- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- 2S-1702-1092/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05598-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliui J. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme buvo gautas antstolio J. P. 2019 m. liepos 26 d. patvarkymas dėl atsisakymo tenkinti skundą, kartu teismui perduotas pareiškėjo A. K. skundas dėl antstolio J. P. veiksmų. Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolio 2019 m. birželio 26 d. patvarkymai Nr. S19-16643, Nr. S19-16648 ir S-19-171-3784 yra neteisėti, kadangi suėjo administracinių nuobaudų vykdymo senaties terminai. Pareiškėjas nurodė, kad antstolio 2019 m. birželio 26 d. patvarkymas Nr. S19-16648 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje, atidarytoje A. K. vardu, yra neteisėtas. Mano, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 688 straipsniu, galima areštuoti sąskaitoje esančias pinigines lėšas tuo atveju, jeigu jos viršija 1 minimalios mėnesio algos (toliau – ir MMA) sumą.
2. Antstolis J. P. 2019 m. liepos 26 d. patvarkymu skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. 0172/11/00037 perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi skundą atmetė.
4. Teismas nustatė, kad antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0172/11/00037, pradėta 2010 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimo dėl 1 448 Eur baudos išieškojimo iš skolininko A. K. valstybės naudai pagrindu. Vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkas A. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. 2019 m. birželio 26 d. priimtas patvarkymas Nr. S19-16648 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuris pateiktas (duomenys neskelbtini) pataisos namams (vykd. b. l. 141). Minėtu patvarkymu antstolis areštavo 1 448,00 Eur skolos sumą ir 672,37 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 2 120,37 Eur, pateksiančių ir esančių (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje, priklausančių pareiškėjui A. K. ir įpareigojo areštuotas lėšas pervesti į patvarkyme nurodytą antstolio J. P. depozitinę sąskaitą (vykd. b. l. 141). Minėtame patvarkyme antstolis nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą.
5. Teismas padarė išvadą, jog baudos išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolio aplaidumo ar neveikimo, o būtent dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą baudą, domėtis vykdymo proceso eiga, bendradarbiauti su antstoliu, todėl nėra pagrindo nutraukti vykdymo proceso vykdomojoje byloje dėl senaties termino suėjimo. Teismas taip pat nenustatė, kad vykdymo metu būtų dvejų metų laikotarpis, per kurį antstolis nebūtų atlikęs kokių nors veiksmų dėl baudos išieškojimo. Nustatė, kad pagrindo nutraukti išieškojimą dėl senaties termino nėra, todėl šis pareiškėjo reikalavimas atmestinas.
6. Teismas nurodė, kad skundžiamu patvarkymu antstolis nukreipė išieškojimą į skolininko darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas, jo gaunamus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose esančioje sąskaitoje, reikalaudamas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies ir iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, neviršijančios vienos MMA, o išskaitytas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Šiuo patvarkymu buvo nukreiptas išieškojimas ne į skolininko sąskaitoje jau esančias pinigines lėšas, kurių išieškojimui turi būti taikomos CPK XLVII skyriaus nuostatos bei garantuojama skolininko teisė į vienos MMA neviršijančią sumą, bet į darbo užmokestį ir kitas jo gaunamas pajamas bei trečiųjų asmenų pervedamas lėšas, kurių išieškojimui taikomos CPK LI skyriaus nuostatos. Akivaizdu, kad antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko pajamas, laikydamasis CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių. Taigi šios išskaitos turi būti atliekamos iš skolininko pajamų, jo gaunamų į bausmę vykdančią įstaigoje esančią sąskaitą.
7. Teismas konstatavo, kad antstolis pagrįstai, nesant pagrindo nutraukti vykdymo procesą, suėjus baudos išieškojimo senaties terminui, tęsė išieškojimo veiksmus, todėl antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus ir atlikdamas 2019 m. birželio 26 d. vykdymo išlaidų, kurios buvo patirtos vykdomosios bylos vykdymo metu, apskaičiavimą, nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės normų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. K. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir tenkinti jo skundą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
8.1. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad baudos išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolio aplaidumo ar neveikimo, o dėl skolininko vengimo sumokėti baudą.
