Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarties, kuria nutarta panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos aidas“ bankroto byloje Nr. B2-2650-577/2012.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2007 m. spalio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pripažino UAB „Lietuvos aidas“ bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti dėl bankroto, patvirtino patikslintą atsakovo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

Kreditorius Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti LUAB „Lietuvos aidas“ kreditorių susirinkimui svarstyti ir spręsti klausimą dėl bendrovei priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kainos, pardavimo ir perleidimo tvarkos nustatymo iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas pagal Vilniaus apskrities VMI pareiškimą dėl ieškinio senaties taikymo A. P. 5 051 732,80Lt finansiniam reikalavimui LUAB „Lietuvos aidas“ ir jo išbraukimo iš bendrovės kreditorių sąrašo; 2) padaryti įrašą viešame registre dėl bendrovei priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

LUAB „Lietuvos aidas“ administratoriaus UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“ įgaliotas asmuo R. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir panaikinti draudimą kreditorių susirinkimui spręsti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kainos ir pardavimo klausimus. Taip pat prašė pratęsti LUAB „Lietuvos aidas“ likvidavimo procedūrą iki 2013 m. birželio 26 d.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartimi Vilniaus apskrities VMI ieškinį dėl A. P. 5 051 732,80 Lt hipoteka užtikrinto reikalavimo išbraukimo iš LUAB „Lietuvos aidas“ kreditorių sąrašo patenkino. Todėl laikinosios apsaugos priemonės turi likti galioti iki minėtos teismo nutarties įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 149 ir 150 straipsnių normas, pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, todėl nepagrįstai panaikino laikinąsias apsaugos priemones. Skundžiama teismo nutartis, anot apelianto, turi būti panaikinta CPK 329 straipsnio 2 dalies pagrindu.Teismas neatsižvelgė į apelianto, kaip kreditoriaus, lūkesčius: Lietuvos apeliacinis tesimas 2012 m. spalio 4 d. nutartimi išbraukė dar prieš 6 metus teismo nutartimi patvirtintus jo reikalavimus, dėl kurių teisėtumo abejonių nebuvo. Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai yra iš esmės skirtingi. Be to, dar nėra pasibaigęs kasacinio nagrinėjimo procesas.Atsakovo bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, teikdamas teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir likvidavimo procedūros pratęsimo, nesulaukdamas kasacinio proceso pabaigos, veikė ne pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į šią aplinkybę, pažeidė CK 1.5 straipsnio 4 dalies reikalavimą, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina CPK 330 straipsnio pagrindu.

Įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarčiai, kuria A. P. nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintas reikalavimas buvo pripažintas negaliojančiu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas išnyko, todėl įmonės likvidavimo procedūra negali būti vilkinama ir turi vykti toliau (CPK 147 str. 5 d. 3 p., 149 str. 1 d.).Įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarčiai, neatsirado naujų pagrindų palikti galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.Egzistuoja besąlygiškas pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, todėl apelianto nuorodos į CPK 149 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstos.Apelianto nuoroda į CPK 150 straipsnio 3 dalį yra nepagrįsta, nes jis neatsižvelgia į nagrinėjamos bylos specifiką ir reikalavimo, kurio užtikrinimui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pobūdį (kreditorinio reikalavimo ginčijamas). Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos, todėl laikytina įvykdyta. Jokie papildomi veiksmai šiam sprendimui įgyvendinti nėra būtini. Todėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo tikslinimas Vilniaus apygardos teisme būtų tik formalus veiksmas, kuris neturėtų įtakos priimto sprendimo teisinei galiai.Apelianto argumentai apie galimą skundo pateikimą kasacinės instancijos teismui yra tik hipotetinio pobūdžio. Kol kasacinis skundas nėra pateiktas ir nustatyta tvarka priimtas nagrinėti, laikinosios apsaugos priemonės galimam teismo sprendimui užtikrinti nėra taikytinos.Kadangi laikinąsias apsaugos priemones taiko tas teismas, kurio žinioje yra byla (CPK 144 str. 3 d.), jas A. P. prašymu galės prašyti tiek kasacinės instancijos teismo, kai bus pateiktas kasacinis skundas, tiek Vilniaus apygardos teismo.Apelianto motyvas, kad dar nėra pasibaigęs kasacinio nagrinėjimo procesas, yra nepagrįstas, nes kasacinio skundo pateikimas yra asmens teisė, o ne pareiga. Be to, apeliantas nepateikė įrodymų, kad jis šia teise pasinaudojo ar tikrai pasinaudos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartis paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės ginčija Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarties dalį, kuria nutarta panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovo LUAB „Lietuvos aidas“ kreditorių susirinkimui spręsti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kainos ir pardavimo klausimus.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Kaip matyti iš bylos duomenų, kreditorius Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė teismui prašymą uždrausti LUAB „Lietuvos aidas“ kreditorių susirinkimui svarstyti ir spręsti klausimą dėl bendrovei priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kainos, pardavimo ir perleidimo tvarkos nustatymo iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas pagal Vilniaus apskrities VMI pareiškimą dėl ieškinio senaties taikymo A. P. 5 051 732,80Lt finansiniam reikalavimui LUAB „Lietuvos aidas“ ir jo išbraukimo iš bendrovės kreditorių sąrašo, kaip hipotekos kreditoriaus; padaryti įrašą viešame registre dėl minėtų bendrovei priklausančių patalpų nuosavybės teisės perleidimo draudimo (26-27 b. l.).

