Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba VšĮ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

T. B. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, patvirtina ir eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai su fotolentelėmis. Aptartų duomenų visuma patvirtina, jog T. B. mokoma vairuoti kelių transporto priemonę automobilį „Dacia Sandero“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) mokinė I. B., važiuodama pagrindiniu keliu, Kareivių g., sukdama į kairę link P. Lukšio g., degant leistinam žaliam šviesoforo signalui, nepraleido priešinga kryptimi Kareivių g., degant leistinam žaliam šviesoforo signalui, tiesiai link Žirmūnų g. važiuojančio automobilio „Honda Accord Sedan“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Ž. A., ir su juo susidūrė.

Teismui nekyla abejonių, jog T. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21 straipsnio 6 dalies ir KET 5, 9, 101, 157, 195.6 punktų reikalavimus. Specialisto išvadose užfiksuoti duomenys, vertinant juos kartu su anksčiau aptartais duomenimis, patvirtina, jog B. B. ir Ž. A. eismo įvykio metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o V. A. - nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas konstatuoja, jog būtent dėl T. B. veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai V. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnį priklauso nuo kilusių pasekmių sunkumo. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu V. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, T. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamoji T. B. prašė teismo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui pateiktas prašymas perduoti T. B. A. B. atsakomybėn pagal laidavimą.

T. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad sutuoktinis A. B. yra jos moralinė parama, vienas kitu pasitiki, kartu sprendė jos neteisėtų veiksmų atsiradusius padarinius, ateity daugiau nusikalstamų veikų nedarys.

Galimas laiduotojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie daugiau kaip 20 metų susituokę, turi (duomenys neskelbtini) vaikus, užsiima bendra kultūrine ir bendruomenine veikla, šeimoje iškilusius klausimus, problemas, ieškodami konsensuso sprendžia kartu. Žmona labai jautriai iki šiol reaguoja į nagrinėjamą įvykį, skambino nukentėjusiajai, siūlė pagalbą. T. B. vairuoja (duomenys neskelbtini) metų, nėra turėjusi jokios avarijos, šiuo atveju vairavo dukra, tačiau žmona turėjo būti rūpestingesnė, neabejoja, kad ji iš savo klaidos pasimokė ir bus atidesnė. Jis visada pataria žmonai, kas susiję su KET ir apskritai teisės aktų laikymusi, jam žinoma, kad sutuoktinė kelis kartus bausta administracine tvarka, kaip ir jis, visada kartu aptaria padarytas klaidas, baudas sumoka ir padaro atitinkamas išvadas dėl elgesio ateity, stengiasi laikytis teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Vertinant galimybę T. B. atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamoji padarė vieną neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, taigi sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, bei dėl sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos.

Nukentėjusioji V. A. baudžiamojoje pareiškė civilinį ieškinį 11 148 eurų neturtinei žalai atlyginti, 956,43 turtinei žalai atlyginti, teismo posėdžio metu nurodė, jog draudimo bendrovės kaip civilinės atsakovės jai iš dalies atlyginta turtinė ir neturtinė žala neatleidžia kaltinamosios nuo atsakomybės taip pat atlyginti jai bent dalį patirtos žalos. Jos atstovas išreiškė poziciją, jog tai, kad kaltinamoji nesutinka pati atlyginti nukentėjusiajai žalos, aiškindama, kad jos civilinė atsakomybė drausta ir pareiga atlyginti žalą pereina draudimo bendrovei, o sutinka atlyginti tik patirtas bylinėjimosi išlaidas, rodo, jog T. B. negali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nėra išpildyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlyga. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Visgi šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad T. B. mokinės I. B. vairuota transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“, vadovaujantis CK 6.987 straipsniu, būtent ši bendrovė laikytina tinkamu atsakovu dėl kaltinamosios veiksmais padarytos žalos atlyginimo atitinkamose ribose. Pastebėtina, kad 2022 m. gegužės 5 d. teismo nutartimi draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ buvo pripažinta civiliniu atsakovu, ikiteisminio tyrimo metu yra atlyginusi nukentėjusiajai 3852 eurų neturtinę žalą, 177,56 eurų už gydymą, 55 eurus kelionės išlaidų (t. 1., 129), kaltinamoji sutiko atlyginti nukentėjusios patirtas proceso išlaidas už advokato paslaugas, 400 eurų tam yra pervedusi į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (t. 2., b. l. 96), taigi, teismo vertinimu, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlyga yra išpildyta.

