus su rangove geranoriškai, ragindama ją vykdyti pagal viešojo pirkimo sutartį prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, 2019 metais organizavo pasitarimą, kurio metu buvo nuspręsta kreiptis į ekspertą dėl defektų pobūdžio ir apimties nustatymo, 2020 m. balandžio 8 d. buvo atliktas ieškovės ir techninės priežiūros atstovo atliktų rangovo darbų patikrinimas, defektai užfiksuoti 2021 m. gegužės 18 d. defektų akte. Įvertinęs šias aplinkybes, ieškovės veiksmus, siekiant ginčą išspręsti taikiai, defektų pobūdį ir jų priežastis, atsižvelgdamas į tai, kad šios bylos dalykas yra susijęs su viešuoju interesu, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

III. Apeliacinių skundų, pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

15. Apeliaciniu skundu atsakovė LUAB „Nodama“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas ieškovės reikalavimą atsakovei LUAB ,,Nomada“ tenkino tokiu būdu, kad atsakovė negalės įvykdyti teismo sprendimo dėl jos juridinio statuso (likviduojama dėl bankroto) sukeliamų padarinių. Sprendimas prieštarauja įstatymo (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ)) normoms ir negali būti įvykdytas, todėl turi būti panaikintas šiuo pagrindu.

15.2. Teismas nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą. Ieškovė yra savivaldybės administracija, kuri yra viešojo administravimo institucija, todėl negali būti pripažįstama silpnesniąja šalimi statybos teisiniuose santykiuose. Savivaldybės administracijai įstatymu suteikta kompetencija ir statybos teisinių santykių srityje. Ieškovės struktūroje veikia net speciali statybos teisinių santykių sprendimų institucija. Teismas nepagrindė sprendime nurodyto motyvo, kad šios bylos dalykas yra susijęs su viešuoju interesu, kurio apsauga grindžiamas teismo sprendimas atnaujinti ieškovės praleistą ieškinio senaties terminą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas beveik dvejus metus.

15.3. Ieškovė ieškinį pareiškė ne tik ieškinio senatį praleidusi beveik dvejus metus, bet ir pasibaigus penkerių metų ginčo dalyko naudojimo pagal paskirtį terminui. Teismo ekspertizės akte yra nurodyta, kad tinkamai įrengta aikštelės danga tarnauja 8–10 metų iki remonto darbų poreikio. Ieškovė faktiškai pagal paskirtį dangą eksploatavo nuo 2016 m. balandžio 25 d., t. y. daugiau nei 7 metus. Teismui patenkinus ieškinį, ieškovė įgis galimybę pakeisti jau susidėvėjusią dangą nauja, o tai reiškia, kad ieškovė nepagrįstai praturtės atsakovės sąskaita. Byloje nebuvo įvertintas dangos natūralus nusidėvėjimas, objektyvus dangos būklės blogėjimas, natūralus vertės sumažėjimas. Jeigu laiku būtų nustatyti ir pašalinti darbų defektai, per garantinį laikotarpį nebūtų atsiradę darbų defektai, kuriais ieškovė grindžia būsimą žalą. Taigi, ieškovės ir pasitelkto techninio prižiūrėtojo kaltė dėl žalos ir jo dydžio padidėjimo yra akivaizdi, pasireiškusi neveikimu.

16. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Baltik sport“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas, nepagrįstai atnaujindamas praleistą ieškinio senaties terminą, pažeidė šalių interesų pusiausvyros principą. Teismas apskritai neįvertino atsakovių ir trečiojo asmens pateiktų argumentų dėl ieškinio senaties termino. Ieškinio senaties terminas praleistas ženkliai. Valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai, todėl ieškovė negali būti privilegijuojama vien dėl to, jog ji yra viešasis juridinis asmuo. Sprendžiant apie ieškovės elgesį individualiai, turi būti įvertinta ieškovės, kaip savivaldybės administracijos, veiklos specifika. Ieškovės reikalavimas pakeisti po 7 eksploatacijos metų sudėvėtą sporto aikštyno dangą nauja yra akivaizdžiai nesąžiningas atsakovių atžvilgiu. Pavėluotas ieškovės kreipimasis į teismą apsunkino atsakovių ir trečiojo asmens galimybes gintis nuo ieškovės pareikštų reikalavimų. Tai, kad ieškovė nėra verslininkė ar profesionali statybos teisinių santykių dalyvė, nėra teisinis pagrindas pateisinti ieškinio senaties termino praleidimą. Tariamas ieškovės bandymas spręsti tariamų defektų šalinimo klausimus su rangove taikiai rodo ieškovės pasyvumą ginant tariamai pažeistas teises. Ieškovė kreipėsi į ekspertą dėl defektų pobūdžio ir apimties nustatymo jau suėjus ieškinio senaties terminui.

16.2. Ekspertė teismo ekspertizę atliko iš esmės naudodama vien vizualinės apžiūros metodą. Teismas neįvertino, kad vizualinės apžiūros metodas šiuo atveju yra nepatikimas, kadangi ekspertė apžiūrėjo 7 metus eksploatuotą sintetinę dangą. Į bylą pateikti sintetinėms dangoms taikomi standartai aiškiai nustato, kad sintetinių dangų savybės nustatomos specialiai tam skirtais laboratoriniais tyrimais. Dėl to ekspertizės išvados yra apie dabartinę sporto aikštyno dangos būklę, o ne sporto aikštyno dangos charakteristikas užbaigus ją įrengti (atitiktį technologiniams reikalavimams). Ekspertizės akto turinys yra prieštaringas. Ekspertė iškėlė hipotezes, dėl kokių priežasčių galėjo atsirasti sporto aikštyno dangos defektai, tačiau nė vienos iš hipotezių neatmetė dėl objektyvių duomenų trūkumo. Apklausos metu į jai užduotą klausimą, ar svarstė galimybę atsisakyti teikti išvadą, ekspertė atsakė, kad rimtai svarstė tokią galimybę. Tai rodo, kad pati ekspertė nėra užtikrinta parengto teismo ekspertizės akto išvadomis. Teismas ignoravo ieškovės netinkamą elgesį išaiškėjus defektams. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad jau 2016 m. rugsėjo mėn. ieškovė kreipėsi dėl defektų pašalinimo. Nepaisant to, kad žinojo apie defektus, ieškovė toliau intensyviai eksploatavo sporto aikštyno dangą.

