- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-05
- Bylos Nr.
- 1A-34-817/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41843-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Ieva Gavelytė-Kalytienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nukentėjusysis
- V. A., Ž. A.
- Civilinis atsakovas
- AB „L.“
- Kaltinamasis
- T. B.
- Advokatai
- Paulius Snukiškis, Vladislav Latušinskij
- Kategorijos
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Dzedulionio, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės,
asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, T. B. gynėjui advokatui Vladislavui Latušinskij (Vladislav Latušinskij),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. A. (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo T. B., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo A. B. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamoji byla T. B. atžvilgiu nutraukta.
Nukentėjusiosios V. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš civilinės atsakovės AB „L.“ V. A. naudai 7,53 Eur turtinė žala bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, jas skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Nukentėjusiosios V. A. patirtos išlaidos advokato Pauliaus Snukiškio teisinei pagalbai apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir priteista iš kaltinamosios T. B. 600 Eur joms atlyginti. 400 Eur 2022 m. gegužės 19 d. T. B. pervesti į teismo depozitinę sąskaitą, todėl laikytina, jog galutinė iš kaltinamosios priteistina suma proceso išlaidoms atlyginti yra 200 Eur.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. T. B. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad ji, mokydama vairuoti kelių transporto priemonę, pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) ir Kelių eismo saugumo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio kitiems asmenims nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent: 2021 m. gruodžio 1 d., mokydama mokinę I. B., gimusią (duomenys neskelbtini), vairuoti kelių transporto priemonę automobilį „Dacia Sandero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 14.11 val., (duomenys neskelbtini) reguliuojamojoje sankryžoje, nesilaikė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21 straipsnio 6 dalies ir KET 5, 9, 101, 157, 195.6 punktų reikalavimų, dėl ko mokinė I. B., važiuodama pagrindiniu keliu, Kareivių g., sukdama į kairę link (duomenys neskelbtini), degant leistinam žaliam šviesoforo signalui, nepraleido, priešinga kryptimi (duomenys neskelbtini), degant leistinam žaliam šviesoforo signalui, tiesiai link (duomenys neskelbtini) važiuojančio automobilio „Honda Accord Sedan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Ž. A., gimęs (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužaloti automobilio „Honda“ vairuotojas Ž. A., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ir kartu važiavusi keleivė V. A., gimusi (duomenys neskelbtini), kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, bei automobilio „Dacia Sandero“ keleivė B. B., gimusi (duomenys neskelbtini), kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji V. A. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio ir prašo priteisti jai iš civilinės atsakovės AB „L.“ 956,43 Eur dydžio turtinę žalą, 11 148 Eur dydžio neturtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio T. B. įsiteisėjimo iki visiško priteistos žalos atlyginimo. Taip pat prašo apklausti liudytoją R. A..
2.1 Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nukentėjusiosios nugaros, kojų skausmai nėra susiję su eismo įvykiu, nes šie skausmai sąlygoti nukentėjusiosios lėtinių degeneracinių stuburo ligų, todėl buvo atmesti civilinio ieškinio reikalavimai atlyginti išlaidas už neurologo konsultaciją, masažus, už pavežėjų paslaugas vykstant į masažo namus, universitetą bei pas draugą. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai atmetė jos reikalavimą priteisti išlaidas už psichologo konsultacijas, nes, pirmosios instancijos teismo vertimu, tai nesusiję su eismo įvykio metu patirtais išgyvenimais ir traumų gydymu. Apeliantė pažymi, jog eismo įvykio metu jai buvo padaryti šie sužalojimai: dešinės plaštakos III-IV delnakaulių lūžiai su aplinkine kraujosruva plaštakos audiniuose bei nosies audinių patinimas. Be to, po eismo įvykio jai skaudėjo nosį, kaklą, nugarą, pečių zoną, taipogi juto skausmą mentės srityje. Šias aplinkybes patvirtina 2021 m. gruodžio 1 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas, 2021 m. gruodžio 1 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas (gyd. A. K.), 2021 m. gruodžio 2 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas (gyd. J. D.), 2021 m. gruodžio 2 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas (gyd. L. S.), 2021 m. gruodžio 9 d. stacionaro epikrizė, taip pat baudžiamojoje byloje esantis 2021 m. gruodžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolas bei kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys.
2.2 Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl turtinės žalos atlyginimo ir prašo iš civilinės atsakovės AB „L.“ nukentėjusiosios naudai priteisti 956,43 Eur (517 Eur (už masažus) + 7,53 Eur (už šaltalankių aliejų) + 275 Eur (už psichologo paslaugas) + 88,90 Eur (už taksi ir pavežėjų paslaugas) + 73 Eur (už gydytojo neurologo konsultaciją)) dydžio turtinės žalos, nes:
2.2.1 nukentėjusiosios vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog jos patirti skausmai nugaros srityje nebuvo sąlygoti eismo įvykio, yra paneigiama baudžiamojoje byloje esančiais medicininiais dokumentais: 2021 m. gruodžio 1 d. VšĮ „R.“ (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymu (gyd. R. V.); 2021 m. gruodžio 1 d. VšĮ „R.“ (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymu (gyd. A. K.); 2021 m. gruodžio 2 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymu (gyd. J. D.). Aplinkybę, jog nukentėjusioji nugaros skausmus nurodė tik sekančios dienos metu vykusio ambulatorinio apsilankymo metu, galėjo nulemti jos išgąstis ir tuo metu jaučiami didesni plaštakos skausmai, nors nugaros skausmus pradėjo jausti po eismo įvykio. Apeliantės nuomone, aplinkybės, jog ji praeityje jautė skausmus nugaros srityje, jog jai buvo nustatytos juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, jog nustatyta, kad ji serga skolioze ir suaugusiųjų osteochondroze ir tai, kad ji 2019 m. buvo patyrusi stuburo išvaržą, nesudaro pagrindo abejoti, kad po eismo įvykio jai atsirado skausmai ir dėl to buvo reikalinga daryti masažus. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai neteisingai vertino gydytojo reabilitologo 2022 m. kovo 15 d. konsultacijos dokumente nurodytą informaciją, jog po 2021 m. gruodžio 1 d. įvykusio eismo nukentėjusioji jautė pablogėjimą ir skausmus su įradiacija į kojas, negali ilgai sėdėti, netoleruoja fizinio krūvio. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas sprendė, šis dokumentas tik patvirtina, jog po eismo įvykio nukentėjusiajai atsirado pablogėjimas nugaros srityje, o aplinkybės, jog praeityje ji jautė skausmus juosmenyje ir buvo profesionali (duomenys neskelbtini), visiškai nepaneigia fakto, kad dėl eismo įvykio sąlygoto nugaros būklės pablogėjimo nukentėjusiajai buvo reikalinga atlikti specialius masažus, juolab, kad prieš eismo įvykį jokie masažai jai nebuvo atliekami, nes tam nebuvo poreikio. Pažymima, jog 2022 m. gegužės 21 d. „K.“ konsultacijos išrašas patvirtina, kad po eismo įvykio nukentėjusiajai atsinaujino stuburo skausmai ir nukentėjusiajai yra rekomenduojamos reabilitacijos procedūros individuali kinezeterapija/fizioterapija, o nukentėjusiajai nuo 2022 m. sausio 13 d. pradėti masažai patenka į šias rekomendacijas, po kurių skausmai nugaros srityje gerokai sumažėjo;
2.2.2 nukentėjusiosios vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė priteisti jai jos patirtas išlaidas, susidariusias už taksi ir pavežėjų paslaugas. Apeliantė pažymi, jog poreikis naudotis taksi ir pavežėjų paslaugomis atsirado ne tik dėl to, kad jai buvo reikalinga vykti masažuoti nugarą, bet ir dėl to, jog, lūžus dešinės rankos delnakauliams, ji negalėjo vykti į universitetą, pas draugą ar kitais reikalais visuomeniniu transportu, kadangi baiminosi, jog dar labiau nesusižalotų. Be to, jos ranka buvo sugipsuota ir ji negalėjo jos pilnai valdyti;
2.2.3 nukentėjusiosios vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino jos patirtų išlaidų, susijusių su psichologo pagalba. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis apeliantei sukėlė didelių išgyvenimų, ji iki šiol jaučia patirtos traumos pasekmes, pergyvena dėl savo ateities, dėl ko jai buvo reikalinga psichologo pagalba. 2022 m. gegužės 2 d. psichodiagnostinio tyrimo išvada patvirtina, jog nukentėjusiajai galima įtarti vidutinę depresiją, kadangi ji jaučia prislėgtumą, pesimistišką požiūrį į ateitį, jai būdingi savikaltos jausmai, nusivylimas savimi, padidėjęs verksmingumas/dirglumas, suprastėjęs miegas, greičiau juntamas nuovargis, susirūpinimas fizine sveikata. Išvadoje nurodoma, kad pirmiau nurodyta nukentėjusios būsena liudija apie jaučiamą susirūpinimą, nesaugumo jausmą. Visa tai yra sąlygota būtent dėl eismo įvykio metu patirto išgąsčio, traumų ir fizinio skausmo. Dėl šių priežasčių nukentėjusiajai reikėjo psichologo paslaugų.
