Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis nesugebėjo bent kiek įtikinamai paaiškinti teismui, kodėl ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad prieš įvykį buvo išgėręs ženkliai daugiau alkoholio, ir kodėl nurodė kitokias tarpusavio santykių su I. S. bei I. S. nužudymo aplinkybes, nei apklausiamas teisiamajame posėdyje, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus neigia.

2012-10-27 23.25 val. patikrinus alkotesteriu, A. N. nustatytas 2,92 promilių girtumas (b. l. 92).

Nukentėjusysis M. Š. parodė, I. S. buvo jo sesuo, su ja palaikė draugiškus santykius. Ji sunkiai vertėsi, anksčiau turėjo vyrą, kuris neprižiūrėjo šeimos ir nedirbo, paskui pati nusigyveno, pradėjo išgėrinėti, prarado darbą, turėjo problemų su sveikata, gulėjo ligoninėje, turėjo invalidumą, iš to ir gyveno, prižiūrėjo ir slaugė mamą. Jis seseriai nuolat padėdavo, lankydavo, remdavo materialiai, padėjo išlaikyti du jos vaikus. Seseriai motinystės teisės apribotos nebuvo. Sesuo vaikais rūpinosi ir juos užaugino viena. Buvo rizikos grupėje, buvo atėjusios aplankyti vaikų teisių apsaugos darbuotojos ir sesuo jų neįsileido ir nebendravo. Todėl prieš savaitę iki įvykio vaikams buvo paskirta laikinoji globa. Kaltinamąjį pažinojo kaip sesers kaimyną, yra matęs juos kartu girtaujant. Paskutinį kartą su seserimi kalbėjo telefonu tą pačią dieną apie 19-20 val., sesuo buvo su vaikais išėjusi į „Akropolį“ ir pirko jiems kanceliarines prekes, kuprines, nes buvo gavusi čekiukus iš socialinio aprūpinimo skyriaus, po to nuvedė vaikus į globos įstaigą. Paskambinus jai pasakė, kad yra namuose, kad viskas gerai. Iš balso ji neatrodė girta. Apie 23 val. jam paskambino kaimynė ir pasakė, kad kaimynas A. ją nudūrė. Skubiai atvykęs girdėjo kaimynų pokalbį, moteris iš gretimo kambario pasakojo, kad I. buvo išėjusi į koridorių, o A. ją įstūmė į savo kambarį ir ten buvo muštynės, garsiai šaukė. Išbėgusi ir užsiėmusi už kaklo, sesuo bėgo į savo kambarį, ten kažkiek pabuvusi išbėgo šaukdama „gelbėkit“. Virtuvės kambariuke ji susmuko ir kaimynės iškvietė greitąją. Seserį laidojo savo lėšomis, prašo priteisti laidojimo išlaidas ir neturtinės žalos atlyginimą. Prašo priteisti neturtinę žalą ir vaikams. Po įvykio vaikus pasiėmė pas save ir yra paskirtas jų laikinuoju globėju.

Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimo ir priedų (įsakymų) matyti, kad nuo 2012-11-09 K. S. ir K. S. yra nustatyta laikinoji globa, globėju paskiriant M. Š. (b.l. 63-65).

Liudytoja V. B. parodė, kad su I. S. buvo kaimynės, kaltinamąjį taip pat pažįsta, santykiai su juo ne kokie, nes jis konfliktiškas žmogus, kaimynai dėl jo elgesio yra ne kartą kvietę policiją. Pro savo kambario, kuris yra priešais A. N. ir I. S. kambarius, durų akutę matė, kaip I. S. ėjo iš virtuvės koridoriumi į savo kambarį, tada A. N. išėjo iš kambario ir kvietėsi ją pas save, ji klausė, ko jis nori, tada jis įstūmė I. S. į kambarį ir uždarė duris. Iš pradžių jokio triukšmo A. N. kambaryje nesigirdėjo. Paskui girdėjo, kaip jie barėsi ir pribėgusi pažiūrėti per akutę matė, kaip I. išbėgo iš A. N. kambario, laikydamasi už gerklės iš šaukdama „ar tu durnas, ką darai, padėkit man“. Paskui ji įėjo į kambarį, po to išbėgo iš kambario. Išėjusi į koridorių ji paklausė, kas atsitiko, I. atsisukusi pasakė, kad A. N. papjovė, iš kaklo purškė kraujas. Liepė eiti jai į virtuvę ir išbėgo kviesti policiją ir greitąją. I. sėdėjo virtuvėje, paskui suklupo ir nukrito, atsitrenkdama į skalbimo mašiną. Kaimynai mano, kad kaltinamasis nužudė I. iš pavydo. I. yra jai sakiusi, kad turėdavo lytinius santykius su kaltinamuoju. Jis gaudė ją visą dieną, barškino į buto duris. I. girtaudavo ne tik su A. N., bet ir su kitais. Įvykio vakarą, prieš pat nužudymą, ji taip pat girtavo savo kambaryje su dviem vyrais. I. buvo sakiusi kaimynėms, kad jis ją mušdavo. Kaltinamasis ją mušė ir įvykio išvakarėse, buvo likę sužalojimų ir nuo ankstesnių mušimų. Maždaug savaitę iki įvykio I. stengėsi nebendrauti su kaltinamuoju, sakė, kad jis pasidarė agresyvus, ją persekioja ir ji jo bijanti, tuo tarpu kaltinamasis visą laiką sekiodavo jai iš paskos.

