- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-14
- Bylos Nr.
- 1A-49/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Algimantas Venckus, Albinas Bielskis (pran.), Elena Vainienė
- Nuteistasis
- P. M.
- Nukentėjusysis
- D. M.
- Advokatai
- Savinijaus Katauskas, Algimantas Jucys
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M. ir jo gynėjo advokato Savinijaus Katausko apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 1, 3, 6 punktus ir nuteistas laisvės atėmimu aštuoneriems (8) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš P. M. priteista 13 454 (trylika tūkstančių keturi šimtai penkiasdešimt keturi) litai ir 20 centų turtinei žalai atlyginti Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos naudai ir 296 (du šimtai devyniasdešimt šeši) litai ir 22 centai proceso išlaidoms atlyginti valstybės naudai.
Iš P. M. priteista 100 000 (šimtas tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo D. M. naudai.
P. M. iš kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. M. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 23 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone, nuomojamo namo kambaryje, be priežasties pakėlė sėdinčio prie stalo savo mažamečio sūnaus D. M. (gim. 2005-03-12) kairę ranką ir tyčia iš elektra šildomo 1 litro talpos arbatinuko pylė verdantį vandenį D. M. po pažastimi, dėl ko nukentėjusiajam D. M. buvo padarytas kairės pusės pečių juostos, krūtinės ląstos – nugaros, juosmens, kairio sėdmens, kairės kojos II B-III laipsnio 12 proc. viso kūno paviršiaus ploto terminiai nudegimai, tokiu būdu padarė sužalojimus itin skausmingu būdu, tai yra itin žiauriai. Dėl padarytų nudegimų susidarę keloidiniai randai yra bjaurojantys kūną ir priskiriami nepataisomų sužalojimų kategorijai. Patirta trauma mažamečiui D. M. padarė nepataisomą kūno subjaurojimą, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistasis P. M. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis nepagrįstas, todėl naikintinas.
Apeliantas teigia, jog nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas, jis nepadarė. Teigia, jog savo sūnų Dominyką myli, juo rūpinasi. Šią aplinkybę, anot P. M. , patvirtina ir byloje esančios Kretingos rajono VTAS pažymos. Tuo tarpu jo baudžiamasis persekiojimas buvo inicijuotas D. senelių B. Z. bei A. Z. . Todėl jie, pasinaudoję įvykusiu nelaimingu atsitikimu, kurio metu D. M. pats apsiplikė verdančiu vandeniu, siekia perimti pastarojo globą.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apelianto atžvilgiu, netinkamai įvertino visus byloje esančius duomenis, kurie, nuteistojo nuomone, patvirtina jo nekaltumą. Antai, byloje apklausta gydytoja I. S. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek pirmosios instancijos teisme neigė, jog jai D. M. sakė, kad vandeniu jį apipylė tėvas. Liudytoja I. S. taip pat paaiškino, jog pareiškime policijos pareigūnams nurodė, jog vaiką vandeniu apipylė tėvas, todėl, kad taip sakyti ją įtakojo A. A. Z. . Tos aplinkybės, jog D. M. gydomas ligoninėje tvirtino, kad jį verdančiu vandeniu nudegino tėvas, nepatvirtino daugelis nukentėjusįjį gydžiusių gydytojų. Tuo tarpu tik D. M. gydantis sanatorijoje, kur su juo visą laiką buvo A. A. Z. , kuris, nuteistojo nuomone, įtakojo nukentėjusįjį, pastarasis gydytojams pasakė, kad jį sužalojo tėvas P. M. . Nuteistasis savo skunde kelia klausimą, ar apygardos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojos A. J. parodymais. Pasak apelianto, liudytoja A. J. , dirbanti sanatorijoje psichologe, tik 2008 m. baigė universitetą ir įgijo psichologės diplomą. Tai reiškia, jog bendravimo su nukentėjusiuoju metu ji turėjo tik kelių mėnesių darbo stažą. Be to, psichologės atlikto žaidimo metu, kuomet nukentėjusysis neva pademonstravo sužalojimo mechanizmą, dalyvavo ir D. M. senelis A. A. Z. , kuris, nuteistojo nuomone, ir įtakojo tokį D. M. elgesį. Nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai rėmėsi ir byloje esančia prieštaringa psichologės I. Č. išvada. Antai, išvadose psichologė I. Č. teigia, jog nėra požymių, kad nukentėjusįjį apklausiant “Vaiko namai“ apklausos kambaryje, jo parodymus įtakojo tretieji asmenys. Tuo tarpu tekste nurodo, jog apklausos metu berniukas negalėjo pats įvertinti, kad tam tikras veiksmas buvo atliktas tyčia ar netyčia (net jei ir vartoja tokį žodį). Skunde taip pat teigiama, jog apygardos teismas apkaltinamąjį nuosprendį apelianto atžvilgiu nepagrįstai grindė teismo medicinos eksperto V. Armono išvadomis bei paaiškinimais teisme. Byloje esančios dvi teismo medicinos specialisto išvados yra prieštaringos – išvadoje Nr. G 2O38/08 ekspertas V. Armonas padarė išvadą, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo tarpu specialisto išvadoje Nr. KG 29/09 tas pats ekspertas, neatlikęs papildomos apžiūros ir remdamasis tais pačiais medicininiais dokumentais, nurodė, jog D. M. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, apelianto teigimu, apklaustas pirmosios instancijos teisme ekspertas V. Armonas visiškai nepagrįstai nurodė, jog D. M. patirti sužalojimai negalėjo būti padaryti virduliui nuvirtus ant stalo. Skunde nurodoma, kad tokios eksperto išvados nepatvirtina jokie byloje esantys medicininiai dokumentai.