2.3 Apeliaciniu skundu pažymima, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepagrįstai vadovavosi teismų praktika, jog iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3 500 Eur. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pažymėjo, jog nukentėjusiosios rankos pooperacinis periodas praėjo be komplikacijų, todėl nėra pagrindo kalbėti apie neigiamas prognozes rankos sveikatai. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog dėl šiuo metu susilpnėjusios dešinės rankos nukentėjusioji ateityje negalės dirbti (duomenys neskelbtini) darbo. Niekuo nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog nugaros skausmai yra sąlygoti stuburo degeneracinės ligos, todėl tai nesusiję su 2021 m. gruodžio 1 d. eismo įvykiu.
2.4 Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašo iš civilinės atsakovės AB „L.“ nukentėjusiosios naudai priteisti 11 148 Eur dydžio neturtinės žalos (nors buvo prašoma priteisti 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos, tačiau AB „L.“ nukentėjusiajai jau yra sumokėjusi 3 852 Eur dydžio neturtinės žalos, todėl likusi neturtinės žalos dalis yra 11 148 Eur), nes:
2.4.1 nukentėjusiosios vertinimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi nebeaktualia teismų praktika, kuri buvo suformuota laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2017 m. Remiantis naujausia teismų praktika, analogiškose bylose nukentėjusiajam priteisiama ir 5 000 Eur (Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje 1A-325-744/2019, Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-91-282/2021), ir 7 000 Eur (Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-159-875/2020) dydžio neturtinės žalos;
2.4.2 nukentėjusiosios vertinimu, tai, kad rankos pooperacinis laikotarpis praėjo be komplikacijų, visiškai nereiškia, jog tolimesniame rankos gijimo procese komplikacijų nebus. Pažymima, jog nukentėjusiosios rankos valdymas iki šiol pilna apimtimi nėra atsistatęs, toliau jaučiama, kad dešinė ranka yra silpnesnė už kairiąją ranką, o visa tai kelia baimę, kad ateityje ranka pilnai neatsistatys ir eismo įvykio metu patirtos traumos pasekmės liks visam gyvenimui. Be to, dėl šios priežasties ji nebegalės dirbti pagal specialybę, kadangi ji nebeatitiks sveikatos reikalavimų, keliamų teisėsaugos institucijų darbuotojams (pvz. (duomenys neskelbtini) ir pan.). Dėl to nukentėjusiajai teks rinktis kitą specialybę, negalės savęs realizuoti darbe, su kuriuo siejo ateitį ir kuriam gauti dėjo dideles pastangas besimokydama (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) programą. Taip pat apeliantė pažymi, jog dėl eismo įvykio metu patirtų traumų, ji patyrė didelius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, stresą ir įtampą, nuolatinį nerimą, jautėsi psichologiškai ir emociškai blogai. Lūžus dešinės plaštakos delnakauliams, ji ilgą laiką negalėjo gyventi savo įprasto gyvenimo, kadangi, negalėdama pilnai valdyti dešinės plaštakos, savarankiškai negalėjo savimi tinkamai pasirūpinti (pvz. gaminti maistą, todėl teko maistą užsisakinėti iš kavinių, be to, teko naudotis taksi ir pavežėjimo paslaugomis), negalėjo normaliai nusiprausti, tekdavo dėti dideles pastangas, kad galėtų apsirengti, be to, būdama studente, negalėjo tinkamai naudotis kompiuteriu (atlikti paskirtas užduotis, ieškoti reikalingos informacijos ir pan.), kas sukėlė jai didelių nepatogumų. 2022 m. kovo 29 d. išrašas iš nukentėjusiosios medicininių dokumentų patvirtina, jog ji iki šiol jaučia neigiamus padarinius, kadangi dešinės plaštakos valdymas, net ir praėjus pusei metų nuo traumos, nėra pilnai atsistatęs, palietus plaštaką dažnai jaučia nemalonų skausmą, pirštų suspaudimo jėga dešinėje plaštakoje yra ženkliai mažesnė už sveikosios rankos. Dėl patirtos traumos jai buvo atlikta operacija, delnakauliai buvo sutvirtinti plokštelėmis. Iki šiol ant jos plaštakos yra likęs ryškus randas, kurį teks ateityje šalinti, be to, planuojama metalo konstrukcijų pašalinimo operacija, o tai vėl lems papildomą stresą, išgyvenimus, baimę, jog operacija gali nepavykti. Jai ir toliau rekomenduojama tęsti pirštų mankštas, šios rekomendacijos ji laikosi ir reguliariai lankosi pas masažistą. Apeliantė taip pat nurodo, kad eismo įvykis jai sukėlė baimę vairuoti, miego sutrikimus ir darbingumo sumažėjimą, atsirado nesaugumo ir nepasitikėjimo žmonėmis jausmas, iki šiol slegia bloga nuotaika, dėl ko jai buvo išrašyti vaistai „(duomenys neskelbtini)“. Be to, apeliantė po eismo įvykio pradėjo jausti skausmus apatinėje nugaros dalyje (juosmenyje), kojose, negali ilgai sėdėti, sunku atlaikyti žymesnį fizinį krūvį. Dėl šių negalavimų yra gavusi siuntimą pas reabilitologą. Po eismo įvykio, kurio metu ji nukentėjo, jai teko vykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, duoti parodymus, prisiminti nemalonias aplinkybes, susijusias su jos patirtais sužalojimais, be to, teks vykti ir į teismą duoti parodymų. Visa tai apeliantei kelia neigiamus psichologinius išgyvenimus, nerimą dėl sveikatos būklės, diskomfortą, nerimą dėl sužalojimų pasekmių sveikatos būklei ateityje.
2.4.3 Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusios atstovo prašymą liudytojais apklausti jos mamą R. A., psichologę E. R., gydytojus A. P. ir R. M.. Todėl apeliaciniu skundu prašoma apklausti nukentėjusiosios mamą R. A., kuri gali nurodyti ir patvirtinti svarbias aplinkybes, susijusias su civilinio ieškinio pagrįstumu. Neatmetama galimybė, kad gali atsirasti poreikis liudytojais apklausti psichologę E. R., gydytojus A. P. ir R. M..
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą civilinės atsakovės AB „L.“ įgaliota atstovė S. P. prašo nukentėjusiosios V. A. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nuosprendį.
