Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis:

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas jo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis bei tai, kad nusikalto dėl sunkios bendrovės turtinės padėties;

Panaikinta nuosprendžio dalis dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio 3 dalies taikymo D. V., skiriant bausmę už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką;

D. V. už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta bausmė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir galutinė bausmė D. V. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.

Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu D. V. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 60 MGL (7800 Lt) bauda, 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei laisvės apribojimo laikotarpiu atlyginti 1/6 dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei laisvės apribojimo laikotarpiu atlyginti 1/6 dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos.

Nuosprendžiu civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) banko civilinis ieškinys tenkintas ir priteista solidariai iš nuteistojo D. V. ir juridinio asmens UAB ,,G.“ 1 003 131,97 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu baudžiamosios bylos dalis dėl kaltinamojo UAB ,,G.“ nutraukta, tačiau dėl to kasacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „G.“ (duomenys neskelbtini) direktorius ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas kaip šio ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, pažeisdamas minėto Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 1, 3 dalis, 6 straipsnio 2 dalį ir 12 straipsnio 1 dalį, pasinaudodamas 2008 m. kovo 17 d. sudaryta faktoringo sutartimi Nr. 1170806010021/44 tarp AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ ir UAB „G.“, turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą UAB „G.“ naudai, laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. suklastojo buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y.:

- ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku UAB „G.“ administracinėse patalpose Telšiuose, (duomenys neskelbtini), UAB „G.“ vardu 2008 m. rugsėjo 12 d. data išrašė PVM sąskaitą faktūrą ser. GVD Nr. 08/0079 apie realiai nesuteiktas transporto paslaugas UAB „Š. P.“ už 55 742,42 Lt su PVM, joje spalviniu lazeriniu aparatu nukopijavo UAB „Š. P.“ buhalterės V. V. spaudo atspaudą bei suklastojo jos parašą ir šią suklastotą PVM sąskaitą faktūrą kartu su prašymu išmokėti faktoringo avansą 2008 m. rugsėjo 12 d. pateikė AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriui, dėl to 2008 m. rugsėjo 12 d. bankas į UAB „G.“ sąskaitą pervedė 50 168,18 Lt;

- ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku UAB „G.“ administracinėse patalpose UAB „G.“ vardu 2008 m. rugsėjo 30 d. data išrašė PVM sąskaitą faktūrą (ser. GVD Nr. 08/0086) apie realiai nesuteiktas transporto paslaugas UAB „Š. P.“ už 32 874,78 Lt su PVM, joje spalviniu lazeriniu aparatu nukopijavo UAB „M.“ dispečerio T. B. spaudo atspaudą ir parašą, ta pačia data išrašė PVM sąskaitas faktūras (ser. GVD Nr. 08/0087 ir ser. GVD Nr. 08/0088) apie realiai nesuteiktas transporto paslaugas UAB „Š. P.“ už 984 810,40 Lt su PVM, jose spalviniu lazeriniu aparatu nukopijavo UAB „Š. P.“ buhalterės V. V. spaudo atspaudą bei suklastojo jos parašą ir šias tris suklastotas PVM sąskaitas faktūras kartu su prašymu išmokėti faktoringo avansą 2008 m. spalio 3 d. pateikė AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriui, dėl to 2008 m. spalio 3 d. bankas į UAB „G.“ sąskaitą pervedė 105 916,66 Lt;

- ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku UAB „G.“ administracinėse patalpose UAB „G.“ vardu 2008 m. spalio 17 d. data išrašė PVM sąskaitą faktūrą (ser. GVD Nr. 08/0089) apie realiai nesuteiktas transporto paslaugas UAB „Ž. K.“ už 79 040,99 Lt su PVM, joje spalviniu lazeriniu aparatu nukopijavo UAB „Ž. K.“ buhalterės V. M. spaudo atspaudą bei parašą ir šią suklastotą PVM sąskaitą faktūrą kartu su prašymu išmokėti faktoringo avansą 2008 m. spalio 17 d. pateikė AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriui, dėl to 2008 m. spalio 17 d. bankas į UAB „G.“ sąskaitą pervedė 71 136,89 Lt;

- ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku UAB „G.“ administracinėse patalpose UAB „G.“ vardu 2008 m. spalio 23 d. data išrašė PVM sąskaitą faktūrą (ser. GVD Nr. 08/0091) apie realiai nesuteiktas transporto paslaugas UAB „Ž. K.“ už 82 836,14 Lt su PVM, joje spalviniu lazeriniu aparatu nukopijavo UAB „Ž. K.“ buhalterės V. M. spaudo atspaudą bei parašą ir šią suklastotą PVM sąskaitą faktūrą kartu su prašymu išmokėti faktoringo avansą 2008 m. spalio 23 d. pateikė AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriui, dėl to 2008 m. spalio 23 d. ir 2008 m. lapkričio 6 d. bankas į UAB „G.“ sąskaitą pervedė 74 552,53 Lt;

- ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku UAB „G.“ administracinėse patalpose UAB „G.“ vardu, 2008 m. spalio 30 d. data išrašė PVM sąskaitas faktūras (ser. GVD Nr. 08/0093 ir ser. GVD Nr. 08/0094) apie realiai nesuteiktas transporto paslaugas UAB „Š. P.“ už 106 582,14 Lt su PVM, jose spalviniu lazeriniu aparatu nukopijavo UAB „Š. P.“ buhalterės V. V. spaudo atspaudą bei suklastojo jos parašą ir šias suklastotas PVM sąskaitas faktūras kartu su prašymu išmokėti faktoringo avansą 2008 m. spalio 30 d. pateikė AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriui, dėl to 2008 m. spalio 31 d. ir 2008 m. lapkričio 6 d. bankas į UAB „G.“ sąskaitą pervedė 95 923,92 Lt;

- ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku UAB „G.“ administracinėse patalpose UAB „G.“ vardu 2008 m. lapkričio 13 d. data išrašė PVM sąskaitas faktūras (ser. GVD Nr. 08/0098 ir ser. GVD Nr. 08/0099) apie realiai nesuteiktas transporto paslaugas UAB „Š. P.“ už 141 381,12 Lt su PVM, jose spalviniu lazeriniu aparatu nukopijavo UAB „Š. P.“ buhalterės V. V. spaudo atspaudą bei suklastojo jos parašą, ta pačia data išrašė PVM sąskaitą faktūrą (ser. GVD Nr. 08/0100) apie realiai nesuteiktas transporto paslaugas UAB „M.“ už 69 139,49 Lt su PVM, joje spalviniu lazeriniu aparatu nukopijavo UAB „M.“ dispečerio T. B. spaudo atspaudą bei parašą ir šias tris suklastotas PVM sąskaitas faktūras kartu su prašymu išmokėti faktoringo avansą 2008 m. lapkričio 13 d. pateikė AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriui, dėl to 2008 m. lapkričio 14 d. ir 2008 m. lapkričio 17 d. bankas į UAB „G.“ sąskaitą pervedė 189 468,55 Lt;

- ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku UAB „G.“ administracinėse patalpose UAB „G.“ vardu 2008 m. lapkričio 21 d. data išrašė PVM sąskaitą faktūrą (ser. GVD Nr. 08/0101) apie realiai nesuteiktas transporto paslaugas UAB „Š. P.“ už 131 099,27 Lt su PVM, joje spalviniu lazeriniu aparatu nukopijavo UAB „Š. P.“ buhalterės V. V. spaudo atspaudą bei suklastojo jos parašą, ta pačia data išrašė PVM sąskaitą faktūrą (ser. GVD Nr. 08/0102) apie realiai nesuteiktas transporto paslaugas UAB „Ž. K.“ už 140 896,66 Lt su PVM, joje spalviniu lazeriniu aparatu nukopijavo UAB „Ž. K.“ buhalterės V. M. spaudo atspaudą bei parašą ir šias abi suklastotas PVM sąskaitas faktūras kartu su prašymu išmokėti faktoringo avansą 2008 m. lapkričio 21 d. pateikė AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriui, dėl to 2008 m. lapkričio 21 d. ir 2008 m. lapkričio 25 d. bankas į UAB „G.“ sąskaitą pervedė 244 796,33 Lt;

- ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku UAB „G.“ administracinėse patalpose UAB „G.“ vardu 2008 m. gruodžio 2 d. data išrašė PVM sąskaitą faktūrą (ser. GVD Nr. 000080105) apie realiai nesuteiktas transporto paslaugas UAB „Š. P.“ už 37 451,96 Lt su PVM, joje spalviniu lazeriniu aparatu nukopijavo UAB „Š. P.“ buhalterės V. V. spaudo atspaudą bei parašą, 2008 m. gruodžio 3 d. data išrašė PVM sąskaitą faktūrą (ser. GVD Nr. 000080106) apie realiai nesuteiktas transporto paslaugas UAB „Ž. K.“ už 79 571,05 Lt su PVM, joje spalviniu lazeriniu aparatu nukopijavo UAB „Ž. K.“ buhalterės V. M. spaudo atspaudą bei parašą ir šias abi suklastotas PVM sąskaitas faktūras kartu su prašymu išmokėti faktoringo avansą 2008 m. gruodžio 3 d. pateikė AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriui, dėl to 2008 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 4 d. ir 2008 m. gruodžio 10 d. bankas į UAB „G.“ sąskaitą pervedė 103 960,14 Lt;

- ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku UAB „G.“ administracinėse patalpose UAB „G.“ vardu 2008 m. gruodžio 15 d. data išrašė PVM sąskaitą faktūrą (ser. GVD Nr. 000080108) apie realiai nesuteiktas transporto paslaugas UAB „Ž. K.“ už 74 676,41 Lt su PVM, joje spalviniu lazeriniu aparatu nukopijavo UAB „Ž. K.“ buhalterės V. M. spaudo atspaudą bei parašą ir šią suklastotą PVM sąskaitą faktūrą kartu su prašymu išmokėti faktoringo avansą 2008 m. gruodžio 15 d. pateikė AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriui, dėl to 2008 m. gruodžio 16 d. bankas į UAB „G.“ sąskaitą pervedė 67 208,77 Lt.

Taip apgaule D. V. UAB „G.“ naudai užvaldė didelės vertės AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ turtą – 1 003 131,97 Lt ir kartu, įtraukus minėtų suklastotų PVM sąskaitų faktūrų duomenis į UAB „G.“ buhalterinę apskaitą, ji buvo tvarkoma apgaulingai, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „G.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.

Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, netinkamai pritaikė BK 41 straipsnį ir neteisingai paskyrė bausmę. Teismas netinkamai aiškino baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą susiejo su išskirtinių, ypatingų aplinkybių nustatymu. Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausmė už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, negali būti laikoma per švelni, neproporcinga ir neteisinga – laisvės apribojimas paskirtas maksimaliam terminui, apsunkinant jį papildomu įpareigojimu. Tai rodo, kad apylinkės teismas įvertinio bausmės teisingumą, ne tik iš nuteistojo, bet ir iš nukentėjusiojo pozicijų. Apygardos teismas, paskyręs trejų metų realią laisvės atėmimo bausmę, bet nepanaikinęs įpareigojimo per dvejus metus atlyginti 1/6 dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos, šių bausmių nesuderino ir neužtikrino bausme siekiamų tikslų įgyvendinimo. Atlikdamas paskirtą bausmę pataisos namuose, nuteistasis prardo galimybę atlyginti dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos.

Atsiliepimu į nuteistojo D. V. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo skundą neviršydamas jo ribų. Iš skundo akivaizdu, kad prokuroras skundo rezoliucinėje dalyje prašo griežtinti nuteistajam bausmę tiek rūšimi, tiek dydžiu, motyvuodamas prašymą netinkamu BK 54 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų nuostatų taikymu pirmosios instancijos teisme. Kasaciniame skunde pateikti argumentai dėl nuteistojo prisipažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką yra nepagrįsti, paneigti byloje surinkta medžiaga. Akivaizdu, kad D. V. savo kaltę visiškai pripažino tik dėl surinktų įrodymų, siekdamas sušvelninti neišvengiamą bausmę, todėl tai negali būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Byloje nėra įrodymų, kad nuteistasis apgaulės būdu įgytus pinigus panaudojo iškilusioms įmonės finansinėms problemoms spręsti, bet yra duomenų, kad jis nesiėmė veiksmų, kad įmonė išvengtų bankroto, pagerėtų jos finansinė padėtis. Be to, prokuroras pažymi, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas nusikalsta dėl sunkios arba beviltiškos savo, kaip fizinio asmens, bet ne įmonės, padėties. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nenustatė aplinkybių, kurios leistų taikyti BK 53 straipsnio 3 dalies nuostatas D. V., ir pagrįstai iš nuosprendžio pašalino šių nuostatų taikymą. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos manyti, jog BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšies paskyrimas prieštarautų teisingumo principui bei sužlugdytų nuteistąjį kaip asmenybę ar neskatintų žalos atlyginimo. Nuteistojo D. V. veika tinkamai kvalifikuota, bausmė paskirta laikantis įstatymo reikalavimų, procesinių pažeidimų nepadaryta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. V. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų taikymo

Kasatorius skunde nurodo, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes viršijo apeliaciniu skundu nustatytas ribas, nepagrįstai pablogindamas nuteistojo teisinę padėtį.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Vadinasi, apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai, motyvai ir apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto reikalavimus nustatoma, kokia apimtimi skundžiamas nuosprendis, tačiau, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintą imperatyvą nuodugniai ištirti visus apeliaciniame skunde esančius motyvus ir pateikti dėl jų motyvuotas išvadas, apeliacinio nagrinėjimo ribos nustatomos ne tik pagal apelianto suformuluotus prašymus, bet ir vadovaujantis skunde nurodytais nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindais bei motyvais.