Dėl kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų buvimo šiuo atveju, būtina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), be to, būtina įvertinti ir asmens, kuris siekia būti laiduotoju, asmenybę bei šio asmens galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi iš esmės šios aplinkybės vertintinos kompleksiškai. Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo pagal laidavimą institutą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.

Nagrinėjamu atveju T. B. charakterizuojančių duomenų visuma – ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (t. 1., b. l. 112-113), administracine tvarka 2021 m. bausta vieną kartą už greičio viršijimą, bauda sumokėta, 2020 m. nebausta, 2019 m. bausta vieną kartą, 2018 m. bausta vieną kartą, 2017 m. bausta vieną kartą už nešiurkščius KET pažeidimus, baudos sumokėtos (t. 1., b. l. 114-118). T. B. dirba VšĮ VUL „Santaros klinikose II reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojos pareigose nuo 2007 metų, administracijos apibūdinama kaip atsakingai atliekanti pareigas, darbšti ir rūpestinga darbuotoja, empatiškas ir geranoriškas žmogus (t. 2., b. l. 89), taip pat kaltinamosios parodymai teisiamojo posėdžio metu, išreikšta pozicija dėl padarytos nusikalstamos veikos (neigiamas savo veiksmų vertinimas, prisipažinimas ir gailėjimas) – leidžia teismui vertinti, kad nagrinėjamu atveju nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – kad yra pagrindo manyti, jog T. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Savo ruožtu įvertinus byloje esančius duomenis apie A. B. – neteistas (t. 2., b. l. 97-98), už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas administracine tvarka du kartus baudos sumokėtos (t. 2., b. l. 99-102), jo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad jis yra verta teismo pasitikėjimo (BK 40 straipsnio 3 dalis) ir gali daryti teigiamą įtaką T. B. – tiek dėl savo pačio požiūrio į aktualią nusikalstamą veiką, tiek ir dėl artimų santykių su kaltinamąja.

Todėl teismas, įvertinęs nurodytų duomenų ir argumentų visumą, sprendžia, kad nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visuma, ir, pripažinus, kad A. B. atitinka baudžiamojo įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, jis skirtinas T. B. laiduotoju. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju atitiktų baudžiamosios atsakomybės tikslus, taip pat atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamosios T. B. bei jos laiduotoju skirtino A. B. asmenybę, auginamus (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus, kreditinius įsipareigojimus (t. 2., b. l. 95-96), teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė T. B., kuri atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnis numato baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas atitinkamą veiką padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar sistemingai daro atitinkamus KET pažeidimus ir pan. Nagrinėjamu atveju padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas savo esme, nors ir lėmęs atitinkamus padarinius kitų asmenų – nukentėjusiųjų sveikatai, vis gi nelaikytinas šiurkščiu ir cinišku, nėra konstatuoti kaltinamosios šiurkštūs sąmoningi veiksmai (pvz., vairavimas neblaiviai ir pan.), nulėmę eismo įvykio kilimą – kaip minėta, padarytas neatsargus nusikaltimas, kuris, manytina, yra daugiau atsitiktinis įvykis, nei dėsninga jos elgesio pasekmė, nes kaltinamoji nėra nei teista, nei bausta administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus. Teismo vertinimu, T. B. pats baudžiamasis procesas turėjo teigiamos įtakos, todėl linkęs tikėti T. B. pasižadėjimu ateity būti atsakinga kelių eismo dalyve, todėl šiuo atveju neskirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė.

V. Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 111 straipsnio 1 dalį, CK 6.254 straipsnį, 6.263 straipsnio 3 dalį, ir 6.987 straipsnį, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, dėl eismo įvykio su kaltuoju asmeniu už padarytą žalą atsako draudimo bendrovė. Baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu įtraukta T. B. transporto priemonės „Dacia Sandero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“.

V. A. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos Draudimas“ jos naudai 956,43 Eur turtinei žalai atlyginti, 11 148 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą nuo nuosprendžio T. B. įsiteisėjimo iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

Dėl turtinės žalos

Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Pažymėtina, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas.

