Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) A. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas 2018 m. rugsėjo 21 d. pateikė pirmosios instancijos teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti ieškovui iš atsakovo 1 511,82 Eur nepagrįsto praturtėjimo, 958,19 Eur nuostolių atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis bei atstovavimo išlaidos.

2.1. Skuodo rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-884/2013 priteisė atsakovui iš ieškovo 20 Lt turtinės žalos ir 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nuosprendyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis (atsakovas) patvirtino, jog kreipėsi į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau iki teismo išėjimo į sprendimų priėmimo kambarį nebuvo gauta duomenų, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta kokia nors turtinės ar neturtinės žalos dalis.

2.2. Atsakovas 2013 m. sausio 14 d. kreipėsi į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą su prašymu avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. 2013 m. vasario 25 d. sprendimu atsakovui buvo kompensuota 1 511,82 Eur (5 220 Lt). Atsakovas iki 2013 m. kovo 4 d. Skuodo rajono apylinkės teismui nepateikė duomenų apie gautą avansą.

2.3. Įsiteisėjus Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžiui, atsakovas kreipėsi į antstolę E. M. dėl 5 950 Lt skolos išieškojimo, nes 70 Lt ieškovas jau buvo sumokėjęs. Antstolė E. M. vykdomojoje byloje Nr. 09/13/00365/1 išieškojo iš ieškovo 5 950 Lt skolos ir 1 178,05 Lt vykdymo išlaidų.

2.4. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai 2018 m. balandžio 19 d. priėmė preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1841-884/2018, kuriuo nutarė ieškinį tenkinti, priteisti iš R. P. 1 511,82 Eur žalos atlyginimą Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Po šio teismo sprendimo ieškovas sumokėjo 1 511,82 Eur sumą ir 17 Eur žyminio mokesčio.

2.5. Nurodė, kad atsakovas, gavęs 5 220 Lt iš valstybės, neturėjo teisės kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl 5 950 Lt sumos (likusi mokėti suma 730 Lt), nes didžioji žalos dalis buvo atlyginta. Atsakovas gavo 11 240 Lt, nors Skuodo rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžiu priteisė atsakovui 20 Lt turtinės žalos ir 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teigia, jog atsakovas nepagrįstai praturtėjo 5 220 Lt (1 511,82 Eur) suma.

2.6. Nurodė, kad dėl netinkamų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė papildomų nuostolių: 341,19 Eur (1 178,05 Lt) vykdymo išlaidų, 17 Eur žyminio mokesčio Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos byloje, 600 Eur atstovavimo išlaidų civilinėje byloje Nr. e2-1841-884/2018. Iš viso patyrė 958,19 Eur nuostolių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai 2018 m. gruodžio 21 d. preliminariu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo 1 511,82 Eur nepagrįsto praturtėjimo sumą, 958,19 Eur nuostolių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 2 470,01 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. spalio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovui iš atsakovo 1 328 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Nustatė, kad Skuodo rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 4 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-884/2013 nurodė, jog nukentėjusiajam A. P. nustatytinas 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ir iš kaltinamojo priteistina 20 Lt turtinės žalos atlyginimo. Darė išvadą, kad teismo nuosprendžiu atsakovui (nukentėjusiajam) iš ieškovo iš viso buvo priteista 20 Lt (5,79 Eur) turtinės žalos ir 6 000 Lt (1737,72 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

4.2. Nurodė, kad minėtame teismo nuosprendyje teismas nurodė, jog nukentėjusysis A. P. bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, jog kreipėsi į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau iki teismo išėjimo į sprendimų priėmimo kambarį nebuvo gauta duomenų, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta kokia nors turtinės ar neturtinės žalos dalis. Konstatavo, kad teismas baudžiamosios bylos metu nesumažino atsakovo prašyto priteisti žalos atlyginimo sumos ta suma, kuri atsakovui buvo avansu išmokėta Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka, ne dėl to jog, kaip teigia atsakovas, vertino, kad atsakovui turi būti atlyginta žala iš kaltinamojo priteista nuosprendžiu, taip pat išmokėtas žalos atlyginimas iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo, tačiau dėl to, kad iki teismo išėjimo į sprendimų priėmimo kambarį nebuvo gauta duomenų, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta kokia nors turtinės ar neturtinės žalos dalis.