Liudytojai policijos pareigūnai G. K. ir M. Š. parodė, kad pagal pranešimą apie peiliu sužalotą moterį nuvyko į (duomenys neskelbtini) namą. Juos pasitiko V. B., kuri paaiškino, kad vyras iš 201 kambario pasikvietė moterį, kuri neužilgo išbėgo iš kambario susiėmusi už kaklo ir kraujuojanti. Nurodė, kad vyras užsidarė 201 kambaryje. Virtuvėje medikai nukentėjusiai teikė pagalbą. Vyras iš 201 kambario durų neatidarė. Jie beldėsi, o jis sakė, kad nieko nežino ir nieko nepadarė, ir durų nedarė. Buvo priimtas sprendimas išlaužti duris. Išlaužus duris, vyras (tai buvo kaltinamasis) gulėjo lovoje ir apsimetė, kad miega. Aiškino, kad apie moters sužalojimą nieko nežino, buvo pasimetęs. Vyro rankos buvo kruvinos, jį pristatė į policijos įstaigą. Buvo panaudoti antrankiai, kaltinamasis buvo stipriai girtas, smarkiai muistėsi ir reikalavo paleisti. Panaudojant antrankius, kaltinamajam galėjo būti nuspausti riešai, tačiau jokių kitų sužalojimų sulaikymo metu jis negalėjo patirti.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2012-10-28 0.10 val. apžiūrėjus įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) namo 201 kambaryje ant grindų prie stalo rastas kruvinas virtuvinis peilis, kuris supakuotas ir paimtas. 201 kambario kairėje yra 202 kambarys, o kitoje koridoriaus pusėje – bendro naudojimo virtuvė. Koridoriuje tarp 201, 202 kambarių ir virtuvės bei virtuvėje pritaškyta ir gausiai pribėgę kraujo. 202 kambaryje kabo krauju sutepta striukė, kuri paimta (b. l. 10-24). Iš įvykio vietos paimtas peilis ir striukė apžiūrėti. Peilio geležtės ilgis 7,5 cm, plotis prie rankenos 1,2 cm., rankenos ilgis 10 cm. geležtės abi pusės gausiai suteptos tikėtina krauju. Šviesi striukė nugaros dalyje sutepta krauju (b. l. 25-27).

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2012-10-27 22.40 val. gautas telefoninis pranešimas apie I. S. sužalojimą. Pažymėta, kad bendrabučio virtuvėje rastas moteriškos lyties lavonas. Kaklo priekiniame paviršiuje durtai-pjauta žaizda su masyvaus kraujavimo pėdsakais (b. l. 85-91). Iš biologinės mirties akto Nr. 29384 matyti, kad I. S. biologinė mirtis konstatuota 2012-10-27 22.50 val. dėl nukraujavimo iš durtai-pjautos žaizdos kakle (b. l. 30).

