Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškiniu prašo atnaujinti ieškovui P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą S.M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui po jos mirties (duomenys neskelbtini) priimti.

Panaikinti Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro notarės R. G. (duomenys neskelbtini) išduoto G. G. vardu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr . (duomenys neskelbtini), dalį (1/2 dalį), paliekant galioti paveldėjimo teisės liudijime nurodytą G. G. teisės į paveldimo turto 1/2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

(duomenys neskelbtini) mirė atsakovės ir ieškovo mama S. M. M.. Iki S. M. M. mirties atsakovė viena ja rūpinosi, t y. gyveno kartu, padėdavo pasirūpinti asmens higiena, pavalgyti ir atlikti kitus būtinus kasdienius buitinius darbus. Nuo 2014-03-31 neterminuotam laikui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Mirus S. M. M., atsakovė kreipėsi į Lazdijų rajono 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo. 2021-02-02 Atsakovei buvo išduotas vykdomasis pavedimas dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo. Už šį notarinį veiksmą Atsakovė sumokėjo 77,93 Eur notarinių išlaidų. Atsakovė palikimą priėmė pagal antstolio G. S. 2021-03-12 sudarytą turto apyrašą, už kurio parengimą atsakovė taip pat sumokėjo 152,72 Eur. 2021-04-15 Lazdijų rajono 2-ojo biuro notarė, vadovaudamasi 2021-03-12 antstolio G. S. sudarytu paveldimo turto apyrašu, išdavė atsakovei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Už paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimą atsakovė sumokėjo 195,12 Eur. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime yra nurodyta, jog atsakovė paveldi 1/1 turto, kurio savininkė yra Palikėja: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2021-03-12 antstolio G. S. sudarytą paveldimo turto apyrašą.

Visas aukščiau nurodytas turtas buvo įkeistas 2014-01-24 hipoteka, identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), už ieškovo buvusios sutuoktinės E. J., įsipareigojimus, kylančius iš 2013-12-13 paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp ieškovo buvusios sutuoktinės E. J., kaip paskolos gavėjos, ir kreditoriaus (duomenys neskelbtini). Paskolos, kurios grąžinimas buvo užtikrintas Turto įkeitimu, grąžinimo terminas 2029-01-20. Atsakovė palikimą priėmė pagal 2021-03-12 antstolio G. S. sudarytą paveldimo turto apyrašą, remdamasi CK 5.53 str. 1 d. Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarė atsakovės buvo informuota apie esantį dar vieną Palikėjos įpėdinį ir todėl dėl palikimo kreipimosi buvo laukiama iki pat paskutinės 3 mėnesių termino dienos, t. y. 2021-02-02.

Dėl termino priimti palikimą atnaujinimo

Ieškiniu Ieškovas reiškia du reikalavimus - atnaujinti terminą palikimui priimti ir iš dalies panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, kurio pagrindu atsakovė paveldėjo palikėjos turtą.

Ieškinys motyvuojamas tuo, kad ieškovas neva dėl pablogėjusios fizinės sveikatos ir patirtų išgyvenimų negalėjo laiku kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Su nurodytais argumentais nėra pagrindo sutikti. Ieškovo nurodomos priežastys dėl termino palikimui priimti praleidimo nelaikytinos svarbiomis, todėl prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo neturėtų būti tenkinamas. Ieškovas palikėjos laidotuvėse dalyvavo, taigi akivaizdu, jog apie palikėjos mirtį ieškovui buvo žinoma. Ieškovo nurodomi argumentai, kad liga, kitų artimų giminaičių mirtys neva yra laikytini svarbiomis priežastimis praleistam terminui dėl palikimo priimti atnaujinimo yra nepagrįsti. CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti svarbias priežastis, kurios būtų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015­05-06 nutartis 3K-3-319-695/2015). Iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktų priedų matyti, jog ieškovas sirgo, laikotarpiu nuo 2020-09-16 iki 2020-10-08 gydėsi VĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje, šie įvykiai vyko dar iki palikėjos mirties, t. y. iki 2020­11-03, todėl šios aplinkybės negali būti laikomos svarbiomis palikimo priėmimo termino praleidimo priežastimis. Ieškovo nurodomos aplinkybės dėl kitų artimų giminaičių, dukros R. T. sutuoktinio T. T. mirties, vertintinos kritiškai, kadangi ieškovas nepalaiko artimų santykių su dukra, ji gyvena užsienyje, artimų santykių nebuvimą tarp ieškovo ir jo dukros patvirtina ir prie šio atsiliepimo pridedamas susirašinėjimas su dukra R. T., todėl akivaizdu, jog ieškovo nurodomi partirti išgyvenimai dėl dukros sutuoktinio mirties neturėjo įtakos ieškovo emocinei būsenai. Ieškovo nurodomos aplinkybės dėl buvusios sutuoktinės E. J. mirties vėlgi nelaikytinos svarbiomis, kadangi ieškovo sutuoktinė mirė 2021-04-25, t. y. praėjus daugiau nei dviems mėnesiams po termino palikimui priimti pasibaigimo dienos, kas vėlgi negalėjo daryti įtakos ieškovo galimybėms laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad neva dėl palikimo priėmimo laiku nesikreipė ir dėl ieškovo buvusiai sutuoktinei E. J. nuo 2021-01-18 neterminuotam laikui nustatyto pirmojo lygio specialiojo nuolatinės slaugos poreikio vėlgi nepagrindžia, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių. Slaugos poreikis buvusiai ieškovo sutuoktinei nustatytas 2021-­01-18, tačiau ieškovas iki to laiko turėjo beveik tris mėnesius, per kuriuos galėjo kreiptis dėl Palikėjos palikimo priėmimo. Ieškovas Palikėjos turtą galėjo priimti ne tik pats asmeniškai, tačiau ir per atstovus ar įgaliotus asmenis, tačiau tokia teise nepasinaudojo, todėl toks ieškovo elgesys negali būti laikomas atitinkančiu sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartus. Teismų praktikoje pripažįstama, jog asmuo gali kreiptis dėl palikimo priėmimo tiek pats asmeniškai į notarą, tiek priimdamas palikimą per atstovą, kreipdamasis į notarines įstaigas dėl reikalingų dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo notarui, atsiųsdamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo registruotu paštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016).