16.3. Ieškovė intensyviai eksploatuoja sporto aikštyną jau 7 metus, kai pagal įstatymą įprastas garantinis terminas statybos darbų rezultatui yra 5 metai. Ieškovės reikalavimų tenkinimas reikštų, kad po 7 eksploatacijos metų ieškovės „sudėvėta“ sporto aikštyno danga būtų pakeista neatlygintinai. Ieškovės reikalavimas prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams.

17. Atsakovė UAB „Kelvista“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie trečiojo asmens UAB „Baltik sport“ apeliacinio skundo.

18. Apeliaciniu skundu ieškovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta taikyti solidariąją atsakovių UAB „Kelvista“ ir LUAB „Nodama“ atsakomybę ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakoves atlyginti ieškovei 102 018,81 Eur būsimų defektų šalinimo išlaidas, kurios bus patirtos ateityje, nustatant atsakovių solidariąją atsakomybę, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismas, konstatavęs aplinkybę, kad sporto aikštyne įrengtos sporto dangos defektus nulėmė abiejų atsakovių neteisėtų veiksmų visuma, nepagrįstai atsisakė taikyti solidariąją atsakomybę.

18.2. Techninė prižiūrėtoja netinkamai vykdė teisės aktuose įtvirtintas pareigas, žinodama apie rangovės netinkamai atliekamus darbus, o rangovė, atitinkamai, žinodama apie techninės prižiūrėtojos netinkamai atliekamą ar apskritai neatliekamą darbų kontrolę, darbus atliko nekokybiškai. Kadangi ginčo atveju matyti atsakovių bendri veiksmai, yra pagrindas konstatuoti ieškovei kilusios žalos nedalomumą.

18.3. Byloje konstatuota, kad LUAB „Nodama“ atlikti darbai neatitiko projekto reikalavimų, buvo pažeista dangos įrengimo technologija, nukrypta nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, tačiau akivaizdžiai nekokybiškai atliktus darbus nuolat tvirtino techninė prižiūrėtoja UAB „Kelvista“, rekomenduodama ieškovei atliktus darbus priimti.

18.4. Atsakoves siejo bendri vienas su kitu neatskiriamai susiję veiksmai pasekmių atžvilgiu, t. y. žala atsirado dėl neteisėtų rangovės ir techninės prižiūrėtojos veiksmų. Tuo atveju, jei bent viena iš atsakovių pareigas būtų vykdžiusios tinkamai, stadiono dangos įrengimo darbai būtų atlikti tinkamai ir žala nebūtų kilusi. Atsakoves sieja bendri neteisėti veiksmai ir dėl jų atsiradę žalingi padariniai, o priežastinio ryšio tarp atsakovių veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas.

19. Atsakovė LUAB „Nodama“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės skundą atmesti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. UAB „Baltik sport“ pateikto apeliacinio skundo argumentai neprieštarauja ir papildo LUAB „Nodama“ argumentus, kuriais grindžiamas prašymas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

19.2. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo neginčijanti, kad atsakovės veikė pagal skirtingas sutartis su ieškove. Tarpusavyje šių subjektų nesiejo sutartiniai santykiai, iš kurių būtų galima kildinti jų veiksmų bendrumą.

19.3. Ieškovė savo poziciją argumentuoja nagrinėjamai bylai neaktualia teismine praktika – nurodo kasacinio teismo išaiškinimus, kuriuose pasisakyta dėl deliktinių teisinių santykių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudžiama šalių sutartiniams santykiams taikyti deliktinę atsakomybę.

20. Ieškovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovės LUAB „Nodama“ ir trečiojo asmens UAB „Baltik sport“ apeliacinius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Bylą išsprendus teismo sprendimu, kils pagrindas ieškovei pasitvirtinti finansinį reikalavimą LUAB „Nodama“ bankroto byloje, JANĮ nustatyta tvarka. Lingvistinė sprendimo formuluotė neturi reikšmės ieškovės galimybei pasitvirtinti 81 615 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Nodama“ bankroto byloje.

20.2. Apeliantės kvestionuoja ekspertės pasirinktą tyrimo metodą, siekia sukelti abejones ekspertės kompetencija, tvirtina, kad ekspertizės aktas grindžiamas prielaidomis, o ne faktais, tačiau nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu, nei apeliaciniuose skunduose nenurodo įrodymų, kurie prieštarautų teismo ekspertės padarytoms išvadoms. Teismo ekspertizės akte padarytos išvados ne tik išplaukia iš ekspertizės eigos, tačiau ir neprieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

20.3. Rangovės atsisakymas bendradarbiauti lėmė, kad tik 2020 m. balandžio mėn. ieškovė kreipėsi į nepriklausomą ekspertą, tiksliam defektų mastui nustatyti ir netgi po to, visus metus siekė ginčą išspręsti derybų būdų, susirašinėdama oficialiais raštais su rangove ir technine prižiūrėtoja, ir tik įsitikinusi, jog yra išnaudotos visos galimos taikaus ginčo išsprendimo priemonės, ieškovė kreipėsi į teismą.

20.4. Įrengtas sporto aikštynas yra skirtas (duomenys neskelbtini) rajono gyventojų sveikatinimui skatinti, organizuoti moksleivių sporto varžybų renginius ir tokiu būdu populiarinti aktyvų laisvalaikį visuomenėje. Atsižvelgiant į tai ir į susidariusią sporto aikštyno būklę dėl akivaizdžiai neteisėtų atsakovių veiksmų (neveikimo) gali būti nepasiektas šis tikslas, dėl to nukentės ne tik ieškovės, tačiau ir visuomenės interesai. Apeliantės siekia sukurti situaciją, kai dėl nesąžiningų LUAB „Nodama“ veiksmų, sąžininga viešojo intereso atstovė, ieškovė, prarastų galimybę apginti savo ir visuomenės pažeistas teises. Teismas atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino atsakovės LAUB „Nodama“ procesinį elgesį, ikiteisminio ginčo metu vykdytą komunikaciją, todėl netaikė ieškinio senaties tik formaliai. Taigi, teismas įvykdė teisingumą.

21. Trečiasis asmuo UAB „Baltik sport“ atsiliepimu į ieškovės ir atsakovės LUAB „Nodama“ apeliacinius skundus prašo ieškovės skundą atmesti, atsakovės skundą patenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Teismas, nepagrįstai atnaujindamas praleistą ieškinio senaties terminą, pažeidė šalių interesų pusiausvyros principą. Teismas neįvertino atsakovių ir trečiojo asmens argumentų dėl ieškinio senaties termino taikymo.

