Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini) mokyklos 3 kurso studentas, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. P. nesunkiai sužalojo žmogų ir pažeidė viešąją tvarką.

R. P. 2012 m. birželio 22 d., apie 00.30 val. Šaulių g., Skuodo m., ties UAB „Kuršasta“ teritorija, viešoje vietoje, V. S., L. G. akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. kumščiu vieną kartą tyčia sudavė A. P. į veidą. Šiais savo veiksmais R. P. padarė A. P. veido sumušimą, kraujosruvą po dešine akimi, muštinę viršutinės lūpos žaizdą, nosies pertvaros lūžimą, viršutinio I-mo dešinės pusės danties sumušimą, t.y. nesunkiai jį sužalojo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių

Kaltinamasis R. P. paaiškino, kad kaltu neprisipažįsta, su ieškiniu nesutinka. 2012-06-21 su draugais buvo šventėje, jai pasibaigus jis, Š. J., M. B. ėjo prie automobilio, pamatė slėnyje konfliktuojant, jis nekreipė dėmesio, už penkių minučių praėjo grupė ylakiškių. Nukentėjusysis priėjo jam iš nugaros ir klausė, ar turi problemų, ar reikia iškviesti penkias mašinas ylakiškių, nieko neatsakę nuėjo. M. B. pamatė, kad jo draugą spardo trys jaunuoliai. B. prasistūmė, jis su Š. ėjo iš paskos. B. juos nustūmė nuo Simo. Vienas iš jų buvo agresyviai nusiteikęs. Tada sakė Mindaugui važiuoti. Jis stovėjo Mindaugui už nugaros, nukentėjusysis stovėjo už S., jis nebūtų turėjęs galimybės jam suduoti smūgius. Buvo susikibęs su J. Nukentėjusysis buvo dešimties žmonių grupėje, jam į jų grupę buvo neįmanoma įsilieti. Vienas puolė M., spyrė jam iš kojos, M. paėmė draugą ir išvedė. Nukentėjusiojo sumušto nematė. Policijoje sėdėjo nukentėjusysis ir jo draugas, kuris pradėjo jį kaltinti mušus nukentėjusįjį. M. esant policijoje sakė, tarkimės, P. prašė septynių tūkstančių. P. davė savo telefono numerį, nes jis telefono neturėjo ir išsiskirstė. Prieš kažkiek metų buvo liudijęs prieš ylakiškius.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. P. parodė, kad jis su draugais V. S., T. J. ir L. G. buvo slėnyje vykusioje šventėje. Po šventės ėjo prie mašinos, į kalną kilo dviese, dar du ėjo iš paskos. Jis pamatė grupelę jaunuolių, buvo kaltinamasis ir jo draugai, jie visi buvo apstoję vieną jaunuolį, kurio nepažinojo, jis perspėjo, kad paleistų, pasakė, kad dar prisikvies policiją. Konflikto vietoj buvo apie 7-10 žmonių. Vienas pradėjo smaugti S., jis buvo susikibęs su dar dviem, buvo toks mėlynai apsirengęs, vėliau jį uždarė policijoje (apklausus liudytoją M. S., atpažino galėjus būti šį jaunuolį). Jis bėgo link S. ir pajuto stiprų smūgį, po kurio sukniubo, smūgis buvo šoninis ar iš už nugaros užkabinimas. Policiją kviesti žadėjo J., kuris jį pakėlė. S. sakė, kad matė tą, kuris jam trenkė ir pabėgo. Policijoje per socialinį tinklapį „Facebok“ surado tą žmogų, kokia jo pavardė, ir policijos pareigūnai jį atrado degalinėje. Kaltinamasis jam siūlė tartis, todėl jie apsikeitė telefono numeriais ir jis nerašė pareiškimo. Bet kitą dieną nesulaukęs skambučio, parašė pareiškimą. Prašo priteisti 3500 Lt turtinę žalą ir 10000 Lt neturtinės žalos, tris naktis nemiegojo, jautė skausmą nosies plote, sužalotas negalėjo pavalgyti, nedarbingumo pažymėjimo neėmė, nes buvo ką tik pradėjęs dirbti, reikalinga danties operacija, turėjo kelionės išlaidų, pirko vaistus, kvitų nėra išsaugojęs, jaučia diskomfortą, nes yra pasikeitęs kvėpavimas, yra baigęs ugniagesių gelbėtojų mokyklą ir dabar mokosi Klaipėdoje kolegijoje, derina darbą ir mokslą.