4.3. Teismas įvertinęs Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo normas, darė išvadą, kad Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo nukentėjusiajam avansu išmokėti pinigai yra įskaitomi į nukentėjusiajam priteisto žalos atlyginimo dydį.

4.4. Nurodė, kad atsakovas ieškovo pervestą 1 511,82 Eur sumą gavo nepagrįstai, todėl darė išvadą, kad atsakovui atsiranda prievolė ją grąžinti ieškovui. Teismo vertinimu, ieškovas įrodė ir pagrįstai prašo priteisti nepagrįstai įgytą 1 511,82 Eur sumą, todėl ieškovo reikalavimą tenkino ir iš atsakovo priteisė 1 511,82 Eur be pagrindo įgytos sumos.

4.5. Nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl atsakovo veiksmų 2013 m. liepos 18 d. priverstinai vykdyti pateikus antstolei 2013 m. birželio 14 d. Skuodo rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą, nors tuo metu atsakovui A. P. jau buvo išmokėtas 1 511,82 Eur (5 220 Lt) žalos atlyginimas iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo, ieškovas turėjo papildomų išlaidų, t. y. 341,19 Eur vykdymo išlaidų, 17 Eur žyminio mokesčio, 600 Eur atstovavimo išlaidų civilinėje byloje Nr. e2-1841-884/2018, bendras išlaidų dydis 958,19 Eur. Darė išvadą, kad šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovas (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškovo R. P. ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo apelianto visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

6.1. Nurodė, kad ieškovas ieškiniu reikalavo iš atsakovo grąžinti jam kaip be pagrindo išmokėtą dėl atsakovo sveikatos sužalojimo atsiradusios žalos atlyginimą. Teigia, jog byloje nustatęs, kad ieškovas remiasi būtent tokia faktine bylos aplinkybe, teismas privalėjo patikrinti ieškovo reikalavimą imperatyviųjų CK 6.241 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo aspektu, nors atsakovas, gindamasis nuo ieškinio ir nebūdamas profesionaliu teisininku, todėl neišmanydamas įstatymo, to ir neprašė. Mano, kad nustačius, jog pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo kaip be pagrindo išmokėtą dėl atsakovo sveikatos sužalojimo atsiradusios žalos atlyginimą, ieškinys atsakovui galėjo būti patenkintas tik tuo atveju, jei byloje būtų buvę nustatyta, kad atsakovas veikė nesąžiningai arba buvo padaryta sąskaitybos klaida. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatinėjo.

6.2. Pažymėjo, jog aplinkybę, kad buvo padaryta sąskaitybos klaida arba kad atsakovas buvo nesąžiningas, privalėjo įrodyti ieškovas, tačiau mano, kad šioje byloje ieškovas to nepadarė – nenurodė teismui jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas būtų galėjęs spręsti apie atsakovo nesąžiningumą, gaunant žalos atlyginimą iš ieškovo.

6.3. Apelianto vertinimu, jis elgėsi sąžiningai, kadangi kreipėsi ir gavo avansinę smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensaciją iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo pagrįstai pagal Teisingumo ministerijos 2013 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. (1,34)7R-1452 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu. Teigia, jog kreiptis į minėtą fondą atsakovą paskatino Skuodo rajono apylinkės teismas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu.

6.4. Teigia, jog nors Skuodo rajono apylinkės teismui išeinant į sprendimų priėmimo kambarį baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-884/2013 dar nebuvo gauta duomenų iš Teisingumo ministerijos apie dėl atsakovo prašymo priimtą sprendimą išmokėti jam žalos atlyginimą avansu, tačiau tokie duomenys jau buvo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-452-174/2013, kai Klaipėdos apygardos teismas 2013 m gegužės 2 d. nagrinėjo ieškovo apeliacinį skundą dėl 2013 m. kovo 4 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-884/2013. Teigia, jog atsakovas 2013 m. balandžio 25 d. pats pateikė Klaipėdos apygardos teismui 2013 m. vasario 25 d. Teisingumo ministerijos sprendimą Nr. (1.34)7R-1452 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu.