Atsižvelgiant į nurodytą aukščiau, ieškovo prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo yra nepagrįstas, jame nurodomos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis, todėl reikalavimas atmestinas.

Atsakovei, kreipusis į Lazdijų rajono 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo, buvo nurodyta, jog visas palikėjai priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipoteka, todėl atsakovė nusprendė palikimą priimti pagal apyrašą, tokiu būdu apribodama savo, kaip palikėjos atsakomybės ribas prieš palikėjos kreditorius. Palikėjos turtas (išskyrus banko sąskaitoje esančias lėšas), kurį paveldėjo atsakovė, buvo įkeistas 2014-01-24 hipoteka, identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), už ieškovo buvusios sutuoktinės E. J. įsipareigojimus, kylančius iš 2013-12-13 paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp ieškovo buvusios sutuoktinės E. J., kaip paskolos gavėjos, ir kreditoriaus (duomenys neskelbtini). Turto įkeitimo faktas ieškovui buvo žinomas, tą jis pripažino ir posėdžio metu. Ieškovo buvusios sutuoktinės E. J. mirties, įpėdine liko jos dukra G. J.. 2021-10-27 G. J. padengė paskolą, kurios įvykdymui buvo įkeistas palikėjai priklausęs nekilnojamasis turtas. 2021-11-05 G. J. prašymu hipoteka nekilnojamajam Turtui buvo išregistruota. Ieškovas sąmoningai, įvertinęs rizikas dėl galimybės laisvai naudotis ir disponuoti įkeistu turtu pasirinko palikimo nepriimti, todėl atitinkamai į notarą dėl palikimo priėmimo ir nesikreipė. Tokias išvadas pagrindžia aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės, kadangi tik 2021-11-05 išregistravus hipoteką, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų dėl palikėjos palikimo priėmimo ir pateikė ieškinį teismui (2021-11-12). Palikėjai iki mirties priklausė nekilnojamasis turtas - trys žemės sklypai, iš kurių du miškų ūkio paskirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vienas žemės ūkio paskirties sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Palikėjai priklausę du sklypai, kurių paskirtis yra miškų ūkio ir esantys apsunkinti nustatyta hipoteka iki 2029-01-20, nebuvo tas turtas, kurį priėmus galima juo laisvai disponuoti, naudotis ir valdyti. Be to, visą laiką egzistavo tikimybė, kad paskolos gavėjai, netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus pagal paskolos sutartį sudarytą su (duomenys neskelbtini), bet kuriuo metu galėjo būti pradėtas išieškojimas iš nekilnojamojo turto. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad ieškovas sąmoningai, įvertinęs įkeisto nekilnojamojo turto disponavimo, naudojimosi ir valdymo galimybes, pasirinko sąmoningai jo nepriimti, kadangi iš esmės naudojimasis ir disponavimas įkeistu nekilnojamuoju turtu, yra faktiškai neįmanomas, nes negalima miško kirsti, parduoti. Ieškovas siekia įrodyti, kad atsakovė suklaidino ieškovą dėl palikimo priėmimo eigos, atsakovės priimto palikimo padalinimo į dvi lygias dalis. Nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais, todėl atmestini. Antra vertus atsakovė neneigia bendravusi su ieškovu, tačiau ji nurodė, kad niekuomet nežadėjo, jog palikimas, kurį priėmė bus padalintas į dvi dalis, kadangi nebuvo jokio susitarimo dėl palikimo priėmimo vienos atsakovės vardu, o vėliau pasidalijimo su ieškovu. Įstatymai neleidžiama priimti palikimo už kitą, kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai, pats arba per atstovą, tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Šios aplinkybės dar kartą pagrindžia, jog ieškovo prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo yra nepagrįstas, kadangi ieškovas sąmoningai pasirinko nepriimti hipoteka apsunkinto palikimo po palikėjos mirties, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.

Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas, ieškoti pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisingo teisėtų interesų balanso, kuris nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Ieškovas teigia, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių ir negalėjo į notarą kreiptis anksčiau. Palikėja mirė 2020 m, lapkričio 3 d., paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2021 m. balandžio 15 dieną. Buvo praėję beveik penki mėnesiai, kai atsakovė tapo turto savininke. Ieškovas pats dalyvavo laidotuvėse. Tarp ieškovo ir liudytojos G. J. parodymų buvo nesutapimų, nes ieškovas nurodė, kad pats vaikščiojo su lazdele laidotuvėse, tuo tarpu liudytoja bandė pasakyti, kad ieškovas vos ne atneštas buvo už parankių, bet praėjus neilgam laikui po mamytės mirties jam teko prižiūrėti jo paties žmoną ir kaip nurodė liudytoja, jis buvo pajėgus tą daryti. Sprendžiant iš šių duomenų jo būklė nebuvo tokia bloga, kad jis negalėtų bent jau paskambinti ar susirūpinti šiuo klausimu, juolab, kad žinojo, kad yra turto kurį reikia paveldėti. Turėjo pagalbą ir iš jaunų žmonių, kurie galėjo padėti, bet byloje esantys duomenys suponuoja išvadą, kad pats ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas, kreiptis dėl palikimo priėmimo. Visi svarbūs įvykiai, nurodomi ieškovo ir jo atstovės, kurie lėmė šį ieškovo negalėjimą kreiptis į notarą, savo chronologija yra nesutampantys iš esmės su tuo terminu per kurį ieškovas turėjo kreiptis į notarą. Paties ieškovo liga įvyko prieš palikėjos mirtį, kai ieškovo žmona mirė jau terminas buvo pasibaigęs kreiptis į notarą. Dar buvo nurodyta, kad sirgo dukros vyras, tačiau ši šeima gyveno užsienyje ir tai įvyko po termino kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Iš esmės ieškovas patvirtino, kad susirūpino dėl palikimo priėmimo 2021 metų liepą, praėjus daugiau nei pusei metų po palikėjos mirties, viskas pasibaigė tuo, kad paskambino notarei, notarė nurodė, kad reikia kreiptis į teismą ir nuo liepos mėnesio vėl praėjo pusė metų kol buvo sudaryta su teisininku teisinių paslaugų sutartis. Ieškovas bando įrodyti byloje, kad atsakovė suklaidino patį ieškovą, pasakydama, kad jiems turtas bus padalintas po lygiai. Tačiau vėliau atsakovė pasakė, kad gali pasidalinti tik per teismą. Atsakovės išsakyta pozicija negalėjo nulemti ieškovo veiksmų, juos galėjo nulemti liepos mėnesį įvykęs pokalbis su notare. Net ir nuo sužinojimo iš notarės praėjo daugiau nei trys mėnesiai, kai galėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pagal teisminę praktiką, nei notaras nei kiti įpėdiniai neturi pareigos įpėdinį raginti, kad jis kreiptųsi dėl palikimo priėmimo.

