- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- e2A-1897-866/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04465-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Tomas Venckus, Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- E. J.
- Ieškovas
- G. Č., V. Č.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimos Ribokaitės ir Tomo Venckaus, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovų G. Č. ir V. Č. ieškinį atsakovei E. J. ir atsakovės E. J. priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. Č. ir V. Č. (toliau abu kartu – ieškovai; kiekvienas atskirai – ieškovas, ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei E. J. (toliau – atsakovė), prašydami nustatyti ieškovų bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. C. (toliau – nepilnametis vaikas, dukra) tvarką, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakove kaip šeima nebegyvena nuo 2012 m., kai ji su dukra išvyko iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą. Ieškovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku buvo apsunkintas dėl atstumo, laiko skirtumų, vaiko amžiaus, tačiau visą laiką dukra domėjosi.
3. Pažymėjo, jog nuo 2015 m. atsakovė ėmė nebebendradarbiauti su ieškovu dėl bendravimo su dukra organizavimo, anot ieškovo, tai susiję su tuo, jog atsakovė sukūrė naujus santykius su sugyventiniu D. V. (toliau – atsakovės sugyventinis), kurį ilgainiui dukra ėmė vadinti „tėveliu“, jo tėvus – „seneliais“. Tuo tarpu, anot ieškovo, su juo dukros santykiai ėmė griūti dėl atsakovės įtakos, kuri ieškovą dukros akyse nuvertino, menkino, sąmoningai trukdė sklandžiam ieškovo ir dukters bendravimui.
4. Nurodė, kad siekia atkurti ryšį su savo nepilnamete dukra, todėl pakeitė savo gyvenamąją vietą iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą.
Atsiliepimas
5. Atsakovė E. J. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovo prašomos nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos dalimi sutinka, tačiau dalį nuostatų minėtoje tvarkoje siūlė pakeisti.
7. Nurodė, jog ieškovo teiginiai apie norą bendrauti ir atkurti ryšį su dukra yra deklaratyvūs, pats ieškovas nerodė iniciatyvos susitikimams, į juos neatvykdavo, dukra nesidomėjo. Pažymėjo, jog nepilnametis vaikas bijo ieškovo, nenori su juo bendrauti, vertina ieškovą kaip grėsmę jai ir jos mamai (atsakovei) dėl ieškovo praeities veiksmų.
Šalies argumentai
8. Atsakovė priešieškiniu prašė pakeisti Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Kuko apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu patvirtintą Vaiko priežiūros sutarties 2 skyriuje ir 8 skyriaus c punkte nustatytą tėvo G. Č. bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Prašė, kad ieškovo bendravimas su vaiku vyktų pas psichologą 1 val. per savaitę.
9. Išvadą byloje teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. kovo 1 d. išvadoje įvertino ieškovų gyvenamąją vietą, jų buities ir gyvenimo sąlygas pripažino tinkamomis vaiko gyvenimui, raidai, poilsiui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Kuko apygardos teismo sprendimu 2014 m. rugpjūčio 28 d. patvirtintą Vaiko priežiūros sutarties 2 skyriuje ir 8 skyriaus c punkte nustatytą tėvo G. Č. bendravimo su nepilnamete dukra E. C. tvarką ir nustatė, kad:
10.1. G. Č. su dukra E. C. bendrauja po 1 (vieną) valandą 1 (vieną) kartą per savaitę, – keturis kartus per vieną mėnesį dalyvaujant psichologui. Bendravimas vyksta Vilniaus mieste.
10.2. G. Č. bendravimas su dukra E. C. dalyvaujant psichologui vyksta pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką ir jo numatytoje vietoje.
10.3. G. Č. apmoka už psichologo paslaugas.
10.4. E. J. užtikrina E. C. atvykimą į suplanuotus susitikimus.
10.5. Psichologas pasirenkamas bendru G. Č. ir E. J. sutarimu, o šalims nesutarus G. Č. per 10 (dešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos raštu (E. J. e-pašto adresu arba trumpuoju pranešimu telefonu) pasiūlo E. J. 3 (trijų) psichologų, dirbančių Vilniaus mieste, kurie specializuojasi vaikų psichologijoje ir vaikų – tėvų santykių srityje ir sutinka teikti paslaugas nurodytomis sąlygomis, kandidatūras.
10.6. E. J. per 10 (dešimt) kalendorinių dienų terminą parenka vieną iš G. Č. siūlomų aukščiau nurodytas sąlygas atitinkančių psichologų kandidatūrų ir apie parinktą psichologą elektroniniu paštu informuoja G. Č.;
10.7. Jei E. J. per 10 (dešimt) dienų neparenka nei vienos iš G. Č. siūlomų psichologų kandidatūros, laikoma, kad E. J. sutinka su visomis pasiūlytomis psichologų kandidatūromis. Tokiu atveju, vieną iš G. Č. pasiūlytų psichologų kandidatūrų parenka, susitikimų laiką suderina G. Č. ir apie tai informuoja E. J.;
10.8. Bendravimo laikas (valanda) negali būti paskirtas ir vykti vaiko pamokų ir lankomų būrelių laiku. Bendravimas per psichologą nėra derinamas ir nevyksta švenčių dienomis ir savaitgaliais (išskyrus, kai psichologas sutinka dirbti šeštadienį), E. C. stovyklų laikotarpiais, vasaros ir moksleivių atostogų su mama, kai jos leidžiamos ne Vilniaus mieste, metu, G. Č. ir E. J. iš anksto suplanuotų komandiruočių metu.