Aiškindamas įvykio aplinkybes apeliantas teigia, kad 2008 m. rugpjūčio 25 d. (pirmadienį) sužinojęs apie įvykusią nelaimę, vaistinėje nupirko vaistų ir grįžęs namo jais purškė D. M. žaizdas. Nukentėjusysis verkė ir prašė nepilti vaistų. Būtent todėl, apelianto nuomone, D. M. apklausos ikiteisminiame tyrime metu nurodė, jog „L. matė kaip tėtis pylė ir sakė nepilti, bet jis vis tiek pylė“. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apelianto gynėjas pateikė prašymą dėl teismo psichiatrinės – psichologinės ekspertizės paskyrimo ir vienas iš prašyme nurodytų klausimų buvo susijęs su tuo, ar yra tikimybė, jog nukentėjusysis skausmą, patirtą 2008 m. rugpjūčio 25 d. P. M. purškiant žaizdas vaistais, galėjo įvertinti kaip „apipylimą“. Tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. M. psichologinę parodymų turinio analizę, tokio pobūdžio klausimo psichologei neuždavė ir, apelianto nuomone, tokiu būdu pademonstravo šališkumą jo atžvilgiu. Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 6 punktus apeliantas teigia, jog nuosprendį priėmęs teismas nenustatė nusikalstamos veikos motyvo. Pasak nuteistojo, iš bylos duomenų matyti, kad jis myli ir rūpinasi savo sūnumi, nėra agresyvus ar žiaurus. Iš bylos duomenų matyti tai, kad ir nukentėjusysis D. M. myli apeliantą ir jo pasiilgsta.
Iš nuteistojo P. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka ir su jam paskirtąja bausme bei nurodo, kad jis vienas išlaiko šeimą, kadangi apelianto sutuoktinė yra Rusijos pilietė ir jokių pašalpų Lietuvoje negauna. Šeimoje greitai bus keturi mažamečiai vaikai, kurie neturės jokio pragyvenimo šaltinio.
Nuteistasis P. M. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.
Nuteistojo P. M. gynėjo advokato S. Katausko apeliaciniame skunde teigiama, jog Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant BPK ir BK nuostatas, todėl naikintinas.
Gynėjas skunde nurodo, jog apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį P. M. atžvilgiu, kaip pagrindiniu įrodymų šaltiniu rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, kuriuos, apelianto nuomone, įtakojo nukentėjusiojo globėjai A. A. Z. ir B. Z. . Pastarųjų nusistatymas nuteistojo atžvilgiu bei siekis įtakoti D. M. matyti viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusiojo globėjas A. A. Z. dalyvavo D. M. apklausoje „Vaiko raidos centre“, todėl, apelianto nuomone, nukentėjusysis davė kaltinimui parankius parodymus. Tokius pačius parodymus D. M. davė ir apklaustas nevyriausybinėje įstaigoje „Vaiko namas“, kur jį taip pat lydėjo senelis A. A. Z. . Todėl, apelianto teigimu, ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistas BPK 186 straipsnio reikalavimas užtikrinti, kad nepilnamečiui nukentėjusiajam nebūtų daromas neteisėtas poveikis. Be to apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistajam P. M. nebuvo suteikta teisė dalyvauti šiose apklausose ir užduoti klausimus nukentėjusiajam. Tą aplinkybę, kad nukentėjusysis D. M. buvo įtakotas savo senelių, gynėjo teigimu, patvirtina ir liudytojos I. S. parodymai pirmosios instancijos teisme, kur ji teigė, kad nukentėjusiojo seneliai ją įtakojo įrašyti į ligos istoriją tą aplinkybę, kad D. M. karštu vandeniu apiplikė tėvas. Tuo tarpu B. Z. savo parodymuose teigė, kad gydytoja I. S. neva pati girdėjo D. M. sakant, kad jį karštu vandeniu apiplikė nuteistasis.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistojo gynėjas skunde abejoja ir nuosprendį priėmusio teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagal kurias nuteistasis savo sūnui D. M. verdantį vandenį pylė nuo pažasties. Šią apygardos teismo išvadą, pasak apelianto, paneigia specialisto V. Armono išvada bei paaiškinimai teisiamajame posėdyje. Iš specialisto V. Armono paaiškinimų seka, kad verdantis vanduo D. M. kūnu nutekėjo ne nuo pažasties, o nuo sprando, kairiojo peties ir žemyn. Visas abejones dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo galėjo pašalinti byloje atliktas eksperimentas, tačiau šis procesinis veiksmas atliktas nebuvo.
