Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. Č. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini0“, J. Č., L. V. dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių, akcininkų sąrašų ir akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skundžiamoje nutartyje pateikti aiškūs ir išsamūs motyvai dėl ieškinių tapatumo. Nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą daryti išvadą, jog šioje civilinėje byloje pareikštas tapatus ieškinys ieškiniui, pareikštam išnagrinėtoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalis, 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-290/2010, 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016). Nesutampant nors vienam iš šių elementų, ieškiniai nelaikomi tapačiais. Nustačius ieškinių tapatumą pripažįstama, kad ieškovas jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, ir tai reiškia, kad ieškovas prarado teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino negaliojančiais 2010 m. spalio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašą; 2011m. lapkričio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašą. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-830-153/2015 Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Ieškovas teigia, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuojama, kad M. Č. šioje byloje pareikštas ieškinys yra tapatus Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 išnagrinėtam ieškiniui. Ieškovo teigimu, sutampa tik ieškinių dalykas (skiriasi šalys ir ieškinio pagrindas), todėl ieškiniai nėra tapatūs. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju ginčo dėl ieškinio dalyko tapatumo nekilo, tačiau šalys nesutaria dėl bylos šalių ir dėl ieškinio pagrindo tapatumo.

Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje neįvertinta, jog skiriasi ieškovas abiejose bylose. Ieškovo teigimu, Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 J. P. Č. ar jos teisių perėmėjas nedalyvavo kaip šalis. Šioje byloje buvo išnagrinėtas Z. Č. pareikštas ieškinys ir tik su Z. Č. teisėmis susiję klausimai.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia ieškovo pozicija. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 ieškinį pareiškė ieškovas Z. Č., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir 2014 m. liepos 25 d. Kauno apylinkės teismo buvo pakeistas teisių perėmėju M. Č.. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimas byloje yra priimtas ieškovu esant M. Č.. Kaip jau minėta, CPK 293 straipsnio 3 punktas bylos nutraukimo pagrindu nurodo ne ieškinio pareiškime nurodytų šalių tapatumą kitoje byloje, o įsiteisėjusį teismo sprendimą, priimtą toms pačioms bylos šalims. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad M. Č., nors ir nebuvo pradinė ginčo šalis pateikiant ieškinį byloje Nr. 2-2563-214/2014, tačiau buvo šalis (ieškovas) pastarojoje byloje priimant teismo sprendimą, kuris yra įsiteisėjęs. Šioje byloje ieškinį pareiškė tas pats ieškovas M. Č.. Tai, kad ieškovas nurodė esąs perėmęs J. P. Č. materialines teises pagal paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą 2010 m. lapkričio 23 d. ( t.1, b.l. 22), neduoda pagrindo daryti išvadą, kad ieškinį reiškia kita šalis. Ieškovas, motyvuodamas dėl ieškinių netapatumo, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2666/2013, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtu atveju asmuo pirmojoje lyginamoje byloje buvo trečiuoju asmeniu iki pat proceso pabaigos, o kitoje lyginamoje byloje pareiškė ieškinį, todėl šis ieškovo nurodytas pavyzdys nepatvirtina jo dėstomo argumento.

Ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. Ieškinyje turėtų būti atskirtas faktinis ir teisinis jo pagrindas. Ieškovo reikalavimas atsakovui išplaukia iš konkretaus teisinio santykio, iš subjektinės ieškovo teisės. Taigi ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tai faktai, su kurių (ne)buvimu teisės aktai sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą, tokie, kaip, pvz., sutarties sudarymas, žalos padarymas ir pan. Tai reiškia, kad faktai turi būti teisiškai reikšmingi tam, kad sukeltų teisinius padarinius. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Tačiau faktai juridinę reikšmę įgauna tik tuo atveju, jei būtent su jais materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčo teisinį santykį, sieja juridinių faktų atsiradimą, t. y. šalis siejančių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą. Vadinasi, ieškovas, ieškinyje nurodydamas esminius faktus, turi atsižvelgti į atitinkamas materialiosios teisės normas, taip pat į proceso teisės normas pagal bylos kategoriją ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016).

Ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinyje rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2008).

Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-357/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010;kt.).

Šioje byloje pareikštame ieškinyje ir patikslintame ieškinyje ( t.1, b.l. 3-7 ir b.l.88-93) ieškovas išdėstė tokį faktinį ieškinio pagrindą: Z. Č. santuokoje su J. P. Č. įgijo 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. 2009 m. balandžio 16 d. Z. Č., negavęs sutuoktinės sutikimo, perleido 50 proc. akcijų atsakovei J. Č., 2010 m. gegužės 5 d. JAR įregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašas, 2011 m. birželio 3 d. Z. Č. pardavė L. V. likusius 50 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, nepranešęs J.P. Č. įpėdiniui M. Č.. A. J. Č. ir L. V., neteisėtai įsigiję bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, neturėjo teisės įgyvendinti akcininkių teisių, pateikti registruoti akcininkų sąrašų ( 2010-05-05, 2011-09-13, ir 2011-12-02), priimti visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų (2011 m. rugsėjo 7 d., 2011 m. rugsėjo 19d., 2011 m. rugsėjo 20 d., 2011 m. rugsėjo 21 d., 2011 m. rugsėjo 22 d., 2011 m. gruodžio 2 d., 21 d., 2012 m. balandžio 3 d.) taip pat neturėjo teisės patvirtinti prokūrų ( 2011 m. rugsėjo 21 ir 2012 m. balandžio 4 d.). Teisinį ieškinio pagrindą ieškovas nurodė kaip CK 3.92 straipsnio 4 dalies, CK 1.80 straipsnio ir ABĮ 47 straipsnio pažeidimus.

Civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 pateiktame patikslintame ieškinyje ( bylos t.1, b.l. 94-95) pradinis ieškovas Z. Č. be kita ko nurodė, kad „CK 3.92 straipsnio 4 dalis imperatyviai nustato, kad sandorius dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančių vertybinių popierių perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus atvejus kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo įgytos santuokoje su mano žmona J. P. Č., todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir negalėjo būti perleistos be mano žmonos sutikimo. Mano žmona mirė 2(duomenys neskelbtini)., todėl be jos įgaliojimo iki jos mirties pasirašyta 2009 m. balandžio 16 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis yra negaliojanti. 2008 m. gegužės 20 d. testamentu J. P. Č. visą jai priklausantį testamente neišvardintą turtą paliko sūnui M. Č., todėl nuo jos mirties momento pusė visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, t. y. 2635 vienetai, priklauso M. Č.. Vadinasi, 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta. <...> juridinių asmenų registrui buvo pateiktas tikrovės neatitinkantis 2010 m. gegužės 5 d. akcininkų sąrašas, <...> šis akcininkų sąrašas neatitinka imperatyvių Akcinių bendrovių įstatymo 41¹ straipsnio 6-9 dalių reikalavimų, todėl vadovaujantis CK 1.80 straipsniu yra niekinis. <...> Vadovaujantis juridinių asmenų registro internetinės svetainės duomenimis, 2011 m. rugsėjo 12 d. juridinių asmenų registrui buvo pateiktas tikrovės neatitinkantis 2011 m. rugsėjo 13 d. akcininkų sąrašas ir tikrovės neatitinkantis 2011 m. rugsėjo 7 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas Nr. 11-002. <...> 2011 m. rugsėjo 13 d. akcininkų yra niekinis. Juridinių asmenų registro internetinės svetainės duomenimis, juridinių asmenų registrui buvo pateikti šie tikrovės neatitinkantys dokumentai: 2011 m. rugsėjo19 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas Nr. 11-003, pagal kurį J. Č. atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir į jas paskirta L. V.. Šis sprendimas pasirašytas L. V. ir J. Č. kaip akcininkių. Minėta, kad nei L. V., nei J. Č. nebuvo ir nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės, todėl jos negalėjo priimti atitinkamo sprendimo. Z. Č., būdamas akcininku neišreiškė valios pakeisti direktorių, todėl šis sprendimas priimtas nesant kvorumo, kas sudaro pagrindą jį pripažinti negaliojančiu; 2011 m. rugsėjo 20 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas Nr. 11-004, pagal kurį keičiami bendrovės įstatai, nustatant kiekybinį atstovavimą, taip pat J. Č. skiriama prokūriste. Nei L. V., nei J. Č. nebuvo ir nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės, todėl jos negalėjo priimti atitinkamo sprendimo. Z. Č. kaip akcininkas neišreiškė valios dėl įstatų keitimo, todėl šis sprendimas priimtas nesant kvorumo, kas sudaro pagrindą jį pripažinti negaliojančiu; 2011 m. rugsėjo 20 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas Nr. 11-004, pagal kurį keičiami bendrovės įstatai, nustatant kiekybinį atstovavimą, taip pat J. Č. skiriama prokūriste. Minėta, kad nei L. V., nei J. Č. nebuvo ir nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės, todėl jos negalėjo priimti atitinkamo sprendimo. Z. Č. būdamas akcininkas neišreiškė valios dėl įstatų keitimo, todėl šis sprendimas priimtas nesant kvorumo, kas sudaro pagrindą jį pripažinti negaliojančiu; 2011 m. rugsėjo 21 d. prokūra, pagal kurią J. Č. skiriama prokūriste. Minėta, kad sprendimas pakeisti įstatus yra neteisėtas, o L. V. neteisėtai paskirta direktore, t. y. ji neturėjo teisės veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Dėl to vadovaujantis CK 2.177 straipsniu 2011 m. rugsėjo 21 d. prokūra pripažintina negaliojančia. 2011 m. rugsėjo 23 d. juridinių asmenų registrui buvo pateiktas tikrovės neatitinkantis 2011 m. rugsėjo 22 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas Nr. 11-005, pagal kuri L. V. atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir į jas paskirtas M. Č.. Jis grąžintas į direktoriaus pareigas veikiausiai norint nuslėpti neteisėto įstatų pakeitimo ir neteisėto prokūristo paskyrimo faktą. Minėta, kad nei L. V., nei J. Č. nebuvo ir nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės, todėl jos negalėjo priimti atitinkamo sprendimo. Z. Č. būdamas akcininkas neišreiškė valios dėl įstatų keitimo, todėl šis sprendimas priimtas nesant kvorumo, kas sudaro pagrindą jį pripažinti negaliojančiu; 2011 m. lapkričio 23 d. akcininkų sąrašas, pagal kurį visas 