10.9. G. Č. per 1 (vieną) dieną nuo pranešimo apie parinktą psichologą gavimo dienos elektroniniu paštu informuoja psichologą ir E. J. apie savo iš anksto suplanuotas komandiruotes, o E. J. per 1 (vieną) dieną nuo psichologo parinkimo informuoja psichologą apie laiką, kada pagal teismo sprendimą bendravimas su dukra nevyksta (pamokų, lankomų būrelių laiką, suplanuotas stovyklas ir moksleivių atostogas, kai jos suplanuotos leisti su mama ne Vilniaus mieste ir kt.) šio laiko nedetalizuodama bei laiką kada pagal teismo sprendimą bendravimas su dukra nevyksta dėl E. J. iš anksto suplanuotų komandiruočių. Laikas derinamas artimiausiam keturių savaičių laikotarpiui nuo pranešimo išsiuntimo dienos. Psichologui e-paštu pateikus atsakovei ir ieškovui pasiūlymą dėl galimų konsultacijų laikų, E. J. per 1 darbo dieną parenka keturis susitikimo laikus artimiausio vieno mėnesio laikotarpiu ir apie parinktus laikus informuoja psichologą ir G. Č..
10.10. Susitikimų laikai derinami artimiausio vieno mėnesio laikotarpiui. Vieno mėnesio laikotarpis skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią bus paskirtas pirmas G. Č. ir E. C. susitikimas. Likus ne mažiau kaip 10 dienų iki vieno mėnesio laikotarpio pabaigos, G. Č. elektroniniu paštu informuoja E. J. ir psichologą apie savo iš anksto suplanuotas komandiruotes ateinančiam vieno mėnesio laikotarpiui;
10.11. Jei paaiškėja, kad suplanuotas susitikimas pas psichologą dėl bet kokių priežasčių neįvyks, šalis kitą šalį informuoja nedelsiant, bet ne vėliau, kaip likus 24 valandų iki suplanuoto susitikimo laiko, išskyrus atvejus, kai 24 valandų termino neįmanoma laikytis dėl objektyvių aplinkybių (pavyzdžiui, ūmios ligos atveju) – tokiu atveju, šalis informuoja kitą šalį iš karto po to, kai paaiškėja, kad suplanuotas susitikimas pas psichologą neįvyks.
10.12. Jei susitikimas neįvyksta dėl E. C. ligos, E. J. iki kito numatyto susitikimo pas psichologą pradžios pateikia G. Č. dukros E. C. ligą patvirtinančius dokumentus (gydytojo pažymą) dėl neįvykusio (atšaukto) susitikimo. Kiekvienas iš tėvų, kito tėvo reikalavimu elektroniniu paštu iki kito numatyto susitikimo pas psichologą pradžios pateikia dokumento kopiją, patvirtinančią suplanuoto ir atšaukto susitikimo tėvo su dukra priežastį.
10.13. Atšaukti E. C. ir G. Č. susitikimai yra kompensuojami, išskyrus, kai susitikimą atšaukia G. Č., E. J. arba G. Č. suderinant papildomą vieną susitikimą su psichologu artimiausiam vieno mėnesio laikotarpiui. Kiti (antras, trečias, ketvirtas) per mėnesį neįvykę susitikimai kompensuojami skiriant po vieną papildomą susitikimą per kitus artimiausius mėnesius.
10.14. Vykdydamos nustatytąją tvarką Šalys bendrauja, naudojasi šiomis ryšio priemonėmis: E. J.: telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini); adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini). G. Č.: telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini); adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini). Apie kontaktinių duomenų pasikeitimą šalis informuoja kitą šalį per 1 (vieną) kalendorinę dieną po duomenų pasikeitimo.
11. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus teismas atmetė, priėmė ieškovės V. Č. ieškinio atsisakymą bei civilinės bylos Nr. e2-123-1044/2020 dalį pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovei E. J. dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo nutraukė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
12. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pareikštus reikalavimus, nespręstina dėl kurio iš tėvų veiksmų (netinkamo veikimo) susiklostė esama situacija dėl tėvo ir dukros ryšio susilpnėjimo, koks yra kiekvieno iš tėvų kaltės laipsnis, nes nagrinėjamu atveju yra aktualu tai, kad tarp ieškovo kaip tėvo ir šalių nepilnamečio vaiko nėra susiformavęs (yra nutrūkęs) nuolatinio pobūdžio, tiesioginis ir pastovus tarpusavio ryšys.
13. Be to, teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių, ieškinio pareiškimo teismui datą (vaikui tuo metu buvo 6 metai), į tai, kad šalys skyrium skirtingose valstybėse gyvena nuo tada, kai vaikui buvo maždaug vieneri metai, į tai, kad ieškovas Lietuvoje gyvena nuo 2019 m. liepos 1 d., į tai, kad šalys nurodo jų tarpusavio nesutarimų pradžią 2015 metais (teigia ieškovas), kad 2017 metų pradžioje tarp šalių įvyko konfliktas, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (vėliau nutrauktas), priėjo prie tikėtinos išvados, kad šalių nepilnametės dukros santykis (požiūris) bei atitinkamai išreiškiamas nenoras bendrauti, į ieškovą kaip tėvą iš esmės ėmė formuotis jau esant konfliktiškiems vaiko tėvų santykiams.