Bylos duomenimis liko nepaneigtas nuteistojo P. M. aiškinimas, jog jis, norėdamas padėti savo susižalojusiam sūnui D. M. , pylė vaistus ant nudegintų vietų. Būtent tuo metu nukentėjusysis ir sakė – „tėti, nepilk“. Šią aplinkybę, apelianto nuomone, nukentėjusysis ir nurodė apklausų metu, o tokie jo parodymai buvo neteisingai interpretuoti. Gynėjas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis pateikė teismui prašymą paskirti byloje teismo psichologinę ekspertizę, ją pavedant atlikti Lietuvos teismo psichiatrijos tarnybai. Tačiau toks apelianto prašymas nemotyvuotai ir nepagrįstai buvo atmestas. Gynėjo nuomone, tokią ekspertizę atlikę ekspertai galėtų atsakyti į klausimą, apie kokį apipylimą savo parodymuose kalbėjo nukentėjusysis D. M. .
Skunde teigiama, jog nei ikiteisminiame tyrime, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo iki galo išaiškintos ir nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės: nei pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nei teisiamajame posėdyje nebuvo apklausti nepilnamečiai liudytojai V. Š. ir V. Š. ; neapklaustas darželio „Ąžuoliukas“, kurį lanko nukentėjusysis, personalas. Objektyviais bylos duomenimis taip pat nepaneigtos nuteistojo P. M. nurodytos aplinkybės, jog nusikalstamos veikos padarymo metu jis nebuvo namuose.
Nuteistojo P. M. gynėjas savo apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su nustatytos neturtinės žalos dydžiu bei nurodo, jog nuosprendį priėmęs teismas neatsižvelgė į P. M. turtinę padėtį. P. M. vienintelis išlaiko šeimą, kurioje greitai bus keturi nepilnamečiai vaikai. Nuteistasis šiuo metu serga sunkia liga – tuberkulioze.
Nuteistojo P. M. gynėjas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį P. M. atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis P. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras, nukentėjusiojo atstovai pagal įstatymą bei nukentėjusiojo atstovas advokatas P. Jucys prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistojo P. M. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo gynėjo advokato S. Katausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl P. M. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 6 punktus.
Iš nuteistojo P. M. bei jo gynėjo apeliacinių skundų turinio matyti, kad abu apeliantai apygardos teismo nuosprendį skundžia nurodydami iš esmės panašius argumentus, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija į šių apeliacinių skundų argumentus atsako pateikdamas motyvuotas išvadas dėl abiejų apeliacinių skundų. Abu apeliantai vienodai teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo P. M. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 6 punktus, yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neišsamiai ištyrus ir netinkamai įvertinus byloje esančius duomenis, o teismo padarytos išvados neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, su tokiais apeliacinių skundų argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, kuriuo P. M. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 6 punktus dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išsamiai ir nešališkai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, kuriais ir grindžiamos teismo išvados dėl P. M. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį, byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo bei jo gynėjo apeliaciniuose skunduose, įstatymų nustatyta tvarka šioje byloje gautus duomenis pripažindamas įrodymais bei juos vertindamas, BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų ištyrimo bei vertinimo taisyklių nepažeidė.
Visuma duomenų, šioje byloje gautų apklausiant nukentėjusįjį D. M. , liudytojus B. Š. , L. S. , A. M. , D. P. , J. B. , D. B. , A. S. , J. P. , O. J. ir kt., ekspertą V. Armoną, ištiriant nukentėjusiojo D. M. kūne nustatytus sužalojimus, rašytinius bylos duomenis, kurie įstatymų nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose, duoda pakankamą pagrindą išvadai, jog P. M. pagrįstai pripažintas kaltu dėl sunkaus savo mažamečio sūnaus sveikatos sutrikdymo, o apeliacinių skundų argumentai nekelia abejonių jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumu ir teisėtumu.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis P. M. apeliaciniame skunde neigdamas savo kaltę dėl nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo, iš esmės atkartoja pirmosios instancijos teisme duotus parodymus apie tai, kad 2008 m. rugpjūčio 24 d., nelaimingo atsitikimo metu, nukentėjusysis D. M. pats užkliudė ant stalo stovėjusį arbatinuką, kuriame buvęs verdantis vanduo išsiliejo ir apdegino nukentėjusįjį. Apeliantas teigia įvykio metu buvęs ne namie, todėl pačio jo nematęs. Apie šį nelaimingą atsitikimą kitą dieną, t.y. 2008 m. rugpjūčio 25 d. jam pranešė žmona E. M. . Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo nuteistojo P. M. parodymus, sugretino juos su kitais byloje surinktais įrodymais ir išsamiai motyvuodamas paneigė nuteistojo keltą versiją. Iš teismo nuosprendyje atliktos nuteistojo parodymų analizės matyti, kad P. M. bylos tyrimo eigoje keitė savo parodymus, derindamas juos prie kitų, jo gynybinei versijai palankių byloje surinktų duomenų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iš esmės buvo paneigtos P. M. apeliaciniame skunde nurodytos prielaidos bei versijos, kurias jis kėlė ir teisiamojo posėdžio metu.