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 3 d. nutartimi (36 b. l.) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą patenkino ir nutarė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti LUAB „Lietuvos aidas“ kreditorių susirinkimui spręsti klausimus dėl LUAB „Lietuvos aidas“ priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kainos ir perleidimo tvarkos nustatymo iki įsiteisės teismo nutartis dėl kreditoriaus Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimo dėl hipotekos kreditoriaus A. P. išbraukimo iš likviduojamos UAB „Lietuvos aidas“ kreditorių sąrašo; padaryti įrašą Nekilnojamojo torto registre dėl likviduojamai UAB „Lietuvos aidas“ priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1396/2010, šią teismo nutartį paliko nepakeistą (59-62 b. l.).

Kaip matyti iš informacinės teismų sistemos Liteko duomenų, Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Vilniaus apskrities VMI pareiškimą dėl ieškinio senaties taikymo A. P. 5 051 732,80Lt finansiniam reikalavimui LUAB „Lietuvos aidas“ ir jo išbraukimo iš bendrovės kreditorių sąrašo, 2012 m. kovo 26 d. nutartimi šį pareiškimą patenkino iš dalies ir A. P. kreditorinį reikalavimą, užtikrintą hipoteka, patvirtintą Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, patikslino delspinigių bei palūkanų apimtyje, nustatant, jog bendra A. P. kreditorinio reikalavimo suma sudaro 800 000 JAV dolerių, t. y. 3 513 872,89 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1171/2012, minėtą teismo nutartį pakeitė, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarties dalį dėl A. P. kreditorinio reikalavimo patikslinimo, ir klausimą išsprendė iš esmės – nutarė taikyti ieškinio senatį A. P. reikalavimams ir išbraukti A. P. 5 051 732,80 Lt hipoteka užtikrintą reikalavimą iš bankrutavusios UAB „Lietuvos aidas“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad yra tikslinga panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgęs į tai, kad nutartis dėl A. P. išbraukimo iš LUAB „Lietuvos aidas“ kreditorių sąrašo įsiteisėjo.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atitinka civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

Pagal CPK 150 straipsnio 3 dalies nuostatą, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį.

Kaip jau minėta šioje nutartyje, Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartimi išbraukė A. P. 5 051 732,80 Lt hipoteka užtikrintą reikalavimą iš bankrutavusios UAB „Lietuvos aidas“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo. Ši teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos ir dėl rezoliucinės dalies formuluotės (nutarties pobūdžio) ji nereikalauja papildomų veiksmų tam, kad ši nutartis būtų laikoma įvykdyta, kadangi ji laikoma įvykdyta nuo jos priėmimo (tuo pačiu įsiteisėjimo) dienos – A. P. hipoteka užtikrintas reikalavimas laikomas išbrauktu iš LUAB „Lietuvos aidas“ kreditorių sąrašo nuo 2012 m. spalio 4 d. Taigi, pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnyko, t. y. išnyko teismo sprendimo (šiuo atveju teismo nutarties) neįvykdymo rizika, kadangi kreditoriui Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijai palanki teismo nutartis jau yra įvykdyta. Todėl tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių egzistavimas prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai ir tikslui (CPK 144 str. 1 d.).

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 149 ir 150 straipsnių nuostatas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminas priklauso nuo to, ar ieškovo ieškinys (šiuo atveju kreditoriaus pareiškimas) yra tenkinamas, ar ne. Kaip jau minėta, pagal civilinio proceso teisės normas, tuo atveju, jei ieškinys yra patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.). Tuo tarpu jei ieškinys atmetamas, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

Kaip jau minėta šioje nutartyje, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartis, kuria iš esmės buvo patenkintas Vilniaus apskrities VMI pareiškimas A. P. hipoteka užtikrintą reikalavimą išbraukti iš LUAB „Lietuvos aidas“ kreditorių sąrašo, laikoma įvykdyta nuo jos priėmimo (tuo pačiu ir įsiteisėjimo) dienos. Todėl CPK 150 straipsnio 3 dalies prasme nagrinėjamoje byloje išnyko pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones Vilniaus apskrities VMI pareikšto reikalavimo įvykdymui užtikrinti.

Apeliantas, grįsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, teigia, jog nėra pasibaigęs kasacinis procesas. Jis taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė jo kasacinį skundą dėl minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties peržiūrėjimo. Tačiau aplinkybė, kad buvo paduotas ir priimtas kasacinis skundas, nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį laikyti neteisėta ar nepagrįsta. Pirmiausia, tai lemia jau minėtas CPK 150 straipsnio 3 dalies teisinis reglamentavimas. Antra, tokio pobūdžio, kokios yra pritaikytos nagrinėjamoje byloje, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas neapibrėžtam laikui prieštarautų bankroto proceso operatyvumo principui – būtų sutrikdyta likvidavimo ir bankrutavusios bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimo procedūra. Trečia, kasacinės instancijos teismas, turėdamas savo žinioje civilinę bylą dėl ginčo esmės ir nustatęs, jog yra pagrindas taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, kokios buvo pritaikytos nagrinėjamu atveju, galės priimti atitinkamą procesinį sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės gali būti pritaikytos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d., 147 str. 2 d.). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto prašymą atidėti civilinės bylos pagal jo pateiktą atskirąjį skundą nagrinėjimą iki bus paskelbtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl jo kasacinio skundo (CPK 162² str. 1 d.).

Dėl kitų apelianto argumentų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu, teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes jie nesudaro pagrindo daryti kitokias, nei padarytos šioje nutartyje, išvadas.

Kadangi apeliantas nenurodė argumentų dėl likvidavimo procedūros termino pratęsimo nepagrįstumo, teisėjų kolegija sprendžia, jog ir ši skundžiamos teismo nutarties dalis yra pagrįsta ir teisėta.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones ir įrodinėjimą, tinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnyko. Pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija nenustatė, taip pat nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį nepakeistą.

Netenkinti A. P. prašymo atidėti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl jo paduoto kasacinio skundo.