14. Dėl to įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas sutiko su abiejų šalių pozicija, kad šiuo metu kada yra sprendžiama dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiko tvarkos pakeitimo, nepilnamečio vaiko ir ieškovo nesieja artimas emocinis, tiesioginis ir pastovus tarpusavio ryšys, vaikas nėra pripratęs prie tėvo ir šiam ryšiui atkurti (sukurti) yra reikalinga trečiųjų asmenų pagalba. Teismas sprendė, jog nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti kiek laiko reikalinga tokiam bendravimui ir kokia bendravimo tvarka galėtų būti po to, kai trečiųjų asmenų pagalba nebebus reikalinga (CPK 185 straipsnis).
15. Teismas pažymėjo, kad tokia bendravimo tvarka, nors šiuo konkrečiu atveju šiuo metu atitinka būtent nepilnamečio vaiko interesus, tačiau yra minimalios apimties. Dėl to nepilnamečio vaiko tėvai turi itin atsakingai ir ne savo, bet nepilnamečio vaiko interesais, vykdyti savo pareigas vaikui ir šiuo tikslu bendradarbiauti tarpusavyje, t. y. ieškovas turi aktyviai dalyvauti bendraudamas su vaiku, o atsakovė – dėti pastangas padedant suvokti vaikui tėvo (ieškovo) reikšmę vaiko gyvenime.
16. Teismas akcentavo, kad šių pareigų vykdymas šios bylos šalims nagrinėjamu atveju turi ypatingą reikšmę, kadangi, kaip nurodė išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje, ieškovas yra per mažai iniciatyvus, o atsakovė kaip svarbiausias vaikui asmuo gyvenime, kurį dukra, kaip nurodyta psichologinio vertinimo išvadoje, beveik refleksiškai gina ir palaiko, idealizuoja, turi realią galimybę padėti vaikui suformuoti pamatines vertybes apie tėvą, su kuriuo vaikas negyvena.
17. Iš šalių pareikštų patikslintų savarankiškų reikalavimų ieškinyje ir priešieškinyje teismas sprendė, jog iš esmės nėra ginčo dėl to ir abi šalys pripažįsta, kad pagal šiuo metu esančią faktinę situaciją yra reikalinga nustatyti, jog ieškovo bendravimas su vaiku vyktų dalyvaujant psichologui vieną kartą per savaitę po vieną valandą. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, taip pat jų pagrindu nustatyta faktinė aplinkybė, jog šalių nepilnametė dukra tiesiogiai išreiškia nenorą bendrauti su ieškovu, patvirtina, jog vaiko ir tėvo tarpusavio ryšys yra sutrikęs ir jį būtina atkurti padedant specialistams, dedant tiek bendras šalių pastangas, tiek individualias kiekvienos iš šalių pastangas.
18. Teismas pažymėjo, jog ieškovo bendravimas su vaiku dalyvaujant psichologui vyksta pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką ir jo numatytoje vietoje; bendravimo laikas (valanda) negali būti paskirtas vaiko pamokų ir lankomų būrelių laiku. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės dėl negalimumo susitikimus vykdyti šeštadieniais, nesudaro pagrindo riboti ir taip riboto ieškovo bendravimo su vaiku, jeigu nepavyktų suderinti bendravimo laiko savaitės darbo dienomis, o specialistas sutiktų dalyvauti ieškovo ir vaiko bendravime šeštadienį. Iš šalių nurodomų argumentų dėl bendravimo laiko darbo dienomis teismas sprendė, kad bendravimas šeštadienį, priešingai, galėtų sukelti mažiau įtampos vaikui, o patiems tėvams mažiau organizacinių rūpesčių derinant darbą su tėvų pareigomis.
19. Teismo vertinimu, abu tėvai dalyvauja specialisto pasirinkimo procedūroje, todėl teismas nenumatė tikslinga nustatyti specialisto keitimo procedūrą. Teismas laikė pertekliniais atsakovės reikalavimus nustatyti, kad paslaugų negali teikti konkretūs išvardyti psichologai, kurie teikė paslaugas ar konsultavo vieną iš šalių bylos nagrinėjimo metu, kadangi parenkant specialisto kandidatūras turi būti jų sutikimas teikti tokias paslaugas.
20. Teismas, detaliai įvertinęs šalių patenkintų ir atitinkamai atmestų reikalavimų dalis pagal pareikštus ieškinį ir priešieškinį, darė išvadą, kad šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija yra iš esmės tokia pati (labai panaši). Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bylinėjimosi išlaidų tarp ieškovo ir atsakovės nepaskirstė, t. y. kiekvienai šaliai paliko jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė
21. Apeliantė (atsakovė) E. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
22. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo:
22.1. pakeisti teismo nustatytos bendravimo tvarkos pirmą punktą ir jį išdėstyti sekančiai: „1. G. Č. su dukra E. C. bendrauja po 1 (vieną) valandą 1 (vieną) kartą per kalendorinę savaitę, – keturis kartus per vieną mėnesį dalyvaujant psichologui. Bendravimas vyksta Vilniaus mieste.“ Nurodo, jog iš teismo sprendimo nėra aišku kaip savaitės apibrėžimas yra skaičiuojamas – ar vadovaujantis CK 1.118 straipsnio 1 dalies ir 1.120 straipsnio nuostatomis, ar kalendorinės savaitės (trunkančios nuo pirmadienio iki sekmadienio) terminu.