Apelianto P. M. kaltė padarius sunkų sveikatos sutrikdymą teismo nuosprendyje be kita ko grindžiama mažamečio nukentėjusiojo D. M. apklausos, atliktos nevyriausybinėje įstaigoje „Vaiko namas“, protokolu. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad ši nukentėjusioji D. M. apklausa buvo atlikta pažeidžiant BPK 184 ir 186 straipsnių reikalavimus, kadangi šios apklausos metu nebuvo suteikta teisė dalyvauti nuteistajam P. M. ir jo gynėjui. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad BPK 184 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog apie ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos apklausos vietą ir laiką prokuroras privalo pranešti įtariamajam bei jo gynėjui. Šie proceso dalyviai turi teisę dalyvauti tokioje apklausoje ir užduoti klausimus liudytojui (nukentėjusiajam). Taigi, iš šio straipsnio nuostatų matyti, kad privalomai apie apklausos laiką ir vietą pas ikiteisminio tyrimo teisėją yra pranešama tik įtariamajam ir jo gynėjui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistajam P. M. pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas 2009 m. kovo 20 d. (t. 2 b.l. 114-115), o minėta nukentėjusiojo D. M. apklausa atlikta 2008 m. gruodžio 19 d. (t. 1 b.l. 100-101). Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausiant D. M. , nuteistasis P. M. nebuvo pripažintas įtariamuoju šioje byloje, todėl jam apie apklausos laiką ir vietą pagrįstai pranešta nebuvo. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad D. M. apklausa nevyriausybinėje organizacijoje „Vaiko namas“ buvo atlikta pažeidžiant BPK reikalavimus. Be kita ko, teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad įtariamojo teisė dalyvauti nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje nėra absoliuti. BPK 186 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jei jaunesniam kaip aštuoniolikos metų liudytojui ar nukentėjusiajam įtariamasis gali daryti poveikį, ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi įtariamajam apklausoje dalyvauti neleidžia.
Taigi, apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo nevyriausybinėje organizacijoje „Vaiko namas“ nukentėjusysis D. M. kategoriškai nurodė P. M. kaip asmenį, jį apipylusį verdančiu vandeniu ir tokiu būdu sunkiai sužalojusį – „Man tėtis pylė su karštu vandeniu į šonelį. Norėjo mane iškepti. ... Kai mane apipylė vandeniu, buvo L., sesė ir brolis, senelio ir senelės nebuvo. Tėtis pakėlė mano ranką ir apipylė su karštu vandeniu. Lena matė, kaip tėtis pylė ir sakė tėčiui nepilti, bet jis vis tiek pylė.“ (t. 1 b.l. 100-101). Priešingai nei bando įtikinti apeliantai savo skunduose, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokių teisinių ir loginių kliūčių vadovautis šiais nukentėjusiojo parodymais. Juolab, kad jie sutampa su kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis. Liudytojos J. B. ir D. B. , dirbančios Kačerginės sanatorijoje „Žibutė“, kurioje buvo gydomas nukentėjusysis D. M. , parodė, jog paklausus D. M. , kas jam atsitiko, šis paaiškino, kad jį tyčia verdančiu vandeniu apiplikė tėvas. Šioje sanatorijoje psichologe dirbanti liudytoja A. S. taip pat patvirtino, jog, taikant įvairias psichologines terapijas, D. M. paaiškino ir žaidimo metu pademonstravo, kad jį verdančiu vandeniu apipylė tėvas. Nuteistasis P. M. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose deklaratyviai teigia, kad nukentėjusiųjų ir šių liudytojų parodymai negali būti pripažįstami įrodymais, kadangi šių pokalbių su nukentėjusiųjų metu, pastarasis buvo įtakotas senelio A.A. Z. . Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad D. M. parodymus būtų įtakojęs A. A. Z. . Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad apklausos nevyriausybinėje organizacijoje „Vaiko namas“ metu dalyvavo tik ikiteisminio tyrimo teisėjas, prokuroras, Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė ir psichologė. Liudytojos J. B. , D. B. bei A. S. savo parodymuose paaiškino, kad, iš tiesų, tęsiant nukentėjusiojo gydymą vaikų sanatorijoje, juo pastoviai rūpinosi senelis A. A. Z. , tačiau nei viena iš jų nenurodė, kad pastarasis būtų daręs kokią nors įtaką D. M. . Tą aplinkybę, kad nukentėjusiojo D. M. parodymams įtakos turėjo kiti asmenys, paneigia ir byloje esanti D. M. psichologinė parodymų turinio analizė, kurią atliko psichologė I. Č. . Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, psichologė I. Č. , išanalizavusi nukentėjusiojo D. M. parodymus, davė išvadą, kad nėra požymių, liudijančių, jog 2008 m. gruodžio 19 d. D. M. apklausos metu duotų parodymų turinį įtakojo kiti asmenys (t. 4 b.l. 41-43).
