Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. V. ir Ž. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų Ž. V. ir D. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Apastata“, antstolė Santa Selezniovienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai Ž. V. ir D. V. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, prašydami: nenustatyti termino susitaikyti ir nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)); patvirtinti pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti santuokines pavardes ,,V.“ ir ,,V.“; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjams ir jų atstovei.

2. Pareiškėjai nurodė, kad gyvena skyrium daugiau nei vienerius metus. Santuokiniai ryšiai yra visiškai nutrūkę ir santuokos išsaugoti nebeįmanoma. Pareiškėjai tvirtino, kad yra visos sąlygos nutraukti santuoką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-8649-367/2024, pareiškėjų prašymą tenkino: nutraukė Ž. V. ir D. V. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtino pareiškėjų 2024 m. gruodžio 4 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

4. Teismas nustatė, kad pareiškėjai santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjai santuokoje susilaukė nepilnamečio vaiko A. V. Klausimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo aptarti 2024 m. gruodžio 4 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

5. Teismas sprendė, kad pareiškėjų šeima faktiškai yra iširusi, nes pareiškėjai šeimos nebesudaro bei nė vienas iš jų nenori taikytis ir išsaugoti šeimą. Teismas nustatė, kad byloje yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.51 straipsnyje numatytos sąlygos, t. y. nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, abu sutuoktiniai yra veiksnūs, bei, įsitikinęs, kad šalių santuoka faktiškai yra iširusi, nes pareiškėjai nebegyvena santuokinio gyvenimo ir todėl negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, sprendė, kad pareiškėjų santuoka nutrauktina šių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnio 1 dalis, 3.53 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo argumentai

6. Apeliaciniu skundu pareiškėjai Ž. V. ir D. V. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukti.

7. Pareiškėjai nurodo, kad po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo pareiškėjai susitaikė ir vėl pradėjo vesti bendrą ūkį bei gyventi kaip sutuoktiniai. Pareiškėjai išanalizavo savo nesutarimų priežastis, suprato padarytas santykių klaidas ir įsipareigojo vienas kitam vykdyti sutuoktinių teises ir pareigas. Pareiškėjai nenori santuokos nutraukimo, o nori tęsti santuokinį gyvenimą.

8. Suinteresuoti asmenys AB „Swedbank“, UAB „Apastata“, antstolė Santa Selezniovienė atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjų prašymas nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu tenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl apeliacinio skundo esmės

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėjai po pirmosios instancijos teismo sprendimo nutraukti jų santuoką bendru sutarimu susitaikė, vėl pradėjo vesti bendrą ūkį bei gyventi kaip sutuoktiniai, santuokos nutraukti nebenori, todėl prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti.

13. Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis). Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo (CK 3.53 straipsnio 1 dalis). Visais atvejais teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti CK 3.54 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 540 straipsnio 3 dalis).

14. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai 2024 m. gruodžio 5 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pateikė prašymą nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, pateikė teismui tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Santuokos nutraukimo priežastimi nurodė aplinkybę, jog sutuoktiniai daugiau nei metus laiko gyvena skyrium. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, taip pat atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjai taikytis nenorėjo, skundžiamu sprendimu pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką patenkino, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjų santuoka yra iširusi, pareiškėjai šeimos nebesudaro bei nė vienas iš jų nenori taikytis ir išsaugoti šeimą, todėl nebegalima tikėtis, kad pareiškėjai vėl gyvens kartu.

15. Pagal CK 3.53 straipsnio 1 dalį, teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Kaip minėta, apeliaciniame skunde pareiškėjai nurodo, jog jie išsprendė jų santuokos sunkumus, susitaikė ir nebesiekia nutraukti santuokos, priešingai, deda pastangas ją išsaugoti.

16. CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas leidžia apeliacinės instancijos teismui panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti, jeigu yra sąlygos, numatytos CPK 293 straipsnyje. Pagal CPK 293 straipsnio 4 punktą, byla nutraukiama, jei ieškovas atsisakė nuo ieškinio ir teismas atsisakymą priėmė. Galimybė atsisakyti ieškinio (pareiškimo) ieškovui (pareiškėjui) suteikiama nagrinėjant bylą tiek pirmojoje, tiek ir apeliacinėje ar kasacinėje instancijose. Atsisakyti ieškinio (pareiškimo) ieškovas (pareiškėjas) gali raštu arba žodžiu (vykstant teismo posėdžiui) kreipdamasis į teismą (CPK 140 straipsnis).

17. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei pareiškėjų nurodytus argumentus, į tai, kad pareiškėjai susitaikė ir gyvena bendrą šeiminį gyvenimą, nutraukti santuokos nenori, daro išvadą, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, tačiau po sprendimo priėmimo, pareiškėjų teigimu, pasikeitė faktinės aplinkybės, dėl kurių pasikeitė ir jų valia dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu.

18. Apeliantų prašymas panaikinti teismo sprendimą ir civilinę bylą nutraukti dėl to, kad jie susitaikė ir toliau gyvena santuokoje, laikytinas prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu atsisakymu (tokios praktikos laikomasi ir kituose apeliacinės instancijos teismuose (žr. pvz., Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-259-102/2012; Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-771-569/2016; Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-505-883/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-314-796/2018; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2674-430/2021; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-264-855/2023).

19. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nustato teisę atsisakyti pareiškimo bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 1 dalis), pareiškėjų valios neatitinka santuokos nutraukimas bendru sutarimu, jų prašymo atsisakymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, atsisakymas nuo prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu priimtinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

20. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų apeliacinį skundą tenkinti.

Priimti pareiškėjų Ž. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsisakymą nuo prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-8649-367/2024.

Nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjų Ž. V. ir D. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.