22.2. pakeisti teismo nustatytos bendravimo tvarkos ketvirtą punktą („4. E. J. užtikrina E. C. atvykimą į suplanuotus susitikimus“) ir jį išdėstyti taip: „4. Dukrą į Psichologo kabinetą pristato ir po susitikimo pasiima E. J., asmeniškai, išskyrus atvejus, kai tretieji asmenys, E. J. prašymu, konkrečiu atveju sutinka atvežti dukrą pas psichologą ir/ar ją pasiimti.“ Pažymi, jog skundžiama teismo sprendimo nuostata, suponuoja, jog apeliantė bus atsakinga ne tik už tai, kad nustatytu laiku pati atvežtų dukrą į susitikimus, tačiau, esant nenumatytai situacijai (pavyzdžiui, ligai), ji turės pareigą įpareigoti trečiuosius asmenis dalyvauti teismo sprendimo vykdyme ir atvežti dukrą į susitikimus, kai tiems asmenims teismo sprendimas jokių pareigų nesukuria. Nurodo, jog bandant perduoti vaiką ieškovui per atsakovės tėvus, tarp ieškovo ir atsakovės tėvo kilo konfliktas, atsakovės sugyventinis yra labai užimtas asmuo ir negalėtų įsipareigoti nuvežti vaiką pas psichologę tuo atveju, jeigu apeliantė susirgtų.
22.3. pakeisti teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos aštuntąjį punktą, jį išdėstant taip: „8. Bendravimo laikas (valanda) negali būti paskirtas ir vykti vaiko pamokų ir lankomų būrelių laiku. Bendravimas per psichologą nėra derinamas ir nevyksta švenčių dienomis ir savaitgaliais, E. C. stovyklų laikotarpiais, vasaros ir moksleivių atostogų su mama, kai jos leidžiamos ne Vilniaus mieste, metu, G. Č. ir E. J. iš anksto suplanuotų komandiruočių ir darbo susitikimų metu.“ Nurodo, jog atsakovės darbo organizavimas dažnai reikalauja prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, todėl ji neturi galimybės visa apimtimi valdyti savo darbotvarkės. O bendravimo tvarkos šeštadieniais nustatymas pažeistų tiek vaiko, tiek ir visos šeimos, kurioje gyvena dukra, režimą. Apeliantės vertinimu, neatmestina situacija, kai susitikimai pas psichologą bus skiriami kiekvieną šeštadienį, taip užimant visus savaitgalius ir atimant galimybę organizuoti pilnavertes nepilnametės dukros išvykas su mama ir šeima, su kuria gyvena.
22.4. papildyti su aštuntąja susijusią, teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos devintą nuostatą ir išdėstyti taip: „G. Č. per 1 (vieną) dieną nuo pranešimo apie parinktą psichologą gavimo dienos elektroniniu paštu informuoja psichologą ir E. J. apie savo iš anksto suplanuotas komandiruotes ir darbo susitikimus, o E. J. per 1 (vieną) dieną nuo psichologo parinkimo informuoja psichologą apie laiką, kada pagal teismo sprendimą bendravimas su dukra nevyksta (pamokų, lankomų būrelių laiką, suplanuotas stovyklas ir moksleivių atostogas, kai jos suplanuotos leisti su mama ne Vilniaus mieste ir kt.) šio laiko nedetalizuodama bei laiką kada pagal teismo sprendimą bendravimas su dukra nevyksta dėl E. J. iš anksto suplanuotų komandiruočių ir darbo susitikimų. Laikas derinamas artimiausiam keturių savaičių laikotarpiui nuo pranešimo išsiuntimo dienos. Psichologui e-paštu pateikus atsakovei ir ieškovui pasiūlymą dėl galimų konsultacijų laikų, E. J. per 1 darbo dieną parenka keturis susitikimo laikus artimiausio vieno mėnesio laikotarpiu ir apie parinktus laikus informuoja psichologą ir G. Č.“.
22.5. pakeisti teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos devinto punkto dalį (3 sakinys) ir jį išdėstyti taip: „ <...> Psichologas e-paštu pateikia atsakovei pasiūlymą dėl galimų konsultacijų laikų, mažiausiai po 3 galimus laikus kiekvienai susitikimų savaitei, E. J. per 1 darbo dieną parenka keturis susitikimo laikus artimiausio vieno mėnesio laikotarpiui ir apie parinktus laikus informuoja psichologą ir G. Č.“. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo papildomai nustatyti, kad psichologas siūlydamas galimus konsultacijų laikus, pateiktų E. J. bent po 3 galimas konsultacijų dienas kiekvienai savaitei, taip apeliantės vertinimu, ji galėtų planuoti dukros užimtumą ir derinti savo profesinius įsipareigojimus.
22.6. panaikinti teismo nustatytos bendravimo tvarkos antrą punktą, kuris numato, kad „G. Č. bendravimas su dukra E. C. dalyvaujant psichologui vyksta pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką ir jo numatytoje vietoje.“ Nurodo, jog apeliantės vertinimu, ši bendravimo tvarkos nuostata yra perteklinė, neįgyvendinama, todėl naikintina.
22.7. panaikinti teismo nustatytos bendravimo tvarkos tryliktą punktą, kuris numato, kad „Atšaukti E. C. ir G. Č. susitikimai yra kompensuojami, išskyrus, kai susitikimą atšaukia G. Č., E. J. arba G. Č. suderinant papildomą vieną susitikimą su psichologu artimiausiam vieno mėnesio laikotarpiui. Kiti (antras, trečias, ketvirtas) per mėnesį neįvykę susitikimai kompensuojami skiriant po vieną papildomą susitikimą per kitus artimiausius mėnesius.“ Nurodo, jog bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, visų pirma, yra skirtas tenkinti vaiko interesus, todėl toks kompensavimo mechanizmo nustatymas, apeliantės vertinimu, gali sudaryti sąlygas dukros tėvui piktnaudžiauti, nes atsakovės nuomone, ieškovo interesas bendrauti su dukra yra apsimestinis.