21.2. Ieškovė eksploatuoja gimnazijos sporto aikštyno dangą jau 7 metus. Noras nemokamai pakeisti tiek laiko tarnaujančią sporto aikštyno dangą yra nesąžiningas ir pažeidžia atsakovių bei trečiojo asmens teisėtus lūkesčius (teisinį tikrumą).

21.3. Ieškovės reikalavimai prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Ieškovės reikalavimų tenkinimas reikštų, kad po 7 eksploatacijos metų ieškovės „sudėvėta“ sporto aikštyno danga bus pakeista neatlygintinai.

21.4. Ieškovė apeliaciniame skunde remiamasi neaktualiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentais bylose, kurių faktinės ir teisinės aplinkybės skiriasi iš esmės nuo ginčo situacijos. Ginčo dalykas yra dalus. Ieškovę ir atsakoves sieja sutartiniai santykiai, todėl atsakovėms gali kilti sutartinė, bet ne deliktinė atsakomybė. Tokiu atveju pagal įstatymą solidarioji atsakomybė nėra galima.

21.5. Rangovė ir techninė prižiūrėtoja neturi ir negali turėti solidariųjų prievolių užsakovei. Techninė prižiūrėtoja santykiuose su rangove veikė kaip užsakovės atstovė, todėl už pareigų netinkamą vykdymą prieš rangovę atsako užsakovė ir tai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.259 straipsnį sudaro teisinį pagrindą sumažinti iš rangovės užsakovei priteisiamas sumas. Rangovė ir techninė prižiūrėtoja už sutartinių pareigų pažeidimą atsako atskirai.

22. Atsakovė UAB „Kelvista“ atsiliepimu į ieškovės ir atsakovės LUAB „Nodama“ apeliacinius skundus prašo ieškovės skundą atmesti, atsakovės skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Teismas nusprendė taikyti dalinę statybos dalyvių atsakomybę ir jau sumažino rangovės LUAB „Nodama“ atsakomybę iki 80 procentų už defektus dėl to, kad ieškovės pusėje veikusi statybos techninė prižiūrėtoja UAB „Kelvista“ netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl reikalavimas sumažinti rangovės atsakomybę tuo pačiu pagrindu (dėl UAB „Kelvista“ netinkamai vykdytos statybos techninės priežiūros), remiantis CK 6.259 straipsnio 1 dalimi, yra nepagrįstas. Minėta CK nuostata nagrinėjamu atveju turi būti taikoma kitame kontekste, o būtent, dėl ieškovės netinkamo elgesio paaiškėjus darbų defektams. Sporto aikštyno įprasta intensyvi eksploatacija, atsiradus dangos defektams, tik prisidėjo prie defektų didėjimo (tolesnio guminės dangos plyšimo pažeistose vietose) ir naujų atsiradimo.

22.2. Teismas konstatavo, kad ilgą laiką delsdama imtis veiksmų defektams pašalinti, ieškovė netinkamai naudojosi savo teisėmis. Nepaisant to, teismas visgi atnaujino ieškovės praleistą ieškinio senaties terminą ir ieškinį patenkino. Ieškovei buvo priteista visa jos prašyta suma, tad nustačius netinkamą ieškovės elgesį, kuris prisidėjo prie nuostolių padidėjimo, ieškovei nepagrįstai nebuvo pritaikyta jokia atsakomybė. Teismui nusprendus atnaujinti ieškinio senaties terminą, turėjo būti sprendžiamas atsakomybės ieškovei taikymo klausimas, sumažinant jai iš atsakovių priteistiną sumą.

22.3. Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi neaktualia nagrinėjamai bylai dėl skirtingų ratio decidenti (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) teismų praktika. Tiek tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Kelvista“, tiek tarp ieškovės ir atsakovės LUAB „Nodama“ buvo sudarytos, atitinkamai, statinio statybos techninės priežiūros ir statybos darbų rangos sutartys, todėl byloje gali būti sprendžiama tik dėl sutartinės civilinės atsakomybės atsakovėms pagal skirtingas sutartis taikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Esminės bylos faktinės aplinkybės

24. Tarp ieškovės ir atsakovės LUAB „Nodamaׅ“ 2014 m. gruodžio 3 d. buvo sudaryta statybos darbų rangos sutartis. Sutartimi LUAB „Nodama“ įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą atlikti ir perduoti Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ gimnazijos sporto aikštyno statybos darbus ir ištaisyti defektus.

25. 2014 m. gruodžio 3 d. ieškovė ir atsakovė UAB „Kelvista“ sudarė pagrindinę sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo teikti statinio statybos techninės priežiūros paslaugas.

26. 2014 m. gruodžio 10 d. tarp rangovės LUAB „Nodama“ ir trečiojo asmens UAB „Baltik sport“ buvo sudaryta rangos sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo (subrangovė) įsipareigojo atlikti objekto sintetinės dangos ir sporto inventoriaus įrengimo darbus pagal patvirtintą sąmatą.

27. Rangos darbai pagal 2014 m. gruodžio 3 d. rangos sutartį atlikti ir perduoti 2016 m. balandžio 27 d. atliktų darbų aktu. 2016 m. balandžio 25 d. UAB „Baltik sport“ parengė eksploatacinių savybių deklaraciją.

28. Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ gimnazija 2016 m. rugsėjo 12 d. raštu „Dėl nekokybiškai atliktų darbų“ kreipėsi į ieškovę, kuriuo informavo apie gimnazijos sporto aikštyno su bėgimo takais ir krepšinio aikštelės atliktų darbų trūkumus. Ieškovė 2016 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į rangovę raštu „Dėl defektų ištaisymo garantinio laikotarpio metu“, kuriuo prašė kuo skubiau pašalinti atsiradusius darbų defektus. Rangovė LUAB „Nodama“ 2016 m. lapkričio 17 d. ieškovei pateikė raštą „Dėl defektų pašalinimo garantinio laikotarpio metu“, kuriuo informavo, kad bėgimo takų dangoje atsiradę įtrūkimai sąlyčio su betono bortais vietose yra sutvarkyti, danga prie šuolio į tolį sektoriaus atsispyrimo lentelės yra priklijuota, rutulio stūmimo sektoriaus betoninė danga sutvarkyta. Krepšinio aikštelės dangos būklę įsipareigojo įvertinti ir sutvarkyti po žiemos periodo iki 2017 m. gegužės 1 d.