Tą aplinkybę, jog nukentėjusysis D. M. teigdamas, jog jį sunkiai sužalojo P. M. , buvo įtakotas savo senelių, apeliantai grindžia liudytojos I. S. parodymais viso proceso metu. Pasak apeliantų, ši liudytoja savo teisiamajame posėdyje duotuose parodymuose patvirtino, kad nukentėjusiojo senelis A. A. Z. ligoninėje teigė, kad būtent P. M. sužalojo D. M. ir todėl liudytoja apie tai pranešė policijos pareigūnams. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jį priėmęs teismas, be kitų byloje esančių duomenų, išsamiai įvertino ir liudytojos I. S. parodymus, kurie, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir vienodi. Antai, apklausta ikiteisminiame tyrime liudytoja I. S. teigė, kad į KMUK ligoninę sužalotą nukentėjusįjį atlydėjo tėvas bei abu seneliai. Liudytojos akivaizdoje seneliai kaltino tėvą vaiko nepriežiūra. Tėvas buvo nekalbus, nesigynė nuo Z. kaltinimų (t. 2 b.l. 45-46). Iš kompaktiniame diske užfiksuoto liudytojos I. S. pranešimo policijos pareigūnams apie į ligoninę atgabentą sunkiai sužalotą D. M. matyti, kad ji nurodė, jog įvykis dėl vaiko nuplikinimo yra neaiškus, jį reikia ištirti, kadangi tėvas sudarė nepatikimo žmogaus įspūdį (t. 2 b.l. 165). Vėliau gi, pirmąjį kartą apklausta Klaipėdos apygardos teisme, liudytoja I. S. paaiškino, jog į KMUK ligoninę nukentėjusysis buvo atgabentas patyręs sunkius sužalojimus. Pats D. M. jai pasakė, kad jį nudegino tėvas, todėl tokius vaiko žodžius ir įrašė į ligos istoriją. Liudytoja šios apklausos metu kategoriškai paneigė, kad A. A. Z. jai sakė, kad nukentėjusįjį sužalojo būtent P. M. . Vėliau, antrosios apklausos teisiajame posėdyje metu, liudytoja I. S. iš dalies pakeitė savo parodymus ir ėmė teigti, kad ankstesniems jos parodymams įtakos turėjo nukentėjusiojo senelis A. A. Z. , kuris ligoninėje konfliktavo su nuteistuoju. Taigi, nors liudytoja I. S. vėlesnės apklausos teisiamajame posėdyje metu ir nurodė, kad jos ankstesniems parodymams įtakos turėjo A. A. Z. konfliktas su nuteistuoju, tačiau nei vienuose savo parodymuose ši liudytoja nepatvirtino, jog būtent A. A. Z. jai sakė, kad nukentėjusįjį verdančiu vandeniu nuplikė tėvas. Priešingai, apklausta pirmąjį kartą apygardos teisme liudytoja patvirtino, kad ligos istorijoje įrašydama apie tai, kad vaiką nuplikė tėvas, ji rėmėsi ne A. A. Z. paaiškinimais, o būtent nukentėjusiojo D. M. . Akivaizdu, jog tokie liudytojos parodymai sutampa su pirmiau aptartais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas juos tinkamai įvertino ir pagrįstai jais rėmėsi.
Nukentėjusiojo D. M. pirmiau aptartuose parodymuose nurodytą nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys – byloje esančios specialisto išvados Nr. G 2038/08(03), KG 29/09(03), jas davusio eksperto V. Armono paaiškinimai apygardos teisme, liudytojų L. S. , J. B. parodymai ir kiti bylos duomenys. Pirmiau minėtas specialisto išvadas davęs teismo medicinos ekspertas V. Armonas apygardos teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog D. M. patyrė terminius nudegimus kairės pusės pečių juostos, krūtinės ląstos, nugaros, juosmens, kairio sėdmens, kairės kojos srityse. Nudegimai nustatyti ir kairėje pažastyje. Pirminio poveikio vieta, pasak eksperto, buvo kairiojo peties viršus. Kokioje padėtyje nukentėjusysis būtų besėdėjęs prie stalo, jis vis tiek negalėjo patirti tokio pobūdžio nudegimų virduliui nuvirtus ant stalo. V. Armonas taip pat paaiškino, jog patraukus virdulio laidą, jis virsta į priešingą pusę. Tikėtina, kad nudegimo metu D. M. ranka turėjo būti pakelta ir skystis bėgo žemyn per pažastį ir šlaunį. Apklausta pirmosios instancijos teisme liudytoja L. S. patvirtino eksperto V. Armono parodymus ir paaiškino, kad ji dirbo Klaipėdos miesto Vaikų ligoninės Reanimacijos skyriaus vedėja, kuomet į ligoninę buvo pristatytas sunkiai sužalotas D. M. . Pastarajam buvo nudegintas šoninis kūno paviršius. Liudytoja kategoriškai teigė, jog tokie sužalojimai negalėjo būti padaryti apsipilant verdančiu vandeniu iš nuvirtusio indo. Esant tokiam apsideginimui, vaikams dažniausiai nudega priekiniai kūno paviršiai ar šlaunys. Šiuo atveju buvo nudegintas ir kairys šonas bei pažastis. Liudytoja J. B. savo parodymuose taip pat patvirtino, kad nelaimingų atsitikimų metu vaikai dažniausiai apsipila ir nusidegina krūtinę bei kelius. Tuo tarpu D. M. buvo nudegintas kairysis šoninis kūno paviršius.
