- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-10
- Bylos Nr.
- 2S-2248-653/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19226-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Skolininkas
- V. D.
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo skolininko V. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis R. V., išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas skundu prašo nutraukti vykdomąją bylą, kadangi pasibaigė įstatymų numatytas išieškojimo senaties terminas. Skunde nurodė, kad vykdomojoje byloje yra suėjęs senaties terminas ir vykdomoji byla turi būti nutraukta, kadangi pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atliekami jokie vykdymo veiksmai, iš antstolio nebuvo siunčiami raginimai įvykdyti vykdomąjį dokumentą.Antstolis R. V. 2016-05-23 patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko skundą. Patvarkyme antstolis nurodė, kad vykdant Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-08-28 išduotą vykdomąjį raštą Nr.: 1-56-626/2008 dėl 376,51 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. V., nustatyta, kad skolininkas jam paskirtą bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose. Taip pat VSDFV duomenimis nustatyta, kad D. V. Vilniaus pataisos namuose dirba ir gauna darbo užmokestį. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-10-12 nutarties, priimtos byloje Nr. 1-56-626/2008, matyti, kad skolininkas padarė naują nusikaltimą už kurį buvo nuteistas 2012-05-15 nuosprendžiu. Remiantis antstolių bendru vykdomųjų bylų sąvadu skolininko atžvilgiu po vykdomo nutarimo priėmimo 2014-04-16 antstolis D. K. priėmė vykdyti Vilniaus apskrities VPK išduotą vykdomąjį dokumentą dėl V. D. paskirtos baudos išieškojimo valstybės naudai.Pareiškėjo argumentai, kad jokie veiksmai vykdomojoje byloje atlikti nebuvo, nepagrįsti. Skolininkui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu 2009-11-11 buvo išsiųstas pranešimas, kuriuo buvo raginama susimokėti baudą ir vykdymo išlaidas, tačiau pranešimas grįžo su žyma, kad nuteistasis yra kalėjime. Taip pat vykdant išieškojimą periodiškai buvo tikrinami registrų duomenys. 2012-06-21 išieškojimo negalimumo aktu buvo nustatyta, kad skolininkas niekur nedirba, nekilnojamo ir kilnojamo turto neturi, piniginių lėšų sąskaitose nėra. 2012-06-27 kreiptasi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su siūlymu baudą pakeisti viešaisiais darbais. Kadangi teismas prašymą patenkinti atsisakė, todėl išieškojimas buvo tęsiamas. Išieškotojui perdavus vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti, V. D. nebuvo atvykęs į antstolio kontorą, nesidomėjo įsiskolinimo išieškojimo eiga, įsidarbinęs Vilniaus pataisos namuose (VSDFV duomenimis skolininkas laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2015-10-31 ir nuo 2015-07-01 iki 2015-07-31 dirbo Vilniaus pataisos namuose ir už tai gavo darbo užmokestį) geranoriškai nedengė turimo įsiskolinimo. Kadangi skolininkas gaudamas pajamų vengė mokėti skolą, preziumuojama, kad jis neatliko savo kaip skolininko pareigos bendradarbiauti su antstoliu, nesiūlė bent iš dalies padengti įsiskolinimo, neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie rodytų jo siekį sumokėti skolą, todėl senaties eiga sustojo.
Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas atmetė siūlymą paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais, taip pat į tai, kad skolininkas gauna draudžiamąsias pajamas iš Vilniaus pataisos namų, išieškojimas nukreiptas į skolininko gaunamą darbo užmokestį. Pagal CPK 736 straipsnio l d., 2 d. nustatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies išskaičiuojama 20 procentų nuo užmokesčio dalies, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vieno minimalus mėnesio atlyginimo (MMA), ir 70 procentų nuo skolininko užmokesčio dalies viršijančios vieną MMA.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 19 d. nutartimi pareiškėjo V. D. skundą atmetė. Teismas nustatė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl antstolės aplaidumo vykdymo laikotarpiu būtų dvejų metų laikotarpis, per kurį nieko neatlikta išieškant baudas iš skolininko. Vykdymo veiksmai buvo atliekami nuosekliai: atliekamos užklausos apie skolininko turtinę padėtį, darbovietę ir šios užklausos buvo atliekamos dažniau nei kas dvejus metus, todėl skolininko argumentas, kad antstolis jo atžvilgiu ilgesnį kaip dviejų metų laikotarpį neatliko jokių vykdymo veiksmų, atmestas kaip nepagrįstas. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad per visą vykdymo laikotarpį skolininkas būtų siekęs bendradarbiauti su antstoliu, informavęs antstolį apie savo turtinę padėtį, arba kažkaip kitaip siūlęs įvykdyti vykdomuosius dokumentus.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas V. D. pateikė atskirąjį skundą (b.l. 23), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį ir panaikinti antstolio vykdomuosius raštus dėl skolos (baudos) ir vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0179/08/00346 dėl antstolio aplaidumo nesilaikant nustatytų terminų dėl skolos (baudos) ir vykdymo išlaidų išieškojimo. Nurodė, jog vykdomųjų bylų vykdymai yra neteisėti, nes yra suėję senaties terminai, todėl vykdomosios bylos nutrauktinos. Apelianto žiniomis, jo atžvilgiu jokie vykdymo veiksmai nebuvo atliekami, jis negaudavo jokių raginimų ar vykdomųjų raštų, nes nuo 2008-09-31 iki 2011-10-27 atlikinėjo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, o nuo 2011-12-01 atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose. Pirmą raštą iš antstolio gavo 2016 metais, tad kokius išieškojimus keletą metų atlieka antstolis, apeliantas nežino. Apelianto pajamos neviršija 1 MMA, jų užtenka tik būtiniausiems poreikiams patenkinti. Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prašo skundžiamą nutartį palikti galioti. Nurodo, jog Vilniaus rajono apylinkės teismui 2008-08-28 išdavus vykdomąjį raštą Nr. 1-56-626/2008 dėl 376,51 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. D. trečios eilės išieškotojo valstybės naudai, antstolis aktyviais veiksmais vykdė išieškojimą: siuntė V. D. raginimą sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas, periodiškai tikrino registrų duomenys, surašė išieškojimo negalimumo aktą, po ko kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su siūlymu baudą pakeisti viešaisiais darbais, o po to, kai teismas prašymą tenkinti atsisakė, toliau tęsė išieškojimą. Tuo tarpu V. D. nors ir žinojo (turėjo žinoti), kad jam yra paskirta bauda ir jis yra skolingas valstybei, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų skolai padengti, taigi savo neveikimu V. D. vengė atlikti jam paskirtą nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų ir atsisakyta nutraukti vykdomąją bylą V. D. atžvilgiu, yra pagrįsta ir teisėta.Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), tai yra kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.Iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolio R. V. kontoroje vykdomas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-08-28 išduotas vykdomasis raštas Nr.: 1-56-626/2008 dėl 376,51 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) trečios eilės išieškotojo valstybės naudai (vykd. b.l. 1-2).
Skolininkui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu 2009-11-11 buvo išsiųstas pranešimas, kuriuo buvo raginama susimokėti baudą ir vykdymo išlaidas, tačiau pranešimas grįžo su žyma, kad adresatas yra kalėjime (vykd. b.l. 16). Vykdant išieškojimą periodiškai buvo tikrinami registrų duomenys (vykd. b.l. 4-11, 18-37, 41-50, 54-62). 2012-06-21 d. išieškojimo negalimumo aktu buvo nustatyta, kad skolininkas niekur nedirba, nekilnojamo ir kilnojamo turto neturi, piniginių lėšų sąskaitose nėra (vykd. b.l. 38). 2012-06-27 d. kreiptasi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su siūlymu baudą pakeisti viešaisiais darbais (vykd. b.l. 39). Šio teikimo Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-10-12 nutartimi netenkino (vykd. b.l. 40), todėl vykdymo veiksmai tęsti toliau. Vykdymo procese išsiaiškina, jog skolininkas Vilniaus pataisos namuose laikotarpiais nuo 2015-07-01 iki 2015-07-31, 2015-10-01 iki 2015-10-31 ir nuo 2016-01-01 iki 2016-03-31 dirbo ir gavo darbo užmokestį (vykd. b.l. 45-46, 49). 2016-05-03 d. į Vilniaus pataisos namus buvo išsiųstas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. 0179/08/00346-DA, kuriuo buvo nurodyta išskaičiuoti pinigines lėšas iš skolininko darbo užmokesčio (vykd. b.l. 51).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, kad dėl antstolio aplaidumo vykdymo laikotarpiu būtų dvejų metų laikotarpis, per kurį nieko neatlikta išieškant baudas iš skolininko. Apelianto argumentas, jog jis negaudavo jokių raginimų ar vykdomųjų raštų, šiuo atveju nagrinėjant vykdymo senaties terminų klausimą nėra aktualus. Taip pat su vykdymo senaties terminų klausimo nagrinėjimu nesusiję ir apelianto argumentai dėl jo gaunamo darbo užmokesčio dydžio.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybe, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, dėl kurių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartis turėtų būti panaikinta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. leipos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.