Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei (dalyvauja nuotoliniu būdu per Zoom programą),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. I., gimusi (duomenys neskelbtini) Klaipėda, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. I. vairuodama transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

ji, 2024 m. spalio 5 d., apie 14.31 val., Universiteto al. 17, Klaipėdos m., kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuodama automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), elgdamasi neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriems ji galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, ir partrenkė per pėsčiųjų perėją jai iš kairės pusės ėjusią pėsčiąją S. G., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais savo veiksmais M. I. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 982 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, <...>. ) ir 30 p. (Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Įvertinęs ir išanalizavęs proceso dalyvių parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka M. I. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Kaltinamoji kaltę pripažino visiškai. Kaltinamosios parodymus byloje patvirtina kiti duomenys, kurie leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įvykio aplinkybių, mechanizmo, priežastinio ryšio tarp KET pažeidimų ir atsiradusių padarinių. Kaltinamosios M. I. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.254 straipsnio nuostatas įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo eismo įvykį sukėlė M. I., įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje ADB „Compensa Vienna Insurance“, minėta bendrovė įvykį pripažino draudžiamuoju (2 t., b. l. 76-77). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju už kaltinamosios padarytą žalą nukentėjusiajai materialiai atsakinga laikytina būtent draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance“ iki tokios ribos (sumos), kokią numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatos (toliau – ir TPVCAPDĮ), galiojusios eismo įvykio metu.

TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 eurų dėl žalos turtui.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Pagal formuojamą teismų praktiką, kelių eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017; 2K-70-458/2020; 2K-41-303/2020; 2K-190-303/2022; 2K-104-697/2023).

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji S. G. civiliniame ieškinyje grindžiant nurodomas aplinkybes dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodo, jog dėl M. I. sukelto eismo įvykio patyrė begalinį skausmą, patyrė komą (truko 4 dienas), po atliktų operacijų lydėjo dideli skausmai, be nuskausminamųjų nukentėjusioji negalėdavo išbūti. Ryškėja liekamieji reiškiniai, tokie kaip galvos svaigimas, atsirado rankų tirpimas, nuovargis, bendras kūno silpnumas. Nurodo, kad po autoįvykio negali kvėpuoti pro nosį, nosies pertvara yra iškrypusi, ateityje bus reikalinga nosies operacija. Nukentėjusioji prarado uoslę. Dėl kojos lūžių ir joje esančių metalų, nukentėjusioji sunkiai juda, nes kojos lūžiai kelia stiprus fizinius skausmus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. G. palaikė savo civilinį ieškinį.

Teismas įvertinęs bylos duomenis, civiliniame ieškinyje nurodomas aplinkybes ir jų pagrįstumą, sutinka su nukentėjusiosios teiginiais, kad dėl kaltinamosios M. I. nusikalstamų veiksmų – neatsargiai sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta S. G. sveikata, pastaroji patyrė fizinius kūno sužalojimus, patyrė ir patiria fizinį skausmą, buvo priversta ilgai gydytis, sukelti kiti neigiami psichologiniai padariniai, nurodomi civiliniame ieškinyje, todėl nukentėjusioji S. G. patyrė neturtinę žalą ir turi teisę į jos atlyginimą.

Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiosios S. G. naudai, teismas įvertina tai, jog S. G. dėl kaltinamosios neatsargiai sukelto eismo įvykio buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, padarant kaltinime ir specialisto išvadoje Nr. G 1025/2024 (03) (1 t., b. l. 106-108) nurodytus kūno sužalojimus, neabejotina, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė ir iki šiol patiria fizinius skausmus, todėl turi vartoti vaistus, nukentėjusioji dėl patirtų traumų eismo įvykio metu gydėsi ilgą laiką, jai buvo atliktos operacijos, šiuo metu sunkiai vaikšto, tęsia vizitus pas gydytojus, kas rodo galimus užsitęsusius liekamuosius reiškinius nukentėjusiosios sveikatai. Taigi, paminėtos aplinkybės didina priteistinos žalos dydį. Kartu teismas įvertina tai, jog dėl įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, nukentėjusiosios sveikatai liko ir kitų liekamųjų reiškinių. Be kita ko, neabejotinai nukentėjusioji patyrė ir psichologinę žalą – neigiamus dvasinius išgyvenimus dėl eismo įvykio padarinių, nukentėjusioji turėjo lankytis ne tik įvairiose gydymo įstaigose, tačiau ir teisėsaugos įstaigose, teisme ir duoti ten parodymus apie įvykio aplinkybes, taip neabejotinai patiriant papildomą traumuojamąjį poveikį. Tačiau, teismas atkreipia dėmesį, kad KET 44 punkte nustatyta, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu. Teismas įvertina ir tai, kad, nukentėjusioji S. G. eismo įvykio metu elgėsi nepateisinamai rizikingai, t. y. neįsitikino, kad eiti per pėsčiųjų perėją yra saugu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes didinančias bei mažinančias priteistinos žalos dydį, į jau anksčiau minėtas aplinkybes, vertinant priteistinos žalos dydį šalies ekonominės padėties kontekste, bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, spręstina, kad nukentėjusiosios patirta neturinė žala sudaro 22 000 Eur, todėl įvertinus tai, kad draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance“ jau yra atlyginusi S. G. 15 000 Eur dydžio neturtinę žalą, nukentėjusiosios ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas iš dalies ir iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna Insurance“ nukentėjusiosios S. G. naudai priteistina 7 000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti, kadangi teismo vertinimu būtent tokio dydžio suma yra pakankama ir teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų.

Nukentėjusioji S. G. prašo priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki nuosprendžiu priteistos sumos visiško sumokėjimo. Nors CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad baudžiamajame procese visų pirma sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis, o tik įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, kai tuo tarpu procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), akivaizdu, jog teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda tik įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusios prašymas tenkintinamas iš dalies, 5 proc. dydžio palūkanos priteistinos skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-234/2010, 2K-62-696/2016, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-480/2014).

Dėl proceso išlaidų

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl priteistinų išlaidų, turėtų teisinei pagalbai dydžio, būtina atsižvelgti ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, atstovo dalyvavimą toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Šioje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad už nukentėjusiosios S. G. atstovavimą ikiteisminiame tyrime bei teisme, liudytoja E. K. patyrė 3 007,86 Eur advokatės Editos Antanauskienės paslaugoms dėl atstovavimo baudžiamojoje byloje apmokėti (2 t., b. l. 84-94).

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali proceso išlaidų, skirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo ir / ar civilinio ieškovo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-210/2014, Nr. 2K-155-511/2017). Pažymėtina, kad nukentėjusiosios atstovė dalyvavo 1 apklausoje ikiteisminiame tyrime, surašė ieškinį, 1 teismo posėdyje.

Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kaltinamoji nedirba, tai gali tapti jai nepakeliama finansinė našta. Teismo priteisiamas proceso išlaidų atlyginimo už advokato suteiktas paslaugas dydis neturi būti asmens nubaudimas už padarytą nusikalstamą – neatsargią veiką. Įvertinus atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą (byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka), nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat prašomą priteisti išlaidų dydį, kaltinamosios turtinę padėtį, teismas mažina prašomą priteisiamą proceso išlaidų atlyginimą advokato paslaugoms apmokėti iki 1 500 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

M. I. pripažinti padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1, 4 dalimis nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, netaikant užstato, M. I. perduodant R. I. atsakomybei.

M. I. laiduotoja paskirti R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti, dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu asmuo padarė tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna Insurance“ S. G. naudai priteisti 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7 000 Eur sumos nuo nuosprendžio įsitiesėjimo dienos iki visiško įvykdymo.

E. K. naudai iš M. I. priteisti 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkių šimtų eurų) išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiajai S. G. suteiktų teisinių įgalioto atstovo paslaugų, apmokėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - voką su DVD–R skaitmenine laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.