29. Ieškovė 2017 m. spalio 11 d. kreipėsi į rangovę raštu „Dėl defektų ištaisymo garantinio laikotarpio metu“, kuriuo prašė kuo skubiau pašalinti atsiradusius defektus. LUAB „Nodama“ 2017 m. spalio 18 d. raštu „Dėl defektų ištaisymo“ informavo, kad buvo nuvykę į objektą apžiūrėti atsiradusių defektų. Nurodė, kad tuo metu darbų atlikti buvo neįmanoma, nes dangos liejamos esant ne mažesnei kaip +12 laipsnių celsijaus temperatūrai. LUAB „Nodama“ įsipareigojo pavasarį nuvykti, įvertinti defektus ir juos ištaisyti.

30. Ieškovė 2018 m. gegužės 29 d. kreipėsi į rangovę raštu „Dėl defektų ištaisymo garantinio laikotarpio metu“, kuriuo prašė vykdyti įsipareigojimus ir skubiai atvykti į objektą ištaisyti trūkumus.

31. Ieškovė 2019 m. liepos mėn. kreipėsi į rangovę raštu „Dėl defektų ištaisymo garantinio laikotarpio metu“, kuriuo informavo, kad tuo atveju, jei iki 2019 m. rugsėjo 1 d. neištaisys nekokybiškai atliktų darbų, kreipsis į kompetentingus ekspertus dėl žalos įvertinimo.

32. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu kreipėsi į abi atsakoves „Dėl pasitarimo“, kuriuo nurodė 2019 m. rugsėjo 16 d. atvykti į pasitarimą dėl objekto. Ieškovė 2019 m. spalio 12 d. kreipėsi į rangovę elektroniniu laišku, primindama 2017 m. spalio 18 d. raštu prisiimtus įsipareigojimus.

33. 2020 m. balandžio 8 d. parengtas defektinis aktas Nr. 1. Ieškovė 2020 m. gegužės 18 d. prašė atsakovių iki 2020 m. gegužės 31 d. ištaisyti darbų trūkumus. Informavo, kad, jei trūkumai nebus ištaisyti, užsakovė kreipsis į trečiuosius asmenis dėl defektų ištaisymo ir reikalaus žalos atlyginimo. Taip pat prašė pateikti sintetinės dirbtinės dangos specifikaciją, jos medžiagų sudėtį patvirtinančius dokumentus, sertifikatus ir kitą susijusią informaciją. Atsakovė UAB „Kelvista“ 2020 m. gegužės 29 d. ieškovei pateikė atsakymą į pretenziją, kuriuo su pretenzija nesutiko, laikė ją nepagrista.

34. Ieškovė 2020 m. lapkričio 4 d. pakartotinai kreipėsi su pretenzija į atsakovę UAB „Kelvista“. 2020 m. lapkričio 12 d. atsakymu UAB „Kelvista“ pretenziją vėl atmetė.

Dėl solidariosios atsakomybės

35. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, konstatavęs aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ gimnazijos sporto aikštyne įrengtos sporto dangos defektus nulėmė abiejų atsakovių neteisėtų veiksmų visuma, nepagrįstai atsisakė taikyti solidariąj1 atsakovių atsakomybę. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais dėl toliau nurodytų priežasčių.

36. Teisėjų kolegija atkreipia ieškovės dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ji pareiškė alternatyvius reikalavimus, kurie iš esmės kildinami skirtingais teisiniais pagrindais. Ieškovė šioje byloje pareiškė reikalavimą dėl rangos darbų defektų pašalinimo – patikslinusi ieškinį ji teismo prašė įpareigoti atsakoves per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti atliktų darbų pagal 2014 m. gruodžio 3 d. statybos darbų rangos sutartį defektus arba įpareigoti atsakoves atlyginti ieškovei 102 018,81 Eur būsimų defektų šalinimo išlaidas, kurios bus patirtos ateityje. Akcentuotina, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

37. Specialieji užsakovo rangos sutartyje numatyti teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje numatyti teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020). Taigi, ieškovės reikalavimas pašalinti statybos darbų defektus yra specialusis užsakovo rangos sutartyje numatytas teisių gynimo būdas, kuris gali būti taikomas tik rangovo, atlikusios rangos darbus, atžvilgiu. Reikalavimas įpareigoti atsakoves atlyginti ieškovei 102 018,81 Eur būsimų defektų šalinimo išlaidų, kurios bus patirtos ateityje, nepaisant to, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose civilinės atsakomybės sąlygų nekonkretizuoja ir jų atskirai neįrodinėja, vien dėl savo formuluotės galėtų būti kvalifikuojamas kaip prašymas taikyti civilinę atsakomybę (būsimų nuostolių atlyginimas).

38. Antra, net ir laikant, kad ieškovė šiuo atveju reikalauja civilinės atsakomybės abejų atsakovių atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakovių atsakomybę.

39. Pagal CK 6.5 straipsnį, jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Taigi, pagal bendrąj1 civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju jų prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas pagrįstas principu, kad kiekvienas asmuo privalo atlyginti tik tą žalą, kurią sukėlė savo veiksmais.

40. Deliktinės atsakomybės atveju nustatytos išimtys: CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

41. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

42. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai sutartiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis).

43. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad byloje sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, jog žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė. Sutartinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, jeigu bendroji rūpestingumo pareiga pažeidžiama vykdant sutartį, t. y. siekiant jos tikslo (sutarties rezultato), tai šios pareigos pažeidimo prigimtis yra išimtinai sutartinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021).

44. Nagrinėjamojoje byloje nebuvo nustatytas deliktinės atsakomybės sąlygų egzistavimas. Tarp šalių, t. y. ieškovės (užsakovės), rangovės LUAB „Nodama“ ir statybos techninės prižiūrėtojos UAB „Kelvista“, susiklostė statybos rangos ir techninės priežiūros teikimo sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu rangovė įsipareigojo atlikti statybos darbus, o techninė prižiūrėtoja įsipareigojo atlikti statybos techninę priežiūrą. Ginčo atveju dėl rangovės ir techninės prižiūrėtojos prievolės atlyginti užsakovės dėl darbų trūkumų būsimus nuostolius taikytinos ne deliktinės, bet sutartinės atsakomybės taisyklės. Dėl to nagrinėjamojoje byloje CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija netaikoma.

45. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinio rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas CK nustatyta tvarka ir sąlygomis atsako už statinio sugriuvimą ar atlygina žalą dėl nustatytų defektų per garantinį terminą. CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Taigi, solidarioji rangovo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybė neįtvirtinta teisės aktuose – nei Statybos įstatyme, nei CK. Be to, atsakovės veikė atskirai, pagal skirtingas sutartis, jų tarpusavyje nesiejo tokie sutartiniai santykiai, iš kurių būtų galima kildinti jų veiksmų bendrumą, todėl ir pagrindo jų atžvilgiu taikyti solidariąją atsakomybę nėra. Taigi, atsakovių civilinė atsakomybė galėtų būti tik dalinė, t. y. kiekvienas iš jų atsako savo sutartinių įsipareigojimų apimtyje, kaip tai ir nustatė pirmosios instancijos teismas.