3.1 Atsiliepime dėl turtinės žalos atlyginimo nurodoma, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neteisingai interpretavo aplinkybes, reikšmingas teisingam civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo išsprendimui. Civilinė atsakovė AB „L.“, gavusi apeliantės prašymą atlyginti eismo įvykio metu patirtą žalą, dar iki teismo proceso, remdamasi ginčui aktualiais teisės aktų reikalavimais, vertino jos pateiktus duomenis ir, remiantis tuo, apskaičiavo, ir išmokėjo apeliantei priklausančias išmokas turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Pažymima, jog su civiliniu ieškiniu teismui buvo pateikti tie patys įrodymai, medicininiai dokumentai, kurie prieš tai buvo pateikti civilinei atsakovei AB „L.“. Teismo proceso metu, prieš paskutinį teismo posėdį, papildomai pateikti tik 2022 m. gegužės 21 d. „K.“ neurologo konsultacijos išrašas ir 2022 m. gegužės 2 d. „Ž.“ medicinos psichologės psichodiagnostinio tyrimo išvada. Civilinė atsakovė AB „L.“ visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nei vienas iš apeliantės pateiktų įrodymų, nei jų visuma, nei kuris jų atskirai neįrodo, kad būtent 2021 m. gruodžio 1 d. eismo įvykio metu patirtas sužalojimas lėmė išlaidų masažams, psichologo konsultacijoms ir pavežėjų paslaugoms būtinybę.
3.2 Civilinės atsakovės AB „L.“ įsitikinimu, ne 2021 m. gruodžio 1 d. eismo įvykis, o būtent: 2019 metų nugaros trauma, tinkamas gydytojų paskirto gydymo plano nesilaikymas, vienasmeniškas apeliantės sprendimas nutraukti ir nebetęsti reabilitacijos lėmė apeliantės po (bet ne dėl) 2021 m. gruodžio 1 d. eismo įvykio atsinaujinusius nugaros skausmus, kuriuos apeliantė vėlgi vienasmeniškai nusprendė gydyti/palengvinti atpalaiduojamaisiais viso kūno masažais. Išlaidos už tokius, medicininiais dokumentais ir medicininiu poreikiu nepagrįstus masažus, negali būti atlygintos iš Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Atitinkamai nepriteistinos ir dėl pavežėjimo paslaugų iki masažo namų apeliantės patirtos išlaidos (išvestinis reikalavimas).
Šalies argumentai
3.3 Civilinės atsakovės AB „L.“ vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad mažai tikėtina, jog apeliantės lankytos psichologo konsultacijos yra susijusios su išgyvenimais, patirtais dėl 2021 m. gruodžio 1 d. eismo įvykio. Nors apeliantė pateikė 2022 m. gegužės 2 d. „Ž.“ medicinos psichologės psichodiagnostinio tyrimo išvadą, tačiau nei ji, nei kiti byloje esantys įrodymai nepagrindžia fakto, kad apeliantė psichologo paslaugomis naudojosi būtent dėl eismo įvykio, jog šios paslaugos jai buvo būtinos, reikalingos. Psichodiagnostinio tyrimo išvadoje nekalbama apie 2021 m. gruodžio 1 d. eismo įvykį. Civilinės atsakovės AB „L.“ nuomone, ne 2021 m. gruodžio 1 d. eismo įvykis, o iki tol gyvenime išgyventos trauminės patirtys, asmenybės tipas, ypač tikėtina ir visus palietęs nerimo ir baimės jausmas pandemijos ir popandeminiu laikotarpiu lėmė apeliantės norą/poreikį lankyti psichologo konsultacijas. Išlaidos už jas negali būti atlygintos iš Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, nes nėra tiesiogiai susijusios su 2021 m. gruodžio 1 d. eismo įvykiu.
3.4 Civilinė atsakovė AB „L.“ pažymi, jog byloje nėra ginčo, jog civilinė atsakovė AB „L.“ kompensavo apeliantei išlaidas, patirtas jai vykstant į gydymo įstaigas – į UAB „G.“; (duomenys neskelbtini) ligoninę. Šios išlaidos apskaičiuotos ir atlygintos, atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, kasos kvitus ir medicinines pažymas, įrodančias, kad kelionės buvo būtinos, reikalingos, susijusios su eismo įvykiu. Tuo tarpu kelionės išlaidos pas draugą neatitinka nei protingumo, nei būtinumo ir/ar priverstinumo kriterijų, turint omenyje tiek aptariamu laikotarpiu (2021 metų pradžia) šalyje buvusią epidemiologinę situaciją, tiek, kaip akcentuoja apeliantė, sudėtingą jos medicininę būklę po eismo įvykio. Kelionės išlaidos į universitetą, nors ir gali būti vertinamos kaip būtinos, tačiau viena vertus, atstumą nuo namų iki universiteto apeliantė būtų turėjusi įveikti nepriklausomai nuo to, pateko į 2021 m. gruodžio 1 d. eismo įvykį ar ne, tad jos nėra tiesiogiai susijusios su eismo įvykiu. Kita vertus, visiškai neaišku, kodėl apeliantė nesinaudojo viešojo transporto paslaugomis.
Atsiliepimas
3.5 Atsiliepime dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinė atsakovė AB „L.“ nurodo, kad byloje nėra ginčo, jog civilinė atsakovė AB „L.“ dar iki teismo proceso apeliantei išmokėjo 3 582 Eur išmoką neturtinei žalai kompensuoti. Civilinė atsakovė AB „L.“ sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog negalimumas tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti neturtinės žalos, nereiškia, kad turi būti reikalaujamos ir priteisiamos beribės kompensacijos, jog tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti. Tiek įstatymas, tiek teismų praktika numatė kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama priteisiant neturtinės žalos kompensacijos dydį, taip pat orientacinius dydžius, kurie priteisiami, esant atitinkamam sveiktos sutrikdymo mastui, nukrypimai nuo kurių galimi tik tuomet, kai yra konkretūs bylos faktiniai ypatumai, kuriuos galima pagrįsti teisiniais kriterijais. Civilinė atsakovė AB „L.“ neginčija, kad dėl eismo įvykio ir jo metu patirtų traumų apeliantė, kaip ir kiti eismo įvykiuose sveikatos sutrikdymus patiriantys asmenys, patyrė nepatogumus (įskaitant ir nepatogumus buityje), dvasinius, psichologinius išgyvenimus, stresą, įtampą, nerimą, jautėsi blogai. Visi šie aspektai įvertinti, apskaičiuojant ir išmokant apeliantei 3 852 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti. Civilinės atsakovės AB „L.“ įsitikinimu, tai yra tinkama, pakankama, adekvati ir teisinga neturtinės žalos kompensacija, tiek, kiek neturtinė žala gali būti įvertinama ir atlyginama dėl savo specifikos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantei išmokėta 3 852 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati, atitinkanti įstatyme numatytus ir šioje byloje nustatytus neturtinės žalos dydžio kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl reikalavimas dėl papildomos 11 148 Eur išmokos atmestinas.
3.6 Civilinės atstovės AB „L.“ vertinimu, nėra teisinio pagrindo apeliacinės instancijos teisme apklausti apeliantės mamos. Tai ne tik užvilkins bylos nagrinėjimą, bet ir bus netikslinga dėl tos priežasties, jog neturtinė žala – tai konkretaus asmens patirti neigiami išgyvenimai, patirtys, apie kurias geriausiai gali žinoti tik jis pats, ne kitas asmuo. Šiuo atveju apeliantė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu davė išsamius paaiškinimus apie tai, kokius išgyvenimus ji patyrė dėl eismo įvykio, kodėl neturtinę žalą vertina būtent konkrečia pinigų suma. Kitas, nors apeliantei ir artimas asmuo, tokių duomenų teismui pateikti negali.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. A. ir jos atstovas advokatas Paulius Snukiškis prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras, civilinės atsakovės AB „L.“ įgaliotas atstovas J. P. bei asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, T. B. gynėjas advokatas Vladislavas Latušinskij prašė apeliacinį skundą atmesti.
5. Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir papildomai apklausta viena liudytoja bei papildomai prijungti medicininiai dokumentai.
6. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytoja R. A. parodė, kad ji nepažįsta T. B.. V. A. yra jos dukra, su kuria tiek iki eismo įvykio, tiek dabar gyvena kartu, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu jos dukra studijavo (duomenys neskelbtini). Dukra vairavo automobilį, su juo ji važiuodavo tiek į universitetą, tiek jos (liudytojos) pasiimti iš darbo ir kitur. Po eismo įvykio dukra nesinaudojo automobiliu, ji tik dabar po truputį pradeda vairuoti, bet šalia jos (liudytojos). Dukra nesinaudojo automobiliu po eismo įvykio, nes bijojo, buvo psichologinis stresas. Dukra pradėjo lankytis pas psichologą, nes po šio įvykio ji dėl visko pergyvena, labai dažnai verkė, bijojo sėsti į automobilį. Eismo įvykio metu automobilį vairavo Ž., V. draugės, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Apie eismo įvykį liudytoja sužinojo būdama darbe. Jai paskambino kita dukra, kuri pasakė, kad ji (liudytoja) nesijaudintų, V. pateko į avariją, reikia važiuoti į ligoninę. Nuvažiavus į ligoninę, sužinojo V. sužalojimus, t. y. dešinės rankos lūžiai, kiek tiksliai ir kokio pobūdžio, dar negalėjo tiksliai pasakyti, nes ranka buvo ištinusi, sakė, jog reikės visą savaitę laukti operacijos, tik operacijos metu paaiškės, ką reikia daryti ir kokios bus pasekmės. Operacija buvo atlikta maždaug po 10 dienų. Iki tol, kol V. grįžo namo, buvo labai didelis stresas, ji pastoviai verkė, skaudėjo ranką, nieko negalėjo daryti dešine ranka, viską turėjo daryti liudytoja – pavalgydinti, aprengti, nuprausti. Kadangi jos turi šunį, liudytoja turėjo vesti šunį į lauką, nes V. nėjo į lauką, bijojo pargriūti žiemos metu. Jų tuometinė rutina pasikeitė. Teko pakeisti naujametinių švenčių planus. Dukra planavo įsidarbinti, tačiau po šios nelaimės dėl rankos nebegalėjo įsidarbinti. Taip pat buvo stresas dėl egzaminų sesijos, nes nebuvo aišku, kaip viskas išsispręs, t. y. ar leis atsakinėti žodžiu, ar turės atidėti sesiją pusmečiui, nes V. rašyti dešine ranka negalėjo. Tačiau V. susitarė, kad ji eis į egzaminus. Jei egzaminai būdavo iš ryto, prieš darbą liudytoja nuveždavo V. į universitetą ir palikdavo ją ten, po to V. grįždavo taksi arba paprašydavo, kad kažkas iš pažįstamų ją parvežtų, nes universitetas yra netoli jų namų. Liudytoja pažymėjo, jog po atliktos operacijos gydytojas pasakė, kad V. įdėti trys varžtai, jog jos ranka nebebus 100 procentų tokia, kokia ji buvo, ji reaguos į skausmą, orą. Randas liks visam gyvenimui, nebent būtų daroma operacija su lazeriu, tačiau tai labai daug kainuoja. Be to, kadangi V. ranka labai siaura, tikriausiai reikės dar vienos operacijos tam, kad išimti tuos geležius. Dabar buvo pas gydytojus, yra numatyta kita operacija, kurios metu bus išimami geležiai, vėl bus nauja reabilitacija. Liudytoja nurodė, kad iki eismo įvykio V. turėjo sveikatos problemų, tai buvo prieš 2-3 metus. V. lankė (duomenys neskelbtini) 8 metus, turėjo truputį problemų su nugara, ji jai skaudėdavo. Buvo daryti tyrimai, kurių metu buvo nustatyta, kad slankstelis truputį yra išėjęs į šoną. Buvo daromos mankštos, pratimai, kuriuos gydytojas skyrė. Masažai nebuvo daromi, nes sakė, kad jų nereikia, reabilitacija taip pat nebuvo paskirta. Tuo metu nebuvo tokių skausmų, dėl kurių ji turėtų atsisakyti kažkokių pomėgių, ji toliau (duomenys neskelbtini), viskas buvo normaliai, tai netrukdė (duomenys neskelbtini). Po eismo įvykio V. pradėjo skaudėti nugarą. Gydytoja nusiuntė pas reabilitologą, pastarasis pasižiūrėjo ir pasakė, kad nugaros skausmus įtakojo per avariją patirtas smūgis, kurio metu pasislinko tas slankstelis, todėl reikalingi masažai, mankštos – reabilitacija. Dėl to buvo pradėti daryti masažai. Po masažų dukra jautėsi vis geriau, masažai jai padėjo dėl nugaros skausmų. Liudytoja nurodė, kad iki eismo įvykio V. nereikėjo kreiptis į psichologą, o po eismo įvykio V. pradėjo lankytis ir iki šiol lankosi pas psichologą. Dukra dažnai verkė, kad jos gyvenimas sugriautas vien dėl tos operacijos, kad randas bus visą gyvenimą. Ji visą laiką pergyvendavo ir sakydavo, kaip ji su tokia ranka ir tokiu randu bus. Dukra iš pradžių planavo dirbti darbą, susijusį su (duomenys neskelbtini), sakydavo, gal visai nieko ginklą turėti, bet po operacijos gydytojas pasakė, kad ji nebegalės to daryti ir dirbti tokio pobūdžio darbą. Po eismo įvykio V. turėjo miego sutrikimų, ji atsibusdavo, ilgai neužmigdavo, verkdavo. Šiuo metu laukia dar viena operacija, dėl kurios kyla baimė. Gydytojas konstatavo, jog V. ranka bus 80 procentų darbingumo. Liudytoja taip pat nurodė, kad iškart po eismo įvykio V. nesinaudojo viešuoju transportu, nes bijojo eiti iki viešojo transporto, kad nepaslystų ir nepargriūtų. Jai reikėjo būtinai saugotis iki operacijos ir po operacijos. Viešuoju transportu tuo momentu V. nesinaudojo gal 1-2 mėnesius, dabar viešuoju transportu naudojasi. V. naudojosi taksi paslaugomis, nes jai buvo baimė vairuoti, iš pradžių pati ir negalėjo, nes jos ranka buvo po operacijos ir ji valdyti negalėjo jos. Rankos valdyti V. negalėjo gal pusę metų po operacijos. Kita nevairavimo priežastis – baimė.
7. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusios V. A. atstovas advokatas Paulius Snukiškis pateikė papildomai medicininius dokumentus: 2022 m. spalio 28 d. VšĮ „R.“ (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kurio anamnezėje nurodoma, jog pacientė operuota prieš 10 mėnesių dėl dešinės IV-III delnakaulių lūžių, atlikta osteosintezė. Pacientę vargina diskomforto jausmas (gydytojas A. G.); 2022 m. lapkričio 5 d. „K.“ konsultacijos išrašą, kurio anamnezėje nurodoma, kad skundžiamasi nugaros juosmeninės dalies skausmu, plintančiu į kojas, nugaros tirpimu, pasunkėjusiu judėjimu, apsitarnavimu. 2019 m. stuburo trauma. 2021 m. gruodžio mėnesį nukentėjo autoįvykyje, po to atsinaujino stuburo juosmeninės dalies skausmai. Pagrindinė diagnozė – nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais. Paskirta kinezoterapija, nugaros masažas, impulsinių srovių terapija, magnetoterapija. Tęsti išmoktus kineziterapinius pratimus namuose (gydytoja J. J.).
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nukentėjusios V. A. apeliacinis skundas atmestinas.