Apžiūrėjus I. S. dėvėtus drabužius nustatyta, kad megztinio priekinė dalis ir rankovės, marškinėlių priekinė dalis, liemenėlė, kelnių priekiniai paviršiai sutepti tikimai krauju (b. l. 51-55). A. N. pateikė drabužius, kuriuos dėvėjo įvykio metu. Apžiūrėjus nustatyta, kad megztinio priekyje apykaklės ir krūtinės srityse sutepimai galimai krauju, taip pat užfiksuotas lašo formos sutepimas galimai krauju ant kelnių dešinės klešnės (b. l. 122-127).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 2152/12(03) matyti, kad 2012-10-29 11 val. apžiūrėjus A. N., jam nustatyti švieži, galimai įvykio metu patirti du kaktos odos įdrėskimai ir dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus odos nubrozdinimai, kurie galėjo būti padaryti rankų pirštų nagais. Taip pat rasti galimai tuo pat metu padaryti nubrozdinimai kairėje plaštakoje, būdingi antrankių poveikiui (b. l. 120-121).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 627/12(03) matyti, kad I. S. mirė galimai aplinkybėse nurodytu laiku nuo durtinio-pjautinio kaklo sužalojimo su dešinės jungo venos ir kiauryminiu trachėjos sužalojimais, kas sukėlė asfiksiją dėl kraujo aspiracijos į plaučius ir sunkų trauminį hemoraginį šoką. Nuo sužalojimo iki mirties praėjo keletas - keliolika minučių. I. S. kraujyje ir šlapime rasta atitinkamai 1,92 ir 2,47 promilių alkoholio. Kaklo sužalojimas padarytas tiesiogiai paveikus kaklo priekinį paviršių iš priekio į užpakalį, iš apačios į viršų ir iš kairės į dešinę kietu aštriu plokščiu daiktu, tikėtina, peilio geležte. Sprendžiant iš rūbų ir odos sutepimų rausvu skysčiu, kaklo durtinio-pjautinio sužalojimo padarymo metu nukentėjusioji buvo vertikalioje, labiausiai tikėtina, sėdimoje padėtyje. Visų kitų sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo būti įvairiose padėtyse. Be minėto kaklo srities sužalojimo, I. S. padaryti ir kiti nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantys kūno sužalojimai – gyjančios kraujosruvos, padarytos prieš nepilną savaitę iki mirties ir neturinčios ryšio su nagrinėjamu įvykiu, taip pat šviežios, padarytos neužilgo prieš mirtį:

netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje veidinėje galvos dalyje su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuose audiniuose, netaisyklingos formos kraujosruva galvos minkštuose audiniuose viršugalvio dešinėje pusėje momenkaulio gumburo projekcijos srityje,

gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais,

smakro kairėje pusėje dvi smulkios viena šalia kitos išsidėsčiusios apvalios formos poodinės kraujosruvos, dešiniame kaklo šoniniame paviršiuje vidurinėje dalyje viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva,krūtinės dešinėje pusėje apatinėje dalyje tarp dešinės priekrūtinkaulinės ir dešinės vidurio raktikaulinės linijų VI šonkaulio projekcijos srityje viena smulki ovalios formos poodinė kraujosruva, dešinio žasto viršutinio ir vidurinio trečdalių užpakaliniame paviršiuje daugybinės smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos, dešinio dilbio vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva, viso kairio žasto vidiniame paviršiuje daugybinės smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos,

padarytos tiesiogiai spaudžiamuoju būdu kontaktavus su kietais smulkiais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, tikėtina, rankų pirštais (b. l. 34-48). Šiai specialisto išvadai paaiškinti ir patikslinti teismo apklaustas išvadą davęs teismo medicinos ekspertas G. P. paaiškino, kad netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje veidinėje galvos dalyje su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuose audiniuose, netaisyklingos formos kraujosruva galvos minkštuose audiniuose viršugalvio dešinėje pusėje momenkaulio gumburo projekcijos srityje padarytos ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais, medicininiu požiūriu negalima paneigti, jog vienas iš šių sužalojimų galėjo būti padarytas, sužalotai nukentėjusiajai nuo kėdės krentant ant grindų ir atsitrenkiant į aplinkos daiktus. Mirtinas sužalojimas, sprendžiant pagal žaizdos kanalo matmenis, galėjo būti padarytas peiliu, kurio geležtės ilgis ir plotis atitinka įvykio vietoje paimto peilio geležtės matmenis.