Dėl pirmosios instancijos sprendimo atitikties JANĮ nuostatoms

46. Atsakovė LUAB „Nodama“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja JANĮ normoms ir negali būti įvykdytas.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas, kuriuo kreditoriui iš bankrutuojančio ar likviduojamo juridinio asmens priteisiama pinigų suma, yra pagrindas įtraukti tokį kreditorių į kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, ir tokį reikalavimą tenkinti JANĮ nustatyta tvarka. Teismo sprendimas nepakeičia finansinių reikalavimo tenkinimo tvarkos. Vien tai, kad apskųsto teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodyta sąvoka „įpareigoti“, nekeičia kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo tvarkos, todėl nėra pagrindo konstatuoti JANĮ įtvirtintų teisės normų pažeidimą.

Dėl teismo ekspertizės akto vertinimo

48. Trečiasis asmuo UAB „Baltik sport“ kritikuoja byloje pateiktą 2022 m. gruodžio 6 d. teismo ekspertizės aktą, nurodydamas, kad akto išvados yra prieštaringos, o pats tyrimas iš esmės neatliktas arba atliktas neišsamiai.

49. Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, įvertinimo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, todėl kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, gali būti atmetami. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, juos įvertinus, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-686/2015).

50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant CPK 218 straipsnį, suformuluotos dvi galimos nesutikimo su eksperto išvada motyvacijos: dėl išvados nebuvimo visete su kitais bylos įrodymais (pavyzdžiui, dėl išvados neišsamumo, neaiškumo, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimo, prieštaravimo kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams); dėl abejojimo jos patikimumu (pavyzdžiui, dėl faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009).

51. Trečiasis asmuo akcentuoja, kad nebuvo atlikti laboratoriniai sporto aikštyno dangos tyrimai, tačiau nepagrindžia, jog ekspertizės išvados juos atlikus, būtų priešingos. Be to, trečiasis asmuo nenurodo, kodėl būtent toks tyrimo (laboratorinis) metodas yra tikslesnis, nei nagrinėjamu atveju taikytas vizualinės apžiūros metodas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertizės išvadoje nurodyti keli technologijos pažeidimai – bėgimo takų įrengimas netinkamoje temperatūroje, galimai nenaudotas gruntas arba naudotas netinkamoje temperatūroje, sluoksniai kloti nesustingus apatiniam sluoksniui, nepakankamai suvoluotas paviršius ar purkštas per plonas sluoksnis, ir (ar) netinkamas medžiagos sumaišymas, netinkamas rišiklis, eksploatacinių savybių deklaracija neatitinka projekto techninių specifikacijų nurodymo dangos savybėms. Trečiasis asmuo nepagrindžia kaip atliktas laboratorinis tyrimas paneigtų nustatytas aplinkybes ne išimtinai dėl dangos medžiagiškumo, bet kitų pažeidimų, pavyzdžiui, darbų atlikimo per vieną dieną, pagrindo neparuošimo, temperatūros reikalavimų nesilaikymo ir kt.

52. Atsakovė LUAB „Nodama“ apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismo ekspertizė buvo atliekama po 7 metų intensyvaus dangos eksploatavimo, todėl didžioji dalis defektų galėjo atsirasti dėl to, jog teismo ekspertizės atlikimo metu numatytas dangos tarnavimo terminas buvo beveik pasibaigęs, tačiau skunde pateikia tik prielaidą, kurios jokiais bylos duomenimis nepagrindžia. Kita vertus, iš teismo ekspertizės akto matyti, kad teismo ekspertė R. U. vertino ir natūralaus nusidėvėjimo aplinkybes. Teismo ekspertė ekspertizės metu padarė išvadą, kad išmatuotas slankmačiu bėgimo takų dangos storis neatitiko deklaracijoje, projekto techninėse specifikacijose nurodyto apatinio ir viršutinio sluoksnio storių; neatitiko statybos darbų žurnale nurodyto visos dangos storio; apžiūros metu neaptiktas apatinio sluoksnio nutrupėjimas, dėl kurio galima būtų teigti, jog dangos storis sumažėjo dėl eksploatavimo metu natūralaus sluoksnio dūlėjimo ar kt. priežasčių; viršutinis dangos sluoksnis nubyrėjęs ir nėra galimybės nustatyti sluoksnio storį įrengimo metu.

53. Pažymėtina, kad to atveju, jeigu teismo eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę (CPK 219 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nė viena iš byloje dalyvaujančių šalių pakartotinės ekspertizės skirti neprašė, trečiasis asmuo UAB „Baltik sport“ to neprašo ir apeliaciniu skundu. Iš bylos duomenų matyti, kad trečiasis asmuo 2022 m. vasario 8 d. atsiliepime į prašymą dėl ekspertizės skyrimo nurodė, jog neprieštarauja dėl teismo ekspertizės skyrimo nagrinėjamoje byloje, pateikė savo klausimus ekspertui, tačiau eksperto kandidatūros nesiūlė, o atsakovė UAB „Kelvista“, prisidėjusi prie trečiojo asmens apeliacinio skundo, 2022 m. vasario 7 d. atsiliepime į prašymą nors ir laikė, kad nėra tikslinga skirti teismo ekspertizę, tačiau klausimą dėl ekspertizės skyrimo spręsti prašė teismo nuožiūra. Taigi, trečiasis asmuo bei prie jo skundo prisidėjusi atsakovė UAB „Kelvista“ atliktą ekspertizės tyrimą kritikuoja tik pateiktame apeliaciniame skunde, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nesiėmė priemonių, jog būtų pašalinti, skunde nurodomi galimi atliktos teismo ekspertizės trūkumai.

54. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, kurios koreliuoja su ekspertizės akte padarytomis išvadomis bei pateiktais išaiškinimais, atmeta trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ekspertės R. U. kompetencija ir 2022 m. gruodžio 6 d. teismo ekspertizės akte padarytomis išvadomis. Ekspertė R. U. apklausta 2023 m. liepos 31 d. teismo posėdyje išsamiai atsakė į šalių pateiktus klausimus. Be to, šios išvados neprieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams, tarp jų ir 2020 m. balandžio 8 d. defektų akte nurodytoms išvadoms. Civilinėje byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie prieštarautų teismo ekspertizės akte nustatytoms aplinkybėms. Dėl to teisėjų kolegija prieiną išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismo ekspertės R. U. pateiktomis išvadomis.

