Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamoji parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji, taip pat ir parodymų patikrinimo vietoje metu davė teisingus parodymus, teisingai nurodė nusikaltimo padarymo ir su tuo susijusias aplinkybes, todėl prašo šiais jos parodymais (t. 17, b. l. 25-31, 36-79, 89-93, 97-111, 119-123, 127-128, 139-142) tikėti ir jais remtis. Labai gailisi nusikaltusi, nukentėjusiųjų dėl šio nusikaltimo pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta.

Apklaustas teismo, nukentėjusysis L. M. parodė, kad santuokoje su J. M. pragyveno apie 18 metų, turi 4 bendrus vaikus. R. J. (E.) buvo jų šeimos draugė, o vėliau, dar gyvendama santuokoje su R. J., tapo jo meiluže. Intymius santykius jie palaikė keletą metų, J. apie tai nieko nežinojo. R. sugebėjo įteigti, kad turėjo sunkią vaikystę, kad nuolat buvo mušama vyro, kad vyras neišlaiko jos ir vaikų, todėl visuomet norėjosi jai padėti. Jis nuolat padėjo R. materialiai, vykdamas dirbti į Norvegiją pasiimdavo ją kartu. Norvegijoje pastebėjo, kad nuolat dingsta jo pinigai didelėmis sumomis, juos galėjo paimti tik R. E.. Taip pat yra davęs R. kelis tūkstančius eurų, dar 5 000 eurų yra paskolinęs. Taip pat R. sakė, kad jai reikalingi pinigai sumokėti už namą, kurį įsigijo išsimokėtinai, jis pažadėjo reikiamą sumą sumokėti, tuo tikslu ketino imti paskolą iš banko. Kaip dabar žino, R. pasakė jam didesnę sumą – 27 ar 28 tūkstančius eurų, kuri neva reikalinga pabaigti atsiskaityti už namą, nors iš tiesų buvo likę mokėti gerokai mažiau. R. taip pat ėmė jį išnaudoti, reikalaudama pirkti prekes jos namo įrengimui, visokiais būdais spaudė gyventi kartu, grasino net nusižudyti, jeigu jis nebus su ja. Iš dalies dėl santykių su R. jis 2020-07-10 nutraukė santuoką su J., kartu su R. planavo gyventi kartu. 2020 m. liepos mėn. būnant Norvegijoje kartu su R., jis suprato, kad padarė klaidą nutraukdamas santuoką, kad R. yra blogo charakterio ir su ja jis nesijaučia gerai, todėl nusprendė grįžti pas buvusią žmoną. Rugpjūčio pradžioje R. grįžo į Lietuvą, o jis dar liko Norvegijoje, tuomet paskambino R. ir pasakė, kad grįžta į savo šeimą, o grįžęs namo apie jų santykius viską papasakos žmonai. R. labai supyko, kurį laiką neatsiliepinėjo į jo skambučius. Jis siūlė, kad jie ir toliau galės likti meilužiais, tačiau R. pasakė, kad ji grąžins jam visus pinigus. R. siuntė jam rentgeno nuotraukas, neva ji yra nuo jo nėščia, tačiau tokie R. veiksmai jo apsisprendimo nepakeitė. Po to jis keletą kartų telefonu bendravo su J., ji pasakė, kad sužinojo apie jo neištikimybę, tačiau jam atleidžia, abu kūrė tolesnio bendro gyvenimo planus. Jis įtarė, kad R. iš pavydo pasakė J. apie jų santykius, tačiau R. prisiekinėjo nieko nesakiusi. 2020-08-10 vakare dar bendravo su J. telefonu, ji sakė, kad šiandien ją bloga nuojauta kamuoja, po to J. atsirado kažkokių reikalų ir vėlų vakarą jų bendravimas nutrūko. Ryte jam paskambino R. ir pasakė, kad kažkas nutiko jo žmonai, o po kurio laiko paskambino iš vaikų teisių ir pranešė apie žmonos mirtį. Mano, kad R. nužudė J. tikrai ne dėl meilės jam, o tik dėl turtinių įsipareigojimų, bijodama, kad jam grįžus į šeimą, ji neteks pragyvenimo šaltinio, kadangi jis nuolat ją išlaikė ir buvo pažadėjęs atsiskaityti už R. išsimokėtinai įsigytą namą. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, teisingai nurodė jam žinomas bylos aplinkybes, todėl prašo šiais parodymais (t. 7, b. l. 136-140, 144-147, 151-154,158-162, 166-168, 172-178) tikėti ir jais remtis.

Nukentėjusioji D. M. parodė, kad jos mama bendravo su R. E.. R. E. dirbdavo užsienyje, ir mamai palikdavo prižiūrėti vaikus. Ji įtarė apie tėčio santykius su R., tačiau nebuvo įsitikinusi, todėl tylėjo. Paskutinį kartą R. E. iš užsienio grįžo 2020-08-06, sekančią dieną R. atėjo pas mamą ir jos gėrė šampaną, po to mama kitas dvi dienas verkė ir su vaikais nesikalbėjo. 2020-08-10 mama į darbą išėjo apie 8 val. Namo grįžo 15 val. Grįžusi sakė, kad vakare turės išvažiuoti tvarkyti dokumentų, tačiau nesakė, kur. Mama iš namų išvažiavo apie 23 val. 45 min. ir daugiau į skambučius neatsiliepė. 2 val. 03 min. per Messenger programėlę parašė R. E., kad rado praleistą mamos skambutį. Apie 3 val. pas juos į namus atėjo R. E.. Pabuvusi apie 10-15 min. R. E. pasakė, kad namuose paliko užkaistą puodą, ir išėjo. Ji grįžo po kokių 15 – 20 min. ir buvo persirengusi kitais rūbais. R. neleido niekam skambinti sakydama, kad reikia palaukti, kad mama atsiras, neleido net tėčiui atrašyti, nors tėtis buvo parašęs „kur mama“. Apie 5 val. R. E. paskambino 112 ir pranešė, kad dingo mama. Po to juos apklausinėjo policija, po apklausos R. sakė, kad mama supjaustyta, tiksliai nurodė, kuriose vietose, sakė, kad tai padarė mafija.

Nukentėjusioji R. Ž. parodė, kad yra J. M. mama. Apie dukters žūtį sužinojo iš anūkės. Apie patį nusikaltimą nieko nežino. J. buvo sakiusi, kad vyras ją paliko, kad jie išsiskyrė, tačiau nieko smulkiau nepasakojo, taip pat neminėjo, kad šeimoje būtų kokių nors problemų. Nei apie savo žentą, nei apie R. E. nieko blogo negali pasakyti, nors juos abu pažinojo.

Liudytojas E. J. parodė, kad 2020-08-11 apie 6 val. atvykęs žvejoti prie tilto per Aitros upelį aptiko moters lavoną ir apie įvykį pranešė Bendruoju pagalbos telefonu. Lavonas gulėjo prie vandens, šalia mėtėsi šlepetės. Matėsi, kad kūnas nuridentas nuo kalno žemyn, nes buvo išgulusi žolė, panašu, kad buvo atvežtas prie tilto ir nuridentas.

Liudytoja S. Ž. parodė, kad J. M. buvo jos sūnaus žmona. L. M. su J. M. buvo nutraukę santuoką, bet dėl kokios priežasties, ji nežino. Paskutinį kartą J. M. ji matė rugpjūčio 10 d. vakare. J. M. buvo atvažiavusi pas ją į namus atsigerti kavos. Kitą dieną ji sužinojo, kad J. M. mirusi. Apie sūnaus romaną su R. nieko nežinojo. R. buvo sūnaus šeimos draugė, buvo geriausios draugės su J., dažnai pas juos lankydavosi. Rytą po nužudymo R. nuolat ateidavo pas J. vaikus, plovė kambarius, drabužius, vaikams liepė visus mamos drabužius išmesti. Iš Norvegijos grįžęs sūnus rūpinosi J. laidotuvėmis.

Liudytoja R. M. parodė, kad J. M. buvo jos kolegė. J. M. 2020-08-10 į darbą atėjo geros nuotaikos. Po 13 val. grįžo į darbą papietavusi, jos nuotaika buvo pasikeitusi. Ji buvo liūdna, akys pilnos ašarų, tačiau nesakė, kas atsitiko, sakėsi dabar nenorinti visko pasakoti, gal vėliau kada papasakos. Namo ji išvažiavo apie 15 val.

Liudytojas J. B. parodė, kad yra pažįstamas su M. šeima. Tą dieną, kai buvo rastas J. kūnas, pavakariais jis su kitais artimaisiais buvo M. namuose, tuo metu iš apklausos policijoje grįžo R. E.. Ji papasakojo, kad policijoje sužinojo, jog J. M. išžagino bei nužudė sektantai, išpjaustė jai ant kūno kažkokius ženklus, taip pat sakė, kad vakare prieš mirtį J. iš jos pasiskolino pinigų. Sekančią dieną R. E. pasakojo, jog policijoje dar sužinojo, kad J. kartu su savo darbdaviais broliais K. priklausė kažkokiai sektai, kad policija jau išsiaiškino, kad J. nužudė būtent sektantai broliai K., turėję polinkį ir prievartauti moteris, taip pat pasakojo, neva policija iš vaizdo kamerų įrašų nustatė, kad J. prieš mirtį degalinėje buvo susitikusi su trimis vyrais. R. E. sugebėjo labai įtaigiai ir įtikinamai paskleisti gandus, neva J. buvo nužudyta sektantų, ir įtikinti tuo daugelį žmonių.

Liudytoja L. I. parodė, kad R. E. yra jos draugė. Po to, kai buvo nužudyta J. M., R. E. jai rašė, kad tai galėjo padaryti K., kurie yra narkomanai ir satanistai ir greičiausiai buvo įtraukę J. į savo sektą, taip pat rašė, jog policija iš vaizdo kamerų įrašų nustatė, kad J. prieš mirtį degalinėje buvo susitikusi su trimis vyrais. Po laidotuvių R. jai rodė iš nepažįstamo asmens jos gautas dvi grasinamo pobūdžio žinutes, kuriose R. buvo grasinama mirtimi dėl jos parodymų J. nužudymo byloje.

Liudytojas R. L. parodė, kad 2020-08-11 apie 10-11 val. (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo rožinės spalvos kreida važiuojamojoje dalyje ant asfalto nupieštas 6-7 svastikas, kurios ten atsirado iš po nakties. Kadangi jau sklido žmonių kalbos apie nužudytą J. M. ir ant jos kūno aptiktas svastikas, apie tai jis pranešė policijai. Atvykęs pareigūnas M. svastikas nufotografavo, vėliau užėjo lietus ir svastikas nuplovė.

Liudytojas policijos pareigūnas V. M. parodė, kad jis nufotografavo (duomenys neskelbtini) gatvėje nupieštas svastikas ir laikmeną su nuotraukomis pateikė ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams, fotografuojant priėjo R. L. ir pasakė, kad svastikos atsirado iš po nakties, po J. M. nužudymo.

Liudytoja R. S. parodė, kad ji pagal įgaliojimą atstovavo užsienyje gyvenančią savo dukterėčią V. M., kuri pardavė R. E. namą. 2020 m. pradžioje V. M. buvo davusi skelbimą, kad pardavinėja namą. V. M. jai pasakojo, kad R. E. guodėsi, kad vyras ją su vaikais išvarė ir namų, todėl nori pirkti namą, tačiau dabar neturi pinigų. R. E. sakė, kad pinigų gaus ir sumokės. V. M. įleido ją gyventi kovo mėnesį, ir R. E. jai pervedė dalį pinigų už namą, 12000 eurų. Iš viso jos buvo sutarusios pastatų ir žemės sklypo kainą 30 000 eurų, likusius 18 000 eurų R. E. turėjo sumokėti iki 2020-08-31, ji įtikinančiai užgarantavo, kad tikrai sumokės. Po R. E. sulaikymo jos su dukterėčia skubiai kreipėsi dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, sutartis buvo anuliuota ir namas joms grąžintas, o jos grąžino R. E. jos sumokėtus 12 000 eurų.

Iš policijos įvykių registracijos žurnalo matyti, kad 2020-08-11 04 val. 57 min. R. E. paskambinusi telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), pranešė apie dingusią J. M. (t. 1, b. l. 27). Iš 2020-11-18 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Protokole užfiksuota, kad R. E. praneša apie J. M. dingimą bei paaiškina dingimo aplinkybes (t. 1, b. l. 30-33).

Iš 2020-08-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti kelyje Mažeikiai-Plungė-Tauragė, ties 96,5 kilometru. Apžiūros metu apžiūrėtas J. M. automobilis Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 4,3 km atstumu nuo automobilio, ties tiltu per Aitros upę, apžiūrėtas J. M. lavonas. Iš apžiūros protokolo ir priedų matyti, kad lavonas dalinai apnuogintas ir ant kūno išbraižyti simboliai, panašūs į svastiką (t. 1 b. l. 35-59).

