Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2016-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-133-557/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-10-18
Bylos Nr.
1-133-557/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas (pirm.), Edita Lapinskienė, Arvydas Daugėla
Nukentėjusysis
S. M., R. M., A. M.
Kaltinamasis
V. J.
Baudž. byla Nr. 1-133-557/2016
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.3.1.2.3.;2.3.6.4.2.;2.3.6.3.;2.3.6.4.5.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Arvydo Daugėlos ir Editos Lapinskienės,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorėms Jūratei Pocienei, Dianai Baltrūnaitei – Petkevičienei,gynėjui V. J.,

Žemesnės instancijos teismas

nukentėjusiajai S. M., jos atstovui pagal įstatymą – nukentėjusiajam R. M. ir jų įgaliotajam atstovui adv. Edvardui Staponkui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., ir

Aprašomoji dalis

nustato:

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamasis V. J. 2016 m. birželio 01 d. apie 23.15 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų ir pykčio, kad jo šeimos narys – sugyventinė A. M. ketina nutraukti su juo šeimyninius santykius, tyčia vieną kartą peiliu smogė koridoriuje stovėjusiai nukentėjusiajai A. M. į pilvą, o po suduoto smūgio sužalotai nukentėjusiajai nuėjus į virtuvę ir telefonu kviečiantis greitąją medicinos pagalbą, ištrūkęs iš bandžiusio jį sulaikyti R. Š. įbėgo į virtuvę ir tyčia peiliu sudavė A. M. devynis smūgius į kaklo, kairio raktikaulio, krūtinės sritis, taip nukentėjusiajai padarydamas tris paviršines pjautines kaklo priekinio paviršiaus žaizdas, vieną pjautinę kaklo kairiojo požandikaulinio trikampio srities žaizdą, vieną paviršinę pjautinę kairiojo raktikaulio srities žaizdą, dvi paviršines pjautines žaizdas krūtinkaulio rankenos srityje, atitinkančias nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą, o taip pat dvi kiaurymines durtines – pjautines krūtinės ląstos žaizdas ir vieną kiauryminę durtinę – pjautinę pilvo žaizdą su širdies pažeidimu ir plonosios žarnos eventracija (išsiveržimu išorėn), sukėlusius ūminį nukraujavimą ir šoką, ko pasekoje A. M. po keleto minučių įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu V. J. tyčia nužudė savo šeimos narį – sugyventinę A. M..

Kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad išsituokęs su pirmąja žmona, apie 20 metų kartu gyveno su sugyventine A. M.. Gyvendami kartu susilaukė dukters S. M., kuriai dabar yra 17 metų. Su A. ir dukra S. gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, vienoje namo dalyje gyveno jie, o kitoje - A. suaugę sūnūs R. ir E.. 2015 m. rudenį A. išvykus dirbti į Angliją, jis su dukra liko Lietuvoje ir dirbo ūkininkų I. ir V. L. ūkyje, kuris yra (duomenys neskelbtini) kaime. Pas ūkininkus dirbdavo ir likdavo nakvoti darbo dienomis, o savaitgaliais grįždavo į namus. Girtaudavo tik savaitgaliais, gerdavo alų. 2016 m. gegužės viduryje A. grįžo iš Anglijos. Nuo tada ir pasikeitė iki to buvę normalūs ir artimi jų tarpusavio santykiai: jie kartu nemiegodavo vienoje lovoje, nevedė bendro ūkio. A. nenorėjo su juo bendrauti, kalbėti, kažkur vis išeidavo, paslapčia su kažkuo kalbėdavosi telefonu. Jis jau anksčiau ėmė įtarinėti, kad sugyventinė susidėjo su jo sesers R. vyru R. Š.. Pastarasis irgi buvo išvykęs į Angliją tuo pačiu metu, kaip ir A.. Jis iš karto suprato, kad A. tolimesnį savo gyvenimą sieja su R., kuris gyvena name, esančiame šalia L. namų (per gatvę). Jam buvo skaudu, tuo labiau, kad prieš tai R. Š. brolis buvo nuviliojęs jo pirmąją žmoną. Dirbdamas pas I. ir V. L. matydavo, kas vyksta pas R. Š. prie namų, kas pas jį atvažiuoja ir išvažiuoja. Paskutinėmis dienomis prieš įvykį A. lankydavosi pas R. Š., prieš tai su R. Š. ir dukra važiavo į Latviją. 2016-06-01 vakare jis kelis kartus ėjo žiūrėti, ar žmona nėra atvažiavusi pas R. Š., galiausiai pamatė, kad ji jau atvažiavusi, ir nuėjo pas juos aiškintis santykių. Prieš porą dienų R. Š. telefonu buvo kvietęs jį ateiti pasikalbėti, taigi eidamas jau žinojo, kad kalba bus apie A. ir R. tarpusavio santykius. Su savimi pasiėmė du peilius – lenktinį ir su iššokančia geležte. Tuo metu jis buvo išgėręs 2 litrus 7.5 proc. stiprumo alaus. R., pamatęs jį, atidarė duris ir įsileido į namus. Jam įėjus į vidų, tiksliau į „verandikę“, R. pakvietė A.. Netrukus į „verandikę“ atėjo ir A., kuri buvo tik su chalatu. Jis ėmė priekaištauti, kad jie gyvena susidėję jo akivaizdoje, R. ėmė sakyti, kad Anglijoje tarp jų nieko nebuvo, kad „susidėjo“ tik dabar, į tai jis atsakė, kad jie „neskiestų“. Tuomet A. su R. ėmė sakyti, kad po savaitės - dviejų jie vėl išvyks dviese į Angliją. Girdėdamas tai įsižeidė, pasijuto išduotas, todėl išsitraukė iš darbinio kombinezono kišenės peilį, paspaudė mygtuką, nuo ko iššoko peilio geležtė, ir dūrė A. peiliu į pilvą, įdūręs pjovė iš viršaus žemyn. R. puolė ginti A., jie susistumdė, R. bandant iš jo atimti peilį, susižalojo rankas. Sužalota A. tuo metu pabėgo į virtuvę. R. A. šaukė, kad ši išsikviestų greitąją. Kažkuriuo grumtynių momentu ištrūkęs iš R. gniaužtų, nubėgo į virtuvę, ir pripuolęs prie sėdinčios ant minkštasuolio A., tuo pačiu peiliu dūrė jai kelis kartus į kaklą ir krūtinę. Nepamena, kiek tiksliai kartų smūgiavo peiliu, tačiau tuo metu norėjo nužudyti A., norėjo, kad ji mirtų, nes jautėsi išduotas. Supratęs, kad nuo jo smūgių peiliu A. mirė, jis liepė R. kviesti policiją, o pats nusiplovė kruvinas rankas, nuplovė peilį, ir išėjo į kiemą laukti policijos. Apie ketinimus nužudyti A. keletą kartų bendrais bruožais buvo užsiminęs ir savo dukrai S., bet tuo metu konkrečių planų dar neturėjo. Savo poelgį vertina blogai, gailisi, sutinka atlyginti nukentėjusiųjų patirtą turtinę ir neturtinę žalą, tačiau neturi jokio turto ir lėšų, iš kurių galėtų žalą atlyginti. Savo parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2., b. l. 29-44).

