- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-25
- Bylos Nr.
- A2-333-658/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13753-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Ieškovas
- M. Č.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Imber“, J. Č., L. V.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (ieškovo) M. Č. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-2513-638/2016 pagal ieškovo M. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. Č. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Imber“, J. Č., L. V. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, akcininkų sąrašų, akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Dėl galimo apeliacinės instancijos teismo šališkumo nagrinėjant atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla.
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2009 m. balandžio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9/001 negaliojančia ab initio; pripažinti 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11/001 negaliojančia ab initio; pripažinti akcininkų sąrašus, sudarytus 2010 m. gegužės 5 d., 2011 m. rugsėjo 13 d. ir 2011 m. gruodžio 2 d., negaliojančiais ab initio; pripažinti 2011 m. rugsėjo 7 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-002, 2011 m. rugsėjo 19 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-003, 2011 m. rugsėjo 20 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-004, 2011 m. rugsėjo 21 d. prokūrą, 2011 m. rugsėjo 22 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-005, 2011 m. gruodžio 2 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-002, 2011 m. gruodžio 21 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-006, 2012 m. balandžio 3 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-002, 2012 m. balandžio 4 d. prokūrą negaliojančiais ab initio.
Nurodė, kad ieškovo tėvai Z. Č. ir J. P. Č. santuokoje įgijo 100 proc. UAB „Imber“ akcijų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Z. Č. 2009 m. balandžio 16 d. pardavė atsakovei J. Č. 50 proc. UAB „Imber“ akcijų be sutuoktinės sutikimo, todėl sutartis pripažintina negaliojančia. 2010 m. gegužės 5 d. nenustatyti asmenys pateikė UAB „Imber“ akcininkų sąrašą, kuriame suklastotas direktoriaus M. Č. parašas. J. P. Č. 2010 m. birželio 23 d. mirė, nežinojusi apie akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Motinos palikimą pagal apyrašą priėmė ieškovas, visos motinos turėtos teisės perėjo ieškovui. Z. Č. 2011 m. birželio 3 d. pagal sutartį Nr. 11/001 pardavė 50 proc. UAB „Imber“ akcijų L. V. (atsakovės motinai). Šios sutarties pasirašymo metu ieškovas kaip J. P. Č. įpėdinis nedalyvavo. Z. Č. 2012 m. gegužės mėn. kreipėsi į teismą dėl minėtų akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tačiau 2014 m. balandžio 17 d. jis mirė. Visas teises kaip įpėdinis perėmė ieškovas. Z. Č. ieškinys buvo atmestas. Šioje byloje ieškovas ieškinį reiškia kaip J. P. Č. teisių perėmėjas, mano, kad ieškinys netapatus.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 3 punktu, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-864-454/2016 nutraukė.
Teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys yra tapatus Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 išnagrinėtam ieškiniui. Ieškiniais išnagrinėtoje ir nagrinėjamoje byloje ieškovas siekia to paties tikslo – panaikinti akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, akcininkų sąrašus ir sprendimus, prokūrą. Naujai paduoto ir ankstesnio ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas sutapo. Išnagrinėtoje byloje ieškovas dalyvavo kaip savo tėvo Z. Č. teisių ir pareigų perėmėjas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas dalyvauja kaip savo motinos J. P. Č. teisių ir pareigų perėmėjas. Laikė, kad šalys bylose sutapo. Įsiteisėjusiu sprendimu išnagrinėtoje byloje J. P. Č. ar jos įpėdinis neginčijo sandorio per vienerių metų terminą, todėl sandoriui dėl akcijų pardavimo taikė ieškinio senatį.
Netenkinęs ieškovo atskirojo skundo, Kauno apygardos teismas (teisėja D. Labokaitė) 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2513-638/2016, Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nekilo ginčo dėl ieškinio dalyko tapatumo išnagrinėtoje ir nagrinėjamoje byloje. Nustatė šalių tapatumą. CPK 293 straipsnio 3 punktas bylos nutraukimo pagrindu nurodo ne ieškinio pareiškime nurodytų šalių tapatumą kitoje byloje, o įsiteisėjusį teismo sprendimą, priimtą toms pačioms bylos šalims. Ieškovas M. Č. nebuvo pradinė šalis pateikiant ieškinį išnagrinėtoje byloje, tačiau buvo šalis priimant teismo sprendimą. Šioje byloje ieškinį pareiškė taip pat M. Č.. Ieškinį reiškiant kaip motinos teisių ir pareigų perėmėjui, nereiškia, kad ieškinį reiškia kita šalis. Nustatė ieškinio pagrindo tapatumą. Išnagrinėtoje byloje ieškovas rėmėsi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir nagrinėjamoje byloje (bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šios nuosavybės perleidimu be kito sutuoktinio sutikimo, akcijų perleidimu neinformavus kito akcininko, vėlesnių sandorių neteisėtumu, nes juos sudarę asmenys buvo neteisėtai įgiję akcijas). Teismas konstatavo, jog ieškovas siekė to paties dalyko kaip ir ankstesnėje byloje – pripažinti akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, sąrašus, sprendimus ir prokūras negaliojančiomis.