Aukščiau aptarti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patikimai patvirtina, kad kaltinamoji R. E. kaltinime nurodytu laiku ir būdu tyčia nužudė J. M.. Kaltinamoji nuo pat pirmosios apklausos įtariamąja momento savo kaltę pripažino, ir šios bei visų vėlesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius bei išsamius parodymus apie tai, kaip ji suplanavo J. M. nužudymą ir šį savo sumanymą realizavo, o po nusikaltimo padarymo slėpė nusikaltimo pėdsakus, savo parodymus patvirtindama ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Kaltinamosios R. E. parodymus visiškai patvirtina ir kiti byloje surinkti objektyvūs įrodymai: teismo medicinos specialisto išvados dėl J. M. mirties priežasties ir jai padarytų sužalojimų, taip pat dėl J. M. R. E. padarytų sužalojimų, nusikaltimo darymo metu nukentėjusiajai bandant išsivaduoti nuo smaugimo, R. E. gyvenamojoje vietoje rasti apdegę nužudytajai priklausantys daiktai, kuriuos kaltinamoji nurodė sudeginusi krosnyje, o nuodėgulius išmetusi į šiukšlių konteinerį, vaizdo kamera (duomenys neskelbtini) užfiksuotas J. M. automobilio bei R. E. judėjimas betarpiškai prieš ir po nusikaltimo, kratos metu R. E. namuose rastas telefonas ir SIM kortelės, kurių pagalba R. E. siuntė į savo naudojamą MRT grasinančio pobūdžio žinutes, tokiu būdu tyrimo pradžioje mėgindama suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir nukreipti nuo savęs įtarimus. Tuo būdu teismui nekyla abejonių, kad J. M. galėjo būti nužudyta kitų asmenų, kitu laiku ar aplinkybėmis. R. E. kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamoji privalo atsakyti.

Akivaizdu, jog smaugdama J. M. iš anksto tam pasiruošta smaugvirve tol, kol ši neberodė gyvybės žymių, kaltinamoji R. E. neabejotinai suprato, jog tokiais veiksmais atims nukentėjusiajai gyvybę, to siekė ir norėjo. Savo išankstinį tikslą nužudyti J. M. duodama parodymus patvirtino ir pati kaltinamoji. Kaltinamosios siekį atimti gyvybę nukentėjusiajai patvirtina ir tolesni kaltinamosios veiksmai – nukentėjusios kūno nuvežimas ir palikimas nuošalioje vietoje, lavono išniekinimas iš anksto tam pasiruoštu skardos gabalėliu. Todėl nekyla abejonių, jog kaltinamoji nužudė J. M., veikdama tiesiogine išankstine apibrėžta tyčia.

Teismų praktikoje nužudy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 9 punk­tą (dėl sa­va­nau­diš­kų pa­ska­tų), kai nu­žu­do­ma sie­kiant tu­rė­ti iš to ko­kią nors tur­ti­nę nau­dą. Pagal šį punktą veika kvalifikuojama, kai tokias paskatas kaltininkas turėjo iki nužudymo pradžios arba jos kilo kėsinimosi į gyvybę metu. Nors kaltinamoji tvirtina, kad nužudė J. M. ne siekdama kokios nors materialinės naudos, o tik iš meilės L. M., norėdama su juo kurti šeimą ir kartu gyventi, ši kaltinamosios versija yra paneigta byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis L. M. parodė, kad jam palaikant intymius santykius su R. E., pastaroji jį nuolatos materialiai išnaudojo, skųsdavosi pinigų trūkumu. Gailėdamasis R. E., jis nuolat rėmė ją materialiai, taip pat jos prašymu buvo paskolinęs 5000 eurų. Kuomet R. išsimokėtinai įsigijo namą, sakė, kad jai reikalingi pinigai iki 2020-08-31 galutinai atsiskaityti už namą, jis pažadėjo reikiamą sumą sumokėti ir tuo tikslu ketino imti paskolą iš banko, nes tuo metu dar siejo savo bendrą gyvenimą su R.. R. taip pat ėmė jį išnaudoti, reikalaudama pirkti prekes jos namo įrengimui. Būnant su R. N., pastebėjo, kad dingsta jo pasidėtos didelės sumos pinigų, šiuos pinigus galėjo pasisavinti tik kartu su juo buvusi R.. Yra įsitikinęs, kad jis buvo reikalingas R. tik dėl teikiamos materialinės naudos, ir J. M. ji nužudė būtent dėl turtinių motyvų, kadangi nusprendęs grįžti pas J., jis būtų pareikalavęs R. grąžinti skolas ir nebebūtų turėjęs jokio tikslo mokėti didelę pinigų sumą už R. namą. R. E. sąskaitų apžiūros protokole taip pat užfiksuoti L. M. daryti piniginių lėšų pervedimai R. E.. Liudytoja R. S. patvirtino, kad 2020 metų liepos 7 d. sudarant namų valdos pirkimo – pardavimo sutartį, R. E. įtikinamai ir kategoriškai patvirtino, kad iki 2020-08-31 tikrai turės ir sumokės likusią nesumokėtą pinigų sumą už įsigyjamą turtą 20000 eurų, tačiau tesumokėjo tik 2000 eurų (viso 12 000 iš sutartų 30 000). Iš 2020-06-11 daiktų apžiūros protokolo (t. 20, b. l. 87-89) taip pat matyti, kad R. E. darbinių pajamų Lietuvoje 2019-2020 metais gavo 2459 eurus, o iš R. J. po santuokos nutraukimo gautus pinigus išleido dar 2020 m. balandžio mėn.

Akivaizdu, kad R. E. neturėjo jokių realių galimybių ir legalių pajamų pati įvykdyti turtinius įsipareigojimus pagal 2020 metų liepos 7 d. namų valdos pirkimo – pardavimo sutartį ir iki 2020-08-31 sumokėti likusius 18 000 eurų, vienintelė galimybė sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti buvo L. M. teikiama materialinė parama ir žodinis įsipareigojimas iki nurodyto termino sumokėti reikalingą pinigų sumą, tam tikslui prireikus netgi paimant banko paskolą. L. M. nutraukus santuoką su J. M., ketinant toliau gyventi su R. E. ir žadant įvykdyti jos sutartinius turtinius įsipareigojimus, šie planai R. E. atrodė pakankamai realūs, tačiau situacija kardinaliai pasikeitė, L. M. 2020-08-06 pranešus, kad jis nusprendė grįžti į savo buvusią šeimą. R. E. net ir naudojant šantažą (grasinant L. M., jog praneš J. apie jų intymius santykius, ir melagingai teigiant, neva ji yra nėščia nuo L. M.) nepavykus pakeisti L. M. apsisprendimo, kaltinamoji neabejotinai suprato, kad nebeketindamas su ja gyventi, L. M. nebesumokės likusios 18 000 eurų sumos už namą ir galimai pareikalaus grąžinti skolas, todėl ji iki 2020-08-31 niekaip neįstengs atsiskaityti už namą. Iš to neabejotinai seka, kad pagrindinis tikslas, kurio siekė R. E., nužudydama J. M., buvo siekis susigrąžinti L. M. kaip pagrindinį jos pajamų šaltinį, kad pastarasis, praradęs vienintelę, be R. E., jam artimą moterį, nebeturėtų kitos išeities, kaip sieti savo tolesnį gyvenimą su kaltinamąja, įvykdyti savo pažadą atsiskaityti už R. E. įsigytą namą ir toliau teikti jai materialinę paramą. Kaltinamosios aiškinimas, neva ji sutartyje nustatytu terminu ketino atsiskaityti už įsigyjamą namų valdą, atidalinusi ir pardavusi dalį kartu su namų valda įsigyjamo žemės sklypo, neišlaiko elementarios loginės kritikos, nes namų valdos pirkimo – pardavimo sutarties 4.5 punkte numatyta nuostata, kad pirkėjas neturi teisės disponuoti įgyjamu turtu be raštiško pardavėjo sutikimo iki visiškai atsiskaitys pagal šią sutartį, o liudytoja R. S. patvirtino, jog jokių derybų su R. E. dėl leidimo parduoti dalį įsigyjamo sklypo nevyko, R. E. jai garantavo, kad sutartyje nustatytu terminu turės pakankamai pinigų ir laiku atsiskaitys pagal sutartį. Remiantis išdėstytu, kaltinamosios veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. kaip nužudymas dėl savanaudiškų paskatų.

Kaltinamajame akte kaltinamosios veika buvo kvalifikuota ir pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. kaip tyčinis nužudymas itin žiauriai nurodant, kad dėl ilgai (apie 10 min.) trukusio smaugimo J. M. jautė didelį fizinį skausmą bei išgyveno dvasines kančias. Kolegijos nuomone, šis kaltinamajai inkriminuotas tyčinį nužudymą kvalifikuojantis požymis teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Nu­žu­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 str. 2 d. 6 p. (kan­ki­nant ar ki­taip itin žiau­riai), kai kal­ti­nin­ko vei­ka dėl gy­vy­bės at­ėmi­mo bū­do ar ki­tų ap­lin­ky­bių pa­si­reiš­kia ypa­tin­gu žiau­ru­mu. Kan­ki­ni­mas (juo R. E. ir nebuvo kaltinama) – tai tam tik­rą lai­ką trun­kan­tys veiks­mai, su­ke­lian­tys di­de­les fi­zi­nes, dva­si­nes kan­čias nu­ken­tė­ju­sia­jam tie­sio­gi­niu po­vei­kiu į jo kū­ną ar­ba su­da­ran­tys są­ly­gas kil­ti to­kioms kan­čioms (dėl skaus­mo, al­kio, troš­ku­lio, šal­čio, karš­čio, ver­čiant at­lik­ti nu­ken­tė­ju­sį­jį že­mi­nan­čius veiks­mus ir pan.). Nu­žu­dy­mas ki­taip itin žiau­riai yra ta­da, kai gy­vy­bė at­ima­ma itin skaus­min­gu bū­du (pvz., nuo­di­jant skaus­min­gai vei­kian­čiais nuo­dais, de­gi­nant, už­ka­sant, nu­me­tant iš di­de­lio aukš­čio ir pan.) ar­ba pa­da­rant nu­ken­tė­ju­sia­jam daug kū­no su­ža­lo­ji­mų. Šiuo at­ve­ju ne­tu­ri reikš­mės, kiek lai­ko nu­ken­tė­ju­sy­sis po pa­nau­do­to smur­to iki mir­ties jau­tė kū­no su­ža­lo­ji­mų su­kel­tą skaus­mą. Nu­žu­dy­mas itin žiau­riai ga­li bū­ti pri­pa­žin­tas ir ta­da, kai prieš at­imant gy­vy­bę ar jos at­ėmi­mo me­tu iš nu­ken­tė­ju­sio­jo bu­vo ty­čio­ja­ma­si (jis ver­čia­mas pats sa­ve ža­lo­ti ir pan.), ar­ba kai kal­ti­nin­kas ty­čia truk­do su­teik­ti pa­gal­bą jo su­ža­lo­tam nu­ken­tė­ju­sia­jam, ar­ba kai nu­žu­do­ma su­ar­dant žmo­gaus kū­no ana­to­mi­nį vien­ti­su­mą (pvz., nu­ker­ta­ma gal­va ir pan.), ar­ba kai nu­ken­tė­ju­sy­sis nu­žu­do­mas jo ar­ti­mų­jų aki­vaiz­do­je, taip su­ke­liant jiems di­de­les dva­si­nes kan­čias. Nu­žu­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal šį punk­tą, jei kal­ti­nin­kas su­vo­kė itin žiau­rų gy­vy­bės at­ėmi­mo ypa­tu­mą.

Kaip matyti iš kaltinimo konstrukcijos, vienintelis smurtinis veiksmas, kurio atlikimu J. M. nužudymo metu buvo kaltinama R. E., yra J. M. smaugimas iš anksto paruošta smaugimo virve, uždėjus ją J. M. ant kaklo. Nors kaltinime teigiama, kad kaltinamoji smaugė J. M. apie 10 min., ir šis veiksmas traktuojamas kaip „ilgai trukęs smaugimas“, tačiau teismo medicinos specialisto išvadoje nurodoma, kad nuo smaugimo pradžios iki J. M. mirties galėjo praeiti apie 5-10 min. laiko. Jokių kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti kaltinimo teiginį, kad J. M. juto didelį fizinį skausmą bei išgyveno dvasines kančias būtent 10 min. trukmės smaugimo laikotarpį ir paneigti visiškai realią teismo medicinos ekspertų nustatytą galimybę, jog J. M. galėjo mirti ir po 5 min. nuo smaugimo pradžios, byloje nesurinkta. Nepaneigta ir tai, kad smaugimo metu uždarius kvėpavimo angas ir spaudžiant kaklą, J. M. galėjo prarasti sąmonę ir dėl šios priežasties nebejausti nei fizinio skausmo, nei dvasinių kančių dar kurį laiką prieš mirtį, taigi visiškai realu, kad J. M. priešmirtinės kančios truko netgi trumpesnį nei 5 min. laikotarpį. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados ir kaltinamosios parodymų, poveikis smaugimo virve, kuriuo buvo atimta gyvybė nukentėjusiajai, buvo vienkartinis. Po šio vienkartinio poveikio nukentėjusioji per keletą minučių įvykio vietoje mirė, nenustatyta, kad šis sužalojimas atitiktų kriterijus, kuriais remiantis, net ir vienkartinis žalojantis poveikis teismų praktikoje gali būti pripažįstamas itin žiauriu gyvybės atėmimu (pvz., galvos nukirtimas, nukentėjusiojo numetimas iš didelio aukščio, jo padegimas apliejus degiu skysčiu ir pan.). Nustačius, jog nukentėjusiosios gyvybė buvo atimta vienkartinio, tegu ir kelias minutes trukusio poveikio pasekoje, nėra pakankamo pagrindo kaltininkės panaudotą nužudymo būdą pripažinti itin žiauriu. Įvykio aplinkybės nepatvirtina kaltininkės veiksmų, kuriais buvo atimta gyvybė, ypatingo žiaurumo, kurį ji aiškiai suvoktų ar to norėtų. Nužudymo bylų nagrinėjimo praktika taipogi patvirtina, kad paprastai prokuratūra iš esmės analogiškų ar netgi sąlyginai žiauresnių nužudymų atvejais perduoda bylas teismui, neinkriminuodama itin žiauraus nužudymo kvalifikuojančio požymio.

Pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-557/2012 V. A. buvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. už tai, kad užpuolė D. J. ir du kartus dūrė jai peiliu, padarydamas kairės rankos alkūnės sąnario ir dilbio žaizdas, rankomis užspaudęs burną pargriovė nukentėjusiąją, tiksliai nenustatytu būdu (suduodamas smūgius bukais daiktais ar trankydamas į kietą paviršių) daužė nukentėjusiajai galvą, rankomis spaudė bei laikė jos rankas ir kojas, padarydamas daugybines poodines kraujosruvas galvos skliauto kairės pusės minkštuose audiniuose smilkinio, viršugalvio ir pakaušio srityse, paviršinį odos nubrozdinimą kairės akiduobės išoriniame krašte, smulkius gleivinės nubrozdinimus ir nedideles kraujosruvas lupų vidiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas klubuose, abiejų kelių sąnarių priekiniuose paviršiuose, dešinio riešo sąnario ir abiejų plaštakų srityse, po to nenustatytu pusminkščiu 5-7 mm pločio izoliuoto laido (kabelio) tipo objektu, kurį kelis kartus apsuko nukentėjusiajai apie kaklą, ją smaugdamas, ko pasekoje dėl sukeltos mechaninės stranguliacinės asfiksijos nukentėjusioji per kelias minutes nusikaltimo vietoje mirė. Tarp teismų praktikos pavyzdžių, kuomet netgi sąlyginai žiauresnių nužudymų atvejais kaltininkui nebuvo inkriminuojamas itin žiauraus nužudymo kvalifikuojantis požymis arba teisminio nagrinėjimo metu jis nepasitvirtindavo, galima paminėti ir Klaipėdos apygardos teismo baudžiamąsias bylas Nr. 1-130-557/2010, 1-82-557/2012, 1-61-557/2013, 1-133-557/2016 ir pan. Remiantis išdėstytu, kaltinamajai inkriminuotas BK 129 str. 2 d. 6 p. numatytas nužudymą kvalifikuojantis požymis pripažįstamas nepasitvirtinusiu ir iš kaltinimo šalinamas.

Kaltinamosios R. E. veiksmai, po nužudymo apnuoginant nužudytosios J. M. kūną ir iš anksto tam tikslui paruošta skarda išpjaustant ant J. M. pilvo, kaktos, dešinio juosmens-sėdmens, kairio sėdmens ženklus, primenančius nacistines svastikas, kvalifikuojami pagal BK 311 str. 1 d. kaip mirusiojo palaikų išniekinimas. Nors aukščiau nurodytu būdu bjaurodama nužudytosios kūną, kaltinamoji visų pirma siekė apsunkinti J. M. nužudymo aplinkybių tyrimą sudarant įspūdį, kad J. M. nužudė sektantai, ji neabejotinai suvokė, jog apnuogindama nužudytosios kūną ir išpjaustydama ant jo nacistines svastikas primenančius simbolius, ji amoraliai, žeminančiai ir ciniškai elgiasi su nužudytosios palaikais, iš jų tyčiojasi, ir norėjo taip veikti bei siekė atitinkamų pasekmių.

Remiantis išdėstytu, R. E. veika šiame epizode kvalifikuojama kaip BK 129 str. 2 d. 9 p. ir BK 311 str. 1 d. numatytų nusikaltimų sutaptis.

2. Pasikėsinimas nužudyti R. J.

Kaltinamoji R. E., nuo (duomenys neskelbtini), gyvendama santuokoje su R. J., tačiau nuo 2016 metų slapta palaikydama intymius santykius su L. M. bei siedama su juo tolimesnį gyvenimą, 2019 metų pradžioje nusprendė nutraukti santuoką su R. J.. Siekdama, kad nutraukus santuoką su R. J., santuokoje įgytas didelės vertės turtas nebūtų padalintas tarp buvusių sutuoktinių, t. y. dėl savanaudiškų paskatų, R. E. nusprendė nužudyti savo sutuoktinį, t. y. šeimos narį R. J.. Tuo tikslu R. E. jos vairuojamu automobiliu FORD GALAXY, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 14 d. apie 01 val. nusivežė jos nusikalstamų kėslų neįtariantį R. J. į miško keliuką, esantį (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 7-tame kilometre, dešinėje pusėje, 120 metrų nuo šio kelio, kur, R. J. stovint prie minėto automobilio, turėdama tikslą nužudyti, smogė akmeniu R. J. į viršugalvį ir padarė trišakę muštinę žaizdą viršugalvio dešinėje. Dėl suduoto smūgio R. J. praradus orientaciją ir nugriuvus ant žemės, kaltinamoji R. E. apipylė R. J. nenustatytos kilmės degiu skysčiu ir uždegė, tuo pačiu padegdama ir automobilį FORD GALAXY, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris visiškai sudegė. Dėl ugnies poveikio R. J. buvo padaryti galvos-veido, kaklo, nugaros dešinės pusės, dešinio peties sąnario, dešinės rankos žasto-alkūnės sąnario-dilbio ir abiejų plaštakų terminiai II A – II B? nudegimai, apimantys 19 % kūno paviršiaus ploto, ko pasekoje, užgijus nudegiminėms žaizdoms, R. J. dešinėje rankoje, abiejose plaštakose susidarė randai, kurie savaime arba taikant kosmetines priemones išnykti negali, dėl gilių ir didelį kūno plotą apimančių nudegimų R. J. patyrė didelį fizinį skausmą bei išgyveno dvasines kančias. R. J. dėl didelio skausmo atgavus nuovoką, voliojantis ant žemės bei rankomis plėšiant nuo savęs degančius drabužius sugebėjus užgesinti degantį savo kūną, kaltinamoji R. E., tęsdama nusikalstamą veiką ir siekdama nužudyti R. J., užsimojo akmeniu/betono luitu smogti ant žemės gulinčiam R. J. į galvą, tačiau R. J. pabėgo ir jam buvo suteikta pagalba. Tokiu būdu kaltinamoji R. E. dėl savanaudiškų paskatų tyčia pasikėsino itin žiauriai nužudyti savo šeimos narį R. J., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, kadangi R. J. pavyko aktyviais veiksmais užsigesinti degantį savo kūną ir pabėgti iš nusikaltimo vietos nuo tolesnio R. E. smurtavimo, po ko R. J. buvo suteikta savalaikė kvalifikuota medicininė pagalba.

Apklausta teismo, kaltinamoji R. E. kalta neprisipažino ir parodė, kad neturėjo jokio tikslo ir neketino nužudyti savo sutuoktinio R. J.. Tuomet skyrybų byla su vyru dar nebuvo pradėta. Nors ji jau palaikė intymius santykius su L. M., tačiau jie susitikinėdavo pakankamai retai ir bendro gyvenimo su L. dar neplanavo. J. grįžo iš darbo Vokietijoje, parą pamiegojo, po to abu važiavo į Lenkiją pažiūrėti statybinių medžiagų. Grįžo po pietų, tada J. pasakė, kad nori su savo draugu K. S. išgerti. Jie nuvažiavo į Šilalę, ten J. pasiliko pas K., o ji nuvažiavo pasiimti pyragą dukters gimtadieniui. Po to grįžusi namo ruošė vaišes dukros gimtadieniui. Vakare prie 21 val. J. jai paskambino ir pasakė, kad jau gali jį parsivežti. Ji parvežė vyrą namo, pasakė, kad apie 24 val. yra susitarusi parsivežti iš gimtadienio vaikus. Jis paprašė be jo nevažiuoti, pasakė, kad važiuos kartu, tada pavalgė ir nuėjo miegoti, paprašęs pažadinti. Prieš važiuojant ji pažadino vyrą ir abu išvažiavo iš namų. Pakeliui vyras paprašė užsukti į miško keliuką ir lytiškai pasantykiauti. Jie pasuko į J. nurodytą miško keliuką, ten ant priekinės keleivio sėdynės atliko lytinį aktą. Paskui vyras nuėjo į vairuotojo pusę pasiimti parūkyti cigarečių. Degė žiebtuvėlį, tada staigiai plykstelėjo liepsna, pradėjo degti vyrui apykaklė. Ji plėšė nuo jo drabužius, du kartus abu apvirto, bet pavyko drabužius nuplėšti. Paskui jis atsisėdo ant žolyno, o ji išbėgo į kelią, sustabdė pravažiuojantį automobilį ir paprašė, kad iškviestų pagalbą. Laukė, paskui paprašė to automobilio vairuotojo, kad leistų vyrą atsisėsti į automobilį. Pirmieji atvyko gaisrininkai, o pagalba atvyko vėliau. Akmeniu vyrui į galvą nesmogė. Neigia apipylusi vyrą degiu skysčiu ir uždegusi. Nežino, nuo ko įvyko užsidegimas, automobilio salone buvo dvi 5 litrų talpos benzino, gal buvo jas blogai padėjusi ir benzinas galimai išbėgo, nes jautėsi benzino kvapas. Nežino, iš kur galvoje J. atsirado sužalojimas. Kai užsidegė, J. buvo pasilenkęs mašinoje į vidų, o kojos stovėjo lauke. Užsidegė, kai jis pasilenkė automobilio viduje. Kai užsidegė, ji bėgo į jo pusę ir tempė jį už nugaros iš mašinos. Kai kur jos rankų paviršiuje buvo pūslės nuo patirtų nudegimų. Ji negriebė už degančių vietų, stengėsi griebti už kitų vietų. K. J. ligoninėje gulėjo, nežino ar žinutėmis susirašinėjo, dėl rašytų žinučių aiškintis ji nebandė. Su akmeniu į kelią nėjo, akmens prie mašinos neatsinešė, į kelią ėjo kviestis pagalbos. K. J. apklausė ligoninėje, tai ji buvo už durų, tik paskui pakvietė pasirašyti, nes buvo jo rankos apibintuotos. Ką kalbėjo J., ji negirdėjo, tik pasirašė už jį protokolą.

Kaltinamoji parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji dėl šio įvykio davė teisingus parodymus, todėl prašo šiais jos parodymais (t. 17, b. l. 119-123, 139-142) tikėti ir jais remtis. Šių apklausų metu R. E., be kita ko, parodė, kad santuoką su R. J. nutraukė (duomenys neskelbtini), santuokoje susilaukė 3 vaikų, J. dažnai girtaudavo, o girtas tapdavo agresyvus, pavyduliaudavo, vartodavo prieš ją fizinį smurtą. Namuose jie turėjo dvi benzinines žoliapjoves, vyras dar būdamas Vokietijoje prašė jos nupirkti benzino žoliapjovėms, sakė, kad norės jas išbandyti. Kadangi buvo pamiršusi anksčiau nupirkti benzino, tai nupirko jo kažkurioje Šilalės degalinėje prieš parsiveždama vyrą iš jo draugo K. S.. Nepastebėjo, kad iš bakelių bėgtų benzinas, benzino kvapo neužuodė. Kuomet vyras užsidegė, jo ranka užkliuvo už saugos diržo ir jis negalėjo išlipti iš automobilio, tada ji pribėgusi vyrą ištempė už kojų iš automobilio. Begesinant ji užsigavo dešinę ranką, vėliau jai nustatė kaulo lūžį. Ji slaugė vyrą ligoninėje, tačiau dar būnant ligoninėje jie aptarė, kad dėl ankstesnio vyro gyvenimo būdo ji kreipsis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Įvykio metu J. vilkėjo kelnes ir marškinius, striukės neturėjo, taip pat neturėjo su savimi ir vyriško rankinuko, kurį nešiodavo ant juosmens diržo. J. pamestos piniginės gaisravietėje nematė.

Apklaustas teismo, nukentėjusysis R. J. parodė, kad 2019 m. balandžio 14 d. įvyko gaisras, kuriame jis nukentėjo. Prieš gaisrą buvo nuvykęs į Lenkiją apsipirkti, sugrįžus viską išsikrovė iš mašinos. Buvo dukros gimtadienis, visus nealkoholinius gėrimus ir vaisius nuvežė į pirtelę. Vakare buvo nusprendęs susitikti su senai matytu draugu K. S.. Nuvyko pas jį kartu su tuometine savo žmona R. E.. Ji atsigėrė kavos, o jis su draugu toliau šnekučiavosi ir gėrė degtinę. R. sugalvojo, kad važiuoja namo, ir pasakė, kad jis jai paskambintų, kada reikės parvežti. Baigus gerti 0,7 litro talpos degtinės butelį, jis paskambino R., kad atvažiuotų jo parvežti. Ji atvažiavo ir iš Šilalės abu vyko į (duomenys neskelbtini). Jis buvo pervargęs ir iš to nuovargio automobilyje užsnūdo. Pabudęs pamatė, kad yra miške, išlipo ir pro mašinos priekį praėjo į vairuotojo pusę cigarečių. R. niekur nematė, mašina buvo su įjungtom šviesom. Jis atėjo į vairuotojo pusę, nes abejos durys buvo atdaros, lenkėsi į mašiną paimti cigarečių ir nuo to laiko jam trūko atmintis, daugiau nieko nepamena. Atsipeikėjęs pajuto, kad guli ant žemės, raitosi, pirštai riečiasi, jau yra apdegęs. Pakėlęs akis į viršų, priešais pamatė R., į galvą iš karto atėjo mintis, kad R. jį pribaigs su tuo akmeniu. Jis pašoko ir bėgo per mišką, bėgdamas pribėgo kelią ir susmuko, po to atsipeikėjo ligoninės reanimacijos skyriuje.