Dėl ieškovės elgesio ir jos reikalavimų atitikimo sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams

55. Atsakovės LUAB „Nodama“ ir trečiasis asmuo UAB „Baltik sport“ apeliaciniuose skunduose akcentuoja, kad ieškovė faktiškai pagal paskirtį sporto aikštyno dangą eksploatavo nuo 2016 m. balandžio 25 d., t. y. daugiau nei 7 metus. Apeliančių teigimu, didžioji dalis defektų galėjo atsirasti dėl to, kad teismo ekspertizės atlikimo metu numatytas dangos tarnavimo terminas buvo beveik pasibaigęs, todėl šiuo atveju turėjo būti įvertintas ir pačios ieškovės atsakomybės laipsnis.

56. Iš byloje esančio 2022 m. gruodžio 6 d. teismo ekspertizės akto matyti, kad buvo nustatyti bėgimo takų įrengimo technologijos pažeidimai: bėgimo takų danga įrengta esant žemesnei nei +12 laipsnių celsijaus temperatūrai; bėgimo takų danga esamame dangos būvyje yra trapi, o tai rodo, kad buvo panaudota per mažai rišiklio arba panaudotas netinkamas rišiklis; bėgimo takų danga vietomis atšokusi, galimai nenaudotas ar netinkamai naudotas gruntas; bėgimo takų dangos storis ir savybės neatitinka projekto techninių specifikacijų. Be to, ekspertizės akte užfiksuoti krepšinio aikštelės dangos įrengimo technologijos pažeidimai – krepšinio aikštelės dangos savybės neatitinka projekto techninių specifikacijų. Galimi papildomi pažeidimai, kurių faktinis buvimo (nebuvimo) neatitikimas negali būti nustatytas dėl negalėjimo patikrinti tokius duomenis, tačiau turi įtakos ir gali būti atsiradusių pažeidimų papildoma priežastimi: asfalto paviršius, ant kurio klota danga, nešvarus, šlapias; antras sluoksnis lietas (purkštas) nesustingus pirmajam sluoksniui; danga įrengta ne pagal sintetinių dangų sporto aikštynuose įrengimo technologiją (atsakymas į 3 klausimą). Atsakant į penktąjį klausimą, ekspertizės akte nurodyta, kad dangos irimą lėmė dangos įrengimo technologijos pažeidimas. Darant prielaidą, kad sporto aikštyno (krepšinio aikštelės ir bėgimo takų) danga yra tinkamo medžiagiškumo ir tinkamai įrengta, nebūtų pažaidų fiksuotų Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ gimnazijos 2016 m. rugsėjo 12 d. rašte po krepšinio aikštelės įrengimo praėjus 13 mėnesių, krepšinio aikštelės dangos eksploatavimo metu per 7 metus danga nebūtų suirusi 12 procentų; po gimnazijos 2016 m. rugsėjo 12 d. rašte užfiksuotų bėgimo tako pažaidų praėjus 5 mėnesiams po įrengimo, bėgimo tako eksploatavimo per 6 metus danga nebūtų suirusi 100 procentų. Tinkamai įrengta danga tarnauja 8–10 metų iki atsiranda poreikis ją remontuoti. Be to, teismo ekspertizės akte nurodoma, kad dangos atšokimą nuo pagrindo gali lemti asfalto paviršiaus, ant kurio paklota danga, nešvarumai, šlapias pagrindas, gruntavimo neatlikimas ar netinkamas atlikimas, dangą įrengiant esant žemesnei nei +12 laipsnių celsijaus temperatūrai, dangos irimas dėl dangos elastinių savybių trūkumo. Krepšinio aikštelėje dangos atšokimas ties atsilupusiais, išnykusiais dangų lopų kraštais gali būti dėl dangos irimo, plėšimo (atsakymas į 6 klausimą).

57. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad rangovė nesilaikė darbų atlikimo technologijos. Būtent dėl technologijos nesilaikymo danga yra netinkamos kokybės ir toks pažeidimas buvo nuo pat dangos įrengimo momento. Atsakovės bei trečiasis asmuo šiuo atveju akcentuoja dangos būklę praėjus kelerių metų laikotarpiui, ignoruodami faktą, kad tai, kokio dydžio dangos plotas šiuo metu yra ištrupėjęs, atšokęs, niekaip nepakeičia nustatytos darbų atlikimo technologijos pažeidimo. Atitinkamai tai, kokia buvo dangos priežiūra taip pat neturi esminės reikšmės dangos kokybei. Tai, kad būtent dangos struktūra yra netinkama, akcentavo ir teismo ekspertė R. U. 2023 m. liepos 31 d. teismo posėdyje. Kaip nurodė teismo ekspertė, dangos priežiūra turi įtaką greitesniam dangos irimui, tačiau taip yra dėl pačios dangos struktūros. Jeigu danga yra tinkama, o priežiūra netinkama, danga pakis, tačiau ne iki tokio lygio, kuris nustatytas šiuo atveju. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dangos trupėjimas, atšokinėjimas yra rangovės netinkamai atliktų dangos klojimo darbų pasekmė.

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog šiuo atveju dangos kokybei esminės įtakos neturi eksploatacijos laikotarpis, patvirtina ir defektų šalinimo būdas – turi būti tiesiama nauja danga, o ne atskiri dangos segmentai. Kartu su teismo ekspertizės aktu pateikta darbų objektinė sąmata, kurioje nurodyti du darbai: bėgimo takelio įrengimas ir krepšinio aikštelės įrengimas. Kadangi šiuo atveju nustatyta, kad buvo iš esmės pažeista dangos įrengimo technologija, pakeista turi būti visa danga, nepriklausomai nuo to, koks šiuo metu yra pažeistas (atšokęs ar ištrupėjęs) dangos plotas.

59. Prašydamos mažinti civilinės atsakomybės ribas, atsakovės turėjo įrodyti, kad darbų defektai atsirado dėl pačios ieškovės netinkamų veiksmų, t. y. atsakovės turėjo įrodyti, jog dėl ieškovės veiksmų buvo įrengta netinkama aikštyno danga, tačiau to atsakovės ne tik neįrodė, bet ir apskritai neįrodinėjo, o apeliaciniuose skunduose tik akcentuoja aikštyno dangos netinkamos priežiūros aplinkybes, tokiu būdų siekdamos perkelti dalį atsakomybės ieškovei.