6.5. Apeliantas mano, kad, priteisiant iš ieškovo atsakovui žalos atlyginimą, nebuvo įvertinti duomenys apie atsakovui iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo išmokėtiną žalos kompensacijos avansą, o pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė tik vienu teismo selektyviai pasirinktu įrodymu – 2013 m. kovo 4 d. Skuodo rajono apylinės teismo nuosprendžiu. Teigia, jog kitų įrodymų, tarp jų ir susijusių su šio nuosprendžio įsiteisėjimu, po to, kai jis buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, teismas nevertino. Mano, jog teismas ignoravo esminę aplinkybę, kad, bylą peržiūrėdamas apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismas jau disponavo duomenimis apie atsakovui priimtą sprendimą kompensuoti jam dalį žalos atlyginimo avansu iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo.

6.6. Nurodė, kad Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendis įgijo res judicata galią, todėl klausimas dėl atsakovui priteisto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio nebegalėjo būti sprendžiamas iš naujo. Mano, jog teismas, patenkindamas ieškovo ieškinį šioje byloje, paneigė atsakovo teisę į res judicata galią turinčio teismo procesinio dokumento pagrindu priteistą žalos atlyginimą. Teigia, jog tai yra akivaizdžiai nesuderinama su CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

6.7. Nurodė, kad 17 Eur žyminio mokesčio ir 600 Eur atstovavimo išlaidų yra ieškovo išlaidos, patirtos civilinėje byloje Nr. e2-1841-884/2018, kurioje valstybės naudai regreso tvarka iš ieškovo buvo priteista atsakovui iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo išmokėta suma. Teigia, jog tokia valstybės reikalavimo teisė yra įtvirtinta Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnyje ir tokios teisės realizavimas iš valstybės pusės nepriklauso nuo atsakovo valios. Pažymėjo, kad atsakovas kreipėsi ir gavo žalos kompensaciją iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo teisėtai, ši aplinkybė byloje nebuvo paneigta, todėl darė išvadą, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie priežastiniu ryšiu būtų buvę susiję su šiomis ieškovo pareikalautomis ir teismo priteistomis išlaidomis.

6.8. Nurodė, kad ieškovo pareikalautų ir teismo priteistų išlaidų – 341,19 Eur (1 178,05 Lt) vykdymo išlaidų, kurios buvo išieškotos iš ieškovo vykdomojoje byloje Nr. 09/13/00362/1 pagal 2013 m. birželio 14 d. Skuodo rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-5-884/2013, net ir eliminavus tą dalį žalos atlyginimo, kurio priverstinį išieškojimą ieškovas ginčija, t. y. 1 511,82 Eur, ieškovas tuo metu, kai atsakovas kreipėsi į antstolę, vis tiek buvo skolingas atsakovui pagal minėtą vykdomąjį raštą, o konkrečiai 211,42 Eur (730 Lt). Šią aplinkybę ieškinyje nurodė pats ieškovas. Mano, kad atsakovas turėjo teisę, ieškovui neatlyginus žalos geruoju, kreiptis į antstolę dėl priverstinio žalos atlyginimo išieškojimo. Darė išvadą, kad ieškovas vis tiek būtų patyręs papildomų su vykdymo procesu susijusių išlaidų, už kurias pats ir yra atsakingas.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti apeliacinį skundą bei priteisti iš apelianto ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

8.1. Nurodė, kad išmoka iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo ne be reikalo vadinasi avansu mokama išmoka. Teigia, jog tokia išmoka mokama tam, kad palengvintų nukentėjusiajam žalos atlyginimą, nes nereikia laukti teismo nuosprendžio, tačiau mano, kad šie pinigai yra įskaičiuojami į žalos atlyginimo dydį. Mano, kad Skuodo rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 4 d. nuosprendyje ne be reikalo pažymi, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusiajam būtų buvusi atlyginta kokia nors turtinės ar neturtinės žalos dalis, nes tokiu atveju iš priteisiamo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžių būtų atimamos nukentėjusiojo gautos pinigų sumos.