Nukentėjusysis R. M. parodė, kad jis, E. M. ir S. M. yra nužudytosios A. M. vaikai. Mama iki mirties apie 20 metų gyveno nesusituokusi su V. J.. Gyvendama su V. J. mama susilaukė S. M., kuri yra bendras jos ir V. J. vaikas. Visi gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime. Vienoje namo dalyje gyveno mama su S. ir V., o kitoje namo dalyje - jis su broliu E.. Mama su V. J. konfliktavo dėl V. nuolatinio girtavimo, nesirūpinimo namais ir buitimi. Mama buvo negerianti moteris, labai darbšti. Jis pats nuo vaikystės jautė antipatiją V. J. ir su juo beveik nebendravo, nors jokių rimtesnių konfliktų tarp jų ir nebuvo. Maždaug prieš pusmetį iki nužudymo mama su R. Š. išvažiavo dirbti į Angliją. Anglijoje R. susirado kitą vyrą, su juo grįžo į Lietuvą ir išvyko gyventi į Vilnių. Tuo metu į Angliją išvyko ir R. sutuoktinis R. Š., jis dirbo su mama tame pačiame fabrike. Mama ėmė bendrauti su R., gegužės mėn. jie kartu grįžo į Lietuvą, mama pasakė V., kad jei jis ir toliau girtaus, ji V. paliks. Paskutiniu metu prieš nužudymą mama lankydavosi R. namuose, o V. juos įtarinėjo, klausinėjo ir jį apie mamos ir R. santykius. Mamos nužudymas jam buvo staigmena, apie nusikaltimą pranešė policija. Po mamos mirties buvo paskirtas sesers S. rūpintoju. Mamą palaidojo savo lėšomis, todėl prašo priteisti iš kaltinamojo laidojimo išlaidas, iš kurių reikia minusuoti jo gautą laidojimo pašalpą. Taip pat prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinį neturtinės žalos atlyginimui reiškia savo vardu, tačiau pagal susitarimą su seserimi ir broliu yra prašoma atlyginti jų visų dėl mamos netekties patirta neturtinė žala.

