Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo M. Č. patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Imber“, J. Č., L. V. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, akcininkų sąrašų ir akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė UAB „Imber“ pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Prašyme nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-864-454/2016 buvo nutraukta. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo M. Č. atskirąjį skundą, 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą, o skundą atmetė. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartis įsiteisėjo, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos šioje civilinėje byloje, turi būti panaikintos.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino, panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartimi taikytas bei Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones: draudimą atsakovėms J. Č. ir L. V. balsuoti UAB „Imber“ visuotiniame akcininkų susirinkime priimant sprendimus, kurie išimtinai susiję su svarbiausiais atsakovės UAB „Imber“ veiklos klausimais (teisinės formos pakeitimas, bendrovės teisinis likimas, esminiai veiklos pakeitimai, ilgalaikio nekilnojamojo turto pardavimas); draudimą atsakovėms J. Č. ir L. V. parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitaip perleisti, taip pat laiduoti, garantuoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą ir kitaip disponuoti UAB „Imber“ akcijomis; uždraudimą atsakovėms J. Č. ir L. V. parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitaip perleisti, taip pat laiduoti, garantuoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą ir kitaip disponuoti UAB „Imber“ nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu bei banko sąskaitose esančiomis lėšomis, leidžiant atsakovei UAB „Imber“ vykdyti privalomuosius mokėjimus mokesčių inspekcijai, socialinio draudimo fondo valdybai, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, atsiskaityti už komunalines paslaugas, būtinas gamybinės ūkinės veiklos vykdymui.Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi byla yra nutraukta. Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartis palikta galioti, skundas atmestas. Priėmus nutartį, kuria byla nutraukta, nebuvo išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas. Kadangi Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartyje nebuvo išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas, o byla yra nutraukta, nutartis 2016 m. lapkričio 15 d. įsiteisėjo, tai laikinosios apsaugos priemonės, naikintinos.

Atskiruoju skundu ieškovas M. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neįvertino aplinkybės, kad dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-2513-638/2016 yra paduotas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo tuo pagrindu, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas ir padarė grubius procesinės teisės normų pažeidimus. Patenkinus pareiškimą dėl proceso atnaujinimo būtų laikoma, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2513-638/2016 nebuvo priimta ir atitinkamai neįsiteisėjo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartis. Dėl to iki bus išnagrinėtas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinė byla Nr. 2-864-454/2016 negali būti laikoma nutraukta, nes toliau vyksta ginčas dėl jos nutraukimo teisėtumo.Ieškovui nebuvo pranešta apie atsakovės prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones svarstymą. Pagal CPK 147 str. 1 d. teismas gali neinformuoti byloje dalyvaujančių asmenų tik apie prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad nebūtų imamasi nesąžiningų veiksmų joms išvengti. Tuo tarpu CPK 148 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. tokios išimties nenumato, o CPK 12 str. ir 17 str. įtvirtinti rungimosi bei lygiateisiškumo principai įpareigoja teismą byloje dalyvaujantiems asmenims teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais kaip tai numatyta CPK 42 str. 1 d. Atsakovė UAB „Imber“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog ieškovo pareiškimas dėl proceso atnaujinimo nesudaro pagrindo naikinti pagrįstos Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties ir taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų atžvilgiu pareiškimo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo laikotarpiu. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų atsakovų teises, prieštarautų proporcingumo ir ekonomiškumo principams bei teisės normoms, reglamentuojančioms laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-864-454/2016 yra nutraukta, ši nutartis yra įsiteisėjusi. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo atsakovų atžvilgiu taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurios pagrįstai panaikintos skundžiama nutartimi.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad civilinė byla yra nutraukta, nutartis dėl civilinės bylos nutraukimo įsiteisėjusi, laikinųjų apsaugos priemonių klausimas bylos nutraukimo metu nebuvo išspręstas, sprendė, jog laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.Apeliantas (ieškovas) M. Č., nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog civilinėje byloje Nr. 2S-2513-638/2016 yra paduotas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo, taigi nutartis dėl bylos nutraukimo nėra įsiteisėjusi, be to, jam nebuvo pranešta apie atsakovės prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones svarstymą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Iš civilinėje byloje ir teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, jog Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartimi ieškovo M. Č. reikalavimų užtikrinimui buvo nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovėms J. Č. ir L. V. parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitaip perleisti, taip pat laiduoti, garantuoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą ir kitaip disponuoti UAB „Imber“ akcijomis; balsuoti UAB „Imber“ visuotiniame akcininkų susirinkime; parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitaip perleisti, taip pat laiduoti, garantuoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą ir kitaip disponuoti UAB „Imber“ nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu bei banko sąskaitose esančiomis lėšomis. Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su uždraudimu balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, mastą ir leido atsakovėms akcininkėms J. Č. ir L. V. balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, išskyrus priimti sprendimus, kurie išimtinai susiję su svarbiausiais atsakovės UAB „Imber“ veiklos klausimais (teisinės formos pakeitimas, bendrovės teisinis likimas, esminiai veiklos pakeitimai, ilgalaikio nekilnojamojo turto pardavimas), taip pat pakeitė taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su uždraudimu disponuoti atsakovės įmonės UAB „Imber“ turtu bei jos vardu atidarytose banko sąskaitose esančiomis lėšomis, mastą ir leido atsakovei UAB „Imber“ vykdyti privalomuosius mokėjimus mokesčių inspekcijai, socialinio draudimo fondo valdybai, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, atsiskaityti už komunalines paslaugas, būtinas gamybinės ūkinės veiklos vykdymui. Kitą Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, paliko nepakeistą.Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-864-454/2016 pagal ieškovo M. Č. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Imber“, J. Č., L. V. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, akcininkų sąrašų ir akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais nutraukė. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartis dėl civilinės bylos nutraukimo įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 15 d.Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės UAB „Imber“ prašymą bei įvertinęs tai, jog Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi, kuriomis civilinė byla Nr. 2-864-454/2016 pagal ieškovo M. Č. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Imber“, J. Č., L. V. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, akcininkų sąrašų ir akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais nutraukta, nebuvo išspręstas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas, skundžiama nutartimi panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde išdėstyti apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliantas M. Č. atskirajame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino aplinkybės, jog dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-2513-638/2016 yra paduotas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo. Patenkinus pareiškimą dėl proceso atnaujinimo būtų laikoma, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2513-638/2016 nebuvo priimta ir atitinkamai neįsiteisėjo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartis. Dėl to iki bus išnagrinėtas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinė byla Nr. 2-864-454/2016 negali būti laikoma nutraukta, nes toliau vyksta ginčas dėl jos nutraukimo teisėtumo.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo ieškovo (apelianto) teiginiu. Pažymėtina, kad CPK 331 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Iš šios įstatymo nuostatos darytina išvada, jog Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis, kuria Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartis palikta nepakeista, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos ir privalomai turi būti vykdoma. CPK 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Tačiau ši bylos šalims suteikta teisė jokiu būdu nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nutraukus bylą nenaikintinos. Pažymėtina, kad CPK 150 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Šiuo atveju Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi neišsprendus laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo, o teismo nutarčiai įsiteisėjus, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai, remdamasis CPK 149 straipsnio 1 dalimi, panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas, turėdamas savo žinioje civilinę bylą dėl ginčo esmės ir spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo bei nustatęs, jog yra pagrindas taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, kokios buvo pritaikytos nagrinėjamu atveju, gali priimti atitinkamą procesinį sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės gali būti pritaikytos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis, 147 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-664/2013). Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi netenkino pareiškėjo M. Č. pareiškimo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2S-2513-638/2016. Taigi, esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog skundžiama teismo nutartimi ieškovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos pagrįstai. Kaip jau minėta, laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. CPK 290 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis. Šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais teismas nutartimi gali išspręsti ir kitus klausimus. Ne parengiamajame teismo posėdyje ar ne nagrinėjimo teisme metu teismas priima rašytines nutartis (CPK 290 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad CPK 149 straipsnis nenumato, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo privalomai turi būti nagrinėjimas teismo posėdyje, o laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi, byloje dalyvaujantiems ar kitiems suinteresuotiems asmenims apie tokio prašymo nagrinėjimą nėra pranešama (jie nėra informuojami), o teismas, išnagrinėjęs minėtą klausimą, priima rašytinę nutartį, kuri gali būti skundžiama apeliacine tvarka. Todėl ieškovo M. Č. atskirojo skundo argumentas, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė jo teises, nes nepranešė, kad rašytinio proceso tvarka bus svarstomas atsakovės UAB „Imber“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, laikytinas nepagrįstu.Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.