Liudytojas G. Š. parodė, kad budėtojų dalyje buvo gautas pranešimas apie konfliktą ir vieną sumuštą jaunuolį, nukentėjusysis buvo su draugu, šis per socialinį tinklapį „Facebok“ nurodė nuotrauką, iš karto atpažino. Nustačius asmenį, šis su panele buvo pristatytas į policijos komisariatą. Nukentėjusiojo draugai nurodė, kad būtent pristatytas asmuo ir sumušė. P. neprisipažino ir nurodė, kad B. partrenkė. B. taip pat buvo pristatytas į policiją. B. aiškino, kad tik spyręs į krūtinę. Draugas sakė, kad B. spyrė. R. P. sulaikytas nebuvo, tik buvo patalpintas į laikino sulaikymo patalpą, su nukentėjusiuoju kažką tarėsi dėl atlyginimo. R. P. kalbėjo apie pinigus ir kad nerašytų pareiškimo, žada atsiskaityti. Nukentėjusiajam matėsi krauju išterliotas veidas, prakirsta lūpa. Komisariate ginčo nebuvo, tik aiškinosi.

Liudytojas V. S. parodė, kad su P. yra pažįstamas nuo vaikystės, R. P. žino iš matymo, yra buvęs susitikęs sporto salėje, nėra su juo bendravę. Grįždami po koncerto prie mašinos, pamatė, kad būrelis jaunuolių kabinėjasi prie nepažįstamo, tame būryje buvo 15-20 žmonių, tarp jų nieko nepažinojo. Jis ėjo su A. P., už nugaros ėjo G. su J. P. bendrai pasakė visiems, kad nelįstų. Dviese iš tos grupės priėjo prie jo, vienas jam paėmė už kaklo, kitas spyrė į krūtinę, jis juos nustūmė, kai P. atėjo arčiau, jam trenkė. P. nuo jo buvo gal 3 metrų atstumu. Kai juos nustūmė, A. P. ėjo prie jo ir P. iš už nugaros trenkė, matė viską iš priekio. T. P. iš už nugaros, matė vieną konkretų žmogų, priėjusį prie P.. Trenkimas buvo iš dešinės pusės, kablys į dantis, trenkė R. P., tada P. parklupo. Paulauskas greitai pradingo. Po sumušimo iš karto nuvažiavo savo mašina į policiją, kai Paulauską pristatė į policijos komisariatą, jis ten buvo, Paulauskas su Pauliukevičiumi bendravo, Paulauskas nepripažino savo veiksmų. Policijoje patvirtino, kad trenkė R. P., tą patį teigia ir dabar. Nukentėjusiajam bėgo kraujas, buvo prakirsta nosis, lūpa, kraujosruva buvo, matėsi sutrenkimas. Po įvykio su P. jis bendravo kiekvieną dieną, po kelių dienų jau buvo mėlynės po abiem akim, sutinimas, prakirsta nosis ir lūpos.

Liudytojas T. J. parodė, kad naktį po festivalio, ėjo su G., P. ir S. ėjo pirmiau. Sutiko savo draugą ir atsiliko, išgirdo šūkavimus, kad muštynės, kad A.yra parkritęs, pribėgo prie jo, pamatė kraują, iškvietė policiją, draugai su savo mašina išvyko į policijos komisariatą, jis liko slėnyje. Visi buvo pikti, klausinėjo apie įvykį, bet niekas nieko nematė. P.susitiko kitą dieną, buvo sutinęs, prakirsta lūpa, kruvinos dantenos, mėlynos akys.

