- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-21
- Bylos Nr.
- e2-908-910/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14224-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- Švenčionių rajono savivaldybės administracijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Nodama“, uždarajai akcinei bendrovei „Kelvista“ dėl įpareigojimo pašalinti trūkumus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Baltik sport“, AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo: 1) įpareigoti atsakoves bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę (toliau – BUAB) „Nodama“ ir uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Kelvista“ (toliau – ir atsakovės) per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti darbų, atliktų Švenčionių rajono Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos sporto aikštyne pagal 2014 m. gruodžio 3 d. statybos darbų rangos sutartį Nr. J-435 (toliau – rangos sutartis), defektus arba įpareigoti atsakoves atlyginti ieškovei 102 018,81 Eur (įskaitant PVM) būsimas defektų šalinimo išlaidas, nustatant atsakovių solidarią atsakomybę; 2) neįvykdžius teismo sprendimo, skirti atsakovėms po 100 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną; 3) iš atsakovių priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti BUAB „Nodama“ nemokumo administratorei vykdyti bet kokio BUAB „Nodama“ turto pardavimą tol, kol nebus priimtas įsiteisėjęs sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1747-653/2023. Nurodė, kad atsakovei BUAB „Nodama“ yra iškelta bankroto byla, kurioje šuo metu vyksta turto realizavimo procedūra, 2022 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo protokolu nuspręsta dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos ir pradinių kainų nustatymo. Realizavus visą bendrovės turtą ir jį proporcingai paskirsčius kreditoriams, bus prarasta net ir teorinė galimybė, kad būsimas teismo sprendimas bus įvykdytas, taigi ieškovės interesai liks neapsaugoti. Šiuo metu bendra teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 849 785,31 Eur. Vien ši aplinkybė, kad atsakovės kreditorių reikalavimų suma viršija turimo turto vertę, lemia prielaidą, jog teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus ieškovei, įvykdymas bus itin apsunkintas, o tuo atveju, jei būtų realizuotas visas atsakovei priklausantis turtas, ieškovė prarastų bet kokias galimybes į būsimo galimai palankaus sprendimo įgyvendinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas pažymėjo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės yra susijusios su kita byla – BUAB „Nodama“ bankroto byloje Nr. eB2-216-755/2023 atliekamais veiksmais, todėl vien šiuo pagrindu prašymas atmestinas, kaip nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku. Be to, ieškovė nurodė, kad bankroto byloje yra patvirtintas kreditorių reikalavimų sąrašas, ieškovė įtraukta dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, o ne kreditoriumi. Taigi išskirtinai ieškovės būsimų teisių, priklausančių nuo šios bylos baigties, užtikrinimas yra neproporcingas bankroto byloje ginamų kreditorių teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimo aspektu, todėl prašymas atmestinas ir tuo pagrindu, kad jis pažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumo, ekonomiškumo bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje numatytus civilinių teisių įgyvendinimo principus. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos prašyme nurodytas aplinkybes.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Vien aplinkybė, kad bendrovei yra iškelta bankroto byla, nėra ir negali būti teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones kitose civilinėse bylose, kuriose bankrutuojantis asmuo yra įtrauktas atsakovu. Priešingas vertinimas iškreiptų laikinųjų apsaugos priemonių esmę.
5.2. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios ne su BAUB „Nodama“ bankroto byla ar joje atliekamais procesiniais veiksmais, tačiau su BUAB „Nodama“ nemokumo administratorės ir bendrovės kreditorių autonomijos principo įgyvendinimo apribojimu.
5.3. Visiškai realizavus BUAB „Nodama“ turtą, ieškovė prarastų bet kokias galimybes bent iš dalies patenkinti jai potencialiai naudingą teismo sprendimą civilinėje byloje. Tokiu atveju daugiau nei dvejus metus trukęs teismo procesas apskritai prarastų prasmę, o ieškovės siekis apginti savo pažeistas teises teisme taptų tiesiog teisine fikcija.
Atsiliepimas
6. Atsakovė BUAB „Nodama“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
6.1. Ieškovės siekis prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti, kad iki šios bylos išnagrinėjimo nebūtų prarasta galimybė nukreipti reikalavimą į BUAB „Nodama“ turto masę, yra garantuojamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatomis.