Pareiškimo dėl proceso atnaujinimo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Pareiškėjas M. Č. pareiškimu dėl proceso atnaujinimo prašo atnaujinti Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-2513-638/2016 procesą. Prašymą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu ir šiais esminiais argumentais:
Atsiliepimas
Bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. CPK 71 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teismui nagrinėti bylą, jeigu jis prisidėjo prie jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Teisėja Diana Labokaitė nagrinėjo Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-2216-638/2016, kurioje spręstas su šia byla tiesiogiai susijęs ginčas. Teisėja D. Labokaitė priėmė pareiškėjui nepalankias nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Pareiškėjas negalėjo pareikšti nušalinimo byloje. Apie teismo sudėtį sužinojo tik gavęs Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį.
Teisėjos suinteresuotumą byloje rodo proceso teisės normų pažeidimas. Teisėja 2016 m. lapkričio 8 d. išėjusi į sprendimų priėmimo kambarį priimti procesinio sprendimo, tą pačią dieną pareikalavo civilinės bylos Nr. 2-2563-214/2014 iš Kauno apylinkės teismo. Teismas, išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį, jokių procesinių veiksmų atlikti negali.
Atsakovas UAB „Imber“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškimą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Teisėja D. Labokaitė nenagrinėjo Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-864-454/2016 iš esmės. Taigi nebuvo kliūčių teisėjai nagrinėti šią bylą apeliacinės instancijos teisme.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog D. Labokaitė Kauno apylinkės teisme nagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2216-638/2016, kurioje buvo sprendžiamas ginčas, susijęs su šia civiline byla, kadangi skyrėsi civilinių bylų dalykai, šalys ir pagrindai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 370 straipsnio 3 dalimi, prieš nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, teismas turi nustatyti, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatytų terminų. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
Kauno apygardos teismo nutartis byloje, kurios procesą pareiškėjas prašo atnaujinti, priimta 2016 m. lapkričio 15 d. Taigi, pareiškimas dėl proceso atnaujinimo galėjo būti pateiktas iki 2017 m. vasario 15 d. Pareiškėjo pareiškimas atnaujinti bylos procesą teismui pateiktas 2016 m. lapkričio 21 d., t. y. nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino.
Vadovaujantis CPK 367 straipsnio 2 dalimi, jeigu prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, jis pateikiamas tam teismui, kurio neteisėtos sudėties teismas išnagrinėjo bylą. Pareiškėjas teigia, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties Kauno apygardos teismas, todėl šiuo pagrindu grindžiamas prašymas atnaujinti procesą nagrinėtinas Kauno apygardos teisme.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Brumarescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99; judgement of 25 July 2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su ekonomiškumo, koncentruotumo, protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).
Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2S-2513-638/2016 grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. jeigu bylą išnagrinėja neteisėtos sudėties teismas.
Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių pagrindinė garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Šis išaiškinimas taip pat reiškia, kad turi būti šalinamos visos prielaidos, kurios gali kelti abejonių atskiro teisėjo ar visos kolegijos šališkumu.
Todėl pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjantis teismas patikrina visus su galimai neteisėtos sudėties teismu susijusius aspektus, t. y. nuo pat bylos priskyrimo bei teismo sudėties sudarymo iki teismo procesinio sprendimo paskelbimo.
CPK 62 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teisme civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas, trijų teisėjų kolegija arba mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija. Teisėjų kolegiją sudaro ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo ar jo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 62 straipsnio 5 dalis). CPK 319 straipsnio 1 dalis numato, jog apeliacinės instancijos teismo pirmininkas, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, laikydamasis nustatytos bylų paskirstymo tvarkos, nutartimi sudaro teisėjų kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją bei nustato posėdžio datą. Teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalis nurodo, jog bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis (CPK 62 straipsnio 7 dalis).
Konstatuojama, jog šioje byloje skiriant teisėją D. Labokaitę nagrinėti pareiškėjo nurodytą bylą apeliacine tvarka, teismo sudėties sudarymą reglamentuojančios teisės normos nepažeistos. Teisėjo skyrimo protokolo byloje Nr. 2S-2513-638/2016 duomenimis, nagrinėti šią bylą teismų informacinė sistema Liteko atrinko teisėją Dianą Labokaitę. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2016 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovo M. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties išnagrinėti paskyrė būtent modulio atrinktai teisėjai D. Labokaitei. Taip pat Civilinių bylų skyriaus pirmininkas nutartimi nustatė bylos nagrinėjimo datą – 2016 m. lapkričio 8 d. 13.30 val. (2 t. b. l. 128).