Su R. E. susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Kai įvyko tas gaisras, skyrybų procesas pradėtas dar nebuvo. Nuo 2016 m. jam kildavo įtarimų, kad R. ir L. M. yra meilužiai, buvo matęs jos telefone L. M. siųstą žinutę. Nuo 2018 m. pasidarė pastebimas dar didesnis R. godumas, ji vis reikalaudavo parsiųsti pinigų. Po įvykio ligoninėje jį apklausinėjo, o prieš tai R. jį guodė, glostė pečius ir viską jam pasakojo, kaip neva viskas vyko ir ką reikia sakyti tyrėjui. Jis dar paklausė, o kam tas akmuo buvo ir ji pareiškė, kad norėjo eiti išdaužti automobilio langą ir pasiimti telefoną. Jis labai ją mylėjo ir patikėjo viskuo, o ji sakė, kad jis buvo šoke ir gali pradėti kalbėti nesąmones. Ką ji jam supasakojo, tą jis viską pagal jos žodžius papasakojo tyrėjui.

Nežino, koks buvo tikslas važiuoti į mišką, į kitą pusę, pasimylėti jie galėjo ir namuose. Išgėrus lytiniai santykiai jam apskritai nepavyksta. Jis nesiūlė nei važiuoti į mišką, nei pasimylėti. Pamena, kad įsisėdo į mašiną, ji vairavo, o jis užsnūdo, pabudo jau miške. Mašina stovėjo miško keliuke, variklis dirbo, šviesos įjungtos, R. nematė. Išlipęs iš mašinos apsižvalgė, apėjo aplink iki vairuotojo pusės, pasilenkė į mašiną pasiimti cigarečių ir nuo to momento prarado atmintį, atsipeikėjo gulėdamas ant žemės, raitydamasis ir apdegęs. Kaip kilo gaisras, nepamena. Pamena, kad guli ant žemės, raitosi ir tik pakėlęs galvą pamatė liepsną ir pirmą kartą priešais pamatė E.. Drabužių ant kūno iki pusės jau neturėjo. Kaip nusivilko drabužius, nepamena. Buvo apsirengęs mėlynais džinsais, šiltais marškiniais. Liepsna jau buvo mašiną apėmusi, matėsi tik kontūrai. Jam atsirado kažkokios jėgos, pakilo ir pasileido bėgti per mišką. Ligoninėje išgulėjo iki gegužės, paskui dar gulėjo Kaune ir grįžus gydėsi namuose. Nukentėjo veidas, abi rankos, alkūnė, petys, nugara, ausis, praskelta galva, nusvilę plaukai. Mano, kad pasilenkus į mašiną, gavo per galvą su kažkokiu tai daiktu ar akmeniu ir prarado sąmonę, tuo metu jį galėjo apipilti ir uždegti. Mano, kad R. planai buvo atsikratyti jo, kad galėtų gyventi su savo meilužiu ir visas turtas liktų jai. Kuro talpų bagažinėje nei salone iki važiuojant pas K. S. nebuvo, nes viską buvo iškraustęs iš mašinos. Jokio kuro kvapo nesijautė. E. jį ligoninėje slaugė, žiūrėjo, buvo pareiškusi, kad jis ją kaltina. E. jam paaiškino, kad buvo nupirkusi benzino žoliapjovei ir nuo benzino garų užsidegė mašina, kad jis norėjo prisidegti cigaretę ir užsidegė mašina.

1989 m. buvo turėjęs traumą, ištiktas komos, buvo galvos smegenų sutrenkimas, gydėsi ir buvo pasakyta, kad atmintį gali prarasti pavartojant alkoholį, kad tas sukrėtimas liks visam laikui. Visi automobilio saugos diržai buvo tvarkingi, nes buvo praeita techninė apžiūra. Jokios kalbos apie žolės pjovimą ir benzino pirkimą nebuvo. Nemano, kad tada reikėjo pjauti žolę. Turėjo „Samsung“ markės telefoną ir visas žinutes pateikė policijai, pateikė ir nuotraukas. Akmenį pamatė E. rankose, kuomet atsipeikėjo gulėdamas ir apdegęs. Ligoninėje parašė jai apie tai žinutę. E. aiškino, neva jai reikėjo išdaužti mašinos stiklą, nors mašinos durys buvo atdaros. Skyrybas inicijavo R., ji sakė, kad jis neištikimas, kad turi įrašus, jog guli su kitomis moterimis. Prašė pateikti, bet nepateikė ir pasakė, kad dėl to ir skiriasi, o jis norėjo taikytis ir toliau gyventi. Namuose apsižodžiavimų buvo, o fizinio smurto niekuomet nebuvo. Jis nežinojo, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nutarimo negavo. Piniginėje buvo teisės ir kiti dokumentai. Piniginėje rado tik vokišką banko kortelę, sveikatos draudimą. Mano, kad kol buvo praradęs sąmonę, galėjo ištraukti ir pažiūrėti, ir galėjo sudeginti. Po santuokos nutraukimo vaikai gyveno tame name, o po to išsikraustė su mama gyventi į (duomenys neskelbtini). Vaikai buvo nuteikinėjami nebendrauti su tėvu, kad dėl visko kaltas tėvas. Šiuo metu nepilnametis vaikas yra su juo. Benzino kvapo mašinoje nesijautė. Apklausų metų E. dalyvavo ir viską girdėjo, ką jis aiškina. Jis viską pasakojo, ką ji jam nupasakojo. Yra visiškai įsitikinęs, kad E. norėjo jį nužudyti.

Nukentėjusysis parodė, kad eilę kartų apklausiamas šios baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir parodymų patikrinimo vietoje metu davė teisingus parodymus, teisingai nurodė įvykio ir su tuo susijusias aplinkybes, todėl prašo šiais jo parodymais (t. 13, b. l. 130-134, 139-149, 153-155, 159-161, 165-166, 170-173, 184-188; t. 14, b. l. 1-18) remtis.???

Liudytoja B. J. parodė, kad yra nukentėjusiojo brolio T. J. žmona. Santykiai su R. ir E. buvo normalūs. Jos vyras gaisrininkas ir jis tą naktį budėjo. Į gaisrą jis nevažiavo ir ryte grįžęs pasakė, kad buvo gaisras, kad degė mašina ir ten buvo jo brolis. Po kelių dienų buvo nuvykusi su R. į ligoninę aplankyti R.. Kaip tik tą dieną atidavė jo maišą su visais jo rūbais, kuriais vilkėjo to gaisro metu. R. ranka buvo sužalota, o R. gulėjo lovoje. Ji atidarė tą maišą ir iš karto pajuto, kad jokio gaisro kvapo, degėsio kvapo nėra, ji kaip gaisrininko žmona tą kvapą žino puikiai, jautėsi spirito, alkoholio kvapas. Maišas buvo iš įvykio vietos. R. per daug nešnekėjo, buvo nešneki. Kalbėjo apie kvapą ir su R., bet jis nieko nesakė, tylėjo galvą nuleidęs. Tik vėliau jis pradėjo šnekėti, kad kažkas buvo, bet taip iki galo visos teisybės nesužinojo. Jie pateikė versiją, kad važiavo į mišką pabūti kartu dviese. R. galvoje buvo žaizda, ji klausinėjo, kodėl pakaušyje sutrenkta galva, kodėl ten siūta. Jis sakė, kad susitrenkė į akmenį ir dėl žaizdos nieko neaiškino. E. aiškino, kad padėjo R. gesinti ir gesindama kažkur susitrenkė. Kaip sugebėjo nenudegti, ji nepaaiškino. Trauma buvo riešo. Ant E. kūno jokių nudegimų nesimatė. R. yra turėjęs didelę traumą, bet nieko dėl atminties nepastebėjo. Kai prasidėjo tyrimas, tai jis užsiminė apie akmenį, tik iki galo neišvystė šito. R. E. pasitikėjo ir ją labai mylėjo. Tik vėliau paaiškėjo, kad norėta pasisavinti turtą.

Liudytoja D. S. parodė, kad su E. ir J. buvo šeimos draugai. R. svečiavosi pas juos, bet ji tuo momentu buvo darbe. Kai grįžo iš darbo, jų jau nebuvo. Po kelių dienų viską sužinojo iš E. pasakojimo. Ji sakė, kad R. yra Kaune, ligoninėje. Jos pačios ranka ties riešu buvo ištinusi. Sakė, kad R. degė cigaretę ir užsiliepsnojo mašina. Ji pasakojo, kad su vyru buvo nusipirkę benzino žoliapjovei, benzinas buvo automobilio salone, vyrui degantis cigaretę, užsiliepsnojo benzino garai, automobilis užsidegė ir apdegė jos vyras. Jai tai pasirodė įtartina, klausė R., ar ji jautė mašinoje benzino kvapą, bet ši nutylėjo, neatsakė. J. grįžus iš ligoninės, klausinėjo apie įvykį ir jo, bet jis sakė, kad nieko nepamena, apie gaisrą jam sakiusi tik R., kuri jam sakiusi, kad jie važiavo į mišką lytiškai santykiauti. J. ir pats tuo netikėjo, tačiau sakė, kad žmona jį įtikino tokia įvykių eiga. Netrukus po to sužinojo, kad J. skiriasi. Jai buvo tai netikėta, todėl klausė R., ši paaiškino, kad įtaria vyrą neištikimybe. Tuo tarpu J. buvo nustebęs dėl R. noro skirtis, jis norėjo ir toliau su ja gyventi.

Liudytojas K. S. parodė, kad su J. buvo šeimos draugai. R. buvo grįžęs iš Vokietijos, pasiskambino ir norėjo susitikti. Atvažiavo kartu su žmona vakare, dar buvo šviesu. Jis su J. išgėrė butelį degtinės. Po to jie išvažiavo. Kas įvyko, sužinojo kitą dieną iš žmonos, kad sudegė mašina, kad R. apdegė. E. pasakojo, kad važiuodami jie užsuko į mišką pasimylėti, po to J. norėjo parūkyti, degėsi cigaretę, o mašinoje buvo nesandari talpa su benzinu, buvo prisikaupę benzino garų, ir automobilis užsidegė. Būdamas vairuotojas profesionalas, jis iš karto atmetė versiją, kad iš indo benzinas galėtų per kamštį tiek prigaruoti automobilio salone, kur darinėjamos durys, kad nuo kibirkšties užsidegtų. Keista buvo ir tai, kad R. apdegė, o R. – ne. Vėliau jis bandė kalbėtis su R., bet šis nieko taip ir nepapasakojo, matėsi, kad nenori kalbėti.

Liudytojas P. G. parodė, kad važiuodamas iš Šilalės pamatė, kad kažkas miške dega. Liepsna buvo didelė. Pristabdė, išbėgo kažkokia moteris, ji rankos mostais stabdė automobilį. Pasakė, kad dega mašina ir vyras apdegė. Iškvietė pagalbas ir laukė, kol atvažiuos. Ant moters kūno ar drabužių apdegimų nesimatė. Nuo gaisro vietos sklido garsus vyro pagalbos šauksmas, šaukė, kad jam skauda, šaukė pagalbos. Moteris nuėjo link tos vietos, netrukus grįžo su vyru, kuris tebešaukė, atrodė baisiai, apdegęs, pajuodęs, nusiplėšęs drabužius nuo viršutinės kūno dalies. Netrukus atvyko greitoji ir tą vyrą bei moterį išsivežė.

Liudytojas T. B. parodė, kad iš draugo L. Š. sužinojo, kad miške prie kelio kažkoks gaisras, abu nuvažiavo pažiūrėti. Prie kelio jau stovėjo P. G. automobilis, o gaisras buvo kiek toliau miške. Jis nuėjo pažiūrėti. P. G. automobilio stovėjo R. E., ji kalbėjo ramiai, apdegusi nebuvo, tik sakėsi, jog užsigavo ranką. Ji papasakojo, kad atvyko su vyru į mišką, ten sprogo automobilyje buvęs benzinas ir užsidegė automobilyje buvęs jos vyras. G. automobilyje sėdėjo R. J. ir rėkė iš skausmo, dejavo, aimanavo ir prašė pagalbos.

Liudytojas L. Š. parodė, kad važiavo su B. pažiūrėti gaisro. Jis pats bijojo lipti iš mašinos, tik girdėjo, kad kažkoks vyras šaukiasi pagalbos, dejuoja ir aimanuoja iš skausmo.

Liudytojas A. P. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandoje ir teko vykti į tą gaisrą. Gavo iškvietimą, atvyko nurodytu adresu ir ėmėsi pirminių veiksmų, kad išgelbėti mišką. Atvyko pirmas, ant kelio laukė greitosios. Automobilis degė pilnai liepsnoje. Užgesinus ėjo iki greitosios pažiūrėti, kaip tam vyriškiui. Matė apdegusį pažįstamą R. J., viršutinė jo kūno dalis buvo be drabužių, matė apdegimus rankose iki riešų ir veide. Šalia keliuko matė numestą atsegtą vyrišką piniginę, tuščią degtinės butelį.