8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Nukentėjusios V. A. apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo priteistais turtinės ir neturtinės žalos dydžiais ir prašoma priteisti nukentėjusiajai iš civilinės atsakovės AB „L.“ 956,43 Eur turtinei žalai atlyginti, 11 148 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško priteistos žalos atlyginimo, kiti skundžiamu nuosprendžiu išspręsti klausimai nėra ginčijami. Taigi apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka ir atlikusi dalinį įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą, liudytojos parodymus ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus bei papildomus medicininius dokumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas nukentėjusios V. A. civilinį ieškinį, išsamiai ir nešališkai įvertino baudžiamojoje byloje esančius duomenis bei nepadarė baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų taikymo klaidų. Su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, todėl nėra pagrindo keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
Dėl nukentėjusios V. A. civilinio ieškinio
10. Vadovaujantis BPK normomis kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turinė ir (ar) neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (BPK 115 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-40-307/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-84-870/2020).
11. Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą reglamentuoja specialios normos. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 13 straipsnio 1 dalis suteikia teisę nukentėjusiesiems reikalauti padarytos žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens ir/ar tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonės, kuri apdraudusi kaltininko civilinę atsakomybę. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, T. B. transporto priemonė „Dacia Sandero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pateko į eismo įvykį, valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta civilinės atsakovės AB „L.“. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra – nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą ) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Nukentėjusiosios V. A. patirta tiek turtinė, tiek neturtinė žala neviršija TPVCAPDĮ apibrėžtų išmokų sumų, todėl dėl eismo įvykio metu kilusių pasekmių patirtą žalą privalo atlygini eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė – civilinė atsakovė AB „L.“.
12. Nagrinėjamoje baudžiamojoje nėra ginčo, jog dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, T. B. neteisėtų veiksmų buvo sužalota nukentėjusioji V. A., kuri dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ir neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareiškė civilinį ieškinį. Nukentėjusioji V. A. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš civilinės atsakovės AB „L.“ jos naudai 956,43 Eur turtinei žalai atlyginti, 11 148 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško priteistos žalos atlyginimo. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios V. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš civilinės atsakovės AB „L.“ V. A. naudai 7,53 Eur turtinė žala bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, jas skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Nukentėjusiosios V. A. patirtos išlaidos advokato Pauliaus Snukiškio teisinei pagalbai apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir priteista iš kaltinamosios T. B. 600 Eur joms atlyginti. 400 Eur 2022 m. gegužės 19 d. T. B. pervesti į teismo depozitinę sąskaitą, todėl laikytina, jog galutinė iš kaltinamosios priteistina suma proceso išlaidoms atlyginti yra 200 Eur. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji V. A. nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir prašo jos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
Dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. A.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Teismų praktikoje sprendžiant, ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011). Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas.
14. Baudžiamosios bylos duomenimis, civilinė atsakovė AB „L.“ 2022 m. sausio 25 d. nukentėjusiajai V. A., pateikus nuostolius patvirtinančius dokumentus, apskaičiavo ir išmokėjo 232,56 Eur draudimo išmoką turtinei žalai atlyginti. Šią sumą sudarė 177,56 Eur už vaistus, fizinę reabilitaciją ir individualią ergoterapiją, parafino aplikaciją, skirtus eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymui, bei 55 Eur už kelionės (pavežimo) išlaidas (b. t. 2, b. l. 46). Nukentėjusiajai V. A. pateikus papildomus nuostolius patvirtinančius dokumentus, civilinė atsakovė AB „L.“ 2022 m. balandžio 25 d. papildomai apskaičiavo ir išmokėjo 221,40 Eur draudimo išmoką turtinei žalai atlyginti: 208 Eur už vaistus ir gydymo išlaidas ir 13,40 Eur už kelionės (pavežimo) išlaidas (b. t. 2, b. l. 47). AB „L.“ atmetė reikalavimus atlyginti išlaidas, nesusijusias su eismo įvykio padarinių šalinimu.
15. Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji V. A. prašė priteisti iš civilinės atsakovės AB „L.“ jos naudai 956,43 Eur turtinei žalai atlyginti (už masažus UAB „M.“ laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. 517 Eur; už šaltalankių aliejų, naudotą rando mažinimui, 7,53 Eur; už psichologo konsultacijas dėl patirtų dvasinių išgyvenimų 275 Eur; už pavežėjų paslaugas vykimui pas masažistą, gydytojus, taipogi kitais reikalais 88,90 Eur (iš viso išleido 157,30 Eur, dalį civilinė atsakovė AB „L.“ atlygino); už gydytojo neurologo konsultaciją 73 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nukentėjusiosios nurodytos išlaidos (išskyrus išlaidos už šaltalankių aliejų, naudotą rando mažinimui, 7,53 Eur, kurios pirmosios instancijos teismo buvo priteistos nukentėjusiosios naudai), nėra laikytinos T. B. nusikalstamais veiksmais sukelta turtine žala, todėl šis nukentėjusiosios apeliacinio skundo prašymas yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų nustatyta, kad specialisto, susipažinusio su eismo įvykio aplinkybėmis ir V. A. medicininiais dokumentais, išvadoje nurodyta, kad V. A. nustatyta dešinės plaštakos III-IV delnakaulių lūžiai, su aplinkine kraujosruva plaštakos audiniuose, bei nosies audinių patinimas (galimai trauminės kilmės). Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos, galimai aptariamo eismo įvykio metu. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. t. 1, b. l. 57-59).
17. Nukentėjusioji apeliaciniu skundu prašo priteisti 517 Eur už masažus UAB „M.“ laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. Nukentėjusiosios vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nukentėjusiosios nugaros, kojų skausmai nėra susiję su eismo įvykiu, nes šie skausmai sąlygoti jos lėtinių degeneracinių stuburo ligų, yra paneigiama baudžiamojoje byloje esančiais medicininiais dokumentais (2021 m. gruodžio 1 d. VšĮ „R.“ (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymu (gyd. R. V.); 2021 m. gruodžio 1 d. VšĮ „R.“ (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymu (gyd. A. K.); 2021 m. gruodžio 2 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymu (gyd. J. D.)). Apeliantės nuomone, aplinkybės, jog ji praeityje jautė skausmus nugaros srityje, jog jai buvo nustatytos juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, jog nustatyta, kad ji serga skolioze ir suaugusiųjų osteochondroze ir tai, kad ji 2019 m. buvo patyrusi stuburo išvaržą, nesudaro pagrindo abejoti, kad po eismo įvykio jai atsirado skausmai ir dėl to buvo reikalinga daryti masažus. Vis dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo teiginiai laikytini nepagrįstais. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių medicininių dokumentų, 2021 m. gruodžio 1 d. VšĮ „R.“ (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymo anamnezėje nurodoma, jog V. A. skundėsi dešinės plaštakos skausmu, traumos mechanizmas – 2021 m. gruodžio 1 d. eismo įvykis, diagnozuotas dešinės plaštakos III-IV delnakaulių lūžiai su poslinkiais dorsaliai, taikytas gydymas – imobilizacija gipso langete (b. t. 1, b. l. 62); 2021 m. gruodžio 2 d. VšĮ „R.