Apygardos teismas išnagrinėjo visą prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį – D. V. už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti trejus metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Prokuroras skunde išdėstė argumentus dėl netinkamo BK 54 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktų pritaikymo bei jų pagrindu suformulavo prašymą sugriežtinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. V. paskirtą bausmę. Apeliacinis skundas yra vientisas dokumentas, todėl kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, išspręsdamas BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktų, 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo klausimą, jas pašalinant iš nuosprendžio, viršijo apeliacinio nagrinėjimo ribas, nes to apeliantas neprašė, yra niekuo nepagrįstas.

Kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pablogino jo teisinę padėtį, taip pat nepagrįstas. Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali pabloginti tik tais pagrindais, kurie nurodyti prokuroro apeliaciniame skunde, ir ne labiau, nei prašoma skunde. Kai apeliantas skunde konkrečiai nurodo prašomos bausmės rūšį ar dydį, griežtesnės bausmės paskyrimas laikomas apeliacinio skundo ribų viršijimu. Apygardos teismas D. V. už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskyrė trejus metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Būtent tokią bausmę paskirti prašė prokuroras apeliaciniu skundu. BK 63 straipsnio nuostatos reikalauja subendrinti bausmes, paskirtas už kelias nusikalstamas veikas. Todėl teismas, subendrindamas naujai paskirtą bausmę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį su bausme, paskirta D. V. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nei peržengė apeliacinio nagrinėjimo ribas, nei pablogino nuteistojo padėtį, nes galutinė subendrinta bausmė paskirta treji metai laisvės atėmimo.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktų ir 54 straipsnio 3 dalies taikymo

Nuteistasis kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pašalino nuostatas dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktų ir 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe negalėjo būti pripažinta tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Pagal nuosprendyje išdėstytus faktinius duomenis teismas nustatė, kad D. V. savo poziciją dėl pareikštų įtarimų padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas keitė. Savo kaltę suklastojus sąskaitas bei apgaulės būdu įgijus didelės vertės svetimo turto pripažino tik po to, kai apylinkės teismo posėdyje buvo ištirti surinkti įrodymai, suvokęs savo atsakomybės neišvengiamumą ir siekdamas sušvelninti bausmę. Esant tokioms aplinkybėms nelaikytina, kad D. V. prisipažino laisva valia, todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos pagrįstai pašalintos iš nuosprendžio.

BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininkui padėties. Apeliacinės instancijos teismas ištyrė nuteistojo nurodytas aplinkybes dėl UAB „G.“ finansinės padėties, tačiau konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima pagrįstai spręsti, jog D. V. apgaulės būdu įgytus pinigus būtų panaudojęs iškilusioms įmonės finansinėms problemoms spręsti, bei nenustatė aplinkybių, kad jis nusikalstamas veikas būtų padaręs dėl savo, kaip fizinio asmens, sunkios ar beviltiškos padėties. Nenustačius pagrindo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktą, šios nuostatos taip pat pagrįstai pašalintos iš nuosprendžio.

BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali paskirti nuteistam asmeniui švelnesnę bausmę tik tuo atveju, jeigu sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Ši baudžiamojo įstatymo įtvirtinta galimybė paskirti švelnesnę bausmę susijusi su bausmės tikslų tinkamu realizavimu (BK 41 straipsnio 2 dalis) – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas taip pat numatytas kaip vienas bausmės tikslų, kuris teismų praktikoje suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas, reiškiantis tiek tinkamos poveikio priemonės kaltininkui parinkimą, tiek ir nukentėjusiųjų interesų gynimo užtikrinimą. Šio straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Iš esmės švelnesnės bausmės paskyrimas turėtų būti grindžiamas išimtinėmis aplinkybėmis. Pagal minėtos normos sampratą, įvertinus teismų nustatytas faktines aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, nėra pagrindo D. V. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad kaltininkas nuteistas pirmą kartą, jo padaryti tyčiniai nusikaltimai sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, nusikalstamai veikai tęstis sąlygas iš dalies sudarė patas civilinis ieškovas, nereikalaudamas pateikiamų sąskaitų faktūrų originalų, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir byloje nėra duomenų, kad apgaule įgytus pinigus nuteistasis panaudojo savo reikmėms, – nelaikytinos išimtinėmis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, pritaikydamas D. V. BK 54 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktų nuostatas. D. V. skirti laisvės apribojimo bausmę už padarytus du tyčinius – savanaudišką sunkų ir apysunkį – nusikaltimus nebuvo teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, ištaisęs pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą, pagrįstai panaikino nuosprendžio dalis dėl šių nuostatų taikymo. Teismo paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės paskirtį, tinkamai pritaikyta vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir nėra aiškiai per griežta.

Nenustačius teismų sprendimų panaikinimo arba pakeitimo pagrindų, nustatytų BPK 369 straipsnyje, kasacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. V. kasacinį skundą atmesti.