Aukščiau aptarti įrodymai patikimai patvirtina A. N. kaltę tyčia nužudžius I. S.. Kaltinamojo, liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusioji per keletą minučių mirė įvykio vietoje dėl kaltinamojo jos atžvilgio pavartoto fizinio smurto – dūrio peiliu į kaklą. Nekyla abejonių, kad kaltinamojo pavartotas fizinis smurtas buvo tiesioginė nukentėjusiosios mirties priežastis, tikimybė, jog nukentėjusioji galėjo būti sužalota kitomis aplinkybėmis ar kitų asmenų, yra visiškai paneigta. Kaltinamasis, stipriai (ką patvirtina sužalojimo pobūdis) smogdamas peiliu nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbią kūno vietą kaklą, neabejotinai numatė ir suprato, kad savo veiksmais atims gyvybę kitam žmogui, ir sąmoningai to siekė. Nužudymo būdas, kaltininko nesiėmimas jokių priemonių mėginant suteikti sužalotajai pagalbą akivaizdžiai patvirtina, kad kaltininkas veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, suvokdamas, kad kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, ir siekdamas ją atimti. Liudytojos V. B. nuosekliais parodymais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji kurį laiką prieš įvykį artimai bendravo, po ko nukentėjusioji ėmė vengti agresyviai besielgiančio kaltinamojo, o pastarasis prieš įvykį ją persekiojo, kol sutikęs einančią koridoriuje, jėga įstūmė į savo kambarį. Šią aplinkybę betarpiškai stebėjusios liudytojos V. B. parodymai visiškai paneigia kaltinamojo teisme iškeltą versiją, neva nukentėjusioji koridoriuje pati pradėjo konfliktą ir, toliau jį tęsdama, neva savo iniciatyva atėjo į jo kambarį. Kaltinamojo elgesys prieš nusikaltimą - intensyvus nukentėjusiosios ieškojimas, persekiojimas ir prievartinis įsitempimas į savo kambarį – taip pat patvirtina tiesioginę kaltinamojo tyčią nužudyti nukentėjusiąją. Kaip minėta, kaltinamasis nesugebėjo įtikinamai paaiškinti teismui, kodėl, ikiteisminio tyrimo metu pripažinęs buvusius artimus jo ir nukentėjusiosios santykius, teisme šią aplinkybę ėmė neigti. Tuo tarpu kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai šioje dalyje visiškai patvirtina liudytojos V. B. parodymus, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji palaikė artimus santykius, turėjo ir lytinių santykių, o kaltinamojo agresyvus elgesys nukentėjusiosios atžvilgiu buvo apspręstas pavyduliavimo, kadangi pastaroji artimai bendraudavo, girtaudavo ir su kitais vyrais. Liudytojos teigimu, nukentėjusioji girtavo su kitais vyrais savo kambaryje ir prieš įvykį, o kaltinamasis įvykio dieną jos ieškojo ir beldėsi į duris. Tuo būdu yra pakankamai aiškus ir kaltinamojo agresijos prieš nukentėjusiąją motyvas (pavyduliavimas), taipogi patvirtinantis išvadą dėl tiesioginės kaltinamojo tyčios nužudyti nukentėjusiąją.

Nukentėjusiajai nustatytas vidutinis girtumas, V. B. parodymai apie nukentėjusiosios girtavimą prieš įvykį su dviem pas ją besisvečiavusiais vyrais taipogi paneigia kaltinamojo teisme iškeltą versiją, neva nukentėjusioji pirmoji pradėjo konfliktą priekaištaudama, jog jis, su draugu girtaudamas, nepakvietė ir jos. Nustatyta, kad nukentėjusioji įvykio dieną turėjo ir ko, ir su kuo išgerti, prieš tai, kaip nurodė M. Š., ji buvo su vaikais „Akropolyje“, taigi nukentėjusiajai nebuvo jokio pagrindo priekaištauti kaltinamajam, kurio paskutiniu metu ji vengdavo, dėl nepakvietimo išgerti. Beje, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jis girtavo savo kambaryje vienas, jo versija apie kažkokį į svečius atėjusį draugą atsirado tik nagrinėjant bylą teisme ir yra išimtinai deklaratyvi, nepatvirtinta jokiais bylos duomenimis, parodymų keitimo priežasties ir šios versijos iškėlimo aplinkybių kaltinamasis įtikinamai paaiškinti teismui nesugebėjo, todėl teismas atmeta ją kaip aiškiai neatitinkančią tikrovės. Paneigus kaltinamojo aiškinimą teisme, neva nukentėjusioji pati pradėjo konfliktą koridoriuje, po ko atėjo į jo kambarį toliau konfliktuoti, teismas atmeta kaip aiškiai melagingą ir kitą kaltinamojo teisme iškeltą versiją, neva kambaryje nukentėjusioji griebė nuo stalo peilį ir jam grasino. Kaip minėta, kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir parodymų patikrinimo metu nuosekliai parodė, jog konflikto metu griebė nuo stalo peilį ir juo dūrė nukentėjusiajai. Parodymų pakeitimo priežasties teisme jis vėlgi bent kiek įtikinamai paaiškinti nesugebėjo, lygiai kaip nesugebėjo ir paaiškinti, kokiu būdu, pats nesusižalodamas, neva atėmė iš nukentėjusiosios peilį. Nustačius, kad kaltinamasis prieš įvykį ieškojo nukentėjusiosios, o ją sutikęs, jėga įstūmė į savo kambarį, teismas atmeta kaltinamojo parodymus, neva nukentėjusioji pati pradėjo konfliktą, tuo tikslu atėjo į jo kambarį ir, pagriebusi peilį, jam grasino, ir laiko teisingais, atitinkančiais tikrąsias įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo parodymus, jog konflikto metu jis pagriebė ant stalo buvusį peilį ir juo dūrė I. S.. Remiantis išdėstytu, A. N. veika, atsižvelgiant į kaltininko veiksmų tyčią ir kilusias pasekmes, vertintina kaip tyčinis nužudymas.