Nukentėjusioji S. M. parodė, kad iki mamos A. M. mirties ji kartu su mama, tėvu V. J. ir broliais R. bei E. M. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Jos santykiai su tėvu buvo daugmaž normalūs, tačiau grįžęs namo po savaitės darbų L. ūkyje, tėvas savaitgalį gerdavo alų, būdamas girtas norėdavo kalbėtis, dėl to kildavo šiokių tokių konfliktų. Dėl tėvo girtavimo taip pat kildavo konfliktai tarp tėvo ir mamos. 2015 m. rudenį mama kartu su R. Š. išvyko dirbti į Angliją. Mama iš Anglijos siųsdavo jai pinigų pragyvenimui. Kiek jai žinoma, tėvas mylėjo mamą. Jų bendru sprendimu mama išvažiavo dirbti į Angliją. Iš pradžių visi galvojo, kad mama bus Anglijoje trumpiau, bet kadangi jie turėjo skolų, o mamai gerai sekėsi Anglijoje, ji liko ilgesniam laikui. R. Anglijoje susirado kitą vyrą ir su juo grįžo į Lietuvą, tuo metu į Angliją išvyko ir R. sutuoktinis R. Š.. Kiek jai žinoma, mama Anglijoje ėmė draugauti su R.. Dar būdama Anglijoje mama jai prasitarė, kad grįžusi skirsis su tėvu, kad jos gyvenimas pasikeitė. Mama kaltino tėvą dėl nuolatinio girtavimo, nesitvarkymo namuose. Tėvas ėmė įtarinėti mamą, jog ši susidėjo su R.. Ji kartu su mama ir R. Š. 2016 m. gegužės 26-29 dienomis važiavo į Latviją, matė, kad mama su R. gražiai sutaria. Grįžus iš Latvijos, mama dienomis būdavo namuose, o vakarais išvažiuodavo pas R. Š.. Mama nebuvo išsivežusi savo daiktų pas R., tik važiuodama pas jį pasiimdavo keletą drabužių persirengti. Grįžus iš Latvijos, mama išvažiavo su R. į (duomenys neskelbtini) kaimą, o ji liko namuose. Tuomet tėvas su ja kalbėjo, sakė, kad mamos greit neliks, kad ji nepanikuotų, mokytųsi, kad kaimynė padės palaidoti mamą. Tėvas visą tai sakė būdamas blaivus. Tėvas buvo pasiėmęs daiktą, panašų į kardą ir jį galando, po to suvyniojo į laikraštį ir išsinešė. Paskambinusi mamai ji papasakojo, ką tėvas šnekėjo, perspėjo mamą, kad ji išeitų iš R. namų. 2016-05-30 tėvas išvažiuodamas į L. ūkį pasakė „tegul medžioklė prasideda“. Ji suprato, kad tėvo įvardinta medžioklė susijusi su mama. Gegužės 31 dieną tėvas skambino iš (duomenys neskelbtini) ir klausė, ar R. į Latviją važiavo kaip vairuotojas, ji į šį tėvo klausimą atsakė, kad ne ir davė suprasti, kad R. važiavo kaip mamos draugas. Daugiau su tėvu nebendravo. Birželio 01 d. vakare pas ją į namus atvažiavo policijos pareigūnai ir pranešė apie mamos mirtį. Su mama buvo labai artimos, todėl netekusi jos patyrė didelę netektį. Pagal susitarimą su broliu ieškinį dėl A. M. vaikų patirtos neturtinės žalos pareiškė brolis.