Pirmiau aptartais duomenimis paneigiama apeliaciniuose skunduose keliama versija, jog D. M. sunkiai susižalojo pats, nelaimingo atsitikimo metu nuvirtus ant stalo stovėjusiam elektriniam virduliui. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs BPK nustatyta tvarka surinktus duomenis – mobiliojo ryšio abonentų, kuriais nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi nuteistasis P. M. ir jo sutuoktinė E. M. , išklotines, 2009 m. vasario 24 d., 2009 m. birželio 25 d. UAB „Tele2“ pažymas Nr. ER-RJ-SD-5091, ER-RJ-SD-6180 motyvuotai paneigė nuteistojo parodymus apie tai, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ne namuose, o dirbo pas savo motiną. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, kuriuos išsamiai ištyrė nuosprendį priėmęs teismas, sutinka ir su ta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusysis D. M. verdančiu vandeniu nuplikytas buvo ne 2008 m. rugpjūčio 24 d., sekmadienį, o 2008 m. rugpjūčio 23 d. Tai patvirtina jau minėtos mobiliojo ryšio abonentų išklotinės, iš dalies nuteistojo P. M. , liudytojos E. M. parodymai, eksperto V. Armono paaiškinimai, 2009 m. vasario 27 d. Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos pažyma apie meteorologines sąlygas bei kiti byloje esantys duomenys, kurie išsamiai ištirti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje. Priešingai nei teigiama nuteistojo P. M. ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas įvertino ir motyvuotai atmetė ir tą nuteistojo keltą versiją, pagal kurią nukentėjusysis apklausos metu nurodęs, jog „L. matė, kaip tėtis pylė ir sakė nepilti, bet jis vis tiek pylė“, turėjo omenyje tai, kad nuteistasis D. M. sužalotas kūno vietas purškė vaistais nuo nudegimo. Teisėjų kolegija sutinka su nuosprendį priėmusio teismo išvada, kad toks nuteistojo aiškinimas yra visiškai nepagrįstas ir neįtikinantis, paneigiamas pirmiau aptartais byloje esančiais įrodymais.
Nuteistasis P. M. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose abejoja byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados Nr. KG 29/09 (03) pagrįstumu, kadangi, apeliantų nuomone, teismo medicinos ekspertas V. Armonas, remdamasis tais pačiais medicininiais dokumentais, byloje davė dvi prieštaringas specialistų išvadas – pirmiau minėtąją, kurioje konstatuota, kad D. M. padaryti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, ir 2008 m. spalio 21 d. teismo medicinos specialisto išvadą Nr. G 2038/08(03), kurioje teigiama, kad patirtas poveikis sveikatą D. M. sutrikdė ilgalaikiai ir atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Iš tiesų, siekiant nustatyti nukentėjusiajam D. M. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, byloje buvo atlikti du nukentėjusiojo D. M. sužalojimų tyrimai. Pirmasis tyrimas buvo atliktas praėjus keliems mėnesiams po nusikalstamos veikos padarymo – 2008 m. spalio 21 d. Tyrimą atlikęs teismo medicinos ekspertas V. Armonas davė specialisto išvadą Nr. G 2038/08(03), iš kurios matyti, kad tyrimo atlikimui ekspertui buvo pateikta D. M. medicininė dokumentacija iš Kauno medicinos universiteto klinikų (gydymo stacionare istorija Nr. VP – 1041899-2/2008). Gydymo Klaipėdos ligoninėje dokumentai šio tyrimo atlikimui nebuvo pateikti. Įvertinęs turimus medicininius duomenis, ekspertas padarė išvadą, jog patirtas poveikis D. M. sveikatą sutrikdė ilgalaikiai, jam padaryti sužalojimai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1 b.l. 62). Vėliau gi, 2009 m. Kretingos rajono apylinkės prokuratūros užduotimi paskirtas papildomas tyrimas siekiant įvertinti D. M. sveikatos sutrikdymo mastą atsižvelgiant į visus – tame tarpe ir pasekmių, kriterijus (t. 1 b.l. 68-69). Šiam tyrimui atlikti ekspertui buvo pateikta papildoma medžiaga: D. M. medicininė dokumentacija iš Klaipėdos vaikų ligoninės (gydymo stacionare istorija Nr. 8-6673); Kretingos ligoninės asmens ambulatorinio gydymo stacionare istorijos Nr. P-6436 kopija; 2009 m. balandžio 7 d. Kretingos rajono PK atliktos nukentėjusiojo D. M. apžiūros protokolas; 2009 m. balandžio 10 d. Kretingos rajono PSPC vyr. gydytojos I. N. pasirašytas dokumentas, kuriame nurodyta, jog D. M. gydymas dėl nudegimų baigtas, liko nudegimo pasekmės – keloidiniai randai, pridėta 14 fotonuotraukų. Įvertinęs visus pateiktus duomenis bei atlikęs papildomą tyrimą, ekspertas V. Armonas davė specialisto išvadą Nr. KG 29/09(03), kurioje nurodė, kad D. M. patirtų nudegimų srityse susidarė keloidiniai randai, nežiūrint į taikytas medicinines (tame tarpe ir radikalias – operacines) priemones. Šios pasekmės nustatytos kaip bjaurojančios kūną medicininiu požiūriu, yra priskiriamos nepataisomų kategorijai, - neoperaciniu būdu nepašalinamos, todėl buvo taikoma plastinio – rekonstrukcinio pobūdžio chirurginė operacija. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, ekspertas padarė išvadą, kad D. M. patirta trauma sukėlė nepataisomą kūno subjaurojimą, kas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.12 punktas). Ekspertas V. Armonas šioje specialisto išvadoje taip pat nurodė, jog anksčiau nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo nustatytas pagal sveikatos sutrikdymo trukmės kriterijų, tačiau atsižvelgiant į visus kriterijus, tarp jų ir kilusių pasekmių, nukentėjusiojo patirtas sveikatos sutrikdymas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1 b.l. 70). Taigi, įvertinus šias byloje esančias specialisto išvadas, akivaizdu, kad jos yra viena kita papildančios. Atliekant pirminį tyrimą ekspertui negalėjo būti ir nebuvo žinoma apie tolimesnį nukentėjusiojo gydymą ir sužalojimų pasekmes. Tuo tarpu nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjus ilgesniam laiko tarpui ir gavęs visą medicininę dokumentaciją bei ją išsamiai įvertinęs, ekspertas V. Armonas davė pakartotinę specialisto išvadą Nr. KG 29/09(03), kurios pagrįstumu apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti.
Nesutikdami su skundžiamu nuosprendžiu apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visus byloje esančius duomenis (nepilnamečių liudytojų V. Š. ir V. Š. parodymus), nepagrįstai atmetė nuteistojo P. M. ir jo gynėjo prašymus papildyti įrodymų tyrimą ir papildomai apklausti liudytojus (vaikų darželio – lopšelio „Ąžuoliukas“ personalą) bei atlikti nukentėjusiojo D. M. psichologinę ekspertizę. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nukentėjusiojo D. M. sužalojimo aplinkybių padarytos remiantis byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kurių visetu nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Bylą nagrinėjęs apygardos teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo patikimumą, liečiamumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį. Ikiteisminiame tyrime surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leido daryti pagrįstą išvadą, jog nukentėjusįjį D. M. sunkiai sužalojo būtent jo tėvas P. M. . Visa tai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti turėjusiais esminę reikšmę išsamiai išnagrinėti bylą ir nustatyti tikrąsias D. M. sužalojimo aplinkybes. Todėl apeliacinių skundų argumentas, kad byloje atliktas įrodymų tyrimas yra neišsamus ir nevisapusiškas, yra nepagrįstas. Iš apygardos teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad prieš byloje baigiant įrodymų tyrimą, teismas sprendė klausimą dėl papildomo įrodymų tyrimo. Tačiau nei nuteistasis, nei jo gynėjas tokių prašymų dėl įrodymų tyrimo papildymo nepareiškė (t.4 b.l.88). Be kita ko, teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį ir į tai, kad, jie nors apeliaciniuose skunduose ir nurodė, jų nuomone, pirmosios instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo trūkumus, tačiau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir sprendžiant klausimą dėl įrodymų tyrimo būtinumo bei apimties, nepateikė prašymų papildomai apklausti liudytojus, atlikti eksperimentą ar paskirti nukentėjusiojo teismo psichiatrinę – psichologinę ekspertizę.
Nepagrįstu pripažįstamas ir tas nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad nuosprendį priėmęs teismas nenustatė būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – motyvo. Nusikalstamos veikos padarymo motyvas pagal baudžiamosios teisės teoriją yra veikos priežastis, paskata, nusikalstamo elgesio varomoji jėga. Nusikalstamos veikos padarymo motyvu gali būti pyktis, kerštas, asmeninio pobūdžio nesutarimai, savanaudiškos, chuliganiškos paskatos ir kt. Šiuo atveju, nuteistajam P. M. neigiant savo kaltę dėl D. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo, šio nusikaltimo padarymo motyvo negalima nustatyti dėl objektyvių priežasčių. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia gynėjo dėmesį į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką ir baudžiamosios teisės teoriją, nusikalstamos veikos sudėties požymis – nusikalstamos veikos padarymo motyvas, priskiriamas subjektyviesiems, fakultatyviems nusikalstamos veikos sudėties požymiams. Tai reiškia, kad šis nusikalstamos veikos sudėties požymis privalomai įrodinėjamas tada, kai jis aprašytas BK specialiosios dalies straipsnio, pagal kurį kaltininkas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, dispozicijoje. Skundžiamu nuosprendžiu P. M. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 6 punktus. Nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos dispozicijoje nėra nurodytas šios nusikalstamos veikos padarymo motyvas, kaip būtinas įrodinėti nusikalstamos veikos sudėties požymis.