Civiliniame V. A. ieškinyje nurodyta, jog eismo įvykio metu jai buvo padaryti dešinės plaštakos III-IV delnakaulių lūžiai su aplinkine kraujosruva plaštakos audiniuose bei nosies audinių patinimas. Tačiau ji nurodo po eismo įvykio pradėjusi jausti skausmus juosmenyje, kojose, negali ilgai sėdėti, sunku atlaikyti žymesnį fizinį krūvį, reikalinga masažuotis. Dėl patirtų sužalojimų patyrė turtinės žalos, kurią AB „Lietuvos draudimas“ atlygino tik iš dalies, nepagrįstai atsisakydamas atlyginti už masažą UAB „Masažo namai“ laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. sumokėtus 517 Eur, už šaltalankių aliejų, naudotą mažinti randui, sumokėtus 7,53 Eur, už psichologo konsultacijas dėl patirtų dvasinių išgyvenimų sumokėtus 275 Eur, už pavežėjų paslaugas vykimui pas masažistą, gydytojus, taipogi kitais reikalais, sumokėtus 88,90 Eur (iš viso išleido 157,30 Eur, dalį draudimo bendrovė atlygino). Be to, V. A. nurodo kreipusis neurologo konsultacijos dėl po eismo įvykio patirtų neigiamų išgyvenimų, už kurią sumokėjo 73 Eur. Bendrai iš atsakovės prašoma priteisti 956,43 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į civilinį ieškinį nurodė, kad jis atmestinas pilna apimtimi, nes draudimo bendrovė 2022 m. sausio 25 d. nukentėjusiajai pateikus nuostolį patvirtinančius dokumentus, apskaičiavo ir išmokėjo 232,56 Eur draudimo išmoką turtinei žalai atlyginti. Šią sumą sudarė 177,56 Eur už vaistus, fizinę reabilitaciją ir individualią ergoterapiją, parafino aplikaciją, skirtus eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymui, bei 55 Eur už kelionės (pavežimo) išlaidas. Nukentėjusiajai pateikus papildomus nuostolį patvirtinančius dokumentus, Draudikas 2022 m. balandžio 25 d. papildomai apskaičiavo ir išmokėjo 221,40 Eur draudimo išmoką turtinei žalai atlyginti: 208 Eur už vaistus ir gydymo išlaidas ir 13,40 Eur už kelionės (pavežimo) išlaidas. AB „Lietuvos draudimas“ atmetė reikalavimus atlyginti išlaidas, nesusijusias su eismo įvykio padarinių šalinimu.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. A. civilinį ieškinį palaikė pilna apimtimi.