Liudytojas R. Š. parodė, kad kaltinamasis yra jo žmonos R. Š. brolis, su kaltinamuoju ir A. M. buvo pažįstamas seniai. Kai V. J. nebūdavo išgėręs alkoholio, tai elgdavosi normaliai, bet kai išgerdavo, tada tapdavo agresyvus. 2015 m. rudenį A. M. su jo sutuoktine išvyko dirbti į Angliją, o 2016 pavasarį išvyko ir jis. Anglijoje jo žmona susirado kitą vyrą ir su juo grįžo į Lietuvą, o jis liko dirbti viename fabrike su A. M., abu palaikė draugiškus santykius. Moteris guodėsi, kad nenori gyventi su V. J., nes jis per daug geria alkoholį, planavo grįžusi į Lietuvą nutraukti santykius su sugyventiniu. Gegužės mėn. viduryje grįžus į Lietuvą, A. pasakė, jog nori gyventi su juo, jie sutarė toliau gyventi kartu ir ketino tolesniam gyvenimui vykti į Latviją. Gegužės pabaigoje jie su A. aplankė Latvijoje gyvenančią A. mamą, jai taip pat pasakė apie apsisprendimą gyventi kartu. 2016-05-30 jam paskambino A. ir pasakė, kad V. J. jai grasina, kad bus pralietas kraujas, nes jis nuo V. nuviliojo A.. Po pokalbio su A. jis paskambino V. ir pakvietė ateiti „vyriškai pasikalbėti“, V. tuo metu dirbo pas ūkininką šalia jo namų. Likus porai dienų iki įvykio, A. apsigyveno pas jį. 2016-06-01 vakare jie su A. nusiprausę atsigulė miegoti, apie 23 val. lauke ėmė loti šuo. Atsikėlęs pasižiūrėjo per langą, tačiau nieko nesimatė, todėl nuėjo į koridorių ir atrakino lauko duris. Atidaręs duris, pamatė atokiau stovintį V. J., kuris paklausė, ar gali užeiti pasikalbėti. Jis sutiko su V. pasikalbėti ir įsileido jį į koridorių, V. dešinę ranką laikė kišenėje. Pradėjus jiems kalbėtis, į koridorių atėjo ir A., kuri pasakė V., kad ji su juo nebegyvens, V. priekaištavo, kodėl jie būna kartu jam po akimis, kaltino jį nuviliojus žmoną. Aiškinantis santykius jie pasakė V., kad apsisprendė toliau gyventi kartu. V. pasakė "gerai, gyvenkit, labanakt, einu", priėjęs prie uždarytų lauko durų, viena ranka ėmė už durų rankenos, o kitą (dešinę), kurią visą laiką laikė kišenėje, staigiai ištraukė iš kišenės, ir toje rankoje laikomu peiliu 2-3 kartus smogė A. į pilvą. Jis puolė V., jie susigrūmė, jis staigiai sugriebė už V. dešinės rankos su peiliu, kurią iškėlė į viršų ir prispaudė prie sienos, ir sušuko A. eiti į virtuvę, ką ji ir padarė. V. pasakė jam "dabar tavo eilė", jie grūmėsi koridoriuje, jis bandė išlaikyti prispaustą prie sienos V. ranką. V., bandydamas perimti peilį iš vienos rankos į kitą, įsipjovė sau į ranką. Grumdamiesi abu išėjo į lauką, kur jam pavyko iš V. rankų išmušti peilį. Peilis nukrito ant laiptų. Jis bandė nutempti V. toliau nuo namo durų, tempimo metu V. parkrito ant žemės, išsinėrė iš striukės. Po to V. staigiai pašoko nuo žemės, pagriebė ant laiptų gulėjusį peilį ir įbėgo į namą. Jis nubėgo paskui V. į namus. Matė, kaip V., įbėgęs į virtuvę, pripuolė prie sukniubusios ant suoliuko A. ir vėl keletą kartų sudavė peiliu A. į krūtinės sritį. Pagriebęs V. už drabužių, išstūmė jį lauk iš namų ir užsirakino duris. Nubėgęs į virtuvę, paskambino 112. Tuo metu girdėjo, kaip A. sukniubusi gargaliavo, nieko nekalbėjo. Kol jis skambino, V., tuo metu buvęs lauke, stipriai patraukė už laukinių durų rankenos ir taip sulaužęs durų spyną, įėjęs į virtuvę sukniubusiai A. pasakė "Ką, dvesi? Nu ir dvėsk", o jam (R. Š.) liepė skambinti 112. Kruvinas savo rankas V. nusivalė į megztinį, kuris gulėjo ant spintelės. V. jam daugiau nieko nesakė ir nedarė, išėjo į lauką ir atsisėdęs ant laiptų sėdėjo. Jis virtuvėje laukė, kol atvažiuos policijos pareigūnai, o V. kažkur nuėjo. Tik atvažiavus policijai iš pareigūnų sužinojo, kad V. jie paėmė prie (duomenys neskelbtini) kelio, kur V. ir laukė policijos. Jis pareigūnams pasakė, kad V. turi peilį. Policijos pareigūnai peilį rado V. kišenėje.

Liudytoja I. L. parodė, kad V. J. ir A. M. pažįsta seniai, jie keletą metų dirbo jos ūkyje. V. gali apibūdinti kaip puikų darbininką, kurio nematė niekada darbo metu išgėrusio. V. apie 20 metų gyveno su A., kuri paskutiniu metu važiavo į Angliją uždarbiauti, jų santykiai iki to buvo labai gražūs. Paskutiniu metu A. artimai ėmė bendrauti su kaimynystėje gyvenančiu R. Š.. V. labai pergyveno, kad jo sugyventinė A. susirado kitą vyrą. Ji pati iki nelaimės kelis kartus matė, kaip A. savo automobiliu atvažiuodavo pas R. Š., akivaizdu, kad ir V. turėjo tai matyti. Kai žmona jį paliko, V. apie 2 savaites buvo depresijoje, naktimis nemiegojo, dieną plėšės, dirbo už du, kad išlieti savo energiją. V. sakėsi girdėjęs, kaip žmona gyrėsi dukrai, kad turi kitą vyrą, dukra palaikė mamą, dėl to V. buvo dar labiau skaudu, bijojo pasilikti vienas be šeimos. Jai niekada nekilo mintis, kad V. gali ryžtis nužudyti savo sugyventinę, nes jo niekada nematė agresyvaus, ūkyje negalėdavo prireikus net vištai galvos nukirsti, todėl į jo posakius žmonos adresu „užmušiu“ ūkyje niekas nekreipė dėmesio ir jų rimtai nevertino. 2016-06-01 V. paskutinį kartą matė apie 18 val. dirbantį, jis tuo metu dar buvo blaivus. Apie įvykį sužinojo tik kitą rytą.