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų priklauso Z. Č.. Nurodyta, kad akcijos įgytos 2006 m. rugpjūčio 9 d. Akcininkų sąrašas tariamai pasirašytas M. Č. kaip direktoriaus ir J. Č. kaip prokūristės. M. Č. Z. Č. paaiškino, kad šio akcininkų sąrašo nepasirašė. A. M. Č., šis akcininkų sąrašas parengtas ir pateiktas juridinių asmenų registrui po to, kai jis sužinojo apie L. V. ir J. Č. neteisėtus veiksmus. Pateikiant šį akcininkų sąrašą buvo bandoma nuo Z. Č. nuslėpti jų neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad pasirašydama šį akcininkų sąrašą J. Č. pripažino, jog Z. Č. yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas nuo 2006 m. rugpjūčio 9 d., o tai reiškia, kad nei L. V., nei J. Č. nebuvo ir nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės; 2011 m. gruodžio 2 d. akcininkų sąrašas ir 2011 m. gruodžio 2 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas Nr. 11-002. Pagal 2011 m. gruodžio 2 d. akcininkų sąrašą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais nurodomos L. V. ir J. Č., akcijų įsigijimo momentu atitinkamai nurodant 2011 m. birželio 3 d. ir 2009 m. balandžio 16 d., kas yra nesuderinama su pačios J. Č. pasirašytu 2011 m. lapkričio 23 d. akcininkų sąrašu, pagal kurį Z. Č. priklauso visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos nuo 2006 m. rugpjūčio 9 d. 2011 m. gruodžio 2 d. akcininkų sąrašą pasirašė pačios L. V. ir J. Č.. Pastaroji sąrašą pasirašė kaip direktorė. Dėl to 2011 m. gruodžio 2 d. akcininkų sąrašas neatitinka imperatyvių Akcinių bendrovių įstatymo 41¹ straipsnio 6-9 dalių reikalavimų, kas vadovaujantis CK 1.80 straipsniu jį daro niekiniu. Kartu su tikrovės neatitinkančiu 2011 m. gruodžio 2 d. akcininkų sąrašu juridinių asmenų registrui buvo pateiktas neteisėtas 2011 m. gruodžio 2 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas Nr. 11-002, pagal kurį M. Č. atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir į jas paskirta J. Č.. Šis sprendimas pasirašytas L. V. ir J. Č. kaip akcininkių. Nei L. V., nei J. Č. nebuvo ir nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės, todėl jos negalėjo priimti atitinkamo sprendimo. Z. Č., būdamas akcininkas, neišreiškė valios pakeisti direktoriaus, todėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas Nr. 11-002 priimtas nesant kvorumo, kas sudaro pagrindą jį pripažinti negaliojančiu (Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 6 dalis; 2011 m. gruodžio 21 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas Nr. 11-006, pagal kurį J. Č. atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir į jas paskirtas M. Č.. Jis grąžintas į direktoriaus pareigas, veikiausiai norint nuslėpti tikrovės neatitinkančio 2011 m. gruodžio 2 d. akcininkų sąrašo pateikimo juridinių asmenų registrui faktą. Minėta, kad nei L. V., nei J. Č. nebuvo nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės, todėl jos negalėjo priimti atitinkamo sprendimo. Z. Č., būdamas akcininkas neišreiškė valios keisti direktorių, todėl šis sprendimas priimtas nesant kvorumo, kas sudaro pagrindą jį pripažinti negaliojančiu; 2012 m. balandžio 3 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas Nr. 11-002, pagal kurį M. Č. atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir į jas paskirta J. Č.. Pažymėtina, kad sprendime neteisingai nurodyta susirinkimo data, kuri yra identiška ankstesniam analogiškam sprendimui. Minėta, kad nei L. V., nei J. Č. nebuvo ir nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės, todėl jos negalėjo priimti atitinkamo sprendimo. Z. Č. būdamas akcininkas neišreiškė valios keisti direktorių, todėl priimtas nesant kvorumo, kas sudaro pagrindą jį pripažinti negaliojančiu. Vadovas pakeistas tikslu vėl sudaryti neteisėtą prokūrą; 2012 m. balandžio 3 d. juridinių asmenų registrui buvo pateikta 2012 m. balandžio 4 d. prokūra, pagal kurią L. V. skiriama prokūriste. Atkreiptinas dėmesys, kad prokūros sudarymo data yra vėlesnė nei ji buvo pateikta juridinių asmenų registrui. Minėta, kad sprendimas pakeisti įstatus yra neteisėtas, o J. Č. neteisėtai paskirta direktore, t y. ji neturėjo teisės veikti UAB „(duomenys neskelbtini0“ vardu. Dėl to 2012 m. balandžio 4 d. prokūra pripažintina negaliojančia. Atsakovių neteisėti veiksmai teikiant tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkus ir jų sprendimus juridinių asmenų registrui sudaro vientisą grandinę. Anksčiau atlikti neteisėti veiksmai sudarė prielaidas atlikti vėlesnius neteisėtus veiksmus, todėl ankstesnių veiksmų pripažinimas negaliojančiais kartu lemia ir vėlesnių veiksmų negaliojimą“.