Liudytojas L. G. parodė, kad R. P. pavardę sužinojo, kai reikėjo atpažinti. Žino, kad trenkė P., nes matė. Jis buvo kartu su T. J., šis sutiko draugą ir juodu išsiskyrė kalno pradžioje. Jis buvo užlipęs į kalną, gal už 10-15 metrų. S. nuo P. buvo už 2-3 metrų. S. pastūmė, o P. ėjo žiūrėti, kas yra S.ir jam trenkė, matė R. P. einantį link A. P. suduoti smūgio, P. trenkė P. iš šono, dešine ranka, matė jį iš šono, paskui jis apsisuko ir nubėgo į tą pusę iš kurios buvo atėjęs, jis nesekė, nes bėgo prie P.. Matėsi aiškiai, veidą matė, striukė juoda ir džinsai, nesumaišytų su kitu asmeniu. Matė jį, bet nežinojo, kas jis yra, negalėjo įvardinti, tik buvo matytas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atpažinimas, parodė tą patį. Tikrai teigia, kad tas pats asmuo.

Ekspertas A. S. patvirtino surašytą išvadą dėl sveikatos sužalojimo masto.

Specialisto išvada Nr. G 116/12 (13) nustatyta, kad A. P. padaryti šie sužalojimai: veido sumušimas, kraujosruva po dešine akimi, muštinė viršutinės lūpos žaizda, nosies pertvaros lūžimas, viršutinio I-mo dešinės pusės danties sumušimas, tai sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (21 b.l.).

Iš asmens parodymų atpažinti protokolo matyti, kad liudytojas L. G., pasiūlius nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus dėl A. P. sumušimo, parodė R. P. (36-38 b.l.).

Kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje nurodė, kad nukentėjusiojo ir jo liudytojų parodymai nebuvo nuoseklūs, sąžiningi. Tačiau teismas pažymi, kad nukentėjusys A. P., V. S., L. G., T. J. davė nuoseklius parodymus ir tarp jų prieštaravimų dėl esminių aplinkybių nėra, ko negalima pasakyti apie kaltinamojo ir jo gynėjo prašymu apklaustų P. R., Š. J., A. G., M. B. parodymus. P. R. nurodė festivalyje buvęs su A. G., su R. P., Š. J., M. B. susitiko prie mašinos, matė, kad kažkas konfliktavo, jie penkiese nuėjo pažiūrėti, tarp konfliktuojančiųjų matęs P., suduotų smūgių nepastebėjęs, iš jų rato niekas nekonfliktavo, M. B. veiksmų nematęs, kad neįsiveltų į konfliktą, jie išvažiavę. Pats M. B. nurodė pamatęs, kaip trise mušė jo draugą S., nukentėjusysis spardė S., link S. pirmas ėjo jis, jam už nugaros R. su Š.. A. G. tvirtino matęs, kad M. B. bėgęs ginti savo užpulto draugo, šis buvo nukritęs ant žemės, užpuolikai norėjo pulti ant M., šis spyręs į šoną, nors M. B. tvirtino nukentėjusįjį spardžius S., ir jis būtų turėjęs tai taip pat matyti, teigė, kad matąs nukentėjusįjį pirmą kartą. Š. J. nurodė, kad M. B., pamatęs savo mušamą draugą S., nuėjo jam pagelbėti, atsisukusi ji pamačiusi, kad M. guli ant žemės, patvirtino, kad jis kažkam spyręs, R. P. nuo jos atsitraukęs nebuvo, jie priėję prie M., šis atsikėlęs ir jie nuėję, ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad apie tai, jog M. B. pamatęs mušamą jo draugą, ji sužinojusi vėliau iš paties M.. paaiškinimo, pasibaigus šventei lipdami į kalną matė besiblaškantį M. A., ji bandė jį nuraminti, dešinėje rankoje šis laikė kastetą. I. B. parodė, kad einant namo išgirdo, kad kažkas barasi, ėjo pažiūrėti, sutiko R. su Š., su jais kalbėjosi vieną dvi minutes ir nuėjo į kalną, pamatė kruviną nukentėjusįjį, šalia jam pažįstamų žmonių nebuvo, tokie jo parodymai aiškiai prieštarauja paminėtiems Š. J. parodymams. M. A. nurodė nematęs pačių muštynių, apie įvykį tą vakarą kalbėjęsis su J. ir G., G. sakė pažįstąs mušusį asmenį, dėl nukentėjusiojo sumušimo jį kaltina Edvinas, kuris jo nemėgsta dėl rankų lenkimo, matė jį vaikštinėjantį netoli „Kuršastos“. M. S. parodė, kad šventėje buvo išgėręs, jį buvo užkliuvęs jaunuolis kruvinu veidu, galėjo būti ir nukentėjusysis, ne daug ką atsimeną, dėl girtumo buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas ir visi įrodymai turi būti įvertinami teisėjo pagal jo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Kaltinamasis nurodė, kad prieš kelis metus buvo liudijęs prieš ylakiškius, byla teismui perduota nebuvo, tačiau konkretesnių duomenų apie tai, kad liudytojai siektų jį apkalbėti, nenurodė, su tuo susijusių klausimų liudytojams neuždavė. Teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo, liudytojų V. S., L. G., T. J. parodymais ar manyti, kad jie būtų suinteresuoti kaltinamąjį apkalbėti.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus įrodymų visetą darytina išvada, kad R. P. viešoje vietoje kumščiu vieną kartą tyčia suduodamas A. P. į veidą ir nesunkiai jį sužalodamas padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 1 d.