Liudytojas V. S. parodė, kad jis dirbdamas L. ūkyje iš bendradarbių pasakojimų girdėjo, jog V. J., kuris taip pat dirbo ūkyje, sugyventinė A. M. susirado kitą vyrą R. Š.. V. dėl to labai pergyveno. 2016 m. birželio 01 d. V. jo paprašė iš parduotuvės parvežti 8 skardines alaus „Utenos auksinis“, kurias buvo skolingas vyrams, ir du plastikinius „bambalius“ alaus po vieną litrą talpos (stiprumas 7,5 proc.). Jis iš (duomenys neskelbtini) grįžo apie 19.30 val. ir V. perdavė maišelį su alumi. Matė, kad V. maišą su alumi nusinešė į savo kambarį. Daugiau tą vakarą V. nematė, tik kitą rytą atėjęs į darbą sužinojo, kad V. yra sulaikytas dėl savo sugyventinės nužudymo.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad kartu su V. J. dirbo I. L. ūkyje ir gyveno su juo viename kambaryje. V. niekada nėra matęs agresyvaus, jis buvo normalaus sugyvenamo būdo, saikingai vartojantis alkoholį. Jei išgerdavo, tai tik po darbo ir tik alaus. V. sugyventinę A. M. tai pat pažinojo. Kiek jam žinoma, V. ir A. tarpusavio santykiai buvo normalūs, draugiški. 2016 m. balandžio ar gegužės mėnesį V. jam prasitarė, kad sugyventinė A. yra susiradusi kitą vyrą, kas tas vyras V. neįvardino, nes nežinojo. Tik kai A. grįžo iš užsienio tapo aišku, kad jos naujas vyras yra R. Š., gyvenantis greta L. ūkio. V. labai pergyveno, kad A. susirado kitą vyrą, sakė, kad jis vėl liks „plikas“. Paskutinėmis gegužės mėnesio dienomis V. labai pasikeitė: tapo uždaras, nekalbus, prastai miegojo, naktimis keldavosi ir eidavo į lauką parūkyti. Būtent paskutinėmis gegužės mėnesio dienomis jie visi matė, kad A. savo automobiliu atvažiuodavo pas R. Š. į namus. Jis mano, kad A. lankymasis pas R. Š. labai jaudino V.. Kaip ir kada 2016-06-01 nelaimės naktį V. išėjo iš kambario jis nežino, nes tuo metu miegojo. Apie įvykį sužinojo tik kitą rytą.

Liudytojas policijos pareigūnas D. Š. parodė, kad atvykus pagal iškvietimą, prie kelio juos pasitiko V. J. ir iš karto pasakė, kad nužudė savo buvusią sugyventinę. J. viską papasakojo, sakė, kad šalia ten dirbo ir negalėjo žiūrėti, kaip jo buvusi moteris gyveno su kitu vyru. Sakė, kad nužudė iš pavydo, seniai taip ketino padaryti. Paklausus, kur nužudymo įrankis, jis pasakė, kad „pas mane kišenėje“. Sakė, kad jau jį nuplovė, nekruvinas. Jis apieškojo kaltinamąjį ir kišenėse rado ir paėmė du peilius. Buvo dar vienas mažesnis peilis, J. sakė, kad nužudė su didesniu peiliu. Jis kaltinamajam uždėjo antrankius, pasodino į automobilį. Paklausus, kur ir kokioje vietoje, jis parodė tą kiemą. Nuvažiavus, kieme buvo R. Š. ir parodė, kur yra nužudyta moteris. Įėjus į namą, virtuvėje pamatė moterį, sėdinčią prie virtuvės stalo. Buvo sužalota, matėsi, kad be gyvybės ženklų, visa pabalusi, jie iškvietė greitąja. R. Š. sakė, kad čia jo namas, kur gyveno su ta moterimi, kad būnant namuose atėjo kaltinamasis, su juo kalbėjo koridoriuke, pradėjo vykti kažkoks konfliktas, ir V. J. išsitraukęs peilį dūrė moteriai. Toliau jie stumdėsi ir po to iškvietė policiją. G. J. buvo nustatytas įvykio vietoje, buvo neblaivus.