“ (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymo anamnezėje nurodoma, jog V. A. skundėsi dešinės plaštakos, kaklo skausmais, diagnozuotas dešinės plaštakos III-IV delnakaulių lūžiai su poslinkiais dorsaliai, kitų ir nepatikslintų kaklo dalių sąnarių raiščių patempimas, būklės įvertinimo informacijoje nurodyta, jog sužalojmo pobūdis – dešinės plaštakos III-IV delnakaulių lūžiai su poslinkiais dorsaliai, taip pat pažymima, kad kaklo palapcija nedaug skausminga, kaklo judesiai galimi, galūnių motorika ir jutimai nesutrikę (b. t. 1, b. l. 63); 2021 m. gruodžio 2 d. VšĮ „R.“ (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymo anamnezėje nurodoma, jog V. A. skundėsi nosies patinimu, kaklo, nugaros, pečių zonos skausmais, diagnozuotas nosies paviršinis sužalojimas, sumušimas (b. t. 1, b. l. 64); 2021 m. gruodžio 9 d. VšĮ „R.“ stacionaro epikrizės anamnezėje nurodoma, jog V. A. skundėsi dešinės plaštakos skausmu, judesių ribotumu, jai diagnozuoti dešinės plaštakos III-IV delnakaulių lūžiai su poslinkiais, pacientė operuota, atlikta lūžusių delnakaulių osteosintesė plokštelėmis ir sraigtais, pooperacinė eiga be komplikacijų, išrašant pacientė jaučiasi gerai, skausmas nevargina, žaizda rami, rekomenduota mankštinti operuotos rankos pirštus, riešo, alkūnės ir peties sąnarius (b. t. 1, b. l. 189); gydytojo reabilitologo 2022 m. kovo 15 d. konsultacijos dokumente nurodoma, jog V. A. skundžiasi skausmais juosmenyje su įradiacija į kojas, negalinti ilgai sėdėti, netoleruoja fizinio krūvio, pablogėjimas nuo 2021 m. gruodžio 1 d. po eismo įvykio (b. t. 1, b. l. 190); 2022 m. kovo 29 d. VšĮ „R.“ išraše iš medicininių dokumentų nurodoma, jog V. A. rekomenduojama tęsti pirštų mankštas pamažu didinant fizinį krūvį ir judesių amplitudę. Riboti sunkų fizinį krūvį plaštakai dar 6-8 savaites (b. t. 1, b. l. 226); 2022 m. gegužės 21 d. „K.“ konsultacijos išrašo anamnezėje nurodoma, kad V. A. skundžiasi apatinės nugaros dalies skausmu, rečiau su plitimu į kairė koją, šiuo metu silpno intensyvumo, 2019 m. patirta stuburo trauma, 2021 m. gruodį nukentėjo autoįvykyje, atsinaujino stuburo skausmai. Iš minėto medicininio dokumento matyti, kad atlikus tyrimus V. A. diagnozuotos suaugusiųjų stuburo osteochondrozė ir tarpslankstelinio disko degeneracija, rekomenduotos reabilitacijos procedūros (individuali kineziterapija/fizioterapija (b. t. 2, b. l. 66). 2022 m. rugsėjo 28 d. „K.“ konsultacijos išrašo anamnezėje nurodoma, jog V. A. skundėsi dešinės plaštakos skausmu, nustatyta pagrindinė diagnozė - pirminė kitų sąnarių artrozė, plaštaka (b. t. 2, b. l. 164); 2022 m. spalio 28 d. VšĮ „R.“ (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymo anamnezėje nurodoma, jog V. A. vargina diskomforto jausmas, operuota prieš 10 mėnesių dėl dešinės IV-III delnakaulių lūžių, atlikta osteosintezė, įvertinus pacientės būklę nustatyta, kad lūžiai sugiję, padėtis gera, stebimas sugijęs pooperacinis randas, po randu čiuopdamos metalo konstrukcijos, yra tiesiamųjų sausgyslių dirginimas, pirštų judesiai pilnos amplitudės, rotacija nesutrikusi, kraujotaka, jutimai nesutrikę (b. t. 2, b. l. 174). 2022 m. lapkričio 5 d. „K.“ konsultacijos išrašo anamnezėje nurodoma, kad V. A. skundėsi nugaros juosmeninės dalies skausmu, plintančiu į kojas, nugaros tirpimu, pasunkėjusiu judėjimu, apsitarnavimu, 2019 m. V. A. turėjo stuburo traumą, 2021 m. gruodžio mėnesį nukentėjo autoįvykyje, po to atsinaujino stuburo juosmeninės dalies skausmai. Pagrindinė diagnozė – nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais, skirtas gydymas ir rekomendacijos: kinezoterapija, nugaros masažas, impulsinių srovių terapija, magnetoterapija, tęsti išmoktus kineziterapinius pratimus namuose (b. t. 2, b. l. 175). Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos medicininius dokumentus, pažymi, kad juose nurodyta anamnezė ir diagnozė nėra tapatūs dalykai. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka civilinio atsakovo atstovas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį, kad medicininiuose dokumentuose nurodyta anamnezė yra informacija, kurią pateikė pati nukentėjusioji. Tuo tarpu diagnozė yra medicininė išvada dėl tiriamojo asmens sveikatos būklės, ligos, suformuluojama ištyrus ligonį. Nukentėjusiajai skundžiantis dėl apatinės nugaros dalies skausmo, plintančiu į koją, jai buvo diagnozuota suaugusiųjų stuburo osteochondrozė ir tarpslankstelinio disko degeneracija, nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais. Tiek nukentėjusioji, tiek apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja nukentėjusiosios mama T. B. nurodė, kad nukentėjusioji po eismo įvykio jautė skausmą nugaros srityje, tačiau jos taip pat teigė, kad nugaros skausmais V. A. skundėsi ir anksčiau, tai yra, iki 2021 m. gruodžio 1 d. įvykusio eismo įvykio. Be to, iš V. A. parodymų pirmosios instancijos teisme nustatyta, jog 2019 m. ji buvo patyrusi nugaros traumą, 2019 m. jai nustatyta stuburo išvarža. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, byloje pateiktuose dokumentuose nurodytas diagnozes, taip pat atsižvelgdama į byloje specialisto nustatytus eismo įvykio metu nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, jų pobūdį (V. A. nustatyta dešinės plaštakos III-IV delnakaulių lūžiai, su aplinkine kraujosruva plaštakos audiniuose, bei nosies audinių patinimas (galimai trauminės kilmės) (b. t. 1, b. l. 57-59)), sprendžia, kad byloje surinkti medicininiai dokumentai, o taip pat ir kiti bylos duomenys nepatvirtina, kad V. A. nurodyti nugaros, kojų skausmai priežastiniu ryšiu būtų susiję su 2021 m. gruodžio 1 d. įvykusio eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog masažus (septynis viso kūno klasikinius masažus, du gydomuosius nugaros masažus ir aštuonis gydomuosius nugaros masažus su manualinės terapijos elementais (b. t. 1, b. l. 207)) laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. V. A. atliko savo iniciatyva – jokių įrodymų, kad dėl dešinės plaštakos III-IV delnakaulių lūžių jai buvo būtinos, paskirtos ar rekomenduotos masažo procedūros byloje nėra. Tokių masažų būtinumo nepatvirtina ir 2022 m. gegužės 21 d., „K.“ bei 2022 m. lapkričio 5 d. „K.“ konsultacijos išrašuose nurodyti duomenys, nes šiose išvadose rekomendacijos pateiktos dėl jose nurodytų sveikatos sutrikimų (suaugusiųjų stuburo osteochondrozė ir tarpslankstelinio disko degeneracija, nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais), kurių priežastinis ryšys su byloje nagrinėjamo eismo įvykio metu nukentėjusiosios patirtais kūno sužalojimais, nėra įrodytas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netenkino nukentėjusiosios prašymo priteisti 517 Eur, sumokėtų UAB „M.“ už jai atliktus masažus.
18. Nukentėjusioji apeliaciniu skundu prašo priteisti 73 Eur už gydytojo neurologo konsultaciją. Iš 2022 m. gegužės 21 d. „K.“ konsultacijos išrašo matyti, kad 2022 m. gegužės 21 d. nukentėjusioji buvo konsultuota gydytojo neurologo, už šią konsultacija buvo sumokėti 73 Eur (b. t. 2, b. l. 68). 2022 m. gegužės 21 d. „K.“ konsultacijos išrašo anamnezėje nurodoma, kad V. A. skundžiasi apatinės nugaros dalies skausmu, rečiau su plitimu į kairę koją, šiuo metu silpno intensyvumo, 2019 m. patirta stuburo trauma, 2021 m. gruodį nukentėjo autoįvykyje, atsinaujino stuburo skausmai. Iš minėto medicininio dokumento matyti, kad atlikus tyrimus V. A. diagnozuotos suaugusiųjų stuburo osteochondrozė ir tarpslankstelinio disko degeneracija, rekomenduotos reabilitacijos procedūros (individuali kineziterapija/fizioterapija (b. t. 2, b. l. 66). Kaip jau buvo konstatuota anksčiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad V. A. nurodyti nugaros, kojų skausmai priežastiniu ryšiu būtų susiję su 2021 m. gruodžio 1 d. įvykusio eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Atsižvelgiant į tai, šios nukentėjusiosios V. A. patirtos išlaidos nepriteistinos.