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padarė du nesunkius nusikaltimus, anksčiau neteistas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, charakterizuojamas teigiamai, yra jauno amžiaus, manytina, kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str.).

Kardomoji priemonė panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusysis A. P. yra pareiškęs ieškinį dėl 3500 Lt turtinės žalos atlyginimo, 10000 Lt neturtinės žalos priteisimo (17 b.l.).

Turtinė žala suprantama kaip turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). A. P. ieškinyje nurodė, kad turėjo šias išlaidas: 20 Lt odontologo paslaugoms, 70 Lt už teismo medicinos eksperto pažymą, 180 Lt gydytojų paskirtiems vaistams, 250 Lt važinėjimui iš Skuodo į Mažeikius, 200 Lt už prarastų lėšų dėl profesionalaus nedarbingumo, 2500 Lt reikės dantų, dantenų ir nosies pertvaros operacijai. Nukentėjusysis nurodytoms išlaidoms pagrįsti yra pateikęs tik UAB „Judenta“ kasos pajamų orderio kvitą 20 Lt (30 b.l.), kitų išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikta, taip pat nėra pateikęs įrodymų apie tai, kad dėl sužalojimų, kuriuos padarė kaltinamasis, jam būtų reikalinga atlikti operacija. Taigi konstatuotina, kad ieškovas įrodė tik 20 Lt turtinę žalą, kuri priteistina iš kaltinamojo, kita dalis atmestina kaip neįrodyta (CPK 178 str.).

Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.), kuri atlyginama įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.), taip pat atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Specifiniai kriterijai gali būti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse.

Nustatyta, jog kaltinamasis R. P. padarė tyčinį nusikaltimą, ko pasekoje sutrikdyta asmens sveikata. Kaltinamasis yra jaunas, neturintis sveikatos problemų, darbingo amžiaus, rašytinių įrodymų apie sunkią jo turtinę padėtį nėra. Nukentėjusiajam sumuštas veidas, padaryta kraujosruva po dešine akimi, muštinė viršutinės lūpos žaizda, nosies pertvaros lūžimas, viršutinio I-mo dešinės pusės danties sumušimas. Tai neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam skausmą ir išgyvenimus dėl patirtų sužalojimų, jam reikėjo rūpintis kreipimusi į gydymo įstaigą bei specialistą dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, jis jaučia apsunkintą kvėpavimą, būdamas pareigūnas, kurio sveikatai keliami aukšti reikalavimai išgyvena susirūpinimą dėl sveikatos būklės ateityje ir to įtakos galimybei eiti pareigas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, besiformuojančią teismų praktiką tokios kategorijos bylose, nustatytinas 6000 Lt neturtinės žalos dydis. Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiajam buvo išaiškinta, kad jis turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo. Nukentėjusysis patvirtino, kad į minėtą fondą kreipėsi, tačiau iki teismo išėjimo į sprendimo priėmimo kambarį nebuvo gauta duomenų, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta kokia nors turtinės ar neturtinės žalos dalis.

Tei­smas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. P. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą penkiems (5) mėnesiams.

Pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą keturiems (4) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą atėmimą penkiems (5) mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslus bei per visą šį laikotarpį būti namie nuo 23.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą niekur neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš R. P. 20 Lt turtinės žalos bei 6000 Lt neturtinės žalos.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Skuodo ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.