Liudytojas R. M. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriumi ir tyrė to gaisro priežastis. Atsimena, kad tas gaisras kilo naktį, ryte važiavo apžiūrėti, po to surinko paaiškinimus. R. J. paaiškino, kad dieną prieš įvykį ji su vyru degalinėje nusipirko dvi talpas su benzinu ir padėjo jas automobilio salone, viena talpa buvo nesandari ir prigaravo benzino, automobilio salone jautėsi benzino kvapas. Ji su vyru nuvažiavo į mišką pasimylėti, po to vyras, sėdėdamas vairuotojo vietoje, degėsi cigaretę ir įvyko sprogimas, nors automobilio durys ir buvo atviros. Užsidegė ir J. rūbai, jis iššoko iš automobilio, ji padėjo jam nusivilkti rūbus. Kaltinamoji neminėjo, kad J. būtų užkliuvęs už saugos diržo, ar kad ji pati būtų apdegusi, jokių apdegimo požymių ant jos ir nesimatė. Minėjo, kas sudegė automobilio ir J. dokumentai. Tokie kaltinamosios paaiškinimai buvo neįtikinami, praktikoje dar nebuvo pasitaikę, kad esant atviroms automobilio durims, salone būtų prisirinkę tiek benzino garų, kad kiltų gaisras. Tačiau, nepavykus surinkti jokių objektyvių duomenų apie gaisro kilimo priežastis, R. E. aiškinimo nebuvo kuo paneigti.

Liudytoja S. R. parodė, kad dirba Šilalės GMP slaugytoja, pagal iškvietimą buvo nuvykusi į gaisro vietą. Tik sustojus, į GMP automobilį įlaipino vyrą ir moterį. Vyras virš juosmens buvo nuogas, pajuodęs nuo ugnies, jo veidas, galva ir plaštakos apdegusios. Apdegimus, taip pat žaizdą galvoje ji aprašė GMP kvietimo kortelėje. Vyras kentė baisius skausmus, visą kelią garsiai šaukė, kad skauda, prašė pagalbos, jis buvo sąmoningas. Tuo pat metu vyras protarpiais šaukė kartu su juo vežamai moteriai „ką tu padarei su manimi?“, „dėl ko tu taip padarei?“, „dabar tau už tai, ką padarei, bus“, taip pat klausė tos moters, kur jo piniginė ir dokumentai, ar jie irgi sudegė. Apžiūrėjusi moterį, jokių ugnies pėdsakų ant jos kūno ar drabužių nepastebėjo, ji tik skundėsi užsigavusi abi rankas. Moteris nieko nekalbėjo, nereagavo į vyro priekaištus, tik guodėsi savo rankomis. Šiuos liudytojos parodymus patvirtino ir kartu su ja į iškvietimą vykęs Šilalės GMP vairuotojas liudytojas V. L., kuris taip pat parodė, kad pakeliui į ligoninę apie įvykį telefonu pranešė R. J. seseriai.

Liudytojas T. R. parodė, kad dirba Šilalės policijoje ir vyko į gaisro vietą. Jam atvykus, nukentėjusieji jau buvo išvežti į ligoninę. Vėliau į įvykio vietą grįžo R. E. su kitais asmenimis. Ji paaiškino, kad dalyvavo tame veiksme, kad vyras apdegęs, kad ji jo žmona. Ji teigė, kad miške buvo su savo vyru, bandė santykiauti seksualiai, automobilyje laikė benziną ir užsidegė automobilis. Tokios jos nurodytos aplinkybės kėlė daug abejonių. Ant J. kūno ir drabužių nudegimų nesimatė, buvo tik sužalota ranka, matėsi nubraižymas, patinimas. Klausė, kaip susižalojo ranką ir ji paaiškino, kai vyras šoko, pradėjo bėgti, kad ji bėgusi iš paskos ir kažkur pargriuvusi. Kaltinamoji pasakojo, kad su vyru pasimylėjo, paskui ji atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę, o vyras nuėjęs atsisėdo į vairuotojo sėdynę, kojos liko lauke, degėsi žiebtuvėliu cigaretę ir tuo metu įvyko sprogimas, saloną apėmė liepsna, vyras iššoko į lauką ir ėmė iš skausmo rėkti, bėgti tolyn, plėšti nuo savęs drabužius, voliotis ant žemės, mėgindamas užsigesinti, ji jam padėjo. Sakė, kad vakar dieną su vyru nusipirko dvi talpas benzino, pasidėjo jas automobilio salone, viena talpa buvo nesandari, prigaravo benzino ir kilo gaisras. Visa tai atrodė labai įtartina, nes, pasak kaltinamosios, iki gaisro priekinės automobilio durelės buvo iki galo atviros, o pati kaltinamoji, kuri teigė tuo metu sėdėjusi automobilyje, nuo sprogimo ir gaisro visiškai nenukentėjo. Tačiau nebuvo objektyvių požymių apie nusikalstamą veikos pobūdį, dėl to buvo surašytas tarnybinis pranešimas ir nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Liudytoja K. A. parodė, kad dirba Šilalės policijoje tyrėja. Jai buvo pavesta tikslinti aplinkybes apklausiant R. J.. Galutinį sprendimą priima vyriausias tyrėjas, duoda užduotis ir jai buvo užduotis sukontaktuoti su Klaipėdos universitetine ligonine, kurioje buvo pristatytas apdegęs R. J.. Skambino gydytojui ir klausė apie jo būklę, ar būtų galimybė jį apklausti. Gydytojas pasakė, kad ligonis adekvatus, sąmoningas, gali bendrauti ir ji nuvyko jį apklausti. Nukentėjusįjį apklausė ligoninės palatoje. Apklausoje dalyvavo Jašinsko žmona R. J.. Pačios R. J. neapklausinėjo, nes ji buvo prieš tai apklausta kito tyrėjo. Atkreipė dėmesį, kad ant R. J. kūno nesimatė jokių sužalojimų ar ugnies pėdsakų. Dar krito į akis kaltinamosios meilikavimas ir pataikavimas J., kuris atrodė perdėtas, nenatūralus. J. paprašytas pats papasakojo įvykio aplinkybes, jo parodymus protokole užrašė tiksliai iš jo žodžių. Visos apklausos metu R. J. buvo šalia, meiliai žiūrėjo į akis vyrui ir pritariamai linkčiojo galva po kiekvieno jo pasakyto sakinio. Tačiau kai ji bandydavo užduoti J. patikslinančius klausimus, jis į juos nesugebėdavo atsakyti. Po apklausos protokolą pasirašė R. J., nes J. apdegusiomis rankomis negalėjo to padaryti. Abu tvirtai pasakė, kad viskas taip ir buvo, kaip užrašyta. Po apklausos jai kilo įtarimų, kodėl R. J. visiškai nenukentėjo, nors gesino savo vyrą. Todėl dar pasikalbėjo ir su R. J.. Ši teigė, kad automobilyje su R. J. lytiškai santykiavo, pastarasis vienas dar gėrė degtinę, o dėl to, kad gesindama vyrą ji pati neapdegė, jai tiesiog pasisekė.

Liudytojas K. S. parodė, kad dirbo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos inspektoriumi. Jam pavesta apklausti nukentėjusįjį R. J.. Nuvyko į ligoninę ir apklausinėjo, kalbėjo su nukentėjusiuoju ir jo žmona. Papasakojo, kad jie važiavo automobiliu, sugalvojo parūkyti, sustojo prie miškelio. Prieš tai buvo nusipirkę kuro žoliapjovei. Pasakė, kad bandė per galines keleivio pusės dureles (šią aplinkybę jis gerai pamena, nukentėjusysis taip ir sakė) pasiekti žiebtuvėlį ir pasiimti cigarečių iš daiktų dėtuvės. Pasakojo, kad pasiėmęs tuos daiktus iš karto bandė prisidegti, ir tuo metu ugnies pliūpsnis, jis apdegė. Apie galvos sumušimą neminėjo ir jokios kalbos nebuvo. Po to sakėsi iššokęs iš automobilio, nusimetęs degančius rūbus ir bėgęs pagalbos link plento. Nieko neminėjo, kad žmona būtų jį gesinusi, nors žmona dalyvavo apklausoje ir vyrui duodant paaiškinimus pritardama nuolat linksėjo galva, o po apklausos už vyrą pasirašė protokolą ir žodžiu patvirtino, kad viskas, ką pasakojo jos vyras, yra tiesa.

Liudytoja S. V. parodė, kad yra nukentėjusiojo R. J. sesuo. 2019 m. balandžio 14 naktį sulaukė iš greitosios pagalbos skambučio, kad įvyko gaisras, nukentėjo jos brolis, yra visas apdegęs ir vežamas į Klaipėdos ligoninę. Tada paskambino broliui K., pasakė, kas atsitiko ir jie išvyko į Klaipėdos ligoninę. Atvykus nuėjo į priėmimo skyrių, ten sėdėjo R., buvo gydytojas. R. buvo su šviesia palaidine, tamsiom kelnėm, nužiūrėjo nuo galvos iki kojų ir pagalvojo, kad ji buvo gaisre, bet yra švari. Gydytojas tuo metu turėjo R. juodą piniginę, iš kurios jis ištraukė kortelę ir nurašė tam tikrus duomenis. Ji pradėjo klausinėti apie brolį, kaip jo savijauta ir pasakė, kad pamatyti jo negalės, kad yra sąmoningas, bet šoko būsenoje. Gydytojas jai padavė tą piniginę, ji ją atidarė ir ten buvo tik kortelė, kuri buvo visiškai švari. Atsisukusi į R. paklausė, kaip ji, R. pradėjo dejuoti, kad skauda ranka, kad jai blogai. Po to jie išvažiavome namo, visą kelią klausinėjo, kaip viskas įvyko. Ji pasakojo, kad dienos metu važiavo į Šilalę, nusipirko benzino, benzinas buvo už priekinių sėdynių, kad po to nuvežė R. vėl į Šilalę pas draugą, po to pasiėmė, turėjo važiuoti vaikų pasiimti iš gimtadienio, bet staiga nuvažiavo į miškelį pasimylėti. Visi grįžo pas ją į namus ir pradėjo ieškoti tos piniginės, kurioje būdavo pastoviai daugiau pinigų, visi pagrindiniai dokumentai. Piniginės niekur nerado ir tada su broliu paprašė, kad nuvyktų į įvykio vietą, kad pamatytų, kas ten buvo. Kai nuvyko, tai ten jau buvo policijos pareigūnai, tai jie pasiėmė ją apklausai, o jie su broliu įsijungę telefonus vaikščiojo, ieškojo tos piniginės. Vaikščiojant vienoje vietoje pamatė nuo alkoholinio butelio kamštį ir užkandos celofaninį pakelį. Nieko daugiau neradę, parvežė R. namo. Kitą rytą kartu su R. nuvykus į reanimaciją gydytojas paklausė, kokie giminystės ryšiai. Gydytojas paklausė, kuri buvome gaisre, pasakė, kad brolienė ir gydytojas pasakė, kad ji visai neapdegusi, sveika. Kai jie priėjo prie gulinčio R., tai buvo tokie pikti žodžiai iš jo tiesiai R. „ir tu čia“. Ji klausė, kaip čia viskas atsitiko, kaip čia buvo ir pasakė, kad buvo kaip buvo. Priėjusi gydytoja atidengė tvarsčius, matėsi, kad rankos, plaštakos apdegusios, kad apdegęs veidas. Broliui nukrito tvarstis ir pamatė susiūtą žaizdą kairėje galvos pusėje. Važiavo nupirkti broliui tvarsčių ir sugrįžusi norėjo susitikti su gydytoja. Palaukė, kol R. išeis ir nuėjo pas gydytoją pasikalbėti. Gydytojai papasakojo versiją, kokią pasakojo R., kad važiuojant iš Šilalės brolis užmigo, kad buvo miške, pasimylėjo, kad degėsi cigaretę, sprogo, įvyko tas gaisras ir jis apdegė. Gydytoja paklausė, ar jie tiki brolio žmona. Pasakė, jei jei piltų, tai ji užsidengtų veidą, pasakė, kad jo stemplė neišdegusi, dengiantis buvo apdegintos plaštakos. Jai tokie žodžiai sukėlė vidinį nerimą ir važiuojant namo ji visą kelią stebėjo R., kaip ji elgiasi mašinos gale. Ji jautėsi labai ramiai, nesijautė labai pergyvenanti, kad šeimos nariui atsitiko nelaimė. Neiškentusi ji dar kartą jos paklausė, kad pasakytų, kaip iš tikrųjų buvo. Ji pasakė „tu ką, galvoji, aš jį nužudyti norėjau?“ ir nuo tos dienos jų pokalbiai baigėsi. Toliau R. buvo gydomas Klaipėdoje, buvo išvežtas į Kauną. Broliui grįžus iš ligoninės, ji dar kartą jo paklausė, kaip tai atsitiko. Jis sakė, kad neatsimena, sakė, kad užmigo mašinoje, atsibudo miške ir pamena, kad kūrėsi cigaretę, kad po to prisimena, kaip pradėjo degti. Kai brolis gulėjo ligoninėje, R. pažadėjo, kad toliau gyvens gražiai, bus viskas labai gerai, bus geri santykiai. Grįžus broliui iš ligoninės, staiga ji labai stipriai pasikeitė. Brolis staiga į jos pasikeitimą paklausė jos „gal tu norėjai mano mirties?“, ir tada ji pasakė, kad skyrybos. R. ji gali apibūdinti kaip turinčią polinkį meluoti ir labai savanaudišką, dėl savo charakterio ji jokioje darbovietėje ilgiau nepadirbdavo. Santykiai tarp brolio ir E. buvo neblogi, R. prikaišiojo broliui dėl neištikimybės, o brolis paminėjo M. žinutę, ir tada R. trenkė jam per veidą. Žinojo, kad jie draugauja šeimomis. M. buvo šeimos žmogus, buvo rūpestinga, rūpinosi vaikais. Gandų apie R. ir M. santykius miestelyje buvo. Brolis patikėjo, kad pats užsidegė. Kaip žmona jam sakė, tuo jis ir patikėjo. Brolis nepamena, kaip atsidūrė miške, jis tik pamena tą momentą, kaip degė cigaretę. Brolis labai patiklus žmogus, be galo mylėjo žmoną ir tikėjo kiekvienu jos žodžiu. Dėl kreipimosi į policiją su broliu nekalbėjo. Grįžus iš ligoninės, jis greitai išvažiavo į Vokietiją uždirbti šeimai pinigų. Šiuos liudytojos parodymus patvirtino ir nukentėjusiojo brolis liudytojas K. J..