8.2. Nurodė, kad apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2010 yra visai skirtingos aplinkybės ir ja negali būti remiamasi šioje byloje, nes, skirtingai nei nurodytoje nutartyje, ieškovas neperdavė atsakovui jokių piniginių lėšų, todėl tai yra visiškai skirtinga teisinė situacija.

8.3. Nesutinka su apelianto nuomone, kad ieškovas, neįgyvendinęs savo teisės bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prašyti teismo mažinti Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu iš jo priteisto žalos atlyginimo dydį, o vėliau neskundęs apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir kuriuo iš ieškovo priteistas žalos atlyginimas, elgėsi neapdairiai. Teigia, jog apeliacinis skundas buvo pateiktas dėl nuosprendžio panaikinimo, buvo ginčijamas kaltės klausimas iš esmės. Nurodė, kad bylinėjimosi metu ieškovui nebuvo žinoma apie dėl atsakovo priimtus sprendimus Teisingumo ministerijoje, t. y. apie apeliantui išmokėtas pinigų sumas, o apeliantas į bylą jokių duomenų nepateikė, todėl mano, kad jis pats elgėsi nesąžiningai.

8.4. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-1841-884/2018, iškeltoje pagal Teisingumo ministerijos regresinį ieškinį, ieškovas asmeniškai prašė teismo, kad įtrauktų atsakovą į bylą trečiuoju asmeniu tam, kad atsakovas susimokėtų reikalaujamą pinigų sumą, tačiau atsakovas užėmė kategorišką poziciją, išreikšdamas nesutikimą ir nurodydamas, kad neketina mokėti. Teigia, jog po šios bylos atsakovui buvo pateiktas raginimas susimokėti, tačiau atsakovas ignoravo ir šį raginimą, todėl atsakovo akivaizdūs netinkami veiksmai sukėlė visas šias pasekmes, tenkančias jam, ir pagrįstai teismas priteisė ieškovo naudai pinigines sumas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovo ir atsakovo (apelianto) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteista be pagrindo įgyta suma ir priteisti su tuo susiję nuostoliai, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas savo apeliaciniame skunde remiasi naujais argumentais, kurių nenurodė pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į aplinkybes, jog apeliantas nėra teisininkas, advokato pirmosios instancijos teisme neturėjo, ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą neprašo jo atmesti tuo pagrindu, kad apeliantas remiasi pirmosios instancijos teisme nenagrinėtais argumentais, pateikia savo vertinimą dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų ir vadovaudamasi teisingumo, protingumo, ekonomiškumo bei proceso koncentracijos principais konstatuoja, jog dalies apeliacinio skundo palikimas nenagrinėto šiuo pagrindu neatitiktų teisinės valstybės principų, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja visa apimtimi.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).

14. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 25 punktą).

15. Teisėjų kolegijos požiūriu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktus ir jiems kvalifikuoti tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias turto gavimą be pagrindo, ir jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, nepažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių.