6.2. Bankroto procese lėšos kreditoriams skirstomos tik po galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo, tuo metu jau turi nebūti neužbaigtų teisminių procesų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
7. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės – draudimo atsakovės BUAB „Nodama“ nemokumo administratorei vykdyti bet kokio BUAB „Nodama“ turto pardavimą iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo – taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (ne)buvimo
10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
11. Ieškovė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę argumentavo tuo, kad, bankroto procese realizavus visą atsakovei BUAB „Nodama“ priklausantį turtą ir gautas lėšas proporcingai paskirsčius kreditoriams, bus prarasta net ir teorinė galimybė įvykdyti šioje civilinėje byloje priimtą teismo sprendimą, jeigu šis bus palankus ieškovei, taigi ieškovės interesai liks neapsaugoti.
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti ieškinio reikalavimus, apskųsta nutartimi konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti jos prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo.
13. Ieškovė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą netaikyti laikinosios apsaugos priemonės, atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad, realizavus visą BUAB „Nodama“ turtą, ieškovė prarastų bet kokias galimybes bent iš dalies patenkinti potencialiai jai naudingą sprendimą civilinėje byloje, taigi daugiau nei dvejus metus trukęs teismo procesas apskritai praras prasmę, o ieškovės siekis apginti savo pažeistas teises teisme taps tiesiog teisine fikcija.
14. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-475/2010). Tai lemia keletą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklių: 1) teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti; 2) siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.
15. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialiojo reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje yra pareiškusi du alternatyvius reikalavimus – arba įpareigoti atsakoves per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti darbų, atliktų Švenčionių rajono Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos sporto aikštyne pagal rangos sutartį, defektus, arba įpareigoti atsakoves atlyginti ieškovei 102 018,81 Eur (įskaitant PVM) būsimas defektų šalinimo išlaidas, nustatant solidarią atsakovių atsakomybę. Tuo tarpu taikant laikinąją apsaugos priemonę ieškovė prašo uždrausti atsakovės BUAB „Nodama“ nemokumo administratorei vykdyti bet kokio BUAB „Nodama“ turto pardavimą tol, kol nebus priimtas įsiteisėjęs sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1747-653/2023, t. y. iš esmės siekia, kad būtų sustabdytas atsakovės BUAB „Nodama“ turto bankroto procese realizavimas.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nesusijusi su būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymo apsauga. Pažymėtina tai, kad ieškovė ieškinyje nereiškia reikalavimų, susijusių su konkrečiu atsakovės turtu (pvz., perleisti nuosavybės teisę į konkretų atsakovės turtą ar pan.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės ieškiniu prašomos priteisti defektų šalinimo išlaidos galėtų būti atlyginamos (ar iš dalies atlyginamos) iš piniginių lėšų, gautų realizavus atsakovės BUAB „Nodama“ turtą bankroto procese, t. y. teismo sprendimu nagrinėjamoje byloje patenkinus ieškovės ieškinį ir priteisus jai defektų šalinimo išlaidas, šios išlaidos būtų atlyginamos (ar iš dalies atlyginamos) iš bankroto procese gautų lėšų (tarp jų – ir gautų realizavus atsakovei priklausantį turtą). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė neprašo stabdyti piniginių lėšų, gautų realizavus turtą, paskirstymo kreditoriams. Taigi neaišku, kaip tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kokią taikyti prašo ieškovė, užtikrintų būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, kodėl, leidus realizuoti BUAB „Nodama“ turtą bankroto procese, pasunkėtų nagrinėjamoje byloje priimto teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymas.
