Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolis Irmantas Gaidelis, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas „panaikinti šias vykdomąsias byla Nr. 0008/16/01424; 0008/16/015236; 0008/16/01662; 0008/16/01714; 0008/16/01730; 0008/16/01796; 0008/16/01915; 0008/16/02114; 0008/19/01381 ir 0008/19/01565 suėjus senaties terminui“ (pacituotų reikalavimų kalba netaisyta).

Skunde nurodė, kad visos antstolio Irmanto Gaidelio vykdomosios bylos turėjo būti nutrauktos suėjus išieškojimo senaties terminio. Teigia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsniu antstolio vykdomos baudos turėjo būti išieškotos per 2 metus. Pareiškėjas pažymėjo, jog antstolis neišieškojo baudų per kuo trumpesnį laiką ir todėl jos turi būti nutrauktos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašo nutraukti visas antstolio Irmanto Gaidelio kontoroje vykdomas bylas suėjus vykdymo senaties terminui.

Antstolis Irmantas Gaidelis patvarkymu pareiškėjo skundo nepatenkino, nurodydamas, kad vykdymo veiksmus atliko, laikydamasis įstatymo keliamų reikalavimų, laiko savo veiksmus teisėtais ir persiuntė skundą su vykdomąją byla teismui.

Suinteresuotasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie galimybę pateikti atsiliepimus į pareikštą skundą, taip pat apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo nutarimus dėl baudų išieškojimo iš pareiškėjo A. M. (skolininko): 1) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. (23.31-08) 483-82219 dėl 289 Eur baudos; 2) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr. (23.31-08) 483-87087 dėl 17 Eur baudos; 3) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. (23.31-08) 483-95725 dėl 17 Eur baudos; 4) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr. (23.31-08) 98233 dėl 34 Eur baudos; 5) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr. (23.31-08) 483-98474 dėl 17 Eur baudos; 6) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. (23.31-08) 483-102027 dėl 17 Eur baudos; 7) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. spalio 3 d. nutarimą Nr. (23.31-08) 483-108857 dėl 34 Eur baudos; 8) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. (23.31-08) 483-118745 dėl 17 Eur baudos; 9) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą Nr. (23.31-08) 483-67069 dėl 346 Eur baudos; 10) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. (23.31-08) 483-78885 dėl 16 Eur baudos. Vykdymo veiksmai, siekiant išvengti vykdymo išlaidų skolininkui didinimo, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais, atlikti pagrindinėje byloje Nr. 0008/16/01424. Vykdymo metu antstolis nustatė, kad skolininkas nedirba, nevedęs, neturi kilnojamojo/nekilnojamojo turto.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 584 straipsnio 2 dalis numato, kad institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje numatytas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnis nustato senaties terminų ir teisenos taikymo taisykles. Šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Nagrinėjamu atveju aštuoni nutarimai, kurių pagrindu užvestos vykdomosios bylos, priimti bei vykdomieji raštai dėl baudos išieškojimo išduoti 2016 m. rugpjūčio 3 d., 2016 m. rugpjūčio 9 d., 2016 m. rugpjūčio 29 d., 2016 m. rugsėjo 5 d., 2016 m. rugsėjo 6 d., 2016 m. rugsėjo 14 d., 2016 m. spalio 3 d., 2016 m. lapkričio 2 d., t. y. iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui. Atsižvelgiant į tai teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Pažymėtina ir tai, kad du nutarimai, kurių pagrindu užvestos vykdomosios bylos, priimti bei vykdomieji raštai dėl baudos išieškojimo išduoti 2019 m. rugpjūčio 20 d., ir 2019 m. rugsėjo 10 d., t. y. įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui.

Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 308 straipsnyje (2013 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-601 redakcija) buvo numatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 672 straipsnyje, tačiau vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, 5 straipsnio 4 dalimi teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Pažymėtina, kad, vadovaujantis 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. XII-601, iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo buvusia tvarka, kuri nenumatė administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminų. Vadovaujantis šiuo klausimu suformuota teismine praktika, jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas suėjus senaties terminui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis Nr. N(9)-1105/2007; LVAT 2004 m. spalio 12 d. nutartis Nr. N3-904-04; LVAT 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis Nr.. N-261-7199/2009; LVAT 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. N3-1859/2007; LVAT 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. N575-4150/2009).