Liudytoja V. N. parodė, kad pažįsta R. E., nes jos sūnus draugavo su kaltinamosios dukra. 2019 m. pavasarį R. E. jai pasakojo, kad nakties metu vežėsi neblaivų savo vyrą R. J. iš draugo, su kurio pastarasis girtavo. Pakeliui sustojo miške, vyras automobilyje rūkė, o ten buvo benzino, sudegė automobilis ir apdegė R. J., o ji, gelbėdama vyrą, susižalojusi ranką. R. niekuomet nėra jai pasakojusi apie kokias nors problemas šeimoje, apie iš vyro patiriamą smurtą, tik sakė, kad jai trūksta bendravimo su vyru.

Liudytoja L. I. parodė, kad su R. E. yra ilgametės draugės. Po kilusio gaisro, kuomet apdegė R. J., R. jai pasakojo, kad dienos metu jie su vyru važiavo į mišką prisiskinti velykiniams papuošimams beržų šakelių, ir R. miške pametė savo telefoną. Naktį vyras sugalvojo važiuoti į mišką ieškoti telefono, abu nuvažiavo, bet tamsoje telefono nerado. Tada vyras sugalvojo parūkyti, automobilyje degėsi cigaretę ir įvyko sprogimas, nes prie galinių sėdynių buvo padėtos dvi talpos su benzinu, kuris ir sprogo. Ji ištempė degantį vyrą iš automobilio, plėšė nuo jo degančius rūbus ir taip jį užgesino, tuo metu abu nugriuvo, ir taip ji susižalojo ranką, tačiau pati nudegimų nepatyrė. Ji vežė R. aplankyti vyro į ligoninę, matė, kaip jis buvo apdegęs. Jai būnant palatoje, atvyko ugniagesiai apklausti J., apklausiamas šis pasakojo, kad pasisuko, degė cigaretę, sprogo benzinas ir jis apdegė. Dar J. tebesigydant ligoninėje, R. jai sakė, kad iš Vokietijos nuo kažko gavo žinutę, kad vyras buvo jai neištikimas, o neištikimybės ji negali atleisti, todėl kreipsis į teismą dėl santuokos nutraukimo.

Iš 2019-04-18 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2019-04-18 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2019-04-14 kilusio gaisro metu sužaloto R. J. bei sudegusio automobilio, konstatavus, kad įvyko nelaimingas atsitikimas (t. 1, b. l. 14-16). Iš 2020-09-10 nutarimo panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2019-04-18 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo panaikintas (t. 1, b. l. 17-19).

2019-04-18 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad labiausiai tikėtina 2019-04-14 (duomenys neskelbtini) kaimo ribose kilusio gaisro priežastimi buvo neatsargus žmogaus elgesys. Pridedamose nuotraukose užfiksuotas sudegęs automobilis FORD GALAXY (t. 13, b. l. 115-121).

2019-04-16 tiriant gaisro priežastį apklaustas liudytoju R. J. parodė, kad 2019-04-14 apie 00.00 val. automobiliu Ford Galaxy, kurį vairavo jo žmona R. E., važiavo pasiimti vaikų. Pakeliui jie sustojo (duomenys neskelbtini) kaime miško keliuke. Abi automobilio durelės buvo atviros. Sėdėdamas vairuotojo vietoje, jis degėsi cigaretę. R. J. tuo metu stovėjo šalia automobilio. Jam degantis cigaretę, įvykio sprogimas ir jis apdegė. Mano, kad gaisras įvyko dėl automobilio salone susidariusios benzino garų koncentracijos, nes automobilyje buvo pilna 15 litrų talpa benzino (t. 13, b. l. 89-90).

2019-04-18 paaiškinime R. J. nurodė, kad būdamas prie automobilio, per kairiosios pusės keleivio sėdynę pasiėmė cigaretę ir žiebtuvėlį, bandant prisidegti cigaretę, įvyko liepsnos pliūpsnis ir iš karto apėmė visą automobilio saloną. Automobilyje buvo benzino talpa su 5 litrais benzino, talpa buvo pripildyta kelios valandos iki įvykio (t. 13, b. l. 109).

2019-04-14 tiriant gaisro priežastį apklausta liudytoja R. E. (J.) parodė, kad 2019-04-14 apie 00 val. ji kartu su savo vyru R. J. automobiliu Ford Galaxy nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaime esantį mišką. R. J. atsisėdo į vairuotojo vietą ir bandė žiebtuvėliu užsidegti cigaretę, ji tuo metu sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Vyrui užsidegus cigaretę dujiniu žiebtuvėliu, staiga kilo ugnies pliūpsnis ir užsidegė vyro drabužiai. Ji išlipo iš automobilio ir nubėgo padėti vyrui. Jų telefonai buvo palikti degančiame automobilyje, todėl ji nubėgo ant kelio kviesti pagalbos. Jos manymu, užsidegus cigaretę sprogo benzino garai, kadangi automobilio gale buvo padėtos talpos su benzinu, kurį ji su vyru dieną buvo nusipirkę žoliapjovei (t. 13, b. l. 84-86).

2019-04-15 paaiškinime R. E. (J) nurodė, kad su R. J. atvykus į (duomenys neskelbtini) miškelį, jie išlipo iš mašinos. R. J. atsisėdo ant vairuotojo sėdynės, jam žiebtuvėliu degantis cigaretę, kilo karščio banga ir vyras užsidegė. Ji tuo metu stovėjo prie automobilio keleivio pusėje. Už priekinės sėdynės buvo padėtos dvi talpos benzino, kuris buvo automobilyje kelias valandas. Gaisro metu sudegė vyro pasas ir tapatybės kortelė (t. 13, b. l. 108).

Iš 2019-04-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) ribose, apie 100 metrų nuo kelio Nr. 193. Įvykio vietoje užfiksuotas visiškai sudegęs automobilis (t. 13, b. l. 73-80).

Specialisto išvadoje Nr. G 1983/2020(03) konstatuota, kad R. J. padaryti galvos-veido, kaklo, nugaros dešinės pusės, dešinio peties sąnario, dešinės rankos žasto-alkūnės sąnario-dilbio ir abiejų plaštakų terminiai II A – II B? nudegimai, apimantys 19 % kūno paviršiaus ploto. R. J. be nudegimų dar padaryta trišakė muštinė žaizda viršugalvio dešinėje pusėje. Ji galėjo gautis vienu poveikiu, sudavus į viršugalvį buku daiktu ar įrankiu, turėjusiu plokščią neribotą arba išgaubtą paviršių, galimai akmeniu. R. J. kraujyje rasta 0,9 promilės etilo alkoholio. Dėl ugnies poveikio R. J. padaryti nudegimai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą, galvos žaizda – nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Nepavykus greitai nuslopinti ugnies, dėl ilgesnio liepsnos poveikio R. J. būtų patyręs didesnės apimties bei gilesnius kūno nudegimus, kas galėjo sukelti pavojų gyvybei, blogą išeitį ir mirtį. Užgijus nudegiminėms žaizdoms, R. J. dešinėje rankoje ir abiejose plaštakose susidarė randai, kurie savaime ar taikant kosmetines priemones išnykti negali, toks sužalojimas vertinamas kaip nepataisomas (t. 14, b. l. 65-72).

Specialisto išvadoje Nr. G 94/2021(03) konstatuota, kad po įvykio 2019-04-14 naktį R. E. nustatyti sužalojimai: dešinio stipinkaulio apatinio galo lūžis ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis be poslinkio, kairės plaštakos sumušimas, abiejų plaštakų nugarinio paviršiaus kraujosruvos. R. E. kūno sužalojimai aukštos temperatūros (liepsnos) poveikyje nepadaryti. R. E. plaštakos, jų delnai neapdegė. Neužfiksuoti dūmų, suodžių patekimo į kvėpavimo takus, apsinuodijimo degimo medžiagomis požymiai. Diagnozuoti kaulų lūžiai būdingi netiesioginei traumai, labiausiai tikėtina, kad R. E. susižalojo griūdama ant per alkūnės sąnarį ištiestos dešinės rankos (t. 15, b. l. 11-13).

Iš 2021-02-09 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos rašto matyti, kad 2019-04-14 01 val. oro temperatūra buvo 0,9 laipsnio ir pūtė 4,2 m/s stiprumo šiaurės rytų vėjas (t. 15, b. l. 164).

Iš 2020-11-30 papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad papildomai apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuoti galimai apdegę medžiai, apdegusių padangų liekanos, įvykio vietoje esanti akmenų krūva ir betono gabalai bei vyriškas batas (t. 15, b. l. 169-181). Iš 2021-02-25 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas įvykio vietoje rastas vyriškas batas. Apžiūros protokole užfiksuota, kad ant bato pado yra užrašas „42“ bei „MekoMelo“ (t. 15, b. l. 172-189).

Iš 2020-11-30 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad K. J. pateikė mobilaus ryšio telefono aparatą „Redmi Note 9 Pro“ (t. 16, b. l. 1). Iš 2020-11-30 daiktų apžiūros protokolo ir priedų matyti, kad apžiūrėtas pateiktas mobilaus ryšio telefono aparatas „Redmi Note 9 Pro“, kurio atmintyje yra išsaugotos sudegusio automobilio nuotraukos (t. 16, b. l. 2-9).

Iš 2020-12-03 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. J. pateikė mobilaus ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy J 4“ (t. 16, b. l. 11-12).

Iš 2020-12-03 daiktų apžiūros protokolo ir priedų matyti, kad apžiūrėtas R. J. pateiktas mobilaus ryšio telefono aparatas „Samsung Galaxy J 4“, kurio atmintyje yra išsaugotos sudegusio automobilio nuotraukos, sužaloto R. J. nuotraukos, R. J. ir R. J. (E.) siųstos ir gautos žinutės bei dokumentų nuotraukos. Vienoje iš žinučių R. J. nurodo, kad matė R. J. (E.) su akmeniu. (t. 16, b. l. 15-47).

Iš 2021-01-26 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. J. pateikė banko kortelę „Sparkase maestro“, R. J. sveikatos draudimo kortelę vokiečių kalba, darbo kortelę, dokumentą vokiečių kalba, dokumento kopiją apie R. J. įmonės veiklą, paciento apžiūros lapą (t. 16, b. l. 69-70). Iš 2021-01-27 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti R. J. pateikti R. J. sveikatos draudimo kortelė vokiečių kalba, darbo kortelė, banko kortelė bei kiti dokumentai (t. 16, b. l. 78-93).???

2021-03-15 specialisto išvadoje Nr. 11-397(21) konstatuota, kad išrašas iš banko „Sparkasse“ yra paveiktas aukštos temperatūros. Tirti pateiktos darbo kortelės ir sveikatos draudimo kortelės vienos pusės plastiko paviršiuje yra pavienių terminio poveikio požymių. Gaisrui būdingų požymių tirti pateiktame dokumente ir kortelėse nėra (t. 16, b. l. 116-119).

Iš 2021-03-03 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. J. pateikė šiltus flanelinius marškinius (t. 16, b. l. 126). Iš 2021-03-19 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti R. J. pateikti marškiniai (vėliau naudoti Gaisrų tyrimo centrui atliekant tyrimą) (t. 16, b. l. 127-132).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrų tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. 35-4(SI) konstatuota, kad labiausiai tikėtinas tiriamo gaisro kilimo mechanizmas - tiesioginis atviros liepsnos kontaktas su degiais skysčiais aplietu paviršiumi. Gaisras negalėjo kilti tokiomis aplinkybėmis, kurias ikiteisminio tyrimo metu nurodė įtariamoji R. E., t. y. užsidegus nuo panaudoto žiebtuvėlio liepsnos automobilio salone susikaupusiems benzino garams. Esant atidarytoms automobilio durims, automobilio viduje negali susikaupti užsidegimui reikalinga garų koncentracija (t. 16, b. l. 152-172).