8.2. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus faktus ir įrodymus bei nutartyje padarė išvadas, naudingas antstoliui.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis J. P. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pareiškėjas A. K. apie jam skirtą administracinę baudą žinojo nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1270-867/2010 priėmimo, žinojo, kad administracinę baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų, tačiau baudų geranoriškai nemokėjo nei per Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 313 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nei pradėjus vykdomąją bylą. Skolininkas A. K., įvertinęs savo negalėjimą per įstatymo nustatytą keturiasdešimties dienų terminą nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje įvykdyti, turėjo teisę kreiptis į nutarimą priėmusį teismą prašydamas atidėti ar išdėstyti šio nutarimo vykdymą.
9.2. Pareiškėjas, žinodamas apie pradėtą vykdymo procesą, dar 2011 m. sausio 14 d. raštu įsipareigojo skolą valstybei mokėti dalimis, tačiau vėliau savo įsipareigojimus pamiršo ir nebepageidavo naudotis skolininko teisėmis bei nevykdė skolininko pareigų, vykdymo eiga nesidomėjo, su antstoliu nebendravo, skolos geranoriškai nemokėjo.
9.3. Antstolis vykdomojoje byloje nuo pat vykdomosios bylos pradėjimo reguliariai atlikinėjo vykdymo veiksmus, rinko duomenis apie skolininko A. K. turtinę padėtį, socialinį draudimą, šeiminę padėtį ir kt. (teikė užklausas į atitinkamus registrus) bei priiminėjo procesinius dokumentus ir vykdymo eigoje nėra 2 metų laikotarpio, kad antstolis nebūtų atlikęs jokių veiksmų dėl baudos priverstinio išieškojimo, todėl konstatuotina, kad administracinės baudos išieškojimo vykdymo senaties terminas nėra suėjęs.
9.4. Teisinis reglamentavimas nenumato draudimo išieškoti iš bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančių piniginių lėšų, esančių pataisos namų administruojamoje asmens sąskaitoje. Bausmių vykdymo kodeksas nenustato apribojimų išieškoti iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos taip pat neįtvirtina draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas.
9.5. Atsižvelgiant į teisės normas, reglamentuojančias vykdymo išlaidų apskaičiavimą, reikalavimus, antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimas vykdomojoje byloje atliktas griežtai vadovaujantis CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Byloje pateiktu atskiruoju skundu pareiškėjas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0172/11/00037. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, nagrinėjamos bylos apeliacijos ribas sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria teismo priimtos nutarties motyvams ir toliau pasisako tik dėl esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.
Dėl baudos išieškojimo senaties
13. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas, ar anksčiau nurodytoje vykdomojoje byloje yra suėjęs vykdymo senaties terminas ir ar yra pagrindas šią vykdomąją bylą nutraukti.
14. CPK 584 straipsnio 2 dalis numato, kad institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje numatytas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.
15. Pažymėtina, jog A. K. ginčijama bauda yra paskirta iki 2015 m. liepos 1 d., todėl jos išieškojimui turi būti taikoma iki ATPK 308 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojusi tvarka. 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – 5 metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatyme Nr. XII-601 buvo nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.
16. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiame ATPK nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Tačiau teismų praktikoje buvo išaiškinta, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per 2 metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).
17. Įvertinus aptartas teismų praktikos nuostatas, darytina išvada, kad sprendžiant klausimą, ar nėra suėjęs administracinės nuobaudos išieškojimo vykdymo senaties terminas, turi būti nustatytos trys aplinkybių grupės: 1) ar nepraleistas įstatymo nustatytas vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams; 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo; 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis, nenustatęs jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, 2011 m. sausio 10 d. priėmė vykdyti 2010 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimą. Matyti, kad vykdomasis dokumentas administracinėje byloje buvo pateiktas antstoliui vykdyti nepraleidus dokumento pateikimo dienai galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių dokumento pateikimo vykdymui senaties termino.