Įvertinus aptartas teismų praktikos nuostatas, darytina išvada, kad sprendžiant klausimą, ar nėra suėjęs administracinės nuobaudos išieškojimo vykdymo senaties terminas, turi būti nustatytos trys aplinkybių grupės: 1) ar nepraleistas įstatymo nustatytas vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams; 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo; 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis, nenustatęs jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, 2016 m. rugpjūčio 4 d. priėmė vykdyti 2016 m. rugpjūčio 3 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimą, 2016 m. rugpjūčio 10 d. priėmė vykdyti 2016 m. rugpjūčio 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimą, 2016 m. rugpjūčio 31 d. priėmė vykdyti 2016 m. rugpjūčio 29 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimą, 2016 m. rugsėjo 6 d. priėmė vykdyti 2016 m. rugsėjo 5 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimą, 2016 m. rugsėjo 7 d. priėmė vykdyti 2016 m. rugsėjo 6 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimą, 2016 m. rugsėjo 19 d. priėmė vykdyti 2016 m. rugsėjo 14 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimą, 2016 m. spalio 6 d. priėmė vykdyti 2016 m. spalio 3 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimą, 2016 m. lapkričio 4 d. priėmė vykdyti 2016 m. lapkričio 2 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimą. Kaip matyti iš vykdomųjų bylų, vykdomieji dokumentai administracinėse bylose buvo pateikti antstoliui vykdyti nepraleidus dokumentų pateikimo dienai galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių dokumento pateikimo vykdymui senaties termino.

Susipažinus su vykdomosiomis bylomis, jose atliktais veiksmais, laikotarpio, kai veiksmai vykdomosiose bylose nebuvo atliekami ilgiau nei 2 metus, nenustatyta. Vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, jog vykdomosiose bylose reguliariai buvo atliekami vykdymo veiksmai – aplinkybes apie reguliariai atliekamas užklausas, kitų vykdymui reikšmingų duomenų rinkimą patvirtina vykdomojoje byloje esantys duomenys. Pažymėtina, jog pareiškėjas taip pat nenurodo konkrečių laikotarpių, kada vykdomosiose bylose nebūtų buvę atliekami jokie procesiniai veiksmai. Pažymėtina, kad užklausų teikimas dėl skolininko turtinės padėties nustatymo yra vienas iš vykdymo procese antstolio atliekamų vykdymo veiksmų, kuriuo yra siekiama sudaryti sąlygas operatyviam ir efektyviam išieškojimui (CPK 654 straipsnis) (Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1702-1092/2019).

Pažymėtina, kad pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtas administracines nuobaudas bei faktą, jog jis nėra jų sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu (CPK 644 straipsnis), tačiau pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, rodančių jo siekį sumokėti paskirtą baudą. Pareiškėjas taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą po administracinių nuobaudų jam paskyrimo. Pareiškėjas nei antstoliui, nei teismui nepateikė įrodymų, kad ginčo laikotarpiu ėmėsi veiksmų, jog pagerintų savo turtinę padėtį ir įvykdytų jam paskirtas administracines nuobaudas (CPK 178 straipsnis). Vien remiantis pareiškėjo argumentais, kad vykdymo išieškojimas tęsiasi ilgą laiką, vykdomųjų bylų nutraukimas dėl vykdymo senaties, kai skolininkas nedėjo jokių pastangų sumokėti baudas, pažeistų ne tik išieškotojo interesus, bet ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Byloje nėra objektyvių duomenų (pavyzdžiui, negalėjimas dirbti dėl ligos), pateisinančių skolininko pasyvumą. Savo ruožtu bausmės atlikimas pataisos namuose – iš esmės yra nulemtas paties skolininko elgesio ir nepaneigia jo pareigos sumokėti jam paskirtas nuobaudas. Tai, kad skolininkas atlieka bausmę pataisos namuose ir galbūt negavo pajamų, nesudaro pagrindo teigti, kad jis neturėjo lėšų dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių ir dėl to nevengė sumokėti baudos. Minėtos aplinkybės neatleidžia skolininko nuo administracinės atsakomybės ir skolų (baudų) išieškojimo. Priešingas traktavimas paneigtų nuobaudos esmę ir tikslus.

Teismo vertinimu, vykdymo procesas nagrinėjamu atveju užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtas baudas. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju skolininkui negalėjo būti nežinoma apie jam paskirtas baudas, todėl pareiškėjas turėjo aktyviai domėtis baudų išieškojimo procesu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra akcentavęs tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliamą pareigą vykdymo procese būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Taigi, ši kasacinio teismo nurodyta teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė dar kartą patvirtina išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesidomėjo nei administracinių bylų, nei vykdomųjų bylų eiga, nebendradarbiavo nei su išieškotojais, nei su antstoliu, geranoriškai nedengė skolų.

Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų atlikęs veiksmus, rodančius siekį sumokėti paskirtas baudas (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjo neveikimas nuo administracinių nuobaudų jam skyrimo dienos iki skundo nagrinėjimo dienos buvo ir yra nulemtas jo paties valios, o ne kitų asmenų ir (ar) institucijų (pareigūnų) veiksmų.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taikyti senaties terminą ir vykdomąsias bylas nutraukti vykdymo procese nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2993-653/2018; 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2248-653/2016; Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-515-601/2017; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-743-826/2017).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų laikytinas nepagrįstu, atmestinas (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.