A. N. buvo kaltinamas ir tuo, jog kumščiais smūgiavo I. S. į galvą ir krūtinę, tampė už rankų ir padarė nežymaus sveikatos sutrikdymo masto sužalojimus smūgių vietose: poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, viršugalvio dešinėje pusėje momenkaulio gumburo projekcijos srityje, smakro kairėje pusėje, dešiniame kaklo šoniniame paviršiuje, krūtinės dešinėje pusėje, dešiniajame žaste, kairiajame žaste. Ši kaltinimo dalis teisminio bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino tik iš dalies. Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad dalis nukentėjusiajai konstatuotų kūno sužalojimų buvo padaryta dar iki įvykio ir su nagrinėjamu įvykiu nėra susiję. Kita dalis sužalojimų - smakro kairėje pusėje dvi smulkios viena šalia kitos išsidėsčiusios apvalios formos poodinės kraujosruvos, dešiniame kaklo šoniniame paviršiuje vidurinėje dalyje viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva, krūtinės dešinėje pusėje apatinėje dalyje tarp dešinės priekrūtinkaulinės ir dešinės vidurio raktikaulinės linijų VI šonkaulio projekcijos srityje viena smulki ovalios formos poodinė kraujosruva padarytos tiesiogiai spaudžiamuoju būdu kontaktavus su kietais smulkiais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, tikėtina, rankų pirštais. Nenustatyta, kad minėti sužalojimai būtų padaryti smūgių pasekoje, kokiu nors kitokiu fiziniu poveikiu į minėtas anatomines kūno dalis A. N. nėra kaltinamas, todėl minėtų sužalojimų padarymas iš kaltinimo šalinamas. Nors kaltinamasis neigia, be dūrio peiliu, naudojęs nukentėjusiosios atžvilgiu dar kokį nors fizinį smurtą, byloje surinkti įrodymai įgalina daryti priešingą išvadą. Nustatyta, kad nukentėjusiajai padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje veidinėje galvos dalyje su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuose audiniuose, netaisyklingos formos kraujosruva galvos minkštuose audiniuose viršugalvio dešinėje pusėje momenkaulio gumburo projekcijos srityje, kurios gavosi gavosi nuo mažiausiai 2 tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. Kaltinamasis pripažino, kad iki nukentėjusiajai patenkant į jo kambarį, jos veido ir galvos srityje jokių sužalojimų nesimatė, taip pat parodė, kad jo kambaryje nukentėjusioji niekur nenugriuvo ir neatsitrenkė. Iš to seka, kad bent vienas iš nurodytų sužalojimų buvo padarytas, kaltinamajam suduodant smūgį nukentėjusiajai (kaip matyti iš teismo medicinos eksperto paaiškinimų, negalima paneigti, jog antrąjį sužalojimą nukentėjusioji galėjo patirti, liudytojos V. B. nurodytu būdu virtuvėje griūdama nuo kėdės ir atsitrenkdama į skalbyklę). Taipogi nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo padarytos kraujosruvos abiejų žastų srityje, tiesiogiai spaudžiamuoju būdu kontaktavus su kietais smulkiais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, tikėtina, rankų pirštais. Akivaizdu, jog pastaruosius sužalojimus nukentėjusioji galėjo patirti tarpusavio grumtynių metu tampoma už rankų, kuomet kaltinamasis ją įstūmė į savo kambarį, taip pat kambaryje ir pasišalinant iš kambario. Vykusių grumtynių faktą patvirtina ir kaltinamajam konstatuoti kūno sužalojimai, kurių tik nedidelė dalis, priešingai nei teigia kaltinamasis, jam galėjo būti padaryta sulaikymo metu (tai nustatyta specialisto išvada ir policijos pareigūnų parodymais), kiti gi sužalojimai galėjo būti padaryti grumtynių metu rankų pirštų nagais. Veikos kvalifikacija kaip tyčinio nužudymo apima ir kitus nukentėjusiajai padarytus kūno sužalojimus, todėl jie kaip nežymus sveikatos sutrikdymas atskirai nebekvalifikuojami. Tuo būdu kaltinamojo A. N. kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.