19. Susipažinus su vykdomąja byla, joje atliktais veiksmais, taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad laikotarpio, kai veiksmai vykdomojoje byloje nebuvo atliekami ilgiau nei 2 metus, nenustatyta. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog byloje reguliariai buvo atliekami vykdymo veiksmai – aplinkybes apie reguliariai atliekamas užklausas, kitų vykdymui reikšmingų duomenų rinkimą patvirtina vykdomojoje byloje esantys duomenys. Pažymėtina, jog pareiškėjas taip pat nenurodo konkrečių laikotarpių, kada vykdomojoje byloje nebūtų buvę atliekami jokie procesiniai veiksmai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad užklausų teikimas dėl skolininko turtinės padėties nustatymo yra vienas iš vykdymo procese antstolio atliekamų vykdymo veiksmų, kuriuo yra siekiama sudaryti sąlygas operatyviam ir efektyviam išieškojimui (CPK 654 straipsnis).
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą administracinę nuobaudą bei faktą, jog jis nėra baudos sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu (CPK 644 straipsnis), tačiau pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, rodančių jo siekį sumokėti paskirtą baudą. Pareiškėjas taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą po administracinių nuobaudų jam paskyrimo. Pareiškėjas nei antstoliui, nei teismui nepateikė įrodymų, kad ginčo laikotarpiu ėmėsi veiksmų, jog pagerintų savo turtinę padėtį ir įvykdytų jam paskirtą administracinę nuobaudą (CPK 178 straipsnis). Juolab kad antstoliui 2011 m. pateiktame rašte pareiškėjas buvo įsipareigojęs sumokėti baudą dalimis, tačiau to nepadarė. Taigi savalaikis skolininko pareigų nevykdymas, nenurodant jokių tai pateisinančių objektyvių priežasčių, rodo jo vengimą įvykdyti paskirtą administracinę nuobaudą. Vien remiantis pareiškėjo argumentais, kad vykdymo išieškojimas tęsiasi ilgą laiką, vykdomosios bylos nutraukimas dėl vykdymo senaties, kai skolininkas nedėjo jokių pastangų sumokėti baudas, pažeistų ne tik išieškotojo interesus, bet ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Byloje nėra objektyvių duomenų (pavyzdžiui, negalėjimas dirbti dėl ligos), pateisinančių skolininko pasyvumą. Savo ruožtu bausmės atlikimas pataisos namuose – iš esmės yra nulemtas paties skolininko elgesio ir nepaneigia jo pareigos sumokėti jam paskirtas nuobaudas. Tai, kad skolininkas atlieka bausmę pataisos namuose ir galbūt negavo pajamų, nesudaro pagrindo teigti, kad jis neturėjo lėšų dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių ir dėl to nevengė sumokėti baudos. Minėtos aplinkybės neatleidžia skolininko nuo administracinės atsakomybės ir skolų (baudų) išieškojimo. Priešingas traktavimas paneigtų nuobaudos esmę ir tikslus. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo vadovautis ir pareiškėjo nurodoma teismų praktika, nes pareiškėjo nurodomose bylose, skirtingai nei šioje byloje, nebuvo konstatuotas vengimas vykdyti nutarimą dėl baudos skyrimo.
21. Pareiškėjas atskirajame skunde konkrečiai neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl išskaitų dydžio, o apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo išvadas, nenustatė pagrindų pakeisti ar panaikinti nutartį šiuo aspektu, nes ji atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017.
22. Apeliacinės instancijos teismas, aptaręs visas tris paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad nepraleistas įstatymo nustatytas vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo, taip pat yra pagrindas teigti, jog pareiškėjas vengė sumokėti paskirtą baudą. Vadinasi, pareiškėjo atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
23. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų interesai yra priešingi, teismas gali turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atskirasis skundas atmestas, antstolis už atsiliepimą į atskirąjį skundą patyrė 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, dėl to šios išlaidos antstoliui priteistinos iš pareiškėjo (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti antstoliui J. P. iš pareiškėjo A. K. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.