Dėl paskirtosios bausmės.
Nuteistasis P. M. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 6 punktus, neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į jo šeiminę padėtį, į tai, kad jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas ir paskyrė aiškiai per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jei neteisinga bausmė susijusi su esminiais baudžiamojo įstatymo pažeidimais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, jog skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas vadovavosi bausmių skyrimo taisyklėmis, numatytomis BK 41 ir 54 straipsniuose, ir jų nepažeidė. Pagrįstai pripažinęs kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 6 punktus, apygardos teismas P. M. paskyrė laisvės atėmimo bausmę aštuoneriems metams. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, viršijantį BK specialiosios dalies straipsnyje numatytos bausmės vidurkį, nuosprendį priėmęs teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes: didesnį padarytos nusikalstamos veikos rūšinį pavojingumą – nustatyti trys nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai – nuteistasis itin žiauriais veiksmais sutrikdė savo mažamečio sūnaus sveikatą; dėl padarytos nusikalstamos veikos kilo sunkūs padariniai; šiuo metu negalima nustatyti, kokių padarinių šis nusikaltimas nukentėjusiajam turės dar ir ateityje; į kaltininko asmenybę – P. M. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, vedęs, iki kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo neturėjo oficialaus darbo. Be to, apygardos teismas atsižvelgė ir į tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo, P. M. , matydamas, kad jo mažametis sūnus yra sunkiai sužalotas ir kenčia skausmus, nesiėmė jokių veiksmų, kuriais galėtų sušvelninti kilusias pasekmes nukentėjusiajam. Byloje nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Apeliaciniame skunde minimos aplinkybės – tai, jog P. M. turi šeimą, kurioje auga keturi nepilnamečiai vaikai ir jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas, yra svarbios skiriant bausmę kaltininkui, tačiau apygardos teismo nustatytos bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių visumos iš esmės nekeičia ir vien dėl to švelninti apeliantui paskirtos bausmės nėra pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad P. M. nusikalstamos veikos padarymo metu ar po to būtų turėjęs oficialų darbą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistiesiems laisvės atėmimo vietose yra numatoma galimybė dirbti bei užsidirbti, todėl ir atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę, P. M. turės galimybę bent iš dalies prisidėti prie savo šeimos išlaikymo. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, P. M. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 6 punktus skirdamas laisvės atėmimo bausmę aštuoneriems metams, bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, todėl nėra jokio teisinio pagrindo sušvelninti paskirtosios bausmės.
Dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti.
Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka ir su priteistos neturtinės žalos dydžiu. Nurodo, jog apygardos teismas, iš P. M. priteisdamas 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo D. M. naudai, neatsižvelgė į sunkią nuteistojo materialinę padėtį, šeiminę padėtį bei sveikatos būklę, taip pat į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Šie apelianto argumentai iš dalies pagrįsti.
Vadovaujantis CK 6.250 straipsniu, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į šią įstatymo nuostatą, tačiau nebuvo nuoseklus. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, mažamečiui D. M. dėl nusikaltimo kilusias ir galimai ateityje kilsiančias pasekmes, bei nurodęs, jog tik priteisus pinigų sumą, kurią kaltininkas objektyviai galės atlyginti, bus pateisinti pagrįsti nukentėjusiojo lūkesčiai, neatsižvelgė ir neįvertino P. M. turtinės padėties bei objektyvios galimybės atlyginti visą prokuroro prašomą priteisti civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija mano, kad šiuo atveju svarbu įvertinti ne tik nukentėjusiajam nusikaltimu sukeltas pasekmes, bet ir nuteistojo turtinę bei šeiminę padėtį. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos miesto seniūnijos pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad P. M. šeimoje yra keturi mažamečiai vaikai (t. 4 b.l. 65). Iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymos matyti, kad P. M. ir E. M. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Šiuo metu E. M. su keturiais mažamečiais gyvena iš socialinių išmokų. E. M. yra ne Lietuvos Respublikos pilietė, todėl nėra apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu (t. 4 b.l. 66). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, svarbu atsižvelgti į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ne mažiau svarbios aplinkybės šiuo atveju yra ir pirmiau išdėstytos, į kurias, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismas tinkamai neatsižvelgė. Atsižvelgiant į nuteistojo P. M. turtinę padėtį bei į tai, kad jis turi šeimą, kurioje yra keturi mažamečiai vaikai, akivaizdu, jog priteistas 100 000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nebus išieškotas dėl objektyvių priežasčių. Tokia situacija nepateisins nukentėjusiojo teisėtų interesų ir neatitiks teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų įgyvendinimo nuteistojo atžvilgiu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad priteista 100 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra pernelyg didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir proporcingų principų, todėl mažintina. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie principai bus įgyvendinti D. M. priteisiant 60 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendį pakeisti.
Nukentėjusiojo D. M. naudai priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 60 000 (šešiasdešimt tūkstančių) Lt.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Nuteistojo P. M. apeliacinį skundą atmesti.