Iš 2020-06-11 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas R. E. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019-03-01 iki 2020-12-14. Protokole užfiksuota, kad R. J. nuo 2019-03-06 iki 2019-08-13 iš viso per devynis kartus pervedė R. E. 5478 eurus. Nuo 2020 metų sausio mėnesio kas mėnesį pervesdavo po 300 eurų vaikų išlaikymui. 2020-03-20 R. J. pervedė R. E. 16 471 eurą 20 cnt. pagal teismo sprendimą, kaip kompensaciją už turto dalybas skyrybų metu (t. 20, b. l. 87-89).

Nukentėjusysis R. J. nurodė, kad prieš įvykį abi priekinės automobilio durelės pakankamai ilgą laiką buvo atviros, to neneigia ir kaltinamoji R. E.. R. J. taip pat patvirtino, kad jokio benzino kvapo automobilio salone nesijautė. Tuo tarpu R. E. parodymai dėl šios aplinkybės nebuvo nuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu tvirtinusi, kad jokio benzino kvapo automobilio salone neužuodė, teisme ji aiškino, kad automobilyje jautėsi benzino kvapas, tačiau savo parodymų dėl šios aplinkybės keitimo priežasties paaiškinti nesugebėjo. Kita vertus, nukentėjusysis R. J. kategoriškai patvirtino, kad neprašė R. E. nupirkti benzino, kartu su ja benzino nepirko ir apskritai nematė ir nežinojo, ar automobilyje yra kokia nors talpa su benzinu. Dirbti su benzinine žoliapjove artimiausiu metu neketino, pagal metų laiką ir meteorologines sąlygas žolės pjauti dar nereikėjo (vertinimus, kad poreikio pjauti žolę tokiu metų laiku dar nebuvo, išsakė ir apklausti liudytojai). Nors R. E. nurodo, kad viena pati nupirko dvi talpas po 5 litrus benzino kažkurioje Šilalės degalinėje prieš parsiveždama vyrą iš jo draugo K. S., apklausiama tiriant gaisro priežastis ji teigė, kad talpas su benzinu ji nusipirko kartu su R. J.. Tuo tarpu tiriant gaisro priežastis apklausiamas R. J., tyrėjams nurodydamas gaisro priežastis pagal R. E. jam papasakotas aplinkybes, šias aplinkybes nurodė dar kitaip – kad automobilyje buvo 15 litrų talpa su benzinu, po to – kad 5 litrų talpa su benzinu. Aplinkybę, jog talpas su benzinu degalinėje ji pirko kartu su R. J., kurią pati paneigė apklausiama teismo, R. E. nurodė ir liudytojams D. S., R. M., T. R., K. S..

Pažymėtina, kad tiriant gaisro priežastis 2019-04-14 apklausta liudytoja R. E. parodė, kad gaisro kilimo metu ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, tą ji nurodė ir liudytojui T. R., o 2019-04-15 paaiškinime nurodė, kad tuo metu ji stovėjo prie automobilio keleivio pusėje. Apklausta teismo, R. E. parodė, kad už nugaros traukė vyrą iš mašinos, rankomis plėšė nuo jo degančius drabužius, rankose jai kai kur buvo pūslės nuo nudegimų, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad vyrą iš mašinos ištraukė už kojų, apie savo patirtus nudegimus nieko neminėjo, liudytojai K. A. taip pat patvirtino jokių nudegimų nepatyrusi, o liudytojams T. R., R. M. nurodė, kad R. J. pats iššoko iš automobilio, liudytojai L. I. teigė, kad būtent ji ištempė degantį vyrą iš automobilio.

Tuo tarpu nei R. E. apžiūrėję medikai, nei iš karto po įvykio ją matę ir su ja bendravę liudytojai ant jos kūno ar drabužių nepastebėjo nei menkiausių apdegimo ar aprūkimo požymių, jokiais nudegimais nesiskundė ir pati R. E.. Specialisto išvadoje Nr. G 94/2021(03) taip pat konstatuota, kad R. E. kūno sužalojimai aukštos temperatūros (liepsnos) poveikyje nepadaryti. R. E. plaštakos, jų delnai, neapdegė. Neužfiksuoti dūmų, suodžių patekimo į kvėpavimo takus, apsinuodijimo degimo medžiagomis požymiai. Akivaizdu, kad pagal kiekvieną iš R. E. pateiktų versijų – ar ji būtų sėdėjusi automobilyje gaisro kilimo metu, ar būtų traukusi degantį R. J. iš liepsnojančio automobilio, ar būtų plėšusi nuo R. J. kūno degančius drabužius ir jį gesinusi, bet kurioje iš šių situacijų R. E. būtų patyrusi liepsnos poveikį – apdegusi bent jau plaštakas, aprūkusi dūmais ir suodžiais ir jų prisikvėpavusi, apdegusi bei degimo produktais išsitepusi drabužius.

Aptartų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad R. E. smūgiu akmeniu į galvą apsvaiginus R. J. ir šiam nugriuvus ant žemės šalia automobilio, toliau įvykiai galėjo vystytis tik sekančiu būdu: tęsdama nusikalstamą veiką, R. E. specialiai tam tikslui įsigytu ir automobilyje laikytu nenustatytos kilmės degiu skysčiu apliejo orientaciją praradusį R. J. bei automobilio saloną ir juos padegė. Kaip minėta, byloje surinktais įrodymais paneigta, kad gaisras galėjo kilti nuo automobilyje galimai buvusio benzino garų, tačiau akivaizdu, jog R. E. buvo pasirūpinusi įsigyti ir pasidėjusi automobilyje nenustatyto degaus skysčio, reikalingo jos nusikalstamiems planams įgyvendinti – sudeginti apsvaigintą R. J. bei automobilį, tokiu būdu paslepiant nusikaltimo pėdsakus ir imituojant nelaimingą atsitikimą. Kaip galima spręsti iš R. J. bei pačios R. E. parodymų, konkretus jau seniau brandinto ketinimo nužudyti R. J. įgyvendinimo planas R. E. galimai kilo staiga, R. E. ir R. J. nuvykus pas K. S., nes R. J. parodė, kad atsigėrusi pas K. S. kavos, R. E. staiga sugalvojo važiuoti namo ir jį paliko, o R. E., teigdama, jog ji važiavo ruošti vaišių dukters gimtadieniui, kita vertus, parodė, kad būtent tuo metu įsigijo ir automobilyje padėjo talpas su benzinu (tai atitinka ir R. J. parodymus, kad iki jiems su R. E. važiuojant pas K. S., automobilis buvo pilnai iškrautas ir jokių talpų su benzinu jame nebuvo). Iš aukščiau aptarto akivaizdu, kad padegusi R. J. ir automobilį, R. E. nesiėmė jokių priemonių jiems gesinti ir stebėdama situaciją stovėjo atokiau, nes nepatyrė jokio aukštos temperatūros (liepsnos) poveikio. Tačiau, priešingai R. E. sumanymui sudeginti automobilį ir šalia jo gulintį R. J., prieš tai smūgiu į galvą apsvaigintas ir po to padegtas R. J., matomai nuo liepsnos poveikio sukelto skausminio šoko, atsigavo ir raitydamasis ant žemės bei nusiplėšdamas nuo savęs degančius drabužius, sugebėjo užsigesinti degantį savo kūną. Akivaizdu, kad tai pamačiusi ir supratusi, jog likęs gyvas R. J. gali apkaltinti ją pasikėsinimu nužudyti, R. E., sugriebusi įvykio vietoje buvusį betono luitą ar akmenį, pribėgusi prie R. J. ir užsimojusi šiuo betono luitu/akmeniu smogti R. J. į galvą (būtent šį momentą nurodo pastebėjęs atsipeikėjęs po sąmonės praradimo R. J., tą jis prisiminė jau gulėdamas ligoninėje, ką patvirtina ir jo rašytos žinutės R. E. turinys), ketino pabaigti realizuoti savo nusikalstamą sumanymą nužudyti R. J., tačiau R. J. staiga pašokus ir nubėgus, nesugebėjo to padaryti. Iš tolesnių R. E. veiksmų galima spręsti, kad pastaroji suvokė, jog net ir tuo atveju, jeigu jei pavyktų pasivyti R. J. ir kokiais nors smurtiniais veiksmais atimti jam gyvybę, R. J. žūties tyrimo metu ji nesugebės paaiškinti, kokiu būdu R. J. atsidūrė toli nuo automobilio ir patyrė mirtinus sužalojimus, nesusijusius su liepsnos poveikiu, ir išvengti atsakomybės. Kita vertus, negalima kategoriškai atmesti, kad R. E. nuo tolesnių nusikalstamų sustabdė ir jos patirta pakankamai rimta rankos trauma, kurią ji galėjo patirti, mėgindama vytis R. J. ir nesėkmingai nugriūdama. Todėl duotoje situacijoje R. E. ėmėsi bene racionaliausio veiksmų varianto - bėgo į kelią ieškoti pagalbos, aplinkinių akyse mėgindama pavaizduoti save kaip nukentėjusio nuo nelaimingo atsitikimo R. J. gelbėtoją, būtent tokią istoriją pasakodama aplinkiniams ir vėliau įtikinusi ja ligoninėje gydomą R. J. bei įvykį tyrusius pareigūnus, ko pasekoje R. E. kurį laiką pavyko išvengti atsakomybės. Iš liudytojų S. R., V. L. parodymų matyti, kad nepaisant patirto didžiulio dvasinio sukrėtimo ir skausminio šoko, R. J. jau vežamas į ligoninę suvokė, kad nukentėjo būtent nuo tyčinių R. E. veiksmų ir tuo ją kaltino. Ir tik vėliau, jau ligoninėje, kaip nurodo R. J., R. E., pasinaudodama R. J. meile jai, sugebėjo įtikinti R. J., kad dėl patirto šoko jis galimai neteisingai viską suvokė, o gaisras kilo R. E. nupasakotu būdu, kuris, kaip dabar jau patikimai nustatyta, yra neįmanomas. Remiantis išdėstytu, teismas pripažįsta įrodytu, jog kaltinamoji R. E. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pasikėsino nužudyti R. J., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, kadangi R. J. pavyko aktyviais veiksmais užsigesinti degantį savo kūną ir pabėgti iš nusikaltimo vietos nuo tolesnio R. E. smurtavimo, po ko R. J. buvo suteikta savalaikė kvalifikuota medicininė pagalba.

Akivaizdu, jog apsvaigindama R. J. smūgiu akmeniu į galvą, po to apliedama jį degiu skysčiu ir padegdama, o pastarajam atgavus sąmonę, mėgindama dar kartą smogti į galvą akmeniu ar betono luitu, kaltinamoji R. E. neabejotinai suprato, jog tokiais veiksmais atims nukentėjusiajai gyvybę, to siekė ir norėjo. Todėl nekyla abejonių, jog kaltinamoji veikė tiesiogine išankstine apibrėžta tyčia.

Kaip jau minėta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, nu­žu­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 str. 2 d. 6 p. (kan­ki­nant ar ki­taip itin žiau­riai), kai kal­ti­nin­ko vei­ka dėl gy­vy­bės at­ėmi­mo bū­do ar ki­tų ap­lin­ky­bių pa­si­reiš­kia ypa­tin­gu žiau­ru­mu. Kan­ki­ni­mas – tai tam tik­rą lai­ką trun­kan­tys veiks­mai, su­ke­lian­tys di­de­les fi­zi­nes, dva­si­nes kan­čias nu­ken­tė­ju­sia­jam tie­sio­gi­niu po­vei­kiu į jo kū­ną ar­ba su­da­ran­tys są­ly­gas kil­ti to­kioms kan­čioms (dėl skaus­mo, al­kio, troš­ku­lio, šal­čio, karš­čio, ver­čiant at­lik­ti nu­ken­tė­ju­sį­jį že­mi­nan­čius veiks­mus ir pan.). Nu­žu­dy­mas ki­taip itin žiau­riai yra ta­da, kai gy­vy­bė at­ima­ma itin skaus­min­gu bū­du (pvz., nuo­di­jant skaus­min­gai vei­kian­čiais nuo­dais, de­gi­nant, už­ka­sant, nu­me­tant iš di­de­lio aukš­čio ir pan.) ar­ba pa­da­rant nu­ken­tė­ju­sia­jam daug kū­no su­ža­lo­ji­mų. Šiuo at­ve­ju ne­tu­ri reikš­mės, kiek lai­ko nu­ken­tė­ju­sy­sis po pa­nau­do­to smur­to iki mir­ties jau­tė kū­no su­ža­lo­ji­mų su­kel­tą skaus­mą. Nu­žu­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal šį punk­tą, jei kal­ti­nin­kas su­vo­kė itin žiau­rų gy­vy­bės at­ėmi­mo ypa­tu­mą. Byloje nekyla abejonių, kad kaltinamoji neabejotinai suprato, jog jos pasirinktas gyvybės atėmimo būdas padegant yra itin skausmingas, akivaizdu, kad būdama netoliese ji stebėjo padegto R. J. kančias ir jo bandymus užsigesinti bei nusiplėšti degančius drabužius, o nukentėjusiajam pavykus tai padaryti, mėgino toliau smurtauti, siekdama galutinio tikslo – gyvybės atėmimo. Todėl veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. kaip nužudymas itin žiau­riai.

Nusikaltimo padarymo metu R. E. ir R. J. buvo sutuoktiniai, todėl veika kvalifikuojama ir pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. kaip šeimos nario nužudymas.