60. Kita vertus, pažymėtina, kad užsakovui priteisiami nuostoliai gali būti mažinami remiantis tuo, kad nebuvo tinkamai vykdoma statybos techninė priežiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015, 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016). Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad dėl aikštyno dangos defektų atsakinga ir atsakovė UAB „Kelvista“, vykdžiusi statybos techninę prižiūrą, ir nustatė atsakomybės proporcijas tarp jos ir atsakovės LUAB „Nodama“.

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei atsakovė LUAB „Nodama“, nei trečiasis asmuo UAB „Baltik sport“ apeliaciniuose skunduose nenurodo argumentų, kurie būtų susiję su atsakovių ar trečiojo asmens atliktų veiksmų vertinimu, atsakomybės proporcijų dydžio, todėl dėl šių aspektų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

62. Atsakovė LUAB „Nodama“, trečiasis asmuo UAB „Baltik sport“ ir prie jos apeliacinio skundo prisidėjusi atsakovė UAB „Kelvista“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

63. Teisėjų kolegija pažymi, kad nė viena iš šalių apeliaciniuose skunduose neginčija teismo nustatyto ieškinio senaties termino praleidimo fakto, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, vertina tik tai, ar pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės laikytinos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio terminą.

64. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir panašiai) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir panašiai) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020).

65. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo nurodytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013, 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

66. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis pripažino tai, kad: 1) ieškovė ir rezultato gavėja (gimnazija) nėra nei verslininkės, nei profesionalios statybos teisinių santykių dalyvės; 2) ieškovė siekė ginčą išspręsti taikiai, o vėliau kvalifikuotai konstatavo defektų pobūdį ir jų priežastis; 3) bylos dalykas yra susijęs su viešuoju interesu, todėl viešojo pirkimo dalyviai (rangovai) taip pat turi būti socialiai atsakingi, sprendžiant dėl visuomenei būtinų darbų tinkamo atlikimo pagal viešojo pirkimo sutartį bei savalaikio defektų pašalinimo.

67. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovės, kaip teisinių santykių subjekto, pažymi, kad nors savivaldybė, kaip juridinis asmuo, nėra verslininkė, nes priskirta prie viešųjų juridinių asmenų, tenkinančių viešuosius interesus, tačiau savivaldybė, kaip ir kiti viešosios teisės reguliuojami teisės subjektai, yra civilinių santykių dalyviai lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad savivaldybės, siekiančios užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, santykiai su kitais asmenimis grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo principais. Kasacinio teismo praktikoje pasisakant apie valstybės bei savivaldybių padėtį civiliniuose teisiniuose santykiuose CK 2.36 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste nurodoma, kad valstybės ar savivaldybės dalyvavimas civiliniuose santykiuose savaime nereiškia viešojo intereso buvimo ir neteikia pagrindo suteikti kokių nors privilegijų tokiam santykio dalyviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2014). Taigi, šiuo atveju ieškovė, kaip savivaldybė, neturi pranašumo atsakovių atžvilgiu, turi būti vertinama kaip lygiavertė teisinių santykių dalyvė, o savivaldybei, kaip ir valstybei, teisėjų kolegijos vertinimu, netgi yra keliami aukštesni elgesio standartai, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Pritartina trečiojo asmens UAB „Baltik sport“ apeliaciniame skunde nurodomiems argumentams, kad savivaldybės administracijos valdo daug jų funkcijoms vykdyti reikalingų statinių ir turi už statinių priežiūrą atsakingus padalinius, per viešuosius pirkimus užsako statybos darbus, dalyvauja statybos santykiuose ir yra sukaupusios daug su jais susijusios patirties. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad vien ieškovės statusas, šiuo atveju negali būti pripažintas pagrindu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

68. Be to, teisėjų kolegija nesutinka, kad tai, jog ieškovė siekė ginčą išspręsti taikiai, o vėliau kvalifikuotai konstatavo defektų pobūdį ir jų priežastis, yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Priešingai, byloje pateikti įrodymai, parodo nepateisinamą ieškovės neveikimą. Iš ieškovės pateiktų dokumentų nustatyta, kad pirmą kartą į rangovę ieškovė kreipėsi dar 2016 m. rugsėjo 15 d., antrąjį kartą – 2016 m. lapkričio 17 d. Atsakovei LUAB „Nodama“ dar 2016 m. lapkričio 17 d. pažadėjus krepšinio aikštelės dangos būklę įvertinti ir sutvarkyti po žiemos periodo iki 2017 m. gegužės 1 d., šiai nevykdant pažadų, ieškovė į rangovę dėl defektų pašalinimo kreipėsi tik 2017 m. spalio 18 d., t. y. praėjus beveik metams ir šiltajam sezonui, į ką reaguodama atsakovė LUAB „Nodama“ 2017 m. spalio 18 d. rašte nurodė, jog darbams atlikti nėra tinkama oro temperatūra. Atėjus pavasariui ieškovė į rangovę kreipėsi 2018 m. balandžio 10 d. ir 2018 m. rugsėjo 29 d. raštais, tačiau rangovė į ieškovės raštus nebereagavo, tarp šalių nevyko jokia komunikacija. Nepaisant to, kad atsakovė LUAB „Nodama“ į raginimus nebereagavo, ieškovė į atsakovę pakartotinai kreipėsi daugiau nei po metų, t. y. 2019 m. liepos mėnesį. Byloje nėra duomenų, kad per šį laikotarpį ieškovei egzistavo objektyvios kliūtys įgyvendinti teisę į ieškinio pareiškimą. Ieškovė į rangovę vėl kreipėsi 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu, į kurį rangovės atsakymo taip pat negavo ir tik 2020 m. balandžio 8 d. atliko darbų patikrinimą, surašė defektinį aktą (po beveik 4 metų nuo to, kai buvo nustatyti defektai, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio) ir išsiuntusi 2020 m. gegužės 18 d., 2020 m. lapkričio 12 d. pretenzijas, dar po pusės metų, t. y. 2021 m. gegužės 18 d. kreipėsi į teismą. Be kita ko, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors ieškovė apie aikštyno defektus buvo informuota 2016 m. rugsėjo 12 d., tačiau į techninę prižiūrėtoją ji pirmą kartą kreipėsi tik 2019 m. liepos mėnesį ir 2020 m. rugsėjo 10 d. Kaip matyti, techninė prižiūrėtoja į ieškovės ankstesnes pretenzijas net nesureagavo, o atsakymą pateikė tik 2020 m. gegužės 29 d. ir nurodė, kad su jai reiškiamais reikalavimais ji nesutinka. Iš šalių komunikacijos matyti, kad šalys nebendradarbiavo (išskyrus pirmus rangovės pažadus ištaisyti defektus, dėl ko buvo nutrūkęs ieškinio senaties terminas), atsakovė LUAB „Nodama“ akivaizdžiai ignoravo ieškovę nuo 2018 metų, todėl šiuo atveju, nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė manė, jog ginčas gali būti išspręstas taikiai.