19. Nukentėjusioji apeliaciniu skundu prašo priteisti 7,53 Eur už šaltalankių aliejų, naudotą mažinti randui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šį civilinio ieškinio reikalavimą tenkino ir priteisė iš civilinės atsakovės AB „L.“ V. A. naudai 7,53 Eur turtinės žalos atlyginimą.
20. Nukentėjusioji apeliaciniu skundu prašo priteisti 275 Eur už psichologo konsultacijas dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, nes eismo įvykis apeliantei sukėlė didelių išgyvenimų, ji iki šiol jaučia patirtos traumos pasekmes, pergyvena dėl savo ateities. Apeliacinės instancijos teisme apklausta nukentėjusiosios mama T. B. nurodė, kad po eismo įvykio ji ir nukentėjusioji nutarė, kad nukentėjusioji lankysis pas psichologą bei nurodė, kad pati su dukters psichologe nebendravo, duktė apie aplinkybes, kurias nurodė psichologas, jai nepasakojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytoja T. B. nežino ir negali žinoti nukentėjusiosios bendravimo su psichologu turinio, todėl jos parodymai nepatvirtina, kad nukentėjusiosios kreipimąsis į psichologą buvo sąlygotas 2021 m. gruodžio 1 d. eismo įvykio. Iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 2 d. psichodiagnostinio tyrimo išvados matyti, kad joje yra nurodyta, jog nukentėjusiajai galima įtarti vidutinę depresiją, kadangi ji jaučia prislėgtumą, pesimistišką požiūrį į ateitį, savikaltos jausmus, nusivylimą savimi, padidėjusį verksmingumą/dirglumą, suprastėjusį miegą, greičiau juntamą nuovargį, susirūpinimą fizine sveikata. Išvadoje nurodoma, kad pirmiau nurodyta nukentėjusios būsena liudija apie jaučiamą susirūpinimą praeities išgyvenimais, nesaugumo jausmą, išreikštą poreikį pabrėžti fasadą (b. t. 2, b. l. 67). Teisėjų kolegijos vertinimu, nei ši psichodiagnostinio tyrimo išvada, nei kiti byloje esantys įrodymai nepagrindžia, kad nukentėjusioji V. A. psichologo paslaugomis naudojosi būtent dėl 2021 m. gruodžio 1 d. eismo įvykio. Psichodiagnostinio tyrimo išvadoje apie 2021 m. gruodžio 1 d. eismo įvykį iš viso nekalbama, be to ši išvada yra pateikta ne konsultacijas, kurių apmokėjimo išlaidas yra prašoma priteisti, V. A. teikusios psichologės. Svarbu ir tai, kad iš pačios nukentėjusiosios V. A. parodymų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme matyti, kad dar iki eismo įvykio ji patyrė itin skaudžių išgyvenimų, dėl kurių jai buvo reikalinga psichologų pagalba, todėl pilnai tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) psichologės 2022 m. gegužės 2 d. psichodiagnostinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys yra sąlygoti būtent šių išgyvenimų. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nukentėjusiosios reikalavimą dėl išlaidų už psichologo konsultacijas priteisimo.
21. Nukentėjusioji apeliaciniu skundu prašo priteisti 88,90 Eur už pavežėjų ir taksi paslaugas vykimui pas masažistą, gydytojus, taipogi kitais reikalais. Apeliantė pažymi, jog poreikis naudotis taksi ir pavežėjų paslaugomis atsirado ne tik dėl to, kad jai buvo reikalinga vykti masažuoti nugarą, bet ir dėl to, jog, lūžus dešinės rankos delnakauliams, ji negalėjo vykti į universitetą, pas draugą ar kitais reikalais visuomeniniu transportu, kadangi baiminosi, jog dar labiau nesusižalotų. Be to, jos ranka buvo sugipsuota ir ji negalėjo jos pilnai valdyti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog civilinė atsakovė AB „L.“ kompensavo nukentėjusiajai V. A. išlaidas, patirtas jai vykstant į gydymo įstaigas – į UAB „G.“, adresu (duomenys neskelbtini); „R.“, adresu (duomenys neskelbtini). Šios išlaidos buvo apskaičiuojamos ir atlyginamos atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, kasos kvitus ir medicinines pažymas, įrodančius, kad kelionės buvo būtinos, reikalingos, susijusios su eismo įvykiu. Kadangi, kaip jau buvo konstatuota anksčiau, nukentėjusiajai atlikti masažai nėra susiję su byloje konstatuotais eismo įvykio metu nukentėjusiosios patirtais sužalojimais, todėl negali būti priteistos ir išlaidos už pavėžėjų bei taksi paslaugas, vykstant į ar iš UAB „M.“ (įsikūrusią (duomenys neskelbtini)). Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog negali būti priteistos nukentėjusiosios V. A. išlaidos ir už jos vykimą pas draugą, į universitetą, nes šios išlaidos nėra laikytinomis būtinomis išlaidomis dėl patirtos eismo įvykio metu traumos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš prie civilinio ieškinio pateiktų kelionių išlaidas galimai patvirtinančių duomenų matyti, kad tarp jų nėra nei vieno dokumento, kuris patvirtintų, kad taksi ar pavėžėjo paslaugomis būtų naudotasi vykstant iš nukentėjusiosios gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur yra įsikūręs (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 217 – 225) ar iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Įvertinus išdėstytus argumentus, byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai nukentėjusiajai nepriteisė 88,90 Eur išlaidų už pavėžėjų ir taksi paslaugas.
22. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos atlyginimo, konstatuoja, kad teismas tinkamai vadovavosi CK 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatomis, išsamiai išanalizavęs visas įstatyme nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės turtinės žalos dydžiui nustatyti, įvertino jų visumą, todėl pagrindo naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo nenustatyta.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. A.
23. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės, visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).
24. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas svarbus neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijus yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė, t. y. neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje nutartyje sukurtu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Pažymėtina, kad dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
25. Baudžiamosios bylos duomenimis, civilinė atsakovė AB „L.“ nukentėjusiajai V. A. apskaičiavo ir išmokėjo 3 852 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti.
26. Nukentėjusioji apeliaciniu skundu nesutinka su jai priteistos neturtinės žalos dydžiu. Jos teigimu, jai turėtų būti priteista papildomai 11 148 Eur neturtinė žala. Teisėjų kolegija su šia nukentėjusiosios pozicija nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog civilinės atsakovės AB „L.“ išmokėta 3 852 Eur suma yra atitinkanti nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą ir jos didinti nėra pagrindo.
27. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kaip jau buvo minėta, nustatyta, kad byloje nagrinėto eismo įvykio metu V. A. buvo padaryti dešinės plaštakos III-IV delnakaulių lūžiai, su aplinkine kraujosruva plaštakos audiniuose, bei nosies audinių patinimas (galimai trauminės kilmės). Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (b. t. 1, b. l. 57-59). Taigi, šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji V. A. dėl eismo įvykio metu patirtų traumų patyrė tiek fizinį, tiek dvasinį skausmą, psichologinį diskomfortą, tam tikrus nepatogumus dėl gijimo proceso, bendravimo galimybių sumažėjimą, objektyvų nerimą dėl savo ateities, dėl patirto sveikatos sutrikdymo buvo apribotos galimybės užsiimti kasdiene jai įprasta veikla. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes pripažino pagrįstu neturtinės žalos turiniu. Nors apeliaciniame skunde nukentėjusioji nurodo, jog iki šiol ji jaučia po traumos išlikusius nugaros skausmus, negali ilgą laiką sėdėti, turi masažuoti nugarą, tačiau byloje nėra nustatyta, kad eismo įvykio metu patirti sužalojimai lėmė šiuos nukentėjusiosios sveikatos sutrikimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl padarytos neturtinės žalos dydžio, įvertinto nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį, sunkumą, sužalojimų gijimo procesą ir pan., priimtas sprendimas grįstas aktualia teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, kai dėl eismo įvykio nesunkiai sutrikdoma asmens sveikata.