Iš 2016-06-02 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fiksuoti biologinės kilmės pėdsakai (galimai kraujas) tiek lauke ant laiptų, tiek namo vidaus patalpose, šių pėdsakų gausu virtuvėje prie minkštasuolio. A. M. lavonas aptiktas namo virtuvėje sėdimoje padėtyje ant minkštasuolio. Moters vilkimas chalatas permirkęs krauju, pilvo priekinėje sienoje stebimos išlindusios plonosios žarnos, fiksuoti durtiniai, pjautiniai sužalojimai krūtinės ir kaklo srityse (t. 1., b. l. 14-51).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 302/2016(03) konstatuota, kad A. M. mirė nuo kiauryminių durtinių – pjautinių krūtinės ląstos ir pilvo sužalojimų su širdies pažeidimu ir plonosios žarnos eventracija (išsiveržimu išorėn), išsivysčius ūmiam nukraujavimui bei šokui. Tyrimo metu mirusiosios kūne rastos dvi kiauryminės durtinės – pjautinės krūtinės ląstos ir viena kiauryminė durtinė – pjautinė pilvo žaizdos, taip pat trys paviršinės pjautinės kaklo priekinio paviršiaus žaizdos, viena pjautinė žaizda kaklo kairiojo požandikaulinio trikampio srityje, viena paviršinė pjautinė kairio raktikaulio srities žaizda ir dvi paviršinės pjautinės žaizdos krūtinkaulio rankenos srityje. Visos žaizdos padarytos netrukus prieš mirtį aštriu įrankiu, turėjusiu plokščią geležtę. Kiauryminės krūtinės ląstos ir pilvo žaizdos sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, kitos žaizdos nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. Didžiausios lemiamos įtakos mirčiai turėjo kiauryminis krūtinės ląstos durtinis – pjautinis sužalojimas su širdies pažeidimu, nes iš sužeistos širdies greitai mirtinai nukraujavo per kelias minutes. Kiauryminės krūtinės ląstos ir pilvo žaizdos padarytos trimis dūriais, o kaklo, kairiojo raktikaulio ir krūtinkaulio srities žaizdos gavosi nuo geležtės smaigalio bei ašmenų paviršinio kontakto septyniais poveikiais. Mirusiosios kūne kovos bei savigynos pėdsakų nėra, ji įvykio metu buvo blaivi. Kurį laiką po sužalojimo nukentėjusioji buvo vertikalioje padėtyje (stovėjo) ir vaikščiojo, tikėtina, žengė kelis žingsnius. Tyrimo metu rasti lavono pakitimai, įvykio vietos apžiūros metu konstatuoti lavoniniai reiškiniai nurodo, kad A. M. mirė 2016-06-01 apie 23.30 val. (t. 1., b. l. 54-68).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti iš įvykio vietos paimti mirusiosios A. M. daiktai ir įtariamajam V. J. priklausantis švarkas (striukė). Apžiūros metu fiksuota, kad mirusiosios A. M. rūbai - kelnaitės, liemenėlė ir chalatas - gausiai sutepti krauju, liemenėlės dešiniame kaušelyje stebimas kiauryminis – pjautinis pažeidimas 2,5 cm., chalato priekinėje dalyje rasti penki kiauryminiai audinio pažeidimai (dešiniajame ir kairiajame atlapuose). Mobilaus ryšio telefono Samsung klaviatūra ir dangtelis sutepti krauju. Įvykio vietos apžiūros metu paimta vaikiška striukė sutepta krauju. Įvykio vietoje (lauke prie namo) rastas ir paimtas įtariamajam V. J. priklausantis darbinis švarkas purvinas, dulkėtas, jame pažeidimų ar dėmių panašių į kraują nefiksuota, o ant 2016-06-03 savanoriško daiktų pateikimo metu paimtų iš V. J. darbinio kombinezono kelnių ir marškinėlių fiksuoti rausvi sutepimai, panašūs į kraują (t. 1., b. l. 69-82; t. 2., b. l. 49-50).

Iš policijos tarnybinių pranešimų matyti, kad sulaikant V. J. įvykio vietoje, jo drabužių kišenėje buvo rastas sulankstomas peilis, kuriuo V. J. nurodė įvykdęs žmogžudystę, bei dar vienas buitinės paskirties peilis (t. 1, b. l. 13, 171).

Specialisto išvadoje Nr. 30- (U-1542)-IS1-526 konstatuota, kad tyrimui pateikti du peiliai nėra šaltieji nešaunamieji ginklai (t. 1., b. l. 152-154).

Specialisto išvadoje Nr. MK 61/2016(01) nurodoma, kad atlikus žalojančio įrankio identifikacinį tyrimą nustatyta, jog A. M. krūtinės srities dešinės ir kairės pusės durtinės – pjautinės odos žaizdos ir jų projekcijoje sužalojimo kanalo eigoje esantys dešinės pusės IV-to – V-to šonkaulių kremzlių ir kairės pusės II – V šonkaulių kremzlių durtiniai – pjautiniai sužalojimai bei pilvo srities durtinės – pjautinės odos žaizdos padarytos tirti pateiktu lenktiniu peiliu (iš specialisto išvados aprašomosios dalies: peilis su pusiau automatiniu geležtės atlenkimo mechanizmu, kurio mygtukas yra rankenos kairėje pusėje, bendras peilio ilgis atlenkus geležtę yra 210 mm, geležtės ilgis – 90 mm, geležtė vienašmenė, jos kairėje pusėje yra gamyklinis užrašas „Columbia Chang jiang“). Tirti patekto A. M. dešinės pusės IV-V šonkaulių kremzlių fragmento minkštuosiuose audiniuose ties kairiuoju sužalojimo kraštu rastas įstrigęs trikampio pavidalo metalo intarpas – nulūžęs geležtės smaigalys, kuris sudaro pateikto peilio geležtės vieną visumą (t. 1, b. l. 158-166).

Bendrojo pagalbos centro pateiktuose garso įrašuose, kurie apžiūrėti 2016-08-02 fiksuota, kad 2016-01-23:17 val. ir 23:21 val. Centro informacinėje sistemoje registruoti iš telefonų abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimai apie peiliu sužalotą A. M.. Pirmuoju atveju skambino pati A. M., antruoju – R. Š. (t. 1., b. l. 169-170).