Ieškovas pasirinko savo teises ginti pasyviai, atitinkamai, toks ieškovo sprendimas negali nulemti atsakovės teisių ir teisėtų interesų susiaurinimo, nes atsakovė laiku, vadovaudamasi įstatyminiu reglamentavimu, sąžiningai bei rūpestingai priėmė palikimą. Juo labiau, palikimo priėmimo terminas yra pasibaigęs jau daugiau nei prieš vienerius metus (2021-02-02), todėl nagrinėjamu atveju ieškovo nurodomi deklaratyvūs argumentai nėra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo bei pažeisti atsakovės teisėtus lūkesčius bei interesus. Šiuo atveju termino atnaujinimas ieškovui priimti palikimą neabejotinai pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus, kadangi atsakovė sąžiningai, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą kreipėsi į Lazdijų rajono 2-ają notarų biurą dėl palikimo priėmimo, palikimą priėmė pagal 2021-03-12 antstolio G. S. sudarytą paveldimo turto apyrašą ir atitinkamai šių veiksmų atlikimui patyrė ne mažiau negu 425,00 Eur išlaidų. Ieškovas teigia, kad jo turtinė padėtis yra sunki, tačiau atsakovės turtinė padėtis taip pat nėra gera. Atsakovė yra bedarbė, išsituokusi, viena auginanti moksleivį sūnų. Vienintelės atsakovės pajamos yra piniginė socialinė parama, kurios dydis sudaro 234,80 Eur ir ji naudojama tiek atsakovei, tiek kartu su ja gyvenančiam sūnui, todėl atsakovei tenkanti paramos dalis yra 117,40 Eur, atsakovės gaunamos pajamos yra perpus mažesnės, nei ieškovo. Ieškovo nurodomi argumentai dėl palikimo nepriėmimo pablogėjusių turtinių interesų šiuo atveju negali būti laikomi priežastimi, nepaisyti civilinių teisinių santykių stabilumo ir negali būti laikomi svarbesniais nei atsakovės turtiniai interesai, nes dėl paties ieškovo veiksmų jis nepriėmė palikimo, taip pablogindamas savo turtinę padėtį, ieškovas elgėsi neapdairiai, nesąžiningai bei pats nusprendė veikti pasyviai - palikimo nepriimti, atitinkamai, ieškovo elgesys negali būti laikomas atitinkančiu teismų praktikoje detalizuotą individualų sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartą.

Dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalies panaikinimo

Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas, kai palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra tik įpėdinio turtines teises įforminantis dokumentas, kurio išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, šių teisių apimties. Įpėdinis, priėmęs palikimą, turi teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo - formalizuoti savo teises, kad galėtų jomis disponuoti. Nuosavybės teisė įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009). Taigi, nuosavybės teisė į paveldėta turtą įgyjama ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Vadovaujantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėio mirties momentas. Palikimo atsiradimo momentas yra teisiškai reikšmingas, kadangi tik nuo jo atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas turto paveldėjimas, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/20122020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

Ieškovas teigia, kad jis termino nepraleido ir jį skaičiuoja nuo sužinojimo momento, tai yra nuo tada, kai jam tapo žinom apie tai, kad atsakovei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tačiau teismas negali sutikti su tokia ieškovo pozicija dėl aukščiau teismo sprendime nurodytų motyvų, kad, nuosavybės teisė į paveldėta turtą įgyjama ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Apie atsiradusį palikimą ieškovui buvo žinoma nuo palikėjos mirties, jis dalyvavo laidotuvėse, žinojo, kad yra turtas ir jis turi teisę jį paveldėti.

Todėl ir šis ieškinio reikalavimas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl žyminio mokesčio. Ieškovas reiškia du reikalavimus - dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalies panaikinimo bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo atveju, remiantis CPK 80 str. 1 d. 6 p., 5 d., 7 d., žyminis mokestis šioje byloje yra 193 Eur (75 Eur x 2 +43 Eur). Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieškovui P. M. buvo atidėtas 143,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo civilinėje byloje dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalies panaikinimo, priėmimo. Todėl atmetant ieškinį, iš ieškovo priteistina žyminio mokesčio dalis 143 Eur valstybei, nuo kurios mokėjimo ieškovas buvo atleistas.

Atmetus ieškovo ieškinį, atsakovei iš jo priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą – 423,5 Eur (CPK 93 straipsnis). Teismas sprendžia, jog nurodyta išlaidų už procesinio dokumento – atsiliepimo į ieškinį bei atstovavimo atsakovei teismo posėdyje suma yra pagrįsta, adekvati ir proporcinga nagrinėjamos bylos pobūdžiui, sudėtingumui ir laikui, kurį atsakovės atstovas galėjo užtrukti rengdamas procesinius dokumentus bei rengdamasis bylos nagrinėjimui ir atstovaudamas atsakovę teismo posėdyje. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų priežastį mažinti atsakovei iš ieškovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą. Advokato pagalbos išlaidos visiškai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieškovo P. M. ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į: ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ir uždraudžiant atsakovei G. G. ½ dalis šių žemės sklypų parduoti, dovanoti ar kitaip realizuoti, perleidžiant tretiesiems asmenims. Taip pat buvo apribotos atsakovės G. G. teisės disponuoti AB „Swedbank“ banke S. M. M., vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis piniginėmis lėšomis. Šios laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos sprendimui įsiteisėjus.

Apie priimtą įsiteisėjusį sprendimą pranešti viešojo registro tvarkytojui ir bankui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. M. 423,5 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 50 ct) atsakovei G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų ir 143 (vieną šimtą keturiasdešimt tris ) Eur žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į: ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat panaikinti apribojimą atsakovės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisei disponuoti AB „Swedbank“ banke S. M. M., vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis piniginėmis lėšomis.

Įsiteisėjus sprendimui pranešti viešojo registro tvarkytojui ir bankui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.