22.8. panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas netenkino E. J. priešieškinio reikalavimo dėl psichologų keitimo tvarkos ir priimti naują sprendimą, papildant teismo nustatytą bendravimo tvarką šiomis nuostatomis:
22.8.1. Paaiškėjus, kad psichologas nesutinka teikti paslaugų pagal Teismo sprendime nurodytas sąlygas, ar konsultavo vieną iš Šalių bylos nagrinėjimo laikotarpiu, įskaitant šiuos psichologus: I. L., L. K., R. S., G. Č. pasiūlo papildomą psichologo kandidatūrą.
22.8.2. Jeigu psichologas, kuris jau pradėjo teikti paslaugas, toliau atsisako jas teikti arba paaiškėja, kad jis neatitinka Teismo sprendime nurodytų sąlygų, Psichologo pasirinkimo procedūra pradedama iš naujo. Viena, anksčiau nepasirinkta (atmesta) psichologo kandidatūra, kurią nurodo E. J., jeigu Šalys nesusitaria kitaip, pakartotinai negali būti siūloma.
Nurodo, jog teismas sprendimu neįtvirtindamas psichologo pakeitimo tvarkos iš esmės neigia tokią pasikeitimo galimybę, teigdamas, jog vaiko interesams tai nėra naudinga. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog vykdant laikinąsias apsaugos priemones, per laikotarpį pasikeitė 3 psichologai, todėl mato tikslinga nustatyti, kad psichologui atsisakius teikti paslaugas, psichologo pasirinkimo procedūra pradedama iš naujo, o viena atmesta atsakovės nurodyta psichologo kandidatūra negali būti siūloma.
22.9. pakeisti skundžiamą teismo sprendimą – panaikinti šiuos teismo sprendimo motyvus: „Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti tikėtiną išvadą, kad ieškovas tik deklaratyviai, formaliai, ar turėdamas kitokių ketinimų nei kokybiškai bendrauti su dukra būtų nusprendęs įgyvendinti rekomendacinio pobūdžio patarimą – užsirašyti, išklausyti minėtą kursą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie ieškovo nederamą elgesį su vaiku, ar ieškovo asmenines savybes galinčias kelti grėsmę vaiko interesams. Bylos duomenys, ieškovo elgesys teismo posėdžiuose nepatvirtina, kad ieškovas elgtųsi neprognozuojamai, agresyviai, ūmiai, kad savo elgesiu keltų realią grėsmę nepilnamečiam vaikui bendraudamas su juo dalyvaujant psichologui.“ Nurodo, jog byloje surinkti duomenys, iš esmės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas daugiau yra susikoncentravęs į atsakovę, o ne į santykių su vaiku atstatymą, bei tai, kad tiek atsakovės, tiek ir dukros atžvilgiu elgiasi netinkamai.
23. Pažymi, jog teismas pasisakydamas dėl atsakovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl patenkintų ir atmestų reikalavimų santykio vertinimo, kai bylos nagrinėjimo eigoje yra tikslinami pareikšto ieškinio reikalavimai, dėl ko netinkamai įvertino patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį ir sprendė, kad abiejų šalių reikalavimas dėl bendravimo tvarkos būdo ir apimties iš esmės buvo toks pat. Nurodo, kad teismas E. J. priešieškinį tenkino, todėl jos naudai priteistinos visos advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme patirtos išlaidos, todėl prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas netenkino E. J. priešieškinio reikalavimo dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo ir priimti naują sprendimą – priteisti iš G. Č. bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 13435,29 Eur.
Atsiliepimas
24. Atsiliepimu ieškovas G. Č. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
25. Teigia, kad apeliantė pateikė apeliacinį skundą siekdama kaip įmanoma ilgiau išvengti sprendimo įsiteisėjimo, taip išvengiant ir realaus tėvo ir su apeliante gyvenančios dukters bendravimo bei siekdama teismo sprendimu nustatyti tokią tėvo bendravimo su dukra tvarką, kuri apeliantei leistų maksimaliai riboti tėvo ir mažametės dukters bendravimą arba apskritai jo išvengti.
26. Anot ieškovo, sprendimu šalių teisės ir pareigos, vadovaujantis mažametės šalių dukters interesų prioriteto principu, yra subalansuotos taip, kaip tai buvo įmanoma geriausiai padaryti, atsižvelgiant į apeliantės, kaip šalies, su kuria gyvena nepilnametė dukra, veikimą, šalių tarpusavio santykius ir tėvo santykių su dukra dabartinę būseną.
27. Pažymi, jog dėl dukros atvykimo pas psichologą užtikrinimo nuostatos keitimo nesutinka, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme (dalimi: „išskyrus atvejus, kai tretieji asmenys, E. J. prašymu, konkrečiu atveju sutinka atvežti dukrą pas psichologą ir/ar ją pasiimti“), taip pat ir dėl to, jog tokia formuluotė sudarytų prielaidas atsakovei manipuliuoti nustatyta bendravimo tvarka bei iš esmės įteisintų draudimą bet kuriam kitam asmeniui, išskyrus apeliantę, atvežti šalių dukrą į susitikimus ir/ar iš jų pasiimti.