2016-06-02 00:38 val. alkotesteriu atlikus asmens blaivumo testą, V. J. nustatytas 2.49 promilių girtumas (t. 2., b. l. 15).

2016-06-02 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G999/2016(03) nurodoma, kad V. J. paros bėgyje iki objektyvios apžiūros duriančiai pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu ar įrankiu padarytos pjautinės žaizdos abiejose rankose, o bukabriaunių daiktų poveikyje - odos nubrozdinimai rankoje ir kojoje ( t. 2, b. l. 47-48).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo V. J. kaltę inkriminuoto nusikaltimo padaryme.

Analizuojant ir tarpusavyje gretinant aukščiau aptartus įrodymus matyti, jog kerštaudamas savo sugyventinei A. M. (su kuria kartu gyveno beveik 20 metų ir turėjo bendrą dukrą) dėl to, kad ši jį paliko ir pradėjo gyventi su R. Š., atėjęs į R. Š. namus, V. J. tuo tikslu specialiai atsineštu peiliu sudavė A. M. daugybinius smūgius į gyvybiškai svarbias kūno vietas ir tokiu būdu ją tyčia nužudė. Apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad sužinojęs apie sugyventinės neištikimybę, o vėliau ir apie jos apsisprendimą nutraukti su juo šeiminius santykius ir toliau gyventi su R. Š., V. J. keletą kartų išsakė ketinimus nužudyti A. M. savo nepilnametei dukrai S. M. ir bendradarbiams (I. L. parodymai). Kaltinamasis parodė, kad prieš įvykį įsigijo naują peilį automatiškai atsilenkiančia geležte, kurį kartu su seniau turėtu lenktiniu peiliu pasiėmė su savimi, eidamas aiškintis santykių su A. M. ir R. Š.. Liudytojas R. Š. parodė, kad viso pokalbio metu kaltinamasis dešinę ranką laikė kišenėje, iš kurios vėliau išsitraukė peilį ir ėmė juo smurtauti. Kaltinamasis pripažįsta, kad nuo pat pirmųjų smūgių peiliu sudavimo jis siekė nužudyti A. M., ką neabejotinai patvirtina ne tik daugybinių smūgių sudavimas peiliu į gyvybiškai svarbias kūno vietas, tačiau visa kaltinamojo veiksmų seka. Iš kaltinamojo ir R. Š. parodymų matyti, jog kaltinamajam sunkiai sužalojus A. M. peiliu į pilvą, po ko nukentėjusioji pabėgo į virtuvę, o R. Š. bandė nutraukti kaltinamojo smurtavimą ir atimti iš jo peilį, grumtynėms persikėlus į namo kiemą, kaltinamasis sugebėjo ištrūkti iš R. Š., pagriebė grumtynių metu jam iš rankų išmuštą peilį ir nubėgo į namo vidų, kur toliau peiliu smūgiavo virtuvėje sėdėjusiai sunkiai sužalotai nukentėjusiajai ir smurtą peiliu tęsė tol, kol įsitikino, kad ją nužudė. Abejonių, kad kaltinamojo pavartotas smurtas buvo tiesioginė A. M. mirties priežastis, nekyla, nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusioji galėjo būti sužalota kitomis aplinkybėmis ar kitų asmenų. Kaltinamasis, iš anksto išsakęs ketinimus nužudyti sugyventinę, atvykdamas aiškintis santykių apsiginklavęs dviem peiliais, smogdamas nukentėjusiajai daugybinius smūgius peiliu į gyvybiškai svarbias kūno vietas, tęsdamas smurtavimą net ir suvokdamas, kad nukentėjusioji jau yra sunkiai sužalota (matydamas iš prapjauto pilvo išvirtusias žarnas), neabejotinai siekė A. M. mirties. Akivaizdu, kad kaltinamasis numatė ir suprato, kad savo veiksmais atims gyvybę kitam žmogui ir, kaip aukščiau minėta, to sąmoningai siekė, t. y. veikė tiesiogine apibrėžta (be to, iš anksto apgalvota) tyčia. Todėl kaltinamojo veika vertintina kaip tyčinis savo šeimos nario nužudymas ir kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta, ir jis privalo atsakyti.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

BK 41 str. numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, duodamas parodymus, padėjo išaiškinti nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui.

Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, dirba, apklaustų asmenų parodymais nustatytas jo polinkis piktnaudžiauti alkoholiu, ką patvirtina ir ženklus kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio nusikaltimo padarymo metu. V. J. padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, tyčiniais brutaliais smurtiniais veiksmais atėmė artimo žmogaus – jo sugyventinės ir nepilnamečio vaiko motinos – gyvybę. Kaltinamasis nusikalto, veikdamas tiesiogine tyčia, toliau smūgiavo specialiai tam tikslui atsineštu peiliu netgi tuomet, kai sužalota nukentėjusioji telefonu kvietėsi greitąją pagalbą, tokiu būdu nepalikdamas jai jokių galimybių išgyventi. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nepilnametė kaltinamojo duktė, o taip pat ir du pilnamečiai nužudytosios sūnūs neteko motinos. Iš apklaustų asmenų parodymų matyti, kad kaltinamasis nebuvo linkęs smurtauti, ir netgi vartodamas alkoholį prieš artimuosius anksčiau niekuomet nenaudojo fizinio smurto. Tačiau pašlijus šeimyniniams santykiams, kaltinamasis pasirinko neadekvatų situacijai problemų sprendimo būdą ir, kerštaudamas nusprendusiai jį palikti ir savo ateitį sieti su kitu vyru sugyventinei, ją tyčia nužudė. Kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinantys byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga iki to nelinkusio nusikalsti ir daryti kitus teisės pažeidimus, dirbusio ir auginusio nepilnametę dukrą kaltinamojo gyvenimo būdo pasekmė. Akivaizdu, jog nusikaltimas buvo padarytas itin nepalankiai susiklosčius kaltinamojo šeiminėms aplinkybėms, kurių kaltinamasis nesugebėjo ir iš esmės net nebandė spręsti civilizuotais būdais, kas savo ruožtu nepaneigia padaryto nusikaltimo pavojingumo. Remiantis išdėstytu, įvertinant kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamajam skiriama griežta sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, parenkant nors ir nesiekiantį sankcijos vidurkio, tačiau jam artimą bausmės dydį.

Nukentėjusysis R. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo jo patirtą su mamos mirtimi susijusią turtinę žalą 2251 eurą ir dėl mamos žūties patirtą neturtinę žalą 20000 eurų. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro pateikiamais dokumentais patvirtintos laidojimo išlaidos 661 euras ir paminklo pastatymo išlaidos 1590 eurų. Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas pateiktais dokumentais, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, kaltinamasis ieškinį pripažįsta, todėl ieškinys, remiantis CK 6. 263 str. 2 d., 6. 291 str. 1 d., tenkintinas galutinėje 1947 eurų sumoje, iš ieškinio sumos minusuojant nukentėjusiojo gautą laidojimo pašalpą 304 eurus (CK 6. 291 str. 2 d.).

R. M. taip pat paaiškino, kad jis pats, sesuo ir brolis su mama nuolat palaikė artimus ir glaudžius tarpusavio santykius, ir dėl mamos netekties patyrė didelį emocinį sukrėtimą, po mamos mirties prižiūri nepilnametę seserį, yra paskirtas jo rūpintoju. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji S. M., nukentėjusieji nurodė, kad R. M. prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas apima visų trijų A. M. vaikų patirtą neturtinę žalą, jų sutarimu ieškinį pareiškiant R. M..

Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai - tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.

Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo V. J. veiksmais, kuriais brutaliai buvo atimta jų mamos gyvybė. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusieji dėl mamos, su kuria palaikė itin glaudžius ir artimus emocinius ryšius, netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą. Esant aptartų aplinkybių visumai, ieškinys dėl neturtinės žalos (kiek ją galima išmatuoti pinigine išraiška) atlyginimo dydžio, kurį kaltinamasis pripažįsta, atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl pilnai tenkintinas.

Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, dalyvavo nukentėjusiųjų įgaliotasis atstovas advokatas E. Staponkus, iš pateikto kvito matosi, kad įgaliotojo atstovo paslaugoms apmokėti nukentėjusysis R. M. sumokėjo 650 eurų (2 t., b. l. 135). BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo prašymas atlyginti turėtas atstovavimo išlaidas yra pagrįstas ir tenkintinas, prašoma išieškoti išlaidų suma atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus, iš kaltinamojo išieškotina 650 eurų atstovo paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

A. M. kraujo pavyzdys ir rūbai (chalatas, liemenėlė ir kelnaitės), įvykio vietoje paimta vaikiška striukė, du peiliai, trys vokai su biologinės kilmės pėdsakų ėminiais – sunaikintini,A. M. mobilaus ryšio telefonas Samsung, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su Pildyk kortele – grąžintinas nukentėjusiajam R. M.,V. J. mobilaus ryšio telefonas Nokia 3510, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su Pildyk kortele, rūbai (darbinio kombinezono kelnės, marškinėliai, medžiaginis švarkas) – grąžintini V. J..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p., ir nubausti jį laisvės atėmimu trylikai metų. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016-06-02. Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Nukentėjusiojo R. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistojo V. J. nukentėjusiajam R. M. 1947 eurus turtinės žalos atlyginimui ir 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo V. J. 650 eurų išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajam R. M..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

A. M. kraujo pavyzdį ir rūbus (chalatą, liemenėlę ir kelnaites), įvykio vietoje paimtą vaikišką striukę, du peilius, tris vokus su biologinės kilmės pėdsakų ėminiais – sunaikinti,A. M. mobilaus ryšio telefoną Samsung, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su Pildyk kortele – grąžinti nukentėjusiajam R. M.,V. J. mobilaus ryšio telefoną Nokia 3510, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su Pildyk kortele, rūbus (darbinio kombinezono kelnes, marškinėlius, medžiaginį švarką) – grąžinti nuteistajam V. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam V. J. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjų kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Arvydas DaugėlaEdita Lapinskienė