18. Kita vertus, nurodytina ir tai, kad pagal JANĮ 95 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimai patenkinami ne vėliau kaip per 14 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo, išskyrus įkaito turėtojo reikalavimų tenkinimą iš įkeisto turto ir šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. JANĮ 99 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad galutinėje bankroto ataskaitoje turi būti nurodytos šios sumos: 1) bankroto proceso pajamų suma; 2) visų bankroto proceso administravimo išlaidų suma; 3) kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamos sumos pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus; 4) kintamajam atlygiui už bankroto proceso administravimą skiriama suma. Galutinę bankroto ataskaitą tvirtina teismas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo termino pabaigos, jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo apskųstas (JANĮ 99 straipsnio 5 dalis). Patvirtinta galutinė bankroto ataskaita yra pagrindas nemokumo administratoriui atsiskaityti su kreditoriais ir išsimokėti kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimą (JANĮ 99 straipsnio 7 dalis).
19. Taigi atsakovės BUAB „Nodama“ bankroto procese gautos piniginės lėšos (tarp jų – ir gautos realizavus atsakovės turtą) kreditoriams bus skirstomos tik tada, kai teismas, nagrinėjantis bankroto bylą, patvirtins galutinę bankroto ataskaitą, kurioje privalo būti nurodyti atsakovės kreditoriai ir jų reikalavimams tenkinti skiriamos sumos, o ši ataskaita negalės būti tvirtinama tol, kol įsiteisės teismo sprendimas dėl ieškovės reikalavimo atsakovei BUAB „Nodama“ (ne)pagrįstumo. Pastebėtina tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovė šiuo metu yra įtraukta į BUAB „Nodama“ bankroto bylą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu (CPK 179 straipsnio 3 dalis), taigi turi galimybę kontroliuoti bankroto proceso eigą ir bankroto byloje atliekamus veiksmus (priimamus sprendimus).
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, prieina prie išvados, kad ieškovė nepagrindė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus ieškovei, įvykdymui, todėl taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
21. Pažymėtina ir tai, kad vienas iš pagrindinių nemokumo proceso principų yra efektyvumo principas, reiškiantis, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas). Ta, kad būtų užtikrinta bankroto bylose vyraujančio viešojo intereso apsauga, teismo tvarka vykdomas nemokumo procesas turi būti veiksmingas, bankroto bylos turi būti nagrinėjamos itin operatyviai. Taigi pagrindinio bankroto proceso tikslo pasiekimas užtikrintas JANĮ įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – ir bankroto proceso operatyvumas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad JANĮ nustato trumpus terminus įvairioms bankroto procedūroms atlikti.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau minėtą kasacinio teismo praktiką ir JANĮ nuostatas, prieina prie išvados, kad ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės – draudimo realizuoti atsakovės BUAB „Nodama“ turtą bankroto procese iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo – taikymas šiuo atveju būtų nesuderinamas su nemokumo proceso efektyvumo, veiksmingumo ir operatyvumo principais bei pažeistų tiek atsakovės BUAB „Nodama“, tiek jos kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti bankroto byloje, teises ir teisėtus interesus. Ieškovei neįrodžius atsakovės, atstovaujamos nemokumo administratorės, veiksmų, kurie keltų grėsmę būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netaikė ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės.
23. Ieškovė atskirajame skunde, be kita ko, nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-171-265/2022 pritaikė analogiškas laikinąsias apsaugos priemones bei sustabdė bankrutuojančios bendrovės turto realizavimo veiksmus, nepaisant to, jog BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo iškelta bankroto byla, kuri buvo nagrinėjama kitame teisme.
24. Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016, kt.).
25. Ieškovės nurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartis yra priimta byloje, kurios faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-171-265/2022 buvo pareikštas reikalavimas pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantį nekilnojamąjį turtą ir pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, o laikinąja apsaugos priemone buvo prašoma sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, uždraudžiant paskirstyti lėšas, gautas pagal turto pardavimo iš varžytinių aktą. Tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė nereiškia jokių reikalavimų, susijusių su atsakovei priklausančio turto nuosavybės teisės perleidimu, o laikinąja apsaugos priemone prašo sustabdyti viso atsakovei priklausančio turto realizavimą bankroto procese. Atsižvelgiant į tai, pirmiau įvardinta Klaipėdos apygardos teismo nutartis nelaikytina precedentu nagrinėjamoje byloje ir ja nesivadovaujama. Be to, nurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartis buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartimi, konstatavus, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1085-1120/2020).
26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.