Atsiliepimas
28. Taip pat ieškovas atsiliepime nurodo, jog nesutinka su bendravimo tvarkos nuostatų, susijusių su susitikimų organizavimu, keitimu. Nurodo, jog apeliantė savo skunde expressis verbis pripažįsta, kad jos darbo specifika yra tiesiogiai ir neatskiriamai susijusi su darbiniais susitikimais, t. y., tokie susitikimai yra apeliantės darbo rutinos pagrindas, o ne išimtis (specifika susijusi su komandiniu darbu – dalyvavimu valdybos posėdžiuose, darbo grupėse, projektuose, susitikimuose ir pan.)“
29. Taigi, nurodo, jog darytina pagrįsta išvada, kad nuostata, kurią apeliantė reikalauja įtvirtinti teismo sprendimu – kad tėvo ir dukters susitikimai pas psichologą nėra derinami ir nevyksta iš anksto suplanuotų E. J. darbo susitikimų metu – iš esmės reiškia, jog įprasta apeliantės darbo rutina taptų priežastimi neorganizuoti tėvo ir dukters susitikimų ir tokiu būdu išvengti net ir minimalaus tėvo ir dukters bendravimo.
30. Pabrėžia, kad vaikų psichologai yra itin užimti ir dažnu atveju neturi objektyvių galimybių siūlyti platų spektrą galimų susitikimo laikų, todėl reikalavimas išplėsti galimo susitikimų laiko pasirinkimą atsakovės naudai, neišvengiamai lemtų esminį tėvo ir dukters susitikimų organizavimo apsunkinimą.
31. Pažymi, jog sprendimu nustatoma tėvo bendravimo su vaiku tvarka yra minimalios apimties - 1 valanda per savaitę, o šios tvarkos paskirtis yra vaiko-tėvo ryšio atkūrimas, todėl, anot ieškovo, šiuo konkrečiu atveju yra tikslinga nustatyti kompensacinį mechanizmą, siekiant išsaugoti bendravimo tęstinumą ir nepertraukiamumą, nustatant, kad jeigu būtų atšaukti tėvo ir dukros susitikimai, būtų suderintas papildomai vienas susitikimas su psichologu artimiausiam vieno mėnesio laikotarpiui, o kiti neįvykę susitikimai kompensuojami skiriant po vieną papildomą susitikimą per kitus artimiausius mėnesius.
Šalies argumentai
32. Ieškovas nesutinka su apeliantės prašoma nustatyti psichologo keitimo procedūra, nurodo, jog teismo nustatyta tvarka užkerta kelią nepagrįstam psichologo keitimui, tuo pačiu, sudarant galimybę specialistą pakeisti iškilus objektyviai būtinybei.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
33. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
35. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, pagrįstumo klausimas.
36. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Kuko apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu, nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatyta su motina, skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo grafikas nustatytas sprendimo vaiko priežiūros sutartyje. Ieškovas nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį siekdamas pakeisti nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka pasikeitus esminėms aplinkybėms – ieškovui persikėlus nuolat gyventi iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvos Respubliką.
Dėl naujų prašymų, iškeltų apeliaciniame skunde
37. CPK 312 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
38. Apeliantė prašo šios nutarties 22.2 punkte išdėstytą nuostatą dėl susitikimų organizavimo išdėstyti nauju būdu, kuris nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme. Ieškovas, atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, jog apeliantė apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl šie argumentai turėtų būti atmesti.
39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra įtvirtinta, jog tais atvejais, kai vienas iš tėvų, nesutikdamas su teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, dėl to paduoda apeliacinį skundą ir jame nurodo kitokią bendravimo tvarką, tai nelaikoma naujų reikalavimų iškėlimu ir šio pasiūlymo vertinimas patenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 312, 320 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, toliau bus pasisakoma ir dėl apeliaciniame skunde keliamo reikalavimo nustatyti, kad nepilnametį vaiką į psichologo kabinetą pristato ir po susitikimo pasiima atsakovė, asmeniškai, išskyrus atvejus, kai tretieji asmenys, atsakovės prašymu, konkrečiu atveju sutinka atvežti dukrą pas psichologą ir/ar ją pasiimti.
Dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo ribų
40. CPK 320 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju civilinės bylos nagrinėjimo ribas sudaro skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo klausimas, kai nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo nesieja artimas emocinis, pastovus tarpusavio ryšys, taigi, sprendžiamas klausimas dėl tinkamiausio būdo šį ryšį atkurti (sukurti). Apeliacinėje byloje nėra ginčo, jog šiuo nagrinėjamu atveju, siekiant sukurti artimą ryšį tarp nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo reikalinga trečiųjų asmenų pagalba, būtent, psichologo pagalba. Taigi, atsižvelgiant į ieškinyje ir priešieškinyje formuotus reikalavimus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl kurio nors iš tėvų kaltės ar jos laipsnio, dėl ko toks artimas emocinis ryšys tarp tėvo-vaiko nutrūko/nesusiformavo.
41. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsižvelgus į vaiko amžių, kada ieškovas ir atsakovė ėmė gyventi atskirai, skirtingose valstybėse, į pagal šalių nurodomas aplinkybes apie konfliktinius santykius, darytina tikėtina išvada, jog nepilnamečio vaiko požiūris ir priešiškumas tėvo atžvilgiu ėmė formuotis tarp šalių esant konfliktiniams santykiams.
42. Taip pat kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šios nagrinėjamos bylos objektą sudaro bendravimo tvarkos per trečiuosius asmenis sudarymo klausimas, o byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti kiek laiko reikalinga tokiam bendravimui ir kokia bendravimo tvarka galėtų būti po to, kai trečiųjų asmenų pagalba nebebus reikalinga (CPK 185 straipsnis).
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku keitimo
43. CK 3.155 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
44. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų.
45. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis).
46. Vadovaujantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas).
48. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., šalių ir (ar) vaiko liga, šalių užimtumas ar kt.) negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis, todėl kokios sąlygos laikytinos objektyviomis keisti nustatytą tvarką, turėtų būti aiškiai įvardytos teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 44 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018, 36 punktas).
49. Teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 1 punkte įtvirtinta, jog ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendraus „<...> po 1 (vieną) valandą 1 (vieną) kartą per savaitę, – keturis kartus per vieną mėnesį dalyvaujant psichologui. <...>“. Atsakovė apeliaciniame skunde į šią nuostatą prašo įtraukti žodį „kalendorinę savaitę“.
50. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo suformuotą bendravimo tvarkos nuostatos formuluotę bei apeliantės argumentus sprendžia, jog atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas pridėti žodį „kalendorinę“ yra perteklinis – pirmosios instancijos teismo nuostata laikytina aiškia, iš kurios galima suprasti, kad savaitės yra skaičiuojamos įprastai – kalendorinėmis savaitėmis.
51. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).
52. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė siekia nustatyti skyriumi gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką patogią išimtinai atsakovei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė akcentuoja, jog jos įpareigojimas atvežti nepilnametę dukrą į pasimatymus su tėvu per psichologą riboja jos laisves, trukdo planuoti jos darbinę veiklą, sudaro nepatogumų planuoti susitikimus šeštadieniais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad motina turi pareigą sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, nes tai užtikrina vaiko interesus. Nesant galimybės pačiam ieškovui užtikrinti nepilnametės dukros atvykimą į susitikimus, teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo įtvirtintą 4 punkto nuostatą bendravimo tvarkoje, jog „E. J. užtikrina E. C. atvykimą į suplanuotus susitikimus.“ Ši nuostata įtvirtina bendro pobūdžio pareigą atsakovei užtikrinti, jog dukra atvyktų į suplanuotą susitikimą, nedetalizuojant kaip, kokiu būdu ar pasitelkiant trečiuosius asmenis atsakovė šią pareigą įgyvendins.
53. Nagrinėjamu atveju, atsakovė apeliaciniu skundu taip pat prašo įtvirtinti nuostatą, jog tėvo ir dukros susitikimai per psichologą negali būti planuojami darbo susitikimų metu arba šeštadieniais.
54. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, turi būti dedamos pastangos tenkinti vaiko interesus, o ne nustatyti bendravimo tvarką išimtinai patogią vienam iš tėvų. Nors atsakovė nurodo nedraudžianti nepilnametei dukrai bendrauti su ieškovu, tačiau ji jos nepalaiko ir neskatina to daryti, todėl darytina išvada, jog vaikas šioje konfliktinėje situacijoje nori jaustis saugiai ir tą saugumą jis suvokia kaip galimybę atsitraukti.
55. Natūraliai, ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tėvo ir dukros tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Tačiau tai nėra priežastis riboti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Taigi, apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl susitikimų su tėvu organizavimo apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertintini kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad nustatoma minimali bendravimo tvarka, t. y. 1 val. per savaitę. Sutiktina su ieškovo pozicija, jog apeliantės, teikiančios teisines paslaugas darbo pobūdis yra iš esmės susijęs su dalyvavimu darbo susitikimuose, todėl į bendravimo su vaiku tvarką įtraukus nuostatą dėl negalimumo organizuoti susitikimus su ieškovu darbo susitikimų metu būtų įtvirtinta piktnaudžiavimo šia nuostata galimybė.
56. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog įtvirtinus draudimą organizuoti susitikimus šeštadieniais būtų apribotas lankstesnis tokių susitikimų organizavimo pobūdis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovės nurodomi argumentai dėl apribojimo organizuoti susitikimus šeštadieniais nesudaro pagrindo riboti ieškovo susitikimus su dukra, nepavykus suorganizuoti tokio susitikimo savaitės eigoje darbo dienomis.
57. Apskritai, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną (peticijos Nr. 32250/08); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018, 38 punktas). Taigi, pažymėtina, jog nustatant ir taip be kita ko, minimalią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, turėtų būti stengiamasi kuo mažiau riboti tokios minimalios bendravimo tvarkos įgyvendinimo kliūtis.
58. Taip pat apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog atmestini apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl psichologo teiktinų laiko pasiūlymų galimiems susitikimams planuoti. Teismas pažymi, jog toks 3 galimų laikų pasiūlymo įpareigojimas yra perteklinis ir iš esmės neturi teisinės reikšmės siekiant užtikrinti vaiko interesus bendraujant su skyriumi gyvenančiu tėvu. Teisėjų kolegija pažymi, jog bendravimo su vaiku tvarka negali būti detaliai aptartas specialisto dalyvavimo pobūdis, jo užimtumo organizavimas, todėl ir pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo įtvirtintą bendravimo tvarkos 2 punkto nuostatą, jog „2. G. Č. bendravimas su dukra E. C. dalyvaujant psichologui vyksta pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką ir jo numatytoje vietoje.“.
59. Be kita ko, teismo neįtikino atsakovės pozicija, jog minimalioje bendravimo tvarkoje įtvirtinus susitikimų kompensavimo susitarimą būtų pažeisti vaiko interesai ar neproporcingai apsunkintos atsakovės pareigos. Atkreiptinas dėmesys, jog susitikimų kompensavimo tvarka taip pat yra minimali – susitikimai yra kompensuojami, išskyrus, kai susitikimą atšaukia G. Č., E. J. arba G. Č. suderinant papildomą vieną susitikimą su psichologu artimiausiam vieno mėnesio laikotarpiui. Nustačius tokio pobūdžio kompensavimo mechanizmą yra apribojamos ieškovo galimybės piktnaudžiauti susitikimų atšaukimu – susitikimai nėra kompensuojami juos atšaukus ieškovui. Be kita ko, bendravimo tvarkoje numatyta, jog kiti (antras, trečias, ketvirtas) per mėnesį neįvykę susitikimai kompensuojami skiriant po vieną papildomą susitikimą per kitus artimiausius mėnesius. Taigi, atsakovės nuogąstavimas dėl galimo ieškovo piktnaudžiavimo yra nepagrįstas, todėl toks apeliacinio skundo argumentas dėl susitikimų kompensavimo mechanizmo panaikinimo yra atmestinas.
60. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog jos vertinimu, bendravimo tvarkoje yra tikslinga nustatyti psichologo keitimo tvarką. Su šiuo apeliantės apeliacinio skundo argumentu taip pat nesutiktina. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, specialistų, dalyvaujančių vaiko ir tėvo bendravime, kaita, bendravimo per specialistą proceso pradėjimas nuo pradžių (nuo situacijos išsiaiškinimo) turi neigiamą įtaką vaiko motyvacijai bendrauti, kelia tarpusavio ginčus bei nukreipia šalis nuo bendro tikslo – užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu ir atkurti tarpusavio emocinį ryšį bei artumą. Todėl šalys besirinkdamos specialisto – tarpininko kandidatūrą turi pareigą tai atlikti rūpestingai, neturi perkelti atsakomybės siekiant atkurti tarpusavio ryšį tretiesiems asmenims, abu tėvai turi noriai įsitraukti į procesą ir skatinti vaiką atkurti bendravimą su tėvu, todėl toks tarpininko keitimas turėtų vykti tik išimtiniais atvejais ir turėtų būti ultima ratio priemonė šiuo konkrečiu atveju. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog psichologo keitimo mechanizmo nustatymas nėra būtinas nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis, šalių elgesys vykdant teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrindžia reikalingumo teismo sprendime nustatyti specialisto keitimo tvarkos.
61. Be kita ko, apeliantė apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą teismo sprendimą – panaikinti teismo sprendimo motyvus: „Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti tikėtiną išvadą, kad ieškovas tik deklaratyviai, formaliai, ar turėdamas kitokių ketinimų nei kokybiškai bendrauti su dukra būtų nusprendęs įgyvendinti rekomendacinio pobūdžio patarimą – užsirašyti, išklausyti minėtą kursą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie ieškovo nederamą elgesį su vaiku, ar ieškovo asmenines savybes galinčias kelti grėsmę vaiko interesams. Bylos duomenys, ieškovo elgesys teismo posėdžiuose nepatvirtina, kad ieškovas elgtųsi neprognozuojamai, agresyviai, ūmiai, kad savo elgesiu keltų realią grėsmę nepilnamečiam vaikui bendraudamas su juo dalyvaujant psichologui.“
62. Nurodo, jog skundžiami teismo motyvai preziumuoja, kad ieškovo elgesys vaiko atžvilgiu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos buvo tinkamas, kad ieškovas neturi asmeninių savybių, galinčių kelti grėsmę vaiko interesams, kad ieškovas, vadovaujantis byloje esančiais įrodymais, nėra linkęs elgtis neprognozuojamai, agresyviai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su šiais apeliantės teiginiais nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismo išvadose neįžvelgtinos kategoriškai suformuluotos išvados, kurios leistų preziumuoti vienokias ar kitokias aplinkybes, susijusias su ieškovo bendravimo su dukra ypatybėmis. Pirmosios instancijos teismo išvados reiškia, jog byloje nėra duomenų apie ieškovo netinkamą elgesį nepilnamečio vaiko atžvilgiu, o ieškovo ir atsakovės asmeninių tarpusavio konfliktų priežastys nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo objektas.
63. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018, 45 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
64. Pirmosios instancijos teismas, detaliai įvertinęs šalių patenkintų ir atitinkamai atmestų reikalavimų dalis pagal pareikštus ieškinį ir priešieškinį, darė išvadą, kad šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija yra iš esmės tokia pati (labai panaši), todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bylinėjimosi išlaidų tarp ieškovo ir atsakovės nepaskirstė, t. y. kiekvienai šaliai paliko jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
65. Apeliantės teigimu tokia teismo išvada nepagrįsta, nes teismas E. J. priešieškinį tenkino, todėl jos naudai priteistinos visos advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme patirtos išlaidos, todėl prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas netenkino E. J. priešieškinio reikalavimo dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo ir priimti naują sprendimą – priteisti iš G. Č. bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 13 435,29 Eur.
66. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys (taigi ir priešieškinis) patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Tokia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė taikoma ir priteisiant išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
67. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog abiejų šalių reikalavimas dėl bendravimo tvarkos būdo ir apimties iš esmės buvo toks pat, šalys nesutarė dėl kitų su tuo susijusių išvestinių, daugiau organizacinio pobūdžio klausimų, taigi, abu šalių procesinius dokumentus – tiek ieškinį, tiek priešieškinį tenkinus iš dalies, bei atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylos šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas nustatė teisingai, ir nepaskirstė šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstai.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
68. Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
69. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
70. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis).
71. Netekinus atsakovės apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovo naudai. Ieškovas į bylą pateikė duomenis, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, šias patirtas išlaidas įrodinėja 2020 m. spalio 13 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. DD-380 (kiek ji susijusi su šia byla) bei mokėjimo nurodymais.
72. Vadovaujantis rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, numatytų maksimalių priteistinų dydžių nuostatomis, teismas sprendžia, jog prašomas priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis pagal 2020 m. spalio 13 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. DD-380 neviršija numatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinas visiškai.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
E. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo G. Č. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.