Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėja 2023 m. gegužės 27 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą D. K. už tai, kad jis 2023 m. gegužės 27 d., 10.00 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. birželio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6461-2023 D. K. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinio nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. K. priimtą nutarimą apskundė teismui.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir pažeidėjo kaltės, nėra, tačiau keliamas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisakys.

8. Pažymėtina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

9. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, ir šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

10. Nagrinėjamu atveju, Institucijos 2023 m. birželio 9 d. nutarimu D. K. už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje paskirta 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas pakeitė minėtą nutarimą, D. K. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskyrė administracinę nuobaudą – 150 Eur baudą ir neskyrė administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

11. Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus bei visą teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti D. K. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir tokiu būdu sumažinti paskirtą baudą bei neskirti administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes. Savo skunde Institucija nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui būtų nežinomos ar kurios būtų neįvertintos arba įvertintos netinkamai.

12. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

13. Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog D. K. administracinį nusižengimą padarė ne tyčia, ne iš piktybiškumo, o dėl teisės aktų neišmanymo ir nežinojimo, tinkamai neišsiaiškinęs teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarkos. Atsižvelgė ir į aplinkybę, kad D. K. į darbą vyksta automobiliu bei nuveža nepilnamečius vaikus į ugdymo įstaigas, todėl sprendė, kad šiuo atveju padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kai asmuo sąmoningai vairuoja transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, suvokia, kad tokiu elgesiu daro teisės pažeidimą, tačiau vis tiek pasirenka tokį elgesio variantą. Įvertino ir tai, kad D. K. išklausė papildomus vairuotojų mokymus, jam yra grąžintos vairuotojo teisės, o tai parodo, kad D. K. atitiko sąlygas, kurioms esant grąžinama teisė vairuoti transporto priemones, tik nebuvo įvykdęs procedūrinio reikalavimo pateikti nurodytą prašymą VĮ „Regitra“. Teismas taip pat atsižvelgė, jog D. K. anksčiau baustas už KET pažeidimus, tačiau visas paskirtas baudas sumokėjęs, be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad anksčiau nebuvo baustas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti arba kai teisė vairuoti yra atimta, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, dirba vyriausiuoju virėju. Atsižvelgta, kad D. K. savo kaltės dėl padaryto nusižengimo neginčijo, pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta D. K. taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai. Nagrinėjamu atveju ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos ir 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės skyrimas D. K. būtų per griežta ir nebūtų teisinga.

14. Pasisakant dėl skundo argumento, kad teismas klaidingai vertino aplinkybę, kad D. K. išklausė papildomus vairuotojo mokymus ir jam grąžinta teisė vairuoti transporto priemones, pažymėtina, kad ANK 686 straipsnio 4 dalis numato, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) prašymą grąžinti teisę vairuoti ir nurodytus dokumentus. Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Atsižvelgus į esamą teisinį reglamentavimą, D. K., pasibaigus jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, privalėjo baigti papildomą vairuotojų mokymą, be to, kreiptis į VĮ „Regitra“ su prašymu grąžinti jam teisę vairuoti, o VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas – esant pagrindui priimti sprendimą grąžinti tokią teisę. Iš bylos duomenų nustatyta, kad D. K. 2023 m. gegužės 31 d. baigė papildomą vairuotojų mokymą, VĮ „Regitra“ jam teisę vairuoti transporto priemonę grąžino. Atsižvelgiant į tai, kad D. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas jau buvo pasibaigęs, jis 2023 m. gegužės 31 d. baigė papildomus mokymus, jo padarytas nusižengimas vertintinas kaip mažesnio pavojingumo, todėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga priemonė padarytam administraciniam nusižengimui.

15. Sutiktina su Institucijos skundo motyvu, kad pažeidėjo darbinė veikla nėra esminis faktorius, galintys lemti ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą, tačiau vertinant D. K. asmenybės charakteristiką, jo padaryto pažeidimo aplinkybes kartu su jo darbinės veiklos specifika, aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai dėl jo teisinės padėties sušvelninimo. Institucija pažymi, kad D. K. dirba virėju, todėl jis nepagrįstai teigia, kad jam reikalinga teisė vairuoti tam. Tačiau iš pateiktos charakteristikos nustatyta, kad D. K. į darbą vietą veža ir kelis darbuotojus, superka maistą restoranui „(duomenys neskelbtini)“. Priešingai nei teigia Institucija apeliaciniame skunde, matyti, kad jo pareigas apima ne tik maisto gamyba, bet ir maisto produktų supirkimas, todėl pagrįstą manyti, kad netekęs teisė vairuoti, netektų ir pragyvenimo šaltinio, o tai neigiamai paveiktų galimybę išlaikyti mažamečius vaikus, mokėti paskolas.

16. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad D. K. yra baustas administracine tvarka baustas, dauguma jo padarytų administracinių nusižengimų yra susiję su KET pažeidimais. Šiuo atveju, nors D. K. baustas administracine tvarka, tačiau kitų neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra. Aplinkybė, kad D. K. yra baustas administracine tvarka neabejotinai yra svarbi, tačiau šiuo konkrečiu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės savaime nepaneigia.

17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad šioje byloje D. K. už administracinį nusižengimą pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda, yra pakankama, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas D. K. pagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalį. Nagrinėjamu atveju net ir minimalios sankcijoje nustatytos baudos ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonės skyrimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Todėl naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl skundas netenkinamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.