16. Apeliaciniu skundu teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp šalių susiklosčiusį ginčą, privalėjo patikrinti ieškovo reikalavimą imperatyviųjų CK 6.241 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo aspektu, nors atsakovas, gindamasis nuo ieškinio ir nebūdamas profesionaliu teisininku, todėl neišmanydamas įstatymo, to ir neprašė. Apelianto nuomone, byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas būtų galėjęs spręsti apie apelianto nesąžiningumą, gaunant žalos atlyginimą iš ieškovo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad Skuodo rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-884/2013 priteisė atsakovui iš ieškovo 20 Lt (5,79 Eur) turtinės žalos ir 6 000 Lt (1 737,72 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas 2013 m. sausio 14 d. kreipėsi į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą su prašymu avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. 2013 m. vasario 25 d. sprendimu atsakovui buvo kompensuota 1 511,82 Eur (5 220 Lt). Įsiteisėjus 2013 m. kovo 4 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiui, atsakovas kreipėsi į antstolę E. M. dėl 5 950 Lt (1 723,24 Eur) skolos išieškojimo, antstolė išieškojo iš ieškovo atsakovo naudai 5 950 Lt (1 723,24 Eur) skolos, ieškovas 70 Lt (20,27 Eur) sumą atsakovui buvo sumokėjęs, ir 1 178,05 Lt (341,19 Eur) vykdymo išlaidų. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai 2018 m. balandžio 19 d. preliminariu sprendimu priteisė iš ieškovo 1 511,82 Eur žalos atlyginimo Lietuvos Respublikai dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka, jį ieškovas sumokėjo ir papildomai dar sumokėjo 17 Eur žyminio mokesčio. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra akivaizdu, kad minėtu Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu iš kaltinamojo R. P. (ieškovo) nukentėjusiajam (atsakovui) A. P. iš viso buvo priteista 1 743,51 Eur (6 020 Lt) (1 737,72 Eur + 5,79 Eur = 1 743,51 Eur) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nukentėjusysis (atsakovas) iš kaltinamojo (ieškovo) realiai gavo 3 249,54 Eur (11 220 Lt) (1 511,82 Eur + 1 723,24 Eur + 20,27 Eur = 3 249,54 Eur). Tai reiškia, jog atsakovas (nukentėjusysis) be teisinio pagrindo įgijo 1 511,82 Eur (5 220 Lt) (3 249,54 Eur – 1 737,72 Eur = 1 511,82 Eur) sumą.

17. Nors apeliantas neginčija, jog jis realiai gavo didesnį žalos atlyginimą, nei jis buvo priteistas Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, tačiau, apelianto nuomone, jis buvo sąžiningas, todėl remdamasis CK 6.241 straipsnio 4 dalies nuostatomis teigia, jog be pagrindo įgyta suma negali būti išieškoma. CK 6.241 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaida. Tai reiškia, jog siekiant nustatyti, ar yra teisinis pagrindas išreikalauti iš apelianto be pagrindo gautas lėšas, būtina išsiaiškinti, ar jis buvo sąžiningas viso proceso metu, t. y. tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, tiek apelianto vykdymo procese.

18. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sužalojus sveikatą fiziniam asmeniui už žalą atsakingas asmuo privalo atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas nustato du žalos kompensavimo modelius: 1) priteistos smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą ir 2) smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu. Šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi numatyta, kad smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimas avansu – tai smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimas iš specialiosios Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos, kai nėra teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priteisimo iš smurtinį nusikaltimą padariusio asmens ar už jo veiką atsakingo asmens. Taip pat minėto įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad prašyme avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą turi būti nurodomas asmens patvirtinimas, kad nėra atlyginta visa smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, ir informacija apie atlygintos žalos dydį ir ją atlyginusius asmenis, jeigu dalis žalos buvo atlyginta.

19. Apelianto nuomone, nors Skuodo rajono apylinkės teismui išeinant į sprendimų priėmimo kambarį baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-884/2013 dar nebuvo gauta duomenų iš Teisingumo ministerijos apie dėl atsakovo prašymo priimtą sprendimą išmokėti jam žalos atlyginimą avansu, tačiau tokie duomenys jau buvo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-452-174/2013, kai Klaipėdos apygardos teismas 2013 m gegužės 2 d. nagrinėjo ieškovo apeliacinį skundą. Apelianto vertinimu, esant tokiai informacijai, apeliacinės instancijos teismas turėjo pakeisti priimtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Skuodo rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 4 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-884/2013 nurodė, jog nukentėjusysis A. P. bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad kreipėsi į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau iki teismo išėjimo į sprendimų priėmimo kambarį nebuvo gauta duomenų, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta kokia nors turtinės ar neturtinės žalos dalis. Nors atsakovas 2013 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimą Nr. (1.34)7R-1452 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu, kuriame nurodyta, jog buvo tenkintas nukentėjusiojo prašymas išmokėti 5 220 Lt (1 511,82 Eur) kompensaciją, tačiau iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, jog ieškovas apeliaciniu skundu iš esmės ginčijo kaltės klausimus, tačiau nenurodė jokių argumentų dėl turtinės ir neturinės žalos sumažinimo ar panaikinimo. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą turi patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies prasmę nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, teisinės padėties negalima pabloginti labiau, nei prašoma apeliaciniame skunde. BPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodomi nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai. Taigi apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261/2011, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas nuteistojo (ieškovo) R. P. apeliacinį skundą, negalėjo išeiti už apeliacinio skundo ribų, todėl atsižvelgdamas į aplinkybes, kad nuteistasis (ieškovas) apeliaciniu skundu neprašė spręsti žalos atlyginimo klausimo, apeliacinės instancijos teismas šio klausimo išspręsti ir negalėjo. Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, remdamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu bei formuojama teismų praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka galėjo būti išspręstas žalos atlyginimo klausimas, laikytinas nepagrįstu.

20. Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, kad aplinkybę, jog apeliantas elgėsi sąžiningai, patvirtina ir tai, kad jis teisėtai ir pagrįstai kreipėsi ir gavo avansinę smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensaciją iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo. Teigia, jog kreiptis į minėtą fondą atsakovą paskatino Skuodo rajono apylinkės teismas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad apeliantas turėjo teisę kreiptis į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau byloje kyla ginčas, ar apeliantas, kreipęsis bei gavęs kompensaciją, turėjo teisę reikalauti vykdomojo rašto ir kreiptis į antstolį dėl žalos išieškojimo. Civilinio proceso įstatymas numato, kad visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai suponuoja, kad, įgyvendinant rūpestingumo pareigą, yra taikomas protingo žmogaus standartas, t. y. ar asmens veiksmai konkrečioje situacijoje atitiko protingo asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas prašydamas išduoti vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1‑5‑884/2013 ir žinodamas, kad jam avansu yra išmokėta kompensacija dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos, turėjo ir galėjo suprasti, kad įvykdžius išduotą vykdomąjį raštą apeliantas nepagrįstai praturtės ieškovo sąskaita. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantas, žinodamas, jog Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondas jam yra išmokėjęs kompensaciją, ir prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl visos nuosprendžiu priteistos žalos sumos, elgėsi nesąžiningai, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.241 straipsnio nuostatas.

21. Apeliantas nurodė, kad Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendis įgijo res judicata galią, todėl klausimas dėl atsakovui priteisto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio nebegalėjo būti sprendžiamas iš naujo. Mano, jog teismas, patenkindamas ieškovo ieškinį šioje byloje, paneigė atsakovo teisę į res judicata galią turinčio teismo procesinio dokumento pagrindu priteistą žalos atlyginimą. Teigia, jog tai yra akivaizdžiai nesuderinama su CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš pareikšto ieškinio turinio matyti, kad šiuo atveju ieškovas reiškia reikalavimus dėl nepagrįsto praturtėjimo ir nuostolių atlyginimo, kurie nors ir susiję su atsakovui Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžiu priteistu turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu, tačiau šiuo atveju pareikštas reikalavimas nelaikytinas tapačiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad šiuo atveju sprendžiamas ginčas dėl nepagrįsto praturtėjimo, o ne dėl atsakovui priteistino turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą, nepažeidė res judicata principo.

22. Apibendrindama tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, gaudamas kompensaciją iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo ir išieškodamas Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžiu priteistą visą žalos atlyginimą, elgėsi nesąžiningai, kadangi jam buvo žinoma, kad tokiu būdu jis gaus daugiau lėšų, nei jam buvo priteista minėtu teismo nuosprendžiu, todėl darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo.

Dėl nuostolių atlyginimo

23. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos samprata, kurioje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 52 punktas; kt.).