Taip pat spręstina, jog pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad negalėjo pareikšti nušalinimo teisėjai D. Labokaitei. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65–66 straipsniais, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnio 1 dalis). Pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, pareiškiamas raštu prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Apie pareiškėjo atskirojo skundo nagrinėjimą, teismo posėdžio datą, laiką, vietą bei teismo sudėtį specialiame interneto tinklalapyje CPK 133 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka buvo paskelbta 2016 m. spalio 28 d. (2 t. b. l. 129). Be to, šią informaciją pareiškėjas, veikdamas aktyviai ir domėdamasis jo paduoto atskirojo skundo eiga, galėjo gauti net neišeidamas iš namų tiek naudodamasis „Vieša tvarkaraščių paieška“ (http://liteko.teismai.lt/tvarkarasciai/), tiek gauti informaciją telefonu teismo raštinėje. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad tokia informacija jam buvo neprieinama.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisėjos šališkumo nepagrindžia ir apeliacinėje byloje teisėjos atlikti procesiniai veiksmai. Nors popierinėje byloje iš pradžių įsiūta nutartis, kad teismas išnagrinėjo bylą, o po to seka teismo užklausimas pirmosios instancijos teismui (2 t. b. l. 130-131), tačiau patikrinus elektroninę bylos kortelę LITEKO sistemoje nustatyta, jog teisėja pareikalavo papildomos medžiagos iš Kauno apylinkės teismo dar neprasidėjus teismo posėdžiui, t. y. 2016 m. lapkričio 8 d. 10:16 val. (teismo posėdis paskirtas 2016 m. lapkričio 8 d. 13.30 val.). Todėl nemanytina, kad šiuo pareikalavimu teisėja parodė savo šališkumą. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisėjos veiksmai rodo siekį bylą išnagrinėti teisingai ir visapusiškai.
Pareiškėjas nepagrįstai teisėjos D. Labokaitės šališkumą grindžia ir aplinkybe, kad teisėja pirmosios instancijos teisme nagrinėjo su šia byla susijusią kitą civilinę bylą Nr. 2-2627-748/2017 (buvęs Nr. 2-2216-638/2016).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodoma civilinė byla nėra susijusi su prašoma atnaujinti civiline byla. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2627-748/2017 pagal ieškovės UAB „MDJ“ ieškinį atsakovams UAB „Imber“, UAB „Imdo“, V. V. dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, nuomos sutarčių ir priėmimo–perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais, atsakovės UAB „Imber“ priešieškinį dėl patalpų nuomos sutarties ir priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo J. Č.. Byla paskirta nagrinėti teisėjai S. V.. Tuo tarpu, prašomoje atnaujinti byloje buvo nagrinėtas ginčas dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, įmonės valdymo organų priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Aplinkybė, jog bylos nėra susijusios, nes bylose yra skirtingi tiek ieškinio faktinis pagrindas, ieškinio dalykas, o kartu ir teisminio nagrinėjimo objektas, konstatuota įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1057-259/2016, kuria panaikinta Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2216-638/2016 (2-2627-748/2017), kuria buvo sustabdyta civilinė byla, kol įsiteisės sprendimas arba kitas galutinis dokumentas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-864-454/2016 (kurioje procesą prašoma atnaujinti). Kauno apygardos teismui 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi konstatavus, jog tarp civilinių bylų nėra tiesioginio ryšio, pareiškėjas nepagrįstai šią aplinkybę ginčija (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Kita vertus, pareiškėjas teisingai nurodo, kad D. Labokaitė (dar dirbdama teisėja Kauno apylinkės teisme) civilinėje byloje Nr. 2-2627-748/2017 sprendė klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau ši aplinkybė taip pat neleidžia spręsti apie teisėjos šališkumą.
CPK 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą. Pakartotinis teisėjo tos pačios bylos nagrinėjimas gali sukelti abejonių dėl nešališkumo, kai bylą nagrinėjęs pirmą kartą teisėjas jau buvo pateikęs teisinį vertinimą. Neleistinumą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą įstatymas sieja su konkretaus ginčo išsprendimu iš esmės (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį byloje Nr. e3K-3-469-313/2016). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 straipsnis). Teisėja D. Labokaitė, spręsdama laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, dėl ginčo esmės nepasisakė, taigi civilinės bylos neišsprendė. Tai, kad dalis teisėjos procesinių sprendimų buvo nepalankūs pareiškėjui, nesudaro pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu. Vienokia ar kitokia teismo išvada, padaryta sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir būdama nepalankia ar nepriimtina kuriai nors iš bylos šalių, pati savaime nepatvirtina teismo suinteresuotumo priešingos šalies naudai.
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti teisėjos Dianos Labokaitės šališkumo buvimą, nagrinėjant pareiškėjo bylą apeliacinės instancijos teisme nei subjektyviuoju, nei objektyviuoju aspektais. Tuo vadovaujantis, nėra pagrindo atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-2513-638/2016.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti pareiškėjo M. Č. pareiškimo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2S-2513-638/2016.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir esant įstatyme nustatytiems pagrindams gali būti skundžiama kasacine tvarka.