Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. atstovui advokatui Dainiui Žiedui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2024 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-76551-2024 administracinio nusižengimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos specialistė A. D. J. K. 2024 m. kovo 15 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji 2024 m. vasario 4 d., 11.45 val., kelyje Liepoja – Klaipėda, vairavo automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 90 km/h greitį ir važiavo 101 km/h greičiu. Taip pat vairavo minėtą transporto priemonę, neturint teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės atėmimo terminui, ji nebuvo įvykdžiusi teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų. Tokiu būdu ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14, 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje (b.l. 20-22).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos J. K. atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismui pateiktame skunde neginčijamas administracinių nusižengimų padarymo faktas, tačiau prašoma pareiškėjos J. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą, neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Šis prašymas motyvuojamas tuo, kad nutarimo dalis dėl specialiosios teisės atėmimo yra per griežta, neadekvati administracinio nusižengimo aplinkybėms ir sunkumui. Nei 2020 m. spalio 12 d. nutarimu paskyrus teisės vairuoti atėmimą nei teismo nutartimi jį sumažinus, nebuvo išaiškinta tvarka, kaip vykdomas specialiosios teisės atėmimas ir grąžinimas. Nesant jokio išaiškinimo ir Institucijos paskyrusios specialiosios teisės atėmimą, J. K. buvo įsitikinusi, kad paskirtą laiko tarpą nevairavusi ir suėjus terminui, ji gali vėl vairuoti. VĮ „Regitra“ taip pat neinformavo, jog panaikintas jos vairavimo pažymėjimas ar pan. Apie tai, kad negali vairuoti J. K. sužino tik tada, kai padarė nežymų teisės pažeidimą, t.y. viršijo greitį 11 km/h, už ką jai paskirta 21 Eur bauda. Tai patvirtina, kad 2020 m. pabaigoje prieš 3,5 m taikyta administracinė atsakomybė turėjo tinkamą poveikį ir J. K. atsakingai naudojosi teise vairuoti nepažeisdama KET reikalavimų. Akivaizdu, jog J. K. papildomų mokymų nepraėjo dėl nežinojimo. Padarytas pažeidimas žalos ar grėsmės nesukėlė. Išsiaiškinusi kas nutiko bei pasikonsultavusi su teisininku gavusi išsamią informaciją J. K. nedelsiant išlaikė papildomus vairuotojų mokymo kursus ir gegužės 14 d. atgavo teisę vairuoti transporto priemonę. Šiuo atveju baudos sumokėjimas yra pakankama nuobauda už asmens neapdairumą ir nežinojimą, kad jis privalo praeiti papildomus mokymus.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Pažymėtina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis proporcingumo principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu J. K. už nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams, yra pernelyg griežta ir neproporcinga jos padarytam administraciniam nusižengimui.

Teismas, įvertinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, dėl žemiau išdėstytų motyvų, šioje byloje yra nustatytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos taikymo sąlygos.

Byloje nėra ginčo, kad J. K. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą. Nors šių pažeidimų padarymo metu J. K. jau buvo pasibaigęs teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, tačiau ji nebuvo susigrąžinusi teisės vairuoti transporto priemones, t. y. teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygas ji įvykdė tik 2024 m. gegužės 14 d. (b.l. 11), jau po užfiksuotų administracinių nusižengimų, todėl pagrįstai laikytina, jog administracinių nusižengimų padarymo metu – 2024 m. vasario 4 d. – ji vairavo transporto priemonę, neturėdama teisės jos vairuoti. Tačiau teismas įvertina tai, kad J. K. netrukus po to, kai buvo užfiksuoti šioje byloje nagrinėjami jos padaryti administraciniai nusižengimai, ėmėsi aktyvių veiksmų ir 2024 m. gegužės 4 d. kreipėsi į VĮ „Regitra“ su prašymu grąžinti teisę vairuoti transporto priemones (b.l. 11). Sprendimas dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo J. K. buvo priimtas tą pačią dieną, tai yra 2024 m. gegužės 14 d., ir nebuvo nustatyta jokių kliūčių, dėl kurių jai nebūtų galima grąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Teismas pažymi ir tai, kad J. K. savo kaltės dėl padarytų nusižengimų neginčijo, pripažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Tiek iš teismui pateikto skundo, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas teismui nurodė, kad ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas padarytas ne tyčia, ne iš piktybiškumo, o tik dėl teisės aktų neišmanymo ir nežinojimo, tinkamai neišsiaiškinus teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarkos. Teismas, viena vertus, pažymi, kad įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau kita vertus, tai neatleidžia Institucijos, kuri priima asmens teises tam tikram terminui ribojantį ar kitaip varžantį sprendimą, išaiškinti tokiam asmeniui teisės aktuose nustatytas sąlygas, kurias įvykdęs, asmuo vėl įgytų galimybę naudotis atitinkama teise (teisėmis). Teismas taip pat įvertina tai, kad J. K. anksčiau bausta administracine tvarka, tačiau visas paskirtas baudas sumokėjo (b.l. 34-37). J. K. augina mažametį vaiką, dirba. Jokių neigiamai pareiškėją J. K. charakterizuojančių duomenų byloje nenustatyta.

Esant išdėstytoms aplinkybėms bei aptartam teisiniam reglamentavimui, teismas sprendžia, jog nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad J. K. vairuodama automobilį, neturėdama tam teisės (iš esmės tik dėl papildomų vairuotojo mokymo kursų neišklausymo po trumpalaikio, t.y. 3 mėnesių specialiosios teisės atėmimo), kuri galimai sąžiningai klydo, padarė tokio pavojingumo kelių eismo saugumui administracinį nusižengimą, už kurį jai būtų tikslinga atimti teisę vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-198-651/2023).

Tuo būdu, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas J. K. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 mėnesiams, panaikinti. Teismo vertinimu, administracinės nuobaudos – 375 Eur dydžio baudos – paskyrimas yra pakankamas, kad J. K. pajaustų neigiamas padarytų nusižengimų pasekmes ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl skundas tenkintinas ir skundžiamas Institucijos nutarimas pakeičiamas, panaikinant jo dalį dėl pareiškėjai paskirtos administracinio poveikio priemonės (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos J. K. atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundą tenkinti.

Pakeisti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-76551-2024 ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, panaikinti jo dalį, kuria J. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Kitą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-76551-2024 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.