Sugretinus ieškovo dėstomas faktines ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes šioje byloje ir Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 2-2563-214/2014, akivaizdu, kad anksčiau išnagrinėtoje byloje ieškovas rėmėsi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ( bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šios nuosavybės perleidimu be kito sutuoktinio sutikimo, akcijų perleidimo neinformavus kito akcininko, ir vėlesnių sandorių neteisėtumo, nes juos sudarę asmenys buvo neteisėtai įgiję akcijas).

Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2-2563-214/2014 priimtame 2014 m. gruodžio 8 d. sprendime išanalizavo aplinkybes dėl jungtinės sutuoktinių nuosavybės ir jos perleidimo be kito sutuoktinio sutikimo ( teismo sprendimo 18-19 lapai, šioje byloje t.1, b.l. 39-40), taip pat pasisakė dėl argumento, kad ieškovas M. Č. turėjo pirmumo teisę įsigyti parduodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ( t.1, b.l. 37, II pusė) ir priėmė sprendimą dėl šių faktinių aplinkybių. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 buvo nustatyta, kad „nėra duomenų, kokia nuosavybės forma Z. Č. valdė akcijas, J. P. Č. neginčijo sandorio per 1 metų terminą ar vėliau, neminėjo akcijų testamente, todėl nėra pagrindo naikinti 2009 m. balandžio 16 d. sudaryto sandorio tarp Z. Č. ir J. Č. pagal CK 3.92 straipsnio 4 dalį“. Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-830-153/2015 nurodė, kad „nepagrįstas yra apelianto argumentas, kad M. Č. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas paveldėjo nuo 2010 m. birželio 22 d., kadangi būdamas Z. Č. įgaliotu asmeniu nuo 2010 m. rugsėjo 10 d. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi iki 2012 m. rugpjūčio 3 d., nereiškė prieštaravimų dėl akcijų pirkimo – pardavimo 2009 m. balandžio 16 d. sutarties, taip pat ją patvirtino savo parašu būdamas atsakingas už vertybinių popierių apskaitą. Taigi apeliantas žinojo, jog akcijos nuo 2009 m. balandžio 16 d. nepriklausė J. Č. nuosavybės teise, todėl priešingai nei tvirtina, jos negalėjo būti apelianto paveldėtos. Paveldėjimo teisės liudijime nėra įtrauktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, todėl ginčo santykiams netaikomos ABĮ 47 straipsnio nuostatos, pagal kurias privaloma pranešti akcininkams apie ketinimą perleisti bendrovės akcijas.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo M. Č. apeliacinį skundą, 2015 m. birželio 25 d. nutartyje taip pat pasisakė dėl Z. Č. galėjimo disponuoti santuokiniu turtu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijomis ir dėl apelianto paveldėjimo teisių į UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ( t.1, b.l. 79, II pusė).

Įvertinęs ieškinių pagrindą sudarančias ieškovo nurodytas faktines aplinkybes abiejose bylose ir anksčiau išnagrinėtoje byloje priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi nustatytą ieškinio teisinį pagrindą ( CK 1.80 straipsnis, CK 3.92 straipsnio 4 dalis, Akcinių bendrovių 47 straipsnis), kadangi teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (CPK 3 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinio pagrindas šioje byloje sutampa su dalimi ieškinio pagrindo anksčiau išnagrinėtoje byloje, kas leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai apie ieškinio pagrindo tapatumą.

Kaip jau minėta, šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindas bei suformuoti reikalavimai patvirtina, kad ieškovas siekia to paties dalyko, kaip ir ankstesnėje byloje, – pripažinti akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sąrašus, sprendimus ir prokūras negaliojančiomis. Šios aplinkybės neginčija ir pats ieškovas ( žr. 6.3 pastraipą).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo argumentu, kad skundžiama nutartis yra netinkamai motyvuota. Apeliacinis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu, nutartyje nurodė esminius argumentus, todėl vien tai, kad ieškovas nesutinka su teismo procesiniu sprendimu, nėra pagrindas teigti, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra netinkamai ar nepakankamai motyvuota.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus ir nustatytas aplinkybes, jie neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.