24. Apeliantas nurodė, kad 17 Eur žyminio mokesčio ir 600 Eur atstovavimo išlaidų yra ieškovo išlaidos, patirtos civilinėje byloje Nr. e2-1841-884/2018, kurioje valstybės naudai regreso tvarka iš ieškovo buvo priteista atsakovui iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo išmokėta suma. Teigia, jog tokia valstybės reikalavimo teisė yra įtvirtinta Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnyje ir tokios teisės realizavimas iš valstybės pusės nepriklauso nuo atsakovo valios. Pažymėjo, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie priežastiniu ryšiu būtų buvę susiję su šiomis ieškovo pareikalautomis ir teismo priteistomis išlaidomis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Baudžiamojo proceso įstatymas reglamentuoja, kada įsiteisėja teismo nuosprendis (BPK 336 straipsnis), ir imperatyviai nurodo, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas (BPK 342 straipsnis), jei nėra suėjusi BK 96 straipsnyje nustatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis ir jei nuosprendžio vykdymas teismo nėra atidėtas (BPK 337 straipsnis, 338 straipsnis). Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendis, kuriuo atsakovui iš ieškovo priteista 20 Lt (5,79 Eur) turtinės žalos ir 6 000 Lt (1 737,72 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, įsiteisėjo 2013 m. birželio 6 d. Klaipėdos apygardos teismui atmetus nuteistojo (ieškovo) apeliacinį skundą. Tai reiškia, jog, įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, nuteistasis (ieškovas) privalėjo jį vykdyti visa apimtimi, t. y. privalėjo atlyginti nukentėjusiojo (atsakovo) patirtą turtinę ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimu Nr. (1.34)7R-1452 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu apeliantui buvo išmokėta 5 220 Lt (1 511,82 Eur) kompensacija. Pažymėtina, jog ieškovas apie tai, kad Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondas yra išmokėjęs atsakovui kompensaciją, žinojo, todėl, turėdamas pareigą vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį, privalėjo atlyginti fondo patirtas išlaidas. To nepadaręs ieškovas turėjo ir galėjo suprasti, kad Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondas regreso tvarka gali reikalauti iš jo priteisti išmokėtą kompensaciją, todėl įvertinus aplinkybes, kad minėtos išlaidos (17 Eur žyminio mokesčio ir 600 Eur atstovavimo išlaidos) buvo patirtos, nes ieškovas nevykdė įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų įpareigojimų, darytina išvada, kad atsakovas dėl šių išlaidų atsiradimo nėra atsakingas, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos.

25. Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, kad ieškovo pareikalautų ir teismo priteistų 341,19 Eur (1 178,05 Lt) vykdymo išlaidų, kurios buvo išieškotos iš ieškovo vykdomojoje byloje Nr. 09/13/00362/1 pagal 2013 m. birželio 14 d. Skuodo rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-5-884/2013, net ir eliminavus tą dalį žalos atlyginimo, kurio priverstinį išieškojimą ieškovas ginčija, t. y. 1 511,82 Eur, ieškovas tuo metu, kai atsakovas kreipėsi į antstolę, vis tiek buvo skolingas atsakovui pagal minėtą vykdomąjį raštą, o konkrečiai buvo skolingas 211,42 Eur (730 Lt). Mano, kad atsakovas turėjo teisę, ieškovui neatlyginus žalos geruoju, kreiptis į antstolę dėl priverstinio žalos atlyginimo išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Bylos duomenimis nustatyta, kad Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžiu atsakovui iš ieškovo buvo priteista 20 Lt (5,79 Eur) turtinės žalos ir 6 000 Lt (1 737,72 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondas 2013 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. (1.34)7R-1452 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu apeliantui išmokėjo 5 220 Lt (1 511,82 Eur) kompensaciją ir ieškovas pats buvo sumokėjęs 70 Lt (20,27 Eur) sumą atsakovui. Tai reiškia, jog, įsiteisėjus Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiui, ieškovas privalėjo atlyginti atsakovui 730 Lt (211,42 Eur) žalą. Jei asmuo, iš kurio yra priteista mokėtina suma, šios savo pareigos nevykdo, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir priteistą sumą išieškoti priverstine tvarka. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog, įsiteisėjus Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžiui, atsakovas turėjo teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto dėl 211,42 Eur sumos, todėl dėl šios sumos išieškojimo patirtos vykdymo išlaidos iš atsakovo neturėtų būti priteistos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.1 punkte nustatyta, kad vykdymo išlaidos skirstomos į vykdomosios bylos administravimo išlaidas. Jas sudaro kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti būtinos išlaidos (toliau – būtinosios vykdymo išlaidos) ir šios Instrukcijos 3 lentelėje nurodytos papildomos išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje (toliau – papildomos vykdymo išlaidos). Iš Sprendimų vykdymo instrukcijoje pateiktos lentelės matyti, jog vykdant išieškojimą, kai išieškoma suma nuo 57,92 Eur iki 289,62 Eur, būtinosios vykdymo išlaidos sudaro 24 Eur, o atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą sudaro 79,99 Eur. Kadangi byloje nėra kitų duomenų apie patirtas vykdymo išlaidas, darytina išvada, jog ieškovo prašomos priteisti vykdymo išlaidos mažintinos 103,99 Eur (24 Eur + 79,99 Eur = 103,99 Eur) suma ir iš atsakovo ieškovei priteistina 237,20 Eur suma.

26. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje dėl nuostolių atlyginimo netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą, kuris keistinas sumažinant iš atsakovo priteistų nuostolių dydį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

29. Ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 28 Eur žyminis mokestis ir 1300 Eur advokato išlaidos, iš viso – 1328 Eur. Pagrįsdamas patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovas į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2018 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį bei pinigų priėmimo kvitus Serija LAT Nr. 893420 bei Serija LAT Nr. 893436 pagal kuriuos sumokėjo advokatui atitinkamai 1 000 Eur ir 300 Eur už teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), konstatuoja, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijoje numatytų maksimalių priteistinų dydžių. Sprendžiant dėl priteistinos sumos taip pat atsižvelgtina į tai, kad šiuo atveju tenkinta 56,5 procentų ieškinio reikalavimų (tenkinta 100 procentų reikalavimų dėl 1 511,82 Eur nepagrįsto praturtėjimo, 0 procentų reikalavimų dėl nuostolių susijusių su atstovavimo išlaidomis patirtomis civilinėje byloje Nr. e2-1841-884/2018, bei 69,52 procentai reikalavimų susijusių su vykdymo išlaidomis – iš viso tenkinta 56,5 procentų ieškinio reikalavimų), todėl ieškovo prašoma priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina atitinkamai patenkintų ieškinio reikalavimų procentui bei iš atsakovo ieškovui priteistina 750,32 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

30. Atsakovas pirmosios instancijos teisme atstovo neturėjo, duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui nenagrinėtinas.

31. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo priteisti iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 28 Eur žyminis mokestis ir 592,90 Eur advokato išlaidos, iš viso – 620,90 Eur. Pagrįsdamas patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovas į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2019 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį, mokėjimo nurodymą, kuriuo sumokėjo 508,20 Eur už apeliacinio skundo surašymą bei pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 1010621 pagal kurį sumokėjo advokatei 84,70 Eur už teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), konstatuoja, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijoje numatytų maksimalių priteistinų dydžių. Sprendžiant dėl priteistinos sumos taip pat atsižvelgtina į tai, kad šiuo atveju tenkinta 43,5 procentų apeliacinio skundo reikalavimų (procentų paskaičiavimo principas analogiškas nurodytam šios nutarties 29 punkte), todėl atsakovo prašoma priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina atitinkamai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų procentui bei iš ieškovo atsakovui priteistina 270,09 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

32. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 400 Eur. Pagrįsdamas patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovas į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 893447 pagal kurį sumokėjo advokatui 400 Eur už teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), konstatuoja, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijoje numatytų maksimalių priteistinų dydžių. Sprendžiant dėl priteistinos sumos taip pat atsižvelgtina į tai, kad šiuo atveju tenkinta 56,5 procentų atsiliepimo į apeliacinį skundą reikalavimų (procentų paskaičiavimo principas analogiškas nurodytam šios nutarties 29 punkte), todėl ieškovo prašoma priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina atitinkamai patenkintų atsiliepimo į apeliacinį skundą reikalavimų procentui bei iš ieškovo atsakovui priteistina 226 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

33. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, nustatyta, jog atsakovui iš ieškovo priteistina 44,09 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. spalio 18 d. preliminaraus sprendimo dalį, sumažinant priteistų nuostolių dydį iki 237,20 Eur.

Sumažinti iš atsakovo A. P. ieškovui R. P. priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį pirmosios instancijos teisme iki 750,32 Eur.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. P. atsakovui A. P. 44,09 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.