28. Akcentuotina, kad teismų formuojamoje praktikoje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 600 Eur iki 3 500 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-97/2013, 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-258/2014, 2K-292/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.). Tik išskirtiniais atvejais (daugybinių lūžių, sunkios būklės, gydymo intensyvios terapijos, reanimacijos skyriuose, gyvybiškai svarbių organų sužalojimo ir pan.) atitinkamų kategorijų baudžiamųjų bylų praktikoje neturtinė žala gali siekti didesnes sumas. Nagrinėjamu atveju civilinė atsakovė AB „L.“ yra išmokėjusi 3852 Eur išmoką neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ši suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga, adekvati ir proporcinga, o jos didinti ir priteisti nukentėjusiosios V. A. prašomus 11 148 Eur nėra pagrindo.
29. Pažymėtina, kad nukentėjusioji V. A. apeliaciniu skundu prašo papildomai priteisti jos naudi 11 148 Eur neturtinės žalos atlyginimo remdamasi teismų praktika, jos vertinimu, analogiškose bylose, kuriose priteisiama ir 5 000 Eur (Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje 1A-325-744/2019, Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-91-282/2021), ir 7 000 Eur (Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-159-875/2020) dydžio neturtinės žalos. Tačiau, kaip matyti, 5 000 Eur neturtinė žala nukentėjusiajam buvo priteista dėl dešinio šlaunikaulio lūžio, pamatinio proksimalinio pirštakaulio lūžio, dauginių šonkaulių lūžių, nukentėjusysis patyrė keturias operacijas, gydėsi chirurgijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje (Šiaulių apygardos teismo nutartimi Nr. 1A-325-744/2019); 5 000 Eur neturtinė žala nukentėjusiajam buvo skirta patyrus plėštinę žaizdą, kaktos-momens sričių minkštųjų audinių sumušimus abipus, patyrus lengvą galvos smegenų sukrėtimą, kairiojo IX šonkaulio lūžį, dešinio petinio raktikaulio sąnario traumą, pasireiškusią sąnario kapsulės daliniu plyšimu (saikingu I tipo sąnario pažeidimu), dešinio kelio sąnario traumą, pasireiškusią priekinio kryžminio raiščio plyšimu ir užpakalinio kryžminio raiščio patempimu, kairės čiurnos sąnario traumą, pasireiškusią kaulų čiulpų edema (pabrinkimu), kraujosruvas kairėje šlaunyje ir blauzdoje (Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-91-282/2021); 7 000 Eur neturtinė žala nukentėjusiajai pėsčiajai buvo skirta patyrus muštinę galvos žaizdą, odos nubrozdinimą dešinėje pilvo sienoje, kaklinio VII, krūtininių I ir II slankstelių keterinių ataugų lūžius, krūtininių I ir II slankstelių lankų lūžius, krūtininio I slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžį, dešinės krūtininės ląstos pusės III-IX šonkaulių lūžius, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžius, dešinės blauzdos kaulų (blauzdikaulio ir šeivikaulio) lūžius (Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-159-875/2020). Taigi, nukentėjusioji V. A. remiasi ne analogiška teismų praktika, o teismų praktika, kurioje nukentėjusiesiems nustatyti žymiai sunkesni sužalojimai, t. y. daugybiniai lūžiai, nukentėjusieji ilgai gydėsi bei liko kitų liekamųjų reiškinių. Apeliacinės instancijos teismas konstatuota, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios patirti sužalojimai nėra analogiški jos nurodomoje teismų praktikoje konstatuotiems sužalojimams, nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti iš esmės didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktikoje, nustatymą, nėra nustatyta.
30. Nukentėjusiosios vertinimu, tai, kad rankos pooperacinis laikotarpis praėjo be komplikacijų, visiškai nereiškia, jog tolimesniame rankos gijimo procese komplikacijų nebus. Pažymima, jog nukentėjusiosios rankos valdymas iki šiol pilna apimtimi nėra atsistatęs, toliau jaučiama, kad dešinė ranka yra silpnesnė už kairiąją ranką, o visa tai kelia baimę, kad ateityje ranka pilnai neatsistatys ir eismo įvykio metu patirtos traumos pasekmės liks visam gyvenimui. Be to, dėl šios priežasties ji nebegalės dirbti pagal specialybę, kadangi ji nebeatitiks sveikatos reikalavimų, keliamų teisėsaugos institucijų darbuotojams (pvz. (duomenys neskelbtini) ir pan.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje surinktus nukentėjusiosios medicininius dokumentus, jos jauną amžių, lemiantį greitesnį ir efektyvesnį organizmo atsistatymą po traumos, nėra pagrįstų prielaidų teigti, jog komplikacijos atsiras vėliau. Kita vertus, jei atsirastų komplikacijų, kurių iki tol nebuvo, V. A. patirtų papildomų gydymosi išlaidų, nukentėjusioji turi teisę kreiptis į civilinę atsakovę AB „L.“ dėl papildomos draudimo išmokos išmokėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors nukentėjusioji nurodo, kad jos rankos valdymas iki šiol pilna apimtimi nėra atsistatęs, vis dėl to, kaip pažymima ir apeliaciniame skunde, nukentėjusiajai V. A. iki šiol rekomenduojama tęsti pirštų mankštas, reabilitaciją, kuri suteikia pagrindą teigti, kad ateityje plaštakos valdymas ir spaudimo jėga atsistatys pilnai arba pokyčiai liks minimalūs. Šiuo metu nukentėjusiajai nėra nustatytas prarastas nedarbingumo lygis. Nukentėjusiosios baimė, jog dėl šios priežasties ji nebegalės dirbti pagal specialybę, jog jai teks rinktis kitą specialybę, negalės savęs realizuoti darbe, su kuriuo siejo ateitį ir kuriam gauti dėjo dideles pastangas besimokydama (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) studijų programą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra vertintini kaip ateities spėjimai ir niekuo nepagrįstos prielaidos.
31. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimo, konstatuoja, kad teismas tinkamai vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, išsamiai išanalizavęs visas įstatyme nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, įvertino jų visumą, todėl pagrindo naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nenustatyta.
Dėl pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies tikslinimo
32. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų nustatyta, kad nukentėjusiosios V. A. patirtos išlaidos advokato Pauliaus Snukiškio teisinei pagalbai apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir priteista iš kaltinamosios T. B. 600 Eur joms atlyginti. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis, kurioje nurodyta, jog iš kaltinamosios T. B. priteista 600 Eur, nors skliaustuose žodžiais nurodoma penki šimtai eurų, tikslintina, nurodant, kad priteista iš kaltinamosios T. B. 600 Eur (šeši šimtai eurų). Kolegijos vertinimu, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje skliaustuose nurodyta penkių šimtų eurų suma yra techninė klaida, kuri nuosprendžio pagrįstumui ir teisėtumui įtakos neturi, ir yra taisytina nekeičiant nuosprendžio.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nukentėjusiosios V. A. apeliacinį skundą.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad nukentėjusiosios V. A. patirtos išlaidos advokato Pauliaus Snukiškio teisinei pagalbai apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir priteista iš kaltinamosios T. B. 600 Eur (šeši šimtai eurų) joms atlyginti.
Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.