69. Kasacinio teismas yra išaiškinęs, kad šalių inicijuojamos derybos savaime nėra svarbi priežastis atnaujinti ieškinio senaties terminą, tačiau šalių elgesys ir bendradarbiavimas siekiant nustatyti trūkumų priežastis atitinka ir bendruosius teisės principus. Pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo, siekiantis pažeistų subjektinių teisių gynybos, nedelsdamas deda visas pastangas, kad surinktų visą informaciją, reikalingą savo teisėms ir teisėtiems interesams apginti, ir, surinkęs visą informaciją, išsamiai ją įvertina bei sprendžia dėl savo teisių gynimo galimybių ir procedūrinių aspektų, reikalingų ieškiniui teisės aktų nustatyta tvarka pareikšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-943/2023). Šiuo atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės elgesį, daro išvadą, kad ji nedėjo pakankamai pastangų, jog surinktų visą informaciją, reikalingą savo teisėms ir teisėtiems interesams apginti. Nors ieškovė ir siekė ginčą išspręsti taikiai (iš pradžių apskritai kreipėsi tik į rangovę), tačiau, matydama atsakovių nenorą bendradarbiauti, pati nesiėmė aktyvių veiksmų, jog kuo greičiau būtų pašalinami darbų defektai.

70. Teisėjų kolegija sutinka, kad ginčo rangos darbai buvo susiję su viešuoju interesu, nes skirti mokinių bei dalies visuomenės interesams patenkinti, tačiau vien to nepakanka paneigti aplinkybę, jog ieškovė nesiėmė pakankamai pastangų, kad būtų apgintos jos teisės bei viešasis interesas. Atitinkamai, kaip ir tai, kad vien tai, jog viešojo pirkimo dalyviai turi būti socialiai atsakingi, sprendžiant dėl visuomenei būtinų darbų tinkamo atlikimo pagal viešojo pirkimo sutartį bei savalaikio defektų šalinimo, nesukuria tokiems dalyviams pareigos imtis iniciatyvos ginti užsakovo (šiuo atveju ieškovės) pažeistas teises.

71. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nors teismas nagrinėjamu atveju teisingai ir pagrįstai nustatė ieškovės teisių pažeidimo faktą, konstatavo ieškinio senaties praleidimo faktą, tačiau nesant svarbių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą praleistą įstatymo nurodytą terminą atnaujinti, be pagrindo atnaujino ieškovei praleistą ieškinio senaties terminą.

72. Kadangi ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus ir nėra pagrindo pripažinti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, dėl ko jis negali būti neatnaujinamas, ieškinys atmetamas, nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019).

Dėl bylos procesinės baigties

73. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau pateiktais išaiškinimais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai ieškovei suteikė prioritetą dėl jos statuso ir funkcijų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

74. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

75. Kadangi ieškinys atmetamas, atsakovėms iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

76. Atsakovė UAB „Kelvista“ pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 9 791,93 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė už teisines advokato paslaugas. Teisinėms paslaugoms pagrįsti atsakovė pateikė sąskaitas faktūras, jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus, taip pat advokato atliktų darbų ataskaitas. Iš darbų ataskaitų matyti, kad atsakovei buvo suteiktos konsultacijos ir atliktos dokumentų analizės, atstovauta teismo posėdžiuose, parengti įvairūs prašymai. Įvertinęs byloje pateiktų procesinių dokumentų kiekį, vykusių teismo posėdžių faktinį laiką, suteiktų teisinių paslaugų laiką (konsultacijos, analizės), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.16, 8.19 papunkčiuose nustatytus dydžius, apeliacinės instancijos teismas atsakovei UAB „Kelvista“ iš ieškovės priteisia 9 791,93 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

77. Trečiasis asmuo UAB „Baltik sport“, veikiantis atsakovės LUAB „Nodama“ pusėje, patyrė 4 477 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 350 Eur išlaidas už teismo ekspertės apklausą teismo posėdyje. Teisinėms paslaugoms pagrįsti trečiasis asmuo pateikė sąskaitas faktūras, jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus, o 2023 m. liepos 28 d. prašyme detalizavo, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos. Kaip matyti iš šio prašymo, išlaidos susidarė už atsiliepimo į ieškinį parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, keturių procesinių prašymų parengimą. Įvertinęs byloje pateiktų procesinių dokumentų kiekį, vykusių teismo posėdžių faktinį laiką, suteiktų teisinių paslaugų laiką (konsultacijos, analizės), Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19 papunkčiuose nustatytus dydžius, apeliacinės instancijos teismas trečiajam asmeniui UAB „Baltik sport“ iš ieškovės priteisia 4 827 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

78. Atsakovė LUAB „Nodama“ duomenų apie išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, nepateikė.

79. Bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paskirstomos pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles (CPK 93 straipsnis).

80. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu yra patenkinami atsakovės LUAB „Nodama“ ir trečiojo asmens UAB „Baltik sport“ apeliaciniai skundai, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės, tačiau nė viena iš nurodytų šalių apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių jų bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

81. Atsakovė UAB „Kelvista“ pateikė įrodymus, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 742,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė už advokato teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į ieškovės ir atsakovės LUAB „Nodama“ apeliacinius skundus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė UAB „Kelvista“ ieškovės apeliacinį skundą prašė atmesti, o atsakovės LUAB „Nodama“ apeliacinį skundą – patenkinti, taip pat ir Rekomendacijų 8.11 papunktyje numatytą rekomenduojamą dydį, atsakovei UAB „Kelvista“ iš ieškovės priteisiamos 1 742,40 Eur bylinėjimosi išlaidos.

82. Ieškovei jos išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos, atsižvelgiant į tai, kad jos apeliacinis skundas yra atmetamas, o atsakovės LUAB „Nodama“ ir trečiojo asmens UAB „Baltik sport“ apeliaciniai skundai patenkinami.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kelvista“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9 791,93 Eur (devynis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 93 centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Baltik sport“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 827 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kelvista“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 742,40 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt du eurus ir 40 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Vilija MikuckienėLaima RibokaitėŽilvinas Terebeiza