Teismas sprendžia, kad nors civiliniame ieškinyje grindžiant patirtą turtinę žalą buvo akcentuojama, kad dėl eismo įvykio V. A. pajuto nugaros skausmus, dėl ko buvo reikalingi masažai, vis dėlto tokie teiginiai nelaikytini visiškai pagrįstais. Iš 2021 m. gruodžio 1 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės E025 ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad V. A. skundėsi plaštakos skausmu (t. 1., b. l. 185). Iš 2021 m. gruodžio 2 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės E025 ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, V. A. skundžiasi ir nugaros skausmais, bet neigia serganti lėtinėmis ligomis. Vis gi iš gydytojo reabilotologo konsultacijos po 2022 m. kovo 15 d. neurologo siuntimo (t. 1., b. l. 190), nustatyta, jog V. A. gydytojui nurodė, jog 8 metus buvo profesionali šokėja, jautė skausmus juosmens srityje. Įvertinus būklę V. A. nustatytos juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, bei nurodyta diagnozės patikslinimui atlikti kompiuterinę tomogramą. Po tyrimo apsilankius konsultacijai pas neurologą Kardiolitos klinikose 2022 m. gegužės 21 d. nustatyta, kad V. A. sega (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) (t. 2., b. l. 66), kas, pabrėžtina, yra lėtinės, ilgai besiformuojančios degeneracinės stuburo ligos. Be to, iš minėto medicininio dokumento matyti, kad V. A. 2019 m. buvo patyrusi stuburo išvaržą. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, jog ji atsirado iki eismo įvykio, dėl ko turėjo nutraukti šokėjos karjerą, vėliau ketino grįžti prie šio užsiėmimo arba jį pakeisti boksu, tačiau medikai to daryti dėl stuburo ligos nerekomendavo. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, akivaizdu, jog patiriami nugaros, kojų skausmai yra sąlygoti lėtinių degeneracinių stuburo ligų, todėl spręstina, kad atmestinas civilinio ieškinio reikalavimas atlyginti išlaidas už neurologo konsultaciją, masažus, nes tai susiję su V. A. iki eismo įvykio metu sirgtų lėtinių ligų gydymu. Tuo pagrindu negali būti priteistos išlaidos ir už pavežėjų paslaugas, vykstant į masažo namus, be kita ko ir vykstant į universitetą ir pas draugą, nes jo nėra susijusios su būtinomis išlaidomis dėl patirtos eismo įvykio metu traumos. Nors civilinis atsakovas atsisakė atlyginti patirtas išlaidas už šaltalankio aliejų, kaip nepagrįstas medicininiais dokumentais, vis gi atsižvelgiant į tai, kad šis preparatas nėra receptinis, ir gydytojų buvo tiesiog rekomenduotas randui po operacijos mažinti, spręstina, jog patirtos 7,53 Eur yra susijusios su eismo įvykio metu patirtų padarinių šalinimu ir priteistinos iš AB „Lietuvos draudimas“. Spręsdamas išlaidų už psichologo konsultacijas, atlyginimo klausimą, teismas vertina, kad mažai tikėtina, kad jos yra susijusios su patirtais išgyvenimais būtent dėl eismo įvykio ir traumų gydymo, remdamasis psichologo išvada, jog V. A. galimai serga vidutinio sunkumo depresija, nes kelia sau aukštus reikalavimus, o jų nepavykus pasiekti, patiria nusivylimą (t. 2. 67). Todėl patirtos išlaidos už psichologo konsultacijas nepriteistinos. Remiantis išdėstytu, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš civilinio atsakovo V. A. naudai 7,53 Eur, kitoje dalyje atmestinas. Iš civilinės atsakovės V. A. naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl neturtinės žalos

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Įvertinus naujus teismų praktikos pavyzdžius spręstina, kad iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.). Teismų praktikoje pažymima, kad esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą.

Nukentėjusioji teismo posėdžio metu parodė, kad savo patirtą neturtinę žalą vertina 15 000 eurų, jai atlyginta draudimo bendrovė atlygino 3 852 Eur neturtinės žalos, todėl prašo papildomai priteisti 11 148 Eur.

Civilinis atsakovas nurodė, jog įvertinus nukentėjusiosios patirto sužalojimo mastą, jo pobūdį, jo lokaciją kūne, diagnozę, gydymą, jauną amžių, kuris lemia lengvesnį ir greitesnį atsistatymą po sužalojimo, apskaičiuota ir išmokėta išmoka yra teisinga neturtinės žalos kompensacija, civiliniame ieškinyje nėra nurodyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nagrinėjamu atveju nukrypti nuo teismų praktikos šiuo aspektu, ja nesivadovauti ir tenkinti civilinės ieškovės reikalavimą dėl 11 148 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pažymėtina, kad nukentėjusiosios įvertinta neturtinė žala bene keturis kartus viršija teismų praktikoje susiformavusias maksimalias priteisiamas sumas, todėl nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas iš tiesų pagrindžia gan ženklų nukrypimą nuo neturtinės žalos dydžių, kasacinėje praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

Byloje pateiktais rašytiniais dokumentais nustatyta, jog eismo įvykio metu V. A. buvo padaryti dešinės plaštakos III-IV delnakaulių lūžiai su aplinkine kraujosruva plaštakos audiniuose bei nosies audinių patinimas (t. 1, b. l. 57-59).

Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog V. A. iki šiol jaučia neigiamus padarinius, kadangi dešinės plaštakos valdymas net ir praėjus pusei metų nuo traumos nėra pilnai atsistatęs, palietus plaštaką dažnai jaučia nemalonų skausmą, pirštų suspaudimo jėga dešinėje plaštakoje yra ženkliai mažesnė už sveikosios rankos. Teismui nekyla abejonių, kad dėl traumos nukentėjusioji turėjo kęsti skausmą, įvairius nepatogumus, tačiau pažymėtina, kad V. A. pooperacinis periodas praėjo be komplikacijų (t. 1., b. l. 189), todėl kalbėti apie neigiamas prognozes rankos sveikatai nėra pagrindo, juolab, kad jų nepatvirtina jokie objektyvūs rašytiniai dokumentai, priešingai, iš jų galima spręsti apie sėkmingai pavykusią operaciją, planuojamas pašalinti metalines konstrukcijas. V. A. dešinė ranka kol kas yra neabejotinai silpnesnė, tačiau teigti, kad dėl to ji negalės įgyvendinti savo svajonės dirbti pareigūnės darbą, nėra visiškai tikslu, V. A. baigia tik pirmą kursą, jokių neigiamų prognozių dėl dviejų rankos delnikaulių lūžių nefiksuojama, jai nėra nustatytas prarastas nedarbingumo lygis. Tuo tarpu atkreiptinas dėmesys, jog aktyvia fizine veikla V. A. rekomenduota neužsiimti po 2019 m. stuburo traumos. Nors civiliniame ieškinyje nurodoma, jog iki šiol V. A. jaučia po traumos išlikusius nugaros skausmus, negali ilgą laiką sėdėti, turi masažuoti nugarą, kaip jau minėta, iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, jog V. A. nustatytos lėtinės stuburo degeneracinės ligos. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, spręstina, jog patiriami nugaros skausmai yra sąlygoti būtent šių ligų, o ne dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų.

Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji juto ir jaučia nerimą ir pergyvenimus dėl buvusios ir būsimos operacijos, galimų komplikacijų, tačiau nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, nėra nustatyta, todėl nuo teismų praktikos nenukryptina ir nesivadovautina nukentėjusiosios atstovo advokato nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008, kurioje nustatant neturtinės žalos dydį nukrypta nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose, nes nukentėjusiajai padaryti tokie sužalojimai, kaip dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas. Dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių.

Teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiosios paaiškinimus, jos sveikatos būklę po sužalojimų, medicininius dokumentus, atsižvelgiant į suformuotą Aukščiausiojo teismo praktiką tokios kategorijos bylose dėl neturtinės žalos priteisimo bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog nukentėjusiajai V. A. padarytą neturtinę žalą visiškai atlygino draudimo bendrovė, tai yra, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėta 3 852 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati, atitinkanti įstatyme numatytus ir šioje byloje nustatytus neturtinės žalos dydžio kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Nukentėjusioji teisme prašydama jos ieškinį tenkinti nurodė, jog ateityje jos laukia metalinių plokštelių po delnikaulių lūžių gydymo pašalinimo operacija, ir tai bus susijęs su įvairiomis išlaidomis, naujais išgyvenimais. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog ateityje nukentėjusioji dar turės gydytis (t. 1., b. l. 226), todėl jei ateityje ji patirs išlaidų susijusių su jos gydimu, tai nukentėjusioji turės teisę civilinio proceso tvarka kreiptis su ieškiniu į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo.

Dėl visų aukščiau nurodytų aplinkybių, nukentėjusiosios V. A. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

VI. Kiti klausimai

Nukentėjusioji V. A. prašė priteisti iš kaltinamosios 600 eurų patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Teismas sprendžia, kad nurodytos nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato Pauliaus Snukiškio paslaugoms apmokėti pagrįstos, atitinka atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir įrodytos rašytiniu įrodymu (t. 2., b. l. 59-61), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios T. B.. 400 eurų 2022 m. gegužės 19 d. T. B. pervedė į teismo depozitinę sąskaitą (t. 2., b. l. 96), todėl laikytina, jog galutinė iš kaltinamosios priteistina suma proceso išlaidoms atlyginti yra 200 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji T. B. nebuvo laikinai sulaikyta, jai nebuvo skirtos kardomosios priemonės, nebuvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, nėra daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais,

nusprendžia:

T. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo A. B. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą T. B. atžvilgiu nutraukti.

Nukentėjusiosios V. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ V. A. naudai 7,53 Eur (septynių eurų, penkiasdešimt trijų euro centų) turtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios V. A. patirtas išlaidas advokato Pauliaus Snukiškio teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis, ir priteisti iš kaltinamosios T. B. 600,00 (penkis šimtus) e

urų joms atlyginti. 400 (keturi šimtai) eurų 2022 m. gegužės 19 d. T. B. pervesta į teismo depozitinę sąskaitą, todėl laikyti, jog galutinė iš kaltinamosios priteista suma proceso išlaidoms atlyginti yra 200 eurų.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti A. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.