Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje pagal pareiškėjos A. A. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. P., išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl antstolės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Šioje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė A. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0124/03/02974, pradėtą pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutarimą dėl 20 000 Lt (5 792,40 Eur) baudos išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos naudai. Pareiškėja skundu prašė nutraukti vykdymo procesą administracinių teisės pažeidimų byloje, suėjus administracinių baudų išieškojimo senaties terminui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad paskirtos baudos 2 metų priverstinio vykdymo senaties terminas nėra praleistas, nes baudų išieškojimas užsitęsė dėl pareiškėjos vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, t. y. ji nepranešė antstoliui apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nesidomėjo vykdymo eiga, savo neveikimu trukdė operatyviai išieškoti paskirtą baudą ir taip siekė išvengti jos sumokėjimo. Apeliantė su tokiais teismo motyvais nesutiko ir nurodė, jog teismas neanalizavo antstolės veiksmų, todėl padarė neteisingas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais motyvais.Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra vykdomasis dokumentas, turintis įstatymo nustatytą įvykdymo terminą. Antstoliui pateiktuose vykdyti nutarimuose yra nurodyti baudų sumokėjimo terminai. Pagal CPK 661 straipsnio nuostatas, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Iš vykdomosios bylos Nr. 0124/03/02974 duomenų matyti, jog A. A. dalyvavo nagrinėjant administracinę bylą, todėl ji žinojo tiek apie priimtą nutarimą dėl baudos paskyrimo, tiek apie įvykdymo terminus. Baudos sumokėjimo terminas pasibaigė praėjus 10 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 293 straipsnis, redakcija, galiojusi nuo 2003 m. kovo 21 d.). Nesat geranoriškai sumokėtai baudai, nutarimus buvo pateiktas vykdyti antstolei A. P., kuri jį priėmė vykdyti ir 2003 m. liepos 9 d. nutarime nurodytu skolininkės gyvenamosios vietos adresu Mokyklos g. 16, Panemunė, išsiuntė siūlymą sumokėti baudą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 išaiškino, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d. vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pasisakydamas dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 str., reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų terminas, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, tačiau vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 5 str. 4 d., matyti, kad šiuo atveju teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Nors nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje ATPK 308 str. 1 d. redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 str. 1 d. nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau vadovaujantis 2013-11-19 Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatymu Nr. XII - 601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, dėl pareiškėjos priimto nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas yra dveji metai.Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog antstolė 2003 m. liepos 23 d. užklausė VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centrą, bankus apie skolininkės vardu esamą turtą. 2003 m. liepos 29 d. VĮ „Regitra“ pateikė raštą Nr. 565, iš kurio matyti, jog skolininkės vardu registruoto kilnojamojo turto nėra. 2003 m. liepos 31 d. AB „Swedbank“ (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) pateikė duomenis apie skolininkės lėšas. 2003 m. rugpjūčio 6 d., 2007 m. sausio 8 d., 2008 m. gruodžio 15 d., 2009 m. kovo 16 d., 2010 m. balandžio 30 d., 2011 m. kovo 25 d., 2012 m. lapkričio 23 d., 2014 m. liepos 1 d., 2015 m. sausio 1 d., 2016 m. balandžio 1 d. antstolė užklausė SODROS apie skolininkės darbovietes ir nustatė, jog ši niekur nedirba. 2005 m. gegužės 3 d., 2005 m. birželio 14 d., 2010 m. gegužės 26 d., 2011 m. kovo 30 d., 2012 m. spalio 9 d., 2015 m. vasario 20 d. antstolė užklausė bankus apie skolininkės turimas banko sąskaitas. 2005 m. birželio 21 d., 2011 m. kovo 25 d., 2012 m. lapkričio 23 d., 2014 m. rugpjūčio 28 d., 2015 m. vasario 26 d. antstolė užklausė Gyventojų registrą, skolininkės gyvenamoji vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini), Šilutė. Antstolė 2003 m. rugpjūčio 21 d., 2010 m. gegužės 26 d. iš VĮ Registrų centro išrašo nustatė, kad skolininkės vardu registruotas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Šilutės r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2012 m. lapkričio 23 d. VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad skolininkė 2005 m. vasario 28 d. padovanojo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Šilutės r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. A.. Antstolė 2010 m. gegužės 26 d., 2012 m. lapkričio 23 d., 2016 m. balandžio 14 d. iš VĮ „Regitra“ išrašo nustatė, jog skolininkės vardu registruota transporto priemonė – „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1994 m. Šie duomenys patvirtina, kad viso vykdymo metu antstolė ėmėsi aktyvių veiksmų ir periodiškai tikrindavo duomenis apie skolininkės materialinę padėtį, kad galėtų įvykdyti vykdomąjį dokumentų. Kad antstolė buvo aktyvi, patvirtina ir tas faktas, kad antstolė 2016 m. balandžio 14 d. iš VĮ Registrų centro išrašo nustačiusi, kad skolininkei priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Lumpėnų sen., Pagėgių sav.; 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Lumpėnų sen., Pagėgių sav.; 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Lumpėnų sen., Pagėgių sav.; 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav.; 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Panemunė, Pagėgiai; bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Šilutė., ji 2016 m. balandžio 14 d. turto arešto aktu areštavo visą skolininkei priklausantį turtą. Antstolė 2016 m. balandžio 14 d. apskaičiavo vykdymo išlaidas, priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje iš esmės neanalizavo ir nepasisakė dėl konkrečių antstolės atliktų veiksmų periodiškumo, tačiau padarė pagrįstas išvadas, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolės aplaidumo vykdymo laikotarpiu būtų dvejų metų laikotarpis, per kurį nieko neatlikta išieškant baudą.Apeliantė nurodė, kad ji negavo jokių antstolės siunčiamų dokumentų. Nesutiktina su šiuo skundo argumentu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pati pareiškėja nevykdė CPK 644 straipsnyje nurodytos skolininko pareigos, t. y. nepranešė antstoliui apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė periodiškai užklausinėjo Gyventojų registrą, adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), Panemunė, arba (duomenys neskelbtini), Šilutė. Jokių procesinių sprendimų iki turto arešto akto antstolė nepriėmė, todėl jokių kitų dokumentų apeliantė gauti ir negalėjo. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors pareiškėja nurodė, kad ji negavo dokumentų iš antstolės, tačiau pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kas patvirtina, jog ji nevykdo savo kaip skolininkės pareigos ir siekia išvengti baudos sumokėjimo.Kiti skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį keisti ar naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos A. A. atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį.