- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-11
- Bylos Nr.
- 1-61-557/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Valentinas Janonis
- Nukentėjusysis
- K. S.
- Kaltinamasis
- A. N.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Valentino Janonio,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamasis A. N. 2012 m. spalio 27 d. apie 22.30 val. bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto koridoriuje, tarpusavio konflikto metu įstūmė nukentėjusiąją I. S. į jam priklausantį 201 kambarį ir ten kumščiu vieną kartą smogė I. S. į galvą, tampė už rankų, padarydamas poodinę kraujosruvą galvos srityje ir poodines kraujosruvas abiejų žastų srityse bei, sugriebęs ant stalo gulėjusį peilį, smogė juo nukentėjusiajai į kaklo sritį ir padarė durtinį-pjautinį kaklo srities sužalojimą su durtine-pjautine žaizda kaklo priekinio paviršiaus vidurinėje dalyje vidurio linijos projekcijoje, kaklo minkštųjų audinių, dešinės jungo venos ir atviru kiauryminiu trachėjos sužalojimu, kas sukėlė asfiksiją dėl kraujo inspiracijos į plaučius ir sunkų trauminį hemoraginį šoką, ko pasekoje nukentėjusioji, nubėgusi į bendrabučio bendrojo naudojimo virtuvę, po kelių minučių mirė. Tokiu būdu A. N. tyčia nužudė I. S..
Apklaustas teismo, kaltinamasis A. N. kaltu iš esmės prisipažino ir parodė, kad su I. S. buvo kaimynai, gyveno bendrabutyje (duomenys neskelbtini), jis gyveno 201 kambaryje, o ji gyveno už sienos - 202 kambaryje. Jie lankydavosi vienas pas kitą, tačiau labai artimų santykių nepalaikė, I. S. kelis kartus buvo pasilikusi pas jį nakvoti, bet lytinių santykių su ja nėra turėjęs, neigia, kad pavyduliavo I. S. kitiems vyrams. Būdavo, kad po jos apsilankymo dingdavo pinigai. I. S. anksčiau niekada nėra mušęs. Įvykio dieną pas jį buvo atėjęs draugas, jie abu išgėrė butelį degtinės, ir draugas išėjo. Vakare eidamas į tualetą koridoriuje sutiko girtą I. S., kuri ėmė priekaištauti, kad nepakvietė jos išgerti. Jokių sužalojimų ant I. S. veido nesimatė. Po to I. S. atėjo pas jį į kambarį ir toliau priekaištavo, sakė, kad gali jį nudurti, kad jai nieko už tai nebus, nes ji invalidė. Pokalbio metu I. S. griebė ant stalo gulėjusį peilį, pagalvojęs, kad ji gali jam smogti, jis atėmė iš I. S. peilį ir smogė juo moteriai į galvą, ir ji išbėgo iš kambario. Kokiu būdu atėmė peilį, neprisimena. Smūgių rankomis ir kojomis I. S. nesudavė, buvo tik vienintelis smūgis peiliu. I. S. kambaryje nugriuvusi nebuvo. Negali paaiškinti, kaip buvo padaryti kūno sužalojimai jam pačiam, neigia, kad grumtynių metu jį galėjo sužaloti I. S., kaktą jam nubrozdino sulaikymo metu policininkai. Sutinka atlyginti tik I. S. laidojimo išlaidas, neturtinės žalos atlyginti nesutinka.
Teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 1 d. 3 p., 4 d. nustatyta tvarka buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu A. N. duoti parodymai, apklausiant jį įtariamuoju dalyvaujant gynėjui:
1) 2012-10-28 tyrėjos apklaustas (b. l. 107) jis parodė, kad su I. S. bendravo artimai, ji dažnai pas jį nakvodavo, kartu girtaudavo. Prieš įvykį buvo išgėręs du pusės litro talpos butelius degtinės. Konflikto metu čiupęs peilį, dūrė juo I. S. vieną kartą į viršutinę kūno dalį,
2) 2012-11-15 parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 108-114) jis pademonstravo, kaip griebęs gulintį ant stalo peilį, dūrė juo I. S.,
3) 2012-12-13 tyrėjos apklaustas (b. l. 117-118) patvirtino ankstesnius savo parodymus.
Kaltinamasis nesugebėjo bent kiek įtikinamai paaiškinti teismui, kodėl ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad prieš įvykį buvo išgėręs ženkliai daugiau alkoholio, ir kodėl nurodė kitokias tarpusavio santykių su I. S. bei I. S. nužudymo aplinkybes, nei apklausiamas teisiamajame posėdyje, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus neigia.
2012-10-27 23.25 val. patikrinus alkotesteriu, A. N. nustatytas 2,92 promilių girtumas (b. l. 92).
Nukentėjusysis M. Š. parodė, I. S. buvo jo sesuo, su ja palaikė draugiškus santykius. Ji sunkiai vertėsi, anksčiau turėjo vyrą, kuris neprižiūrėjo šeimos ir nedirbo, paskui pati nusigyveno, pradėjo išgėrinėti, prarado darbą, turėjo problemų su sveikata, gulėjo ligoninėje, turėjo invalidumą, iš to ir gyveno, prižiūrėjo ir slaugė mamą. Jis seseriai nuolat padėdavo, lankydavo, remdavo materialiai, padėjo išlaikyti du jos vaikus. Seseriai motinystės teisės apribotos nebuvo. Sesuo vaikais rūpinosi ir juos užaugino viena. Buvo rizikos grupėje, buvo atėjusios aplankyti vaikų teisių apsaugos darbuotojos ir sesuo jų neįsileido ir nebendravo. Todėl prieš savaitę iki įvykio vaikams buvo paskirta laikinoji globa. Kaltinamąjį pažinojo kaip sesers kaimyną, yra matęs juos kartu girtaujant. Paskutinį kartą su seserimi kalbėjo telefonu tą pačią dieną apie 19-20 val., sesuo buvo su vaikais išėjusi į „Akropolį“ ir pirko jiems kanceliarines prekes, kuprines, nes buvo gavusi čekiukus iš socialinio aprūpinimo skyriaus, po to nuvedė vaikus į globos įstaigą. Paskambinus jai pasakė, kad yra namuose, kad viskas gerai. Iš balso ji neatrodė girta. Apie 23 val. jam paskambino kaimynė ir pasakė, kad kaimynas A. ją nudūrė. Skubiai atvykęs girdėjo kaimynų pokalbį, moteris iš gretimo kambario pasakojo, kad I. buvo išėjusi į koridorių, o A. ją įstūmė į savo kambarį ir ten buvo muštynės, garsiai šaukė. Išbėgusi ir užsiėmusi už kaklo, sesuo bėgo į savo kambarį, ten kažkiek pabuvusi išbėgo šaukdama „gelbėkit“. Virtuvės kambariuke ji susmuko ir kaimynės iškvietė greitąją. Seserį laidojo savo lėšomis, prašo priteisti laidojimo išlaidas ir neturtinės žalos atlyginimą. Prašo priteisti neturtinę žalą ir vaikams. Po įvykio vaikus pasiėmė pas save ir yra paskirtas jų laikinuoju globėju.
Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimo ir priedų (įsakymų) matyti, kad nuo 2012-11-09 K. S. ir K. S. yra nustatyta laikinoji globa, globėju paskiriant M. Š. (b.l. 63-65).
Liudytoja V. B. parodė, kad su I. S. buvo kaimynės, kaltinamąjį taip pat pažįsta, santykiai su juo ne kokie, nes jis konfliktiškas žmogus, kaimynai dėl jo elgesio yra ne kartą kvietę policiją. Pro savo kambario, kuris yra priešais A. N. ir I. S. kambarius, durų akutę matė, kaip I. S. ėjo iš virtuvės koridoriumi į savo kambarį, tada A. N. išėjo iš kambario ir kvietėsi ją pas save, ji klausė, ko jis nori, tada jis įstūmė I. S. į kambarį ir uždarė duris. Iš pradžių jokio triukšmo A. N. kambaryje nesigirdėjo. Paskui girdėjo, kaip jie barėsi ir pribėgusi pažiūrėti per akutę matė, kaip I. išbėgo iš A. N. kambario, laikydamasi už gerklės iš šaukdama „ar tu durnas, ką darai, padėkit man“. Paskui ji įėjo į kambarį, po to išbėgo iš kambario. Išėjusi į koridorių ji paklausė, kas atsitiko, I. atsisukusi pasakė, kad A. N. papjovė, iš kaklo purškė kraujas. Liepė eiti jai į virtuvę ir išbėgo kviesti policiją ir greitąją. I. sėdėjo virtuvėje, paskui suklupo ir nukrito, atsitrenkdama į skalbimo mašiną. Kaimynai mano, kad kaltinamasis nužudė I. iš pavydo. I. yra jai sakiusi, kad turėdavo lytinius santykius su kaltinamuoju. Jis gaudė ją visą dieną, barškino į buto duris. I. girtaudavo ne tik su A. N., bet ir su kitais. Įvykio vakarą, prieš pat nužudymą, ji taip pat girtavo savo kambaryje su dviem vyrais. I. buvo sakiusi kaimynėms, kad jis ją mušdavo. Kaltinamasis ją mušė ir įvykio išvakarėse, buvo likę sužalojimų ir nuo ankstesnių mušimų. Maždaug savaitę iki įvykio I. stengėsi nebendrauti su kaltinamuoju, sakė, kad jis pasidarė agresyvus, ją persekioja ir ji jo bijanti, tuo tarpu kaltinamasis visą laiką sekiodavo jai iš paskos.
Liudytojai policijos pareigūnai G. K. ir M. Š. parodė, kad pagal pranešimą apie peiliu sužalotą moterį nuvyko į (duomenys neskelbtini) namą. Juos pasitiko V. B., kuri paaiškino, kad vyras iš 201 kambario pasikvietė moterį, kuri neužilgo išbėgo iš kambario susiėmusi už kaklo ir kraujuojanti. Nurodė, kad vyras užsidarė 201 kambaryje. Virtuvėje medikai nukentėjusiai teikė pagalbą. Vyras iš 201 kambario durų neatidarė. Jie beldėsi, o jis sakė, kad nieko nežino ir nieko nepadarė, ir durų nedarė. Buvo priimtas sprendimas išlaužti duris. Išlaužus duris, vyras (tai buvo kaltinamasis) gulėjo lovoje ir apsimetė, kad miega. Aiškino, kad apie moters sužalojimą nieko nežino, buvo pasimetęs. Vyro rankos buvo kruvinos, jį pristatė į policijos įstaigą. Buvo panaudoti antrankiai, kaltinamasis buvo stipriai girtas, smarkiai muistėsi ir reikalavo paleisti. Panaudojant antrankius, kaltinamajam galėjo būti nuspausti riešai, tačiau jokių kitų sužalojimų sulaikymo metu jis negalėjo patirti.
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2012-10-28 0.10 val. apžiūrėjus įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) namo 201 kambaryje ant grindų prie stalo rastas kruvinas virtuvinis peilis, kuris supakuotas ir paimtas. 201 kambario kairėje yra 202 kambarys, o kitoje koridoriaus pusėje – bendro naudojimo virtuvė. Koridoriuje tarp 201, 202 kambarių ir virtuvės bei virtuvėje pritaškyta ir gausiai pribėgę kraujo. 202 kambaryje kabo krauju sutepta striukė, kuri paimta (b. l. 10-24). Iš įvykio vietos paimtas peilis ir striukė apžiūrėti. Peilio geležtės ilgis 7,5 cm, plotis prie rankenos 1,2 cm., rankenos ilgis 10 cm. geležtės abi pusės gausiai suteptos tikėtina krauju. Šviesi striukė nugaros dalyje sutepta krauju (b. l. 25-27).
Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2012-10-27 22.40 val. gautas telefoninis pranešimas apie I. S. sužalojimą. Pažymėta, kad bendrabučio virtuvėje rastas moteriškos lyties lavonas. Kaklo priekiniame paviršiuje durtai-pjauta žaizda su masyvaus kraujavimo pėdsakais (b. l. 85-91). Iš biologinės mirties akto Nr. 29384 matyti, kad I. S. biologinė mirtis konstatuota 2012-10-27 22.50 val. dėl nukraujavimo iš durtai-pjautos žaizdos kakle (b. l. 30).
Apžiūrėjus I. S. dėvėtus drabužius nustatyta, kad megztinio priekinė dalis ir rankovės, marškinėlių priekinė dalis, liemenėlė, kelnių priekiniai paviršiai sutepti tikimai krauju (b. l. 51-55). A. N. pateikė drabužius, kuriuos dėvėjo įvykio metu. Apžiūrėjus nustatyta, kad megztinio priekyje apykaklės ir krūtinės srityse sutepimai galimai krauju, taip pat užfiksuotas lašo formos sutepimas galimai krauju ant kelnių dešinės klešnės (b. l. 122-127).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 2152/12(03) matyti, kad 2012-10-29 11 val. apžiūrėjus A. N., jam nustatyti švieži, galimai įvykio metu patirti du kaktos odos įdrėskimai ir dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus odos nubrozdinimai, kurie galėjo būti padaryti rankų pirštų nagais. Taip pat rasti galimai tuo pat metu padaryti nubrozdinimai kairėje plaštakoje, būdingi antrankių poveikiui (b. l. 120-121).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 627/12(03) matyti, kad I. S. mirė galimai aplinkybėse nurodytu laiku nuo durtinio-pjautinio kaklo sužalojimo su dešinės jungo venos ir kiauryminiu trachėjos sužalojimais, kas sukėlė asfiksiją dėl kraujo aspiracijos į plaučius ir sunkų trauminį hemoraginį šoką. Nuo sužalojimo iki mirties praėjo keletas - keliolika minučių. I. S. kraujyje ir šlapime rasta atitinkamai 1,92 ir 2,47 promilių alkoholio. Kaklo sužalojimas padarytas tiesiogiai paveikus kaklo priekinį paviršių iš priekio į užpakalį, iš apačios į viršų ir iš kairės į dešinę kietu aštriu plokščiu daiktu, tikėtina, peilio geležte. Sprendžiant iš rūbų ir odos sutepimų rausvu skysčiu, kaklo durtinio-pjautinio sužalojimo padarymo metu nukentėjusioji buvo vertikalioje, labiausiai tikėtina, sėdimoje padėtyje. Visų kitų sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo būti įvairiose padėtyse. Be minėto kaklo srities sužalojimo, I. S. padaryti ir kiti nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantys kūno sužalojimai – gyjančios kraujosruvos, padarytos prieš nepilną savaitę iki mirties ir neturinčios ryšio su nagrinėjamu įvykiu, taip pat šviežios, padarytos neužilgo prieš mirtį:
netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje veidinėje galvos dalyje su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuose audiniuose, netaisyklingos formos kraujosruva galvos minkštuose audiniuose viršugalvio dešinėje pusėje momenkaulio gumburo projekcijos srityje,
gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais,
smakro kairėje pusėje dvi smulkios viena šalia kitos išsidėsčiusios apvalios formos poodinės kraujosruvos, dešiniame kaklo šoniniame paviršiuje vidurinėje dalyje viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva,krūtinės dešinėje pusėje apatinėje dalyje tarp dešinės priekrūtinkaulinės ir dešinės vidurio raktikaulinės linijų VI šonkaulio projekcijos srityje viena smulki ovalios formos poodinė kraujosruva, dešinio žasto viršutinio ir vidurinio trečdalių užpakaliniame paviršiuje daugybinės smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos, dešinio dilbio vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva, viso kairio žasto vidiniame paviršiuje daugybinės smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos,
padarytos tiesiogiai spaudžiamuoju būdu kontaktavus su kietais smulkiais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, tikėtina, rankų pirštais (b. l. 34-48). Šiai specialisto išvadai paaiškinti ir patikslinti teismo apklaustas išvadą davęs teismo medicinos ekspertas G. P. paaiškino, kad netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje veidinėje galvos dalyje su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuose audiniuose, netaisyklingos formos kraujosruva galvos minkštuose audiniuose viršugalvio dešinėje pusėje momenkaulio gumburo projekcijos srityje padarytos ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais, medicininiu požiūriu negalima paneigti, jog vienas iš šių sužalojimų galėjo būti padarytas, sužalotai nukentėjusiajai nuo kėdės krentant ant grindų ir atsitrenkiant į aplinkos daiktus. Mirtinas sužalojimas, sprendžiant pagal žaizdos kanalo matmenis, galėjo būti padarytas peiliu, kurio geležtės ilgis ir plotis atitinka įvykio vietoje paimto peilio geležtės matmenis.
Aukščiau aptarti įrodymai patikimai patvirtina A. N. kaltę tyčia nužudžius I. S.. Kaltinamojo, liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusioji per keletą minučių mirė įvykio vietoje dėl kaltinamojo jos atžvilgio pavartoto fizinio smurto – dūrio peiliu į kaklą. Nekyla abejonių, kad kaltinamojo pavartotas fizinis smurtas buvo tiesioginė nukentėjusiosios mirties priežastis, tikimybė, jog nukentėjusioji galėjo būti sužalota kitomis aplinkybėmis ar kitų asmenų, yra visiškai paneigta. Kaltinamasis, stipriai (ką patvirtina sužalojimo pobūdis) smogdamas peiliu nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbią kūno vietą kaklą, neabejotinai numatė ir suprato, kad savo veiksmais atims gyvybę kitam žmogui, ir sąmoningai to siekė. Nužudymo būdas, kaltininko nesiėmimas jokių priemonių mėginant suteikti sužalotajai pagalbą akivaizdžiai patvirtina, kad kaltininkas veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, suvokdamas, kad kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, ir siekdamas ją atimti. Liudytojos V. B. nuosekliais parodymais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji kurį laiką prieš įvykį artimai bendravo, po ko nukentėjusioji ėmė vengti agresyviai besielgiančio kaltinamojo, o pastarasis prieš įvykį ją persekiojo, kol sutikęs einančią koridoriuje, jėga įstūmė į savo kambarį. Šią aplinkybę betarpiškai stebėjusios liudytojos V. B. parodymai visiškai paneigia kaltinamojo teisme iškeltą versiją, neva nukentėjusioji koridoriuje pati pradėjo konfliktą ir, toliau jį tęsdama, neva savo iniciatyva atėjo į jo kambarį. Kaltinamojo elgesys prieš nusikaltimą - intensyvus nukentėjusiosios ieškojimas, persekiojimas ir prievartinis įsitempimas į savo kambarį – taip pat patvirtina tiesioginę kaltinamojo tyčią nužudyti nukentėjusiąją. Kaip minėta, kaltinamasis nesugebėjo įtikinamai paaiškinti teismui, kodėl, ikiteisminio tyrimo metu pripažinęs buvusius artimus jo ir nukentėjusiosios santykius, teisme šią aplinkybę ėmė neigti. Tuo tarpu kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai šioje dalyje visiškai patvirtina liudytojos V. B. parodymus, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji palaikė artimus santykius, turėjo ir lytinių santykių, o kaltinamojo agresyvus elgesys nukentėjusiosios atžvilgiu buvo apspręstas pavyduliavimo, kadangi pastaroji artimai bendraudavo, girtaudavo ir su kitais vyrais. Liudytojos teigimu, nukentėjusioji girtavo su kitais vyrais savo kambaryje ir prieš įvykį, o kaltinamasis įvykio dieną jos ieškojo ir beldėsi į duris. Tuo būdu yra pakankamai aiškus ir kaltinamojo agresijos prieš nukentėjusiąją motyvas (pavyduliavimas), taipogi patvirtinantis išvadą dėl tiesioginės kaltinamojo tyčios nužudyti nukentėjusiąją.
Nukentėjusiajai nustatytas vidutinis girtumas, V. B. parodymai apie nukentėjusiosios girtavimą prieš įvykį su dviem pas ją besisvečiavusiais vyrais taipogi paneigia kaltinamojo teisme iškeltą versiją, neva nukentėjusioji pirmoji pradėjo konfliktą priekaištaudama, jog jis, su draugu girtaudamas, nepakvietė ir jos. Nustatyta, kad nukentėjusioji įvykio dieną turėjo ir ko, ir su kuo išgerti, prieš tai, kaip nurodė M. Š., ji buvo su vaikais „Akropolyje“, taigi nukentėjusiajai nebuvo jokio pagrindo priekaištauti kaltinamajam, kurio paskutiniu metu ji vengdavo, dėl nepakvietimo išgerti. Beje, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jis girtavo savo kambaryje vienas, jo versija apie kažkokį į svečius atėjusį draugą atsirado tik nagrinėjant bylą teisme ir yra išimtinai deklaratyvi, nepatvirtinta jokiais bylos duomenimis, parodymų keitimo priežasties ir šios versijos iškėlimo aplinkybių kaltinamasis įtikinamai paaiškinti teismui nesugebėjo, todėl teismas atmeta ją kaip aiškiai neatitinkančią tikrovės. Paneigus kaltinamojo aiškinimą teisme, neva nukentėjusioji pati pradėjo konfliktą koridoriuje, po ko atėjo į jo kambarį toliau konfliktuoti, teismas atmeta kaip aiškiai melagingą ir kitą kaltinamojo teisme iškeltą versiją, neva kambaryje nukentėjusioji griebė nuo stalo peilį ir jam grasino. Kaip minėta, kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir parodymų patikrinimo metu nuosekliai parodė, jog konflikto metu griebė nuo stalo peilį ir juo dūrė nukentėjusiajai. Parodymų pakeitimo priežasties teisme jis vėlgi bent kiek įtikinamai paaiškinti nesugebėjo, lygiai kaip nesugebėjo ir paaiškinti, kokiu būdu, pats nesusižalodamas, neva atėmė iš nukentėjusiosios peilį. Nustačius, kad kaltinamasis prieš įvykį ieškojo nukentėjusiosios, o ją sutikęs, jėga įstūmė į savo kambarį, teismas atmeta kaltinamojo parodymus, neva nukentėjusioji pati pradėjo konfliktą, tuo tikslu atėjo į jo kambarį ir, pagriebusi peilį, jam grasino, ir laiko teisingais, atitinkančiais tikrąsias įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo parodymus, jog konflikto metu jis pagriebė ant stalo buvusį peilį ir juo dūrė I. S.. Remiantis išdėstytu, A. N. veika, atsižvelgiant į kaltininko veiksmų tyčią ir kilusias pasekmes, vertintina kaip tyčinis nužudymas.
A. N. buvo kaltinamas ir tuo, jog kumščiais smūgiavo I. S. į galvą ir krūtinę, tampė už rankų ir padarė nežymaus sveikatos sutrikdymo masto sužalojimus smūgių vietose: poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, viršugalvio dešinėje pusėje momenkaulio gumburo projekcijos srityje, smakro kairėje pusėje, dešiniame kaklo šoniniame paviršiuje, krūtinės dešinėje pusėje, dešiniajame žaste, kairiajame žaste. Ši kaltinimo dalis teisminio bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino tik iš dalies. Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad dalis nukentėjusiajai konstatuotų kūno sužalojimų buvo padaryta dar iki įvykio ir su nagrinėjamu įvykiu nėra susiję. Kita dalis sužalojimų - smakro kairėje pusėje dvi smulkios viena šalia kitos išsidėsčiusios apvalios formos poodinės kraujosruvos, dešiniame kaklo šoniniame paviršiuje vidurinėje dalyje viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva, krūtinės dešinėje pusėje apatinėje dalyje tarp dešinės priekrūtinkaulinės ir dešinės vidurio raktikaulinės linijų VI šonkaulio projekcijos srityje viena smulki ovalios formos poodinė kraujosruva padarytos tiesiogiai spaudžiamuoju būdu kontaktavus su kietais smulkiais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, tikėtina, rankų pirštais. Nenustatyta, kad minėti sužalojimai būtų padaryti smūgių pasekoje, kokiu nors kitokiu fiziniu poveikiu į minėtas anatomines kūno dalis A. N. nėra kaltinamas, todėl minėtų sužalojimų padarymas iš kaltinimo šalinamas. Nors kaltinamasis neigia, be dūrio peiliu, naudojęs nukentėjusiosios atžvilgiu dar kokį nors fizinį smurtą, byloje surinkti įrodymai įgalina daryti priešingą išvadą. Nustatyta, kad nukentėjusiajai padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje veidinėje galvos dalyje su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuose audiniuose, netaisyklingos formos kraujosruva galvos minkštuose audiniuose viršugalvio dešinėje pusėje momenkaulio gumburo projekcijos srityje, kurios gavosi gavosi nuo mažiausiai 2 tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. Kaltinamasis pripažino, kad iki nukentėjusiajai patenkant į jo kambarį, jos veido ir galvos srityje jokių sužalojimų nesimatė, taip pat parodė, kad jo kambaryje nukentėjusioji niekur nenugriuvo ir neatsitrenkė. Iš to seka, kad bent vienas iš nurodytų sužalojimų buvo padarytas, kaltinamajam suduodant smūgį nukentėjusiajai (kaip matyti iš teismo medicinos eksperto paaiškinimų, negalima paneigti, jog antrąjį sužalojimą nukentėjusioji galėjo patirti, liudytojos V. B. nurodytu būdu virtuvėje griūdama nuo kėdės ir atsitrenkdama į skalbyklę). Taipogi nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo padarytos kraujosruvos abiejų žastų srityje, tiesiogiai spaudžiamuoju būdu kontaktavus su kietais smulkiais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, tikėtina, rankų pirštais. Akivaizdu, jog pastaruosius sužalojimus nukentėjusioji galėjo patirti tarpusavio grumtynių metu tampoma už rankų, kuomet kaltinamasis ją įstūmė į savo kambarį, taip pat kambaryje ir pasišalinant iš kambario. Vykusių grumtynių faktą patvirtina ir kaltinamajam konstatuoti kūno sužalojimai, kurių tik nedidelė dalis, priešingai nei teigia kaltinamasis, jam galėjo būti padaryta sulaikymo metu (tai nustatyta specialisto išvada ir policijos pareigūnų parodymais), kiti gi sužalojimai galėjo būti padaryti grumtynių metu rankų pirštų nagais. Veikos kvalifikacija kaip tyčinio nužudymo apima ir kitus nukentėjusiajai padarytus kūno sužalojimus, todėl jie kaip nežymus sveikatos sutrikdymas atskirai nebekvalifikuojami. Tuo būdu kaltinamojo A. N. kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika buvo kvalifikuota ir pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. kaip tyčinis nužudymas itin žiauriai. Kolegijos nuomone, šis kaltinamajam inkriminuotas tyčinį nužudymą kvalifikuojantis požymis teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Kankinimas (juo A. N. ir nebuvo kaltinamas) – tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troškulio, šalčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmus ir pan.). Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Nužudymas itin žiauriai gali būti pripažintas ir tada, kai prieš atimant gyvybę ar jos atėmimo metu iš nukentėjusiojo buvo tyčiojamasi (jis verčiamas pats save žaloti ir pan.), arba kai kaltininkas tyčia trukdo suteikti pagalbą jo sužalotam nukentėjusiajam, arba kai nužudoma suardant žmogaus kūno anatominį vientisumą (pvz., nukertama galva ir pan.), arba kai nukentėjusysis nužudomas jo artimųjų akivaizdoje, taip sukeliant jiems dideles dvasines kančias. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą.
Kaip matyti iš kaltinimo konstrukcijos, kiti, nežymaus sveikatos sutrikdymo masto nukentėjusiajai padaryti sužalojimai nėra siejami su jos nužudymo žiaurumu. Kaltinime teigiama, kad po durtinio – pjautinio kaklo sužalojimo nukentėjusioji patyrė didelį fizinį skausmą ir kančias, kas ir yra kvalifikuojama kaip tyčinis nužudymas itin žiauriai. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados ir kaltinamojo parodymų, poveikis peiliu, kurio metu nukentėjusiajai buvo padaryti mirtini sužalojimai, buvo vienkartinis. Po šio vienkartinio trauminio poveikio nukentėjusioji per keletą minučių įvykio vietoje mirė, nenustatyta, kad šis sužalojimas atitiktų kriterijus, kuriais remiantis, net ir vienkartinis žalojantis poveikis teismų praktikoje gali būti pripažįstamas itin žiauriu gyvybės atėmimu (pvz., galvos nukirtimas, nukentėjusiojo numetimas iš didelio aukščio, jo padegimas apliejus degiu skysčiu ir pan.). Nustačius, jog pavojingi gyvybei bei mirtini nukentėjusiosios sužalojimai buvo padaryti vienkartinio poveikio pasekoje, nėra pakankamo pagrindo kaltininko panaudotą nužudymo būdą pripažinti itin žiauriu. Įvykio aplinkybės, ankstesni nužudytosios ir kaltininko tarpusavio santykiai nepatvirtina kaltininko veiksmų, kuriais buvo atimta gyvybė, ypatingo žiaurumo, kurį jis aiškiai suvoktų ar to norėtų. Nužudymo bylų nagrinėjimo praktika taipogi patvirtina, kad paprastai prokuratūra iš esmės analogiškų ar netgi sąlyginai žiauresnių nužudymų atvejais perduoda bylas teismui, neinkriminuodama itin žiauraus nužudymo kvalifikuojančio požymio (pvz., Klaipėdos apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-18-557/2012, Nr. 1-82-557/2012 ir pan.). Remiantis išdėstytu, kaltinamajam inkriminuotas BK 129 str. 2 d. 6 p. numatytas nužudymą kvalifikuojantis požymis pripažįstamas nepasitvirtinusiu ir iš kaltinimo šalinamas. Veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d. kaip tyčinis nužudymas.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis iš esmės pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Nors kaltinamasis teisme iš dalies pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir ėmė ginčyti kai kurias teismo pripažintas įrodytomis bylos aplinkybes, esminę bylos aplinkybę – tai, kad smogė I. S. peiliu į kaklą ir tokiu būdu ją tyčia nužudė – kaltinamasis pripažino ir teisme. Kaip galima spręsti iš kaltinamojo parodymų, dalinis kaltinamojo parodymų keitimas teisme yra susijęs ne su bandymu išvengti atsakomybės, tačiau su netinkamu jo veikos kvalifikavimu ikiteisminio tyrimo metu kaip itin žiauraus nužudymo, tokiu savotišku būdu bandant gintis nuo ikiteisminio tyrimo metu jam inkriminuotos nužudymą kvalifikuojančios aplinkybės, kurią kaltinamasis nuosekliai neigė viso proceso metu. Priimant dėmesin, kad kaltinamasis nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu pripažino nužudęs I. S., ką patvirtino ir teisme (nurodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies tik todėl, jog nesutinka su jo veikos vertinimu kaip itin žiauraus nužudymo) ir apgailestavo dėl savo elgesio, teismas laiko galimu tokią kaltinamojo poziciją pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nepaisant dalinio kaltinamojo parodymų pakeitimo teisme, kuris, kaip jau minėta, vertintinas kaip savotiškas kaltinamojo protestas prieš, jo manymu, netinkamą jo veikos kvalifikavimą, su kuo sutinka ir bylą nagrinėjantis teismas. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui.
A. N. anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas, nedirba, yra pakankamai solidaus amžiaus, nusikalto, būdamas girtas, apklaustų asmenų parodymais charakterizuojamas kaip nuolat girtaujantis asmuo, ko iš esmės ir pats neneigia, yra priklausomybės ligų centro įskaitoje. A. N. įvykdė tyčinį labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes ir tuo padariusį ypatingą žalą visuomenei, be jokio pamatuoto pagrindo atėmė jaunos moters, dviejų nepilnamečių vaikų motinos, gyvybę. Įvertinant išdėstytas aplinkybes, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei kiekvienos iš šių aplinkybių reikšmę, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, parenkant artimą sankcijos vidurkiui bausmės dydį.