Byloje apklaustų asmenų parodymais nustatyta, to neneigia ir kaltinamoji, jog gyvendama santuokoje su R. J., R. E. nuo 2016 m. palaikė intymius santykius ir su L. M.. Nors kaltinamoji teigia, kad incidento su R. J. metu dar nesiejo tolesnio savo gyvenimo su L. M., tačiau duodama parodymus dėl J. M. nužudymo ji parodė, kad L. labai mylėjo, būtent su juo siejo tolesnį gyvenimą, be to, L. nuolat rėmė ją materialiai, taip pat rūpinosi ir jos vaikais, su jais susidraugavo. Natūralu, kad tokie artimi asmenų tarpusavio santykiai, duodantys pagrindą tolesnio bendro gyvenimo kūrimui, neatsiranda staiga ir formuojasi pakankamai ilgą laiko tarpą. Nukentėjusysis L. M. patvirtino, kad būtent dažni intymūs susitikimai su R. E. buvo viena iš priežasčių, dėl kurių dar 2019 m. pabaigoje ar 2020 m. pradžioje jis pradėjo įkalbinėti savo žmoną J. M. nutraukti jų santuoką. Taigi L. M. iniciatyva nutraukti jo santuoką su J. M. sinchroniškai sekė po R. E. iniciatyvos nutraukti jos santuoką su R. J., kas savo ruožtu patvirtina, kad R. E. planai dėl bendro gyvenimo su L. M. kilo gerokai anksčiau, nei ji bando įtikinti teismą, ir šių planų įgyvendinimui R. E. visų pirma reikėjo nutraukti jos santuoką su R. J..

Kaltinamosios aiškinimo, neva santuokos nutraukimo priežastis buvo ta, kad R. J. dažnai girtaudavo, o girtas tapdavo agresyvus, pavyduliaudavo, vartodavo prieš ją fizinį smurtą, jokie byloje surinkti įrodymai nepatvirtina. Priešingai, byloje apklausti R. J. bei R. E. pažinoję asmenys parodė, kad jų šeima gyveno normaliai, R.niekuomet nėra skundusis dėl R. J. prieš ją galimai vartojamo smurto, apie galimą R. J. polinkį smurtauti ar jokį net vienkartinį galimą R. J. smurtavimo atvejį šeimą pažinojusiems asmenims nėra žinoma, o R. E. iniciatyva dėl santuokos nutraukimo visus nustebino. Nenustatyta, kad per visą ilgalaikį santuokinį gyvenimą R. E. dėl galimai netinkamo R. J. elgesio būtų kreipusis į policiją ar kitas valstybės institucijas.

Iš R. E. ir R. J. parodymų matyti, kad R. J. 2019-04-12 grįžus namo iš darbo Vokietijoje, R. E. jokių ketinimų nutraukti santuoką R. J. neišsakė, priešingai, jie abu bendrai užsiėmė šeimos ūkio reikalais – vyko į Lenkiją nusipirkti maisto produktų dukters gimtadieniui ir statybinių medžiagų, vėliau bendru sutarimu kartu nuvyko pas R. J. draugą K. S., su kuriuo R. J. pasiliko pabendrauti. R. J. taip pat parodė, kad ligoninėje R. E. buvo su juo labai švelni ir lipšni, visokeriopai rūpinosi (į nenatūralų R. E. meilikavimą R. J. atkreipė dėmesį ir jį apklausinėjusi policijos pareigūnė liudytoja K. A.), tuo tarpu vos jam grįžus namo iš ligoninės, R. E. ėmė tiesiog jo nekęsti, visas jos švelnumas iš karto baigėsi.

Pažymėtina, kad liudytoja L. I., artimiausia, be nužudytosios J. M., ir ilgametė R. E. draugė parodė, kad dar J. tebesigydant ligoninėje R. jai sakė, kad iš Vokietijos nuo kažko gavo žinutę, kad vyras buvo jai neištikimas, o neištikimybės ji negali atleisti, todėl kreipsis į teismą dėl santuokos nutraukimo, būtent tokią santuokos nutraukimo iniciatyvos priežastį ji nurodė ir R. J. bei liudytojai D. S.. Tačiau, kaip matyti iš apklaustų asmenų parodymų bei byloje sukauptų dokumentų, nors kaltinamoji R. J. tvirtino neva turinti įrašus, kur jis užfiksuotas su kitomis moterimis, o L. I. teigė gavusi žinutę iš Vokietijos apie vyro neištikimybę, tokių jos neva turimų duomenų niekam neparodė, jų nenurodė bei nepateikė ir kreipdamasi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Priešingai, teigdama L. I., D. S. ir pačiam R. J., neva R. J. yra jai neištikimas, o neištikimybės ji negalinti atleisti ir todėl nutraukianti santuoką, R. E. duodama parodymus pripažino, jog pati jau keletą metų iki nagrinėjamų įvykių nuolat buvo neištikima R. J. su L. M.. Tuo tarpu apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, R. E. apskritai nieko neminėjo apie menamą R. J. neištikimybę ir teigė, kad inicijavo santuokos nutraukimą neva dėl ankstesnio R. J. gyvenimo būdo – girtavimo ir smurtavimo prieš ją (kaip minėta, šios R. E. nurodomos aplinkybės jokie byloje surinkti įrodymai nepatvirtina).

Aukščiau aptarta įvykių seka, netikėta ir staigi tiek R. J., tiek ir šeimą pažįstantiems asmenims R. E. išreikšta santuokos nutraukimo iniciatyva R. J. dar nebaigus sveikti po patirtų sužalojimų, skirtingiems šaltiniams nurodomos skirtingos, tačiau byloje surinktais įrodymais nepatvirtintos santuokos nutraukimo iniciatyvos versijos, kaltinant R. J. ir santuokine neištikimybe, ir smurtavimu bei girtavimu, tuo tarpu pačiai jau eilę metų būnant neištikimai savo sutuoktiniui patvirtina, kad kaltinamosios tyčia atsikratyti savo sutuoktiniu, kaip kliūtimi tolesnio bendro gyvenimo su L. M. kūrimui, buvo susiformavusi jau prieš inkriminuoto nusikaltimo padarymą. Akivaizdu, kad toliau siekti bendro gyvenimo, tame tarpe ir turtinės gerovės bei turtinių santykių kūrimo su L. M., kaltinamoji galėjo tik nutraukusi santuokinius ryšius su R. J.. Tačiau nutraukiant santuoką oficialiai, būtų tekę dalintis santuokoje įgytu turtu, todėl R. E. pasirinko jai labiau priimtiną variantą – nužudyti sutuoktinį, inscenizuojant nelaimingą atsitikimą, kad po sutuoktinio mirties visas santuokoje užgyventas turtas atitektų jai ir vaikams. Iš šalių santuokos nutraukimo dokumentų matyti, kad šalims pasidalijus santuokinį turtą, R. J. atiteko (išminusavus priteistą išmokėti R. E. piniginę kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį) daugiau nei 20 000 eurų vertės turtas. Taigi materialinė nauda, kurią kaltinamoji būtų gavusi nužudydama sutuoktinį, buvo pakankamai ženkli, ji iš esmės atitinka tą materialinę naudą, kurią vėliau kaltinamoji tikėjosi gauti ir iš L. M., nužudydama J. M.. Kaltinamajai nepavykus iki galo realizuoti savo nusikalstamo sumanymo – R. J. išgyvenus po nepavykusio pasikėsinimo į jo gyvybę, kaltinamoji iš karto ėmėsi kitų, nors ir materialiai daug mažiau naudingų veiksmų savo planams kurti bendrą gyvenimą su L. M. įgyvendinti – vos tik kaltinamajai pavyko nukreipti nuo savęs įtarimus ir buvo nutrauktas tyrimas dėl gaisro kilimo priežasčių, R. E. apkaltino R. J. neva santuokine neištikimybe ir po to inicijavo oficialų santuokos nutraukimo procesą. Tuo būdu teismas pripažįsta įrodytu, kad R. E. pasikėsino nužudyti R. J. dėl savanaudiškų paskatų, veika atitinkamai kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 9 p.

Pasikėsindama nužudyti savo sutuoktinį R. J., kaltinamoji padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimą, nusikalto, veikdama tiesiogine išankstine apibrėžta tyčia. Ji iš anksto apgalvojo ir parengė nusikaltimo planą, ketindama inscenizuoti nelaimingą atsitikimą ir tokiu būdu paslėpti nusikaltimo pėdsakus, pasiruošė tam reikalingas priemones (degų skystį). Kuomet smūgiu į galvą apsvaigintas ir kaltinamosios padegtas nukentėjusysis atsigavo ir užsigesino degantį savo kūną, kaltinamoji, nepaisant jos stebimų nukentėjusiojo kančių, toliau demonstruodama atkaklų pasiryžimą įgyvendinti sumanymą nužudyti R. J., ir toliau bandė smurtauti prieš jį įvykio vietoje buvusiu akmeniu/betono luitu. Taigi, nors šis nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, akivaizdu, kad pasikėsinimas buvo baigtas, t. y. kaltinamoji pagal savo išgales atliko viską, kad atimtų gyvybę nukentėjusiajam, ir nusikaltimo nebaigė tik nukentėjusiajam pavykus pabėgti bei po to suteikus jam kvalifikuotą medicinos pagalbą. Itin didelį veikos pavojingumą parodo ne tik trijų nužudymą kvalifikuojančių požymių buvimas, bet ir dėl pasikėsinimo nužudyti atsiradę padariniai – iš teismo medicinos specialisto išvados bei nukentėjusiojo R. J. parodymų, jo plaštakų atstumiančio ir kūną bjaurojančio išorinio vaizdo matyti, kad dėl ugnies poveikio buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo kūnas (rankos), kas BK 135 str. prasme atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Pažymėtina, kad kėsindamasi dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai nužudyti savo sutuoktinį, kaltinamoji taip pat suprato, kad tokiu būdu jos vaikai neteks tėvo, ir to siekė. Kaltinamoji savo elgesį dėl šio nusikaltimo vertina nekritiškai ir nei kiek nesigaili nusikaltusi, viso proceso metu savo kaltę neigė, melavo ir išsisukinėjo, mėgindama išvengti atsakomybės. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, už šį nusikaltimą, nors ir nurūkusį pasikėsinimo stadijoje, kaltinamajai skiriama griežtesnė už sankcijos vidurkį terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusysis L. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 9489,35 euro turtinės ir 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 8, b. l. 1-10). Nurodė, kad turtinę žalą sudaro jo turėtos J. M. laidojimo išlaidos, taip pat ateityje numatomos turėti kapavietės tvarkymo bei paminklo pastatymo išlaidos. Neturtinę žalą sudaro dėl jo žmonos bei 4 jo vaikų motinos žūties patirta moralinė žala, dėl kurios sutriko jo emocinė būsena, be to, jis kenčia, ir matydamas vaikų moralines kančias dėl mamos netekties.

Nukentėjusieji D. M., A. M., V. M., R. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamosios kiekvienam po 30 000 neturtinės žalos atlyginimo dėl jų mamos žūties, taip pat prašo priteisti ir turtinės žalos atlyginimą netekus motinos, mokant kiekvienam po 100 eurų kasmėnesinėmis išmokomis nuo 2020-08-11 iki kiekvieno iš jų pilnametystės, mokamas sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (t. 8, b. l. 132-136).

Nukentėjusioji R. Ž. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 8, b. l. 170). Nurodo, kad dukters, su kuria palaikė artimus glaudžius ryšius, nužudymas padarė jai didžiulę moralinę žalą, labai išgyveno dėl dukters mirties, dėl patirtos nervinės įtampos pašlijo jos sveikata.

Nukentėjusysis R. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 000 eurų neturtinės bei 3 000 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 14, b. l. 30). Nurodo, kad neturtinę žalą sudaro jo patirta moralinė žala dėl pasikėsinimo jį nužudyti, patirtos didelės fizinės kančios dėl nudegimų. Ant rankų plaštakų liko nepataisomi, kūną bjaurojantys randai nuo nudegimų, dėl kurių nuolat jaučia diskomfortą, o esant šaltesniam orui, nudegusiose vietose jaučia fizinį skausmą. Turtinę žalą sudaro nusikaltimo metu sunaikinto jo automobilio rinkos vertė 2 800 eurų. Be to, gydant gaisro metu patirtus sužalojimus, ligoninėje gydytojams teko sukarpyti ant dešinės rankos piršto buvusį auksinį vestuvinį žiedą, kurio vertė 200 eurų.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusieji D. M., A. M., V. M., R. M. prašo priteisti iš kaltinamosios turtinės žalos atlyginimą netekus motinos, mokant kiekvienam po 100 eurų kasmėnesinėmis išmokomis nuo 2020-08-11 iki kiekvieno iš jų pilnametystės, mokamas sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Savo ieškininiame pareiškime jie pateikė prašomų sumų pagrindimą, nurodydami, kad J. M. į rankas gaunamų pajamų vidurkis per paskutinius darbo mėnesius buvo 519,29 euro, taip pat mama gaudavo pajamas padėdama aplinkiniams ūkininkams derliaus nuėmimo metu, be to, gyvenant kaimiškoje aplinkoje, didžiąją dalį būtinų maistui produktų užsiaugindavo pati, todėl turėjo galimybę teikti ir teikė kiekvieno vaiko poreikiams kas mėnesį po 100 eurų. Pažymėtina, kad kaltinamoji ieškinį pripažįsta ir prašomų priteisti sumų neginčija.