Nukentėjusysis M. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 59-61), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo jo patirtą su sesers mirtimi susijusią turtinę žalą 4437 litus ir dėl sesers žūties patirtą neturtinę žalą 20000 litų. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro pateikiamais dokumentais patvirtintos sesers laidojimo išlaidos. Nukentėjusysis teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, kad iš šios ieškininiame pareiškime nurodytos sumos turi būti minusuojama iš savivaldybės gauta laidojimo pašalpa 1040 litų. Nukentėjusysis M. Š., kaip nukentėjusiųjų K. S. ir K. S. atstovas pagal įstatymą, byloje taip pat pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 70-72), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo jo globojamiems nepilnamečiams nužudytosios vaikams po 50000 litų neturtinės žalos, kurią vaikai patyrė dėl mamos žūties, atlyginimo.
Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas pateiktais dokumentais, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, kaltinamasis šią ieškinio dalį pripažįsta, todėl ieškinys, remiantis CK 6. 263 str. 2 d., 6. 291 str. 1 d., tenkintinas 3397 litų sumoje, iš ieškinio sumos minusuojant nukentėjusiosios gautą laidojimo pašalpą (CK 6. 291 str. 2 d.).
Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai - tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.
Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.
Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems K. S. ir K. S. padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, kuriais brutualiai buvo atimta jų mamos gyvybė. Nužudytoji mirties metu buvo 35 metų amžiaus, nukentėjusiojo parodymais nustatyta, jog nežiūrint tam tikrų asmeninio gyvenimo problemų, I. S. rūpinosi vaikais, juos užaugino iš esmės viena. Vaikai yra atitinkamai 11 ir 13 metų amžiaus, nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad I. S. su vaikais siejo glaudūs socialiniai ir emociniai ryšiai, jie nuolat bendraudavo kasdieniame gyvenime. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nukentėjusieji dėl tragiškos, žiaurios ir beprasmės mamos netekties patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Įvertinus paminėtas aplinkybes, K. S. ir K. S. civilinis ieškinys tenkinamas, priteisiant jiems iš kaltinamojo A. N. po 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Priimdama tokį sprendimą, kolegija taip pat atsižvelgia į bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kitiems (išskyrus tėvus, vaikus, sutuoktinį) artimiesiems giminaičiams kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais, kai juos su nukentėjusiuoju iki jo mirties siejo itin glaudūs artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. Kaip matyti iš nukentėjusiojo M. Š. parodymų, tarp jo ir sesers buvo susiklostę ilgalaikiai glaudūs artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai, brolis rėmė seserį materialiai, padėjo jai auginant vaikus, kartu slaugė sergančią mamą. Šių ryšių tvirtumą patvirtina ir aplinkybė, jog po sesers žūties brolis ėmėsi globoti jos nepilnamečius vaikus. Taipogi nustatyta, kad iš karto po sesers sužalojimo M. Š. nedelsdamas atvyko į įvykio vietą, apie įvykį sesers kaimynės iš karto pranešė jam, kaip vieninteliam sesers artimam asmeniui, po įvykio būtent M. Š. rūpinosi sesers laidotuvėmis. Išdėstytos aplinkybės duoda pagrindą pripažinti M. Š. teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad jo dvasinis ryšys su nužudytąja nebuvo toks glaudus, kaip nužudytosios vaikų, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinant ir realias kaltinamojo galimybes atlyginti žalą, M. Š. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 10000 litų.
Daiktai, turintys reikšmės bylai: A. N. megztinis ir kelnės grąžintini kaltinamajam, I. S. drabužiai (megztinis, marškinėliai, kelnės, liemenėlė, kelnaitės, puskojinės), įvykio vietos apžiūros metu paimti peilis, striukė ir kruvinas tvarstis - sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas
nusprendžia:
A. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu vienuolikai metų ir šešiems mėnesiams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012-10-28. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.
Nukentėjusiojo M. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš nuteistojo A. N. nukentėjusiajam M. Š. 3397 litus turtinės ir 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiųjų K. S. ir K. S. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, ir priteisti iš nuteistojo A. N. nukentėjusiesiems K. S. ir K. S. po 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo (kiekvienam).
Nuteistajam A. N. laikino nuosavybės teisės apribojimo į pinigines lėšas 20 litų sumoje taikymo terminą pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių išsprendimo įvykdymo.
A. N. megztinį ir kelnes grąžinti nuteistajam A. N., I. S. drabužius, įvykio vietos apžiūros metu paimtus peilį, striukę ir kruviną tvarstį - sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam A. N. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.